Byla N-444-29-10
Dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 13 d. nutarimo J. V. administracinio teisės pažeidimo byloje

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 13 d. nutarimo J. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – Institucija) įgaliotas pareigūnas 2008 m. spalio 13 d. surašė J. V. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad ši, 2008 m. spalio 2 d., apie 13.10 val., Didlaukio gatvėje, Vilniuje, vairuodama automobilį „Audi A8“ atbuline eiga, kliudė apsaugos stulpelį ir jį apgadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino, taip pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 119 ir 270 punktų reikalavimus.

5Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, 2008 m. lapkričio 13 d. nutarimu pripažino J. V. kalta padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytas veikas konstatavęs, jog asmens kaltė įrodyta vaizdo įrašu, liudytojų T. Š., A. G. ir A. M. parodymais, įvykio schema, byloje esančiomis fotonuotraukomis, pačios J. V. paaiškinimais, jog vairuodama automobilį atsitrenkė į stulpelį. Teismas pabrėžė, jog teisminio nagrinėjimo metu buvo peržiūrėtas apsaugos kameros vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad prieš parduotuvės duris, tamsios spalvos automobilis, važiuodamas atbuline eiga atsitrenkia į apsaugos stulpelį. Nuo smūgio stulpelis nulinksta. Iš automobilio išlipa žmogus, apsirengęs baltos spalvos viršutiniais rūbais ir tamsiom kelnėm, apžiūri sulenktą stulpelį ir įsėdęs į tą patį automobilį išvažiuoja. J. V. pripažino, jog įraše ji. Teismas pažymėjo, kad nei KET, nei ATPK 127 straipsnis nenustato žalos dydžio, todėl administracinę atsakomybę užtraukia bet koks apgadinimas, o šiuo atveju – stulpelio apgadinimas. Teismas nurodė, jog J. V. pažeidė KET 9 punkto reikalavimus, kur nurodyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat KET 234 punkto reikalavimus, nes nepranešė policijai apie eismo įvykį. Parinkdamas subendrintą nuobaudą – 500 Lt baudą – teismas pažymėjo, jog šiuo atveju taiko ATPK 301 straipsnio nuostatas atsižvelgęs į atsakomybę lengvinančią aplinkybę (nuoširdų gailestį) bei į sunkinančių aplinkybių nebuvimą, bylos aplinkybes (stulpelis nematomas dėl jo mažo aukščio, mašinoje verkė kūdikis), šeiminę padėtį (augina du mažamečius vaikus), darbo pobūdį (dirba vairuotoja).

6II.

7Nesutikdama su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 13 d. nutarimu, J. V. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas bylą išnagrinėjo atidžiai, tačiau ji nesutinka su kai kurių faktinių aplinkybių vertinimu ir paskirtos baudos dydžiu. Teigia, jog teismas nevertino pateiktos Vidaus reikalų ministro bei Generalinio komisaro pavaduotojo pavedimu atlikto tyrimo medžiagos, neatsižvelgė į parduotuvės „Maxima“ direktorės pažymą apie žalos nebuvimą. Pabrėžia, jog atsirėmimas į stulpelį negali būti vertinamas kaip padaryta žala, o jai išlipus iš automobilio ji ant jo nerado jokio pagadinimo, todėl jos nuvažiavimas negali būti traktuojamas kaip pasitraukimas iš eismo įvykio vietos. Mano, jog jos veiksmuose nėra ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pažeidimų sudėčių. Dėl baudos dydžio nurodo, jog jai neaišku, kodėl teismas vadovaujasi ATPK 33 straipsniu, reglamentuojančiu nuobaudų skyrimą padarius kelis pažeidimus, jei šiuo atveju padarytas vienas veiksmas. Taip pat nurodo, jog teismas baudas sudėjo, kas yra neteisėta, be to, paskirta bauda yra labai didelė (b. l. 44 – 48).

8Atsiliepdama į apeliacinį skundą, Institucija prašo jį atmesti palaikydama Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutarimo motyvus.

9Teisėjų kolegija

konstatuoja:

10III.

11Apeliacinis skundas atmestinas.

12Išanalizavusi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog J. V. kaltė, padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus, pilnai įrodyta, ir mano, jog veika kvalifikuota tinkamai.

13Pažymėtina, jog ginčo dėl to, kad J. V. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir vietoje kliudė stulpelį bei iš eismo įvykio vietos, nepranešus policijai, nuvažiavo, nėra, tačiau apeliantė mano, jog šiuo atveju nebuvo ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto būtino sudėties požymio – kitam asmeniui priklausančio turto sugadinimo (apgadinimo). Šiuo aspektu pažymėtina, jog byloje surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių stulpelio apgadinimą, t. y. iš vaizdo įrašo matyti, jog apeliantė, vairuodama atbula, kliudė stulpelį taip, jog šis aiškiai pakrypo, ir to laikyti tik prisilietimu negalima, liudytojas T. Š., parduotuvės „Maxima“ apsaugos darbuotojas, nurodė, jog buvo sulenktas stulpelis (b. l. 33), liudytojas J. S., policijos pareigūnas, sudaręs eismo įvykio vietos schemą, parodė, jog stulpelis, įmūrytas į šaligatvį, buvo išverstas (b. l. 34), parduotuvės direktorės N. G. 2008 m. spalio 13 d. raštas, kuriuo ši patvirtino, kad žala atlyginta (b. l. 18). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog teismo posėdyje liudytojas T. Š. parodė, kad įvykį matė E. G. (parduotuvės kasininkė), o J. V. buvo atvykusi ir atlygino žalą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo teisėjas klausė J. V. ir jos atstovės nuomonės dėl E. G. ir N. G. pakartotinio kvietimo į teismo posėdį, tačiau pastarosios nurodė, jog minėtų liudytojų nėra reikalo kviesti. Taigi, pirmosios instancijos teismo išvada, jog J. V. padarė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, teisinga, tam pagrįsti į bylą surinkta pakankamai įrodymų.

14Tyčia pasišalinant iš eismo įvykio vietos nustatyta taip pat pagrįstai, nes tiek byloje esantis vaizdo įrašas, tiek pati apeliantė patvirtino, kad buvo išlipusi iš automobilio, taigi ir nulenktą stulpelį aiškiai matė, o tai, kad ant vairuoto jos automobilio apgadinimų nematė ir jų nebuvo, šiuo atveju esminės reikšmės neturi, nes tokios aplinkybės nustatymas analizuojamoms veikoms kvalifikuoti nėra būtinas.

15Teisėjų kolegija pastebi, jog įrodymų vertinimo principai, įtvirtinti ATPK 257 straipsnyje, pažeisti nebuvo. Pažymėtina, jog J. V. minima apeliaciniame skunde tyrimo medžiaga teismo posėdyje buvo ištirta, teismas ją įvertino pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone.

16Dėl apeliantės teiginių, liečiančių baudos paskyrimą, pasakytina, jog šiuo atveju padaryti du pažeidimai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė ATPK 33 straipsnio nuostatas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, jog nuobaudų subendrinimas gali būti atliekamas sudėjimo ir apėmimo būdu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2001 m. spalio 15 d. konsultaciją Nr.123, nutartį byloje Nr. N-444-002/2008 ir kt.), tačiau esminis momentas yra reikalavimas neperžengti sankcijos, pagal kurią skiriama galutinė nuobauda, ribų, kas šiuo atveju nebuvo pažeista.

17Šiuo atveju apeliantei pritaikytos ATPK 301 straipsnyje įtvirtintos išimtinės nuostatos, leidžiančios skirti mažesnę nei įstatymo numatyta administracinę nuobaudą, t. y. paskirta tik bauda be teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo, ir ji net šešis kartus mažesnė nei ATPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta minimali, todėl tokia bauda negali būti laikoma labai didele. Taigi, teisėjų kolegija, įvertinus bylos medžiagą, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo parinkta nuobauda, atsižvelgus į jos skyrimui svarbius kriterijus, individualizuota tinkamai, ji atitinka padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjos asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl nekeistina.

18Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Vilniaus miesto 1 teismo nutarimas teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekama nepakeistu.

19Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

Nutarė

20J. V. apeliacinį skundą atmesti.

21Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 13 d. nutarimą palikti nepakeistą.

22Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai