Byla I-137-583/2010
Dėl administracinių aktų panaikinimo

1Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (pirmininkaujantis ir pranešėjas), Vidos Stonkuvienės, Irenos Stulpinienės, sekretoriaujant Neringai Keršienei, dalyvaujant pareiškėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros atstovei prokurorei Kornelijai Rušinaitei, atsakovo Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos atstovui Vaidotui Jasui, trečiųjų suinteresuotų asmenų - Sendavario seniūnijos kaimų jungtinės bendruomenės atstovui advokato padėjėjui Raimondui Simonavičiui, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovei Reginai Daunorienei, A.J. individualios įmonės atstovei A.J., M. R. atstovui advokatui Vaidotui Rutavičiui, V. J. atstovui G. J., B.G. atstovui Z. G., I. J. atstovui J. J., tretiesiems suinteresuotiems asmenims – R. N., A. J., S. M., J. J. J., A. D., A. E., Ž. S., M. G., A. Ž., A. R., E. M., Ž. A., E. A., O. A., Z. M., V. P., V. K., S. V., L. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro prašymą atsakovui Klaipėdos rajono savivaldybės tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai, A.J.individualiai įmonei, Sendvario seniūnijos kaimų jungtinei bendruomenei, valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Klaipėdos visuomenės sveikatos centrui, UAB( - ), A. P., D. B., R. A., J. D., S. M. R., S. G., V. P., V. K., A. M., M. K., J. K., Ž. T., Z. B., V. S., O. G., E. G., K. G., A. B., D. B., I. J., T. P., S. V., L. B., O. R. S., I. P., V. A., J. J. J., A. D., A. E., L. K., J. A., I. Ž., Ž. S., U. B., gyvenamųjų namų bendrijai „Gindula“, A. B., A. J., M. D., E. Š., R. J., A. J., Ž. I., M. G., J. G., E. S., R. S., K. Č., S. T., S. S., A. L., L. M., J. M., A. T., I. D., A. Ž., A. M., S. K., A. R., E. M., J. B., A. J., P. P., I. R., A. V., R. J., A. J., R. M., A. S., J. G., R. J., A. V., L. Č., A. N., G. G., A. M., Z. D., R. D., G. D., E. T., M. R., S. M., Z. T., Ž. A., J. M., E. A., L. L., R. N., P. A. M., J. K., O. A., G. U. įstatyminei atstovei G. K., M. R., V. J., A. V., A. K., A. U. Ž., J. D., Z. M., B. G., M. D. dėl administracinių aktų panaikinimo.

2Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą,

Nustatė

3pareiškėjas, gindamas viešąjį interesą, kreipėsi į teismą prašymu, nurodydamas, kad Klaipėdos apygardos prokuratūroje 2009 m. rugsėjo 16 d. gautas Klaipėdos rajono Slengių kaimo gyventojų pareiškimas dėl galimai neteisėto Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2006 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo Nr. T11-248, kuriuo buvo patvirtintas Slengių kapinių žemės sklypo, esančio Slengių kaime, Sendvario seniūnijoje detalusis planas. Gauta informacija perduota Valstybei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, kuri 2009 m. lapkričio 3 d. pažyma Nr. 6-(1.15)-4D-389 konstatavo, kad Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2006 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas Nr. T11-248, kuriuo patvirtintas Slengių kapinių žemės sklypo, esančio Slengių kaime, Sendvario seniūnijoje detalusis planas, parengtas ir patvirtintas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

4Pareiškėjo prašyme nurodoma, kad nesilaikyta Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnio nuostatų, Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 3 dalies nuostatų, teritorijų planavimo dokumento rengimo metu galiojusių Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų projekto svarstymo su visuomene nuostatų 8, 15.1 punkto reikalavimų, Sveikatos apsaugos ministro 2001 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. 10 „Dėl sanitarinių apsaugos zonų nustatymo ir priežiūros taisyklių nustatymo“ patvirtintų taisyklių 9.2 punkto reikalavimų, 2004 m. rugpjūčio 19 d. SAM įsakymu Nr. V-586 „Dėl sanitarinių apsaugos zonų nustatymo ir priežiūros taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių 31 punkto reikalavimų, Aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239 patvirtintų „Detaliųjų planų rengimo taisyklių“ nuostatų, Vyriausybės 2006 m. vasario 13 d nutarimu Nr. 144 patvirtintų „Kapinių tvarkymo taisyklių“, jų 32 punkto reikalavimų, Aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr.D1-696 patvirtintų „Nuolatinės komisijos pavyzdinių nuostatų“ 16 punkto reikalavimų, kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

5Teritorijų planavimo dokumento rengimo metu atsakovas būdamas planavimo organizatoriumi nesilaikė aukščiau minimo teisinio reglamentavimo ir ginčijamu sprendimu patvirtino detalųjį planą, kuriuo Slengių kaime, Sendvario seniūnijoje išplėsta kapinių teritorija ir nuo išplėstų kapinių teritorijos nustatyta 300 metų Sanitarė apsaugos zona (toliau – ir SAZ). Patvirtintu detaliuoju planu į naujai nustatytą SAZ pateko dalis Gindulių kaimo gyvenamųjų namų ir gyvenamosios paskirties žemės sklypų. Ginčijamu sprendimu patvirtinus teisės aktams prieštaraujantį detalųjį planą, numatomi apribojimai žemės sklypams, patenkantiems į SAZ ir tuo pažeidžiami trečiųjų suinteresuotų asmenų teisėti interesai, apribojamos jų nuosavybės teisės.

6Pareiškėjas gindamas viešąjį interesą šiais ir detaliau pateiktame prašyme išdėstytais argumentais prašo teismą:

71) panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2006 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą Nr. T11-248 „Dėl Slengių kapinių žemės sklypo, esančio Slengių kaime, Sendvario seniūnijoje detaliojo plano patvirtinimo“.

8Pareiškėjo atstovė prokurorė Kornelija Rušinaitė palaiko prašymą jame išdėstytų motyvų pagrindu ir prašo jį tenkinti.

9Atsakovas Klaipėdos rajono savivaldybės taryba atsiliepime į prašymą nurodo, kad detalusis planas dėl Slengių kapinių žemės sklypo pradėtas rengti ir planavimo sąlygos išduotos 2001-06-26, todėl šis detalusis planas turėjo būti rengiamas pagal iki 2004-05-01 galiojusį teritorijų planavimo įstatymą bei kitus teritorijų planavimą reglamentavusius aktus. Sutinka, kad Teritorijų planavimo dokumentų projektų svarstymo su visuomene nuostatų 8 punktas pažeistas, tačiau mano, kad tai nėra esminis detaliojo plano rengimo procedūrų pažeidimas. Teigia, kad atsakovas neprivalėjo atlikti minimų nuostatų 15.1 punkte numatytos procedūros, nes buvo planuojama valstybinė žemė ir nei vienas iš šiame punkte nurodytų atvejų nebuvo vykdomas. Taip teigiama, jog nepagrįstas pareiškėjo argumentas, kad pažeistas Sanitarinių apsaugos zonų nustatymo ir priežiūros taisyklių 9.2 punktas, nes SAZ dokumentas nebuvo rengiamas. Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Klaipėdos rajono filialas išdavė sąlygas detaliajam planui rengti bei nenustatė jokių trūkumų pateikiant prašymą, todėl, net jei ir galimai buvo netinkamai pateiktas prašymas sąlygoms gauti, tačiau tai negali būti vertinamas kai detaliojo plano rengimo procedūrų pažeidimas. Nurodo, kad Kapinių tvarkymo taisyklės patvirtintos 2006-02-13, todėl jos negalėjo būti taikomos rengiant ginčijamą detalųjį planą. Savo atsikirtiną taip pat argumentuoja ir tuo, kad prokuroras gina ne viešą, o grupės asmenų, kurie parengė arba siekia rengti jiems nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų teritorijų planavimo dokumentus interesus. Šių ir detaliau atsiliepime išdėstomų argumentų pagrindu prašoma pareiškėjo prašymo netenkinti

10Atsakovo atstovas V.Jasas teisminio nagrinėjimo metu atsiliepime išdėstytais argumentais prašo pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

11Tretysis suinteresuotas asmuo Sendvario seniūnijos kaimų jungtinė bendruomenė atsiliepime į prašymą nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo prašymu bei teigia, kad 2001-05-16 buvo nutarta pradėti rengti detalųjį planą, numatantį praplėsti kapines Slengių k., o 2001-06-26 išduotos sąlygos detaliojo plano rengimui. Apie rengiamą detalųjį planą buvo paskelbta spaudoje 2003-12-03 ir 2003-12-13. Viešas svarstymas baigtas 2004-01-12 protokolu, tačiau 2004-02-17 gautas 11 asmenų prašymas neplėsti kapinių teritorijos. Po šio prašymo vėl buvo pakartota viešojo svarstymo su visuomene procedūra. Registracijos knygoje už kapinių plėtimą pasirašė 230 asmenų, o prieštaravo 64. 2005-05-20 pakartotinio svarstymo su visuomene protokole, išklausius gyventojų nuomonės, nutarta toliau rengti Slengių kaimo kapinių detalųjį planą. Visos procedūros buvo atliktos pagal tuo metu galiojančius teisės aktus. Nurodo, kad prokuroras tik praėjus 3 metams po detaliojo plano patvirtinimo pamatė pažeidimus ir nutarė ginti ne viešą interesą, o kelių asmenų grupės interesus.

12Sendvario seniūnijos kaimų jungtinės bendruomenės atstovas advokato padėjėjas R.Simonavičius atsiliepime išdėstytų argumentų pagrindu prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

13Trečiojo suinteresuotojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovė Regina Daunorienė prašo tenkinti pareiškėjo prašymą.

14Trečiojo suinteresuotojo asmens A.J. individualios įmonės atstovė A.J. prašo atmesti pareiškėjo prašymą kaip nepagrįstą.

15Trečiojo suinteresuotojo asmens M.R. atstovas advokatas V. R. prašo tenkinti pareiškėjo prašymą.

16Tretysis suinteresuotas asmuo E. A. prašo pareiškėjo prašymo netenkinti.

17Kiti dalyvaujantys bylos nagrinėjime tretieji suinteresuoti asmenys prašo pareiškėjo prašymą patenkinti.

18Tretysis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepimu į prašymą nurodė, kad sutinka su pareiškėjo prašyme išdėstytais motyvais ir prašo jį tenkinti.

19Tretieji suinteresuoti asmenys A.M. L. M., J. M. pateiktame atsiliepime nurodė, kad palaiko pareiškėjo prašymą ir prašo jį tenkinti.

20Tretysis suinteresuotas asmuo A.M. atsiliepime į prašymą nurodė, kad sutinka su pareiškėjo reikalavimais ir prašo prašymą tenkinti.

21Tretysis suinteresuotas asmuo A. E. atsiliepimu į prašymą nurodė, kad Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2006-08-24 sprendimas Nr.T11-248 pažeidžia Konstitucijoje įtvirtintą asmens nuosavybės teisės neliečiamumo principą, todėl turi būti panaikintas. Prašo pareiškėjo prašymą tenkinti.

22Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką paskelbta viešo paskelbimo būdu administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, todėl laikoma, kad proceso dalyviams pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą.

23Teisėjų kolegija konstatuoja :

24Prašymas tenkintinas.

25Dėl termino kreiptis prašymu į teismą

26Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

27Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų išplėstinė kolegija 2008-07-25 nutartimi administracinėje byloje Nr. A146–335/2008 yra konstatavusi, kad termino prokurorui kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą eigos pradžios ypatumas, lyginant su savo subjektinę teisę ginančiais asmenimis (t.y. ne nuo administracinio akto gavimo, o nuo duomenų apie viešojo intereso pažeidimą surinkimo ar turėjimo juos surinkti) yra ne privilegija viešąjį interesą ginančiam subjektui, o grindžiamas nuoseklia proceso įstatymų aiškinimo logika. Prokuroras nėra ginčijamų materialinių teisinių santykių dalyvis. Privatūs subjektai yra tiesioginiai administracinio akto adresatai ar kitokiu būdu dalyvauja administraciniu aktu sukurtuose teisiniuose santykiuose, todėl jie, gavę administracinį aktą, suvokia, ar šis aktas turi įtakos jų teisėms ir pareigoms, ar jis pažeidžia jų teises ir ar yra pagrindas kreiptis į teismą ginant savo teises. Skirtingai nei privatūs subjektai, prokuroras, Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka gavęs informaciją apie asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų pažeidimą, ne kiekvienu atveju turi pagrindą manyti, kad aktas pažeidžia viešąjį interesą ir ar yra pagrindas kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Pirmiausia jis turi nustatyti, ar administracinis aktas yra priimtas srityje, susijusioje su viešuoju interesu, ar šis aktas pažeidžia viešąjį interesą.

28Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tuo atveju, jei į administracinį teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam prašymui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. kovo 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS10 - 67/2005, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS10 - 27/2005, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8 – 660/2007 ir kt.). Taigi vieno mėnesio terminas, per kurį prokuroras, gindamas viešąjį interesą, gali kreiptis į teismą su pareiškimu ir prašyti panaikinti sprendimą, skaičiuotinas nuo to momento, kai yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad šis sprendimas pažeidžia viešąjį interesą.

29Kaip nustatyta iš byloje pateiktų įrodymų, Klaipėdos apygardos prokuratūroje 2009 m. rugsėjo 16 d. gautas kolektyvinis žemės sklypų, esančių Slengių kaime, savininkų pareiškimas dėl jų pažeistų teisių gynimo (I tomas, b.l.16-19). 2009 m. lapkričio 3 d. Klaipėdos apygardos prokuratūrai pateikta Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos 2009 m. lapkričio 3 d. pažyma Nr. 6-(1.15)-4D-389 „Dėl 2006-08-24 Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr.T11-248 patvirtinto detaliojo plano atitikties įstatymams ir kitų teisės aktų reikalavimams“ (I tomas, b.l. 21-26). Klaipėdos apygardos prokuratūra, parengusi procesinį dokumentą, į teismą kreipėsi 2009 m. gruodžio 3 d. (I tomas, b.l. 6), t.y. per vieną mėnesį nuo 2009 m. lapkričio 3 d. pažymos Nr. 6-(1.15)-4D-389 gavimo Klaipėdos apygardos prokuratūroje dienos.

30Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiškoje teisinėje situacijoje pasisakydamas dėl kreipimosi į teismą terminų skaičiavimo administracinėje byloje Nr. A822–89/2009, konstatavo, kad atsižvelgiant į prokuroro kompetencijos ribas, daryti išvadų apie įstatymų pažeidimus detaliojo teritorijų planavimo bei statybos leidimų išdavimo procese, prokuroras negalėjo negavęs kompetentingos institucijos išvados. Taigi byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad prokuratūra apie galimą viešojo interesų pažeidimą priimant ginčijamą sprendimą ir jo sukeltas teisines pasekmes sužinojo anksčiau, todėl konstatuojama, kad terminas prašymo padavimui skaičiuotinas nuo 2009 m. lapkričio 3 d. ir pareiškėjas nepraleido termino kreiptis į teismą.

31Dėl viešojo intereso

32Prokuroro pareiga ginti viešąjį interesą įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 2 dalyje, nustatančioje, jog prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Ši Konstitucijos nuostata perkelta į Prokuratūros įstatymo 19 straipsnį.

33ABTĮ 56 straipsnio 1 dalis nustato, jog įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, viešojo administravimo subjektai, valstybės institucijos, įstaigos, organizacijos, tarnybos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Viešojo intereso sąvokos įstatymai neapibrėžia. Viešojo intereso samprata yra formuojama teismų jurisprudencijoje. Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog valstybės, kaip visos visuomenės politinės organizacijos, paskirtis – užtikrinti žmogaus teises ir laisves, garantuoti viešąjį interesą (Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai). Tačiau kiekvienas viešasis interesas tegali būti grindžiamas pamatinėmis visuomenės vertybėmis, kurias įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija, jo įtvirtinimas ir užtikrinimas, gynimas ir apsauga yra konstituciškai motyvuoti. Be to, Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad viešojo intereso, kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso, įgyvendinimas yra viena svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sąlygų (Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimai).

34Atsižvelgiant į paminėtą Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad viešasis interesas, taikant Administracinių bylų teisenos įstatymą, turėtų būti suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, o įstatyme numatytų subjektų teisė ginti viešąjį interesą administracinių bylų teisenoje apibrėžiama kaip teisė nustatytais atvejais kreiptis į administracinį teismą ginant tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose: 2004 m. sausio 23 d. Nr. A3-11/2004; 2005 m. lapkričio 23 d. Nr. A13-1725/2005; 2007 m. sausio 19 d. Nr.A3-64-2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr.1(11), 2007, 221-248 psl.; 2008 m. liepos 25 d. Nr. A146-335/2008; 2009 m. vasario 12 d. Nr. A882-65/2009). Kiekvienu atveju, kai kyla klausimas, ar tam tikras interesas, dėl kurio gynimo kreipiamasi į teismą turi būti laikomas viešuoju ir ginamas bei saugomas kaip viešasis interesas, turi nustatyti bylą nagrinėjantis teismas įvertindamas ar teisės aktais nustatyta tvarka neapgynus viešojo intereso būtų pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos, jos saugomos ir ginamos vertybės.

35Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas ginčija administracinį aktą, kuriuo patvirtintas detalusis planas ir juo suformuota sanitarinė apsaugos zona. Pagrindines sanitarinių apsaugos zonų nustatymo taisykles reglamentuoja Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas. Šio įstatymo 24 straipsnio 3 dalimi savivaldybių institucijos priskirtos prie subjektų, kontroliuojančių sanitarinių apsaugos zonų įgyvendinimą. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad sanitarinės apsaugos zonos ribų nustatymo tvarką, režimo reikalavimus nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. V-586 patvirtintų Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklių 1 punktą, SAZ ribų nustatymo ir režimo taisyklės reglamentuoja saugių gyvenamajai aplinkai ir žmonių sveikatai sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo dokumentų rengimo, derinimo ir tvirtinimo tvarką bei šių zonų režimo reikalavimus. Prašyme nurodoma, kad SAZ nustatytas nesilaikant teisinio reguliavimo. Saugia gyvenamąja aplinka ir saugių gyvenimo sąlygų užtikrinimu yra suinteresuota visa visuomenė, todėl šioje byloje keliamas aktualus klausimas ar nustatytas SAZ nuo išplėstų kapinių ribos dėl fizikinės taršos, psichogeninės įtakos, neturės poveikio saugiai gyvenamajai aplinkai ir žmonių sveikatai. Vadinasi, prokuroro reikalavimas panaikinti ginčijamą administracinį aktą gali būti siejamas su viešojo intereso apgynimu. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pareiškėjas, gindamas viešąjį interesą, siekia panaikinti galimai neteisėtai viešojo administravimo subjektų priimtą individualų aktą, nustatantį tam tikras teises ir pareigas konkretiems subjektams ar subjektų ratui. Teisės teorijoje yra laikomasi visuotinai demokratinės visuomenės bei teisinės valstybės pripažinto principo, jog iš neteisės negali atsirasti teisė. Todėl ginant viešąjį interesą yra svarbu, kad būtų panaikinti visi teisės aktai, kurie laikytini neteisėtų veiksmų teisinėmis pasekmėmis. Visuomenė yra suinteresuota saugia gyvenamąja aplinka, todėl akivaizdu, kad prokuroras, kreipdamasis į teismą dėl pirmiau minėto administracinio akto panaikinimo, administracinę bylą inicijavo neabejotinai esant viešajam interesui.

36Dėl teisės, taikytinos sprendžiant su ginču susijusius klausimus

37Byloje kyla ginčas pagal kurią teritorijų planavimo įstatymo redakciją ir ją lydinčius dokumentus turėjo būti rengiamas ir baigtas rengti teritorijų planavimo dokumentas.

38Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo (2004 m. sausio 15 d. įstatymo Nr. IX-1962 redakcija) 4 straipsnyje buvo nustatyta, kad šis Įstatymas, išskyrus jo 2 ir 3 straipsnius, įsigalioja nuo 2004 m. gegužės 1 d. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo 4 straipsnio papildymo įstatymu (2004 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. IX-2465 redakcija) šis straipsnis papildytas nauja 2 dalimi, kurioje nurodyta, jog iki 2004 m. gegužės 1 d. pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai (išskyrus bendruosius planus), kuriems išduotos planavimo sąlygos, sudarytos planavimo darbų sutartys ir pradėtos viešo svarstymo su visuomene procedūros, baigiami rengti pagal iki 2004 m. gegužės 1 d. galiojusį Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymą ir kitus teritorijų planavimą reglamentavusius teisės aktus. Ši nuostata įsigaliojo nuo 2004 m. spalio 16 d. Šios nuostatos aiškinimo lingvistinė ir loginė analizė (metodai) leidžia daryti išvadą, kad iki 2004 m. gegužės 1 d. pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai baigiami rengti pagal iki 2004 m. gegužės 1 d. galiojusį Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymą ir kitus teritorijų planavimą reglamentavusius teisės aktus tik tuo atveju, jeigu iki nurodytos datos buvo išduotos planavimo sąlygos, sudarytos planavimo darbų sutartys ir pradėtos viešo svarstymo su visuomene procedūros. Nesant nors vienos iš trijų anksčiau nurodytų sąlygų, teritorijų planavimo procesas turėjo būti vykdomas vadovaujantis nauja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo redakcija ir jo išdavoje priimtais kitais teritorijų planavimą reglamentavusiais teisės aktais.

39Taigi teismas įvertinęs aukščiau aptartąjį teisinį reguliavimą turi nuspręsti, ar Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2006 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Nr. T11-248 patvirtintas Slengių kapinių žemės sklypo, esančio Slengių kaime, Sendvario seniūnijoje, detalusis planas atitinka 2004 m. sausio 15 d. įstatymo Nr. IX-1962 4 straipsnio 2 dalyje nurodytas sąlygas ir, tuo pačiu, ar jis turėjo būti baigtas rengti pagal iki 2004 m. gegužės 1 d. galiojusį Teritorijų planavimo įstatymą ir kitus teritorijų planavimą reglamentavusius teisės aktus.

40Klaipėdos rajono mero 2001 m. gegužės 16 d. potvarkiu Nr. 323 nutarta pradėti rengti detalųjį planą, numatantį praplėsti kapines Slengių kaime, Sendvario seniūnijoje (bylos priedo – detaliojo plano 31 lapas). 2001 m. birželio 26 d. buvo išduotos sąlygos teritorijų planavimo dokumentui – detaliajam planui, numatančiam praplėsti Slengių kapines, Sendvario seniūnijoje, rengti (bylos priedo – detaliojo plano 33 lapas). 1996 m. lapkričio 22 d. Lietuvos Respublikos Statybos ir urbanistikos ministerijos įsakymu Nr. 170 patvirtintos teritorijų planavimo dokumentams rengti sąlygų parengimo ir išdavimo taisyklės (galiojusios iki 2004 m. gegužės 23 d.), kurių 12 punkte numatyta, kad išduotos sąlygos galioja visą teritorijų planavimo dokumento rengimo laikotarpį, bet ne ilgiau kaip 3 metus. Lietuvos Respublikos Statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 159 (galiojusiu iki 2004 m. gegužės 14 d.) buvo patvirtintos detaliųjų planų rengimo taisyklės, kurių 36 punktas numatė, kad detaliojo plano rengimo terminas neturi viršyti trejų metų. Viršijus trejų metų terminą, peržiūrimi ir esant reikalui tikslinami arba atnaujinami savivaldos ir kitų institucijų išduoti detalųjį planavimą sąlygojantys dokumentai. Jei planavimo organizatorius nesikreipė dėl planavimą sąlygojančių dokumentų peržiūrėjimo, planavimo procesas laikomas nutrauktu. 2001 m. birželio 26 d. išduotų planavimo sąlygų terminas pasibaigė 2004 m. birželio 26 d.

412004 m. lapkričio 22 d. buvo išduotos planavimo sąlygos (papildytos) detaliojo planavimo dokumentui rengti - Slengių kaimo kapinių praplėtimui. Kaip matyti iš detaliojo plano turinio, kreipiantis dėl planavimo sąlygų išdavimo 2004 m birželio 29 d. patvirtinta nauja planavimo užduotis (bylos priedo - detaliojo plano 58 lapas). Rengiant ir išduodant planavimo sąlygas buvo kreiptasi ir į kitas institucijas dėl planavimo sąlygų detaliojo plano rengimui išdavimo (bylos priedo - detaliojo plano 45-57 lapai). 2004 m. lapkričio 22 d. planavimo sąlygos išduotos pagal Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-262 patvirtintas teritorijų planavimo dokumentams rengti sąlygų parengimo ir išdavimo taisykles (redakcija galiojusi nuo 2004 m. gegužės 23 d. iki 2006 m. spalio 22 d), kurių 10 punktas numatė, kad išduotos specialiųjų planų ir vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų sąlygos galioja visą teritorijų planavimo dokumento rengimo laikotarpį, bet ne ilgiau kaip 3 metus. Pagal šių taisyklių 11.2 punktą sąlygos gali būti keičiamos ir papildytos planavimo organizatoriaus iniciatyva, kai teritorijų planavimo dokumento rengimo procesas nėra baigtas, bet pasibaigė šių taisyklių 10 punkte nustatytas sąlygų galiojimo terminas. 2004 m. gegužės 3 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-239 buvo patvirtintos detaliųjų planų rengimo taisyklės, kurių 36 punkte numatyta, kad detaliojo plano rengimo terminas neturi viršyti trejų metų (planavimo sąlygų galiojimo termino). Detaliojo plano rengimo terminas turi būti pratęstas tik atnaujinus planavimo sąlygas. Esant reikalui, planavimo sąlygos gali būti keičiamos. Planavimo procesas laikomas pradėtu, išdavus planavimo sąlygas. Plano rengimo terminas skaičiuojamas nuo planavimo proceso pradžios iki detaliojo plano patvirtinimo datos.

42Taigi teritorijų planavimą reglamentavę teisės aktai, galioję iki 2004 m. gegužės 1 d., numatė būtiną detaliųjų planų rengimo pradžios sąlygą – detaliojo planavimo sąlygų išdavimą (Teritorijų planavimo įstatymo 20 str. 3 d. (2000 m. spalio 12 d. įstatymo Nr. VIII-2041 redakcija), Teritorijų planavimo įstatymo 25 str. 6 d. (2004 m. sausio 15 d. įstatymo Nr. IX-1962 redakcija). Teritorijų planavimą reglamentavusieji teisės aktai numatė, kad planavimo procesas laikomas pradėtu, išdavus planavimo sąlygas. Taip pat šie aktai numatė planavimo sąlygų pakeitimo (tikslinimo) institutą (Detaliųjų planų taisyklių, patvirtintų Statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 159 36 p., Detaliųjų planų rengimo taisyklių patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239 36 p.). Todėl teismas vertina, jog 2004 m. sausio 15 d. įstatymo Nr. IX-1962 4 straipsnio 2 dalyje nurodytas terminas „planavimo sąlygos“ turi būti aiškinamas kaip kompetentingos institucijos išduotos naujos planavimo sąlygos, nuo kurių išdavimo planavimo procesas laikomas pradėtu, o ne kaip jau išduotas sąlygas patikslinančios planavimo sąlygos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1415/08).

43Kaip jau nurodyta sprendime 2001 m. birželio 26 d. išduotų planavimo sąlygų terminas pasibaigė 2004 m. birželio 26 d., todėl pagal 2004 m. gegužės 3 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-239 patvirtintų detaliųjų planų rengimo taisyklių 36 punktą, detaliojo plano rengimo terminas galėjo būti pratęstas tik atnaujinus planavimo sąlygas, šiuo konkrečiu atveju išdavus naujas planavimo sąlygas, kadangi išduotų planavimo sąlygų terminas pasibaigė 2004 m. birželio 26 d. Kad buvo išduotos būtent naujos planavimo sąlygos patvirtina ir tai, kad 2004 m. birželio 29 d. patvirtinta nauja planavimo užduotis, kreiptasi dėl planavimo sąlygų į kitas institucijas išdavimo. Taipogi aktualu ir tai, kad pasibaigus planavimo sąlygų galiojimo terminui, kitos planavimo sąlygos išduotos tik 2004 m. lapkričio 22 d.,t.y. po 4 mėnesių, todėl ir ši aplinkybė patvirtina, kad negalėjo būti papildomos ar atnaujinamos jau nebegaliojančios planavimo sąlygos ir buvo išduotos naujos planavimo sąlygos. Terminas kaip įvardinamos išduotos planavimo sąlygos (atnaujintos, papildytos ar kt.) nekeičia teisinio santykio esmės. Pagal tuo metu galiojusių detaliųjų planų rengimo taisyklių 36 punkto nuostatas laikoma, kad planavimo procesas laikomas pradėtu, išdavus planavimo sąlygas. Plano rengimo terminas skaičiuojamas nuo planavimo proceso pradžios iki detaliojo plano patvirtinimo datos. Taigi nustačius šias aplinkybes akivaizdu, kad nuo 2004 m. lapkričio 22 d. planavimo sąlygų išdavimo momento laikoma, kad pradėta planavimo pradžia ir rengiant teritorijų planavimo dokumentą ir organizuojant jo viešą aptarimą, turėjo būti vadovaujamasi nauja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo redakcija, įsigaliojusia nuo 2004 m. gegužės 1 d. ir naujais įstatymo pagrindu priimtais kitais teritorijų planavimą reglamentuojančiais teisės aktais.

44Dėl viešojo svarstymo su visuomene procedūrų

45Kaip jau minėta konstatavus, kad 2004 m. lapkričio 22 d. išdavus naujas planavimo sąlygas iš esmės pradėtas rengti naujas teritorijų planavimo dokumentas, iki 2004 m. lapkričio 22 d. vykusios teritorijų planavimo dokumento sprendinių viešojo svarstymo procedūros turėjo būti vykdomos iš naujo pagal 1996 m. rugsėjo 18 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1079 patvirtintus visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatus (jų redakciją galiojusią nuo 2004 m. liepos 21d. iki 2007 m. kovo 21 d.). Pagal šių nuostatų 27.1 punktą planavimo organizatorius vietos spaudoje, savivaldybės tinklapyje ir seniūnijos, kurioje numatytas planavimas, skelbimų lentoje privalėjo skelbti informaciją apie pradedamą rengti detalųjį planą, planavimo tikslus, rengimo terminus, pasiūlymų teikimo tvarką, viešos ekspozicijos ir viešo susirinkimo vietą ir laiką, taip pat nurodo planavimo organizatoriaus ir projekto rengėjo adresus ir telefonus, elektroninio pašto ir interneto tinklapio adresus. 2005 m. balandžio 9 d. ir 2005 m. balandžio 16 d. dienraštyje „Banga“ paskelbta informacija neatitinka 27.1 punkto reikalaujamos informacijos turinio, kadangi buvo paskelbta apie jau parengto teritorijų planavimo dokumento viešo svarstymo procedūras, kai tuo tarpu informacijos turinys turi būti paskelbtas pradėjus rengti detalųjį planą. 27.1 punkte numatytos informacijos turinys yra siejamas su teritorijų planavimo dokumento rengimo pradžia, siekiant sudaryti galimybę suinteresuotai visuomenei dalyvauti teritorijų planavimo dokumentų rengimo viešumą užtikrinančiuose procesuose nuo pat teritorijų planavimo dokumento rengimo pradžios.

46Kaip matyti iš 2004 m. sausio 15 d. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Klaipėdos žemėtvarkos skyriaus rašto Nr. R5-72 (bylos priedo - detaliojo plano 138-140 lapai), 2003 m. gruodžio 23 d. VĮ Registrų centras Klaipėdos filialas rašto Nr. 2051-11222 (bylos priedo - detaliojo plano 144-147 lapai) besiribojančioje su planuojamu žemės sklypu teritorijoje esančių nekilnojamųjų daiktų savininkų ratas nustatytas 2003 m. gruodžio 23 d. duomenimis ir išdavus naujas planavimo sąlygas 2004 m. lapkričio 22 d. šis subjektų ratas nebebuvo tikslinamas. Pradėjus planavimo procesą pagal naują 2004 m. birželio 29 d. planavimo užduotį ir naujas planavimo sąlygas, išduotas 2004 m. lapkričio 22 d., detaliojo planavimo organizatoriui kyla imperatyvi pareiga Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų 27.2 punkte nustatyta tvarka pateikti nuostatų 27.1 punkte numatytąją informaciją visiems besiribojančioje su planuojamu žemės sklypu teritorijoje esančių nekilnojamųjų daiktų savininkams. Nenustačius visų subjektų, nuosavybės teise turinčių besiribojančioje su planuojama teritorija nekilnojamąjį turtą, ne visiems savininkams buvo pateikta aukščiau nurodoma informacija. Tai, kad suinteresuotų asmenų ratas buvo ženkliai didesnis ir ne visiems savininkams buvo pranešta apie vykdomą teritorijų planavimą, patvirtina ir viešojo registro duomenys teikiami su pareiškėjo prašymu. Tuo nesilaikyta esminių viešojo informavimo reikalavimų, nes suinteresuoti asmenys iš detaliojo plano sprendinių turi turėti galimybę žinoti, kiek šių sprendinių įgyvendinimas įtakos jų teises, teisėtus interesus bei prievoles. Ši nuostata taikytina ir detaliojo plano sprendiniuose įtvirtintoms statybos normoms (žr.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr.A14–54-05).

47Iš teikiamo detaliojo plano turinio taip nustatyta, kad 2006 m. balandžio 7 d. Klaipėdos apskrities viršininko administracija teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. PL-108 pateikė neigiamą detaliojo plano patikrinimo išvadą (bylos priedo – detaliojo plano 21 lapas). Teritorijų planavimo dokumentų tvirtinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-04-23 įsakymu Nr. D1-200 (redakcija galiojusi nuo 2004 m. gegužės 12 d. iki 2007 m. gruodžio 23 d.), 14.2 ir 20 punktai nustatė, kad neigiamos patikrinimo išvados atveju, pakartotinai tikrinti dokumentas gali būti pateiktas tik ištaisius jo patikrinimo akte nurodytus esminius trūkumus bei atlikus privalomas viešo svarstymo ir derinimo procedūras, nepasibaigus planavimo sąlygų galiojimo terminui. Iš detaliajame plane pateikto 2005 m. gegužės 20 d. viešo svarstymo su visuomene protokolo Nr. A6-29 (bylos priedo -detaliojo plano 103 lapas) ir 2005 m. gegužės 23 d. detaliojo plano viešo svarstymo ataskaitos (bylos priedo - detaliojo plano 70 lapas), matyti, jog svarstymo su visuomene procedūra vyko tik 2005 m. gegužės 20 d. ir 2006 m. balandžio 7 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. PL-108 pateikus neigiamą detaliojo plano patikrinimo išvadą, teikiant detaliojo plano projektą pakartotiniam patikrinimui nebuvo atliktas viešas svarstymas. Iš 2005 m. kovo 9 d. NSK komisijos kompleksinio derinimo protokolo Nr. 07-01 taip pat matyti, kad komisija derino detalųjį planą tik 2005 m. kovo 9 d., t..y. iki 2006 m. balandžio 7 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto Nr. PL-108 neigiamos patikrinimo išvados pateikimo. Derinimas NSK komisijoje po neigiamos patikrinimo akto išvados nebuvo atliekamas.

48Iš to seka, kad numatytoji pakartotinio viešojo svarstymo procedūra, bei derinimo procedūros pakartotinai teikiant tikrinti ir tvirtinti detalųjį planą nebuvo atliekamos ir tuo nesilaikyta ne tik jau aukščiau paminėto teisinio reguliavimo, bet ir Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 1 dalies, 31 straipsnio nuostatų reikalavimų.

49Dėl sanitarinės apsaugos zonos nustatymo.

50Iš detaliojo plano raidos programos turinio (bylos priedo - detaliojo plano 6 lapas) nustatyta, kad Klaipėdos LDT vykdomojo komiteto 1987 m. gruodžio 10 d. sprendimu Nr. 341 patvirtinta nekilnojamosios kultūros vertybės A414P-Slengių kapinyno teritorija. Esama Slengių kaimo kapinių teritorija ir planuojama kapinių plėtra fiksuota situacijos schemoje ir planiniuose sprendinius (bylos priedo - detaliojo plano 15, 17-18 lapai). Pagal teikiamą byloje medžiagą nustatyta, kad kapinėse vykdomi laidojimai ir jos yra veikiančios kapinės.

51Pagrindines sanitarinių apsaugos zonų nustatymo taisykles reglamentuoja Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas. Šio įstatymo 24 straipsnio 3 dalimi savivaldybių institucijos priskirtos prie subjektų, kontroliuojančių sanitarinių apsaugos zonų įgyvendinimą. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad sanitarinės apsaugos zonos ribų nustatymo tvarką, režimo reikalavimus nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Vyriausybės pavedimu, išdėstytu 2002 m. spalio 17 d. nutarime Nr.1610, tokią tvarką nustatė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2004 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. V-586 patvirtintomis Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklėmis (toliau - ir Taisyklės). Pagal Taisyklių 2 punktą šios taisyklės privalomos teritorijų planavimo organizatoriams ir planavimo dokumentų rengėjams, specialiąsias sąlygas rengiančioms bei valstybinės priežiūros institucijoms, taip pat kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, vykdantiems ūkinę komercinę veiklą pagal rūšis, kurioms Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka turi būti įrengtos sanitarinės apsaugos zonos. Taigi, Taisyklės privalomos ir atsakovui, kaip sanitarinių apsaugos zonų įgyvendinimo kontrolę vykdančiai institucijai.

52Pagal Taisyklių 3 punktą SAZ ribos nustatomos rengiant bendruosius planavimo projektus, specialiuosius bei detaliuosius planus. Sanitarinės apsaugos zonos ribų nustatymo procesas pradedamas savivaldybės tarybai priėmus sprendimą dėl sanitarinės apsaugos zonos ribų nustatymo dokumento rengimo (16 punktas). Parengtas sanitarinės apsaugos zonos ribų nustatymo dokumentas derinamas su įstaiga, išdavusia SAZ ribų nustatymo dokumento rengimo sąlygas, ir su SAZ ribų nustatymo dokumento rengimo užduotyje nurodytomis institucijomis (32 punktas), viešai apsvarstomas (33 punktas), patikrinamas ir tik tada teikiamas tvirtinti savivaldybės tarybai ar jos įgaliotam savivaldybės administracijos direktoriui (34 punktas).

53SAZ konkretus dydis nustatytas Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343, kurio 67 – ajame punkte nustatyta, kad tradicinio laidojimo kapinių sanitarinė apsaugos zona yra 300 metrų. Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo Taisyklių priedu nustatyti sanitarinių apsaugos zonų dydžiai, taikomi kai neatliekamas poveikio visuomenės sveikatai vertinimas. Pagal Taisyklių priedo 30 punktą „Laidotuvės ir su jomis susijusi veikla“ numatyta, kad nuo tradicinio laidojimo kapinių nustatoma 300 metrų SAZ (fizikinė tarša, psichogeninė įtaka). Pagal SAZ ribų nustatymo ir režimo Taisyklių 46 punktą SAZ teritorijoje negali būti statomi gyvenamieji namai, viešbučiai ar kiti trumpalaikio apgyvendinimo pastatai, švietimo, sveikatos priežiūros ir slaugos įstaigos, neturi būti įrengiamos vandenvietės, kurioms turi būti nustatytos sanitarinės apsaugos juostos, taip pat rekreacijos teritorijos ir pramoginių renginių atviri ar uždari statiniai.

54Detaliojo plano rengėja tvirtina, kad pagal faktinę padėtį absoliuti dauguma žemės sklypų ir anksčiau pateko į faktinę SAZ, kuri nors ir nebuvo nustatyta teritorijų planavimo dokumentu, tačiau reglamentuota Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintomis specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis, kurių 67 – ajame punkte nustatyta, kad tradicinio laidojimo kapinių sanitarinė apsaugos zona yra 300 metrų. Todėl nustačius SAZ rengiamu detaliuoju planu nebuvo pažeisti trečiųjų asmenų interesai, nes SAZ galiojo ir anksčiau. Tačiau šie argumentai yra nepagrįsti, kadangi net ir pripažinus jog pagal cituojamą reglamentavimą buvo nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos ir anksčiau galiojęs faktinis kapinių SAZ apėmė dalį žemės sklypų, tačiau naujai parengtu detaliuoju planu planuojant SAZ nuo išplėstų kapinių ribos, SAZ ribos išsiplėtė ženkliai didesne riba nei galimai buvusi ankstesnioji ir tai patvirtina raidos programa, planiniai sprendiniai (bylos priedo - detaliojo plano 11 -18 lapai) ir administracinės bylos medžiaga (II tomas, b.l.183).

55Detaliojo plano rengimo metu galiojusi Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo redakcija (galiojusi nuo 2005 07 12 iki 2008 07 17) 3 straipsnio 2 dalis numatė, kad poveikio aplinkai vertinimas atliekamas, kai planuojama ūkinė veikla įrašyta į Planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašą, kai planuojamos ūkinės veiklos atrankos metu nustatoma, kad planuojamai ūkinei veiklai yra privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą, arba šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu atveju. Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2 priede „Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašo“ 11.19. punkte įrašytas Naujų kapinių įrengimas. Veikiančių kapinių išplėtimas neįrašytas į planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašą. Tačiau nežiūrint to, pagal Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo Taisyklių patvirtinimo 31 punktą, SAZ ribų nustatymo dokumentas negali prieštarauti kitiems galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams, užregistruotiems Teritorijų planavimo dokumentų registre. 2004 m. lapkričio 22 d. planavimo sąlygose (bylos priedas -detaliojo plano 45 lapas) nurodoma, kad planuojamam žemės sklypui taikomi galiojantys atitinkamo lygmens teritorijų planavimo sprendiniai, tame tarpe ir žemės sklypų, kurie patenka į planuojamą SAZ detalieji planai, kuriais kitos paskirties žemės sklypų paskirtis pakeista į kitą paskirtį - namų valdas ar komercinę (II tomas, b.l.143-160). Pagal jau minėtą SAZ ribų nustatymo ir režimo Taisyklių 31 punktą, rengiamas dokumentas negali prieštarauti kitiems galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams, užregistruotiems Teritorijų planavimo dokumentų registre, todėl nustačius, kad plečiant kapinių teritoriją į naujai rengiamą SAZ patenka jau suplanuotos teritorijos, kurių pagrindinė žemės naudojimo paskirtis pakeista į namų valdas, komercinę paskirtį, detaliojo plano organizatorius negalėjo pradėti planavimo proceso ir jam neturėjo būti išduodamos planavimo sąlygos planuojant kapinių plėtrą arba išduodant planavimo sąlygas privalėjo būti nurodyta atlikti poveikio visuomenės sveikatai vertinimą, kad būtų įvertinta ir nustatyta ar yra galimybė plečiant kapinių teritoriją nustatyti mažesnę SAZ nei numatyta minimali. Tokia galimybė numatyta Taisyklių 6.1 numatant, kad SAZ nustatomas ne tik pagal teisės aktų nustatytus SAZ ribų dydžius, bet ir atliekant poveikio visuomenės sveikatai vertinimą, kuris gali būti atskiras arba poveikio aplinkai vertinimo proceso dalis. SAZ tikslingumas ir ribų dydžiai pagrindžiami poveikio visuomenės sveikatai ataskaitoje. Sveikatos apsaugos ministro 2004-07-01 įsakymu Nr. V-491 patvirtintų Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo metodinių nurodymų 15.8.3 punkte nustatyta, kad turi būti įvertinta veiklos įtaka vandens ir maisto kokybei. Taip pat, pagal Sveikatos apsaugos ministro 2004-08-19 įsakymu Nr. V-586 patvirtintų Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklių 19.8 punktą nustatyta, kad sanitarinės apsaugos zonos ribų nustatymo dokumento rengėjas turi įvertinti taršos šaltinių išmetamųjų (planuojamų išmesti) teršalų įtaką dirvožemio ir gruntinio vandens cheminiam ir mikrobiniam užterštumui.

56Pareiškėjas nustatydamas SAZ nesilaikė aukščiau aptartojo teisinio reguliavimo, neatlikęs poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dėl planuojamos kapinių plėtros įtakos vienam iš esminių aplinkos objektų - geriamajam vandeniui, nuo kurio kokybės tiesiogiai priklauso gyventojų sveikata, neįvertinęs psichogeninio poveikio, vienašališkai nustatė SAZ jau suplanuotai gyvenamosios paskirties teritorijai, todėl SAZ nustatymas patvirtintu ginčijamu detaliuoju planu negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu.

57Be to iš teikiamos rašytinės bylos medžiagos, detaliojo plano sprendinių akivaizdu, kad į SAZ pateko ir žemės ūkio paskirties žemės sklypai, priklausantys tretiesiems suinteresuotiems asmenims (II tomas, b.l.182-200, III tomas, b.l. 2-207). Tretieji suinteresuoti asmenys teigia, kad tuo buvo suvaržytos jų nuosavybės teisių turinys. Šis trečiųjų suinteresuotų asmenų argumentas yra pagrįstas, kadangi detaliajame plane (bylos priedo - detaliojo plano 103 lapas) 2005 m. gegužės 20 d. protokole, pasitarimui pirmininkaujant Savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjai, ir kitiems asmenims, fiksuota išankstinė nuostata,

Nutarė

58nt nesuteikti teisės keisti žemės ūkio paskirties žemės paskirties kapinių apsaugos zonoje. Nors tai nėra administracinis aktas, tačiau vertintina kaip teritorijų planavimo dokumentų rengimui sąlygas išduodančios institucijos atstovo suformuota pozicija, užkertanti galimybę tretiesiems suinteresuotiems asmenims keisti žemės sklypų, patenkančių į SAZ, paskirtį

59Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų išplėstinė kolegija administracinėje byloje Nr. A5-693/2004, kuri iš esmės pagal savo faktines aplinkybes analogiška šiai nagrinėjamai administracinei bylai, konstatavo, kad „žemės, kurioje nustatoma SAZ, naudotojai (privačios žemės savininkai) tampa SAZ naudotojais, dėl to jiems nustatoma pareiga SAZ tvarkyti pagal projektą, atsižvelgiant į apribojimus, reglamentus. Atitinkamai teritorija, kuriai nustatoma SAZ, tampa suplanuota teritorija, joje nustatomos naudojimo ir veiklos plėtojimo sąlygos, teisės ir prievolės, taigi konkretizuojamas žemės sklypo, kuriam nustatoma SAZ, savininko nuosavybės teisių turinys, jį apribojant visuomenės sveikatos interesais“ <...> „pareiškėjams nuosavybės teise priklausančiuose sklypuose nustačius SAZ, apribota jų teisė šiuos sklypus naudoti pagal paskirtį“. Analogiška teisminė praktika formuojama ir kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtose bylose (žr. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1234/2009).

60Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Žemės sklypo savininko teisių turinys numatytas CK 4.40 straipsnyje, Žemės įstatymo 4 straipsnyje. Taigi teritorijų planavimu konkretizuojamas žemės sklypo naudojimo būdas, žemės sklypo savininko teisių, numatytų Civilinio kodekso 4.40 straipsnyje ir Žemės įstatyme, turinys. Pagal CK 4.39 straipsnio 1 dalį nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo. Nustačius, kad teisė naudoti tretiesiems asmenims priklausančius žemės sklypus pagal paskirtį ginčijamu administraciniu aktu apribota pažeidžiant Teritorijų planavimo įstatymo ir jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų reikalavimus, būtų pagrindas konstatuoti, kad pažeistos trečiųjų suinteresuotų asmenų nuosavybės teisės, t. y. jos apribotos nesant įstatyminio pagrindo. Esant šioms aplinkybėms ir įrodymų visetui teismas konstatuoja, kad trečiųjų suinteresuotų asmenų nuosavybės teisių pažeidimas priėmus ginčijamą administracinį aktą yra realus, o ne tariamas, todėl ši teisė ginama ir pareiškėjo prašymas dėl detaliojo plano panaikinimo tenkintinas.

61Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,

62n u s p r e n d ė :

63Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro prašymą patenkinti.

64Panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2006 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą Nr. T11-248 „Dėl Slengių kapinių žemės sklypo, esančio Slengių kaime, Sendvario seniūnijoje, detaliojo plano patvirtinimo“.

65Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą,... 3. pareiškėjas, gindamas viešąjį interesą, kreipėsi į teismą prašymu,... 4. Pareiškėjo prašyme nurodoma, kad nesilaikyta Planuojamos ūkinės veiklos... 5. Teritorijų planavimo dokumento rengimo metu atsakovas būdamas planavimo... 6. Pareiškėjas gindamas viešąjį interesą šiais ir detaliau pateiktame... 7. 1) panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2006 m. rugpjūčio 24 d.... 8. Pareiškėjo atstovė prokurorė Kornelija Rušinaitė palaiko prašymą jame... 9. Atsakovas Klaipėdos rajono savivaldybės taryba atsiliepime į prašymą... 10. Atsakovo atstovas V.Jasas teisminio nagrinėjimo metu atsiliepime išdėstytais... 11. Tretysis suinteresuotas asmuo Sendvario seniūnijos kaimų jungtinė... 12. Sendvario seniūnijos kaimų jungtinės bendruomenės atstovas advokato... 13. Trečiojo suinteresuotojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos... 14. Trečiojo suinteresuotojo asmens A.J. individualios įmonės atstovė A.J.... 15. Trečiojo suinteresuotojo asmens M.R. atstovas advokatas V. R. prašo tenkinti... 16. Tretysis suinteresuotas asmuo E. A. prašo pareiškėjo prašymo netenkinti.... 17. Kiti dalyvaujantys bylos nagrinėjime tretieji suinteresuoti asmenys prašo... 18. Tretysis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros... 19. Tretieji suinteresuoti asmenys A.M. L. M., J. M. pateiktame atsiliepime... 20. Tretysis suinteresuotas asmuo A.M. atsiliepime į prašymą nurodė, kad... 21. Tretysis suinteresuotas asmuo A. E. atsiliepimu į prašymą nurodė, kad... 22. Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką paskelbta viešo paskelbimo būdu... 23. Teisėjų kolegija konstatuoja :... 24. Prašymas tenkintinas. ... 25. Dėl termino kreiptis prašymu į teismą ... 26. Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad... 27. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų išplėstinė kolegija... 28. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad... 29. Kaip nustatyta iš byloje pateiktų įrodymų, Klaipėdos apygardos... 30. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiškoje teisinėje... 31. Dėl viešojo intereso ... 32. Prokuroro pareiga ginti viešąjį interesą įtvirtinta Lietuvos Respublikos... 33. ABTĮ 56 straipsnio 1 dalis nustato, jog įstatymų nustatytais atvejais... 34. Atsižvelgiant į paminėtą Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, Lietuvos... 35. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas ginčija administracinį aktą,... 36. Dėl teisės, taikytinos sprendžiant su ginču susijusius klausimus... 37. Byloje kyla ginčas pagal kurią teritorijų planavimo įstatymo redakciją ir... 38. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo (2004... 39. Taigi teismas įvertinęs aukščiau aptartąjį teisinį reguliavimą turi... 40. Klaipėdos rajono mero 2001 m. gegužės 16 d. potvarkiu Nr. 323 nutarta... 41. 2004 m. lapkričio 22 d. buvo išduotos planavimo sąlygos (papildytos)... 42. Taigi teritorijų planavimą reglamentavę teisės aktai, galioję iki 2004 m.... 43. Kaip jau nurodyta sprendime 2001 m. birželio 26 d. išduotų planavimo... 44. Dėl viešojo svarstymo su visuomene procedūrų... 45. Kaip jau minėta konstatavus, kad 2004 m. lapkričio 22 d. išdavus naujas... 46. Kaip matyti iš 2004 m. sausio 15 d. Klaipėdos apskrities viršininko... 47. Iš teikiamo detaliojo plano turinio taip nustatyta, kad 2006 m. balandžio 7... 48. Iš to seka, kad numatytoji pakartotinio viešojo svarstymo procedūra, bei... 49. Dėl sanitarinės apsaugos zonos nustatymo. ... 50. Iš detaliojo plano raidos programos turinio (bylos priedo - detaliojo plano 6... 51. Pagrindines sanitarinių apsaugos zonų nustatymo taisykles reglamentuoja... 52. Pagal Taisyklių 3 punktą SAZ ribos nustatomos rengiant bendruosius planavimo... 53. SAZ konkretus dydis nustatytas Specialiosiose žemės ir miško naudojimo... 54. Detaliojo plano rengėja tvirtina, kad pagal faktinę padėtį absoliuti... 55. Detaliojo plano rengimo metu galiojusi Planuojamos ūkinės veiklos poveikio... 56. Pareiškėjas nustatydamas SAZ nesilaikė aukščiau aptartojo teisinio... 57. Be to iš teikiamos rašytinės bylos medžiagos, detaliojo plano sprendinių... 58. nt nesuteikti teisės keisti žemės ūkio paskirties žemės paskirties... 59. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų išplėstinė kolegija... 60. Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų... 61. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos... 62. n u s p r e n d ė : ... 63. Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro prašymą patenkinti.... 64. Panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2006 m. rugpjūčio 24 d.... 65. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...