Byla 2A-1280-653/2012
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jelenos Šiškinos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vytauto Zeliankos ir Tatjanos Žukauskienės, rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliacinį skundą dėl 2011-05-12 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1959-872/2011 pagal pareiškėjo A. J. pareiškimą, dalyvaujant suinteresuotiems asmenims - Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

2Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4pareiškėjas A. J., siekdamas įgyti nuo okupacijų nukentėjusiojo asmens – tremtinio statusą, prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis gimė tremtinių P. ir J. J., kuriems buvo apribota gyvenamosios vietos pasirinkimo teisė (uždrausta gyventi Lietuvoje), šeimoje. Pareiškėjas nurodė, kad jo tėvai, sugrįžę į Lietuvą iš tremties, susituokė ( - )ir gyveno ( - )pas jo senelį iš tėvo pusės, P. J.. Pareiškėjas gimė ( - )Karagandoje, buvusioje jo tėvo tremties vietoje. Pareiškėjas nurodė, kad 1957 metų pabaigoje, jau esant jo motinai nėščiai, iš naujo prasidėjo tėvo apklausos. Tėvo pasakojimu, apklausos metu pareigūnai jam, kaip politiniam kaliniui, grasino ir įspėjo, jei jis su šeima savo noru neišvyks iš Lietuvos, jis vėl bus nuteistas ir ištremtas ilgam laikui. Po įvykusios apklausos, pareiškėjo tėvai nedelsdami išvyko į Karagandą, kadangi ten tėvas kalėjo ir gerai pažinojo vietovę. Į Lietuvą tėvai grįžo iš karto po to, kai Lietuvoje pasikeitė valdžia.

5Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras atsiliepime į pareiškimą prašė priimti sprendimą teismo nuožiūra. Nurodė, kad pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kad jo tėvams po įkalinimo ir tremties buvo uždrausta grįžti ir gyventi Lietuvoje, o pareiškėjas gimė šio draudimo metu. Teismo posėdyje suinteresuoto asmens atstovas prašė pareiškimo netenkinti, nes pareiškėjas nepateikė dokumento įrodančio, kad buvo nuspręsta jo tėvą ištremti. Pagal teismui laikinai naudojimui perduotos baudžiamosios bylos Nr. P-16606-Li dokumentus matyti, kad pareiškėjo tėvas buvo apklausiamas KGB su tikslu jį užverbuoti. Byloje yra pažyma, kad pareiškėjo tėvai buvo paleisti iš tremties ir nėra dokumento, įrodančio, kad jiems buvo uždrausta gyventi Lietuvoje.

6Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad pareiškėjo prašomas juridinis faktas neturėtų būti nustatomas, kadangi tokio fakto nebuvo. Pareiškėjo tėvas kartu su šeima savo noru išvyko iš Lietuvos ir apsigyveno Karagandoje, o tokio fakto, kad pareiškėjo šeimai būtų uždrausta gyventi Lietuvoje, nebuvo. Teismo posėdyje suinteresuoto asmens atstovė prašė atmesti pareiškėjo prašymą kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 1946-01-12 nuosprendyje tik rašoma apie politinių teisių suvaržymus 5 m., o tai nėra tremtis. Nėra dokumento, kuriame būtų įrašas apie ištrėmimą. Baudžiamojoje byloje pareiškėjo tėvas buvo apklaustas kaip liudytojas, tačiau pati byla buvo iškelta S. B..

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2011-05-12 sprendimu pareiškimo netenkino.

9Teismas pripažino, jog pareiškėjas A. J. gimė ( - )Karagandoje. Su prašymu pripažinti pareiškėjui nuo okupacijų nukentėjusio asmens – tremtinio statusą jis kreipėsi į Lietuvos gyventojų ir rezistencijos tyrimo centrą. 2010-06-16 Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisija apsvarsčiusi pareiškėjo prašymą, atsisakė jam pripažinti tremtinio statusą, nurodydama, kad tam nėra teisinio pagrindo, kadangi nėra faktinių duomenų, kad tėvams po įkalinimo ir tremties buvo uždrausta grįžti ir gyventi Lietuvoje, o pareiškėjas gimė šio uždraudimo metu. Taip pat nurodė, jog nei archyvo pažymėjimuose, nei pareiškėjo tėvo teisių atkūrimo (reabilitavimo) pažymėjime duomenų apie gyvenamosios vietos pasirinkimo teisės apribojimą nėra, todėl vien gimimo ne Lietuvoje fakto nepakanka tremtinio teisiniam statusui įgyti.

10Teismas konstatavo, kad asmens, nukentėjusio nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso pripažinimo pagrindai ir tvarka nustatyti Asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatyme. Šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, kad tremtiniams prilygintais asmenims pripažįstami asmenys, gimę tremtinių šeimose trėmimo metu ir tremtyje, jeigu bent vienas iš tėvų buvo tremtinys ir jeigu bent vienam iš tėvų buvo apribota gyvenamosios vietos pasirinkimo teisė (uždrausta grįžti ir gyventi Lietuvoje).

11Pareiškėjas prašė nustatyti juridinį faktą remdamasis tuo metu buvusia politine situacija, motinos sesers O. R. parodymais, taip pat nurodydamas, kad jo tėvas J. J. buvo apklausiamas KGB.

12Įvertinęs byloje esančius įrodymus teismas nustatė, kad J. J., gimęs ( - ) metais, laisvės atėmimo vietose išbuvo nuo 1945-11-27 iki 1956-07-07, o pareiškėjo motina P. D. (J.), gimusi ( - )metais, tremtyje išbuvo nuo 1947 metų gegužės mėnesio iki 1952 metų liepos 10 d. Lietuvos TSR VRLK kariuomenės karinio tribunolo 1946-01-12 nuosprendžiu pagal RTFSR BK 581a (tėvynės išdavimas) J. J. nuteistas dešimčiai metų įkalinimo pataisos darbų stovykloje, politinių teisių suvaržymu 5 metams su turto konfiskavimu. Laisvės atėmimo vietose Komijos ATSR, Irkutsko srities Taišeto ir Krasnojarsko krašto Norilsko pataisos darbų stovyklose išbuvo nuo 1945-11-02 iki 1954-12-12. Lietuvos ypatingojo archyvo 2010-03-26 pažymoje Nr. P2-1499 apie J. J. pažymėta, kad 1946-02-01 buvo etapuotas į Sevželdorlagą, o 1948-02-21 išsiųstas į tremtį Karagandos srityje, iš kurios paleistas 1956-07-07. Pagal teismui laikinam naudojimui perduotos Lietuvos Ypatingojo archyvo saugomos baudžiamosios bylos Nr. P-16606- Li, iškeltos S. B. ir kt., dokumentus teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo tėvas J. J. buvo apklausiamas KGB su tikslu jį užverbuoti. Be to, pareiškėjo tėvas buvo apklausiamas šioje byloje ir kaip liudytojas. Pagal nuosprendį J. J. nuteistas dešimčiai metų įkalinimo pataisos darbų stovykloje, politinių teisių suvaržymu su turto konfiskavimu 5-iems metams. Lietuvos ypatingojo archyvo 2010-03-26 pažymoje Nr. P2-1499 nurodyta, kad J. J. iš tremties paleistas 1956-07-07. Teismas sutiko su suinteresuotų asmenų atstovų išdėstytais argumentais, kad politinių teisių suvaržymas – tai balsavimo teisės, renkamosios teisės ar socialinių teisių suvaržymas, bet tai nėra tremtis. Teismo vertinimu byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjo tėvas J. J. buvo politinis kalinys, o pagal įstatymą – tai skirtingą teisinį statusą sąlygojantis faktas; liudytojos parodymai taip pat nepatvirtino pareiškėjo prašomo nustatyti fakto. Teismas padarė išvadą, kad įrodymų apie tai, kad pareiškėjo tėvams po įkalinimo ir tremties buvo uždrausta grįžti ir gyventi Lietuvoje byloje nepateikta, todėl pareiškėjo prašymo netenkino.

13III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

14Apeliantas (pareiškėjas) apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos tesimo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - pareiškimą tenkinti. Taip pat prašė apklausti liudytoją V. J., kuris buvo kviestas į pirmosios instancijos teismo posėdį, bet negalėjo atvykti dėl svarbių priežasčių.

15Nurodė, jog pareiškėjas savo pareiškime neprivalėjo nurodyti teisinio pagrindo, pirmosios instancijos teismas nesivadovavo teisės aktais, kurių pagrindu pareiškėjo tėvams po įkalinimo ir tremties buvo uždrausta grįžti ir gyventi Lietuvoje, t.y. 1957-01-21 LSSR Aukščiausiojo Tarybos Prezidiumo įsaku, 1956-11-05 Lietuvos KP CK biuro nutarimu bei RTFSR BK 58-1a str. Pareiškėjas teigė, kad šie dokumentai patvirtina, jog buvo uždrausta grįžti ir gyventi Lietuvoje tiek tremtiniams, tiek nuteistiems ir atlikusiems bausmę buvusiems Lietuvos nacionalinio pogrindžio aktyviems dalyviams. Pareiškėjas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė materialinės teisės normas.

16Pareiškėjo vertinimu į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad jis gimė tremtinių šeimoje.

17Pareiškėjas nurodė, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė į liudytojos parodymus, kurie patvirtina J. J. priverstinį išvykimą iš Lietuvos nuo 1957 m. dėl minėtų valdžios priimtų teisės aktų, draudžiančių tremtiniams ir politiniams kaliniams grįžti į tėvynę ir joje gyventi.

18Suinteresuoti asmenys atsiliepimuose į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

19IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20Apeliacinis skundas atmestinas.

21Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Šiuo atveju sprendimo negaliojimo absoliutumo nenustatyta.

22Pagal LR Asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo

235 straipsnio 1 dalies 5 punktą tremtiniais pripažįstami asmenys, gimę tremtinių šeimose trėmimo metu ir tremtyje, jeigu bent vienas iš tėvų buvo tremtinys ir jeigu bent vienam iš tėvų buvo taikomas specialios įskaitos (komendantūros) sąlygos arba buvo apribota gyvenamosios vietos pasirinkimo teisė (uždrausta grįžti ir gyventi Lietuvoje).

24Byloje rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjo tėvas J. J. 1946-01-25 nuosprendžiu buvo nuteistas pagal RTFSR BK 58-1a 10 metų laisvės atėmimu, bausmę atliekant pataisos darbų lageryje, bei politinių teisių suvaržymu 5 metams su turto konfiskavimu. Lietuvos ypatingojo archyvo pažyma patvirtina, kad J. J. 1946-02-01 buvo etapuotas į Sevzeldarlagą, 1948-02-21 išsiųstas į tremtį Karagandos sr., iš tremties paleistas 1956-07-07. Pareiškėjo motina tremtyje buvo nuo 1947 m. gegužės iki 1952-07-10.

25Apeliacinis skundas iš esmės yra grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t.y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK

26177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais.

27Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjo tėvui buvo uždrausta gyventi Lietuvoje. Priešingai, duomenys iš baudžiamosios ir stebėjimo bylos Nr. P-16606-Li patvirtina, kad, atlikus laisvės atėmimo bausmę, pareiškėjo tėvas buvo paleistas ir jokių papildomų apribojimų, susijusių su teise pasirinkti gyvenamąją vietą, jam nebuvo taikyta.

28Nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, jog jo nurodytų teisės aktų priėmimo faktas patvirtina, jog pareiškėjo tėvui po įkalinimo ir tremties buvo taikomas draudimas grįžti ir apsigyventi Lietuvoje. Vien aplinkybės apie tuometinę politinę situaciją šalyje nėra pakankamos konstatuoti, jog šiuo konkrečiu atveju pareiškėjo tėvui buvo pritaikyti gyvenamosios vietos pasirinkimo apribojimai. Atkreiptinas dėmesys, kad apelianto nurodyti 1957-01-21 įsakas ir

291956-11-05 nutarimas buvo priimti po tėvo paleidimo, todėl negalėjo turėti įtakos paleidžiant jį į laisvę 1956-07-07. Be to, vertinant pareiškėjo nurodytą faktą apie iš naujo prasidėjusias apklausas, atsižvelgtina į baudžiamojoje byloje esančius duomenis, patvirtinančius, jog apklausos vyko ne dėl J. J. persekiojimo, o dėl A. B. atžvilgiu išnagrinėtos baudžiamosios bylos ir jo nuteisimo. Tokia apklausa buvo sąlygota tuo, kad A. B. 1956-06-10 kreipėsi su pareiškimu dėl jo baudžiamosios bylos peržiūrėjimo (b.b.l. 151, 193-194); nagrinėjant A. B. pareiškimą, liudytojais apklausti buvo ir kiti asmenys. Šioje nagrinėjamoje civilinėje byloje liudytoja O. R. paaiškino, jog pareiškėjo tėvai išvažiavo, kadangi bijojo, kad nebūtų areštuoti ir ištremti (b.l. 53), tačiau duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjo tėvui buvo realiai pritaikytas draudimas apsigyventi Lietuvoje ir dėl to tėvai išvyko iš Lietuvos į Karagandos m., byloje nėra, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė pareiškėjo paaiškinimais ir liudytojos parodymais. Taigi, nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje esančių įrodymų visetą, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro rašytinius paaiškinimus (b.l. 110-111) teismui nepakanka duomenų išvadai, jog pareiškėjas gimė tremtinių šeimoje tėvų tremtyje ar trėmimo metu bei, kad vienam iš tėvų buvo apribota gyvenamosios vietos pasirinkimo teisė (uždrausta grįžti ir gyventi Lietuvoje).

30Dėl išdėstyto kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė materialinės teisės normas ir padarė teisingas išvadas, todėl nėra pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo.

31Iš ieškinio ir teismo posėdžio protokolų matyti, kad pirmosios instancijos teisme pareiškėjas neprašė apklausti liudytoju V. J., dėl ko jis nebuvo kviečiamas į teismo posėdį, be to, apeliantas nenurodė kokias konkrečias su byla susijusias aplinkybes gali patvirtinti V. J., todėl pagal CPK 314 str. prašymas apklausti liudytoją netenkintinas.

32Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, todėl jų nepakartoja.

33Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

Nutarė

342011-05-12 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. pareiškėjas A. J., siekdamas įgyti nuo okupacijų nukentėjusiojo asmens –... 5. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras atsiliepime į... 6. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pateikė... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2011-05-12 sprendimu pareiškimo netenkino.... 9. Teismas pripažino, jog pareiškėjas A. J. gimė ( - )Karagandoje. Su prašymu... 10. Teismas konstatavo, kad asmens, nukentėjusio nuo 1939-1990 metų okupacijų,... 11. Pareiškėjas prašė nustatyti juridinį faktą remdamasis tuo metu buvusia... 12. Įvertinęs byloje esančius įrodymus teismas nustatė, kad J. J., gimęs ( -... 13. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 14. Apeliantas (pareiškėjas) apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos... 15. Nurodė, jog pareiškėjas savo pareiškime neprivalėjo nurodyti teisinio... 16. Pareiškėjo vertinimu į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad... 17. Pareiškėjas nurodė, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė į liudytojos... 18. Suinteresuoti asmenys atsiliepimuose į apeliacinį skundą prašo pirmosios... 19. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 20. Apeliacinis skundas atmestinas.... 21. Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos... 22. Pagal LR Asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio... 23. 5 straipsnio 1 dalies 5 punktą tremtiniais pripažįstami asmenys, gimę... 24. Byloje rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjo tėvas J. J.... 25. Apeliacinis skundas iš esmės yra grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos... 26. 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Ar tam... 27. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjo tėvui buvo... 28. Nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, jog jo nurodytų teisės aktų... 29. 1956-11-05 nutarimas buvo priimti po tėvo paleidimo, todėl negalėjo turėti... 30. Dėl išdėstyto kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas... 31. Iš ieškinio ir teismo posėdžio protokolų matyti, kad pirmosios instancijos... 32. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą... 33. Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., kolegija... 34. 2011-05-12 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą....