Byla 2A-1106-864/2019

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Ramunės Mikonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Andriaus Veriko ir Renatos Volodko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ,

Nustatė

2I.

3Ginčo esmė 1.

4Ieškovas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo D. Š. 2 368,37 Eur nuostolius. Ieškinį grindė tuo, jog atsakovas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 14 d. nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje ir jam paskirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė su automobilio ( - ) konfiskavimu bei nusikaltimo objekto – 8,1195 kg narkotinės medžiagos sunaikinimu. Automobilis ir narkotikai, kaip nusikalstamos veikos objektai Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnų buvo sulaikyti ikiteisminio tyrimo metu 2012 m. liepos 17 d. ir atgabenti saugojimui į jų saugojimo vietas ir iki nuosprendžio įsiteisėjimo 2015 m. kovo 19 d. bei jo įvykdymo buvo saugoti ir apskaityti Muitinės departamento Sulaikytų prekių administravimo skyriaus administruojamame muitinės sandėlyje. Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, ieškovas sumokėjo už automobilio saugojimą ir automobilį perdavė realizuoti Valstybinei mokesčių inspekcijai. Ieškovas taip pat patyrė išlaidas dėl narkotikų saugojimo, jų apsaugos transportuojant į sunaikinimo vietą ir jų sunaikinimą. Šias išlaidas ieškovas patyrė dėl atsakovo atliktų neteisėtų veiksmų – padaryto nusikaltimo pasekmė. Šias išlaidas sudaro: 88,62 Eur išlaidos dėl automobilio transportavimo į saugojimo vietą; 2 223,30 Eur automobilio saugojimo išlaidos nuo 2012 m. liepos 17 d. iki 2015 m. kovo 19 d. (viso 976 dienos); 16,04 Eur narkotikų saugojimo išlaidos nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. kovo 19 d. (viso 353 dienos); 22,73 Eur narkotikų palydos (apsaugos) transportuojant į jų naikinimo vietą išlaidos; 17,68 Eur narkotikų sunaikinimo ir šalinimo išlaidos. 2.

5Atsakovas D. Š. teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, jog nesutinka su ieškiniu, prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti. Papildomai prašė priimti atskirąją nutartį dėl suklastotų 2012 m. rugpjūčio 2 d. ir 2012 m. rugsėjo 3 d. aktų. Nesutikimą su ieškiniu grindė tuo, jog ieškovas skaičiavimus už komunalines, eksploatacines ir ryšių paslaugas atliko tik savo turimais duomenimis, neteikta paskaičiavimo pagrįstumo iš kur susidarė 0,824 procentų patalpų užimtumas, nepateikta įrodymų, jog likusi dalis sandėlio buvo užimta ir kaip kito užimtumas. Ieškovas nepagrįstai netaiko 3 metų ieškinio senaties už automobilio saugojimą nuo 2012 m. liepos 17 d. iki 2015 m. gegužės 29 d. Ieškovas pateikė akivaizdžiai suklastotus 2012 m. rugpjūčio 2 d. ir 2012 m. rugsėjo 3 d. aktus, nes juose nurodyta suma eurais, kurie dar tuo metu nebuvo įversti Lietuvoje. Sulaikytos prekės turi būti saugomos muitinės sulaikytų prekių transporto priemonių saugojimo vietoje, todėl automobilio saugojimas UAB „Sauda“ prieštarauja teisės aktams. Saugomas automobilis vėliau buvo parduotas, todėl gautos piniginės lėšos turėjo būti panaudotos padengti išlaidas. 3.

6Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė ieškinį. Papildomai paaiškino, jog atsakovas neteisingai skaičiuoja ieškinio senaties termino pradžią, ji turi būti skaičiuojama nuo 2015 m. kovo 20 d. kai įsiteisėjo nuosprendis. Automobilio konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonės, todėl turtas tampa valstybės nuosavybe ir negalima naudoti išlaidoms dengti. Muitinės sandėlis tai bet kokia vieta, kuri atitinka reikalavimus ir kur laikomos prekės, todėl išnuomotas sandėlis tampa muitinės sandėliu. Ieškovas savo patalpų prekių saugojimui neturi. Atsakovo ginčijami aktai yra išrašai iš duomenų bazės, o kopijos buvo pateiktos į bylą vėliau. Automobilis saugojimui buvo perduotas 2012 m. liepos 17 d. ir tai patvirtina PVM sąskaita ir darbo aktas. Perdavimo akto neturi, nes jis atiduotas Valstybinei mokesčių inspekcijai. Automobilis faktiškai buvo perduotas saugoti anksčiau, o įtrauktas į apskaitą vėliau, todėl skiriasi datos. 2011 m. birželio 11 d. sutartimi buvo pratęstas 2008 m. gegužės 26 d. sutarties galiojimas. Už sandėlio nuomą reikėjo mokėti mokesčius nepriklausomai nuo to ar buvo patalpinti narkotikai. 4.

7Atsakovas D. Š. teismo posėdžio metu nesutiko su ieškiniu. Papildomai paaiškino, jog 2012 m. liepos 17 d. jį sulaikė muitininkai, perėmė automobilį ir daugiau automobiliu nedisponavo. Jis pats neprašė automobilio laikyti. Mano, jog neturi atsakyti už muitinės veiksmus. Narkotinių medžiagų sandėliai buvo išnuomoti ne dėl jo. 5.

8Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nesutiko su ieškiniu. Papildomai paaiškino, jog yra praleistas 3 metų ieškinio senaties terminas. Byloje nėra akto patvirtinančio, jog automobilis buvo perduotas pasaugai. 2008 metų sutartis galiojo iki 2011 m. gegužės 26 d., o pratęsiamas buvo sudarytas tik po kelių savaičių, todėl negalima pagal ją skaičiuoti išlaidas. 2013 metų sutartyje nėra aptarta kaip turi būti elgiamasi su jau sulaikytais automobiliais. Ieškovas neįrodė, jog kreipėsi į saugotoją dėl objektyvių priežasčių.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

106.

11Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimu ieškinį tenkino. 7.

12Teismas nustatė, kad byloje esančiu 2014 m. kovo 14 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu yra įrodytos šios bylos nagrinėjimui reikšmingos aplinkybės, jog atsakovas iki 2012 m. liepos 17 d., 3:00 val. mikroautobuso ( - ) v. n. ( - ) (toliau - automobilis), kuro bake įrengtoje slėptuvėje neteisėtai gabeno narkotinę medžiagą – 8120 g kanapių (ir jų dalių) (toliau - narkotikai). Atsakovas buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje ir jam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė bei automobilio ( - ), v. n. ( - ), konfiskacija. Narkotikus teismas nusprendė sunaikinti. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. kovo 20 d. nuosprendžiu nusprendė Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 14 d. nuosprendžio dalį pakeisti dalyse, kurios nesusijusios su šios bylos nagrinėjimui reikšmingomis aplinkybėmis. Atsakovas nesutikdamas su ieškiniu, ginčijo ieškovo nurodytą faktinę aplinkybę, jog automobilis buvo perduotas saugojimui 2012 m. liepos 17 d. 8.

13Teismas nustatė, kad 2012 m. liepos 17 d. pranešime Nr. S4686 nurodoma, jog užsakomas automobilio „( - )“, v. n. ( - ) transportavimas į saugojimo vietą ir informuojama apie transporto priemonės pristatymą į UAB „Sauda“ saugojimo vietą 2012 m. liepos 17 d., Minsko pl. 21, Vilnius. 2012 m. rugpjūčio 2 d. Sulaikytų prekių saugojimo akte Nr. 4900161874 nurodoma, jog perduotas ir priimtas automobilis „( - )“, v. n. ( - ). 2013 m. rugsėjo 24 d. UAB „Sauda“ darbų atlikimo akte nurodoma, jog automobilis „( - )“, v. n. ( - ) data 2012 m. liepos 17 d. – 2013 m. birželio 10 d. Teismo posėdžio metu atsakovas pripažino, jog 2012 m. liepos 17 d. jį sulaikė muitinės pareigūnai, kurie paėmė jo automobilį, kuriuo jis daugiau nedisponavo. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas paaiškino, jog automobilis saugojimui buvo perduotas 2012 m. liepos 17 d., o akto data yra susijusiu su juo automobilio įtraukimu į apskaitą. Teismas vertindamas šiuos įrodymus atsižvelgia į tai, jog pats atsakovas neginčijo ir pripažino faktą, jog 2012 m. liepos 17 d. iš jo buvo paimtas automobilis, kurio jis daugiau nevaldė. Automobilis, kuriame buvo rastos narkotinės medžiagos, nuo jo paėmimo iš atsakovo momento turėjo būti nugabentas ir saugomas. Ieškovas įrodinėdamas faktinę aplinkybę, jog automobilis buvo tą pačią dieną nugabentas ir saugomas UAB „Sauda“ aikštelėje nepateikė šio automobilio priėmimo – perdavimo akto, bet vien šio įrodymo nebuvimas, neleidžia daryti išvados, jog automobilis nebuvo perduotas saugojimui. Saugojimo fakto iš esmės neginčijo pats atsakovas, neteikė jokių įrodymų pagrindžiančias priešingas nei nurodė ieškovas aplinkybes. Dėl šių priežasčių teismas įvertinęs anksčiau pateiktų įrodymų visumą padarė išvadą, kad byloje laikomos įrodytomis aplinkybės, jog 2012 m. liepos 17 d. ieškovo automobilis buvo perduotas saugoti UAB „Sauda“. 9.

14Atsakovas bylos nagrinėjimo metu neginčijo ieškovo nurodytų faktinių aplinkybių dėl iš jo paimtų narkotinių medžiagų saugojimo nuo 2014 m. balandžio 1 d. 2012 m. rugpjūčio 31 d. sulaikytų prekių perdavimo gabenimui akte nurodoma, jog perduotos prekės – narkotinė medžiaga – kanapių dalys, 8119,5 gramai, supakuotos 2 dėžėse. 2012 m. rugsėjo 3 d. Sulaikytų priekių perdavimo akte nurodoma, jog perduotos saugojimui dvi dėžės (kanapių dalys 8119,5 g). teismas vertino, jog šių įrodymų visuma leidžia teismui padaryti išvadą, jog byloje laikoma įrodytos faktinės aplinkybės, jog iš atsakovo paimti narkotikai buvo saugomi nuo 2014 m. balandžio 1 d. 10.

15Byloje nustatyta, kad 2008 m. gegužės 26 d. tarp Panevėžio teritorinės muitinės ir UAB „Sauda“ buvo sudaryta Sulaikytų transporto priemonių transportavimo ir pasaugos paslaugų sutartis pagal kurią UAB „Sauda“ įsipareigojo transportuoti sulaikytas transporto priemones į jų saugojimo vietas ir saugoti, o Panevėžio teritorinė muitinė įsipareigojo atlyginti transportavimo ir saugojimo išlaidas. Šioje sutartyje šalys susitarė, jog ji įsigaliojo ir galioja nuo 2008 m. liepos 1 d. ir galioja 36 mėnesius. 2009 m. liepos 31 d., 2009 m. rugsėjo 3 d., 2010 m. kovo 10 d., 2010 m. lapkričio 10 d. tarp Panevėžio teritorinės muitinės ir UAB „Sauda“ buvo pasirašyti susitarimai dėl anksčiau sudarytos sutarties sąlygų pakeitimo. 2009 m. spalio 30 d. Muitinės departamento direktoriaus įsakymu nuo 2010 m. liepos 1 d. Panevėžio teritorinė muitinė buvo reorganizuota jungimo būdu prijungiant prie Kauno teritorinės muitinės. 2011 m. birželio 30 d. Kauno teritorinė muitinė sudarė susitarimą su UAB „Sauda“ dėl 2008 m. gegužės 26 d. sutarties pratęsimo pagal kurį buvo pratęstas 2008 m. gegužės 26 d. sutarties galiojimas iki bus sudaryta viešojo pirkimo – pardavimo sutartis. 2011 m. gruodžio 30 d. tarp Kauno teritorinės muitinės, ieškovo ir UAB „Sauda“ buvo pasirašytas susitarimas dėl sutarties šalies pakeitimo bei pareigų ir teisių perėmimo pagal kurį visas Kauno teritorinės muitinės teises ir pareigas pagal 2008 m. gegužės 26 d. sutartį perėmė ieškovas. 2013 m. birželio 1 d. tarp ieškovo, UAB „Sauda“ ir kitų asmenų buvo sudaryta Sulaikytų transporto priemonių transportavimo ir pasaugos sutartis pagal kurią UAB „Sauda“ įsipareigojo pervežti saugomas transporto priemones ir teikti pasaugos paslaugas, o ieškovas įsipareigojo apmokėti. 2014 m. birželio 11 d. tarp ieškovo ir UAB „Sauda“ buvo pasirašytas susitarimas dėl 2013 m. birželio 11 d. sutarties pratęsimo 12 mėnesių. 11.

16Teismas padarė išvadą, jog pagal 2008 m. gegužės 26 d. sutartį, kuri buvo pratęsiama, keitėsi jos šalys, o vėliau pagal 2013 m. birželio 11 d. sutartį, kuri buvo pratęsiama, ieškovui kilo pareiga apmokėti UAB „Sauda“ už automobilio transportavimą ir saugojimą. Teismas vertino, jog atsakovo atstovės nurodyti argumentai dėl 2008 m. gegužės 26 d. sutarties galiojimo iki 2011 m. gegužės 26 d. ir vėlesnio nepagrįsto pratęsimo po šio termino ir su tuo susiję kitu argumentai, yra visiškai nepagrįsti, nes 2018 m. gegužės 26 d. sutarties galiojimas buvo numatytas ne nuo jos sudarymo momento, o nuo 2008 m. liepos 1 d. (sutarties 8.1 punktas), todėl ji galiojo iki 2011 m. liepos 1 d., o 2011 m. birželio 30 d. buvo pasirašytas susitarimas dėl sutarties termino pratęsimo. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 14 d. nuosprendis, kuriuo buvo nuspręsta automobilį konfiskuoti, įsiteisėjo nuo Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžio paskelbimo momento, t. y. 2015 m. kovo 20 d., todėl atsižvelgiant į tai, jog turto konfiskavimas laikomas nuosavybės įgijimo būdu (Civilinio kodekso 4.47 straipsnio 10 punktas), daroma išvadą, jog ieškovas automobilio savininku buvo iki 2015 m. kovo 19 d. 12.

17Byloje pateikta 2015 m. birželio 3 d. PVM sąskaita – faktūra, 2013 m. rugsėjo 24 darbų atlikimo aktas, 2015 m. birželio 23 d. mokėjimo paraiška, 2015 m. birželio 30 d. išrašas, 2015 m. gegužės 29 d. PVM sąskaita – faktūra, 2015 m. gegužės 29 d. atliktų darbų aktas, 2015 m. birželio 11 d. mokėjimo paraiška, 2015 m. birželio 17 d. išrašas pagrindžia, jog nuo 2012 m. liepos 17 d. iki 2015 m. kovo 19 d. ieškovas patyrė 88,62 Eur automobilio transportavimo ir 2 223,30 Eur saugojimo išlaidas. 13.

18Joks teisės aktas neįpareigojo ieškovą automobilį saugoti vien tik jam nuosavybės teise priklausiančiame sandėlyje ar aikštelėje ir nedraudė sudaryti sutartį su trečiaisiais asmenimis dėl transportavimo ir pasaugos. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas nurodė, jog ieškovas neturėjo vietos kur galėtų saugoti automobilius, todėl dėl pasaugos buvo sudaryta sutartis. Visos šios aplinkybės pagrindžia, jog atsakovo argumentai susiję su nepagrįstu automobilio saugojimu pasitelkiant trečiąjį asmenį laikytini nepagrįstais. 14.

19Ieškovas nesutikimą su ieškiniu grindė ir tuo, jog patirtos išlaidos turi būti kompensuotos iš pajamų, gautų pardavus konfiskuotą automobilį. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 14 d. nuosprendžiu atsakovui buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė ir automobilio konfiskavimas. Turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė (Baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1 dalis), kuri turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalis). Pritaikius turto konfiskavimą nusikalstamą veiką padaręs asmuo netenka nuosavybės teisės į turtą, o turtas tampa valstybės nuosavybe (Civilinio kodekso 4.47 straipsnio 10 punktas) ir tokiu būdu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui daromas poveikis jo turtinėms teisėms, t. y. taikomos baudžiamosios sankcijos. Turto konfiskavimas ir turtinio pobūdžio bausmių taikymas (baudos) nelaikytinas valstybės nepagrįstu praturtėjimu, nepagrįstu turto gavimu, nes jis taikomas įstatymų numatytais atvejais ir teismo sprendimu. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl atsakovo pareigos atlyginti ieškovo patirtas išlaidas, susijusias su atsakovo nusikalstamos veikos padarymu, todėl tai, jog atsakovui buvo pritaikytos turtinio pobūdžio baudžiamosios sankcijos neleidžia laikyti, jog valstybė nepagrįstai įgijo ieškovo turtą, kurį turėtų grąžinti arba atlyginti jo kainą, nes tai paneigtų konfiskavimo prasmę. Dėl šių priežasčių atsakovo nurodytos nesutikimo su ieškiniu aplinkybės dėl konfiskuoto turto vertės įskaitymo, laikomos visiškai nepagrįstais. 15.

20Byloje pateikti įrodymai pagrindžia, jog ieškovas pagal 2014 m. kovo 23 d. Valstybės turto panaudos sutartį valdydamas sandėlį, kuriame buvo saugomi iš atsakovo paimti narkotikai, nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. kovo 19 d. paryrė išlaidas, susijusias su šio sandėlio išlaikymu (komunalinės, šildymo ir kitos paslaugos). Vadovaudamasis 2011 m. gruodžio 28 d. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus įsakymu patvirtinta „Perduotų į F tipo muitinės sandėlį prekių administravimo išlaidų apskaičiavimo metodika“ (toliau - metodika) ieškovas apskaičiavo patirtas 16,04 Eur narkotikų saugojimo išlaidas nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. kovo 19 d. Susipažinus su metodikoje nurodyta išlaidų apskaičiavimo tvarka matyti, jog apskaičiuojamų išlaidų dydis yra susijęs su ieškovo patiriamomis mėnesinėmis sandėlio išlaikymo išlaidomis, sandėlio bendru plotu, saugomos prekės užimamu plotu, saugomų dienų skaičiumi, t.y. prekės saugojimo išlaidos yra proporcingos jų užimamam saugojimo plotui, dienų skaičiui. Teismas vertino, kad toks apskaičiavimas yra pagrįstas ir atitinka protingumo kriterijus. Teismas vertino, kad atsakovo nurodyti argumentai apie būtinybę vertinti šio sandėlio užimtumą, yra nereikšmingi ir iš esmės būtų nenaudingi pačiam atsakovui, nes tokiu atveju išlaidų dydis priklausytų nuo sandėlio užimtumo ir esant neužimtam sandėliui ar dalinai užimtam, neužimto ploto išlaidos turėtų būti perkeltos esančioms prekėms. Metodikoje patvirtintas skaičiavimo modelis apskaičiuoja išlaidas laikant, jog sandėlis yra visiškai užimtas ir tokiu būdu visas išlaidas dalinant plotams nepriklausomai nuo to ar jis užimtas. Be to, teismas vertino, kad virš 8 kg prekių, kurių užimamas plotas viršija 1 kv. m saugojimo per 353 dienas 16,04 Eur išlaidos nelaikytinos per didelėmis. Esant šioms aplinkybės, teismas daro išvadą, kad byloje laikoma įrodyta, jog nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. kovo 19 d. ieškovas už narkotikų saugojimą patyrė 16,04 Eur išlaidas. 16.

21Byloje pateikta 2016 m. balandžio 30 d. PVM sąskaita-faktūra, 2016 m. gegužės 10 d. paraiška, 2016 m. gegužės 18 d. išrašas, 2016 m. balandžio 15 d. PVM sąskaita-faktūra, 2016 m. gegužės 3 d. mokėjimo paraiška, 2016 m. gegužės 9 d. išrašas patvirtina, jog ieškovas patyrė 22,73 Eur narkotikų palydos (apsaugos) transportuojant į jų naikinimo vietą ir 17,68 Eur narkotikų sunaikinimo ir šalinimo išlaidas. 17.

22Teismas netaikė ieškinio senaties nurodydamas, jog ieškovas pareikštą ieškinį grindė ieškovo padarytais neteisėtais veiksmais – nusikaltimu, kuris galėjo būti konstatuotas tik įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. 2014 m. kovo 14 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendis, įsiteisėjo 2015 m. kovo 20 d., ir vertino, kad nuo šio momento ieškovui atsirado teisė kreiptis į teismą su ieškiniu ir nuo šios datos turi būti skaičiuojamas ieškinio senaties terminas. Ieškovas į teismą kreipėsi 2018 m. vasario 21 d., todėl nepraleido 3 metų ieškinio senaties termino.

23III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

2418.

25Apeliaciniu skundu apeliantas D. Š. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį, kaip nepagrįstą, atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. 19.

26Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovas, įrodinėdamas faktinę aplinkybę, jog ginčo automobilis ( - ), v. n. ( - ) tą pačią sulaikymo dieną (2012 m liepos 17 d.) buvo nugabentas ir saugomas UAB „Sauda“ aikštelėje, nepateikė šio automobilio perdavimo - priėmimo akto, tačiau vien šio įrodymo nebuvimas neleidžia daryti išvados, jog automobilis nebuvo perduotas saugoti. Apelianto manymu, ši teismo išvada nėra tiksli ir teisinga. Byloje niekas neginčijo paties fakto, kad automobilis buvo perduotas saugoti UAB „Sauda“. Atsakovas tik teigė, kad iš bylos duomenų nėra galimybės nustatyti, kada tiksliai automobilis buvo perduotas saugoti. Nesant galimybės to nustatyti, nėra pagrindo teigti, kad automobilis buvo perduotas saugoti 2012 m. liepos 17 d., taigi, nėra ir pagrindo skaičiuoti mokesčio už automobilio pasaugą nuo 2012 m. liepos 17 d. Pažymi, kad esančios sutartys liudija, kad automobilio perdavimo-priėmimo dokumentas yra esminis. 20.

27Nurodo, kad ieškovas savo reikalavimus grindžia 2008 m. gegužės 26 d. Sulaikytų transporto priemonių transportavimo ir pasaugos paslaugų sutartimi Nr. ( - ), kurios 1.1 punkte nurodoma, jog perduodant transporto priemonę turi būti pasirašomas Transporto techninės būklės ir perdavimo-priėmimo aktas. 2009 m. liepos 31 d. minėtos sutarties pakeitimu nustatyta, kad transporto priemonės transportuojamos pagal ieškovo pateiktus užsakymo-pristatymo pranešimus ir saugomos pagal Transporto techninės būklės ir perdavimo-priėmimo aktus. Minėtos sutarties 3.5.1 punktas įsakmiai reikalauja turėti Transporto techninės būklės ir perdavimo-priėmimo aktus. Teigia, kad byloje nėra nei vieno įrodymo, jog byloje aptariama transporto priemonė buvo perduoda saugoti nuo 2012 m. liepos 17 d., byloje nėra perdavimo-priėmimo akto, kuris būtų pasirašytas tarp ieškovo ir UAB „Sauga“. Todėl ieškovo teiginiai, kad transporto priemonė buvo perduota saugoti nuo 2012 m. liepos 17 d., yra nepagrįsti, ir byloje visiškai nėra žinoma, kada iš tiesų transporto priemonė buvo perduota saugojimui. Tai sudaro pagrindą ieškiniui atmesti. 21.

28Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nurodo, jog joks teisės aktas neįpareigojo ieškovą automobilį saugoti vien tik jam nuosavybės teise priklausančiame sandėlyje ar aikštelėje ir nedraudė sudaryti sutartį su trečiaisiais asmenimis dėl transportavimo ir pasaugos. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas nurodė, kad ieškovas neturėjo vietos, kur galėtų saugoti automobilius, todėl dėl pasaugos buvo sudaryta sutartis. Apeliantas nesutinka ir nurodo, kad Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2008 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 1B-412 patvirtintų Sulaikytų prekių apskaitymo centralizuotame F tipo muitinės sandėlyje ir Panevėžio teritorinės muitinės apskaitoje taisyklių (Dėl Sulaikytų prekių apskaitymo F tipo muitinės sandėlyje taisyklių patvirtinimo) 7 punktas nustatė (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. liepos 1 d.), kad muitinės sulaikytos prekės paprastai saugomos muitinės sandėlio saugojimo vietose. Jeigu dėl tam tikrų objektyvių priežasčių (dėl didelių matmenų, pavojingumo, didelės vertės, pvz., sulaikytas jūrų laivas, gyvi gyvūnai ir pan.) sulaikytų prekių saugoti muitinės sandėlyje neįmanoma, su prekių saugotoju turi būti sudaryta pasaugos sutartis, vadovaujantis Civiliniu kodeksu ir kitais teisės aktais. Turto saugotojui paliekamas vienas Perdavimo akto egzempliorius. Teigia, kad ieškovas prie ieškinio yra pridėjęs teisės aktą: Muitinės sulaikytų prekių perdavimo į laikinojo saugojimo vietą ir pristatymo į centralizuotą F tipo muitinės sandėlį instrukciją, kuri viešai nebuvo skelbta. 22.

29Atsakovas nurodo, jog prašė teismo, kad teismas įpareigotų ieškovą pateikti duomenis apie tai, kad saugoti transporto priemonę naudojantis mokamomis paslaugomis privačiame sektoriuje, buvo būtinybė. Tačiau teismas šio atsakovo prašymo nesprendė, o pats ieškovas apsiribojo nurodymu, kad muitinė savo patalpų neturi. Toks ieškovo teiginys, atsakovo manymu, yra abejotinas, nes reiškiant reikalavimą dėl išlaidų susijusių su narkotinių medžiagų saugojimu, ieškovas nurodė, kad šios medžiagos buvo saugojamos muitinės sandėlyje. Teismas šių aplinkybių tinkamai neištyrė ir dėl to priėmė nepagrįstą sprendimą. Teigia, kad teismas netinkamai taikė teismų praktiką. 23.

30Atsakovas pažymi, kad dėl per didelių saugojimo įkainių - pirmosios instancijos teismas visai nepasisakė, nors atsakovas ne kartą teigė, kad ieškovo nurodomi įkainiai už transporto priemonės saugojimą viršija rinkos kainas, o byloje esančios pasaugos sutartys įrodo, kad sutartys buvo sudarytos iš esmės dėl trumpo pasaugos termino, kas reiškia, jog ieškovo nurodomi įkainiai konkrečiai šioje byloje laikytini per dideliais. Teigia, kad ieškinyje nurodoma ir įrodinėjama automobilio saugojimo trukmė - 10 mėnesių ir 23 dienos + 647 dienos, t. y. saugojimas nuo 2012 m. liepos 17 d. iki 2013 m. birželio 10 d. Apeliantas nurodo, kad ieškovas savo reikalavimus grindžia 2008 m. gegužės 26 d. Sulaikytų transporto priemonių transportavimo ir pasaugos paslaugų sutartimi Nr. ( - ), kurios Priede Nr. 2 nurodyti paros ir mėnesio saugojimo įkainiai. 2009 m. liepos 31 d. minėtos sutarties pakeitimu nustatyta, kad pagal sutarties 4.10.2 punktą taikoma nuolaida: neskaičiuoti už automobilio saugojimą, jei saugojimas truko ilgiau kaip 90 dienų. 2013 m. birželio 11 d. buvo pasirašytas nauja Sulaikytų transporto priemonių transportavimo ir pasaugos paslaugų sutartis Nr. ( - ), kurioje numatyti tik įkainiai už transporto priemonių saugojimą paromis (8,47 Lt už 1 parą). Tai, atsakovo manymu, reiškia, kad ieškovas nepagrįstai reikalauja iš atsakovo už automobilio saugojimą nepritaikius sutartyje numatytos nuolaidos, taip pat nepagrįstai taiko paros įkainius. 24.

31Be to, apeliantas mano, kad ieškovo pateikta į bylą pasaugos sutartis yra sudaryta trumpam transporto priemonių saugojimui, ir nėra taikytina ilgai saugomam transporto priemonių saugojimui, kas yra šiuo atveju. Su tuo susiję saugojimo įkainiai teismo turėjo būti bent sumažinti (ieškinio tenkinimo atveju), tačiau teismas to nepadarė. Nurodo, kad skaičiuojant iš atsakovo reikalaujamas sumas už transporto priemonės saugojimą, nebuvo įvertinta aukščiau sutartyse nurodyta nuolaida neskaičiuoti už paskutines trisdešimt saugojimo dienų (sutartyje nenurodyta, kieno iniciatyva saugojimas baigiasi, todėl kai baigiasi sutartis, nuolaida turėtų būti taikoma). Nurodo, kad teismas nesilaikė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų šioje byloje, atidžiai nenagrinėjo ieškovo reikalavimo nepagrįstumo ir nepagrįstai priteisė ieškovo reikalaujamas sumas iš atsakovo. 25.

32Atsakovas teigia, kad valstybė nepagrįstai nedengia ieškinyje nurodomų sumų iš savo biudžeto, arba iš už automobilio pardavimą gautų pajamų. 26.

33Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog iš atsakovo paimtos narkotinės medžiagos buvo saugomos sandėlyje, kurį ieškovas valdė pagal 2014 m. kovo 23 d. valstybės turto panaudos sutartį, ir patyrė šio sandėlio išlaikymo išlaidų. Pirma, pats teismas konstatuoja, kad narkotinės medžiagos buvo saugomos muitinės sandėlyje, o kalbant apie automobilio saugojimą, ieškovas jau teigė, kad sandėlio tam neturi. Antra, teismas nurodo, kad atsakovo nurodyti argumentai apie būtinybę vertinti šio sandėlio užimtumą, yra nereikšmingi ir iš esmės būtų nenaudingi pačiam atsakovui, nes tokiu atveju išlaidų dydis priklausytų nuo sandėlio užimtumo ir esant neužimtam sandėliui ar dalinai užimtam, neužimto ploto išlaidos turėtų būti perkeltos esančioms prekėms. Mano, kad ši teismo išvada yra prieštaringa dėl aukščiau nurodytų argumentų - ieškovas yra nenuoseklus, nepagrindžia, kodėl vienoms prekės yra sandėliai, o kitoms nėra. Toks elgesys nėra laikytinas tinkamu, siekiant pagrįsti pareikštą ieškinį, ir sudaryti sąlygas pelnytis atsakovo sąskaita privataus sektoriaus įmonėms, už ilgalaikį saugojimą reikalaujant mokėti kaip už trumpalaikį saugojimą. 27.

34Apeliantas pažymi, jog teismas nurodo, kad tarp atsakovo padarytų neteisėtų veiksmų - narkotikų gabenimo automobiliu ir ieškovui atsiradusių nuostolių yra priežastinis ryšys, nes ieškovo padaryti neteisėti veiksmai sąlygojo ieškovo išlaidų atsiradimą, t. y. jeigu atsakovas nebūtų padaręs neteisėtų veiksmų (negabentų su automobiliu narkotikų), ieškovas nebūtų patyręs automobilio transportavimo, saugojimo, narkotikų saugojimo, gabenimo su palyda ir sunaikinimo išlaidų, nes neturėtų atlikti šių veiksmų. Mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dviprasmiškai taiko tą pačią teisės normą, formuodamas ydingą praktiką. Įstatyme yra kategoriška nuoroda, kad baudžiamasis įstatymas neturi grįžtamosios galios. Pažeistos normos, nustatančios bendrosios baudžiamosios atsakomybės pagrindus, valstybės prievartos priemonių turinį, sąlygas. Šie suvaržymai yra tiksliai apibrėžti, negali būti pakeičiami ir yra privalomi ir taikyti, ir vykdyti. Tai reiškia, kad juos reikia taikyti tik tiksliai laikantis baudžiamosios teisės normose apibrėžtų reikalavimų. Baudžiamojoje teisėje analogija negalima. 28.

35Nurodo, kad ieškovas pateikė reikalavimą atsakovui sumokėti už nuo apelianto suėmimo 2012 metais iki 2015 metais konfiskuoto automobilio saugojimo išlaidas. Apeliantas nuo suėmimo davė parodymus ir niekaip netrukdė kuo greitesnio nuosprendžio priėmimui, tačiau nuo aplinkybių, nepriklausiusių nuo apelianto, šis užsitęsęs procesas užtruko 3 metus. Praėjus keturiems metams nuo priimto teismo nuosprendžio, iš apelianto reikalaujama susimokėti už išlaidas, kurias padarė ne jis. Faktiškai iš apelianto pareikalauta apmokėti valstybinių institucijų funkcijas, kurios neva patyrė išlaidas, tačiau šios išlaidos nebuvo tiesiogiai įtakojamos apelianto veiksmų. Apelianto veiksmuose nėra adekvataus priežastinio ryšio. Teismas, skelbdamas nuosprendį, neįpareigojo apelianto atlyginti už muitinės veiksmus. Kadangi nuo tariamų apelianto veiksmų tiesiogiai nepriklausė tariamų ieškovo išlaidų dydis, šis klausimas turėtų būti išspręstas vadovaujantis bendraisiais teisės principais ir jų prasme, taip pat protingumo ir teisingumo, sąžiningumo kriterijais. 29.

36Teigia, kad saugojimas prasidėjo 2012 metais, ieškinys teisme gautas 2018 metais, taigi, ieškinys pateiktas praleidus įstatymo nustatytus terminus, pažeistas Viešojo administravimo įstatymas ir aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių nuostatos, nepateikti perdavimo-priėmimo aktai, kiti pateikti dokumentai neatitinka teisės aktais nustatytų reikalavimų. Teismas, netinkamai įvertinęs šiame skunde nurodomas aplinkybes, priėmė nepagrįstą sprendimą. 30.

37Ieškovas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos su skundu nesutinka ir prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 11d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2- 11294-960/2018 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-05839-2018-5) palikti nepakeistą. Nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 14 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-79- 211/2014 (iš dalies pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 20 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-110-396/2015), įsiteisėjusiu 2015 m. kovo 20 d., apeliantas pripažintas padariusiu nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje. Kadangi šiuo įsiteisėjusiu ir įgijusiu privalomąjį pobūdį teismo nuosprendžiu apelianto veikoje konstatuota nusikaltimo sudėtis, negali būti kvestionuojamas atsakovo veiksmų neteisėtumas, neabejotina ir jo kaltė. Apeliantui nepadarius šio nusikaltimo, Muitinės departamentui nebūtų padaryta žala, pasireiškusi turėtomis apelianto padarytos nusikalstamos veikos priemonės bei dalyko administravimo (sulaikytų (paimtų) ir teismo konfiskuotų automobilio ( - ), v. n. ( - ) transportavimo bei saugojimo, 8,1195 kg narkotinės medžiagos saugojimo, palydos (apsaugos) į jos naikinimo vietą ir sunaikinimo) išlaidomis (tiesioginiais nuostoliais) (toliau - sulaikytų daiktų administravimo išlaidos), atsiradusiomis kaip apelianto padaryto nusikaltimo pasekmė. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, iš apelianto priteisė ieškovui atlyginimą būtent tų sulaikytų daiktų administravimo išlaidų, kurias ieškovas patyrė iki nuosprendžio baudžiamojoje byloje įsiteisėjimo, t. y. per laikotarpį, kol valstybė dar nebuvo iš apelianto paimtų daiktų savininke. 31.

38Nurodo, kad apeliantas nepagrįstai teigia, jog byloje nėra duomenų, įrodančių automobilio P. B., v. n. ( - ) perdavimo saugojimui laiką. Pirmos instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus (2012 m. liepos 17 d. pranešimą Nr. S4686 ir UAB „Sauda“ 2015 m. birželio 3 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 131 su 2013 m. rugsėjo 24 d. darbų atlikimo aktu Nr. SVLN4/2013), taip pat remdamasis paties apelianto teismo posėdžio metu duotais parodymais, pagrįstai konstatavo, kad minėta transporto priemonė buvo perduota saugotojui (UAB „Sauda“) 2012 m. liepos 17 d. Nurodo, kad apeliantas neteisingai interpretuoja Sulaikytų prekių apskaitymo centralizuotame F tipo muitinės sandėlyje taisyklių, patvirtintų Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2008 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 1B-412 „Dėl Sulaikytų prekių apskaitymo centralizuotame F tipo muitinės sandėlyje taisyklių patvirtinimo“ (toliau - Apskaitymo taisyklės), nuostatas (nuo 2010 m. liepos 1 d. galiojusi redakcija). Pirmiausia, šių Apskaitymo taisyklių paskirtis, kaip ir nurodyta jų 1 punkte, nustatyti sulaikytų prekių įtraukimo į muitinės sandėlio apskaitą ir nurašymo iš jos ypatumus. Apskaitymo taisyklių 7 punkte tik nurodomos įtraukiamų į apskaitą prekių saugojimo vietos, pabrėžiant, kad jos įtraukiamos į sandėlio apskaitą ir tam tikrais išskirtiniais atvejais, kai prekių, dėl jų gabaritų ar kitų specifinių savybių, neįmanoma pristatyti į jokią muitinės sandėlio saugojimo vietą, ir jos saugomos sulaikymo ar kitoje specialioje vietoje, sudarant atskirą pasaugos sutartį dėl kiekvienos tokios prekės saugojimo, t. y. į tą vietą nėra pristatomos saugojimui jokios kitos prekės. Šiame punkte minimos muitinės sandėlio saugojimo vietos paprastai nustatomos pagal sudarytas ilgalaikes sutartis dėl sulaikytų prekių pasaugos, patalpų, skirtų sulaikytų prekių saugojimui, nuomos ar panaudos. Taigi, šiuo atveju iš apelianto paimti daiktai - tiek transporto priemonė, tiek narkotinės medžiagos - buvo saugomi muitinės sandėlio saugojimo vietose, dėl jų saugojimo Muitinės departamentas patyrė atitinkamas išlaidas, kurias, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, privalo atlyginti apeliantas. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme apeliantas neginčijo transporto priemonės saugojimo išlaidų apskaičiavimo teisingumo ir joms apskaičiuoti taikytų transporto priemonės saugojimo įkainių, tačiau apeliaciniame skunde teigia, kad skaičiuojant išlaidas už transporto priemonės saugojimą, nebuvo pritaikyta 2008 m. gegužės 26 d. sulaikytų transporto priemonių transportavimo ir pasaugos paslaugų sutartyje Nr. ( - ) numatyta nuolaida bei nepagrįstai taikyti 2013 m. birželio 11 d. Sulaikytų transporto priemonių transportavimo ir pasaugos paslaugų sutartyje Nr. ( - ) nustatyti paros įkainiai už transporto priemonių saugojimą. Tokie apelianto teiginiai nepagrįsti. Iš apelianto prašoma priteisti 2 223,30 Eur suma už transporto priemonės saugojimą - tai faktiškai ieškovo sumokėtos paslaugos teikėjui lėšos, jau pritaikius visas numatytas nuolaidas, kurios nurodytos 2013 m. rugsėjo 24 d. darbų atlikimo akte Nr. ( - ) (2015 m. birželio 3 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. 131), o detalizuotas paskaičiavimas pateiktas Muitinės departamento 2018 m. vasario 19 d. pažymoje apie patirtas išlaidas Nr. (23.1)3B-1620. 2013 m. birželio 11d. Sulaikytų transporto priemonių transportavimo ir pasaugos paslaugų sutartyje Nr. 11B-491/5-13 numatyti įkainiai už transporto priemonių saugojimą negali būti laikomi nepagrįstais, nes jie buvo nustatyti laikantis viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų ir atitiko to meto rinkos kainas. Pažymi, kad iš apelianto paimta transporto priemonė yra ne lengvasis automobilis, o krovininis mikroautobusas P. B., todėl jo saugojimui taikytas atitinkamas minėtoje sutartyje nustatytas įkainis - 8,47 Lt (2,45 Eur) už vieną parą (lengvajam automobiliui sutartyje nustatytas įkainis - 4,78 Lt (1,38 Eur) už vieną parą). 32.

39Ieškinio senaties prašo netaikyti, apeliuodamas į tai, jog civilinė atsakomybė gali būti nustatoma tik esant visoms civilinės atsakomybės sąlygoms, tuo tarpu, visos sąlygos galėjo būti nustatytos tik įsiteisėjus teismo nuosprendžiui dėl nusikalstamos veikos.

40IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4133.

42Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Civilinio proceso kodekso 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. 34.

43Byloje kilęs ginčas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimo, kuriuo nuspręsta priteisti iš atsakovo D. Š. 2 368,37 Eur nuostolius ieškovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai. 35.

44Byloje nustatyta, jog 2014 m. kovo 14 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu atsakovas D. Š. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas ir be kitų bausmių jam paskirta automobilio „( - )“, v. n. ( - ), konfiskacija. Pas atsakovą rastas narkotines medžiagas teismas nusprendė sunaikinti. Nuosprendis įsiteisėjo 2015 m. kovo 20 d. Dėl ieškovo patirtų nuostolių dėl automobilio transportavimo ir saugojimo. 36.

45Apeliantas grįsdamas skundą nurodė, jog ieškovas nepateikė automobilio „( - )“, v. n. ( - ), perdavimo-priėmimo akto, todėl negalima spręsti, jog automobilis perduotas saugoti nuo 2012 m. liepos 17 d. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog šias apelianto nurodomas aplinkybes paneigia byloje nustatytos aplinkybės - 2012 m. liepos 17 d. pranešime Nr. S4686 nurodoma, jog užsakomas automobilio „( - )“, v. n. ( - ) transportavimas į saugojimą vietą ir informuojama apie transporto priemonės pristatymą į UAB „Sauda“ saugojimo vietą 2012 m. liepos 17 d., Minsko pl. 21, Vilnius. 2012 m. rugpjūčio 2 d. Sulaikytų prekių saugojimo akte Nr. 4900161874 nurodoma, jog perduotas ir priimtas automobilis „( - )“, v. n. ( - ). Pirmojoje instancijoje nagrinėjant bylą teismo posėdžio metu atsakovas pripažino, jog 2012 m. liepos 17 d. jį sulaikė muitinės pareigūnai, kurie paėmė jo automobilį, kuriuo jis daugiau nedisponavo. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas paaiškino, jog automobilis saugojimui buvo perduotas 2012 m. liepos 17 d., o akto data yra susijusiu su juo automobilio įtraukimu į apskaitą. Taigi, priešingai nei teigia apeliantas byloje yra duomenys patvirtinantys, jog automobilis perduotas saugoti 2012 m. liepos 17 d. 37.

46Nustatyta, jog 2008 m. gegužės 26 d. tarp Panevėžio teritorinės muitinės ir UAB „Sauda“ buvo sudaryta Sulaikytų transporto priemonių transportavimo ir pasaugos paslaugų sutartis pagal kurią UAB „Sauda“ įsipareigojo transportuoti sulaikytas transporto priemones į jų saugojimo vietas ir saugoti, o Panevėžio teritorinė muitinė įsipareigojo atlyginti transportavimo ir saugojimo išlaidas. Šioje sutartyje šalys susitarė, jog ji įsigaliojo ir galioja nuo 2008 m. liepos 1 ir galioja 36 mėnesius. 2009 m. liepos 31 d., 2009 m. rugsėjo 3 d., 2010 m. kovo 10 d., 2010 m. lapkričio 10 d. tarp Panevėžio teritorinės muitinės ir UAB „Sauda“ buvo pasirašyti susitarimai dėl anksčiau sudarytos sutarties sąlygų pakeitimo. 2009 m. spalio 30 d. Muitinės departamento direktoriaus įsakymu nuo 2010 m. liepos 1 d. Panevėžio teritorinė muitinė buvo reorganizuota jungimo būdu prijungiant prie Kauno teritorinės muitinės. 2011 m. birželio 30 d. Kauno teritorinė muitinė sudarė susitarimą su UAB „Sauda“ dėl 2008 m. gegužės 26 d. sutarties pratęsimo pagal kurį buvo pratęstas 2008 m. gegužės 26 d. sutarties galiojimas iki bus sudaryta viešojo pirkimo – pardavimo sutartis. 2011 m. gruodžio 30 d. tarp Kauno teritorinės muitinės, ieškovo ir UAB „Sauda“ buvo pasirašytas susitarimas dėl sutarties šalies pakeitimo bei pareigų ir teisių perėmimo pagal kurį visas Kauno teritorinės muitinės teises ir pareigas pagal 2008 m. gegužės 26 d. sutartį perėmė ieškovas. 2013 m. birželio 1 d. tarp ieškovo, UAB „Sauda“ ir kitų asmenų buvo sudaryta Sulaikytų transporto priemonių transportavimo ir pasaugos sutartis pagal kurią UAB „Sauda“ įsipareigojo pervežti saugomas transporto priemones ir teikti pasaugos paslaugas, o ieškovas įsipareigojo apmokėti. 2014 m. birželio 11 d. tarp ieškovo ir UAB „Sauda“ buvo pasirašytas susitarimas dėl 2013 m. birželio 11 d. sutarties pratęsimo 12 mėnesių. Byloje pateikta 2015 m. birželio 3 d. PVM sąskaita-faktūra, 2013 m. rugsėjo 24 d. darbų atlikimo aktas, 2015 m. birželio 23 d. mokėjimo paraiška, 2015 m. birželio 30 d. išrašas, 2015 m. gegužės 29 d. PVM sąskaita-faktūra, 2015 m. gegužės 29 d. atliktų darbų aktas, 2015 m. birželio 11 d. mokėjimo paraiška, 2015 m. birželio 17 d. išrašas pagrindžia, jog nuo 2012 m. liepos 17 d. iki 2015 m. kovo 19 d. ieškovas patyrė 88,62 Eur automobilio transportavimo ir 2 223,30 Eur saugojimo išlaidas. 38.

47Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad dėl specialaus teisinio reguliavimo pareiga atsiskaityti už transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir jos saugojimo paslaugas pagal tokią sutartį kyla (gali kilti) ne tik ją sudariusiam viešąjį pirkimą organizavusiam trečiajam asmeniui (policijos komisariatui), bet ir rengiant bei vykdant viešojo pirkimo procedūras nedalyvavusiam ir sutarties sąlygoms jokios įtakos negalėjusiam turėti nuvežtos transporto priemonės savininkui ir (ar) valdytojui – fiziniam ar juridiniam asmeniui (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-690/2019). 39.

48Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pateikęs išaiškinimą, kad byloje kilus ginčui ir teismui sprendžiant dėl atlyginimo už priverstinai nuvežtos transporto priemonės saugojimo paslaugas priteisimo iš transporto priemonės savininko ir (ar) valdytojo, nedalyvavusio sudarant transporto priemonės saugojimo sutartį, kiekvienu atveju turi būti įvertintos konkrečios bylos aplinkybės, nustatyta, ar prašomas priteisti atlyginimas atitinka tokių paslaugų rinkos kainas konkrečioje vietovėje konkrečiu laikotarpiu, ar jis atitinka teisingumo ir proporcingumo principus, ar jį priteisus transporto priemonės savininkui ir (ar) valdytojui nebūtų uždėta pernelyg didelė našta ir pan. Teisingo saugojimo paslaugų teikėjo ir transporto priemonės savininko ir (ar) valdytojo interesus atitinkančios paslaugų kainos nustatymo kriterijumi galėtų būti, pavyzdžiui, duomenys apie analogiškų paslaugų (priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo) įkainius toje pačioje (ar panašioje) vietovėje tuo pačiu (ar panašiu) laikotarpiu. Jei teismas negalėtų nustatyti duomenų apie analogiškų paslaugų įkainius, turėtų būti įvertinti panašių paslaugų (nuvežimo ir saugojimo paslaugų, teiktų subjektų pasirinkimu) įkainiai toje pačioje (ar panašioje) vietovėje tuo pačiu (ar panašiu) laikotarpiu, atsižvelgiant į priverstinio nuvežimo ir saugojimo paslaugoms teikti būtinas papildomas išlaidas, patiriamas užtikrinant su transporto priemonių saugojimu susijusių specialių reikalavimų, jei tokie buvo nustatyti priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo sutartyje, įgyvendinimą. Tuo atveju, jei saugojimo paslaugų teikėjo veikla yra susijusi ne tik su saugojimo paslaugų teikimu viešojo pirkimo sutarties su atitinkamu policijos komisariatu pagrindu, bet ir su saugojimo paslaugų teikimu kitiems subjektams viešosios sutarties (Civilinio kodekso 6.161 straipsnis) pagrindu, priteistinas atlyginimas negali būti mažesnis už saugojimo paslaugų teikėjo standartinį įkainį, taikomą už automobilio saugojimą atitinkamą laiką (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-14-690/2019). 40.

49Pagal jau paminėtą kasacinio teismo formuojamą praktiką turi būti vertinamos šios aplinkybių grupės – pirma panašių paslaugų įkainiai toje pačioje (ar panašioje) vietovėje tuo pačiu (ar panašiu) laikotarpiu, atsižvelgiant į priverstinio nuvežimo ir saugojimo paslaugoms teikti būtinas papildomas išlaidas, antra - priteistinas atlyginimas negali būti mažesnis už saugojimo paslaugų teikėjo standartinį įkainį, taikomą už automobilio saugojimą pagal saugojimo paslaugų teikimo kitiems subjektams viešąją sutartį atitinkamą laiką. 41.

50Šioje byloje atsakovas neteikė įrodymų apie panašių paslaugų įkainius panašioje vietovėje, panašiu laikotarpiu, kurie pagrįstų, jog ieškovo taikomas tarifas yra netinkamas ir per didelis. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Civilinio proceso kodekso 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (Civilinio proceso kodekso 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal Civilinio proceso kodekso 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012). Išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. 42.

51Įvertinus nurodytas aplinkybes, tai yra tai, jog ieškovas įrodė, kad ginčo automobilio „( - )“, v. n. ( - ) saugojimo paslaugos buvo pradėtos teikti nuo 2012 m. liepos 17 d. Pažymėtina, kad šios aplinkybės nustatytos Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 14 d. nuosprendyje, kuris šioje byloje turi prejudicinę reikšmę vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 182 straipsnio 1 dalimi, atsakovas nepaneigė, jog automobilis konfiskuotas būtent nuo tos dienos, taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog automobilio saugojimo pradžia – 2012 m. liepos 17 d., kaip ir teisingai vertino, jog atsakovo kaip automobilio savininko atsakomybė baigėsi 2015 m. kovo 19 d. įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 14 d. nuosprendžiui. Toks nuosavybės perėjimo momentas nurodomas ir kasacinio teismo formuojamoje praktikoje, kur nurodoma, kad konfiskuotas turtas valstybės nuosavybe tampa nuo nuosprendžio ar nutarimo skirti administracinę nuobaudą įsiteisėjimo momento (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-140-219/2016; 2017 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-701/2017). 43.

52Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs pateiktus įrodymus bei atsižvelgdamas į kasacinio teismo praktikoje apibrėžtas įrodinėjimo ribas, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pagrįstas tarifas taikytas saugojimo paslaugoms už ginčo automobilio „( - )“, v. n. ( - ), saugojimą nuo 2012 m. liepos 17 d. iki 2015 m. kovo 19 d. Duomenų, kurie pagrįstų mažesnio tarifo taikymą byloje nėra, taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovas patyrė 88,62 Eur automobilio transportavimo ir 2 223,30 Eur saugojimo išlaidas. 44.

53Teismas apelianto argumentą, kad ieškovas be pagrindo automobilį saugojo ne savo patalpose ir todėl patyrė per dideles jo saugojimo išlaidas, atmeta kaip nepagrįstą. Pagal Sulaikytų prekių apskaitymo centralizuotame F tipo muitinės sandėlyje taisyklių, patvirtintų Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2008 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 1B-412 „Dėl Sulaikytų prekių apskaitymo centralizuotame F tipo muitinės sandėlyje taisyklių patvirtinimo“ (toliau - Apskaitymo taisyklės), nuostatas (nuo 2010 m. liepos 1 d. galiojusi redakcija) numatyta, kad tam tikrais išskirtiniais atvejais, kai prekių, dėl jų gabaritų ar kitų specifinių savybių, neįmanoma pristatyti į jokią muitinės sandėlio saugojimo vietą, ir jos saugomos sulaikymo ar kitoje specialioje vietoje, sudarant atskirą pasaugos sutartį dėl kiekvienos tokios prekės saugojimo. Tokia prekių saugojimo tvarka numatyta ir paties apelianto nurodytame teisės akte - Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2008 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 1B-412 patvirtintų Sulaikytų prekių apskaitymo centralizuotame F tipo muitinės sandėlyje ir Panevėžio teritorinės muitinės apskaitoje taisyklių (Dėl Sulaikytų prekių apskaitymo F tipo muitinės sandėlyje taisyklių patvirtinimo) 7 punktas nustatė (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. liepos 1 d.), kad muitinės sulaikytos prekės paprastai saugomos muitinės sandėlio saugojimo vietose. Jeigu dėl tam tikrų objektyvių priežasčių (dėl didelių matmenų, pavojingumo, didelės vertės, pvz., sulaikytas jūrų laivas, gyvi gyvūnai ir pan.) sulaikytų prekių saugoti muitinės sandėlyje neįmanoma, su prekių saugotoju turi būti sudaryta pasaugos sutartis. Taigi, nagrinėjamu atveju iš apelianto paimti daiktai - tiek transporto priemonė, tiek narkotinės medžiagos - buvo saugomi muitinės sandėlio saugojimo vietose, pagal galiojančiais teisės aktais nustatytą jų saugojimą tvarką. Dėl kitų ieškovo patirtų nuostolių. 45.

54Byloje pateikti įrodymai pagrindžia, jog ieškovas pagal 2014 m. kovo 23 d. Valstybės turto panaudos sutartį valdydamas sandėlį, kuriame buvo saugomi iš atsakovo paimti narkotikai, nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. kovo 19 d. paryrė išlaidas, susijusias su šio sandėlio išlaikymu (komunalinės, šildymo ir kitos paslaugos). Vadovaudamasis 2011 m. gruodžio 28 d. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus įsakymu patvirtinta „Perduotų į F tipo muitinės sandėlį prekių administravimo išlaidų apskaičiavimo metodika“ ieškovas apskaičiavo patirtas 16,04 Eur narkotikų saugojimo išlaidas nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. kovo 19 d. Byloje pateikta 2016 m. balandžio 30 d. PVM sąskaita-faktūra, 2016 m. gegužės 10 d. paraiška, 2016 m. gegužės 18 d. išrašas, 2016 m. balandžio 15 d. PVM sąskaita-faktūra, 2016 m. gegužės 3 d. mokėjimo paraiška, 2016 m. gegužės 9 d. išrašas patvirtina, jog ieškovas patyrė 22,73 Eur narkotikų palydos (apsaugos) transportuojant į jų naikinimo vietą ir 17,68 Eur narkotikų sunaikinimo ir šalinimo išlaidas. Viso išlaidų, susijusių su narkotinių medžiagų sandėliavimu ir sunaikinimu, suma sudaro 56, 45 Eur. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsakovas bylos nagrinėjimo metu neginčijo ieškovo nurodytų faktinių aplinkybių dėl iš jo paimtų narkotinių medžiagų saugojimo nuo 2014 m. balandžio 1 d. 2012 m. rugpjūčio 31 d. sulaikytų prekių perdavimo gabenimui akte nurodoma, jog perduotos prekės – narkotinė medžiaga – kanapių dalys, 8119,5 gramai, supakuotos 2 dėžėse. 2012 m. rugsėjo 3 d. Sulaikytų priekių perdavimo akte nurodoma, jog perduotos saugojimui dvi dėžės (kanapių dalys 8119,5 g). Apeliacinės instancijos teismas dar kartą pažymi, jog nėra duomenų paneigiančių ieškovo patirtas 16,04 Eur narkotikų saugojimo išlaidas nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. kovo 19 d., 22,73 Eur narkotikų palydos (apsaugos) transportuojant į jų naikinimo vietą ir 17,68 Eur narkotikų sunaikinimo ir šalinimo išlaidas, todėl nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, dėl minėtų išlaidų priteisimo iš atsakovo. Dėl ieškinio senaties taikymo. 46.

55Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalis įtvirtina sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą ieškiniams dėl žalos atlyginimo. Atsakovas šioje byloje prašė taikyti 3 metų ieškinio senatį ir šiuo savarankišku pagrindu ieškinį atmesti. Ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, t. y. kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 1 dalis). 47.

56Pirmosios instancijos teismas ieškinio senaties netaikė nurodydamas, jog ieškovas pareikštą ieškinį grindė ieškovo padarytais neteisėtais veiksmais – nusikaltimu, kuris galėjo būti konstatuotas tik įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. 2014 m. kovo 14 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendis, įsiteisėjo 2015 m. kovo 20 d., todėl nuo šio momento ieškovui atsirado teisė kreiptis į teismą su ieškiniu ir nuo šios datos turi būti skaičiuojamas ieškinio senaties terminas. Ieškovas į teismą kreipėsi 2018 m. vasario 21 d., todėl nepraleido 3 metų ieškinio senaties termino ir atsakovo prašymą dėl ieškinio senaties taikymo ir ieškinio atmetimo šiuo pagrindu laikė nepagrįstu. 48.

57Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog šiuo atveju ieškovo teisių pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, be kita ko, ieškovo žalos apimtis ir ieškovo teisės pažeidimo apimtis tapo aiški tik įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 14 d. nuosprendžiui 2015 m. kovo 20 d., todėl pagrįsta spręsti, jog ieškinio senaties terminas ginti pažeistą teisę nėra praleistas ir pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą netenkinti atsakovo prašymo dėl ieškinio senaties taikymo. 49.

58Įvertinus nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į faktines bylos aplinkybes, padarė pagrįsta išvadą, jog ieškinys tenkintinas, todėl keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, taigi apelianto D. Š. apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). 50.

59Pagal bendrą taisyklę pralaimėjusi šalis apmoka bylinėjimosi išlaidas (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnis). Teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą atsakovui D. Š. pagal 2018 m. spalio 25 d. sprendimą Nr. 2.1-(NTP-2)-18-T-4938-18488 tiek pirmoje tiek ir apeliacinėje instancijoje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius patyrė iš viso 326,27 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurios atmetus apeliacinį skundą tarnybai priteistinos iš ieškovo. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

60apeliacinį skundą atmesti.

61Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

62Priteisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriui, kodas 125817744, iš ieškovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas, bendrą 326,27 Eur sumą už suteiktą antrinė teisinę pagalba pirmoje ir apeliacinėje instancijoje.

63Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą- 188659752, įmokos kodą - 5630, mokėjimo paskirtį - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Surenkamosios sąskaitos:

64AB „Swedbank“, sąskaita Nr. ( - ),

65AB „Citadele“, sąskaita Nr. ( - ),

66AB Luminor bankas, sąskaita Nr. ( - ),

67AB SEB bankas, sąskaita Nr. ( - ),

68AB Šiaulių bankas, sąskaita Nr. ( - ),

69„Danske Bank A/S“, Lietuvos filialas, sąskaita Nr. ( - ),

70UAB Medicinos bankas, sąskaita Nr. ( - ).

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I.... 3. Ginčo esmė 1.... 4. Ieškovas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų... 5. Atsakovas D. Š. teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, jog... 6. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė ieškinį. Papildomai... 7. Atsakovas D. Š. teismo posėdžio metu nesutiko su ieškiniu. Papildomai... 8. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nesutiko su ieškiniu. Papildomai... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. 6.... 11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimu ieškinį... 12. Teismas nustatė, kad byloje esančiu 2014 m. kovo 14 d. Vilniaus apygardos... 13. Teismas nustatė, kad 2012 m. liepos 17 d. pranešime Nr. S4686 nurodoma, jog... 14. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu neginčijo ieškovo nurodytų faktinių... 15. Byloje nustatyta, kad 2008 m. gegužės 26 d. tarp Panevėžio teritorinės... 16. Teismas padarė išvadą, jog pagal 2008 m. gegužės 26 d. sutartį, kuri buvo... 17. Byloje pateikta 2015 m. birželio 3 d. PVM sąskaita – faktūra, 2013 m.... 18. Joks teisės aktas neįpareigojo ieškovą automobilį saugoti vien tik jam... 19. Ieškovas nesutikimą su ieškiniu grindė ir tuo, jog patirtos išlaidos turi... 20. Byloje pateikti įrodymai pagrindžia, jog ieškovas pagal 2014 m. kovo 23 d.... 21. Byloje pateikta 2016 m. balandžio 30 d. PVM sąskaita-faktūra, 2016 m.... 22. Teismas netaikė ieškinio senaties nurodydamas, jog ieškovas pareikštą... 23. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 24. 18.... 25. Apeliaciniu skundu apeliantas D. Š. prašo panaikinti Vilniaus miesto... 26. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovas,... 27. Nurodo, kad ieškovas savo reikalavimus grindžia 2008 m. gegužės 26 d.... 28. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nurodo, jog joks teisės aktas... 29. Atsakovas nurodo, jog prašė teismo, kad teismas įpareigotų ieškovą... 30. Atsakovas pažymi, kad dėl per didelių saugojimo įkainių - pirmosios... 31. Be to, apeliantas mano, kad ieškovo pateikta į bylą pasaugos sutartis yra... 32. Atsakovas teigia, kad valstybė nepagrįstai nedengia ieškinyje nurodomų... 33. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog iš atsakovo paimtos... 34. Apeliantas pažymi, jog teismas nurodo, kad tarp atsakovo padarytų neteisėtų... 35. Nurodo, kad ieškovas pateikė reikalavimą atsakovui sumokėti už nuo... 36. Teigia, kad saugojimas prasidėjo 2012 metais, ieškinys teisme gautas 2018... 37. Ieškovas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų... 38. Nurodo, kad apeliantas nepagrįstai teigia, jog byloje nėra duomenų,... 39. Ieškinio senaties prašo netaikyti, apeliuodamas į tai, jog civilinė... 40. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 41. 33.... 42. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Civilinio proceso kodekso 320... 43. Byloje kilęs ginčas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo... 44. Byloje nustatyta, jog 2014 m. kovo 14 d. Vilniaus apygardos teismo... 45. Apeliantas grįsdamas skundą nurodė, jog ieškovas nepateikė automobilio... 46. Nustatyta, jog 2008 m. gegužės 26 d. tarp Panevėžio teritorinės muitinės... 47. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad dėl specialaus teisinio... 48. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pateikęs išaiškinimą, kad byloje... 49. Pagal jau paminėtą kasacinio teismo formuojamą praktiką turi būti... 50. Šioje byloje atsakovas neteikė įrodymų apie panašių paslaugų įkainius... 51. Įvertinus nurodytas aplinkybes, tai yra tai, jog ieškovas įrodė, kad ginčo... 52. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs pateiktus įrodymus bei... 53. Teismas apelianto argumentą, kad ieškovas be pagrindo automobilį saugojo ne... 54. Byloje pateikti įrodymai pagrindžia, jog ieškovas pagal 2014 m. kovo 23 d.... 55. Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalis įtvirtina sutrumpintą 3 metų... 56. Pirmosios instancijos teismas ieškinio senaties netaikė nurodydamas, jog... 57. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog šiuo atveju ieškovo teisių... 58. Įvertinus nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia,... 59. Pagal bendrą taisyklę pralaimėjusi šalis apmoka bylinėjimosi išlaidas... 60. apeliacinį skundą atmesti.... 61. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimą palikti... 62. Priteisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriui,... 63. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių... 64. AB „Swedbank“, sąskaita Nr. ( - ),... 65. AB „Citadele“, sąskaita Nr. ( - ),... 66. AB Luminor bankas, sąskaita Nr. ( - ),... 67. AB SEB bankas, sąskaita Nr. ( - ),... 68. AB Šiaulių bankas, sąskaita Nr. ( - ),... 69. „Danske Bank A/S“, Lietuvos filialas, sąskaita Nr. ( - ),... 70. UAB Medicinos bankas, sąskaita Nr. ( - )....