Byla 3K-3-193/2011

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės (pranešėja), Birutės Janavičiūtės ir Vinco Versecko (kolegijos pirmininkas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus UAB „Transta“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 28 d. nutarties ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 7 d. nutarties, kuriomis patenkinti AB „Alytaus tekstilė“ bankroto administratoriaus UAB „Baklis“ ir kreditoriaus A. G. A. skundai dėl AB „Alytaus tekstilė“ kreditorių komiteto nutarimo dalies panaikinimo AB „Alytaus tekstilė“ bankroto byloje Nr. B2-92-555/2010, peržiūrėjimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Bylos esmė

5Bankrutavusios AB „Alytaus tekstilė“ bankroto administratorius UAB „Baklis“ ir kreditorius A. G. A. prašė pripažinti neteisėtu ir panaikinti BAB „Alytaus tekstilė“ kreditorių komiteto 2010 m. vasario 2 d. nutarimo dalį, kuria nustatytas išlaidų už parduodamo arba perduodamo įkeisto turto administravimą dydis – 1 proc. nuo perduodamo arba parduoto turto vertės. Skunduose nurodoma, kad šis nutarimas yra neteisėtas, nepagrįstas bei pažeidžia kreditorių, kurių reikalavimai neužtikrinti įkeitimu ar hipoteka, teises bei turtinius interesus, prieštarauja protingumo ir sąžiningumo principams, nes perduodamo turto administravimo atlyginimo dydis yra nepagrįstai mažas, jis padengs tik nedidelę BAB „Alytaus tekstilė“ faktiškai turėtų turto administravimo išlaidų dalį, ir kreditoriai, kurių reikalavimai neužtikrinti įkeitimu (hipoteka), privalės atlyginti daug didesnę administravimo išlaidų dalį nei kreditoriai, kurių reikalavimai užtikrinti įkeitimu (hipoteka), nepriklausomai nuo išlaidų, skirtų įkeistam ar neįkeistam turtui administruoti, bei gaus mažesnę lėšų dalį jų reikalavimams tenkinti arba šie iš viso liks nepatenkinti.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

7Kauno apygardos teismas 2010 m. balandžio 28 d. nutartimi tenkino BAB „Alytaus tekstilė“ administratoriaus ir kreditoriaus A. G. A. skundus: panaikino bankrutavusios AB „Alytaus tekstilė“ 2010 m. vasario 2 d. kreditorių susirinkimo nutarimo dalį, kuria nustatytas išlaidų už parduodamo arba perduodamo įkeisto turto administravimą dydis – 1 proc. nuo perduodamo arba parduoto turto vertės. Teismas nurodė, kad kreditoriai, priimdami sprendimus dėl administravimo išlaidų, privalo atsižvelgti į jų paskirtį, taip pat į kiekvieno iš kreditorių teises bei teisėtus interesus. Teismas sprendė, kad BAB „Alytaus tekstilė” kreditorių komitetas 2010 m. vasario 2 d. nutarimu išreiškė valią išskirti įkeisto turto administravimo išlaidas į atskirą administravimo išlaidų sąmatą. Kreditoriai, kurių reikalavimai užtikrinti hipoteka (įkeitimu), galiojant skundžiamam nutarimui, sumokėtas įkeisto turto administravimo išlaidas maksimaliai atlygintų apie 135 861 Lt, o kreditoriams, kurių reikalavimai neužtikrinti, tektų padengti apie 3 400 000 Lt administravimo išlaidų, be to, planuojamos gauti lėšos už įkeistą turtą yra apie 2 000 000 Lt didesnės nei už neįkeistą. Teismas padarė išvadą, kad kreditorių komitetas, kurio viena iš funkcijų yra ginti kreditorių interesus (Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 25 straipsnio 2 dalis), nenustatęs konkrečių įkeisto turto administravimo išlaidų dydžio (ĮBĮ 33 straipsnio 5 dalis), priėmė nutarimą, prieštaraujantį protingumo bei sąžiningumo principams bei pažeidžiantį kreditorių, kurių reikalavimai neužtikrinti įkeitimu, teises bei turtinius interesus. Teismas nurodė, kad, vadovaujantis ĮBĮ 33 straipsnio 5 dalimi, įkeisto turto administravimo išlaidos turėtų būti nustatomos įvertinant jas proporcingai visoms bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto administravimo bankroto proceso metu turėtoms išlaidoms.

8Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi kreditoriaus UAB „Transta“ atskirąjį skundą, 2010 m. spalio 7 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 28 d. nutartį paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija nurodė, kad ĮBĮ 33 straipsnio 3 dalis, reglamentuojanti įkeisto turto administravimo išlaidų apmokėjimą tuo atveju, kai administratorius perduoda neparduotą įkeistą turtą įkaito turėtojui, leidžia daryti išvadą, jog įkaito turėtojas privalo dalyvauti atlyginant bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidas visais atvejais – ir kai įkeistas turtas parduodamas, ir kai jis perduodamas neparduotas įkaito turėtojui. Kreditorių komitetas, nenustatęs konkrečių įkeisto turto administravimo išlaidų dydžio (ĮBĮ 33 straipsnio 5 dalis), priėmė nutarimą, prieštaraujantį protingumo bei sąžiningumo principams bei pažeidžiantį kreditorių, kurių reikalavimai neužtikrinti įkeitimu, teises bei turtinius interesus. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, atsižvelgiant į ĮBĮ 33 straipsnio 5 dalies nuostatas, įkeisto turto administravimo išlaidos turėtų būti nustatomos įvertinant jas proporcingai visoms bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto administravimo bankroto proceso metu turėtoms išlaidoms.

9III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

10Kasaciniu skundu kreditorius UAB „Transta“ prašo Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 28 d. nutartį ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 7 d. nutartį panaikinti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

111. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi ĮBĮ 36 straipsniu, reglamentuojančiu visas įmonės bankroto administravimo išlaidas, ir nesirėmė to paties įstatymo 33 straipsnio 5 dalies nuostata, kurioje įtvirtinta hipotekos kreditoriaus prievolė sumokėti administratoriui tik įkeisto turto administravimo išlaidas, nustatytas kreditorių susirinkimo patvirtintoje administravimo išlaidų sąmatoje. Pagal ĮBĮ 33-36 straipsnių nuostatas atskiros rūšies reikalavimams patenkinti patirtos išlaidos turi būti dengiamos būtent iš tos rūšies reikalavimui tenkinti gautų pajamų. Tokį aiškinimą patvirtina ir tai, kad pagal ĮBĮ 36 straipsnį bendrosios administravimo išlaidos apmokamos iš lėšų, gautų pardavus turtą, o ne turtą perduodant (turto perdavimas kreditoriui numatytas tais atvejais, kai jis įkeistas užtikrinant kreditoriaus reikalavimą). Taip ĮBĮ įgyvendinti teisingumo ir teisėtų lūkesčių principai, nes įkeitimu užtikrintas kreditoriaus reikalavimas priklauso nuo įkeisto turto ar jam administruoti tenkančių išlaidų, o ne nuo bendrųjų administravimo išlaidų, labiau susijusių su bankrutuojančios įmonės veikla, bet ne su turto administravimu. Nustačius išlaidas už perduodamo ir parduodamo nekilnojamojo įkeisto turto administravimą proporcingai visoms BAB „Alytaus tekstilė“ priklausančio turto administravimo išlaidoms, iš esmės visas administravimo išlaidas turėtų apmokėti tik įkeistu turtu užtikrintus reikalavimus turintys trys kreditoriai (iš viso kreditorių – daugiau kaip 500), taip būtų pažeistas teisingumo principas.

122. Teismai, tenkindami įstatymo saugomų interesų neturinčių asmenų (bankroto administratoriaus ir kreditoriaus A. G. A., neturinčio įkeistu turtu užtikrino reikalavimo) prašymus, priėmė sprendimą, įpareigojantį kreditorius, turinčius įkeistu turtu užtikrintus reikalavimus. Taip buvo pažeistos CK 1.2 straipsnio ir CPK 5 straipsnio nuostatos. Kreditorius A. G. A., neturėdamas įkeistu turtu užtikrinto reikalavimo, neturi ir negali turėti suinteresuotumo dėl įkeisto turto administravimo išlaidų dydžio. Jis galėtų reikšti reikalavimus pagal ĮBĮ 35 ir 36 straipsnius, bet ne pagal 33 straipsnio 5 dalį ir 34 straipsnį, kurie jam netaikytini. Bankroto administratoriui apskritai draudžiama turėti bet kokį suinteresuotumą bylos baigtimi (ĮBĮ 11 straipsnio 4 dalis).

133. Bankroto administratorius, kreipdamasis į teismą, pažeidė ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 14 punktą, kuriame nustatyta imperatyvioji pareiga ginti visų kreditorių interesus. Teismas, tenkindamas administratoriaus skundą, taip pat gynė ne visų kreditorių, o tik jų dalies interesus ir neįvertino administratoriaus veiksmų, patvirtinančių jo suinteresuotumą, kuris reiškia ĮBĮ 11 straipsnio 4 dalies pažeidimą.

144. Apeliacinės instancijos teismas, nurodydamas, kad kreditorių komitetas, nenustatęs konkrečių įkeisto turto administravimo išlaidų dydžio, priėmė nutarimą, prieštaraujantį protingumo bei sąžiningumo principams bei pažeidžiantį kreditorių, kurių reikalavimai neužtikrinti įkeitimu, teises bei turtinius interesus, nepagrįstai administratoriaus atsakomybę dėl konkrečių išlaidų nenustatymo perkėlė kreditorių komitetui. Kasatorius tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismui teikė prašymus išreikalauti iš administratoriaus duomenis apie konkrečias patirtas įkeisto turto administravimo išlaidas (ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 16 punktas), tačiau šie nebuvo pateikti.

155. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi ne įkeisto turto administravimo išlaidomis (ĮBĮ 33 straipsnio 5 dalis), o bendrosiomis administravimo išlaidomis (ĮBĮ 36 straipsnis), šio pažeidimo neištaisė apeliacinės instancijos teismas. Be to, teismai, remdamiesi bankroto administratoriaus pateiktais duomenimis apie bendrąsias administravimo išlaidas, kurios šiuo atveju netaikytinos, pažeidė įrodymų sąsajumo taisyklę (CPK 180 straipsnis), įrodymų tyrimo ir vertinimo tvarką (CPK 183, 185 straipsniai).

16Atsiliepimu į kasacinį skundą BAB „Alytaus tekstilė“ bankroto administratorius UAB „Baklis“ prašo Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 28 d. nutartį ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 7 d. nutartį palikti nepakeistas ir nurodo tokius nesutikimo su kasaciniu skundu argumentus:

171. Kasatorius prie kasacinio skundo nepridėjo įrodymų, kad kasacinį skundą surašiusį ir pasirašiusį asmenis su kasatoriumi sieja darbo santykiai. Dėl to vadovaujantis CPK 350 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktais kasacinį skundą turėjo būti atsisakyta priimti kaip neatitinkantį CPK 347 straipsnio 3 dalies reikalavimų, o skundą priėmus kasacinis procesas turėtų būti nutrauktas.

182. BAB „Alytaus tekstilė“ kreditorių komitetas 2010 m. gruodžio 8 d., t. y. po apeliacinės instancijos teismo nutarties įsiteisėjimo, priėmė naują nutarimą dėl administravimo išlaidų atlyginimo tvarkos, kuriuo panaikintas šioje byloje ginčijamas nutarimas. Tai reiškia, kad neliko šios bylos ginčo objekto. Tokiomis aplinkybėmis kasacinis procesas turėtų būti nutrauktas.

193. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad kreditorius A. G. A. ir bankroto administratorius neturėjo teisės kreiptis į teismą. Pagal ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalį kreditorių susirinkimo (o pagal ĮBĮ 25 straipsnio prasmę – ir kreditorių komiteto) nutarimas gali būti skundžiamas teismui. Tokią teisę turi kreditoriai ir bankrutuojančios įmonės administratorius. Tiek įmonės administratorius, gindamas visų (o ne dalies, kaip teigia kasatorius) kreditorių interesus (ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 14 punktas), tiek kreditorius, kurio teisės priimtu nutarimu buvo pažeistos, teisėtai kreipėsi į teismą teisminės gynybos.

204. Kasatorius klaidina teismą teigdamas, kad teismai netenkino jo prašymo išreikalauti iš administratoriaus pateikti įkeisto ir neįkeisto turto administravimo metu patirtas išlaidas. Nurodyti apskaičiavimai buvo pateikti dar 2010 m. sausio 18 d. BAB „Alytaus tekstilė“ kreditorių komiteto posėdyje. Tuo metu nebuvo pareikšta pastabų dėl pateiktų skaičiavimų, tačiau, kreditorių komiteto narių nuomonėms išsiskyrus, nutarimas dėl administravimo išlaidų, tenkančių įkaito turėtojams, perduodant turtą, nebuvo priimtas. Kreditorių komiteto 2010 m. vasario 2 d. posėdyje, pakartotinai sprendžiant šį klausimą, buvo apsiribota balsavimu be diskusijų ir priimtas šioje byloje ginčijamas nutarimas. Visi kreditorių komiteto nariai prieš priimdami nutarimą, dėl kurio vyksta ginčas, turėjo administravimo išlaidų, tenkančių įkaito turėtojams, apskaičiavimus, jie buvo pridėti kaip priedas prie komiteto posėdžių protokolų ir yra bankroto byloje.

21Teisėjų kolegija

konstatuoja:

22IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

23Dėl kasacinio proceso galimumo

24Pagal CPK 350 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reglamentavimą išimtinė teisė vertinti kasacinio skundo atitiktį įstatymo reikalavimams suteikta teisėjų atrankos kolegijai, kuri sprendžia skundo priėmimo klausimą. Kasacinio teismo atrankos kolegija patikrina kasacinio skundo turinį atsižvelgdama į skundžiamus teismo sprendimą ir (ar) nutartį, nes skundo priėmimo klausimą sprendžia neišreikalavusi civilinės bylos. Be kasacinio skundo turinio įvertinimo, atrankos kolegija privalo nustatyti, ar kasacinis skundas atitinka CK 347 straipsnyje šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus, tačiau galutinio procesinio sprendimo priėmimas kasacinėje byloje yra šią bylą nagrinėjančios kolegijos diskrecija.

25Atsiliepime į kasacinį skundą BAB „Alytaus tekstilė“ bankroto administratorius UAB „Baklis“ nurodo, kad kasatorius prie kasacinio skundo nepridėjo įrodymų, jog kasacinį skundą surašiusį ir pasirašiusį asmenis su kasatoriumi sieja darbo santykiai. Dėl to, vadovaujantis CPK 350 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktais, kasacinį skundą turėjo būti atsisakyta priimti kaip neatitinkantį CPK 347 straipsnio 3 dalies reikalavimų, o skundą priėmus kasacinis procesas turėtų būti nutrauktas.

26CPK 347 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kasacinį skundą surašo advokatas, o juridinio asmenų kasacinius skundus taip pat gali surašyti juridinio asmens darbuotojai, turintys aukštąjį teisinį išsilavinimą. Jeigu kasatorius yra fizinis asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, surašyti kasacinį skundą turi teisę jis pats. Taigi, įstatymų leidėjas, nustatydamas subjektus, galinčius surašyti kasacinį skundą, visų pirma įtvirtina tam tikrus kvalifikacinius reikalavimus surašančiajam asmeniui. Tačiau, be įstatymo reikalaujamos teisinės kvalifikacijos atitikties, ši proceso norma nustato ir tam tikrus atstovavimo reikalavimus. Minėta, kad kasacinį skundą juridinio asmens vardu gali surašyti šio juridinio asmens darbuotojas, atitinkantis įstatymo keliamus išsilavinimo reikalavimus. Pagal Darbo kodekso 15 straipsnį darbuotojas yra fizinis asmuo, turintis darbinį veiksnumą ir teisnumą bei dirbantis pagal darbo sutartį už atlyginimą. Kasacinės instancijos teismo gauti duomenys bei kasatoriaus pateikti rašytiniai paaiškinimai patvirtina faktą, kad kasacinio skundo surašymo bei jo padavimo metu skundą surašiusi J. J. kasatoriaus įmonėje nedirbo. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad kasacinį skundą kasatoriaus vardu pasirašė asmuo, neturintis teisės tokį veiksmą atlikti, todėl kasacinis skundas neatitinka CPK 347 straipsnio 3 dalies reikalavimų. Teisėjų atrankos kolegija, nagrinėdama kasacinio skundo priėmimo klausimus, turėjo šio reikalavimo paisyti ir kasacinio skundo nepriimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

27CPK 340 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai CPK XVII skyriuje, reglamentuojančiame bylų procesą kasaciniame teisme, tam tikrų procesinių veiksmų atlikimas nereglamentuotas, taikomi CPK 1-300 straipsniai tiek, kiek jie neprieštarauja nurodyto skyriaus nuostatoms. Pagal CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktą teismas nutraukia bylą, jeigu ji nenagrinėtina teisme. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl nustatytų kasacinio skundo trūkumų jis negalėjo būti priimtas, todėl kasacinė byla Lietuvos Aukščiausiajame Teisme nenagrinėtina, kasacinis procesas byloje nutrauktinas (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 340 straipsnio 5 dalis).

28Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo

29Kasacinis teismas patyrė 204,93 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Iš kasatoriaus į valstybės biudžetą priteistinos šios išlaidos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

30Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalimi, 293 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 340 straipsnio 5 dalimi ir 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

31Kasacinį procesą nutraukti.

32Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Transta“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini) 204,93 Lt (du šimtus keturis litus 93 ct) į valstybės biudžetą išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.

33Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.