Byla Ik-1388-428/2013
Dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algio Markevičiaus ir Audriaus Grauželio, sekretoriaujant Aušrai Briedienei, dalyvaujant pareiškėjams A. R. ir G. B. , atsakovų Lazdijų rajono savivaldybės administracijos atstovui K. J. , Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento atstovei I. J. , trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės miškų tarnybos atstovei Ž. Ž. , viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. R. , I. R. , G. B. , A. T. skundą atsakovams Lazdijų rajono savivaldybės administracijai ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyriaus, Valstybinei įmonei Veisėjų miškų urėdijai, Valstybinei miškų tarnybai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Nustatė

2Pareiškėjai skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Architektūros skyrius 2013-06-12 rašte Nr. AT3-556 ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2013-06-06 rašte Nr. (5.4.)-ST-219 išdėstytus sprendimus, bei įpareigoti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentą išduoti planavimo sąlygas bei Lazdijų rajono savivaldybės administraciją planavimo sąlygas ir planavimo sąlygų sąvadą, taip kaip nurodyta pareiškėjų 2012-05-17 paraiškoje (b.l. 4-7).

3Pareiškėjai prašė tenkinti jų skundą bei skunde (b.l. 4-7) nurodė, kad 2012-05-17 kreipėsi į Lazdijų rajono savivaldybės administraciją, prašydami išduoti sąlygas planavimo dokumentams rengti. Planavimo tikslas buvo pakeisti (perdalyti) gretimų tos pačios pagrindinės naudojimo paskirties žemės sklypų ribas (amalgamacija), atidalijant 0,6402 ha žemės sklypo dalį iš 7,7592 ha žemės sklypo ploto (kadastrinis Nr. 5938/0010:205), sujungiant su gretimu žemės sklypu (kadastrinis Nr. 5938:0010:206). Skundžiamu aktu Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Architektūros skyrius atsisakė tenkinti prašymą motyvuodamas tuo, kad negali išduoti planavimo sąlygų sąvado, nes Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas neišduoda planavimo sąlygų. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas skundžiamame akte pagrindiniu argumentu nurodė Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatas. Skundžiami sprendimai yra neteisėti nepagrįsti. Atsakovai nepagrįstai teigia, kad ginčo atveju taikytinos minėtos Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatos, kai privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemes sklype esanti miško žemė numatoma skaidyti į dalis. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 1 - 4 punktų nuostatos taikomos ne bet kokiam privačios miško valdos arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančios miško žemės dalinimui, o tik tokiam, kuriuo šią žemę numatoma skaidyti į dalis. Šiuo atveju sklype esančios miško žemės nenumatoma skaidyti į dalis. Ginčo atveju, ketinama atlikti žemės sklypų perdalijimą (amalgamaciją). Žemės sklypų perdalijimas (amalgamacija) nėra ir negali būti laikomas ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančios miško žemės skaidymu į dalis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies pirminės nuostatos prasme. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas nepagrįstai, neturėdamas kompetencijos, atsisakė išduoti planavimo sąlygas atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatos, nes tai yra ne jo kompetencija. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-12-24 įsakymu Nr. 717, taip pat kituose teisės aktuose šiam departamentui nėra priskirta teisė vertinti, ar žemės sklypai gali būti skaidomi, šiuo atveju, jie nėra netgi skaidomi pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes tai įgaliota yra daryti Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Lietuvos Respublikos miškų įstatymas, Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 799, Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentui nesuteikia jokių teisių priimti tokius sprendimus. Žemės sklypų perdalijimo (amalgamacijos) būdu ketinama atidalinti 0.6402 ha sklypą iš dalyje iš 7,7592 ha žemės sklypo ploto (kadastrinis Nr. 5938, 0010:205), kurį norima sujungti su gretimu žemes sklypu (kadastrinis Nr. 5938:0010:206), pakeičiant žemes sklypo ribas, kuriame nėra miško kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje. Žemės ūkio paskirties žemėje yra tik pavieniai medžiai ir krūmai, kurie pagal minėtą įstatymo nuostatą, nėra ir negali būti laikomi mišku.

4Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau - Departamentas) atsiliepime (b.l. 30-33) nurodė ir atstovė teismo posėdyje panašiai paaiškino, jog su pareiškėju skundu nesutinka. Departamentas 2013-05-24 gavo Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus 2013-05-22 raštą Nr. At3-482 „Dėl planavimo sąlygų", kuriuo pakartotinai prašė pateikti planavimo sąlygas žemės sklypų, esančių Lazdijų r. sav. Seirijų sen. Baraciškės k., kadastro Nr. 5938/0010:206 ir Nr. 5938/0010:205 specialiojo planavimo dokumentams rengti. Departamentas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (toliau - Miškų įstatymas) 4 straipsnio 3 dalimi, planavimo sąlygų neišdavė, kadangi privačiame ne miško ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė negali būti dalinama, jeigu privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančios miško žemės plotas yra arba tampa mažesnis kaip 5 hektarai. Pareiškėjai kreipėsi išduoti planavimo sąlygas 0,25 ha (kad. Nr. 5928/0010:206) ir 7,7592 ha (kad. Nr. 5938/0010:205) žemės sklypų Barauciškės k., Seirijų sen., Lazdijų r. sav. specialiajam planui, kurio tikslas: pakeisti tos pačios naudojimo paskirties žemės sklypų ribas (amalgamacija), atidalinant 0,6402 ha sklypo iš 7,7592 ha ploto sklypo (kad. Nr. 5938/0010:205) ir sujungiant su gretimu 0,25 ha žemės sklypu (kad. Nr. 5938/0010:206). Toks atidalijimas prieštarauja minėtoms Miškų įstatymo nuostatoms ir paneigia principinę taisyklę, kad tame pačiame įstatymo straipsnyje įtvirtintą imperatyvą, jog privačios miško valdos arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė neskaidoma į dalis, jeigu privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančios miško žemės plotas yra arba tampa mažesnis kaip 5 hektarai. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2006-03-14 nutarime yra atkreipęs dėmesį, kad draudimu skaidyti privačių miškų valdas į dalis, jei valda yra arba tampa mažesnė kaip 5 ha, „siekiama užtikrinti, kad miškuose neatsirastų labai daug mažų miško sklypų, priklausančių skirtingiems savininkams, nes taip, ypač atsižvelgiant į tokiais atvejais būtinus nustatyti servitutus, į miškų tvarkymo bei miškų ūkio veiklos organizavimo techninius reikalavimus (inter alia su miško valdų atribojimu vienos nuo kitos) ir kt., galėtų būti sudarytos prielaidos pakeisti natūralų kraštovaizdį, atskirus miške esančius objektus, skurdinti, alinti mišką, natūralią gamtinę aplinką." Departamento nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-12-24 įsakymu Nr. 717 11.2.7. punkte nustatyta, kad departamentas teisės aktų numatytais atvejais derina teritorijų planavimo dokumentus, išduoda planavimo sąlygas teritorijų planavimo dokumentams rengti. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-05-30 įsakymo Nr. Dl-294 „Dėl planavimo sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengti parengimo ir šių dokumentų derinimo ministerijoje bei jai pavaldžiose ir reguliavimo sričių priskirtoje įstaigose tvarkos aprašo patvirtinimo" Toliau – Tvarkos aprašas) 2 punktu regionų aplinkos apsaugos departamentams pavesta rengti sąlygas ir derinti teritorijų planavimo dokumentus pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentams suteiktą kompetenciją. Tvarkos aprašo 2.3. punkte nustatyta, kad planavimo sąlygas rengia arba motyvuotą atsakymą apie neišdavimo priežastis teikia regionų aplinkos apsaugos departamentai - rajono lygmens bendrojo ar specialiojo ir vietovės lygmens specialiojo ar detaliojo planavimo dokumentams rengti, kai planuojamas žemės sklypas yra saugomoje teritorijoje, kuri neturi direkcijos. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas (toliau - Saugomų teritorijų įstatymas) 4 straipsnyje nustatyta saugomųjų teritorijų sistemos kategorijos. Viena iš saugomų teritorijos sistemos kategorijų yra ekologinės apsaugos prioriteto teritorijos. Šiai kategorijai priskiriamos ekologinės apsaugos zonos. Šio įstatymo 18 straipsnyje nustatyti ekologinių apsaugos zonų nustatymo tikslai: užtikrinti bendrąją ekologinę kraštovaizdžio pusiausvyrą; išsaugoti saugomų bei geoekologiškai svarbių gamtinio ir kultūrinio kraštovaizdžio kompleksų ar objektų (vertybių) aplinką, izoliuoti juos nuo neigiamo veiklos poveikio; sumažinti neigiamą ūkinių objektų poveikį žmogui ir aplinkai, taip pat užtikrinti ūkio objektų veiklą. Pagal apsaugos pobūdį ekologinės apsaugos zonų suskirstymas reglamentuotas Saugomų teritorijų įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje. Vienos iš ekologinės apsaugos zonų yra bendrosios ekologinės apsaugos - miestų ir kurortų, pajūrio ir laukų apsaugos, požeminių vandenų (vandenviečių), paviršinio vandens telkinių, agrarinių takoskyrų bei intensyvaus karsto apsaugos zonos. Ekologinės apsaugos zonos ir jų ribos nustatomos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka parengtuose specialiuose ir bendruose teritorijų planavimo dokumentuose. Pareiškėjų žemės sklypai, t.y. 0,25 ha (kad Nr. 5928/0010:206) ir 7,7592 ha (kad Nr. 5938/0010:205), Barauciškės k., Seirijų sen., Lazdijų r. sav. yra suformuoti prie Seirijų ežero. Seirijo ežero plotas yra 503,4 ha. Vadovaujantis LR aplinkos ministro 2001-11-07 įsakymo Nr. 540 „Dėl Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo taisyklių patvirtinimo" 9 ir 9.1 punktais, Seirijo ežero apsaugos zona - 500 m, pakrantės apsaugos juosta pagal to paties įsakymo 5.1 punktą priklauso nuo ežero ploto ir pakrantės žemės paviršiaus vidutinis nuolydžio/polinkio kampo ir gali kisti 5-25 m ribose. Ginčo sklype apsaugos juosta kinta 5 -10 m ribose. Departamentas turėjo teisę išduoti planavimo sąlygas.

5Atsakovas Lazdijų rajono savivaldybės administracija atsiliepime nurodė ir atstovas teismo posėdyje panašiai paaiškino, jog su pareiškėjos skundu nesutinka. Savivaldybė negali išduoti pareiškėjams sąlygų planavimo dokumentams rengti, nes Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas neišduoda planavimo sąlygų dėl pareiškėjų žemės sklypų, esančių Lazdijų r. sav. Seirijų sen., Barauciškės k., kadastro Nr. 5938/0010:205 ir Nr. 5938:0010:206, ribų keitimo specialiojo planavimo dokumentui rengti.

6Trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės miškų tarnybos atstovė prašė pareiškėjų skundo netenkinti. Atstovė paaiškino, jog Miškų įstatymo 4 straipsnio 3 dalis imperatyviai draudžia miško žemės plotą skaldyti į mažesnius kaip 5 hektarai miško žemės sklypus. Ginčo vietoje auga miškas ir tai patvirtina pateikti ginčo žemės sklypų taksoraščiai. Juose nurodyta konkretus miško, apaugusio medžiais, plotas.

7Skundas netenkintinas.

8Ginčas kilo dėl atsakovų sprendimų teisėtumo, kuriais buvo atsisakyti išduoti planavimo sąlygas specialiojo planavimo dokumentui rengti tos pačios žemės ūkio paskirties žemės sklypų ribų pakeitimui, į kuriuos pateko ir miško žemė.

9Pareiškėjai skundą iš esmės grindė dviem pagrindiniais argumentais, tai, kad Departamentas neturėjo kompetencijos spręsti klausimo dėl planavimo sąlygų išdavimo ir tai, kad nebuvo teisinių ir faktinių pagrindų taikyti Miškų įstatymo 4 straipsnio 3 dalie nuostatas, kadangi, kaip nurodė pareiškėjai skunde, jie ketino atlikti žemės ūkio paskirties sklypų perdalijimą, o ne skaidyti miško žemę į dalis.

10Byloje nustatyta, jog pareiškėjai 2013-05-17 pateikė Lazdijų rajono savivaldybės administracijai paraišką išduoti sąlygas rajono lygmens specialiojo planavimo dokumentui rengti (b.l. 54). Šio specialiojo planavimo tikslas buvo pakeisti gretimų tos pačios pagrindinės naudojimo paskirties žemės sklypų, esančių Lazdijų r. sav. Seirijų sen. Baraciškės k., ribas, atidalijant 0,6402 ha sklypo dalį iš 7,7592 ha sklypo ploto (kadastrinis Nr. 5938/0010:205) ir sujungiant su gretimu 0,2500 ha žemės sklypu (kadastrinis Nr. 5938/0010: 206). Atsakovai skundžiamais aktais atsisakė išduoti planavimo sąlygas (b.l. 64, 70). Lazdijų rajono savivaldybės administracija skundžiamame sprendime nurodė, jog planavimo sąvado vietos lygmens specialiam žemėvaldų planui rengti išduoti negali (b.l. 9). Atsisakymo išduoti planavimo sąlygas faktiniu pagrindu buvo nurodytas Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau - Departamentas) skundžiamas sprendimas. Atsakovas Departamentas skundžiamame sprendime nurodė, jog planavimo sąlygų išduoti negali, kadangi vadovaujantis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (toliau – Miškų įstatymas) 4 straipsnio 3 dalimi, pareiškėjų privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė negali būti dalinama, jeigu žemės sklype esančios miško žemės plotas yra arba tampa mažesnis kaip 5 ha. Departamentas skundžiamame sprendime, be to, nurodė, kad išimtis pagal Miškų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 1 punktą pareiškėjų atveju negali būti taikoma. Nuosavybės teisės buvo atkurtos tik vienam piliečiui G. B. . Miško žemė pagal Miškų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 1 punktą gali būti skaidoma į dalis, kai atidalijama bendraturčių valdoma privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemė sklype esanti miško žemė (b.l.10).

11Bylos duomenys patvirtino, jog pareiškėjų žemės sklypai (kadastrinis Nr. 5938/0010:205 ir kadastrinis Nr. 5938/0010:206) yra žemės ūkio paskirties, jų naudojimo būdas - kiti žemės ūkio paskirties sklypai. Šiems žemės sklypams nustatytos specialios žemės naudojimo sąlygos. Žemės sklypui (kadastrinis Nr. 5938/0010:205) nustatyti miško naudojimo apribojimai, pelkės, šaltiniai, vandens telkinių apsaugos zonos ir juostos, kelių apsaugos zona (b.l. 17-18). Žemės sklypui (kadastrinis Nr. 5938/0010: 206) nustatyti vandens telkinių apsaugos zonos ir juostos apribojimai. Valstybinės miškų tarnybos pažymos apie grafinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis miškų žemėlapio fragmentas patvirtino, kad ketinamo atidalinti iš 7,7592 ha žemės sklypo (kadastrinis Nr. 5938/0010:205) 0,6402 ha žemės sklypo dalyje yra 0,55 ha miško žemės plotas (b.l. 87, 89). Gretimame sujungti ketinamame 0,2500 ha žemės sklype (kadastrinis Nr. 5938/0010: 206) yra 0,01 ha miško žemės plotas (b.l. 87, 88).

12Specialusis planavimas apibrėkštas Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo įstatyme (toliau - Teritorijų planavimo įstatymo). Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 30 punkte numatyta, kad specialusis planas - tai teritorijų planavimo dokumentas, kuriame, atsižvelgiant į teritorijų planavimo lygmenis ir tikslus, nustatytos atskiroms veiklos sritims reikalingų teritorijų vystymo, infrastruktūros tvarkymo ir (ar) apsaugos kryptys, priemonės ir reikalavimai. Specialusis teritorijų planavimas – atskiroms veiklos sritims reikalingų teritorijų erdvinio organizavimo, tvarkymo, naudojimo, apsaugos priemonių planavimas (Teritorijų planavimo įstatymo 2 str. 31 p.). Specialiojo teritorijų planavimo objektai yra: žemės ūkio, miškų ūkio, konservacinė ir kitos paskirties žemė; vandens ūkio paskirties žemė; inžinerinės, susisiekimo, rekreacinės, turizmo, socialinės, kultūrinės ir kitos infrastruktūros, taip pat urbanistinės sistemos ar jų dalys; saugomų teritorijų sistema ir jos dalys; rekreacinių teritorijų sistema ir jos dalys; komunikaciniai koridoriai (Teritorijų planavimo įstatymo 13 str. 1 d.). Specialiojo teritorijų planavimo uždaviniai: 1) užtikrinti racionalų žemės, miškų ir vandens išteklių naudojimą; 2) plėtoti susisiekimo komunikacijų, inžinerinių tinklų, energetikos sistemas bei kitą infrastruktūrą ir rezervuoti teritorijas jų plėtrai; 3) nustatyti teritorijose naudojimo, tvarkymo ir apsaugos režimą, kraštovaizdžio formavimo kryptis ir teritorijų tvarkymo priemones; 4) plėtoti turizmo paslaugas ir poilsio infrastruktūrą, racionaliai naudoti gamtinius ir kultūrinius išteklius; 5) rezervuoti teritorijas komunikaciniams koridoriams, susisiekimo komunikacijoms, infrastruktūros ir kitiems visuomenės poreikiams reikalingiems objektams (Teritorijų planavimo įstatymo 13 str. 2 d.). Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 6 dalį prieš pradėdamas rengti specialiojo teritorijų planavimo dokumentus, planavimo organizatorius Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka raštu kreipiasi į šios tvarkos apraše nurodytas institucijas, kad šios pateiktų planavimo sąlygas. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-05-07 įsakymu Nr. Dl-262 patvirtinto Planavimo sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengti parengimo ir išdavimo tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas) 23 punkte (nauja Tvarkos aprašo redakcija įsigaliojusi nuo 2009-12-09) nustatyta, kad rajono lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumento planavimo organizatorius pagal nustatytus planavimo tikslus ir uždavinius pateikia prašymą dėl Sąlygų savivaldybės administracijos direktoriui. To paties aprašo 31 punkte nurodyta, kad planavimo sąlygas dėl vietovės lygmens specialiojo plano rengimo planavimo organizatoriui išduoda atitinkamos rūšies specialiųjų planų rengimo taisyklėse nurodyta institucija. Sąlygų išdavimas – procedūra, kurios metu savivaldybės administracijos direktorius ar sąlygas išduodanti institucija per nustatytą laiką pateikia pareiškėjui nustatyta forma parengtas planavimo sąlygas (Tvarkos aprašo 4 punktas). Sąlygas rengianti institucija sąlygas rengia vadovaudamasi institucijos kompetencija, planuojamoje teritorijoje galiojančiais ir Teritorijų planavimo dokumentų registre įregistruotais teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, regioninės plėtros planais, patvirtintomis investicinėmis ir atskirų ūkio šakų plėtros programomis (projektais) bei kitų strateginių dokumentų nuostatų reikalavimais, įtakojančiais numatomo rengti teritorijų planavimo dokumento sprendinius, įstatymais ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reikalavimais, nustatančiais planuojamojo sklypo (teritorijos) naudojimo apribojimus (Tvarkos aprašo 8.1 - 8.4 punktai), taip pat kitais Tvarkos aprašo 8 punkte nurodytais teisės aktais.

13Nurodytos teisės aktų reglamentavimas reiškia, kad kompetentinga institucija planavimo sąlygas rengia vadovaudamasi institucijos kompetencija, planuojamojoje teritorijoje galiojančiais ir Teritorijų planavimo registre įregistruotais teritorijų planavimo sprendiniais, strateginių dokumentų reikalavimais, atitinkamais teisės aktais, kuriais turi būti vadovaujamasi. Institucija išduoti planavimo sąlygas specialiajam planui rengti gali tik visapusiškai išanalizavusi ir tinkamai įvertinusi nurodytas sąlygas ir teisės aktų nuostatas.

14Pažymėtina, kad ginčo atveju, departamentas turėjo kompetenciją spęsti klausimą dėl planavimo sąlygų išdavimo pareiškėjų ketinamam rengti sklypų ribų pakeitimui.

15Byloje nėra ginčo, jog ginčo žemės sklypams numatytos vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos apribojimai (b.l. 17-19). Pareiškėjų žemės sklypai, t.y. 0,25 ha (kad Nr. 5928/0010:206) ir 7,7592 ha (kad Nr. 5938/0010:205) Barauciškės k., Seirijų sen., Lazdijų r. sav. yra suformuoti prie Seirijų ežero (b.l.61-62). Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001-11-07 įsakymu Nr. 540 patvirtintų Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo taisyklių 5.1 9 ir 9.1 punktus, Seirijo ežero apsaugos zona - 500 m, pakrantės apsaugos juosta priklauso nuo ežero ploto ir pakrantės žemės paviršiaus ir gali kisti 5 - 5 m ribose.

16Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme (toliau – Saugomų teritorijų įstatymas) numatyta, jog paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos yra ekologinė zona, kuri patenka į saugomų teritorijų sistemą ( Saugomų teritorijų įstatymo 4 str. 1 d. 3p., 18 str. 2 d. 1 p.). Saugomų teritorijų įstatyme numatyta, kad ekologinės apsaugos zonos – teritorijos, kuriose nustatomi veiklos apribojimai norint apsaugoti gretimas teritorijas ar objektus, taip pat aplinką nuo galimo neigiamo veiklos poveikio (Saugomų teritorijų įstatymo 2 str. 10 p.). Saugomos teritorijos – sausumos ir (ar) vandens plotai nustatytomis aiškiomis ribomis, turintys pripažintą mokslinę, ekologinę, kultūrinę ir kitokią vertę ir kuriems teisės aktais nustatytas specialus apsaugos ir naudojimo režimas (tvarka) (Saugomų teritorijų įstatymo 2 str. 32 p.).

17Nurodytas teisinis reglamentavimas ir faktinės aplinkybės patvirtino, jog pareiškėjų žemės sklypų teritorijoje, kurią buvo ketinama suplanuoti specialiuoju planu, buvo nustatyti vandens telkinių apsaugos zonos ir juostos apribojimai, todėl pareiškėjų žemės sklypai pagal minėtus apribojimus pateko į saugomų teritorijų sistemą.

18Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-12-24 įsakymu Nr. 717 patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento nuostatų 11.2.7. punkte nustatyta, kad departamentas teisės aktų numatytais atvejais derina teritorijų planavimo dokumentus, išduoda planavimo sąlygas teritorijų planavimo dokumentams rengti. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-05-30 įsakymu Nr. Dl-294 patvirtintų Planavimo sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengti parengimo ir šių dokumentų derinimo ministerijoje bei jai pavaldžiose ir reguliavimo sričių priskirtoje įstaigose tvarkos aprašo 2.1. punkte nurodyta, jog regionų aplinkos apsaugos departamentams pavesta parengti ir pateikti pareiškėjui planavimo sąlygas teritorijų planavimo dokumentams rengti. To paties aprašo 2.3. punkte nustatyta, jog planavimo sąlygas rengia arba motyvuotą atsakymą apie neišdavimo priežastis teikia regionų aplinkos apsaugos departamentai - rajono lygmens bendrojo ar specialiojo ir vietovės lygmens specialiojo ar detaliojo planavimo dokumentams rengti, kai planuojamas žemės sklypas yra saugomoje teritorijoje, kuri neturi direkcijos.

19Taigi, nurodytų teisės aktų nuostatos neabejotinai patvirtino Departamento teisę spręsti planavimo sąlygų specialiojo planavimo dokumentui rengti išdavimo klausimą ginčo žemės sklypų atidalinimo atveju, nes planuojamos teritorijos žemės sklypai pateko į saugomų teritorijų sistemą, t.y. į vandens telkinių apsaugos zoną.

20Valstybinės miškų tarnybos pažymos apie grafinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis miškų žemėlapio fragmento duomenys patvirtino, kad ketinamo atidalinti iš 7,7592 ha sklypo ploto (kadastrinis Nr. 5938/0010:205) 0,6402 ha žemės sklype yra 0,55 ha miško žemės plotas. Sujungti ketinamam 0,2500 ha žemės sklype (kadastrinis Nr. 5938/0010: 206) - 0,01 ha miško žemės plotas (b.l.87-89). Esant tokiai faktinei situacijai, kai ginčo žemės sklypuose yra miško žemės, taikytinos specialios Miškų įstatymo nuostatos.

21Pažymėtina, kad Miškų įstatymo paskirtis – reglamentuoti miškų atkūrimą, apsaugą bei naudojimą ir sudaryti teisines prielaidas, kad visų nuosavybės formų miškai būtų tvarkomi pagal vienodus tvaraus ir subalansuoto miškų ūkio principus, užtikrinant racionalų miškų išteklių naudojimą aprūpinant pramonę žaliava, biologinės įvairovės išsaugojimą, miškų produktyvumo didinimą, kraštovaizdžio stabilumą ir aplinkos kokybę, galimybę dabar ir ateityje atlikti ekologines, ekonomines ir socialines funkcijas nedarant žalos kitoms ekosistemoms (Miškų įstatymo 1 str.). Miškų įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė neskaidoma į dalis, jeigu privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančios miško žemės plotas yra arba tampa mažesnis kaip 5 hektarai. Šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 1- 4 punktuose numatytos išimtys ginčo atveju netaikytinos, kadangi neatitiko faktinių aplinkybių ir pareiškėjai savo skundo negrindė argumentais dėl Miškų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 1 - 4 punktuose numatytų išimčių taikymo.

22Pareiškėjai skunde teigė, kad ketino atlikti žemės ūkio paskirties sklypų perdalijimą, o ne skaidyti miško žemę į dalis.

23Pažymėtina, kad Žemės ūkio paskirties žemei pagal teritorijų planavimo dokumentus priskiriami žemės plotai, naudojami arba tinkami naudoti žemės ūkio produktų gamybai, tarp jų žemės naudotojui priklausančiais gyvenamaisiais namais ir ūkiniais statiniais užstatyti plotai, jeigu jie nesuformuoti atskirais sklypais, kiemai, žemė, tinkama paversti žemės ūkio naudmenomis, žemės plotai, užstatyti statiniais, naudojamais veiklai, susijusiai su žemės ūkio produkcijos gamyba, taip pat Vyriausybės nustatyto dydžio miškų plotai, jeigu jie nesuformuoti atskirais sklypais, ir kitos šiuose žemės plotuose įsiterpusios ne žemės ūkio naudmenos (Žemės įstatymo 25 str. 1 d.). Žemės įstatymo 2 straipsnio 21 punkte numatyta, jog žemės sklypų perdalijimas (amalgamacija) – bendros žemės sklypų ribos pakeitimas, kai žemės sklypo dalis atidalijama ir prijungiama prie kito sklypo neformuojant atskirų atidalijamų žemės sklypų. Miškų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatos reglamentuoja ne miškų ūkio paskirties žemės sklype (tokios paskirties yra pareiškėjų ketinami perdalinti sklypai) esančio miško žemės atidalijimą. Būtent, kaip pirmiau jau buvo minėta, ginčo sklypuose yra miško žemės. Todėl pareiškėjų žemės sklypų perdalijamas prieštarauja Miškų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies imperatyviai nuostatai, jog privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė neskaidomos į dalis, jeigu privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančios miško žemės plotas yra arba tampa mažesnis kaip 5 hektarai. Ginčo atveju, atidalinant iš 7,7592 ha sklypo ploto (kadastrinis Nr. 5938/0010:205) 0,6402 ha žemės sklypo dalį, kurioje yra 0,55 ha miško žemės plotas ir sujungiant su gretimu 0,2500 ha žemės sklypu (kadastrinis Nr. 5938/0010: 206), kuriame yra 0,01 ha miško žemės plotas, miško žemės plotas taps akivaizdžiai mažesnis nei 5 ha (b.l. 87 - 89).

24Atkreiptinas dėmesys, jog Miškų įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje numatytais apribojimais skaidyti privačių miškų valdas į mažesnes kaip 5 ha valdos dalis, siekiama užtikrinti, kad miškuose neatsirastų labai daug mažų miško sklypų, priklausančių skirtingiems savininkams, nes taip, ypač atsižvelgiant į tokiais atvejais būtinus nustatyti servitutus, į miškų tvarkymo bei miškų ūkio veiklos organizavimo techninius reikalavimus (inter aha su miško valdų atribojimu vienos nuo kitos) ir kt., galėtų būti sudarytos prielaidos pakeisti natūralų kraštovaizdį, atskirus miške esančius objektus, skurdinti, alinti mišką, natūralią gamtinę aplinką (Konstitucinis Teismas 2006-04-14 nutarimas).

25Aptartų aplinkybių ir nurodytų teisės aktų pagrindu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjų skundas nepagrįstas ir netenkintinas. Naikinti skundžiamus aktus ir įpareigoti atsakovus atlikti skunde nurodytus veiksmus nėra teisinio pagrindo.

26Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

27Pareiškėjų A. R. , I. R. , G. B. , A. T. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

28Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai ar per Kauno apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
1. Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Pareiškėjai skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą,... 3. Pareiškėjai prašė tenkinti jų skundą bei skunde (b.l. 4-7) nurodė, kad... 4. Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos... 5. Atsakovas Lazdijų rajono savivaldybės administracija atsiliepime nurodė ir... 6. Trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės miškų tarnybos atstovė prašė... 7. Skundas netenkintinas.... 8. Ginčas kilo dėl atsakovų sprendimų teisėtumo, kuriais buvo atsisakyti... 9. Pareiškėjai skundą iš esmės grindė dviem pagrindiniais argumentais, tai,... 10. Byloje nustatyta, jog pareiškėjai 2013-05-17 pateikė Lazdijų rajono... 11. Bylos duomenys patvirtino, jog pareiškėjų žemės sklypai (kadastrinis Nr.... 12. Specialusis planavimas apibrėkštas Lietuvos Respublikos... 13. Nurodytos teisės aktų reglamentavimas reiškia, kad kompetentinga institucija... 14. Pažymėtina, kad ginčo atveju, departamentas turėjo kompetenciją spęsti... 15. Byloje nėra ginčo, jog ginčo žemės sklypams numatytos vandens telkinių... 16. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme (toliau – Saugomų... 17. Nurodytas teisinis reglamentavimas ir faktinės aplinkybės patvirtino, jog... 18. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-12-24 įsakymu Nr. 717 patvirtintų... 19. Taigi, nurodytų teisės aktų nuostatos neabejotinai patvirtino Departamento... 20. Valstybinės miškų tarnybos pažymos apie grafinius Lietuvos Respublikos... 21. Pažymėtina, kad Miškų įstatymo paskirtis – reglamentuoti miškų... 22. Pareiškėjai skunde teigė, kad ketino atlikti žemės ūkio paskirties... 23. Pažymėtina, kad Žemės ūkio paskirties žemei pagal teritorijų planavimo... 24. Atkreiptinas dėmesys, jog Miškų įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje numatytais... 25. Aptartų aplinkybių ir nurodytų teisės aktų pagrindu, teisėjų kolegija... 26. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85... 27. Pareiškėjų A. R. , I. R. , 28. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...