Byla e2-1337-553/2018
Dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Melnera“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuotas asmuo R. J

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens R. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 18 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Melnera“ bankroto administratorės uždarosios akcinės draudimo brokerių bendrovės „Draudimo kryptis“ prašymą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Melnera“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuotas asmuo R. J..

3Teisėja

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Melnera“ bankroto administratorė uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė (toliau – UADBB) „Draudimo kryptis“ prašė pripažinti BUAB „Melnera“ bankrotą tyčiniu.

82.

9Nurodė, kad R. J., būdamas UAB „Menera“ vadovu, netinkamai vykdė jam nustatytas pareigas: laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei jau 2014 m. gruodžio 31 d. faktiškai esant nemokiai, ko pasėkoje didėjo įsipareigojimai kreditoriams; žinodamas, jog bendrovė yra nemoki ir negalės įvykdyti įsipareigojimų kreditoriams, prisiėmė naujų įsipareigojimų kreditoriams, naujų sudarytų sutarčių nevykdė, pinigus naudojo ne pagal paskirtį ir galimai sukčiaudamas padarė tiesioginę žalą kreditoriams; neteikė teisės aktais nustatytų teikti ataskaitų ir duomenų valstybės institucijoms (VMI, VSDFV, VĮ Registrų centui); vykdė darbo užmokesčio mokėjimus asmenims, kurie faktiškai įmonėje nedirbo, mokėjo avansus, kai faktiškai jokia ūkinė komercinė veikla nebebuvo vykdoma. Be to R. J., esant įsiteisėjusiai teismo nutarčiai, kuria apribotos jo teisės eiti juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, faktiškai veikė kaip bendrovės vadovas, bendrovės vardu vykdė ūkines operacijas, disponavo piniginėmis lėšomis. Taip pat R. J. bendrovės veiklą organizavo taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos: bendrovė turėjo pradelstų įsipareigojimų VSDFV ir VMI nuo 2014 m. 3 ketvirčio, tačiau, nesant trumpalaikio turto apskaitos dokumentų, negalima nustatyti bendrovės turto ir į jį nukreipti išieškojimo, o išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama vėlesnės eilės kreditoriams; bendrovė 2014 m. – 2016 m. mokėjo lėšas asmenims, neturėdama tam jokio pagrindo; taip pat vykdė mokėjimus, kurie buvo nesusiję su bendrovės vykdoma veikla (pinigų dovanojimai, mokėjimai už R. J. atostogas), ko pasėkoje R. J. galimai pasisavino arba iššvaistė jo žinioje buvusius mažiausiai 39 087,23 Eur. UAB „Melnera“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai: administratoriui neperduota didelė dalis dokumentų ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros; apskaitoje galimai tyčia buvo įformintos neteisėtos neapmokamos darbuotojų atostogos, nors bendrovės darbuotojai faktiškai dirbo, taip pat galimai nebuvo įformintos darbo sutartys ir buvo nepateikti duomenys VSDFV apie dirbančius darbuotojus ir priskaitomas įmokas į biudžetą; nebuvo užfiksuotos visos ūkinės operacijos ir kasos operacijos.

103.

11Atsiliepime į prašymą suinteresuotas asmuo R. J. prašė bankroto administratoriaus prašymą dėl BUAB „Melnera“ bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą.

124.

13Nurodė, kad neneigia, jog pradėtas verslas nepavyko, tačiau kategoriškai nesutinka, jog tai buvo padaryta tyčia. Pažymėjo, kad prašyme nepagrįstai siejama ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos įmonės vadovo ir savininko pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nesilaikymo teisinės pasekmės su ĮBĮ 20 straipsnyje nustatyto tyčinio bankroto požymiais.

145.

15BUAB „Melnera“ kreditorius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius atsiliepime nurodė, kad pritaria bankroto administratoriaus prašyme dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nurodytiems argumentams. Pažymėjo, kad laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 31 d. iki 2016 m. rugpjūčio 29 d. BUAB „Melnera“ buvo įdarbinti 7 darbuotojai.

166.

17Kreditorius R. A. atsiliepime į prašymą prašė jį tenkinti.

187.

19Nurodė, kad su atsakovu jį siejo rangos teisiniai santykiai. 2014 m. balandžio 16 d. buvo sudaryta gyvenamojo namo esančio adresu: ( - ), palėpės rekonstrukcijos sutartis, pagal kurią atsakovui buvo sumokėtas 4 344 Eur avansas. Atsakovo vadovas sudarant sutartį reikalavo, kad būtų sumokėta iš karto visa suma, motyvuodamas tuo, kad ji jam reikalinga pirkti medžiagas, samdyti žmones ir t.t. Iš reikalaujamos sumos jam buvo sumokėta 90 procentų, tačiau jokie darbai atlikti nebuvo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2638-141/2015 iš atsakovo priteisė 4 344,30 Eur dydžio skolą ir 115,85 Eur dydžio netesybas. Sprendimo vykdymo procese iš atsakovo jokių lėšų išieškoti nepavyko, kadangi atsakovas jokio turto neturėjo. Atsakovo vadovas R. J., vietoj to, kad atsiskaityti pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą, atsiskaitė su atsakovo vėlesniais kreditoriais, sudarė sutartis su naujais kreditoriais ir sąmoningai augino bendrovės skolas, taip tyčia privesdamas atsakovą prie bankroto. Vadovaujantis LR ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktu, yra pagrindas pripažinti BUAB “Melnera” bankrotą tyčiniu, kadangi R. J. netinkamai vykdė jam kaip bendrovės vadovui numatytas pareigas.

208.

21Kreditorius UAB „Bikuvos prekyba“ pateikė informaciją, galinčią turėti reikšmės BUAB „Melnera“ bankroto pripažinimui tyčiniu.

229.

23Paaiškino, kad dėl BUAB „Melnera“ buvusio vadovo R. J. veiksmų 2016 m. birželio 2 d. pareiškimu kreipėsi į Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono PK dėl ikiteisminio tyrimo, todėl pateikė šį pareiškimą su priedais teismui. Pareiškime nurodo, kad 2016 m. sausio 27 d. sudarė su UAB „Melnera“ sutartį dėl langų gamybos ir montavimo, 2016 m. sausio 29 d. bankiniu mokėjimo nurodymu pervedė UAB „Melnera“ 12 164,35 Eur, tačiau vėliau iš R. J. veiksmų paaiškėjo, kad sutartis buvo tik lėšoms iš UAB „Bikuvos prekyba“ išvilioti, nes langai nebuvo pagaminti, R. J. nuolat melavo ir vėliau visiškai nebendravo. UAB „Bikuvos prekyba“ padaryta 12 164,35 Eur žala.

24II.

25Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2610.

27Kauno apygardos teismas 2018 m. birželio 18 d. nutartimi pripažino BUAB „Melnera“ bankrotą tyčiniu.

2811.

29Teismas nurodė, kad R. J. dar Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartimi buvo apribota teisė 5 metus eiti juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. R. J. šio teismo sprendimo nevykdė, todėl teismas sprendė, jog jis nevykdė įstatymuose nustatytų pareigų bendrovei. Byloje taip pat nuspręsta, kad R. J. neįvykdė įmonės vadovui ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, kas įtakojo, kad kreditoriai prarado teisę atgauti iš bendrovės nors dalį įsiskolinimų. Teismas iš į bylą pateiktų įrodymų nustatė, kad 2014 m. gruodžio 31 d. duomenimis, pradelsti įmonės įsiskolinimai viršijo pusę į balansą įrašyto turto ir įsipareigojimai nuolatos didėjo. Teismas sutiko su bankroto administratore, jog byloje nustatyti mokėjimai tikrai nebuvo reikalingi įmonės ūkinei komercinei veiklai vykdyti ir pelnui uždirbti. Nustatyta, kad R. J. būnant įmonės vadovu, nepagrįstai išleista 45 897,31 Eur. Teismas taip pat nustatė, kad įmonės buhalterinėje apskaitoje nebuvo apskaitytos visos ūkinės operacijos, todėl sprendė, kad R. J. kaip įmonės vadovas, nustatytos pareigos vesti buhalterinę apskaitą nevykdė, dėl ko negalima spręsti dėl įmonės veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu iki bankroto bylos iškėlimo. Teismas konstatavo, kad R. J. sąmoningai nevykdė Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. spalio 30 d. nutarties, kuria jam apribota teisė 5 metus eiti juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, galimai 2014 m. gruodžio 31 d. UAB „Melnera“ esant faktiškai nemokiai, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo (ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis), taip pat bendrovės veiklą organizavo taip, kad kreditoriai neturi galimybės išieškoti iš įmonės turto, netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą. Šios aplinkybės sudarė pakankamą pagrindą vertinti, kad jis siekė tyčia privesti įmonę prie bankroto (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 4 punktas, 5 punktas).

30III.

31Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3212.

33Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo (apeliantas) prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 18 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundas grindžiamas šiais argumentas:

3412.1.

35Apeliantas neneigia, jog faktiškai atliko UAB „Melnera“ vadovo funkcijas, tačiau neigia, kad tai lėmė tyčinį UAB „Melnera“ bankrotą. Apeliantas tokias funkcijas atliko tik tiek, kiek buvo būtina siekiant išvengti dar didesnės žalos UAB „Melnera“ kreditoriams. Teismas šių aplinkybių neaptarė.

3612.2.

37Teismas neaptarė ir apelianto atsiliepime nurodytų argumentų, kad ieškovės bankroto administratorė nepagrįstai sieja ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos įmonės vadovo ir savininko pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nesilaikymo teisines pasekmes su ĮBĮ 20 straipsnyje nustatytais tyčinio bankroto požymiais.

3812.3.

39Teismo nustatyta aplinkybė, kad apeliantas 2016 m. kovo 17 d. tapo ir UAB „Techplius“ vadovu, neturi jokios teisinės reikšmės, nagrinėjant BUAB „Melnera“ bankroto pripažinimo tyčiniu klausimą.

4012.4.

41Tuo atveju, jei teismas nustatė, kad UAB „Melnera“ vadovas R. J. laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, teismas turėjo nustatyti ir faktinį įmonės nemokumo momentą. 2014 m. gruodžio 31 d. UAB „Melnera“ neabejotinai buvo moki, kadangi vykdė užsakymus, turėjo savo balanse kilnojamojo turto ir medžiagų, daugiau nei 2 000 Eur banko sąskaitoje, o pradelsti įsiskolinimai sudarė 7 838,08 Eur.

4212.5.

43Pažymi, kad 2015 m. pabaigoje ir 2016 m. pradžioje UAB „Melnera“ prisiėmė ne papildomus skolinius įsipareigojimus UAB „Bikuvos prekyba“ ir UAB „SMD“, o darbų užsakymus. Teismo nustatė tik gautų avansų dalies panaudojimo paskirti ir nenurodė, kad likusi avansų dalis buvo panaudota įsigyti medžiagoms, reikalingoms prisiimtų užsakymų vykdymui, o paskolų grąžinimas atitiko mokėjimo eiliškumo tvarką.

4412.6.

45Apeliantas niekada neginčijo, kad UAB „Melnera“ nėra nemoki, tačiau niekada nesutiko, kad UAB „Melnera“ faktiškai nemoki tapo anksčiau, nei buvo konstatuotas jos teisinis nemokumas.

4612.7.

47Teismas, konstatuodamas, kad apeliantui būnant bendrovės vadovu nepagrįstai išleista 45 897,31 Eur, nurodė ir aptarė tik dalį šios sumos, tačiau ir dėl aptartos dalies neaišku, kodėl konstatuota, kad lėšos panaudotos nepagrįstai. Dėl 1 050 Eur ir 200,07 Eur išmokų V. J. pagrįstumo yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2650-1052/2018, todėl šių išmokų teismas negalėjo vertinti. Nors teismas nurodė, kad įmonė grąžino skolas ir paskolas ir nenustatė įrodymų, jog šie asmenys paskolino pinigus, tačiau nėra aišku, apie kokias ir kuriems asmenims suteiktas paskolas kalbama, be to byloje yra duomenys apie paskolų suteikimą tretiesiems asmenims. Nėra aišku, kas sudaro nutartyje nurodytą 39 089,23 Eur sumą.

4812.8.

49Teismo nutarties dalis dėl dokumentų neperdavimo bankroto administratorei neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Teismo posėdyje bankroto administratorės pozicija buvo prieštaringa, nes iš pradžių ji teigė, kad kasos knyga neperduota ir kad ji nebuvo vedama, vėliau paaiškėjo, kad visgi dalis kasos pajamų orderių yra perduota. Be to, bankroto administratorė nurodė, jog yra perduotas maišas dokumentų, kurių inventorizacija nėra atlikta.

5012.9.

51Teismas neatskleidė bylos esmės ir patenkino akivaizdžiai formalų bankroto administratorės prašymą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu.

5213.

53Ieškovė atsiliepimu į pateiktą atskirąjį skundą, prašo atmesti atskirąjį skundą ir palikti Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 18 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

5413.1.

55Apeliantas skunde abstrakčiai kvestionuoja pavienes teismo nustatytas aplinkybes, tačiau kaip teisingai konstatuota skundžiamoje nutartyje, tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotą, nėra būtina nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, lėmusį įmonės bankrotą, bet reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste visumą.

5613.2.

57Teismas išsamiai išanalizavo bylą ir iš joje nustatytų aplinkybių visumos padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą, kad ieškovė buvo privesta prie bankroto tyčia – jam vadovavo tokios teisės neturinti asmuo, kuris laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, nepagrįstai leido ieškovės lėšas, nevedė buhalterinės apskaitos pagal teisės aktų reikalavimus, neteikė ataskaitų valstybinėms institucijoms ir registrams. Tokie apelianto veiksmai lėmė, kad šiuo metu nėra galimybės tiksliai identifikuoti ieškovės finansinės būklės konkrečiais laikotarpiais, o kreditorių galimybės išieškoti skolas apribotos.

5813.3.

59Nesutinka su apelianto argumentu, esą nors jis ir neturėjo teisės vadovauti, tačiau jo atlikti vadovavimo veiksmai leido sumažinti nuostolius kreditoriams. Apeliantas nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų.

6013.4.

61Apeliantas niekaip nepaneigė pareiškėjos argumentų dėl savalaikio nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kaip tyčinio bankroto požymio. Apeliantas nepateikia jokių duomenų, galinčių pagrįsti tariamą pareiškėjos mokumą, egzistavusį kilnojamąjį turtą ir medžiagų kiekius.

6213.5.

63Pats apeliantas skunde nurodo, kad gauti avansai iš kreditorių UAB „Bikuvos prekyba“ ir UAB „SMD“ nebuvo panaudoti visa apimtimi įsipareigojimų šiems kreditoriams vykdymui. Pažymi, kad iš šių kreditorių gautomis lėšomis buvo apmokamos apelianto atostogos, atliktas mokėjimas fiziniam asmeniui kaip avansas prieš įdarbinimą ir kt.

6413.6.

65Apelianto nepagrįstai išleistų lėšų sumos dydis ir jos apskaičiavimas yra detaliai pateiktas tiek pareiškime dėl pareiškėjos bankroto pripažinimo tyčiniu, tiek skundžiamoje nutartyje, o apskaičiavimą patvirtinantys dokumentai pateikti teismui. Abstraktus apelianto argumentas, esą nėra aišku, kaip ši suma apskaičiuota ir iš ko ji susidaro, aiškiai prieštarauja byloje esantiems rašytiniems įrodymams.

6613.7.

67Byloje nėra ginčo, kad apeliantas neperdavė avanso ataskaitų, atsargų inventorizacijos ir jų nurašymo aktų, ataskaitų Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, taip pat visų su darbo santykiais susijusių dokumentų, o dėl kasos knygos ir kasos pajamų orderių pažymėjo, jog tai yra skirtingi dokumentai.

68Teisėja

konstatuoja:

69IV.

70Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7114.

72Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

7315.

74Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria įmonės bankrotas pripažintas tyčiniu, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

7516.

76Apeliantas nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu BUAB „Melnera“ bankrotą pripažinti tyčiniu grindžia argumentais, jog teismas neįvertino aplinkybės, kad R. J. BUAB „Melnera“ vadovo funkcijas atliko tik tiek, kiek buvo būtina, siekiant išvengti dar didesnės žalos įmonės kreditoriams ir tai nelėmė įmonės tyčinio bankroto.

7717.

78Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. spalio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-844-253/2014 apribojo R. J. teisę penkeriems metams eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.

7918.

80Kasacinis teismas, formuodamas teisminę praktiką, yra nurodęs, kad ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje įtvirtinta teisės norma yra prevencinio pobūdžio, ja siekiama dvejopo tikslo: pirma, įspėti įmonės vadovą, kad jis tinkamai vykdytų ĮBĮ jam nustatytas pareigas dėl bankroto bylos iškėlimo laiku ir bankroto proceso metu; antra, pašalinti iš verslo rinkos asmenis, kurie, vadovaudami verslo subjektams, nevykdo įstatymo nustatytų pareigų, nesilaiko sąžiningo verslo ir dėl to viešieji, privatūs juridiniai ir fiziniai asmenys patiria normalios verslo rizikos neatitinkančių turtinių praradimų, t. y. šia norma siekiama apsaugoti viešuosius ir privačius asmenis nuo nesąžiningų vadovų, nevykdančių imperatyviųjų įstatymo reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-219/2016).

8119.

82Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į nutarties 18 punkte nurodytą kasacinio teismo praktiką, vertina, kad apelianto argumentai, jog jis vadovo funkcijas atliko tik tiek, kiek buvo būtina, siekiant išvengti dar didesnės žalos įmonės kreditoriams, nepanaikina fakto, kad jis nevykdė teismo sprendimo, kuriuo jam buvo apribotos teisės eiti privataus juridinio asmens vadovo pareigas. Apribojus R. J. teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, buvo siekiama jį pašalinti iš verslo rinkos kaip asmenį, kuris vadovaudamas verslo subjektams, nevykdo įstatymo nustatytų pareigų, nesilaiko sąžiningo verslo ir dėl to viešieji, privatūs juridiniai ir fiziniai asmenys patiria normalios verslo rizikos neatitinkančių turtinių praradimų. Pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo vertinti R. J. vadovo funkcijų apimties ir turinio, kadangi jo vadovavimas įmonei savaime buvo neteisėtas.

8320.

84Apeliantas skunde nurodo, kad teismas neaptarė apelianto procesinių dokumentų argumentų, jog ieškovės bankroto administratorė nepagrįstai ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos nesilaikymą sieja su tyčinio bankroto požymiais.

8521.

86ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi ir šis nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo.

8722.

88Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktą, teismas pripažįstą bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad įmonės valdymo organas nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu.

8923.

90Atsižvelgdama į tai, kad įmonės vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimas yra savarankiškas deliktas, galintis lemti pareigos atlyginti žalą įmonei ir kreditoriams atsiradimą (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis), kasacinio teismo teisėjų kolegija išaiškino, kad šios pareigos pažeidimas papildomai gali būti kvalifikuojamas kaip tyčinio bankroto požymis tik tais atvejais, kai bankroto byla laiku neinicijuojama sąmoningai (įmonės vadovui aiškiai suvokiant, kad įmonė yra nemoki ir neturi galimybių išvengti likvidavimo dėl bankroto), taip pat kartu laikotarpiu, kai turėjo būti inicijuota bankroto byla, sąmoningai sudarant sandorius, pažeidžiančius kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018).

9124.

92Pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį grindė nustatytomis aplinkybėmis, kad 2014 m. gruodžio 31 d. duomenimis, pradelsti UAB „Melnera“ įsiskolinimai viršijo pusę į balansą įrašyto turto, kad įmonės pradelsti įsipareigojimai ir toliau didėjo, be to įmonė 2015 m. pabaigoje ir 2016 m. pradžioje prisiėmė papildomus įsipareigojimus kreditoriams, kurių neįvykdė. Apibendrindamas šias aplinkybes teismas padarė išvada, kad įmonės vadovas R. J., nepaisydamas sunkios įmonės finansinės padėties, sąmoningai pažeidė pareigą laiku kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo ir vėliau sekusiais veiksmais pablogino jau nemokia tapusios įmonės būseną.

9325.

94Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje detaliai išdėstė nustatytas aplinkybes ir motyvus, kodėl bankrotas pripažįstamas tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kokie įrodymai patvirtina UAB „Melnera“ faktinį nemokumą, kodėl byloje nėra galimybių nustatyti, kada konkrečiai įmonė tapo nemokia, kuo teismas vadovavosi, spręsdamas apie įmonės vadovo netinkamą pareigų vykdymą ir tyčinio bankroto požymius. Apeliantas šių pirmosios instancijos teismo motyvų jokiu būdu nepaneigė, apsiribodamas bendro pobūdžio teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl visų jo atsiliepime išdėstytų argumentų bei ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies ir 20 straipsnio 2 dalies koreliacijos. Apeliacinės instancijos teismas vertintina, kad nurodyti atskirojo skundo argumentai neįtakoja skundžiamos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo, todėl dėl jų išsamiau nepasisako.

9526.

96Apeliantas nurodo, kad teismas klaidingai nustatė, jog apeliantas nevykdė įstatymuose nustatytų pareigų bendrovei, nes R. J. 2016 m. kovo 17 d. tapo ir UAB „Techplius“ vadovu. Apelianto nuomone, vadovavimo kitai įmonei faktas neturi jokios teisinės reikšmės, nagrinėjant UAB „Melnera“ bankroto pripažinimo tyčiniu klausimą. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad apeliantas klaidingai interpretuoja pirmosios instancijos teismo nutartį, nes joje buvo tik pažymėta, kad R. J., esant teismo nustatytam apribojimui eiti juridinio asmens vadovo pareigas, 2016 m. kovo 17 d. tapo ir UAB „Techplius“ vadovu, tačiau ši aplinkybė nebuvo vertinama kaip pagrindas sprendimui UAB „Melnera“ bankrotą pripažinti tyčiniu.

9727.

98Skunde apeliantas teigia, kad teismas turėjo nustatyti ir faktinį įmonės nemokumo momentą – esą 2014 m. gruodžio 31 d. įmonė dar neabejotinai buvo moki, kadangi vykdė užsakymus, turėjo savo balanse kilnojamojo turto ir medžiagų, daugiau nei 2 000 Eur banko sąskaitoje, o pradelsti įsiskolinimai sudarė 7 838,08 Eur. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apelianto argumentais ir vertina juos nepagrįstais.

9928.

100Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

10129.

102Pirmosios instancijos teismas iš byloje esančių rodymų nustatė, kad 2014 m. gruodžio 31 d. duomenimis, pradelsti įmonės įsiskolinimai kreditoriams sudarė 7 838,08 Eur, o pagal banko sąskaitos išrašus įmonė 2014 m. gruodžio 31 d. turėjo 2 027,70 Eur piniginių lėšų, nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. pradelsti įsipareigojimai padidėjo iki 18 344,98 Eur, o piniginių lėšų įmonė neturėjo, taip pat nustatyta, kad 2016 m. kovo 4 d. įmonės pradelsti įsipareigojimai siekė 35 134,41 Eur. Apeliantas nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų, kad įmonės finansinė padėtis buvo kitokia, nei nustatė pirmosios instancijos teismas. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų apie įmonės turimą kilnojamąjį turtą ir medžiagas, jų vertes 2014 m. gruodžio 31 d. Pats apeliantas skunde nurodo, kad įmonė 2014 m. gruodžio 31 d. banko sąskaitoje turėjo daugiau kaip 2 000 Eur, o pradelsti įsiskolinimai sudarė 7 838,08 Eur, tokiu būdu patvirtindamas pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, kurios pagrindžia išvadą apie įmonės nemokumą. Darytina išvada, kad apeliantas nepaneigė pirmosios instancijos teismo nustatyto BUAB „Melnera“ galimo nemokumo momento.

103Nėra pagrindo sutikti ir su skundo argumentais, kad 2015 m. pabaigoje ir 2016 m. pradžioje įmonė prisiėmė tik darbų užsakymus, o ne skolinius įsipareigojimus. Bylos duomenimis, įmonė avansus iš UAB „Bikuvos prekyba“ ir UAB „SMD“ paėmė už būsimų darbų atlikimą, įsipareigodama juos atlikti, o neatlikus darbų dėl savo kaltės - grąžinti avansus. Aplinkybė, kad gauti avansai iš dalies buvo panaudoti medžiagoms, reikalingoms prisiimtų užsakymų vykdymui įsigyti, nepaneigia fakto, kad darbų užsakymai nebuvo įvykdyti, darbai liko nepriduoti, o avansiniai mokėjimai nebuvo grąžinti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai įsipareigojimus UAB „Bikuvos prekyba“ ir UAB „SMD“ vertino kaip skolinius.

10430.

105Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apie nepagrįstai išleistą 45 897,31 Eur sumą, aptarė tik dalį šios sumos panaudojimo, esą neaišku, kodėl buvo konstatuota, kad lėšos panaudotos nepagrįstai. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apelianto argumentus laiko deklaratyviais ir niekaip nepaneigiančiais teismo išvadų. Iš skundžiamos nutarties turinio akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas tyrė ir vertino bankroto administratoriaus pateiktus duomenis apie be pagrindo išleistus 45 897,31 Eur, konstatuodamas, kad bendrovė vykdė atsiskaitymus grynaisiais pinigais, taip pat atsiskaitymus per atsakingus asmenis, tačiau todėl, kad avansinių atsiskaitymų ataskaitos nebuvo sudarytos, o sąskaitos faktūros atsakingų asmenų nepasirašytos, sutiko su administratoriaus pozicija, kad nurodyti mokėjimai nebuvo reikalingi bendrovės ūkinei komercinei veiklai vykdyti. Apeliantas, nesutikdamas su bankroto administratoriaus pozicija, turėjo ir teisę, ir pareigą pirmosios instancijos teismui pateikti įrodymais pagrįstus paaiškinimus apie atitinkamos sumos teisėtą panaudojimą. Tačiau nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui apeliantas tokių įrodymų nepateikė ir nepaneigė skundžiamoje nutartyje nurodytų argumentų, kad pagal bankroto administratoriaus pateiktus duomenis, R. J. būnant bendrovės vadovu, nepagrįstai išleista 45 897,31 Eur suma. Tas pats pasisakytina ir dėl apelianto skunde nurodytos 39 089,23 Eur sumos, kuri, apelianto teigimu, nebuvo detalizuota skundžiame sprendime.

10631.

107Nors apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo vertinti 1 050 Eur ir 200,07 Eur išmokų V. J. pagrįstumo, nes dėl jų nagrinėjama civilinė bylą, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šios sumos esminės įtakos, sprendžiant dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, neturėjo.

10832.

109Apeliantas nesutinka su teismo vertinimu, kad tarp įmonės buhalterinių dokumentų nėra jokių įrodymų, kad įmonė 6 310,01 Eur išmokėjo pagrįstai kaip skolų/paskolų grąžinimą, nes esą nėra aišku, apie kokias ir kuriems asmenims suteiktas paskolas kalbama, be to, esą byloje yra duomenys apie paskolų suteikimą tretiesiems asmenims. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos apelianto abstraktaus turinio argumentus kaip nepagrįstus, nes bankroto administratorės prašyme dėl bankroto pripažinimo tyčiniu buvo nurodyta, kokios ir kam išmokėtos sumos sudaro 6 310,01 Eur sumą, o byloje įrodymų, patvirtinančių aplinkybes apie įmonei suteiktas paskolos, nėra. Apeliantas kartu su skundu nepateikė jokių detalių paaiškinimų ir juos pagrindžiančių įrodymų apie įmonei suteiktas paskolas ir teisinį pagrindą grąžinti jas konkretiems asmenims.

11033.

111Apeliantas taip pat kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą BUAB „Melnera“ bankrotą pripažinti tyčiniu dėl įmonės dokumentų neperdavimo bankroto administratorei. Pasak apelianto, ieškovės bankroto administratorės pozicija buvo prieštaringa – iš pradžių ji teigė, kad kasos knyga nebuvo vedama ir perduota, vėliau pripažino, kad dalis kasos pajamų orderių yra perduoti. Be to, esą bankroto administratorė teismo posėdžio metu pripažino, kad jai perduotas „maišas dokumentų“, kurių inventorizacija nėra atlikta. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nurodyti skundo argumentai nepaneigė pirmosios instancijos teismo konstatuotos aplinkybės, kad bankroto administratorei nebuvo perduoti visi BUAB „Melnera“ dokumentai. Visų pirma, apeliantas skunde pats pripažįsta, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėjo, kad dalis kasos pajamų orderių buvo perduota, o tai tuo pačiu patvirtina, kad buvo perduoti ne visi kasos pajamų orderiai. Antra, apeliantas teismui nepateikė įrodymų, kad jis pareigą perduoti įmonės dokumentus įvykdė tinkamai. Skunde nurodyta aplinkybė, kad ieškovės bankroto administratorė teismo posėdžio metu pripažino, jog buvo perduotas „maišas dokumentų“, leidžia daryti išvadą, kad BUAB „Melnera“ dokumentai administratorei buvo perduoti tinkamai nesutvarkyti, neaiškios apimties ir būklės. Taigi, pirmosios instancijos teismui nustačius, jog BUAB „Melnera“ buvo atliekami mokėjimai įvairiems subjektams ir dėl dokumentų trūkumų nepavykus išsiaiškinti visų aplinkybių, pagrindžiančių tokių mokėjimų būtinumą, pagrįstai spręsta apie netinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą.

112Dėl procesinės baigties

11334.

114Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.

115Teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

116Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėja... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB)... 8. 2.... 9. Nurodė, kad R. J., būdamas UAB „Menera“ vadovu, netinkamai vykdė jam... 10. 3.... 11. Atsiliepime į prašymą suinteresuotas asmuo R. J. prašė bankroto... 12. 4.... 13. Nurodė, kad neneigia, jog pradėtas verslas nepavyko, tačiau kategoriškai... 14. 5.... 15. BUAB „Melnera“ kreditorius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos... 16. 6.... 17. Kreditorius R. A. atsiliepime į prašymą prašė jį tenkinti.... 18. 7.... 19. Nurodė, kad su atsakovu jį siejo rangos teisiniai santykiai. 2014 m.... 20. 8.... 21. Kreditorius UAB „Bikuvos prekyba“ pateikė informaciją, galinčią turėti... 22. 9.... 23. Paaiškino, kad dėl BUAB „Melnera“ buvusio vadovo R. J. veiksmų 2016 m.... 24. II.... 25. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 26. 10.... 27. Kauno apygardos teismas 2018 m. birželio 18 d. nutartimi pripažino BUAB... 28. 11.... 29. Teismas nurodė, kad R. J. dar Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. spalio 30 d.... 30. III.... 31. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 32. 12.... 33. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo (apeliantas) prašo panaikinti Kauno... 34. 12.1.... 35. Apeliantas neneigia, jog faktiškai atliko UAB „Melnera“ vadovo funkcijas,... 36. 12.2.... 37. Teismas neaptarė ir apelianto atsiliepime nurodytų argumentų, kad ieškovės... 38. 12.3.... 39. Teismo nustatyta aplinkybė, kad apeliantas 2016 m. kovo 17 d. tapo ir UAB... 40. 12.4.... 41. Tuo atveju, jei teismas nustatė, kad UAB „Melnera“ vadovas R. J. laiku... 42. 12.5.... 43. Pažymi, kad 2015 m. pabaigoje ir 2016 m. pradžioje UAB „Melnera“... 44. 12.6.... 45. Apeliantas niekada neginčijo, kad UAB „Melnera“ nėra nemoki, tačiau... 46. 12.7.... 47. Teismas, konstatuodamas, kad apeliantui būnant bendrovės vadovu nepagrįstai... 48. 12.8.... 49. Teismo nutarties dalis dėl dokumentų neperdavimo bankroto administratorei... 50. 12.9.... 51. Teismas neatskleidė bylos esmės ir patenkino akivaizdžiai formalų bankroto... 52. 13.... 53. Ieškovė atsiliepimu į pateiktą atskirąjį skundą, prašo atmesti... 54. 13.1.... 55. Apeliantas skunde abstrakčiai kvestionuoja pavienes teismo nustatytas... 56. 13.2.... 57. Teismas išsamiai išanalizavo bylą ir iš joje nustatytų aplinkybių visumos... 58. 13.3.... 59. Nesutinka su apelianto argumentu, esą nors jis ir neturėjo teisės vadovauti,... 60. 13.4.... 61. Apeliantas niekaip nepaneigė pareiškėjos argumentų dėl savalaikio... 62. 13.5.... 63. Pats apeliantas skunde nurodo, kad gauti avansai iš kreditorių UAB „Bikuvos... 64. 13.6.... 65. Apelianto nepagrįstai išleistų lėšų sumos dydis ir jos apskaičiavimas... 66. 13.7.... 67. Byloje nėra ginčo, kad apeliantas neperdavė avanso ataskaitų, atsargų... 68. Teisėja... 69. IV.... 70. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 71. 14.... 72. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo)... 73. 15.... 74. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria... 75. 16.... 76. Apeliantas nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu BUAB... 77. 17.... 78. Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. spalio 30... 79. 18.... 80. Kasacinis teismas, formuodamas teisminę praktiką, yra nurodęs, kad ĮBĮ 10... 81. 19.... 82. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į nutarties 18 punkte... 83. 20.... 84. Apeliantas skunde nurodo, kad teismas neaptarė apelianto procesinių... 85. 21.... 86. ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba)... 87. 22.... 88. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktą, teismas pripažįstą bankrotą... 89. 23.... 90. Atsižvelgdama į tai, kad įmonės vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą... 91. 24.... 92. Pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį grindė nustatytomis... 93. 25.... 94. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje detaliai išdėstė... 95. 26.... 96. Apeliantas nurodo, kad teismas klaidingai nustatė, jog apeliantas nevykdė... 97. 27.... 98. Skunde apeliantas teigia, kad teismas turėjo nustatyti ir faktinį įmonės... 99. 28.... 100. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia... 101. 29.... 102. Pirmosios instancijos teismas iš byloje esančių rodymų nustatė, kad 2014... 103. Nėra pagrindo sutikti ir su skundo argumentais, kad 2015 m. pabaigoje ir 2016... 104. 30.... 105. Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apie... 106. 31.... 107. Nors apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo vertinti 1... 108. 32.... 109. Apeliantas nesutinka su teismo vertinimu, kad tarp įmonės buhalterinių... 110. 33.... 111. Apeliantas taip pat kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą BUAB... 112. Dėl procesinės baigties... 113. 34.... 114. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos... 115. Teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 116. Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 18 d. nutartį palikti nepakeistą....