Byla I-2190-661/2007
Dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Alvydas Barkauskas viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareigūno, kuriam suteiktas identifikavimo kodas Nr. ( - ) prašymą atsakovui Lietuvos kriminalinės policijos biurui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie VRM dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo,

Nustatė

2pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos kriminalinės policijos biuro darbo užmokesčio nepriemoką 27058.22 Lt, susidariusią dėl netinkamo minimalios mėnesinės algos taikymo.

3Pareiškėjas prašyme nurodė, kad LR Vyriausybės 2003-07-18 nutarimu Nr. 937 “Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo” darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant nuosavybės formos, ir kitiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka taikoma minimalioji mėnesinė alga, nustatė 450 Lt minimalią mėnesinę algą, o valstybės politikams, teisėjams, valstybės pareigūnams, kariams ir valstybės tarnautojams buvo nustatyta 430 minimali mėnesinė alga. Vėlesniuose Vyriausybės nutarimuose minimalios mėnesinės algos dydžiai buvo didinami tik darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant nuosavybės formos, ir kitiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka taikoma minimalioji mėnesinė alga. Valstybės politikams, teisėjams, valstybės pareigūnams, kariams ir valstybės tarnautojams minimalios mėnesinės algos dydis nekito ir buvo paliktas 430 Lt. Nurodė, kad šiuo metu minimaliai mėnesinei algai siekiant 600 Lt, valstybės tarnautojams išlikęs 430 Lt minimalus mėnesinės algos dydis ignoruoja bei diskredituoja valstybės tarnautojus, pažeidžia konstitucinį visų asmenų lygybės principą bei pamina esminius valstybės principus. Vyriausybė 2003-07-18 nutarimu Nr. 937, 20047-03-24 nutarimu Nr. 316, 2005-04-04 nutarimu Nr. 361, 2006-03-27 nutarimu Nr. 298 nusprendė nedidinti minimalios mėnesinės algos.

4Pareiškėjo manymu, tokiu nevienodu asmenų, kuriems tvirtinama skirtingo dydžio minimali mėnesinė alga, traktavimu yra pažeidžiamos Konstitucijos 29 str. 1 d. ir 48 str. 1 d. nuostatos, Konstitucinis Teismas savo nutarimuose yra išaiškinęs, kad apmokėjimas už darbą negali būti mažinamas tik atskiroms darbuotojų kategorijoms bei nekartą konstatavęs, jog konstitucinis visų asmenų lygybės principas įtvirtina formalią visų asmenų lygybę, įpareigoja vienodus faktus teisiškai vertinti vienodai. Todėl šiuo atveju darbdavio netinkamas darbo užmokesčio apskaičiavimas, dėl ko susidarė darbo užmokesčio nepriemoka, negali būti pripažintas teisėtu. Pareiškėjas prašė sustabdyti bylos nagrinėjimą kol Konstitucinis Teismas išnagrinės bylą pagal LR Seimo narių grupės prašymą Nr. 31/2006 (b.l. 3-7).

5Atsakovas Lietuvos kriminalinės policijos biuras atsiliepimu į pareiškėjo prašymą, jį prašė atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 11-12).

6Atsiliepime į prašymą paaiškino, kad skaičiuodamas darbo užmokestį pareiškėjui vadovavosi galiojančiais teisės aktais ir jų nepažeidė. Remiasi Konstitucinio Teismo nutarimu. Paaiškino, kad nėra pagrindo teigti, jog atsakovas mokėdamas pareiškėjui darbo užmokestį neveikė taip, kaip privalėjo pagal įstatymus veikti, be to nėra CK 6.271 str. nustatytų valstybės civilinės atsakomybės pagrindų.

7Tretysis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos atsilipimu į pareiškėjo skundą jį prašė atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime paaiškino, kad atsakovas teisingai taikė galiojančius teisės aktus ir jų nepažeidė, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo (b.l. 13).

8Tretysis suinteresuotas asmuo teismui pateikė prašymą bylą nagrinėti jų atstovams nedalyvaujant (b.l. 20).

9Šalys į teismo posėdį neatvyko, pranešta tinkamai, byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (ABTĮ 79 str. 5 d., 137 str. 4 d.).

10Prašymas atmestinas.

11Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas pareigūnas, kuriam suteiktas identifikavimo kodas Nr. 040 dirba Lietuvos kriminalinės policijos biure (b.l. 2).

12Pareiškėjas kelia ginčą dėl to, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-07-18 nutarimu Nr. 937 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ (Žin., 2003, Nr.73-3371), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-03-24 nutarimu Nr. 316 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ (Žin., 2004, Nr.46-1511), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-04-04 nutarimu Nr. 361 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ (Žin., 2005, Nr.45-1444) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-03-27 nutarimu Nr. 298 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ (Žin., 2006, Nr.35-1251), apskaičiuojant jiems darbo užmokestį, buvo taikomas tas pats minimalios mėnesinės algos dydis - 430 litų, neatsižvelgiant į tai, kad minimali mėnesinė alga buvo nuolat didinama, bet tik darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant nuosavybės formos, ir kitiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka taikoma minimalioji mėnesinė alga.

13Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio klausimus ginčijamu laikotarpiu reguliavo Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. IX-855, priimto 2002-04-23, 23 straipsnis, kuris nustatė, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai ir priemokos, bei šio įstatymo 24 straipsnis, kuris numatė, kad valstybės tarnautojo pareiginė alga nustatoma pagal pareigybės kategoriją ir yra vienoda visoms tos pačios kategorijos pareigybėms. Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas taikant pareiginės algos koeficientą, pagal šio įstatymo priedėlį. Koeficiento vienetas yra Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos dydžio. Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas atitinkamą pareiginės algos koeficientą dauginant iš minimalios mėnesinės algos.

14Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 187 straipsnio 1 dalį Vyriausybė Trišalės tarybos teikimu nustato minimalų valandinį atlygį ir minimalią mėnesinę algą. Atskiroms ūkio šakoms, regionams ar darbuotojų grupėms Vyriausybė Trišalės tarybos teikimu gali nustatyti skirtingus minimaliojo valandinio atlygio ir minimaliosios mėnesinės algos dydžius.

15Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007-03-20 nutarimu Dėl Lietuvos Respublikos Darbo Kodekso 187 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. liepos 18 d. nutarimo Nr. 937 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ 1, 2 punktų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 24 d. nutarimo Nr. 316 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ 1, 2 punktų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 4 d. nutarimo Nr. 361 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ 1, 2 punktų (2005 m. balandžio 4 d., 2006 m. kovo 27 d. redakcijos), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. kovo 27 d. nutarimo Nr. 298 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ 1 punkto (2006 m. kovo 27 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai pripažino, kad Lietuvos Respublikos darbo kodekso 187 straipsnio 1 dalies nuostata „Atskiroms ūkio šakoms, regionams ar darbuotojų grupėms Vyriausybė<....> gali nustatyti skirtingus minimaliojo valandinio atlygio ir minimalios mėnesinės algos dydžius“ bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-07-18 nutarimo Nr.937 1.2 punktas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-03-24 nutarimo Nr.316 1.2 punktas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-04-04 nutarimo Nr.361 1.2 punktas ta apimtimi, kuria valstybės politikams, teisėjams, valstybės pareigūnams, kariams ir valstybės tarnautojams patvirtinti mažesnis minimalusis valandinis atlygis ir mažesnis minimalus mėnesinis atlygis (toliau – MMA) negu darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant nuosavybės formos, ir kitiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka taikoma MMA, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Teismas konstatavo, jog valstybės tarnybos santykiai savo prigimtimi ir turiniu iš esmės skiriasi nuo santykių, kurie susiklosto tarp darbuotojų, dirbančių pagal samdos (darbo) sutartis, ir atitinkamų darbdavių. Galimybė pasirinkti įvairias darbo apmokėjimo sistemas ir valstybės tarnybos teisinių santykių ypatumai, palyginti su darbo santykiais, suponuoja ir galimybę valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo santykius reguliuoti kitaip negu kitų darbuotojų, inter alia nustatyti skirtingas darbo apmokėjimo sistemas valstybės tarnautojams (taip pat kitų iš biudžeto finansuojamų institucijų darbuotojams) ir kitiems asmenims. Valstybės tarnybos sistemos vieningumas nepaneigia galimybės tam tikrus valstybės tarnybos santykius reguliuoti diferencijuotai, valstybės tarnybos santykių diferencijuotas teisinis reguliavimas grindžiamas valstybės (savivaldybių) institucijų bei jų vykdomų funkcijų ypatumais, šių institucijų vieta visų institucijų, per kurias vykdomos valstybės funkcijos, sistemoje, joms nustatytais įgaliojimais, atitinkamiems valstybės tarnautojams būtinomis profesinėmis savybėmis, kitais svarbiais veiksniais. Nurodė, kad negalima teigti, kad valstybės politikams, teisėjams, valstybės pareigūnams, kariams ir valstybės tarnautojams pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-07-18 nutarimą Nr.937, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-03-24 nutarimą Nr.316, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-04-04 nutarimą Nr.361 būtų galima mokėti tokį mėnesinį tarnybinį atlyginimą, kuris būtų mažesnis už MMA, nustatytą kitiems dirbantiems asmenims. Tokiu teisiniu reguliavimu nėra paneigtas valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, karių ir valstybės tarnautojų lūkestis, kad jų mėnesinis darbo užmokestis negali būti mažesnis už kitiems dirbantiems asmenims nustatytą MMA.

16Įstatymas ar kitas teisės aktas yra laikomas teisėtu ir privalo būti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai. Pareiga vykdyti įstatymų nuostatas yra bendra, taikytina tiek privatiems asmenims, tiek valstybės valdžios institucijoms. Konstitucijos viršenybės teisės sistemoje ir konstitucinio teisėtumo garantas Lietuvoje yra Konstitucinis Teismas. Konstitucijos 102 straipsnis ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymas išimtinę teisę spręsti, ar įstatymas ir kiti teisės aktai neprieštarauja Konstitucijai, suteikia Lietuvos Respublikos Konstituciniam teismui. Kol nėra atitinkamo Konstitucinio Teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymą ar kitą teisęs aktą, motyvuojant šio akto nekonstitucingumu.

17Vadovaujantis šiomis nuostatomis konstatuotina, kad Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui pripažinus, jog nurodytos Darbo kodekso bei minėtų Vyriausybės nutarimų normos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, šie teisės aktai turėjo ir turi būti taikomi apskaičiuojant ir išmokant valstybės tarnautojams darbo užmokestį. Atsakovas yra valstybinė institucija, kurios pareiga vykdyti įstatymus ir poįstatyminius aktus, tarp jų ir tuos, kurie reglamentuoja valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimą. Atsakovas mokėjo pareiškėjui darbo užmokestį pagal teisės aktus, reglamentuojančius apmokėjimą už darbą laikantis teisės aktų reikalavimų (b.l. 8). Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jam buvo mokamas ne toks atlyginimas, kokį jis privalėtų gauti pagal Valstybės tarnybos įstatymą bei Vyriausybės nutarimus. Vadovaujantis Konstitucinio Teismo 2007-03-20 nutarime suformuluotu išaiškinimu, konstatuotina, kad valstybės nustatytu ir pareiškėjos skundžiamu teisiniu reguliavimu nebuvo pažeisti pareiškėjo teisėti lūkesčiai, jog jos mėnesinis darbo užmokestis negali būti mažesnis už kitiems dirbantiems asmenims nustatytą MMA. Taigi atsakovo apskaičiuotas ir išmokėtas darbo užmokestis pareiškėjui buvo pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą išmokėti pareiškėjo nurodytą darbo užmokesčio nepriemoką.

18Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

19Pareigūno, kuriam suteiktas identifikavimo kodas Nr. ( - ) prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

20Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Alvydas Barkauskas viešame... 2. pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos... 3. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad LR Vyriausybės 2003-07-18 nutarimu Nr. 937... 4. Pareiškėjo manymu, tokiu nevienodu asmenų, kuriems tvirtinama skirtingo... 5. Atsakovas Lietuvos kriminalinės policijos biuras atsiliepimu į pareiškėjo... 6. Atsiliepime į prašymą paaiškino, kad skaičiuodamas darbo užmokestį... 7. Tretysis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Vidaus reikalų... 8. Tretysis suinteresuotas asmuo teismui pateikė prašymą bylą nagrinėti jų... 9. Šalys į teismo posėdį neatvyko, pranešta tinkamai, byla nagrinėtina... 10. Prašymas atmestinas. ... 11. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas pareigūnas, kuriam... 12. Pareiškėjas kelia ginčą dėl to, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos... 13. Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio klausimus ginčijamu laikotarpiu... 14. Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 187 straipsnio 1 dalį Vyriausybė... 15. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007-03-20 nutarimu Dėl Lietuvos... 16. Įstatymas ar kitas teisės aktas yra laikomas teisėtu ir privalo būti... 17. Vadovaujantis šiomis nuostatomis konstatuotina, kad Lietuvos Respublikos... 18. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 19. Pareigūno, kuriam suteiktas identifikavimo kodas Nr. ( - ) prašymą... 20. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti...