Byla I-1637-643/2018
Dėl neturtinės žalos priteisimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė, dalyvaujant pareiškėjui J. S.,

2rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos priteisimo.

3Teismas

Nustatė

4Pareiškėjas J. S. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–5), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

5Skunde nurodo, kad nuo 2017 m. rugpjūčio 3 d. iki 2018 m. sausio 22 d. (skundo išsiuntimo teismui diena), buvo laikomas netinkamai įrengtose kamerose, dėl kurių netinkamo įrengimo 2017 m. gruodžio 4 d. kreipėsi į Nacionalinį visuomenės sveiktos centrą prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Pažymi, jog 2017 m. gruodžio 12 d. atliktos kontrolės metu buvo nustatyta, jog Vilniaus PN II lokalinio sektoriaus patalpos neatitinka Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau ir – Įsakymas) nustatytų reikalavimų. Prašo atkreipti dėmesį į tai, jog atliktos kontrolės pažymoje Nr. 2.10-16395 (16.16.8.10.12) buvo patvirtinta, kad į 8–9 būrių drabužių skalbyklą ir kirpyklą karštas vanduo buvo tiekiamas tik šeštadieniais, dušinėje buvo aptikta vizualiai matomų pelėsių, mokymo klasėse nebuvo įrengtos apsaugos priemonės nuo tiesioginių saulės spindulių, o tai neatitiko Įsakyme nustatytų reikalavimų. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras įpareigojo Vilniaus PN pašalinti minėtus trūkumus iki 2018 m. sausio 20 d., tačiau Vilniaus PN visų trūkumų nepašalino, t. y. sanitarinių įrenginių būklė liko tokia pati. Anot pareiškėjo, tokios gyvenimo sąlygos žaloja jo sveikatą, o Vilniaus PN administracija net nesistengė pagerinti patalpų įrengimo.

6Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunde išdėstytas aplinkybes, prašė skundą patenkinti.

7Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujantys Vilniaus PN su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 31–34).

8Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjo skunde nurodytas patikrinimas atliktas buvo, o jo metu buvo tikrinami gyvenamosiose patalpose esantys baldai, patalpų dirbtinė apšvieta, oro temperatūra, drėgmė, vėdinimo galimybė, nariuotakojų graužikų ir kitų kenkėjų kontrolė, minkštojo inventoriaus patalynės dezinfekavimas ir skalbimas. Atlikto patikrinimo metu buvo nustatyti keli nežymus Higienos normos pažeidimai. Vilniaus PN buvo nustatytas terminas trūkumams pašalinti, kurie buvo pašalinti. Vilniaus PN nurodo, kad kirpykloje buvo įrengtas vandens šildytuvas (boileris), todėl į kirpyklą yra nuolatos tiekiamas karštas vanduo. Skalbyklos patalpoje įrengtos trys skalbimo mašinos, kriauklė su vandens tiekimo sistema (karštas vanduo nuolat tiekimas), klasėse (elektrikų, batsiuvių, siuvėjų amato mokymo klasėse pakabintos užuolaidos, apsaugančios nuo saulės spindulių. 8–9 būrių dušinėse (patalpų lubose) nebeliko pelėsių. Vilniaus PN teigimu, nustatyti nežymūs pažeidimai buvo nedelsiant pašalinti ir negalėjo sukelti pareiškėjui tokius nepatogumus, kurie galėtų sąlygoti minėtos neturtinės žalos atsiradimą.

9Teismas

konstatuoja:

10Šioje byloje pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų kalinimo Vilniaus PN sąlygų laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 3 d. iki 2018 m. sausio 22 d.

11Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

12Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas Nacionaliniam visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentui pateikė skundą dėl laikymo sąlygų Vilniaus PN (b. l. 6–8). Operatyviosios visuomenės sveikatos saugos kontrolės metu buvo patikrinta, ar Vilniaus PN laikosi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 ,,Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – HN 134:2015, Higienos norma) nuostatų. 2017 m. gruodžio 28 d. patikrinimo akte buvo konstatuoti šie HN 134:2015 pažeidimai: HN 134:2015 18 punkto pažeidimas (į 8–9 būrių asmeninių drabužių skalbyklą ir kirpyklą karštas vanduo tiekiamas tik šeštadieniais, tačiau pagal sudarytą ir direktoriaus patvirtintą grafiką laikomiems asmenims sudaryta galimybė kirptis plaukus ir skalbtis drabužius ir kitomis dienomis); HN134:2015 21.3 papunkčio pažeidimas (patikrinimo metu nebuvo įrengtos apsaugos priemonės nuo tiesioginių saulės spindulių (žaliuzės, roletai, užuolaidos) elektrikų, batsiuvių, siuvėjų amato mokymo klasėse); HN 134:2015 19 punkto pažeidimas (8–9 būrių dušinėje ant lubų buvo matomų pelėsių požymių). HN 134:2015 18 punkto pažeidimą Vilniaus PN buvo įpareigoti pašalinti iki 2018 m. sausio 5 d., o kitų Higienos normos punktų pažeidimus – iki 2018 m. sausio 20 d. (b. l. 51–54). Vilniaus PN 2018 m. sausio 19 d. rašte (b. l. 49) informavo Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą, kad 2017 m. gruodžio 28 d. akte nurodyti Higienos normos pažeidimai pašalinti. Šias aplinkybes taip pat patvirtinta į bylą pateiktos fotografijos (b. l. 35–48).

13Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad patikrinimo akte konstatuoti Higienos normos pažeidimai egzistavo iki 2018 m. sausio 19 d., t. y. beveik visą ginčo laikotarpį. Pareiškėjo teigimu, netinkamos gyvenimo sąlygos žaloja jo sveikatą. Pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė jokių konkrečių duomenų, kokią įtaką minėti nustatyti Higienos normų pažeidimai padarė jo sveikatai. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas nenurodė ir nepateikė jokių duomenų apie tai, jog jis lankė mokymo klases, kuriose nebuvo užuolaidų. Pareiškėjas taip pat nenurodė jokių konkrečių aplinkybių apie tai, kad naudojantis kirpyklos ar skalbimo paslaugomis, jomis negalėjo tinkamai pasinaudoti būtent dėl to, jog į patalpas nebuvo tiekiamas karštas vanduo. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 ,,Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punktą, ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu, gauti išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius, kartą per mėnesį – pasinaudoti kirpėjo paslaugomis. Analogiška nuostata dėl naudojimosi dušu dažnumo įtvirtinta ir HN 134:2015 44 punkte. Taigi, atsižvelgiant į šias nuostatas, darytina išvada, kad pareiškėjas dušinėmis, kuriose buvo konstatuotas HN 134:2015 39 punkto pažeidimas (ant lubų buvo pelėsių), naudojosi sąlyginai retai, tačiau argumentų, patvirtinančių, jog dėl konstatuoto pažeidimo jam buvo padaryta neturinė žala, iš esmės nenurodė, o pateikė deklaratyvius teiginius, kad nustatytais pažeidimais jam žalojama sveikata.

14Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio, valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis.

15Neturtinė žala konstatuojama tik tada, kai ją sukeliantys neteisėti veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, praktikoje tam tikrais atvejais nežymūs kalinimo sąlygų pažeidimai neilgą laiko tarpą, netęstinių pažeidimų atveju, nelaikytini intensyviais, galinčiais sukelti pareiškėjui žymių neigiamų pasekmių, kurios galėtų būti vertinamos kaip neturtinė žala CK 6.250 straipsnio prasme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-750-261/2017).

16Šiuo atveju pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, kadangi jo argumentai dėl neturtinės žalos iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, bendro pobūdžio nusiskundimais ir abstrakčiais argumentais, kurių pareiškėjas nedetalizavo ir neindividualizavo. Todėl teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, byloje nustatytų pažeidimų mastą ir intensyvumą, atsižvelgdamas į teismų praktiką, daro išvadą, kad nors šiuo atveju pareiškėjas dėl byloje nustatytų pažeidimų galėjo patirti tam tikrus neigiamus išgyvenimus, tačiau šie pareiškėjui galbūt kilę neigiami padariniai nagrinėjamos bylos kontekste nelaikytini pakankamai intensyviais. Pareiškėjo išgyvenimai, teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju negalėjo nepasiekti tokio masto, kad juos būtų galima pripažinti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme. Todėl šiuo atveju nėra vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų – žalos, ir valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

17Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais,

Nutarė

18Pareiškėjo J. S. skundą atmesti.

19Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai