Byla B2-5033-864/2016
Dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu (atsakovas A. A. V., tretieji asmenys – V. Z., M. V., O. V.)

1Vilniaus apygardos teismo teisėja Ramunė Mikonienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal bankrutavusios UAB „Autotops“ bankroto administratoriaus UAB „Stinkoma“ prašymą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu (atsakovas A. A. V., tretieji asmenys – V. Z., M. V., O. V.),

Nustatė

2BUAB „Autotops“ bankroto administratorius UAB „Stinkoma“ prašė pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu. Paaiškino, kad jam iki šiol nėra perduoti įmonės turtas ir dokumentai, nors buvęs BUAB „Autotops“ direktorius A. A. V. apie bankroto bylos iškėlimą įmonei žino. Patikrinus AB SEB banke esančios įmonės sąskaitos operacijas, nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 16 d. iki 2014 m. vasario mėn. buvo parduotas didelės vertės įmonės turtas, už kurį V. K. V. pagal pirkimo-pardavimo sutartį 2013 m. gruodžio 18 d. sumokėjo į BUAB „Autotops“ sąskaitą 305404,31 Eur. Visos gautos lėšos iki 2014 m. vasario 25 d. buvo nurašytos arba pervestos į M. V., O. V. ir A. A. V. asmenines sąskaitas, tačiau šių lėšų pervedimo šiems asmenims teisėtumą pagrindžiančių dokumentų administratorius neturi. Bankroto byla įmonei iškelta 2014 m. birželio 27 d., nutartis įsiteisėjo 2014 m. liepos 8 d.

3Buvęs BUAB „Autotops“ direktorius A. A. V. prašė administratoriaus prašymą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti; skirti BUAB „Autotops“ bankroto administratoriui 5722 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pateikiant aiškiai nepagrįstą pareiškimą. Paaiškino, kad jis įmonės akcininku buvo nuo 2013 m. lapkričio 21 d. iki 2014 m. vasario 6 d., o 2014 m. vasario 3 d. pardavė visas akcijas, perdavė visus įmonės dokumentus ir turtą V. Z., kuris 2014 m. vasario 14 d. atleido atsakovą iš direktoriaus pareigų. Nuo 2014 m. vasario 14 d. atsakovas nedarė įtakos įmonės veiklai ir nuo šios dienos už bendrovės veiklą negali būti atsakingas. Akcijų pardavimo metu įmonė faktiškai neturėjo pelno, tačiau didelių įsiskolinimų taip pat nebuvo, todėl atsakovas nutarė parduoti įmonę, o ne skelbti jos bankrotą. Administratorius turėjo tinkamai išsiaiškinti visas aplinkybes, pabandyti susisiekti su paskutiniu įmonės akcininku V. Z., o ne visą įrodinėjimo naštą perkelti atsakovui. Tokie administratoriaus veiksmai, kuomet pareiškiamas nepagrįstas reikalavimas, yra nesąžiningi, klaidina teismą, todėl jam turi būti paskirta bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

4Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 29 d. nutartimi pripažino UAB „Autotops“ bankrotą tyčiniu.

5Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs atsakovo atskirąjį skundą, 2016 m. birželio 9 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartį ir klausimą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nesilaikė Įmonių bankroto įstatymo 20 str. 4 d. įtvirtintų reikalavimų, t. y. gavęs bankroto administratoriaus pareiškimą dėl BUAB „Autotops“ bankroto pripažinimo tyčiniu, nepranešė apie pareiškimo gavimą BUAB „Autotops“ kreditoriams bei nenustatė kreditoriams termino pateikti jiems žinomą informaciją, galinčią turėti reikšmės nagrinėjant bankroto administratoriaus pareiškimą, taip pat neįpareigojo administratoriaus atlikti nurodytų veiksmų. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodė, jog į bylą nebuvo įtrauktas vienintelis įmonės akcininkas V. Z., kurio teisėms ir pareigoms gali turėti įtakos sprendimas dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu. Taip pat nurodė, jog byloje nebuvo nustatyta, kad M. V. ir O. V. išties buvo suteikusios paskolas įmonei.

6Vilniaus apygardos teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje nurodytus išaiškinimus, 2016 m. birželio 28 d. nutartimi įpareigojo bankroto administratorių informuoti kreditorius apie teisme gautą prašymą pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu (Įmonių bankroto įstatymo 20 str. 4 d.) bei jų teisę ne vėliau kaip per 30 dienų nuo šios nutarties įteikimo dienos pateikti jiems žinomą informaciją, galinčią turėti reikšmės Įmonių bankroto įstatymo 20 str. 2 d. nurodytų tyčinio bankroto požymių nustatymui ir bankroto pripažinimui tyčiniu; į bylos nagrinėjimą suinteresuotais asmenimis įtraukė V. Z., M. V. ir O. V., kuriuos įpareigojo pateikti atsiliepimus į bankroto administratoriaus prašymą dėl įmonės pripažinimo tyčiniu; kadangi V. Z. yra Baltarusijos pilietis ir ten gyvena, įpareigojo bankroto administratorių pateikti teismui V. Z. skirtų dokumentų (patikslinto prašymo dėl įmonės pripažinimo tyčiniu ir jo priedų) vertimus į baltarusių arba rusų kalbą.

7Kreditorius VSDV Vilniaus skyrius pranešė, jog informacijos, galinčios turėti reikšmės UAB „Autotops“ tyčinio bankroto požymių nustatymui ir bankroto pripažinimui tyčiniu, neturi. Paaiškino, kad 2014 m. gruodžio 3 d. buvo patvirtintas kreditorių sąraše su 162,86 Eur reikalavimu. Bankrutuojanti įmone įregistruota 2011 m. gegužės 31 d., iki 2013 m. gruodžio mėn. valstybinio socialinio draudimo įmokas mokėjo pati ar įmokos buvo nurašomos kredito įstaigoms pateikiant debeto mokėjimo nurodymus. Mokėjimai sutriko nuo 2014 m. sausio mėn., paskutinį kartą įmokos buvo nurašytos 2014 m. sausio 22 d., daugiau sąskaitose piniginių lėšų judėjimų nebuvo. Pati įmonė savarankiškai mokėjimus atliko 2013 m. gegužės 28 d. Paskutiniai įmonės darbuotojai buvo atleisti 2014 m. vasario 14 d. Nuo 2011 m. gegužės 27 d. iki 2012 m. vasario 24 d. įmonės vadove buvo O. V.; nuo 2012 m. vasario 27 d. iki 2013 m. sausio 31 d. – T. R.; nuo 2013 m. vasario 1 d. iki 2013 m. balandžio 10 d. ir nuo 2013 m. lapkričio 20 d. iki 2014 m. liepos 14 d. – A. A. V., kuris įmonėje dirbo nuo 2012 m. liepos 23 d. iki 2014 m. vasario 14 d.; nuo 2013 m. balandžio 10 d. iki 2013 m. lapkričio 20 d. – R. A. Įmonės akcininkais nuo 2013 m. balandžio 15 d. iki 2013 m. lapkričio 21 d. buvo A. B. ir R. A.; nuo 2013 m. lapkričio 21 d. iki 2014 m. vasario 6 d. – A. A. V.

8Kreditorius UAB „Sprendimai verslo plėtrai“ prašo pripažinti bankrotą tyčiniu. Paaiškino, kad UAB „Autotops“ 2013 m. gruodžio 20 d. pervedė M. V. 321000 Lt, mokėjimo paskirtyje nurodant „Galutinis atsiskaitymas pagal paskolos sutartį Nr. 2013/1“. Tokiu būdu buvo pažeista mokėjimų eiliškumo tvarka, nes įmonė, neturėdama lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, atsiskaitė su M. V., kai tuo tarpu su kitais kreditoriais neatsiskaitė iki bankroto bylos iškėlimo. Kreditoriui UAB „Unikort“ 733,69 Lt skola turėjo būti apmokėta iki 2012 m. sausio 21 d., K. A. 28894,3 Lt skola – iki 2013 m. gruodžio 17 d.; UAB „Sprendimai verslo plėtrai“ 38958 Lt skola susidarė pagal 2012 m. lapkričio 23 d. atlygintinių paslaugų sutartį. Taigi minėtų kreditorinių reikalavimų mokėjimo terminai buvo suėję anksčiau, nei M. V., todėl egzistuoja Įmonių bankroto įstatymo 20 str. 3 d. 2 p. įtvirtinta prezumpcija bankrotą pripažinti tyčiniu, nes buvo pažeistas CK 6.9301 str. nustatytas atsiskaitymų eiliškumas.

9Trečiasis asmuo O. V. atsiliepimu prašo administratoriaus prašymą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti. Paaiškino, kad administratoriaus argumentai nemotyvuoti ir nepagrįsti, prieštarauja vienas kitam, neatitinka tikrovės, taip pat administratorius netinkamai aiškina teisės normas, nukrypo nuo teismų suformuotos praktikos.

10Trečiasis asmuo M. V. atsiliepimu prašo atmesti administratoriaus prašymą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu; skirti pareiškėjui maksimalią 5722 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 proc. šios sumos priteisiant valstybei, o kitus 50 proc. – A. A. V. Paaiškino, kad remiantis Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 6 p. pareiga pranešti Juridinių asmenų registrui apie vadovo pasikeitimą tenka bendrovės vadovą išrinkusiam bendrovės įgaliotam asmeniui. A. A. V. visas akcijas pardavė bei įmonės dokumentus ir turtą perdavė V. Z. Taigi būtent V. Z. turėjo pranešti JAR apie įmonės vadovo pasikeitimą, o taip pat perduoti įmonės turtą ir dokumentus bankroto administratoriui. Byloje nėra duomenų, jog įmonei esant nemokiai ir apie tai M. V. žinant, M. V. siekė užsitikrinti savo reikalavimų patenkinimą apeinant kitų kreditorių interesus. Administratorius taip pat nenurodė aplinkybių, kurios preziumuotų jos nesąžiningumą. Administratorius tikslingai neįtraukė į bylą įmonės akcininko V. Z., kad nebūtų sudaryta galimybė jam užduoti klausimus apie įmonės veiklą ir išgauti iš pastarojo įmonės dokumentus bei paaiškinimus, kurie būtų itin reikšmingi. Tačiau administratorius, neišsiaiškinęs visų aplinkybių, užvedė kitą bylą faktiškai tais pačiai pagrindais dėl UAB „Autotops“ 2013 m. gruodžio 20 d. atlikto vienašalio sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo bei 92968,03 Eur priteisimo iš M. V. (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-4564-803/2016). Tokie administratoriaus veiksmai kelia abejonių administratoriaus kompetencija ir nešališkumu, taip pat rodo jo nesąžiningumą ir piktnaudžiavimą teise.

11BUAB „Autotops“ bankroto administratorius papildomai paaiškino, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla pagal įmonės ieškinį atsakovei M. V. dėl įmonės 2013 m. gruodžio 20 d. vienašalio sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo ir 92968,03 Eur sumos priteisimo. Minėtoje byloje M. V. pateikė 2013 m. metinę pajamų deklaraciją, iš kurios matyti, jog tais metais ji gavo 706000 Lt pajamų iš nekilnojamojo turto pardavimo ir 25919 Lt pajamų iš individualios veiklos. Nekilnojamojo turto pardavimo pajamos gautos pagal 2013 m. sausio 14 d. pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią M. V. pardavė UAB „Autotops“ 145/786 dalį žemės sklypo ( - ) ir pastatą-kūrybines dirbtuves, adresu ( - ). Daiktų kaina turėjo būti sumokėta dalimis: 2013 m. sausio 3 d. – 106000 Lt, 284912,21 Lt iki 2013 m. vasario 14 d. (iš kredito unijos Vilniaus taupomoji kasa įmonei suteikto kredito lėšų), 315087,79 Lt iki 2013 m. vasario 14 d. (iš kredito unijos įmonei suteikto kredito lėšų). Taigi M. V. paskolą UAB „Autotops“ galėjo suteikti ne anksčiau 2013 m. sausio-vasario mėn. Tuo metu UAB „Autotops“ turėjo pradelstų įsiskolinimų kreditoriams UAB „Unikort“ ir UAB „Sprendimai verslo plėtrai“, su kuriais taip ir liko neatsiskaityta iki bankroto bylos iškėlimo įmonei. Kredito unija lėšas įmonei išmokėjo 2013 m. sausio 24 d. Tuo tarpu M. V. įmonė paskolą grąžino 2013 m. gruodžio 20 d., o su visais kitais kreditoriais neatsiskaitė. Įmonė kreditoriui UAB „Unikort“ nuo 2012 m. sausio 31 d. skolinga 733,69 Lt. 38958 Lt įsiskolinimas kreditoriui UAB „Sprendimai verslo plėtrai“ susidarė pagal 2012 m. lapkričio 23 d. atlygintinų paslaugų sutartį. Su minėtu kreditoriumi turėjo būti atsiskaityta per 5 darbo dienas po paskolos sutarties pasirašymo tarp UAB „Autotops“ ir kredito unijos. Paskolos sutartis su kredito unija sudaryta 2013 m. sausio 15 d., tačiau su minėtu kreditoriumi atsiskaityta nebuvo, o iš gautos paskolos atsiskaityta su M. V.. Tokiais veiksmais buvo pažeista CK 6.9301 str. nustatyta atsiskaitymų eiliškumo tvarka, todėl egzistuojant Įmonių bankroto įstatymo 20 str. 3 d. 2 p. nustatytai prezumpcijai, UAB „Autotops“ bankrotas pripažintinas tyčiniu.

12Trečiasis asmuo Baltarusijos Respublikos pilietis V. Z. atsiliepimo nepateikė. Procesiniai dokumentai (prašymo dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ir jo priedai, pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo) suinteresuotam asmeniui, tarpininkaujant Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, buvo siunčiami V. Z. VĮ Registrų centrui nurodytu gyvenamosios adresu Baltarusijos Respublikoje. Procesiniai dokumentai 2016 m. lapkričio 11 d. grįžo neįteikti, kadangi asmuo negyvena nurodytu adresu. Kiti V. Z. gyvenamosios ar korespondencijos įteikimo adresai teismui nėra žinomi. Kuratoriaus paskirti galimybės nėra, nes nėra pareiktas prašymas, todėl procesiniai dokumentai (prašymas ir jo priedai, pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo, pranešimas apie teismo posėdžio datą) suinteresuotam asmeniui 2016 m. lapkričio 17 d. buvo įteikti viešo paskelbimo būdu (CPK 130 str.).

13Prašymas tenkinamas

14Juridinių asmenų registro duomenys tvirtina, jog UAB „Autotops“ įmonių registre įregistruota 2011 m. gegužės 31 d., įmonės direktoriumi nuo įregistravimo iki 2012 m. kovo 8 d. buvo O. V., nuo 2012 m. kovo 8 d. iki 2013 m. vasario 6 d. – T. R., nuo 2013 m. vasario 6 d. iki 2013 m. balandžio 15 d. – A. A. V., nuo 2013 m. balandžio 15 d. iki 2013 m. lapkričio 21 d. – R. A., nuo 2013 m. lapkričio 21 d. iki 2014 m. liepos 14 d. – A. A. V. Įmonės akcininkais nuo 2011 m. gegužės 31 d. iki 2011 m. birželio 2 d. buvo A. B., nuo 2013 m. balandžio 15 d. iki 2013 m. lapkričio 21 d. – R. A., nuo 2013 m. lapkričio 21 d. iki 2014 m. vasario 6 d. – A. A. V., nuo 2014 m. vasario 6 d. – V. Z. (t. I, b. l. 32-37). Vilniaus apygardos teismas 2014 m. birželio 27 d. nutartimi (c. b. Nr. B2-283-565/2016) iškėlė UAB „Autotops“ bankroto bylą, įmonės bankroto administratoriumi paskyrė A. M., įpareigojo įmonės valdymo organus per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo perduoti administratoriui įmonės turtą ir dokumentus (t. II, b. l. 1-2). Teismas nustatė, kad pagal 2012 m. UAB „Autotops“ balansą įmonės turto vertė buvo 357399 Lt, iš jų 107666 Lt – ilgalaikis materialus turtas ir 249733 Lt – trumpalaikis turtas, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 224057 Lt; bankroto bylos iškėlimo dienai įmonės vardu nekilnojamojo turto nebuvo registruota, įmonė darbuotojų neturėjo, VSDFV Vilniaus skyriui skola siekė 549,04 Lt. 2014 m. spalio 21 d. nutartimi įmonės bankroto administratore paskirta O. P., kuri 2015 m. balandžio 13 d. nutartimi buvo atstatydinta ir nauju įmonės bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Stinkoma“. 2014 m. gruodžio 3 d. nutartimi patvirtintas kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas bendrai 227699,79 Lt sumai, tame tarpe trečios eilės kreditorių BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ reikalavimas 155174,91 Lt sumai ir UAB „Sprendimai verslo plėtrai“ 38958 Lt sumai (t. II, b. l. 3-4). 2015 m. gegužės 16 d. įsiteisėjusia 2015 m. vasario 26 d. nutartimi BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ reikalavimas sumažintas iki 43135,97 Eur (148939,86 Lt) bei papildomai patvirtintas kreditoriaus UAB „Sprendimai verslo plėtrai“ 7,83 Eur reikalavimas (t. II, b. l. 5-12).

15Bankroto administratorius prašo pripažinti UAB „Autotops“ bankrotą tyčiniu nurodydamas, jog įmonės valdymo organai iki šiol neperdavė administratoriui įmonės turto ir dokumentų bei įmonė iki bankroto bylos iškėlimo vykdė atsiskaitymus, pažeisdama CK 6.9301 str. nustatytą atsiskaitymų eiliškumą. Administratoriaus teigimu, buvęs įmonės vadovas apie bankroto bylos iškėlimą įmonei žino, tačiau piktybiškai dokumentų ir turto neperduoda. Be to, už įmonės turto pardavimą 2013 m. gruodžio 17 d. gauta 305404,31 Eur suma iki 2014 m. vasario 25 d. buvo nurašytos arba pervestos M. V., A. A. V. ir O. V.

16Pagal Įmonių bankroto įstatymo 2 str. 12 d. tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Įmonių bankroto įstatymo 20 str. 2 d. 1-5 p. įtvirtinti tyčinio bankroto požymiai, esant bent vienam iš kurių, jeigu dėl to kilo bankrotas, teismas bankrotą pripažįsta tyčiniu: 1) įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu; 2) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai; 3) turtas buvo parduotas mažesnėmis negu rinkos kainomis asmenims, kuriuos su įmone pardavimo metu siejo glaudūs ryšiai, kaip jie apibrėžti Finansinių priemonių rinkų įstatyme, ar kurie susiję giminystės (tiesiosios aukštutinės ir tiesiosios žemutinės linijos giminaičiai, tikrieji bei netikrieji broliai ir seserys, įtėviai ir įvaikiai), svainystės ar partnerystės ryšiais su įmonės vadovu ar kitu asmeniu, įmonėje turėjusiu teisę priimti atitinkamą sprendimą, arba turtas perleistas neatlygintinai, arba atsiskaitymas už turtą atidėtas ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su įmone atsiskaityta veiklos nevykdančių įmonių ir (arba) įmonių, nepateikusių juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės ataskaitų, akcijomis; 4) įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal CK 6.9301 straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto; 5) teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas. Išvardytų požymių nustatymas pats savaime dar nėra pakankamas konstatuoti tyčinį bankrotą – įstatymas reikalauja nustatyti priežastinį ryšį (sąsajumą) tarp tyčinių neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir teisinių padarinių (nemokumo būklės). Jeigu toks priežastinis ryšys nenustatytas, nėra pagrindo pripažinti, kad įmonė bankrutavo dėl vadovų tyčinių veiksmų. Šiuo aspektu kasacinis teismas yra nurodęs, kad bankroto pripažinimui tyčiniu nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 22 d. nutartis Nr. 3K-3-236-686/2015). Įmonių bankroto įstatymo 20 str. 3 d. taip pat numatyti atvejai, kai preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis: 1) veikla ir turtas buvo perkelti į kitą įmonę, įmonę reorganizavus arba įmonės dalį atskyrus, kai veiklą vykdo ir finansinius įsipareigojimus prisiima turto nevaldanti įmonė, kita veikianti ar naujai įsteigta įmonė perėmė įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises ir į šią įmonę perėjo dirbti darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys; 2) atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Civilinio kodekso 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir nebuvo vykdomas šio ar kitų įstatymų reikalavimas dėl privalomo įmonės bankroto bylos inicijavimo, kai įmonės darbuotojui (darbuotojams) ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės nemokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos.

17Kaip matyti iš bylos medžiagos, UAB „Autotops“ bankroto byla buvo iškelta 2014 m. birželio 7 d., tačiau VĮ Registrų centrui vėliausi finansinės atskaitomybės dokumentai yra pateikti tik už 2012 m., nors įstatymas numato pareigą finansinius dokumentus viešam registrui teikti kiekvienais metais (CK 2.66 str. 4 d.). Pagal 2012 m. UAB „Autotops“ balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą įmonės turto vertė buvo 357399 Lt, iš jų 107666 Lt – ilgalaikis materialus turtas ir 249733 Lt – trumpalaikis turtas, iš jo 155376 Lt – atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys, 74699 Lt – per vienerius metus gautinos sumos, 19658 Lt – pinigai ir jų ekvivalentai; per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 224057 Lt, po vienerių metų – 86839 Lt; įmonės pardavimo pajamos siekė 4256987 Lt, įmonė gavo 28375 Lt pelno (t. II, b. l. 15-17). Taigi nors 2012 m. įmonė deklaravo pelną, tačiau įmonės įsipareigojimai žymiai viršijo pusę įmonės turto vertės, kas rodo, jog įmonės finansinė padėtis nebuvo gera. Prastą įmonės finansinę būklę taip pat patvirtina ir ta aplinkybė, jog iki pat bankroto bylos 2014 m. iškėlimo įmonė negrąžino UAB „Unikort“ 733,69 Lt skolos, kuri turėjo būti apmokėta dar iki 2012 m. sausio 31 d. Visgi bankroto byla įmonei buvo iškelta tik 2014 m. birželio 7 d., taigi vienareikšmiškai teigti, jog įmonės nemokumas atsirado 2012 m., nėra pagrindo. Todėl toliau analizuojamos administratoriaus nurodytos tyčinio bankroto aplinkybės, susijusios su įmonės turto pardavimu bei gautų lėšų pervedimu kitiems asmenims.

182013 m. sausio 14 d. M. V. ir UAB „Autotops“ sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią M. V. už 706000 Lt pardavė įmonei 145/786 dalį žemės sklypo ( - ) ir pastatą-kūrybines dirbtuves, adresu ( - ) (t. I, b. l. 132-141; t. II, b. l. 48-49). Daiktų kaina turėjo būti sumokėta dalimis: 2013 m. sausio 3 d. – 106000 Lt, 284912,21 Lt iki 2013 m. vasario 14 d. (iš kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ įmonei suteiktos paskolos lėšų), 315087,79 Lt iki 2013 m. vasario 14 d. (iš kredito unijos įmonei suteiktos paskolos lėšų). 2013 m. sausio 15 d. kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ ir UAB „Autotops“ sudarė paskolos sutartį, pagal kurią UAB „Autotops“ iki 2023 m. sausio 15 d. suteikta 755000 Lt paskola nekilnojamojo turto (žemės sklypo dalis ir pastatas), esančio ( - ), įsigijimui ir apyvartinėms lėšoms, paskolos grąžinimas buvo užtikrintas minėto turto įkeitimu (t. II, b. l. 18-21). Paskolos padengimo suvestinė tvirtina, jog jau nuo 2013 m. birželio 16 d. įmonės mokėjimai pagal paskolos sutartį sutriko: įmokos buvo mokamos nereguliariai, delsiama buvo atsiskaityti nuo 1 iki 30 dienų, dėl ko 2013 m. gruodžio 15 d. neapmokėta delspinigių suma sudarė 2141,24 Lt, palūkanų – 10484,02 Lt ir 15665,47 Lt pagrindinės skolos pagal paskolos sutartimi suderintą skolos grąžinimo grafiką (b. l. 23-25, 30). 2013 m. gruodžio 17 d. UAB „Autotops“ ir Belgijos bendrovė Sibico CVOA sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „Autotops“ už 1650000 Lt pardavė Sibico CVOA žemės sklypo dalį ir pastatą, esantį ( - ) (t. II, b. l. 31-47). UAB „Autotops“ ir Belgijos bendrovė Sibico CVOA sutarė, jog dalis kainos bus sumokėta tiesiogiai UAB „Autotops“ kreditoriui kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“ (negrąžinto kredito su palūkanomis ir delspinigiais suma, esanti mokėjimo dieną), kita dalis – UAB „Autotops“. Paskolos padengimo suvestinė rodo, jog 2013 m. gruodžio 18 d. kredito unijai buvo grąžinta 576554,6 Lt pagrindinės skolos, 15731,44 Lt palūkanų ir 3213,88 Lt delspinigių, viso 595499,92 Lt, paskolos likutis sudarė 148939,86 Lt. AB SEB banke esančios UAB „Autotops“ sąskaitos išrašas tvirtina, jog V. K. V. (Belgijos bendrovės atstovė) 2013 m. gruodžio 18 d. pervedė į UAB „Autotops“ sąskaitą likusią nekilnojamojo turto kainos dalį – 1054500 Lt (t. I, b. l. 184-188). Kredito unija ir UAB „Autotops“ 2013 m. gruodžio 18 d. pasirašė susitarimą dėl paskolos sutarties pakeitimo, kuriuo nustatė, kad paskolos suma yra 148939,86 Lt, nustatyta 0 proc. metinė palūkanų norma ir 0 proc. delspinigių dydis, UAB „Autotops“ įsipareigojo iki 2014 m. sausio 15 d. nereikalauti kredito unijos svarstyti jo pateikto prašymo grąžinti pajinį įnašą arba panaudoti jį paskolos grąžinimui, taip pat nereikalauti grąžinti pajinį įnašą ar panaudoti jį paskolos grąžinimui arba kitų įmokų mokėjimui; taip pat nustatė, kad UAB „Autotops“ reikalavimo teisė į kredito unijoje esantį pajinį įnašą įkeičiama kredito unijos naudai UAB „Autotops“ prievolių įvykdymui užtikrinti, o unija atsisako paskolos sutartyje nustatytų užtikrinimo priemonių (žemės sklypo dalies ir pastato įkeitimo) bei įsipareigoja grąžinti UAB „Autotops“ hipotekos ir įkeitimo lakštus su įrašu, kad prievolė įvykdyta (t. II, b. l. 50-51). 2015 m. gegužės 16 d. įsiteisėjusia 2015 m. vasario 26 d. nutartimi trečios eilės UAB „Autotops“ kreditorių sąraše buvo patvirtintas kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ reikalavimas 148939,86 Lt sumai, nustačius, jog nuo paskolos sutarties pakeitimo sudarymo įmonė negrąžino skolos kredito unijai, t. y. nebuvo atliktas nei vienas mokėjimas pagal sutartyje suderintą grafiką. Minėtas banko sąskaitos išrašas tvirtina, jog nuo 2013 m. gruodžio 18 d. iki 2013 m. gruodžio 30 d. visos už turtą pardavimą gautos lėšos buvo pervestos kitiems asmenims, iš jų net 997000 Lt suma įmonės vadovui A. A. V. ir su juo giminystės ryšiais susijusiems asmenims: M. V. 2013 m. gruodžio 18 d. pervesta 49000 Lt, 2013 m. gruodžio 19 d. – 600000 Lt, 2013 m. gruodžio 20 d. – 321000 Lt, iš viso 970000 Lt (mokėjimo paskirtyse nurodant kaip skolos grąžinimą pagal paskolos sutartį Nr. 2013/01); O. V. 2013 m. gruodžio 18 d. – 5000 Lt (mokėjimo paskirtyje nurodant skolos grąžinimą); A. A. V. 2013 m. gruodžio 19 d. grynaisiais pinigais išmokėta 22000 Lt. Po paskutinio 321000 Lt sumos pervedimo M. V. UAB „Autotops“ su kitais kreditoriais praktiškai neatsiskaitinėjo – 150,15 Lt pervesta SODRAi, 3000 Lt buvo išimti iš bankomatų, 77 Lt nurašyta banko mokesčiams. Nors likusi 57500 Lt už parduotą turtą gauta suma buvo pervesta kitiems kreditoriams (VSDFV, AB Lesto, AB Lietuvos dujos, UAB „Baltijos portalas“, AB DNB lizingas), tačiau bylos medžiaga tvirtina, jog lėšų išmokėjimo metu UAB „Autotops“ jau turėjo pradelstų įsipareigojimų daliai kreditorių (UAB „Unikort“ 733,69 Lt skola turėjo būti apmokėta dar iki 2012 m. sausio 31 d., UAB „Sprendimai verslo plėtrai“ 22650 Lt – iki 2013 m. sausio 22 d., K. A. 28894,3 Lt – ne vėliau nei iki 2013 m. gruodžio 17 d. (bankroto bylos t. I, l. 91-92, 97-103)), su kuriais nebuvo atsiskaityta iki bankroto bylos įmonei iškėlimo (t. II, b. l. 52-63). A. A. V. ir O. V. nepateikė jokių įrodymais pagrįstų duomenų ir net nepateikė konkrečių paaiškinimų, iš kurių būtų galima spręsti apie jiems pervestų lėšų pagrįstumą. Teismo vertinimu, jeigu asmuo buvo suteikęs įmonei paskolą ar kitokiu teisiniu pagrindu perdavęs ar gavęs iš įmonės lėšas, tai būtų logiška, jog tas asmuo turi žinoti sutarties sudarymo datą, sąlygas, skolos grąžinimo terminus, ar kokiems tikslams jam įmonė išmokėjo lėšas ir pan. M. V. savo galimybes suteikti paskolą įmonei grindžia 2013 m. pajamų deklaracija, iš kurios matyti, jog 2013 m. gavo 706000 Lt pajamų iš nekilnojamojo turto pardavimo ir 25919 Lt iš individualios veiklos pagal verslo liudijimą (t. I, b. l. 179-183). Nors byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog M. V. turėjo galimybę suteikti įmonei paskolą (už įmonei parduotą nekilnojamąjį turtą, kurį vėliau įmonė pardavė Belgijos bendrovei), tačiau teismui jokia paskolos sutartis nebuvo pateikta, M. V. taip pat konkrečiai nepaaiškino kada ir kokiomis sąlygomis buvo sudaryta paskolos sutartis, kiek paskolino įmonei, dėl kokių palūkanų susitarė, kokie atsiskaitymo terminai ir pan. Teismas kritiškai vertina M. V. teiginius, jog ji negali pateikti paskolos sutarties, kadangi bet kuris sąžiningas, protingas ir apdairus žmogus, paskolinęs didelę pinigų sumą, turi būti išsaugojęs paskolos sutarties kopiją, egzempliorių ar kitokį skolos dokumentą, juolab tuo metu galiojusiame CK 6.871 str. 1 d. (redakcija nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki 2013 m. kovo 1 d.) buvo imperatyviai nustatyta, jog fizinio asmens paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija du tūkstančius litų. Visgi net jei ir laikyti, jog M. V. iš tikrųjų suteikė įmonei paskolą, tai nesudaro pagrindo spręsti, jog 2013 m. gruodžio 18-20 d. M. V. pervedant lėšas (970000 Lt), nebuvo pažeista CK 6.9301 str. nustatyta atsiskaitymų su tos pačios eilės kreditoriais eiliškumo tvarka. Priešingai, pagal 2013 m. sausio 14 d. M. V. ir UAB „Autotops“ nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, įmonė turėjo atsiskaityti tokia tvarka: 2013 m. sausio 3 d. sumokėti – 106000 Lt, 284912,21 Lt iki 2013 m. vasario 14 d. (iš kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ įmonei suteiktos paskolos lėšų), 315087,79 Lt iki 2013 m. vasario 14 d. (iš kredito unijos įmonei suteiktos paskolos lėšų). Kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ ir UAB „Autotops“ paskolos sutartį dėl 755000 Lt kredito sudarė 2013 m. sausio 15 d., todėl M. V. 106000 Lt įmonei galėjo paskolinti ne anksčiau 2013 m. sausio 3 d., likusią sumą – ne anksčiau 2013 m. sausio 15 d. M. V. banko sąskaitos, į kurią turėjo būti pervestos lėšos už parduotą turtą, išrašas taip pat rodo, jog UAB „Autotops“ 315087,79 Lt pagal pirkimo pardavimo sutartį pervedė tik 2013 m. sausio 24 d., o pirma didesnė suma (1217000 Lt) po lėšų gavimo buvo išgryninta 2013 m. sausio 25 d. (t. I, b. l. 202-204). Taigi nustatytos aplinkybės patvirtina, jog M. V. įmonės kreditore galėjo tapti jau po to, kai įmonė turėjo pradelstų įsipareigojimų UAB „Unikort“ ir UAB „Sprendimai verslo plėtrai“, su kuriais nebuvo atsiskaityta iki bankroto bylos iškėlimo. Nors remiantis 2012 m. lapkričio 23 d. atlygintinių paslaugų sutarties, sudarytos tarp UAB „Sprendimai verslo plėtrai“ ir UAB „Autotops“, 2.1 p. įmonė turėjo pareigą sumokėti 22650 Lt sumą UAB „Sprendimai verslo plėtrai“ iki 2013 m. sausio 22 d. (per 5 darbo dienas nuo UAB „Autotops“ ir KU „Vilniaus taupomoji kasa“ 2013 m. sausio 15 d. paskolos sutarties sudarymo), tačiau dėl šios pareigos atlikimo šalys buvo sutarę dar minėtoje atlygintinų paslaugų sutartyje (t. II, b. l. 54-57). Be to, Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4564-803/2016 pripažino negaliojančiu 2013 m. gruodžio 20 d. UAB „Autotops“ lėšų pervedimą, nurodytą kaip galutinis atsiskaitymas pagal paskolos sutartį Nr. 2013/1, ir priteisė iš M. V. 92968,03 Eur (321000 Lt) BUAB Autotops naudai (t. II, b. l. 82-86). Taigi akivaizdu, jog UAB „Autotops“ lėšos sąmoningai buvo pervestos (išgrynintos) kitiems asmenims, be to, neaiškiais pagrindais, tokiu būdu pažeidžiant CK 6.9301 str. nustatytą atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo tvarka. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog iš aukščiau minėtos kitiems kreditoriams pervestos 57000 Lt sumos, 2013 m. gruodžio 18 d. net 48339,2 Lt suma buvo pervesta UAB „Baltijos portalas“, kurioje A. A. V. dirbo nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2015 m. spalio 8 d., įmonės vadovu buvo nuo 2015 m. sausio 23 d. iki 2015 m. spalio 19 d., įmonės kontaktiniu asmeniu – nuo 2013 m. vasario 6 d. iki 2016 m. rugsėjo 9 d. (t. II, b. l. 64-67). Nors teismas neturi duomenų, jog minėtos sumos pervedimas buvo neteisėtas, o teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis, tačiau tiek aukščiau nustatytos, tiek žemiau dėstomos aplinkybės patvirtina, jog iš parduoto turto gautos lėšos buvo panaudotos atsiskaitymui su M. V., neaiškiais pagrindais pervestos arba išgrynintos, nesiekiant tęsti įmonės veiklos bei atsiskaityti su ankstesniais ilgalaikiais kreditoriais. Todėl pakankamai didelės sumos pervedimas įmonei, kurios tuo metu darbuotoju, vėliau vadovu ir ilgą laiką kontaktiniu asmeniu buvo UAB „Autotops“ vadovas A. A. V., tik patvirtina Įmonių bankroto įstatyme nustatytus tyčinio bankroto požymius bei priežastinį ryšį tarp įmonės valdymo organų veiksmų lėmusio įmonės nemokumą.

19Iš antros eilės kreditoriaus VSDFV Vilniaus skyriaus duomenų taip pat nustatyta, jog UAB „Autotops“ iki 2013 m. gruodžio mėn. valstybinio socialinio draudimo įmokas mokėjo pati ar įmokos buvo nurašomos kredito įstaigoms pateikiant debeto mokėjimo nurodymus (paskutinį kartą įmokos buvo nurašytos 2014 m. sausio 22 d.), mokėjimai sutriko nuo 2014 m. sausio mėn., daugiau sąskaitose piniginių lėšų judėjimų nebuvo; paskutiniai du įmonės darbuotojai atleisti 2014 m. vasario 14 d. (t. I, b. l. 100-102). Įmonės skolos kitiems į kreditorių sąrašą įtrauktiems kreditoriams susidarė nuo 2014 m. sausio 15 d., t. y. kai įmonė, pardavusi didelės vertės turtą, visiškai nustojo mokėti įmokas kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“, vėliau iki 2014 m. gegužės 22 d. neatsiskaitė su UAB „Vilniaus vandenys“ už patiektą vandenį ir nuotekų tvarkymą pagal 2014 m. balandžio 30 d. išrašytą sąskaitą (t. II, b. l. 68-70). Nors paskutinis Juridinių asmenų registre registruotas įmonės vadovas ir vienintelis akcininkas A. A. V. pateikė dokumentus, jog 2014 m. vasario 3 d. UAB „Autotops“ akcijas pardavė ir veiklos dokumentus perdavė Baltarusijos piliečiui V. Z. (t. I, b. l. 38-42), tačiau aukščiau nustatytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog po didelės vertės įmonės turto pardavimo ir didžiosios gautų lėšų pervedimo (išgryninimo) (nuo 2013 m. gruodžio 18 d. iki 2013 m. gruodžio 30 d.) A. A. V., M. V. ir O. V. įmonė faktiškai tapo nemoki ir nesugebanti vykdyti turtinio pobūdžio prievolių kreditoriams bei toliau jokios veiklos nebevykdė, tokiu būdu dar labiau suvaržant kreditorių galimybes nukreipti išieškojimą į įmonės turtą. Teismo vertinimu, įmonės perleidimas buvo sąmoningai fiktyvus, perleidžiant akcijas kitam asmeniui (užsienio piliečiui), kuris net neketino vykdyti įmonės veiklos. Be to, A. A. V. pateikti dokumentai visiškai neįrodo, jog naujajam akcininkui buvo perduotas ir UAB „Autotops“ turtas, tame tarpe 2012 m. gamybos lengvasis automobilis VW Jetta, kuriuo Vilniaus mieste daromi sistemingi administraciniai teisės pažeidimai (t. II, b. l. 71-72). Nors iš Vilniaus apskrities VPK 2015 m. rugsėjo 2 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, jog A. A. V. policijos pareigūnams paaiškino bei pridėjo dokumentus, kad 2013 m. sausio 16 d. pagal UAB „Autotops“, AB DNB lizingo ir UAB „Edvin“ pasirašytą sutartį dėl teisių ir pareigų perleidimo pagal 2012 m. vasario 2 d. lizingo sutartį automobilis buvo perduotas valdyti UAB „Edvin“ (t. II, b. l. 73-75), tačiau iki šiol VĮ „Regitra“ duomenų bazėje automobilio valdytoju nurodomas UAB „Autotops“, be to, Juridinių asmenų registro paieškos sistemos duomenimis UAB „Edvin“ pavadinimu net nėra įregistruota jokia įmonė, į teismą dėl arešto panaikinimo automobiliui niekas nesikreipė (t. II, b. l. 76-79). Net jei ir laikyti, jog minėta transporto priemonė iš tiesų buvo lizinguojama, tai akivaizdu, jog beveik per vienerius metus (nuo lizingo sutarties sudarymo iki perleidimo) UAB „Autotops“ buvo sumokėjusi pradinį lizingo įnašą (kuris paprastai būna 15 proc. nuo) bei dalį periodinių įmokų. Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės taip pat sudaro pagrindą spręsti, jog po didelės vertės UAB „Autotops“ lėšų realizavimo, įmonė toliau nebegalėjo vykdyti veiklos, o akcijų pardavimas buvo tik fiktyvus veiksmas. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog nors bankroto byla UAB „Autotops“ iškelta dar 2014 m. birželio 7 d., tačiau iki šiol bankroto administratoriui nėra perduoti įmonės dokumentai ir turtas (Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 1 p.). Bankroto byloje 2015 m. liepos 21 d. nutartimi A. A. V. už UAB „Autotops“ įmonės dokumentų ir turto neperdavimą buvo paskirta 1000 Eur bauda, kurios panaikinti ar sumažinti buvęs vadovas į teismą nesikreipė (t. II, b. l. 80-81). Teismo vertinimu, jeigu asmuo, kuriam bauda yra paskirta nepagrįstai, nes įmonė, jos dokumentai ir turtas iš tikrųjų buvo perleistas kitam asmeniui, nesikreipia į teismą dėl baudos anuliavimo, taip pat aukščiau nustatytos aplinkybės, jog įmonės lėšos V. buvo pervestos neaiškiais pagrindais, leidžia spręsti, kad ir įmonės vykdoma buhalterinė apskaita neatitiko buhalterinės apskaitos teisės aktų reikalavimų ir dėl to sąmoningai vengiama įmonės dokumentų ir turto perdavimo administratoriui, arba dokumentai be svarbių priežasčių apskritai nėra išsaugoti, kas įrodo aplaidų ir (arba) netinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą. Šiuo atveju net jei ir laikyti, jog UAB „Autotops“ iš tikrųjų buvo parduota V. Z., kuriam teko pareiga imtis Akcinių bendrovių įstatyme numatytų veiksmų, susijusių su naujo bendrovės vadovo paskyrimu, įmonės dokumentų ir turto jam perdavimu, tai nesudaro pagrindo spręsti, jog UAB „Autotops“ bankrotas nėra tyčinis. Priešingai, nuo pat bankroto bylos iškėlimo įmonei su bankroto administratoriumi buvę įmonės valdymo organai nebendradarbiauja, dokumentai ir turtas nėra perduotas, su A. A. V. nurodomu nauju įmonės savininku (Baltarusijos piliečiu) susisiekti nepavyksta ne tik administratoriui, bet ir teismui. Todėl atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, jog UAB „Autotops“ prie bankroto buvo privesta sąmoningai blogai valdant įmonę, įmonės valdymo organai nevykdė įstatymuose jiems nustatytų pareigų, susijusių su įmonės valdymu, įmonės veikla buvo organizuojama pažeidžiant CK 6.9301 str. nustatytą atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo tvarką, įmonės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai, todėl UAB „Autotops“ bankrotas pripažįstamas tyčiniu (Įmonių bankroto įstatymo 20 str. 2 d. 1, 4, 5 p.).

20BUAB „Autotops“ bankroto pripažinimas tyčiniu sudaro pagrindą bankroto administratoriui atlikti detalų įmonės veiklos patikrinimą (Įmonių bankroto įstatymo 20 str. 5 d.). Pažymėtina, kad įmonės bankroto pripažinimas tyčiniu dar nereiškia, jog administratoriaus nurodyti bei teismo nustatyti visi įmonės valdymo organų veiksmai ar sprendimai yra neteisėti, ar kad visais jais sąmoningai buvo siekiama įmonę privesti prie bankroto. Įmonių bankroto įstatymo 20 str. 6 d. numato, jog teismas įsiteisėjusią nutartį dėl tyčinio bankroto pateikia prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, todėl tik ikiteisminio tyrimo pareigūnams suinteresuotų asmenų veikloje nustačius nusikalstamos veikos požymių, bus sprendžiamas šių asmenų atsakomybės klausimas.

21Pripažinus UAB „Autotops“ bankrotą tyčiniu, nėra pagrindo spręsti, jog įmonės bankroto administratorius, pateikdamas teismui prašymą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis (CPK 95 str.). Todėl suinteresuotų asmenų prašymas dėl baudos skyrimo netenkinamas.

22Vadovaudamasis CPK 290-292 straipsniais, teismas

Nutarė

23Pripažinti BUAB „Autotops“ (j. a. k. 302633370) bankrotą tyčiniu.

24Įpareigoti bankroto administratorių ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo teismo nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos arba nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos, jeigu šie dokumentai perduoti po nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos, patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareikšti ieškinius teisme pagal įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais.

25Įsiteisėjusią teismo nutartį ne vėliau kaip kitą darbo dieną išsiųsti Vilniaus apygardos prokuratūrai bei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai.

26Įpareigoti bankroto administratorius per 3 dienas informuoti įmonės kreditorius apie priimtą nutartį.

27Nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos teismo teisėja Ramunė Mikonienė teismo posėdyje... 2. BUAB „Autotops“ bankroto administratorius UAB „Stinkoma“ prašė... 3. Buvęs BUAB „Autotops“ direktorius A. A. V. prašė administratoriaus... 4. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 29 d. nutartimi pripažino UAB... 5. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs atsakovo atskirąjį skundą,... 6. Vilniaus apygardos teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos apeliacinio teismo... 7. Kreditorius VSDV Vilniaus skyrius pranešė, jog informacijos, galinčios... 8. Kreditorius UAB „Sprendimai verslo plėtrai“ prašo pripažinti bankrotą... 9. Trečiasis asmuo O. V. atsiliepimu prašo administratoriaus prašymą dėl... 10. Trečiasis asmuo M. V. atsiliepimu prašo atmesti administratoriaus prašymą... 11. BUAB „Autotops“ bankroto administratorius papildomai paaiškino, kad... 12. Trečiasis asmuo Baltarusijos Respublikos pilietis V. Z. atsiliepimo... 13. Prašymas tenkinamas... 14. Juridinių asmenų registro duomenys tvirtina, jog UAB „Autotops“ įmonių... 15. Bankroto administratorius prašo pripažinti UAB „Autotops“ bankrotą... 16. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 2 str. 12 d. tyčinis bankrotas – įmonės... 17. Kaip matyti iš bylos medžiagos, UAB „Autotops“ bankroto byla buvo... 18. 2013 m. sausio 14 d. M. V. ir UAB „Autotops“ sudarė pirkimo-pardavimo... 19. Iš antros eilės kreditoriaus VSDFV Vilniaus skyriaus duomenų taip pat... 20. BUAB „Autotops“ bankroto pripažinimas tyčiniu sudaro pagrindą bankroto... 21. Pripažinus UAB „Autotops“ bankrotą tyčiniu, nėra pagrindo spręsti, jog... 22. Vadovaudamasis CPK 290-292 straipsniais, teismas... 23. Pripažinti BUAB „Autotops“ (j. a. k. 302633370) bankrotą tyčiniu.... 24. Įpareigoti bankroto administratorių ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo... 25. Įsiteisėjusią teismo nutartį ne vėliau kaip kitą darbo dieną išsiųsti... 26. Įpareigoti bankroto administratorius per 3 dienas informuoti įmonės... 27. Nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti...