Byla 2A-407/2006

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Jarackaitės, Marytės Mitkuvienės ir Gintaro Pečiulio (pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Agnei Aguonytei, dalyvaujant ieškovui J. R. ir jo atstovui adv. Donatui Koriakui, trečiojo asmens atstovei Jurgitai Čepaitienei, vertėjai Alvyrai Klipčiuvienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. R. ir ieškovo atstovo advokato Donato Koriako apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gegužės 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1396-54/2005 pagal ieškovo J. R. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai LR Vyriausybės, dėl negrąžinto banko indėlio priteisimo ir žalos atlyginimo. Tretieji asmenys – Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, Valstybinio socialinio draudimo fono valdybos Vilniaus skyrius.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Ieškovas J. R. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą ir, patikslinęs ieškininius reikalavimus, prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos 1 371 485, 76 Lt negrąžintą banko indėlį, penkių procentų dydžio delspinigius (914 323, 84 Lt), 3 005 600 Lt patirtos žalos atlyginimą dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau –VMI) neteisėtų veiksmų, 477 840 Lt patirtos žalos atlyginimą dėl Valstybinio socialinio draudimo fono valdybos (toliau –VSDFV) neteisėtų veiksmų, taip pat 21 943 772, 16 Lt materialinės ir moralinės žalos atlyginimą. Ieškovas prašė nustatyti, kad valstybės institucijos (Seimas, Vyriausybė, Teismas, Prokuratūra, VMI ir VSDFV) pažeidė ieškovo teises, įtvirtintas LR Konstitucijoje, Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, bei kreiptis į LR Konstitucinį teismą su prašymu ištirti, ar tam tikri teisės aktai neprieštarauja LR Konstitucijai.

4Ieškovas nurodė, kad 1994 m. rugsėjo 29 d. jis sudarė su komerciniu banku „Kredito bankas“ (toliau nutartyje – KB ,,Kredito bankas“) terminuotą depozito sutartį dėl 400 000 JAV dolerių indėlio ekvivalento įnešimo į sąskaitą. Pasibaigus sutarčiai norėjo atsiimti indėlį, tačiau jo negavo. Banko valdytojas 1995 m. balandžio l d. privertė pasirašyti depozito sutarties pakeitimą, kuriuo sutartis buvo pratęsta iki 1995 m. spalio 1 d. KB „Kredito bankas“ bankroto metu ieškovas sužinojo, kad Lietuvos bankas 1995 m. kovo 27 d. protokolu Nr.6 buvo uždraudęs KB „Kredito bankas“ vykdyti pinigines operacijas. Suklaidintas komercinio banko ir Lietuvos banko, ieškovas pratęsė indėlio sutartį tuo metu, kai bankui jau buvo uždrausta finansinė veikla. Ieškovo tvirtinimu, Lietuvos bankas nekontroliavo KB „Kredito bankas“ veiklos, be to, vienas iš jo vadovų vykdė su KB „Kredito bankas“ įtartinas neteisėtas finansines operacijas, kas turėjo tiesioginę įtaką KB „Kredito bankas“ bankrotui. Lietuvos bankas nevykdė 1994 m. gruodžio 1 d. Lietuvos banko įstatymu nustatyto įpareigojimo apsaugoti indėlininkų nuosavybę, esančią bankuose.

5Vilniaus apygardos teismas 1995 m. gegužės 4 d. nutartimi KB „Kredito bankas“ iškėlė bankroto bylą. Teismo nutartimi patvirtinus banko kreditorių finansinius reikalavimus, ieškovui buvo pripažinta reikalavimo teisė į 1 371 485, 76 Lt indėlio sumą, kuri iki šiol negrąžinta. Dėl šios priežasties ieškovas teigia patyręs žalą. 2004 m. ieškovui buvo pareikštas kaltinimas dėl 32 174, 28 Lt mokesčių nesavalaikio sumokėjimo. Ieškovas nurodė, kad banko indėlio praradimas pablogino ieškovo ir jo šeimos materialinę padėtį, turėjo įtaką šeimos narių sveikatai, ieškovo vaikai neteko galimybės gauti tinkamą išsilavinimą. Ieškovas neteko komercinės veiklos pagrindo – indėlio banke, kuris buvo veiklos garantas ir šeimos pragyvenimo šaltinis. Šeima nuo 1995 iki 2006 metų negalėjo naudotis valstybės teikiamomis sveikatos paslaugomis, prarado teisę į socialinį aprūpinimą. Ieškovas nuo 1995 m. birželio mėnesio neteko galimybės mokėti valstybei mokesčių bei savalaikiai mokėti įmokas socialiniam ir sveikatos draudimui. Atsiradus įsiskolinimams minėtos valstybės institucijos areštavo ieškovo ir jo individualios įmonės sąskaitas banke, prekes. VSDFV Vilniaus skyrius ir Vilniaus apskrities VMI 2004 m. balandžio mėnesį kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovo individualiai įmonei.

6Ieškovas nurodė, kad likviduojamas dėl bankroto KB „Kredito bankas“ pagal reikalavimų perleidimo sutartis ir nurašymo aktus iš viso perdavė AB Turto bankui reikalavimo teisių už 114 136 955, 90 Lt sumą. Vilniaus apygardos teismas bankrutavusio KB „Kredito bankas“ visiems kreditoriams buvo patvirtinęs kreditorinius reikalavimus už 5 500 000 Lt sumą, kuri sudaro tik dalį visos perduotos bankrutavusio banko reikalavimo teisių sumos. Ieškovo nuomone, valstybė, perėmusi bankrutavusio banko reikalavimo teises, privalo ieškovui sugrąžinti jo indėlį. Be kita ko, ieškovas nurodė, kad Komercinių bankų įstatymo 53 straipsnis ir LR Vyriausybės 2001 m. lapkričio 9 d. nutarimas Nr. 1336 prieštarauja LR Konstitucijos 23 straipsniui, nes pasinaudojant tais teisės aktais, be ieškovo sutikimo jo asmeniniu turtu – indėliu nuo 1995 m. naudojosi Lietuvos bankas, o KB „Kredito bankas“ likvidatorius po to perdavė šį turtą valstybinei bendrovei AB Turto bankui. Pasak ieškovo, tokiu būdu jo turtas buvo nacionalizuotas, o tai prieštarauja Konstitucijai ir pažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją. Ieškovo teigimu, pagal CK 6.273 straipsnio l dalį teisiniuose santykiuose pagal reikalavimus valstybei dėl žalos atlyginimo, valstybę turi atstovauti LR Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

7Vilniaus apygardos teismas 2006 m. gegužės 31 d. sprendimu ieškinį atmetė.

8Teismo sprendime rašoma, kad 1994 m. rugsėjo 29 d. ieškovas sudarė depozitinę sutartį su KB „Kredito bankas“ dėl 400 000 JAV dolerių indėlio ekvivalento įnešimo į sąskaitą. 1995 m. gegužės 4 d. KB „Kredito bankas“ buvo iškelta bankroto byla. Iškėlus bankui bankroto bylą ieškovas neteko galimybės tiesiogiai atsiimti savo indėlį, tačiau buvo įtrauktas į KB „Kredito bankas“ kreditorių sąrašą. Ieškovo kreditorinis reikalavimas pagal indėlio sumą sudarė 1 371 485, 76 Lt. Pirmosios instancijos teismas nesutiko su ieškovo teiginiu, kad jo indėlis banke buvo nacionalizuotas. AB Turto bankas buvo įsteigtas tam, kad perimtų neveiksnius aktyvus iš Vyriausybės nustatytų bankų, juos pertvarkytų, valdytų bei realizuotų, siekdamas maksimaliai sumažinti patirtus nuostolius. Vadovaujantis LR Vyriausybės 2001 m. lapkričio 9 d. nutarimu Nr. 1336 (vėliau 2004 m. birželio 22 d. nutarimu Nr. 778) AB Turto bankui buvo neatlygintinai perduotos bankrutavusio KB „Kredito bankas“ neparduotos ir kreditorių neperimtos reikalavimų teisės. Šis teisių perėmimas, įtvirtintas 2004 m. liepos 23 d. ir 2004 m. liepos 30 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartyse, atliktas po Vilniaus apygardos teismo 2002 m. vasario 7 d. nutarties, kuria AB Turto bankas buvo paskirtas KB „Kredito bankas“ likvidatoriumi. Taigi, AB Turto bankas perėmė bankrutavusio banko turtines teises tam, kad galėtų vykdyti ĮBĮ numatytas funkcijas – nustatyti kreditorinių reikalavimų tenkinimo tvarką ir atsiskaityti su kreditoriais. Teismo sprendime rašoma, kad skolų išieškojimas iš KB „Kredito bankas“ skolininkų yra vykdomas, tad ieškovo reikalavimas dėl indėlio sumos išmokėjimo gali būti patenkintas pagal kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas ieškovo reikalavimą priteisti iš Lietuvos valstybės 1 371 485, 76 Lt indėlio sumą ir 914 323, 84 Lt metinių palūkanų atmetė kaip nepagrįstą. Teismas padarė išvadą, kad priteisus šias pinigines sumas, ieškovas antrą kartą turėtų teisę susigrąžinti savo indėlio sumą pagal teismo nutartį, kuria buvo patvirtinti KB „Kredito bankas“ kreditoriniai reikalavimai, o tai sudarytų sąlygas ieškovui nepagrįstai praturtėti.

9Pirmosios instancijos teismo sprendime akcentuojama, kad reikalavimas yra pareikštas netinkamam atsakovui. LR Vyriausybės 2001 m. liepos 26 d. nutarime Nr. 932 „Dėl atstovavimo valstybei bylose dėl žalos atlyginimo“ nurodyta, kad kai pagal įstatymus žalą privalo atlyginti valstybė, ją bylose įgaliojamos atstovauti tos valstybės institucijos, dėl kurių arba dėl kurių pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų aktų atsirado žala. Ieškovas privalėjo įrodyti žalos atsiradimo faktą ir jos dydį bei priežastinį ryšį tarp LR Vyriausybės ar jos tarnautojų neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo. Pagal CK 6.273 straipsnio 1 dalį bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalą privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja LR Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Valstybės skolos įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valdant centrinės valdžios sektoriaus skolas, Vyriausybei atstovauja LR Finansų ministerija, kuri sudaro su AB Turto banku pavedimo sutartis dėl Finansų ministerijos perduodamų administruoti paskolų ir kitų turtinių įsipareigojimų. Teismas nurodė, kad bylose dėl valstybės turtinių įsipareigojimų LR Vyriausybę atstovauja Finansų ministerija arba šios įgaliota institucija - AB Turto bankas. Teismas padarė išvadą, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi atsakyti pagal ieškinį, todėl žalos atlyginimo ir žalos dydžio klausimų iš esmės nesprendė.

10Teismas nurodė, kad ieškovas taip pat prašė priteisti iš atsakovo LR Vyriausybės žalą, patirtą dėl Vilniaus apskrities VMI ir VSDFV Vilniaus skyriaus neteisėtų veiksmų. Šioje byloje VMI ir VSDFV Vilniaus skyrius yra tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, nėra bylos šalys, jie negali atsakyti pagal ieškinį, o dėl šių priežasčių iš trečiųjų asmenų negali pagal ieškovo ieškinį būti priteisiama žala.

11Ieškovo prašymą kreiptis į LR Konstitucinį teismą su prašymu ištirti, ar tam tikri teisės aktai neprieštarauja LR Konstitucijai, teismas atmetė, kadangi ieškovas tokį prašymą galėjo teismui pateikti parengiamajame teismo posėdyje ar bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Teismas tokį prašymą būtų svarstęs ir priėmęs atitinkamą nutartį, bet ieškovas tokio konkretaus prašymo nebuvo pareiškęs, o į LR Konstitucinį teismą prašė kreiptis tik tuo atveju, jeigu teismas ieškinio netenkintų.

12Apeliaciniais skundais ieškovas J. R. ir jo atstovas advokatas D. Koriakas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį patenkinti. Nurodo, kad AB Turto bankas pagal perimtus bankrutavusio KB „Kredito bankas“ finansinius reikalavimus atgauna buvusių banko indėlininkų lėšas, tačiau jų negrąžina. Ši aplinkybė patvirtina, kad ieškovo indėlis yra nacionalizuotas. Žala buvo padaryta šiais valstybės institucijų veiksmais: areštuotos ieškovo ir jo įmonės sąskaitos; VSDFV pareigūnų veiksmais įvykdytas ieškovo prekių už 3 005 600 Lt areštas; Sveikatos apsaugos ministerija neteisėtai atėmė teisę prekiauti medicinine įranga; FNTT iškėlė baudžiamąją bylą dėl mokesčių nemokėjimo; ieškovo įmonei iškelta bankroto byla; ieškovui ir jo šeimai suteikta nemokama valstybės garantuojama teisinė pagalba; Vilniaus apygardos teismo 2006 m. vasario 15 d. nutartimi be pagrindo patvirtinti ieškovo įmonės kreditorių reikalavimai už 212 473, 63 Lt sumą; Vilniaus m. 6-sis PK iškėlė ieškovui baudžiamąją bylą pagal BK 245 straipsnį. Apeliantas J. R. nurodo, kad valstybės pareigūnai jį persekioja, norėdami sužlugdyti kaip asmenį. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nevertino ir netyrė, ieškinį atmesdamas vien formaliais pagrindais.

13Apeliantas nurodo, kad Lietuvos banko pareiga yra apsaugoti indėlininkų nuosavybę, esančią bankuose, todėl Lietuvos bankas turi teisę taikyti įstatymuose numatytas poveikio priemones bankams, pažeidusiems įstatymus. Lietuvos bankas šios savo funkcijos neatliko. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai nesikreipė į LR Konstitucinį teismą dėl Komercinių bankų įstatymo 53 straipsnio atitikimo LR Konstitucijos 23 straipsnio nuostatoms, kadangi buvo nacionalizuota privati nuosavybė.

14Pasak apelianto J. R. , LR Vyriausybė parašė atsiliepimą į ieškinį ir pristatė įgaliojimą dėl jos atstovavimo, todėl ieškovas nurodė tinkamą atsakovą. Teismas buvo neobjektyvus, pripažindamas atsakovą netinkama šalimi, taip pat nagrinėdamas klausimą dėl valstybės, VMI ir VSDFV tarnautojų veiksmų.

15Apeliantas J. R. taip pat nurodo, kad jam yra suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, tačiau paskirtas advokatas negali argumentuotai paruošti skundo, o pačiam apeliantui trūksta teisinių žinių kvalifikuotai atsakyti į teismo argumentus ir juos paneigti.

16Apelianto adv. D. Koriako skunde akcentuojama, kad teismas nevertino to fakto, jog privačios nuosavybės teise turėtas ieškovo banko indėlis reikalavimo teisių pavidalu buvo perduotas valstybei. Tokiais veiksmais buvo pažeista piliečio konstitucinė teisė, įtvirtinta LR Konstitucijos 23 straipsnyje. Ieškovo banko indėlis faktiškai buvo nacionalizuotas. Skunde pažymima, kad teismas, vadovaudamasis vien formaliais motyvais atmetė ieškinį, teigdamas, jog patenkinus ieškovo reikalavimus būtų sudarytos sąlygos šiam nepagrįstai praturtėti. Ieškovas neturi tikslo nepagrįstai praturtėti, o tik siekia susigrąžinti indėlį ir gauti palūkanas, kas neprieštarauja civilinės teisės principams.

17Atsiliepime į J. R. apeliacinį skundą atsakovas LR Vyriausybė akcentuoja, kad jis yra netinkamas atsakovas šioje byloje, tačiau ieškovas nesutiko su atsakovo pakeitimu į tinkamą šalį.

18Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

19Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas dėl procesinės teisės normų pažeidimo ir netinkamo taikymo, taip pat neteisingo materialinės teisės normų aiškinimo (CPK 329 str. 1 d., 330 str.). Apeliacinės instancijos teismo nustatytų pažeidimų negalima pašalinti nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, todėl panaikinus skundžiamą sprendimą byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).

20Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatas, reglamentuojančias bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių kreditorių reikalavimų tenkinimo pagrindus bei sąlygas. Dėl šios priežasties teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad AB Turto bankas perėmė likviduoto dėl bankroto KB „Kredito bankas“ neparduotas ir kreditorių neperimtas reikalavimų teises (neveiksnius aktyvus) tam, jog būtų vykdomos ĮBĮ numatytos funkcijos – kreditorinių reikalavimų tenkinimo tvarkos nustatymas ir atsiskaitymas su kreditoriais. Ši neteisinga išvada lėmė kitos nepagrįstos išvados priėmimą, kuria remdamasis teismas laikėsi pozicijos, kad ieškovas turi galimybę atgauti banko indėlio sumą bankrutavusio banko kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo tvarka, o patenkinus ieškinio dalį dėl banko indėlio priteisimo būtų sudarytos sąlygos ieškovui nepagrįstai praturtėti.

21Kreditorių reikalavimų visiškas ar dalinis patenkinimas yra viena iš įstatyme numatytų privalomų įmonės bankroto procedūrų. Kreditorių reikalavimų tenkinimas vykdomas bankrutavusios įmonės likvidavimo procese parduodant arba perduodant bankrutavusios įmonės turtą, vertybinius popierius ir reikalavimo teises (ĮBĮ 31 str. 2 ir 3 p., 33 str. 1 - 3 d., iki 2004 m. gegužės 1 d. galiojusio Komercinių bankų įstatymo 53 str. 5d., 7 d., 8 d., CK 2.113 str.). ĮBĮ 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu per 24 mėnesius nuo teismo nutarties pripažinti įmonę bankrutavusia įsiteisėjimo dienos lieka neparduoto bei kreditoriams neperduoto bankrutavusios įmonės turto ir kreditorių nepatenkintų reikalavimų, likvidavimo procedūra laikoma baigta, o likęs neparduotas ar kreditorių neperimtas bankrutavusios įmonės turtas yra nurašomas. ĮBĮ nėra nuostatų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad baigus bankrutavusios įmonės likvidavimo procedūrą ir priėmus sprendimą dėl įmonės pabaigos, nurašyto bankrutavusios įmonės turto arba neparduotų ir kreditorių neperimtų tokios įmonės reikalavimo teisių sąskaita galėtų būti tenkinami kreditorių reikalavimai, nepatenkinti iki sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo. Tokių nuostatų nebuvo ir iki 2004 m. gegužės 1 d. galiojusiame Komercinių bankų įstatyme, kurio 53 straipsnio pagrindu buvo likviduotas ir paskelbtas pasibaigusiu bankrutavęs KB „Kredito bankas“ (b. l. 54).

22AB Turto bankas yra institucija, kuriai neatlygintinai perduodamos bankrutavusio banko nustatyta tvarka neparduotos ir kreditorių neperimtos reikalavimo teisės (LR Vyriausybės 2004 m. birželio 22 d. nutarimas Nr. 778). AB Turto banko įstatai buvo patvirtinti 1996 m. rugpjūčio 22 d. LR akcinės bendrovės Turto banko įstatų patvirtinimo įstatymu Nr. I-1502. Šio banko įstatų II skyrius, apibrėžiantis Turto banko tikslus, numato, kad banko tikslai yra realizuoti perimtus neveiksnius aktyvus ir išieškoti pagal sutartis perduotas administruoti paskolas bei kitus turtinius įsipareigojimus. Šiuos tikslus AB Turto bankas įgyvendina perkant ar kitokiais teisėtais būdais įsigyjant neveiksnius aktyvus iš Vyriausybės nustatytų komercinių bankų, kitų įmonių bei atlieka kitas operacijas, nustatytas įstatų III skyriuje. Pagal Įstatų 49 straipsnį, AB Turto banko lėšos, gautos realizavus perimtus neveiksnius aktyvus, atskaičius AB Turto banko aptarnavimo ir personalo išlaikymo išlaidas, panaudojamos Vyriausybės vertybiniams popieriams išpirkti ir kitiems akcininko nustatytiems tikslams. Taigi, AB Turto banko įstatuose nėra numatyta pareiga realizavus perimtus bankrutavusių bankų neveiksnius aktyvus, gautomis lėšomis atsiskaityti su buvusiais likviduoto dėl bankroto banko kreditoriais. Įvertinus minėtų teisės aktų nuostatas nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas dar neprarado teisės susigrąžinti savo indėlio sumą pagal teismo nutartį, kuria patvirtinti KB „Kredito bankas“ kreditoriniai reikalavimai, kad jo ieškinio reikalavimas priteisti indėlį galėtų sudaryti sąlygas nepagrįstam praturtėjimui.

23Kilęs teisminis ginčas gali būti teisingai išspręstas tuo atveju, kai ieškovas aiškiai suformuluoja ieškinio pagrindą bei dalyką, kai civilinėje byloje nustatomas tinkamas atsakomybės subjektas pagal ieškinio reikalavimus. CPK 51 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad valstybei teisme atstovauja Vyriausybė. Šioje byloje ieškinys, pareikštas atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai LR Vyriausybės, be kitų jame išdėstytų pagrindų, grindžiamas ir CK 6.271 straipsniu, reglamentuojančiu žalos atlyginimą, atsiradusią dėl valstybės institucijų neteisėtų veiksmų. Ieškinyje, be kita ko, tvirtinama, kad ieškovo teisėms ir interesams žala padaryta neteisėtais valstybės institucijų (Lietuvos banko, VMI, teismo, policijos ir kt.) veiksmais arba neveikimu. Ieškovo reikalavimai grindžiami įstatyme įtvirtintų valstybės pareigų piliečiams nevykdymu ir netinkamu vykdymu. CK 6.373 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalą privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja LR Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Pagal LR Vyriausybės įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punktą, LR Vyriausybė koordinuoja ministerijų ir Vyriausybės įstaigų veiklą. Taigi, pareiškus ieškinį valstybei, LR Vyriausybės pareiga yra deleguoti tinkamus atstovus atstovauti valstybę, kaip teisminio proceso šalį. Įvertinus ieškovo poziciją dėl asmens, turinčio atsakyti pagal ieškinio reikalavimus, galėjo kilti ne šalies tinkamumo, bet šalies tinkamo atstovavimo per konkrečias įgaliotas institucijas problema, kuri galėjo būti išspręsta valstybę atstovauti turinčios LR Vyriausybės ir bylą nagrinėjančio teismo procesiniais veiksmais. Remiantis šiais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo konstatuoti, jog ieškinys pareikštas netinkamam asmeniui, kuris turi atsakyti pagal ieškinį. Pirmosios instancijos teismas, netinkamai taikydamas valstybės atstovavimą, šalies procesinio subjektiškumo nustatymą reguliuojančias teisės normas, padarė nepagrįstą išvadą dėl atsakovo netinkamumo šioje civilinėje byloje. Nepagrįstai atmesdamas ieškinį tuo motyvu, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, pirmosios instancijos teismas ieškinio reikalavimų, susijusių su žalos padarymu, iš esmės nesvarstė. Dėl šios priežasties liko neatskleista bylos esmė. Apeliacinės instancijos teismas tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, padarytas teisės taikymo bei faktų vertinimo klaidas dažniausiai ištaiso negrąžindamas bylos pirmosios instancijos teismui. Byla gali būti grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu nustatoma, kad neatskleista bylos esmė, o remiantis byloje pateiktais įrodymais jos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, jo paskirtis nėra vien tik pakartotinis bylos išnagrinėjimas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje pateiktų duomenų mastas ir turinys neduoda galimybės nustatytus procesinius trūkumus ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl šiuo atveju tikslinga bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).

24Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas ieškovo prašymą kreiptis į LR Konstitucinį teismą ištirti, ar tam tikri teisės aktai neprieštarauja LR Konstitucijai, atmetė motyvuodamas tuo, jog ieškovas tokį prašymą galėjo pateikti parengiamajame teismo posėdyje ar bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovo prašymas dėl tikslingumo kreiptis su prašymu į LR Konstitucinį teismą buvo suformuluotas jau ieškininiame pareiškime, todėl šis prašymas svarstytinas Civilinio proceso kodekso normų nustatyta tvarka.

25Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

26Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gegužės 31 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. Ieškovas J. R. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą ir, patikslinęs... 4. Ieškovas nurodė, kad 1994 m. rugsėjo 29 d. jis sudarė su komerciniu banku... 5. Vilniaus apygardos teismas 1995 m. gegužės 4 d. nutartimi KB „Kredito... 6. Ieškovas nurodė, kad likviduojamas dėl bankroto KB „Kredito bankas“... 7. Vilniaus apygardos teismas 2006 m. gegužės 31 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 8. Teismo sprendime rašoma, kad 1994 m. rugsėjo 29 d. ieškovas sudarė... 9. Pirmosios instancijos teismo sprendime akcentuojama, kad reikalavimas yra... 10. Teismas nurodė, kad ieškovas taip pat prašė priteisti iš atsakovo LR... 11. Ieškovo prašymą kreiptis į LR Konstitucinį teismą su prašymu ištirti,... 12. Apeliaciniais skundais ieškovas J. R. ir jo atstovas advokatas D. Koriakas... 13. Apeliantas nurodo, kad Lietuvos banko pareiga yra apsaugoti indėlininkų... 14. Pasak apelianto J. R. , LR Vyriausybė parašė atsiliepimą į ieškinį ir... 15. Apeliantas J. R. taip pat nurodo, kad jam yra suteikta valstybės garantuojama... 16. Apelianto adv. D. Koriako skunde akcentuojama, kad teismas nevertino to fakto,... 17. Atsiliepime į J. R. apeliacinį skundą atsakovas LR Vyriausybė akcentuoja,... 18. Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.... 19. Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas dėl procesinės teisės... 20. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino Įmonių bankroto... 21. Kreditorių reikalavimų visiškas ar dalinis patenkinimas yra viena iš... 22. AB Turto bankas yra institucija, kuriai neatlygintinai perduodamos... 23. Kilęs teisminis ginčas gali būti teisingai išspręstas tuo atveju, kai... 24. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas ieškovo prašymą... 25. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso... 26. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gegužės 31 d. sprendimą ir...