Byla 2A-1975-262/2015
Dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, darbo sutarties pripažinimo neterminuota, vidutinio darbo užmokesčio už pravaikštos laiką, išeitinės išmokos priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Neringos Švedienės, Vytauto Zeliankos, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo VšĮ „Europos humanitarinis universitetas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. T. ieškinį atsakovui VšĮ „Europos humanitarinis universitetas“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, darbo sutarties pripažinimo neterminuota, vidutinio darbo užmokesčio už pravaikštos laiką, išeitinės išmokos priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovas ieškiniu prašė: panaikinti atsakovo 2014 m. vasario 5 d. įsakymą Nr. 10-7 „Dėl terminuotos darbo sutarties su P. T. nutraukimo“, pripažinti, kad 2009 m. rugsėjo 8 d. darbo sutartis Nr. 14-99 yra neterminuota, priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką, netenkinus ieškinio 1 ir 2 reikalavimų, priteisti iš atsakovo neišmokėtą trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, taip pat - priteisti iš atsakovo neturtinę žalą – 10000 Lt, bylinėjimosi išlaidas.

4Nurodė, jog 2009-09-08 tarp ieškovo ir atsakovo sudaryta terminuota darbo sutartis Nr. 14-99 dviejų metų laikotarpiui nuo leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo dienos. 2010-04-30 atsakovo rektoriaus įsakymu Nr. 10-24 „Dėl P. T. priėmimo į darbą“ pakeistas darbo sutarties 2 p., nurodant, kad sudaroma terminuota darbo sutartis nuo 2010-05-03 iki 2012-04-22 imtinai. 2012-01-13 atsakovo rektoriaus įsakymu Nr. 10-03 „Dėl P. T. darbo sutarties pratęsimo“ pakeistas darbo sutarties 2 p., nurodant: „darbo sutartis pratęsiama vieneriems metams nuo 2012-04-23 iki 2013-04-22 imtinai“. 2013-02-05 atsakovo rektoriaus įsakymu Nr. 10-20 pakeistas darbo sutarties 2 p., nurodant: „sudaroma terminuota darbo sutartis nuo 2013-04-23 iki 2014-04-22 imtinai“. 2014-02-05 atsakovo rektoriaus įsakymu Nr. 10-7, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 129 str. 5 d. nutarta: „nutraukti terminuotą darbo sutartį su profesoriumi P. T., pasirašytą 2009-09-08 su paskesniais jos papildymais ir pakeitimais, anksčiau jos termino pabaigos, t.y. nuo 2014-02-05“. Ieškovas nesutinka su atsakovo rektoriaus įsakymu dėl šalių sudarytos darbo sutarties nutraukimo. Ieškovo manymu, jo darbas atsakovo įstaigoje buvo nuolatinio pobūdžio, nes sudarytos terminuotos darbo sutarties galiojimas buvo vis tęsiamas. Darbo teisiniai santykiai tarp šalių nė karto nenutrūko nuo pat 2009-09-08, todėl ieškovas mano, kad tarp šalių susiklostė neterminuoti darbo teisiniai santykiai. Atsakovas nei karto nerengė viešo konkurso į ieškovo užimamas ar kitas pareigas, tuo pažeisdamas Tarybos direktyvos 1999/70/EB 1999-06-28 dėl Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC), Europos pramonės ir darbdavių konfederacijos sąjungos (UNICE) ir Europos įmonių, kuriose dalyvauja valstybė, centro (CEEP) bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis nuostatas. Ginčijamas atsakovo įsakymas pažeidžia atsakovo statuto nuostatas (10.3.13 p.), pagal kurias rektorius, prieš priimdamas sprendimą atleisti asmenį, turi gauti atitinkamo prorektoriaus rekomendaciją, kas šiuo atveju nebuvo padaryta. Ginčijamą įsakymą pasirašė ne rektorius, todėl ieškovas teigia, kad įsakymą pasirašė įgaliojimų neturintis asmuo. Ieškovas nurodo, kad atsakovas neįvykdė įstatymo nustatytos pareigos visiškai atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju jo atleidimo dieną. Dėl neteisėto atleidimo patirtą neturtinę žalą, pasireiškusią kaip bendravimo galimybių sumažėjimas, gyvenamosios vietos keitimas, ryšių su studentais nutrūkimas, neigiami emociniai išgyvenimai, ieškovas įvertino 10000 Lt suma

52014-10-28 ieškovas pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose patikslinęs reikalavimus, prašė priteisti iš atsakovo neišmokėtą vidutinio darbo užmokesčio nepriemoką – 12240 Lt, trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką – 18627 Lt, 5444,93 Lt delspinigius nuo visų išmokų išmokėjimo už laikotarpį nuo 2014-02-12 iki 2014-10-22.

6Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti.

7Nurodė, kad atsakovas yra mokslo ir studijų institucija – nevalstybinė aukštoji mokykla, įregistruota Švietimo įstaigų bei mokslo ir studijų institucijų valstybės registre. Atsakovo veiklą reglamentuoja specialus įstatymas – Mokslo ir studijų įstatymas, kurio 61 ir 65 str. nustato specialią asmenų priėmimo į dėstytojų pareigas tvarką, pagal kurią dėstytojai ir mokslo darbuotojai, išskyrus mokslininkus stažuotojus ir kviestinius dėstytojus, priimami į pareigas viešo konkurso būdu 5 metų kadencijai (terminuota 5 metų darbo sutartimi), su asmeniu, antrą kartą iš eilės laimėjusiu konkursą toms pačioms dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigoms eiti, sudaroma neterminuota darbo sutartis šioms pareigoms eiti. Antroji grupė darbuotojų – kviestiniai dėstytojai, kurie priimami dirbti pagal terminuotą darbo sutartį (ne ilgiau kaip 2 metams). Remdamasis nurodytu įstatymu, atsakovas teigia pagrįstai sudaręs su ieškovu, kaip kviestiniu dėstytoju, terminuotas (iki 2 metų) darbo sutartis. Ieškovas nepagrindė nei neturtinės žalos atsiradimo, nei jos dydžio.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 5 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas iš dalies: iš atsakovo ieškovui priteista 18 927,72 Lt išeitinės išmokos, 23 100 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laikotarpį nuo 2014-02-05 iki teismo sprendimo priėmimo 2014-12-05, o nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki jo įvykdymo – po 100 Lt vienos dienos vidutinio darbo užmokesčio už kiekvieną darbo dieną, esant 5 darbo dienų savaitei; kita ieškinio dalis atmesta; iš ieškovo atsakovui priteista 1013 Lt bylinėjimosi išlaidų; iš atsakovo valstybei priteista 1264 Lt bylinėjimosi išlaidų.

10Teismas, be argumentų kodėl atmeta dalį ieškinio reikalavimų, nurodė, kad DK 140 str. 1 d. numatyta, jog nutraukus darbo sutartį pagal šio kodekso 129 str. ir 136 str. 1 d. 6 p., atleistam darbuotojui išmokama jo vidutinio mėnesio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka atsižvelgiant į jo nepertraukiamą stažą toje darbovietėje. Ieškovas atsakovo įstaigoje nepertraukiamai dirbo nuo 2010-04-22, t.y. 45 mėnesius, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Sodros duomenimis, ieškovui už 2013 m. lapkričio mėn. buvo apskaičiuota 6209 Lt darbo užmokesčio, už 2013 m. gruodžio mėn. – 6209 Lt, už 2014 m. sausio mėn. – 6209 Lt. Remiantis šiais duomenimis, ieškovo vienos dienos vidutinis darbo užmokestis yra 300,44 Lt (6209 Lt × 3 mėn. ÷ 62 d.d.). Ieškovui iš atsakovo priteisiama 18 927,72 Lt trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka (300,44 Lt × 21 vid.d.d. × 3 mėn.). Ieškovas nurodė, jog atsakovas jam neišmokėjo 12 240 Lt sumos. Byloje nustatyta, jog atsakovas 2014-11-06 pervedė ieškovui darbo užmokesčio nepriemoką – 12 240 Lt. Atsakovas neįvykdė įstatyme numatytos pareigos visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo ieškovu jo atleidimo dieną (2014-02-05), todėl remiantis DK 141 str. 3 d., iš jo ieškovui priteistinas vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Ieškovui buvo apskaičiuota viso 56 403,76 Lt (neatskaičius mokesčių) su darbo santykiais susijusių išmokų suma. Atskaičius mokesčių sumą, ieškovui turėjo būti išmokėta 33853,54 Lt. Ieškovo atleidimo iš darbo dieną atsakovas jam neišmokėjo 12240 Lt (atskaičiavus mokesčius) sumos ir 18927,72 Lt (neatskaičiavus mokesčių) išeitinės išmokos sumos. Įvertinęs ieškovui atleidimo iš darbo dieną išmokėtą sumą, likusią neišmokėtą sumą, kurios dalis buvo sumokėta 2014-11-06, vadovaudamasis teisingumo ir proporcingumo principais, teismas sprendžia, jog atsakovo padarytą pažeidimą atitiktų 100 Lt vienos dienos vidutinio darbo užmokesčio priteisimas. Viso ieškovui iš atsakovo priteisiama 23 200 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2014-02-06 iki teismo sprendimo priėmimo 2014-11-05.

11III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

12Atsakovas apeliaciniu skundu prašo: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 5 d. sprendimą ir ieškinį palikti nenagrinėtą; arba panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 5 d. sprendimo dalį dėl patenkintų ieškovo reikalavimų ir priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį atmesti.

13Nurodė, kad sprendimas naikintinas, o ieškinys paliktinas nenagrinėtas, nes jį ieškovo vadu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo – Samdomų darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė I. J. (CPK 296 str. 1 d. 3 p.). Atleidžiant darbuotoją iš darbo, nutraukiant terminuotą darbo sutartį DK 129 str. 5 d. pagrindu, jam išmokant darbo užmokestį iki terminuotos sutarties galiojimo pabaigos, nebeturi būti mokama išeitinė išmoka, nes kompensaciją šioje vietoje sudaro būtent išmokamas darbo užmokestis iki sutarties faktinio galiojimo pabaigos. Todėl išeitinė išmoka ieškovui buvo priteista nepagrįstai. Atsakovas iš esmės atsiskaitė su ieškovu jo atleidimo dieną, o tai, kad neišmokėjo dalies sumos, laikytina atsakovo klaida. Pastebėjęs šią klaidą, atsakovas geranoriškai ją ištaisė ir sumokėjo ieškovui likusią sumą. Dėl šios priežasties teismas nepagrįstai iš atsakovo ieškovui priteisė darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką.

14Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą.

15Nurodė, kad atsakovas ieškovą atleido iš darbo nenurodydamas jokio faktinio tokio sprendimo priėmimo pagrindo ir jo neįrodinėjo. Taigi, atleisdamas ieškovą iš darbo pagal DK 129 str. 5 d., jis privalo prisiimti ir atitinkamus padarinius. Kita vertus, nepateikus nei vieno faktinio pagrindo, dėl ko ieškovą reikia atleisti, o tokių ir nesant, atsakovas, galėjo tiesiog leisti ieškovui išdirbti iki terminuotos darbo sutarties pabaigos ir tokiu atveju jam nekiltų jokių papildomų pareigų išmokėti šios civilinės bylos ginčo objektu virtusias sumas.

16IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17Apeliacinis skundas atmetamas

18CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

19Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).

20Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo patikrinti ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.

21Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis c.b. 3K-3-52/2011 ir kt.).

22Atsakovas teigia, kad ieškinį ieškovo vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo, todėl vien dėl šios priežasties sprendimas turi būti panaikintas, o ieškinys paliktas nenagrinėtas. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka. Pažymėtina, kad bylą nagrinėjusi teisėja, parengiamojo teismo posėdžio metu sutikrino, ar šalis atstovauja tam įgaliojimus turintys asmenys. Pats ieškovas dalyvavo visuose civilinės bylos nagrinėjimo iš esmės teismo posėdžiuose, sutiko su ieškiniu, jį palaikė, prašė jį tenkinti, teikė paaiškinimus, pasisakė įrodymų vertinimo aspektu, išsakė baigiamąją kalbą, kurioje, vėlgi nurodė, kad prašo tenkinti ieškinį visa apimtimi. Taigi, ieškovas visu bylos nagrinėjimo metu labai aiškiai išreiškė savo valią dėl ieškinio. Kadangi pirmosios instancijos teismas visos bylos nagrinėjimo metu nenustatė jokių pažeidimų susijusių su ieškinio pateikimu, ieškovo atstovavimu ir kt., jis pagrįstai išnagrinėjo bylą iš esmės. Net jeigu ir būtų padaryti formalūs procesinių normų pažeidimai, tai nesudarytų pagrindo naikinti sprendimą, nes tai prieštarautų proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principams. Kadangi byla kilusi iš darbo santykių, o įstatymas įpareigoja teismą aktyviai ginti darbuotojo kaip silpnesnės teisinių santykių šalies interesus, taigi ir dėl šios priežasties teismas, siekdamas išsiaiškinti ar nebuvo padaryti darbuotojo teisių pažeidimai, pagrįstai išnagrinėjo bylą iš esmės.

23Atsakovas nurodo, kad atleidžiant darbuotoją iš darbo, nutraukiant terminuotą darbo sutartį DK 129 str. 5 d. pagrindu, jam išmokant darbo užmokestį iki terminuotos sutarties galiojimo pabaigos, nebeturi būti mokama išeitinė išmoka, nes kompensaciją šioje vietoje sudaro būtent išmokamas darbo užmokestis iki sutarties faktinio galiojimo pabaigos. Tokie atsakovo argumentai yra nepagrįsti, jie prieštarauja DK nuostatoms ir nusistovėjusiai teismų praktikai.

24DK 140 str. 1 d. yra nurodyta, kad nutraukus darbo sutartį pagal šio kodekso 129 straipsnį ir 136 straipsnio 1 dalies 6 punktą, atleistam darbuotojui išmokama jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka atsižvelgiant į to darbuotojo nepertraukiamąjį stažą toje darbovietėje.

25Taigi, ši norma, reglamentuojanti išeitinės išmokos darbuotojui sumokėjimą, nenumato jokių išminčių nei pagal neterminuotas, nei pagal terminuotas darbo sutartis dirbantiems darbuotojams, t.y. nenurodyta, kad išeitinės išmokos nemokamos DK 129 str. 5 d. nurodytu atveju. Pažymėtina, jog ir pagal teismų praktiką darbuotojai nėra skirstomi į dirbančius pagal neterminuotas ir dirbančius pagal terminuotas darbo sutartis, o visų teisės yra ginamos vienodai. Ieškovas pas atsakovą dirbo nuo 2009 m. rugsėjo 8 d. nepertraukiamai, todėl šiuo atveju remiantis DK 140 str. 1 d. 3 p. ieškovui mokėtina trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.

26Pagal DK 129 str. 5 d. galima nutraukti terminuotą darbo sutartį, šiais dviem atvejais; ypatingais atvejais ir laikantis DK 129 str. ir 130 str. nuostatų; nesilaikant DK 129 str. ir 130 str. nuostatų, tačiau sumokant darbuotojui vidutinį darbo užmokestį už likusį darbo sutarties galiojimo laikotarpį. Taigi, būtent, vidutinio darbo užmokesčio sumokėjimas, atleidžiant darbuotoją iki darbo sutarties termino pabaigos, ir yra toji kompensacija už tai, kad nesilaikoma DK 129 str. ir 130 str. reikalavimų, o išeitinės išmokos išmokėjimas pagal DK 140 str. negali būti siejamas ar įskaitomas į vidutinio darbo užmokesčio sumokėjimą priklausantį iki darbo sutarties galiojimo pabaigos.

27Atsakovas taip pat nurodo, kad išeitinė išmoka pagal DK 140 str. yra kompensacija, kurios paskirtis kompensuoti darbuotojui nepatogumus, dėl negaunamo darbo užmokesčio, kurio jis tikėjosi. Teismas su tokiais argumentais nesutinka. Išeitinės išmokos pagal DK 140 str. paskirtis yra ne tik kompensuoti darbuotojo patirtus nepatogumus dėl sumažėjusio darbo užmokesčio, bet tai yra kompensacija dėl to, kad darbuotojas ilgą laiką dirbo įstaigoje, prisidėjo prie įstaigos tikslų įgyvendinimo (tą patvirtina ir tai, kad išeitinės išmokos dydis priklauso nuo išdirbto laiko), o kartu tai yra prevencinė priemonė darbdaviui, kad šis be pagrindo nenutraukinėtų darbo teisinių santykių.

28Apeliaciniam skunde teigiama, kad teismas pažeidė CPK 270 str. nuostatas, nes sprendimas yra be motyvų. Šis argumentas taip pat nepagrįstas. Iš sprendimo dalies, kuria buvo nuspręsta ieškovui priteisti išeitinę išmoką, aiškiai matyti, kad teismas šią sprendimo dalį motyvavo tiek teisės normomis, tiek faktinėmis aplinkybėmis.

29Taigi, darytina išvada, kad išeitinė išmoka ieškovui buvo priteista pagrįstai.

30DK 141 str. 1 d. nurodyta, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu šiuo Kodeksu ar kitais įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka.

31Šio straipsnio 3 d. yra nurodyta, kad kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką.

32Toks teisinis reguliavimas nustato pareigą darbdaviui mokėti darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką. Jei darbdavys tokios pareigos nevykdo arba nagrinėjant ginčą dėl išmokos, mokėtinos atleidžiamam darbuotojui, dydžio, paaiškėja, kad, atleidžiant darbuotoją, šiam nebuvo išmokėta visa priklausanti suma, teismas turi spręsti jo vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo laiką priteisimo klausimą

33Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad: DK 141 straipsnio 3 dalies paskirtis yra dvejopa. Pirma, ši norma nustato kompensacinį mechanizmą, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos. Pažymėtina, kad darbdavio pareiga išmokėti vidutinį darbuotojo užmokestį už uždelstą laiką neatleidžia jo nuo pareigos darbuotojui sumokėti priklausantį darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas. Antra, ši norma kartu nustato sankciją darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaito atleidimo dieną. Ši sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama. Proporcingumo principas reikalauja, kad sankcijos dydis būtų adekvatus pažeidimo pobūdžiui ir jo padariniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartis, c.b. Nr. 3K-3-443/2014). Pažymėtina, kad atsakovas šiuo atveju neišmokėjo ieškovui ne tik vidutinio darbo užmokesčio iki darbo sutarties galiojimo pabaigos (DK 129 str. 5 d.), bet nesumokėjo ir priklausančios išeitinės išmokos pagal DK 140 str. 2 d. 3 p. Todėl teismo DK 141 str. 3 d. pagrindu priteista suma yra proporcinga ir pagrįsta.

34Atsakovas teigia, kad tokio dydžio sankcijos priteisimas pažeidžia jo interesus ir laikytinas neproporcingu, nes apeliantas nepažeidė teisėtų ieškovo lūkesčių ir išmokėjo jam visą vidutinį darbo užmokestį iki darbo sutarties galiojimo pabaigos, nors ieškovas jau faktiškai nedirbo. Kaip jau minėta, atsakovas neišmokėjo viso vidutinio darbo užmokesčio ieškovui darbo sutarties nutraukimo dieną. Nepriemoką pagal DK 129 str. 5 d. atsakovas išmokėjo tik bylos nagrinėjimo pabaigoje. Išeitinės išmokos pagal DK 140 str. atsakovas apskritai neišmokėjo ieškovui.

35Esant šioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išsiaiškino visas ieškovo atleidimo iš darbo bei atsiskaitymo su juo aplinkybes, teisingai taikė CK 129, 140, 141 str. ir kitas šalių ginčą reglamentuojančias teisės normas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, todėl naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą nėra jokio pagrindo. Dėl šios priežasties apeliacinis skundas atmetamas. Atmetus apeliacinį skundą ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme. Ieškovas pateikė įrodymus apie 420 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas. Tokia suma laikytina pagrįsta, ji neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. Nr. 1R-85 įsakymu patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą nurodytą maksimalaus dydžio už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 420 Eur bylinėjimosi išlaidų.

36Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 93, 98 str., 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

Nutarė

37Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

38Priteisti iš atsakovo VšĮ „Europos humanitarinis universitetas“ (į.k. 300548028) ieškovui P. T. 420 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovas ieškiniu prašė: panaikinti atsakovo 2014 m. vasario 5 d. įsakymą... 4. Nurodė, jog 2009-09-08 tarp ieškovo ir atsakovo sudaryta terminuota darbo... 5. 2014-10-28 ieškovas pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose... 6. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti.... 7. Nurodė, kad atsakovas yra mokslo ir studijų institucija – nevalstybinė... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 5 d. sprendimu ieškinys... 10. Teismas, be argumentų kodėl atmeta dalį ieškinio reikalavimų, nurodė, kad... 11. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 12. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės... 13. Nurodė, kad sprendimas naikintinas, o ieškinys paliktinas nenagrinėtas, nes... 14. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą... 15. Nurodė, kad atsakovas ieškovą atleido iš darbo nenurodydamas jokio faktinio... 16. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 17. Apeliacinis skundas atmetamas... 18. CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas... 19. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė... 20. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo... 21. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą... 22. Atsakovas teigia, kad ieškinį ieškovo vardu padavė neįgaliotas vesti bylą... 23. Atsakovas nurodo, kad atleidžiant darbuotoją iš darbo, nutraukiant... 24. DK 140 str. 1 d. yra nurodyta, kad nutraukus darbo sutartį pagal šio kodekso... 25. Taigi, ši norma, reglamentuojanti išeitinės išmokos darbuotojui... 26. Pagal DK 129 str. 5 d. galima nutraukti terminuotą darbo sutartį, šiais... 27. Atsakovas taip pat nurodo, kad išeitinė išmoka pagal DK 140 str. yra... 28. Apeliaciniam skunde teigiama, kad teismas pažeidė CPK 270 str. nuostatas, nes... 29. Taigi, darytina išvada, kad išeitinė išmoka ieškovui buvo priteista... 30. DK 141 str. 1 d. nurodyta, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su... 31. Šio straipsnio 3 d. yra nurodyta, kad kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl... 32. Toks teisinis reguliavimas nustato pareigą darbdaviui mokėti darbuotojui jo... 33. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad: DK 141 straipsnio 3 dalies... 34. Atsakovas teigia, kad tokio dydžio sankcijos priteisimas pažeidžia jo... 35. Esant šioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad... 36. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 93, 98 str., 326... 37. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti... 38. Priteisti iš atsakovo VšĮ „Europos humanitarinis universitetas“ (į.k....