Byla 1A-253-387/2015
Dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-12-31 nuosprendžio, kuriuo V. B. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimus, numatytus BK 284 str. 1 d., BK 138 str. 2 d. 8 p., ir nubaustas:

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Valantino, teisėjų Pavelo Frolovo, Lauretos Ulbienės, sekretoriaujant Editai Bekerytei, dalyvaujant prokurorui Jonui Selilioniui, gynėjui adv. Adolfui Remeikiui, nuteistajam V. B., nukentėjusiesiems V. M., M. T., G. L., V. T., nukentėjusiųjų atstovui advokatui Algirdui Cegeliui, vertėjai Boženai Seniut, teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-12-31 nuosprendžio, kuriuo V. B. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimus, numatytus BK 284 str. 1 d., BK 138 str. 2 d. 8 p., ir nubaustas:

2pagal BK 284 str. 1 d. 1 metų viešųjų darbų bausme;

3pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. 1 metų laisvės atėmimo bausme.

4Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., V. B. paskirtos bausmės subendrintos griežtesne bausme apimant švelnesnę, paskiriant jam galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

5Į bausmės laiką V. B. įskaitytas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2013-09-30 iki 2013-10-02.

6Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 8) p., 3 d. 1 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams ir V. B. per šį laiką nuo nuosprendžio įsiteisėjimo paskirtos pareigos: bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nukentėjusiajai V. T. atlyginti 4894, 45 Lt (1417 eurų) turtinę žalą, mokant kiekvieną mėnesį po 59 eurus.

7Kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti V. B. palikta iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus panaikintina.

8Iš V. B. Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteista 141,87 litų (41 eurų) dėl nukentėjusiojo V. M. ir 124,25 Lt (35 eurų) dėl nukentėjusiojo M. T. gydymo išlaidų atlyginimo.

9Iš V. B. 5000 Lt (1448 eurų) priteista V. M., 2000 Lt (579 eurų) - M. T. ir 2000 Lt (579 eurų) - G. L. neturtinei žalai atlyginti.

10Iš V. B. priteista 4894, 45 Lt (1417 eurų) V. T. turtinei žalai atlyginti.

11Kitoje dalyje V. M., M. T., G. L. ir V. T. ieškiniai atmesti.

12Išnagrinėjusi bylą, kolegija

Nustatė

13V. B. nuteistas už tai, kad padarė viešosios tvarkos pažeidimą ir tyčinį žmogaus nesunkaus sveikatos sutrikdymą iš chuliganiškų paskastų, o būtent:

14jis, 2013 m. rugsėjo 28 d., apie 20-21 val., ( - ) veikdamas kartu su teismo nagrinėjimo metu nenustatytais asmenimis, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu tuo, kad nepažįstami asmenys mediniai pagaliais daužydami, o V. B. mesdamas akmenį apgadino V. T. priklausantį automobilį „Ciroten Xantia“, valstybinis Nr. ( - ) sudaužė priekinio lango stiklą, vairuotojo pusės galinių durų lango stiklą, sulaužė vairuotojo durų veidrodėlį, įlenkė vairuotojo pusės galines duris bei stogą šali šių durų, prakirto vairuotojo pusės galinio rato padangą.

15Po ko išdaužę gyvenamojo vagonėlio įėjimo durų stiklą, įsiveržę į vagonėlio vidų, kur sudaužę lempą ir padarę pažeidimą sienoje, tyčia vieną kartą sudavė M. T. medine lazda į galvos kairę pusę, dėl ko M. T. šonu pradėjus kristi ir šonu atsirėmus į sieną, tyčia sudavė M. T. eilę smūgių lazdomis ir kojomis į kairę ranką, dėl ko M. T. prarado sąmonę ir tolimesnių užpuolikų veiksmų neprisimena, taip padarydami M. T. odos nubrozdinimus kairėje momeninėje srityje, poodinę kraujosruvą kairio peties sąnario srityje, odos nubrozdinimus kairėje plaštakoje, poodines kraujosruvas abipus nugaroje, juosmens dešinėje pusėje, kairėje šlaunyje, kas mažiausiai 8 trauminių poveikių pasėkoje sukėlė nukentėjusiajam M. T. nežymų sveikatos sutrikdymą, ir šiais savo veiksmais išgąsdinę vagonėlį buvusį mažametį vaiką.

16Po ko nubėgę į šalimai esantį daugiabutį namą, esantį tuo pačiu adresu, pagrasinę padegti namus pareikalavo atidaryti duris, kurias atidarė G. L., įsiveržė į koridorių, kur ranka vieną kartą atstūmus G. L., pataikė pastarajai į apatinės lūpos sritį, taip ją prakirsdami, tyčia vieną kartą medine lazda sudavė G. L. į galvos dešinę pusę, dėl ko pastaroji pradėjo kristi ir parado sąmonę, taip padarydami G. L. kraujosruvą pakaušio dešinėje kas sukėlė nukentėjusiajai G. L. nežymų sveikatos sutrikdymą.

17Po ko tyčia lazda kelis kartus sudavė V. M. per galvą, nuo ko pastarasis nugriuvo ant grindų, rankomis užsidengė galvą.

18Po ko tyčia sudavę eilę smūgių lazdomis V. M. per visas kūno vietas: galvą, kojas, rankas, nugarą, krūtinę, o nustojus smūgiams, V. M. atsikėlus, V. B. kastuvo metaline dalimi tyčia sudavė du kartus V. M. į galvos pakaušį, nuo ko V. M. nugriuvus nugara ant grindų, V. B. pasakius V. M., jog dabar žinos kaip „isšiknisinėti“, tyčia sudavė eilę smūgių V. M. į visas kūno vietas, dėl ko nukentėjusysis prarado sąmonę ir tolimesnių užpuolikų veiksmų neprisimena, taip padarydami V. M. odos nubrozdinimus abipus pakaušio ir viršugalvio srityse, kairio užausio srityje, poodinę kraujosruvą dešinės ausies kaušelyje, odos nubrozdinimus kaktos dešinėje pusėje, odos nubrozdinimus ir plačią difuzinę poodinę kraujosruvą dešiniame žaste, odos nubrozdinimus dešinėje plaštakoje, dešinės plaštakos V-o delnakaulio kūno lūžį, odos nubrozdinimus su poodine kraujosruva kairiame žaste, poodinę kraujosruvą kairėje alkūnėje, odos nubrozdinimus su plačia difuzine poodine kraujosruva kairio dilbio srityje, odos nubrozdinimus su poodine kraujosruva kairėje plaštakoje, kas mažiausiai 18-os trauminių poveikių pasėkoje sukėlė nukentėjusiajam V. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

19Po ko ištraukę iš V. M. du mobiliojo ryšio telefonus: pastarajam priklausantį mobiliojo ryšio telefoną Nokia su Tele 2 ryšio kortele Pildyk bei G. L. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną Samsung su Tele 2 ryšio kortele Pildyk, juos sulaužė numetę lauke netoli daugiabučio namo, ir taip neturėdami tikslo pagrobti telefonų, o kad nebūtų pranešta policijai ar prašyta pagalbos, tokiu būdu šiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, bei sutrikdė visuomenės, tarp jų M. T., G. L. ir V. M. rimtį bei visuomenės tvarką.

20Taip pat V. B. nuteistas už tai, kad 2013 m. rugsėjo 28 d., apie 20-21 val., veikdamas kartu su teismo nagrinėjimo metu nenustatytais asmenimis, ( - ) iš chuliganiškų paskatų, tyčia lazda kelis kartus sudavė V. M. per galvą, nuo ko pastarasis nugriuvo ant grindų, rankomis užsidengė galvą.

21Po ko tyčia sudavę eilę smūgių lazdomis V. M. per visas kūno vietas: galvą, kojas, rankas, nugarą, krūtinę, o nustojus smūgiams, V. M. atsikėlus, V. B. kastuvo metaline dalimi tyčia sudavė du kartus V. M. į galvos pakaušį, nuo ko V. M. nugriuvus nugara ant grindų, V. B. pasakius V. M., jog šis dabar žinos kaip „isšiknisinėti“, tyčia sudavė eilę smūgių V. M. į visas kūno vietas, dėl ko nukentėjusysis prarado sąmonę ir tolimesnių užpuolikų veiksmų neprisimena, taip padarydami V. M. odos nubrozdinimus abipus pakaušio ir viršugalvio srityse, kairio užausio srityje, poodinę kraujosruvą dešinės ausies kaušelyje, odos nubrozdinimus kaktos dešinėje pusėje, odos nubrozdinimus ir plačią difuzinę poodinę kraujosruvą dešiniame žaste, odos nubrozdinimus dešinėje plaštakoje, dešinės plaštakos V-o delnakaulio kūno lūžį, odos nubrozdinimus su poodine kraujosruva kairiame žaste, poodinę kraujosruvą kairėje alkūnėje, odos nubrozdinimus su plačia difuzine poodine kraujosruva kairio dilbio srityje, odos nubrozdinimus su poodine kraujosruva kairėje plaštakoje, kas mažiausiai 18-os trauminių poveikių pasėkoje sukėlė nukentėjusiajam V. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

22Apeliaciniu skundu V. B. prašo panaikinti 2014-12-31 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendį, o jį išteisinti, atmetant civilinius ieškinius. Apelianto teigimu, nenustatęs konkrečių asmenų, teismas negalėjo konstatuoti, jog jis neva veikė kartu su teismo nenustatytais asmenimis. V. B. nuomone, tokia teismo išvada yra 2013-09-28 įvykių falsifikacija, nes, jo teigimu, jis neveikė kartu su nenustatytais asmenimis. Apeliantas pažymi, kad teismas visiškai nepagrįstai pripažino jį kaltu dėl kitų „nenustatytų asmenų“ padarytų veikų bei priteisė iš jo šių „nenustatytų asmenų“ padarytos žalos atlyginimą. Apylinkės teismas neteisingai ir nepagrįstai jo veiksmus laikė chuliganiškomis paskatomis ir neteisingai kvalifikavo, jog jis turėjo tikslą pažeisti viešąją tvarką ir ją pažeidė. Apeliantas nurodo, kad ( - ) yra jo žemės sklypas, kuriame, kaip ir ankstesniais savaitgaliais, taip ir įvykio dieną, jis dirbo žemės darbus jam padedant liudytojams S. J., R. Š., D. M., neturėdamas jokio tikslo pažeisti viešąją tvarką. Tuo tarpu V. M., anot apelianto, buvo neblaivus, kabinėjosi prie jo iš chuliganiškų paskatų ir siekė pažeisti viešąją tvarką, tačiau nei prokuroras, nei teismas į tai neatsižvelgė. V. B. akcentuoja neigiamai V. M. asmenybę charakterizuojančius duomenis bei nurodo, jog pastarasis kai išgeria, būna agresyvus, jam yra pradėti ikiteisminiai tyrimai, nes jis grasina kaimynams, neseniai sumušė G. B., o kitam kaimynui išmušė dantį.

23Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad įvykio dieną būtent V. M. buvo net tris kartus pas jį atėjęs provokuodamas muštynes. Atėjęs paskutinį kartą, turėto peilio kotu išdaužė jo mašinos stiklą, tačiau šie įvykiai, pasak V. B., visiškai nebuvo tiriami. Apelianto teigimu, jau sutemus, jam taikiai dirbant namelyje, neblaivus V. M. ėmė laužtis į jo namelį, sulaužė durų rankenėlę, bet nuteistasis su statybiniu pagaliu nuvarė jį šalin ir dirbo toliau. Apeliantas pažymi, kad tokių jo ir V. M. asmeninio pobūdžio santykių ir jo asmeninio pobūdžio paskatų buvimas bei chuliganiškų paskatų nebuvimas, paneigia jo veikos priešingumą viešajai tvarkai ir įrodo, kad V. B. siekio pažeisti viešąją tvarką neturėjo, todėl, anot apelianto, pagal jam įkaltinamus straipsnius jis nuteistas nepagrįstai ir neteisingai. Apelianto teigimu, asmeninių paskatų buvimą skundžiamame nuosprendyje konstatavo ir apylinkės teismas, nurodęs, jog kilęs konfliktas yra anksčiau kilusio konflikto dėl skolos negrąžinimo tęsinys. V. B. pažymi, kad nei su G. L., nei su M. T. jis nekonfliktavo, nesudavė jiems nei vieno smūgio, jų neužpuolė, bet juos gynė, tramdydamas užpuolikus, todėl teismas nepagrįstai priteisė iš jo jiems po 579 EUR neturtinei žalai atlyginti. Taip pat, apelianto manymu, iš jo nepagrįstai buvo priteisti 1448 EUR V. M. neturtinei žalai atlyginti, kadangi konfliktas tarp jų kilo ne dėl chuliganiškų paskatų, o dėl asmeninių privačių santykių.

24Apeliantas akcentuoja, jog jis nedaužė ir negadino V. T. automobilio, todėl teismas nepagrįstai priteisė iš jo 1417 EUR automobilio remontui. Anot V. B., V. T. automobilis neremontuotinas ir niekada nebus remontuojamas, galutinai susidėvėjęs ir 2013-09-28 tebuvo tinkamas priduoti tik į metalo laužą. Apeliantas pažymi, kad teisme V. T. patvirtino, jog jos automobilis iki 2013-09-28 buvo sugedęs – neveikė hidraulika. Prašydama priteisti 1417 EUR už tariamą visiškai sudėvėto ir dėl hidraulikos neveikimo negalinčio važiuoti automobilio remontą, V. T. siekė nepagrįstai praturtėti, tačiau, anot apelianto, apylinkės teismas visiškai nekreipė dėmesio į jo aiškinimą, jog automobilis nėra ir negali būti remontuojamas ir nepagrįstai priteisė iš jo nukentėjusiosios reikalaujamą sumą. Apelianto teigimu, šio automobilio salono neįmanoma išrinkti ir vėl surinkti, durelių ir stogo remontuoti nebeįmanoma, nes jie visiškai surūdiję ir supuvę. V. B. nuomone, jokios žalos V. T. nepatyrė, pinigų į automobilio remontą neinvestavo, automobilio neremontavo ir neremontuos, tad neturėjo 1417 EUR išlaidų. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad šis automobilis buvo aktyviai eksploatuojamas daugiau nei 21 metus, kai automobilio Citroen Xantia leidžiamas saugaus naudojimo laikas tesudaro 15 metų. V. B. teigimu, darbai, kurie yra nurodomi preliminariojoje remonto darbų sąmatoje, yra negalimi dėl automobilio senumo ir susidėvėjimo bei surūdijimo, nes automobilis daug metų buvo laikomas atvirame ore, lietuje ir šaltyje. Be to, teismo posėdžio metu V. T. nurodė, jog pirko šį automobilį 1998 metais už 3 000 LT. Taigi pirmos instancijos teismas priteisė iš apelianto daugiau, nei V. T. mokėjo už šį automobilį jį pirkdama.

25Apeliantas pažymi, jog tam, kad atsirastų atsakomybė pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, būtini visi šių nusikaltimų sudėties požymiai, tarp jų ir tyčia sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarką ar nesunkiai sužaloti žmogų dėl chuliganiškų paskatų, o nesant nors vieno iš jų, baudžiamoji atsakomybė negalima.

26Atlikus dalinį įrodymų tyrimą, apeliacinės instancijos teisme buvo apklausti nukentėjusieji V. T., M. T., V. M., G. L., nuteistasis V. B..

27V. T. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad nusikalstamos veikos padarymo metu buvo sugadintas jai priklausantis automobilis „Citroen“. Pasak nukentėjusiosios, automobilį ji įsigijo neseniai prieš avariją, likus pusmečiui iki nusikaltimo. Automobilį pirko iš pažįstamų už tris tūkstančius litų. Automobiliui buvo padaryti sugadinimai: sudaužytas priekinis stiklas, sudaužytas durelių stiklas, apgadintos durelės, stogas įlenktas ir ratas prakirstas. Buvo atliktas nuostolio įvertinimas. Anot nukentėjusiosios, ji pareiškė 5000 litų ieškinį. Automobilis dar neremontuotas. V. T. teigimu, ji bandys jį remontuoti arba žiūrės, kokia jo būklė, nes jis jau antrą žiemą stovi. Automobilis buvo važiuojantis, tik, kad meistras turėjo pataisyti hidraulikos šlangutę. V. T. nurodė, kad tuo metu ten tik šlangutę pakeisti reikėjo, todėl automobilis ir atsidūrė ( - ). Grįsdama pareikšto civilinio ieškinio dydį, nukentėjusioji paaiškino, jog įsigijusi automobilį už 3000 litų, taisė automatinę pavarų dėžę, sumokėjo dar 1000 litų. Be to, važinėdama į darbą patyrė nuostolius, nes važinėja kartu su dukra. Joms dviems kelionė kainuoja 20 litų, o su mašina kainuodavo pigiau. Taip pat, anot nukentėjusiosios, tuo metu jie darė remontą, todėl reikėjo samdyti automobilį, kad parsivežti medžiagas. Išlaidas skaičiavo nuo nusikaltimo iki teismo pradžios.

28Nukentėjusysis M. T. parodė, kad pats nuteistojo gyvenamajame vagonėlyje nematė, bet girdėjo jo balsą. Taip pat atpažino jį A. G. darytame vaizdo įraše. Be jo gyvenamajame vagonėlyje dar buvo jo sugyventinė Ž. G., jos sesuo A. G. ir mažametis vaikas. Nukentėjusysis paaiškino, kad įvykio dieną su V. B. kilo konfliktas, tai atvažiavo žmonės ir puolė juos lazdomis, o jie puolė namo bėgti. V. M. užsidarė savo namuose, o jis užsidariau vagonėlyje, kurio lauko durys yra stiklinės. Tačiau užpuolikai išdaužė langą, sudavė M. T. lazda per galvą, dėl ko jis nukrito į kampą. Pabudo tik greitosios automobilyje. Nukentėjusysis parodė nepažįstantis atvažiavusių žmonių. V. M. kai kalbėjo su V. B., šis pasakė „palaukit, tuoj atvažiuos žmonės“. Taigi, tie žmonės ir atvažiavo, V. B. nurodė pirštais į juos. Nukentėjusysis buvo prie mašinos ir viską matė. Nukentėjusiojo teigimu, jo mamos mašina į kiemą buvo atvaryta prieš dieną vakare. Nusikalstamos veikos padarymo dieną mašina nevažinėjo, nes buvo sugedusi hidraulika: nesisuko vairas ir nedirbo stabdžiai. Pasak M. T., jo mama net iki paties kiemo nepavažiavo, nes baigėsi stabdžių skystis.

29Nukentėjusysis V. M. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad V. B. konflikte dalyvavo, jis jį matė koridoriuje, kuomet V. B. nukentėjusįjį mušė. Nusikaltimo dieną ėjo S. J., nukentėjusysis paprašė pakviesti V. B.. Jis pakvietė, ir nukentėjusysis V. B. paklausė, kada jis vems krauju. V. B. pasakė, kad tuoj, turi palaukti, baigs darbą, paskambins ir atvažiuos. Jie stovėjo prie mašinos, kalbėjo ir pamatė, kad atvažiavo raudonos spalvos automobilis Mercedes. V. B. išėjo iš vagonėlio, visi išėjo, paėmė lazdas, parodė į juos pirštais ir pradėjo bėgti link jų. V. M. nubėgo namo, užsidarė, tačiau užpuolikaie pradėjo grasinti, kad padegs namą. Paprašė G. L. atidaryti duris, nes pagalvojo, kad moters nemuš. Kai pastaroji atidarė duris, jai į galvą sudavė lazda, o po to visi pradėjo trankyti V. M.. Į namą užėjo keturiese, o vienas stovėjo lauke. V. M. teigimu, nuteistasis name buvo, jis paėmė kastuvą, trenkė jam du kartus, o kai nukentėjusysis nukrito, pasakė, kad tuoj jam galvą nukirs. Anot nukentėjusiojo, pirmas jam trenkė nepažįstamas asmuo. Tada jis atsistojo, du kartus kumščiu trenkė tam nepažįstamam asmeniui. Tuomet V. B. jam du kartus trenkė, jis nugriuvo, o šis pradėjo jį dar daugiau daužyti. Nukentėjusysis kategoriškai teigė, kad ten buvo V. B., kadangi jis jį atpažino. Jis stovėjo nukentėjusiajam prie galvos, sakė, kad tuoj jam galvą nukirs. Kai nukentėjusiajam pradėjo bėgti kraujas, jis prašė, kad daugiau jos nemuštų, bet jie vis tiek mušė. V. B. pasakė, kad jis žinos dabar kaip išsidirbinėti.

30Nukentėjusioji G. L. teisme paaiškino, kad įvykio dieną, išėjusi į lauką, pamatė, kad bėgo V. M. su M. T.. V. M. jai pasakė, kad greitai eitų į namus. Ji užbėgo į namus. Tada į namus pradėjo belstis, reikalavo atidaryti. V. M. paėmė jos mobilųjį telefoną, paskambino į policiją ir pranešė, kad toks įvykis. Užpuolikai sakė, kad sudegins namus, o namuose buvo senelė ir maži vaikai. V. M. pagalvojo, kad jie nukentėjusiosios nemuš, todėl ji atidarė duris. Tuomet jie įsiveržė ir iš karto ranka sudavė nukentėjusiajai į lūpą, ją praskėlė. Ji matė kaip V. B. įbėgo į namus. Koridoriuje stovėjo kastuvas. Kaltinamasis paėmė tą kastuvą ir pats pirmas trenkė V. M.. Tuomet liepė ir kitiems jį mušti. Visi pradėjo V. M. mušti, o nukentėjusioji pradėjo rėkti, prašyti nemušti. Tada jai su beisbolo lazda sudavė per galvą. Ji nugriuvo ir daugiau nieko neprisimena.

31Nuteistasis V. B. teisme parodė, kad mušant nukentėjusiuosius jis nedalyvavo, tik buvo pribėgęs. Kai užėjo pas M. T. į vagonėlį, jis jau gulėjo. Jis užėjo tikslu užstoti M. T., nes vagonėlyje buvo mažas vaikas. Koks asmuo buvo vagonėlyje nežino, matė jį pirmą kartą. Pasak nuteistojo, V. M. name, kai jį mušė, jis nebuvo, kastuvu nesudavė. Tą vakarą niekam neskambino. Neatsimena kam skambino. Nuteistojo teigimu, nukentėjusieji meluoja. Jokia raudona mašina į jo kiemą įvykio dieną atvažiavusi nebuvo. Jis nieko nemušė, tik dieną, prieš muštynes, gindamas save ir savo turtą, sudavė V. M. pagaliu, kai šis brovėsi į jo gyvenamąjį vagonėlį.

32Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusieji ir prokuroras - apeliacinį skundą atmesti.

33Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

34Išnagrinėjus baudžiamosios bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus, ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, kadangi bylos faktiniais duomenimis yra visiškai įrodyta, jog nuteistasis V. B. padarė jam įkaltintas nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

35Pirmos instancijos teismo yra teisingai konstatuota, jog byloje yra pakankamai objektyvių duomenų (nukentėjusiųjų M. T., G. L., V. M., liudytojų Ž. G., A. G., J. D. parodymai, specialisto išvados, daiktų apžiūros protokolai), patvirtinančių, jog V. B., 2013-09-28, apie 20-21 val., viešoje vietoje – ( - ) – veikdamas bendrininkų grupe kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, pažeisdamas viešąją tvarką bei veikdamas iš chuliganiškų paskatų, muštynių metu, apgadino V. T. priklausantį automobilį „Citroen Xantia“, bei sukėlė nežymius sveikatos sutrikdymus nukentėjusiesiems M. T., G. L. ir nesunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam V. M..

36Nors apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, jog apylinkės teismas negalėjo konstatuoti, jog jis veikė kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, šis apelianto argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

37Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų bei subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką, jų veikos bendrumas, susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu. Nusikalstamos veikos dalyvio įvardijimas procesiniuose dokumentuose kaip nenustatyto asmens nebūtinai reiškia, kad apie jį nieko nežinoma ir kad nėra galimybių nustatyti jo indėlio į bendrą veiklą, susitarimo su kaltinamuoju bei jų tyčios bendrumo. Nenustatytas asmuo iš tiesų gali būti žinomas, bet pasislėpęs nuo teisėsaugos institucijų, pagaliau apie šio asmens pakankamą atsakomybei amžių, gebėjimą suvokti ir valdyti savo veiksmus, jo susitarimą su kaltinamuoju bei tyčios turinį teismas gali spręsti byloje surinktų įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių specifikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos nutartis Nr. 2K-P-9/2009).

38Byloje surinktais įrodymais neginčytinai nustatyta, jog įvykio dieną į ( - )., lengvuoju automobiliu atvykus 4-6 nenustatytiems vyrams, kurie turėjo su savimi beisbolo lazdą ir pagalius su vinimis, nuteistasis V. B. parodė jiems ranka į nukentėjusiųjų pusę, po ko pastarieji asmenys pradėjo bėgti link nukentėjusiųjų. Nukentėjusiesiems supratus, kad jų atžvilgiu bus naudojamas fizinis smurtas, V. M. nubėgo į savo senelės K. G. butą, kur tuo metu jau buvo nukentėjusioji G. L., o M. T. – į gyvenamąjį vagonėlį, kur Ž. G. kartu su A. G. migdė mažametį vaiką. Tuo metu atvažiavę vyrai pribėgo prie šalia daugiabučio namo stovėjusio V. T. automobilio „Citroen Xantia“ ir lazdomis išdaužė automobilio priekinį stiklą, o V. B., pakėlęs akmenį, išdaužė automobilio durelių stiklą. Tuomet visi vyrai, tame tarpe ir V. B., pradėjo bėgti link daugiabučio namo, išdaužę stiklą, įsiveržė į šalia pastarojo namo stovėjusį gyvenamąjį vagonėlį, sumušė jame buvusį nukentėjusįjį M. T., nežymiai sutrikdydami jam sveikatą. Atlikę šiuos veiksmus, grasindami padegti namą, privertė nukentėjusiąją G. L. atidaryti buto duris, patekę į butą, beisbolo lazda sudavė pastarajai į galvą, taip pat sudavė daugybinius smūgius į įvairias kūno vietas nukentėjusiajam V. M.. Pažymėtina, kad nukentėjusieji G. L., V. M. patvirtino matę kaip V. B., paėmęs kastuvą, sudavė juo per galvą nukentėjusiajam V. M. (b. t. 3, b. l. 13-15, 34, 41-43). Tuo tarpu mažametis liudytojas J. D. nurodė matęs ne tik pastarąjį įvykį, bet ir tai kaip V. B. akmeniu išdaužė V. T. automobilio stiklą (b. t. 3, b. l. 62-63). Nuteistojo kaltės klausimui spręsti reikšmingomis aplinkybėmis laikytina ir tai, jog liudytojų bei nukentėjusiųjų teigimu (nukentėjusiųjų G. L., M. T., V. M., liudytojų J. D., Ž. G., A. G. parodymai) jis aktyviai dalyvavo muštynėse, nuolat ragino atvykusius vyrus mušti V. M., kad šis žinotų kaip grasinti, bei nurodydavo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims kada nutraukti fizinio smurto naudojimą. Pasak mažamečio liudytojo J. D., išbėgę iš gyvenamojo namo, visi vyrai sumetė lazdas šalia V. B. gyvenamojo vagonėlio, o pastarasis ten pat ant žemės numetė turėtą kastuvą. Liudytojo teigimu, jis matė kaip vyrai trumpai pasikalbėjo su V. B., šis perdavė jiems mažą juodą dėžutę, po ko visi išvažiavo. V. B. išvažiavo jam priklausančiu automobiliu. Praėjus kelioms dienoms atvažiavęs V. B. grėbliu bandė slėpti savo pėdsakus darže, degino nepažįstamų vyrų sumestas lazdas (b. t. 1, b. l. 149-151, b. t. 3, b. l. 62-63). Taigi V. B. suvokė, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotas nusikaltimus, ir atlikęs dalį objektyviųjų viešosios tvarkos pažeidimo bei nesunkaus sveikatos sutrikdymo iš chuliganiškų paskatų pusių požymių – dalyvaudamas muštynėse viešoje vietoje, panaudojo fizinį smurtą suduodamas nukentėjusiajam V. M. kastuvu per galvą bei akmeniu išdaužė V. T. priklausančio automobilio stiklą – bendrais veiksmais su kitais užpuolikais įvykdė jam inkriminuojamas veikas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apibūdindami ikiteisminio tyrimo metu nenustatytus asmenis, tiek nukentėjusieji, tiek liudytojai vartojo žodžius „vyrai“ arba „vaikinai“. Nei vienas jų nenurodė, kad kuris nors vienas iš užpuolikų būtų jiems pasirodęs labai jauno amžiaus, ar kurio nors vieno elgesys būtų kėlęs įtarimą dėl gebėjimų suvokti savo daromus veiksmus. Liudytojos A. G. teigimu, vaikinai buvo 20-27 metų amžiaus. Tokiu būdu, kolegija, įvertinusi nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus konstatuoja, kad nėra pagrindo išvadai, jog apie nusikaltimų bendrininkus nėra jokių duomenų ir, kad nėra galimybių nustatyti jų indėlio į bendrą veiką, susitarimo su nuteistuoju V. B. bei jų tyčios bendrumo. Nukentėjusieji viso tyrimo metu nuosekliai nurodė, kokius konkrečius veiksmus nusikaltimų padarymo vietose jų atžvilgiu atliko V. B. ir kiti ikiteisminio metu nenustatyti asmenys. Jų parodymai ne tik kad sutapo tarpusavyje, bet atitiko ir liudytojų Ž. G., A. G., J. D. nurodytas įvykio aplinkybes bei kitus byloje surinktus rašytinius įrodymus. Teisėjų kolegijos vertinimu, nusikalstamų veikų pobūdis, vienas po kito sekę asmenų suderinti, nenutrūkstami veiksmai, prieš nukentėjusiuosius pavartoto fizinio smurto intensyvumas, nusikalstamos veikos pasekmės, t.y nukentėjusiajam V. M. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusiesiems G. L. ir M. T. - nežymūs sveikatos sutrikdymai, sugadintas svetimas turtas - rodo, kad nusikalstamos veikos buvo padarytos bendrininkų bendrais veiksmais. Visi nusikalstamų veikų bendrininkai buvo bendravykdytojai, visų bendrininkų buvo vieninga tyčia – viešoje vietoje, pažeidžiant viešąją tvarką, iš chuliganiškų paskatų panaudoti fizinį smurtą nukentėjusiojo V. M. ir kartu su juo buvusių asmenų atžvilgiu. Visiems bendrininkams buvo priimtini bet kokie galintys kilti sveikatos sutrikdymai bei kiti galimi padariniai. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai, nenukrypdamas nuo šiuo klausimu formuojamos teismų praktikos, pripažino V. B. veiksmus, atliktus bendrininkų grupe kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis.

39Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu neginčytinai nustačius, jog V. B. įkaltinamas nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupe su asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą procesą, darytina išvada, kad nukentėjusiojo patirta žala yra kelių asmenų, tame tarpe ir V. B., veiksmų padarinys. Tuo tarpu pagal susiformavusią teisumų praktiką bendrai žalą padarę nusikalstamos veikos bendrininkai (vykdytojai, organizatoriai, kurstytojai, padėjėjai), nepriklausomai nuo bendrininkavimo formos, atsako solidariai.

40Solidariąja vadinama atsakomybė dviejų ir daugiau asmenų, iš kurių kiekvienas atsako kreditoriui visa prievole. Esant solidariajai atsakomybei, kreditorius gali reikalauti iš visų bendraskolių (šiuo atveju – visų nusikalstamą veiką padariusių asmenų) ir iš bet kurio jų atskirai įvykdyti tiek visą prievolę, tiek ir bet kurią jos dalį. Jeigu visi nuostoliai išieškomi iš vieno skolininko, šis turi teisę atgręžtine tvarka reikalauti nuostolių atlyginimo iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičiavus jam pačiam tenkančią dalį (CK 6.280 str.). Teismų praktikoje taip pat laikomasi taisyklių, nustatančių, kad tais atvejais, kai žala padaryta bendrais kaltininko ir kito asmens, dėl kurio byla išskirta į atskirą procesą, veiksmais, visa žala priteisiama iš nuteisto asmens. Vėliau, priėmus apkaltinamąjį nuosprendį asmeniui, kurio byla buvo išskirta, iš jo žalos atlyginimas priteisiamas solidariai su ankstesniu nuosprendžiu nuteistu asmeniu. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad apylinkės teismas, priteisdamas iš nuteistojo V. B. visą nukentėjusiųjų patirtą žalą, įstatymo reikalavimų nepažeidė, o vadovavosi šiuo klausimu suformuota teismų praktika. Apeliantui išaiškintina, kad nustačius asmenis, dėl kurių ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą procesą, ir priėmus jų atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, iš jų žalos atlyginimas bus priteistas solidariai su V. B..

41Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistojo teiginių, jog įvykio metu jis stengėsi apginti nukentėjusiuosius G. L. ir M. T., tramdydamas užpuolikus, taip pat nedaužė ir negadino V. T. automobilio, nepatvirtina jokie byloje surinkti objektyvūs duomenys. Tuo tarpu liudytojai D. M. ir R. Š. parodymai apie tai, kad visą vakarą V. B. buvo kartu su jais gyvenamajame vagonėlyje, prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams. Vertindamas pastaruosius, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusiųjų bei tiesiogiai įvykį mačiusių liudytojų parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu yra nuoseklūs bei papildantys vieni kitus. Tiek nukentėjusieji, tiek liudytojai visą laiką teigė, jog V. B. aktyviai dalyvavo konflikte, bendravo su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, liepė jiems mušti V. M. (nukentėjusiųjų G. L., V. M. parodymai), būdamas gyvenamajame vagonėlyje, liepė užpuolikams nebemušti daugiau M. T., sakydamas, kad jam jau gana (liudytojų Ž. G., A. G., nukentėjusiojo M. T. parodymai).

42Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės dėl ankstesnių V. M. įvykio dieną galimai atliktų provokuojančių veiksmų jo atžvilgiu, apelianto kaltės klausimui spręsti teisinės reikšmės neturi. Apelianto dėmesys atkreiptinas į tai, kad net ir pasitvirtinus pastarosioms aplinkybėms, tai nepašalintų V. B. atsakomybės dėl jo įvykdytų neteisėtų veiksmų. Bylos medžiaga neginčytinai nustatyta, jog konflikto metu V. B. nesigynė nuo V. M. aktyvaus puolimo, bet atvirkščiai – kartu su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis puolė jį bei kartu su juo buvusius asmenis. Pažymėtina, jog tokie nuteistojo veiksmai bet kuriuo atveju vertintini kaip nusikalstami. Manydamas, jog V. M. elgesys yra netinkamas, iššaukiantis ir pan. (brovėsi į gyvenamąjį vagonėlį, gadino turtą ir t. t.), V. B. galėjo pranešti apie tai teisėsaugos institucijoms, tačiau tai jokiu būdu nesuteikė nuteistajam teisės imtis atsakomųjų neteisėtų veiksmų.

43Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo padaryta išvada, jog nagrinėjamu atveju muštynių kilimui turėjo įtakos ir prieš tai tarp V. B. ir V. M. susiklostę asmeniniai konfliktiniai santykiai, tačiau pažymi, jog šio konflikto sprendimo būdas (muštynės viešoje vietoje, žalojant pašalinius asmenis bei gadinant svetimą turtą ), kitų asmenų pasitelkimas, leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog nesunkus sveikatos sutrikdymas V. M. buvo padarytas iš chuliganiškų paskatų.

44Apeliacinio skundo argumentai, jog savo veiksmais V. B. nesiekė pažeisti viešosios tvarkos, taip pat atmestini kaip nepagrįsti. Skundžiamame nuosprendyje visiškai teisingai nurodoma, jog viešoji tvarka gali būti pažeidžiama tiesiogiai arba per poveikį papildomiems objektams – žmogaus sveikatai arba turtui. Tam, kad veiką būtų galima kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, būtina įrodyti šiuos objektyviuosius nusikalstamos veikos sudėties požymius - veikos padarymo vietą, padarytos veikos (veiksmų) pobūdį, kilusius padarinius. Viešoji vieta teismų praktikoje suprantama kaip tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę (gali) lankytis bet kurie kiti asmenys. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytais savarankiškais būdais: įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, vandališkais veiksmais. Pažymėtina, jog pagal teismų praktiką smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog nusikalstama veika buvo įvykdyta viešoje vietoje – ( - ). – kurioje įvykio metu buvo pašaliniai asmenys (liudytojai T. P., A. D., J. D. ir kt. ), nusikalstamos veikos padarymo metu buvo sugadintas svetimas turtas, naudojamas smurtas prieš kitus asmenis, taigi, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, V. B. tyčiniais nusikalstamais veiksmais neabejotinai buvo sutrikdyta visuomenės rimtis.

45Apeliantas taip pat ginčija iš jo V. T. naudai priteistos žalos dydį, nurodydamas, jog jis nedaužė ir negadino pastarosios automobilio. Be to, anot V. B., nurodydama tokį jos patirtos turtinės žalos dydį – 1417 Eur, V. T. siekė nepagrįstai praturtėti, kadangi jos pačios teigimu, automobilį „Citroen Xania“ jį įsigijo 1998 metais už 3000 Lt. Teisėjų kolegijos aukščiau jau buvo išsamiai pasisakyta dėl V. B. neteisėtų veiksmų, susijusių su aptariamo automobilio apgadinimu, bei šią aplinkybę pagrindžiančių duomenų, tad šis apelianto teiginys atmestinas kaip nepagrįstas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su nuteistojo išsakytais argumentais dėl apylinkės teismo neteisingo V. T. patirtos turtinės žalos dydžio nustatymo. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai transporto priemonės apgadinimo laipsnis būna pakankamai didelis, daroma išvada dėl transporto priemonės atstatomojo remonto tikslingumo. Laikoma, kad transporto priemonę remontuoti ekonomiškai yra netikslinga kai būtinosios remonto išlaidos yra lygios arba viršija transporto priemonės vardinę vertę prieš apgadinimą. Kai nustatoma, kad transporto priemonę remontuoti ekonomiškai netikslinga arba remontas negalimas dėl techninių priežasčių - laikoma, kad transporto priemonė yra sunaikinta ir skaičiuojama jos likutinė vertė. Apgadintos transporto priemonės likutinė vertė skaičiuojama vadovaujantis nesugadintų pagrindinių jos dalių, kurias galima panaudoti (realizuoti), suminės vertės nustatymo principu, o nukentėjusiajam išmokamas skirtumas tarp transporto priemonės rinkos vertės prieš apgadinimą ir liekanų vertės. Nagrinėjamoje byloje, nustatydamas nukentėjusiosios V. T. patirtos turtinės žalos dydį, apylinkės teismas nepagrįstai vadovavosi jos pateikta 2014-07-07 Preliminaria remonto darbų sąmata (b. t. 3, b. l. 47), kadangi pačios nukentėjusiosios teigimu, ji automobilio dar nesuremontavo ir nežinia ar remontuos (b. t. 2, b. l. 167, b. t. 3, b. l. 123-124). Tuo tarpu pagal formuojamą teismų praktiką žala atlyginama už realiai atliktą remontą. Be to, kaip jau buvo minėta, net ir šiuo atveju įvertinama, ar tikslinga buvo sugadintą transporto priemonę atkurti. Pažymėtina, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu (2014-06-03 vykusiame teisiamajame posėdyje, apeliacinės instancijos teisme), atsakydama į gynėjo advokato klausimus, nukentėjusioji V. T. nurodė neseniai pirkusi 1998 m. laidos automobilį „Citroen Xantia“ už 3 000 Lt (b. t. 2, b. l. 167). Reikėtų akcentuoti tai, jog nurodydama jai priklausančios transporto priemonės pirmos registracijos datą, nukentėjusioji suklydo. Byloje esantis VĮ „Regitra“ automobilio registracijos liudijimas patvirtina, kad automobilis „Citroen Xantia“, valst. Nr. ( - ) pirmą kartą buvo įregistruotas 1994 m., o ne 1998 m., kaip kad nurodė V. T. (b. t. 1, b. l. 112). Taigi, akivaizdu, jog apskaičiuotos automobilio remonto išlaidos žymiai viršija jo įsigijimo kainą, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog transporto priemonę atkurti būtų netikslinga. Pažymėtina, kad šią aplinkybę pripažino ir V. T., nurodydama, jog abejoja automobilio remonto tikslingumu. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju reikšminga aplinkybe laikytina ir tai, jog aptariamas automobilis nusikaltimo padarymo metu buvo sugedęs. Nors nukentėjusioji V. T. nurodė, jog jis buvo važiuojantis, tik reikėjo pakeisti vieną hidraulikos žarnelę, jos sūnus M. T. paaiškino, jog automobilyje nesisuko vairas ir neveikė stabdžiai. Tokiu būdu, įvertinus tai, jog nukentėjusiosios automobilis buvo 1994 m. laidos, nusikalstamos veikos padarymo dieną buvo eksploatuojamos 19 metų, pačios nukentėjusiosios teigimu, likus pusmečiui iki nusikaltimo jos buvo įsigytas už 3000 Lt (automobilio pirkimo – pardavimo sutarties nukentėjusioji pateikti negalėjo), nusikaltimo padarymo dieną automobilis buvo sugedęs, t.y. įvertinus jo nusidėvėjimą ir šiuo metu galiojančias tokio modelio automobilio rinkos kainas laikytina, kad nukentėjusiajai padaryta 434 Eur žala, kuri priteistina iš nuteistojo V. B. nukentėjusiosios V. T. naudai.

46Tuo pačiu teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalimi, apeliacinės instancijos teismas patikrina byla tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavę apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Pažymėtina, kad skundžiamu nusprendžiu nukentėjusiajai V. T. buvo priteistos tik automobilio remonto išlaidos, likusioje dalyje jos ieškinys buvo atmestas. Nukentėjusioji nėra padavusi apeliacinio skundo dėl pastarojo teismo nuosprendžio, todėl teisėjų kolegija, negalėdama išeiti iš apeliacinio skundo ribų ir pabloginti nuteistojo padėties, nepasisako dėl V. T. bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu nurodytų papildomų aplinkybių jos pareikštam civiliniam ieškiniui pagrįsti (turėtų kelionės išlaidų, automobilio remonto darbų kainos iki nusikaltimo padarymo dienos ir pan.).

47Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog pirmos instancijos teismas, įvertinęs bei ištyręs byloje surinktų įrodymų visumą, padarė teisingą ir byloje surinktus objektyvius duomenis atitinkančią išvadą, kad V. B., veikdamas bendrininkų grupe su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, įvykdė jam įkaltinamas BK 284 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytas nusikalstamas veikas. Apylinkės teismui neteisingai išsprendus V. T. pareikšto civilinio ieškinio klausimą, 2014-12-31 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendis šioje dalyje keistinas.

48Kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 3 p.,

Nutarė

49Nuteistojo V. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

50Pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-12-31 nuosprendį.

51Priteisti iš V. B. nukentėjusiosios V. T. naudai 434 Eur (keturi šimtai trisdešimt keturi eurai) jos patirtai turtinei žalai atlyginti.

52Likusioje dalyje 2014-12-31 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendį palikti nepakeistą.

1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. pagal BK 284 str. 1 d. 1 metų viešųjų darbų bausme;... 3. pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. 1 metų laisvės atėmimo bausme.... 4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., V. B. paskirtos... 5. Į bausmės laiką V. B. įskaitytas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme nuo... 6. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 8) p., 3 d. 1 metų laisvės atėmimo... 7. Kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti V. B. palikta iki... 8. Iš V. B. Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteista 141,87 litų (41 eurų)... 9. Iš V. B. 5000 Lt (1448 eurų) priteista V. M., 2000 Lt (579 eurų) - M. T. ir... 10. Iš V. B. priteista 4894, 45 Lt (1417 eurų) V. T. turtinei žalai atlyginti.... 11. Kitoje dalyje V. M., M. T., G. L. ir V. T. ieškiniai atmesti.... 12. Išnagrinėjusi bylą, kolegija... 13. V. B. nuteistas už tai, kad padarė viešosios tvarkos pažeidimą ir tyčinį... 14. jis, 2013 m. rugsėjo 28 d., apie 20-21 val., ( - ) veikdamas kartu su teismo... 15. Po ko išdaužę gyvenamojo vagonėlio įėjimo durų stiklą, įsiveržę į... 16. Po ko nubėgę į šalimai esantį daugiabutį namą, esantį tuo pačiu... 17. Po ko tyčia lazda kelis kartus sudavė V. M. per galvą, nuo ko pastarasis... 18. Po ko tyčia sudavę eilę smūgių lazdomis V. M. per visas kūno vietas:... 19. Po ko ištraukę iš V. M. du mobiliojo ryšio telefonus: pastarajam... 20. Taip pat V. B. nuteistas už tai, kad 2013 m. rugsėjo 28 d., apie 20-21 val.,... 21. Po ko tyčia sudavę eilę smūgių lazdomis V. M. per visas kūno vietas:... 22. Apeliaciniu skundu V. B. prašo panaikinti 2014-12-31 Vilniaus rajono... 23. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad įvykio dieną būtent V. M. buvo net... 24. Apeliantas akcentuoja, jog jis nedaužė ir negadino V. T. automobilio, todėl... 25. Apeliantas pažymi, jog tam, kad atsirastų atsakomybė pagal BK 284 straipsnio... 26. Atlikus dalinį įrodymų tyrimą, apeliacinės instancijos teisme buvo... 27. V. T. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad nusikalstamos veikos... 28. Nukentėjusysis M. T. parodė, kad pats nuteistojo gyvenamajame vagonėlyje... 29. Nukentėjusysis V. M. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad V. B.... 30. Nukentėjusioji G. L. teisme paaiškino, kad įvykio dieną, išėjusi į... 31. Nuteistasis V. B. teisme parodė, kad mušant nukentėjusiuosius jis... 32. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą... 33. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 34. Išnagrinėjus baudžiamosios bylos medžiagą ir apeliacinio skundo... 35. Pirmos instancijos teismo yra teisingai konstatuota, jog byloje yra pakankamai... 36. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, jog apylinkės teismas negalėjo... 37. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra ypatinga tyčinės... 38. Byloje surinktais įrodymais neginčytinai nustatyta, jog įvykio dieną į ( -... 39. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu neginčytinai nustačius, jog V. B.... 40. Solidariąja vadinama atsakomybė dviejų ir daugiau asmenų, iš kurių... 41. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistojo teiginių, jog įvykio metu jis... 42. Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės dėl ankstesnių V. M.... 43. Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo padaryta išvada, jog... 44. Apeliacinio skundo argumentai, jog savo veiksmais V. B. nesiekė pažeisti... 45. Apeliantas taip pat ginčija iš jo V. T. naudai priteistos žalos dydį,... 46. Tuo pačiu teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3... 47. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog pirmos... 48. Kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 3 p.,... 49. Nuteistojo V. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.... 50. Pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-12-31 nuosprendį.... 51. Priteisti iš V. B. nukentėjusiosios V. T. naudai 434 Eur (keturi šimtai... 52. Likusioje dalyje 2014-12-31 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendį...