Byla e2-1696-793/2019
Dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka

1Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Petras Mineikis, sekretoriaujant A. B., dalyvaujant ieškovės E. I. SE Lietuvos filialo atstovui M. K., atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano B. B.“ atstovui advokatui A. J.,

2viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovės E. I. SE Lietuvos filialas ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano B. B.“ (toliau ir UAB „Mano B. B.“), tretieji asmenys akcinė bendrovė „Baltic Underwriting Agency“, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, viešoji įstaiga „Klaipėdos butai“, dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka.

3Teismas

Nustatė

41.

5Ieškovė E. I. SE Lietuvos filialas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovės UAB „Mano B. B.“ priteisti 2 331,41 Eur nuostolių atlyginimą subrogacijos tvarka, 6 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų, skaičiuojamų už priteistą sumą, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė su draudėja J. B. sudarė draudimo sutartį, kurios pagrindu buvo apdraustos patalpos, esančios adresu ( - ). Paminėtos sutarties pagrindu ieškovė kompensavo draudėjai 2 331,41 Eur dydžio nuostolius, kuriuos pastaroji patyrė dėl 2017 m. lapkričio 13 d. įvykusio vandens pratekėjimo pro nesandarų lietaus nuotekų kanalizacijos vamzdį. Daugiabučio namo adresu ( - ), administratorė – uždaroji akcinė bendrovė „Mano B. B.“, atsižvelgiant į tai pastaroji yra atsakinga už įvykio metu kilusius nuostolius. Teisinis reglamentavimas apibrėžia situaciją, kuomet draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką pereina teisė (regreso tvarka) reikalauti išmokėtų sumų grąžinimo iš atsakingo už žalą asmens, šiuo atveju – daugiabučio namo administratorės.

62.

7Atsakovė UAB „Mano B. B.“ su ieškovės ieškiniu nesutinka, teismo prašo ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė neįrodė šio ginčo atžvilgiu egzistuojančių atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio, žalos ir kaltės. Ieškovė išvadas apie įvykį sukėlusį šaltinį, galimai, padarė remdamasi išimtinai savo darbuotojų ar nukentėjusiosios paaiškinimais, tačiau jie nelaikytini specialistais/ekspertais, turinčiais atitinkamą inžinerinį išsilavinimą ir/ar turinčių kitų specifinių žinių, įgalinančių juos daryti atitinkamas išvadas. Iš bylos medžiagos nėra žinoma, kad draudikui atliekant draudiminio įvykio aplinkybių tyrimą, ar nustatant žalos dydį, būtų dalyvavę ir atsakovės specialistai. Įvertinus ieškovės pateiktus įrodymus, akivaizdu, kad ieškovė tinkamai neatliko draudiminio įvykio aplinkybių tyrimo, nenustatė tikrosios įvykio priežasties, padarinių ir tinkamai nenustatinėjo žalos dydžio. Taigi, tinkamai neištyrusi draudiminio įvykio aplinkybių, draudikė pati prisiėmė riziką dėl galimybės išieškoti išmokas iš atsakingo už žalą asmens. Pažymėjo, kad dar iki įvykio atsakovės kvalifikuoti specialistai atliko kasmetinę gyvenamojo namo, esančio ( - ), apžiūrą bei surašė apžiūros metu užfiksuotas aplinkybes 2017 m. lapkričio 3 d. kasmetiniame statinio apžiūros akte, kuriame nurodė, jog lietaus nuotekų kanalizacijos vamzdynas vietomis remontuotas, ir jo būklė yra patenkinama. Šis dokumentas atsakovės atstovo teigimu tiesiogiai įrodo faktą, kad atsakovė tinkamai vykdė savo, kaip namo administratorės, pareigas prižiūrėti bendrojo naudojimo objektų būklę.

83.

9Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas M. K. ieškovės ieškinį palaikė pilna apimtimi, teismo prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad įvykio metu buvo apgadintas draudėjai nuosavybės teise priklausantis turtas – buto sienos, grindys, baldai, ko pagrindu ieškovė draudėjai padengė patirtus nuostolius. Žala atsirado dėl 2017 m. lapkričio 13 d. įvykusios bendro naudojimo objekto – lietaus nuotekų kanalizacijos vamzdyno trūkimo. Už bendro naudojimo objektų techninį stabilumą yra atsakinga būtent daugiabučio namo administratorė UAB „Mano B. B.“.

104.

11Atsakovės atstovas advokatas A. J. teismo prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad atsakovė savo kaip bendro naudojimo objektų administratorės funkcijas įgyvendino tinkamai, į bylą pateikė dokumentus, kurie patvirtina, kad ginčo daugiabučio namo bendro naudojimo objektų būklė yra patenkinama, tad nėra pagrindo konstatuoti, kad administratorė netinkamai prižiūrėjo bendro naudojimo objektus. Pažymėjo, kad žalos kilimo šaltinis yra gyvenamojo buto teritorijoje, ko pagrindu administratorei nekyla pareiga atlyginti žalą.

12Teismas

konstatuoja:

13ieškinys tenkintinas visiškai.

145.

15Bylos duomenimis nustatyta, kad butas, esantis adresu ( - ) (toliau – Butas), nuosavybės teise priklauso J. B., kuri su ieškove sudarė draudimo sutartį Nr. 710-301-14924 (t. 1, e. b. l. 4). 2017 m. lapkričio 13 d. dėl įvykusio vandens pratekėjimo pro nesandarų lietaus nuotekų kanalizacijos vamzdį, nukentėjo draudėjai nuosavybės teise priklausantis Butas (t. 1, e. b. l. 5-6). Atsižvelgiant į tai, ieškovė draudėjai išmokėjo 2 331,41 Eur draudimo išmoką (2 003,81 Eur už apgadintą nekilnojamąjį turtą, 327,60 Eur už apgadintus baldus) (t. 1, e. b. l. 7-9, 158). Daugiabučio namo, esančio adresu ( - ), bendro naudojimo patalpų ir objektų administratore yra uždaroji akcinė bendrovė „Mano B. B.“ (buvęs pavadinimas UAB „Jūros būstas“).

16Dėl bendro naudojimo objektų.

176.

18Defektiniame akte yra nurodyta, kad 2017 m. lapkričio 13 d. buvo aplietas Butas, vanduo pradėjo bėgti iš namo 7 aukšto, vandens apliejimo priežastis – nesandarus lietaus nuotekų kanalizacijos vamzdynas (t. 1, e. b. l. 6). Atsakovė nurodė, kad 2017 m. lapkričio 13 d. buvo gautas draudėjos pranešimas dėl apipylimo, atvykę į butą atsakovės atstovai nustatė, jog apipylimą sąlygojo vamzdyno, esančio namo 26 bute, nesandarumai. 2017 m. lapkričio 23 d. atsakovės atstovams patekus į butą, adresu ( - ), buvo nustatyta, kad šiame bute pakeistas lietaus nuotekų kanalizacijos stovas iš metalinio į plastikinį, tačiau statybos darbai atlikti netinkamai, t. y. netinkamai sujungti vamzdynai dėl ko per sujungimą esant dideliam lietaus kiekiui išsiliejo vanduo. Duomenų, kas netinkamai atliko darbus, atsakovė į bylą nepateikė. Atsakovės teigimu, pastarajai nekyla pareiga atsakyti už atsiradusią žalą, kadangi ji nevykdė netinkamai atliktų remonto darbų, taip pat neturėjo galimybės nustatyti, jog statybos darbai atlikti netinkamai, kadangi lietaus nuotekų stovas yra bute, adresu ( - ). Liudytoja, draudėja J. B. teismui duodama žodinius paaiškinimus nurodė, kad tiek jos butas, tiek laiptinė, tiek ir namo pirmas aukštas 2017 m. lapkričio 13 d. buvo apipiltas vandeniu. Vanduo į butą pateko per lubas ir per sienas. Bendro naudojimo elektros skydinė buvo atjungta, nes per ją bėgo vanduo. Lietaus nuotekų kanalizacijos vamzdynas buvo keistas prieš 15 metų, tad tikėtina, kad pastarasis neatlaikė vandens kiekio. Patvirtino, kad lietaus nuotekų kanalizacijos vamzdynas yra butuose. Liudytoja, buto, esančio adresu ( - ) nuomininkė R. J. D. (t. 2, e. b. l. 20) nurodė, kad jos valdomas butas nebuvo apipiltas vandeniu. Po įvykio namo bendro naudojimo patalpų ir objektų administratorės atstovai atvyko apžiūrėti bute esantį lietaus nuotekų kanalizacijos stovą. Pastarieji liudytojai nurodė, kad dėl vandens pertekliaus bendro naudojimo lietaus nuotekų kanalizacijos stovas silpnesnėse vietose skilo, dėl ko vanduo pradėjo piltis žemyn.

197.

20Pažymėtina, kad atsakovės į bylą pateikti duomenys - 2017 m. lapkričio 14 d. statinio apžiūros aktas, atliktų darbų perdavimo - priėmimo aktas, foto nuotraukos (t. 2, e. b. l. 3-6), ieškovės į bylą pateikti duomenys bei liudytojų parodymai patvirtina, jog žala kilo dėl name esančio lietaus nuotekų kanalizacijos stovo trūkumų. Butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalis pateikia detalizuotą bendrojo naudojimo objektų sąrašą, nurodant, kad bendro naudojimo objektais yra: 1) bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės, bendrojo naudojimo balkonai ir lodžijos, kitų balkonų ir lodžijų išorinės (fasado) konstrukcijos, išorės durys, laiptinių laiptų konstrukcijos, išoriniai laiptai, nuožulnos, stogeliai); 2) bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus); 3) pastato bendrojo naudojimo patalpos – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jeigu tai nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams; 4) vietiniai inžineriniai tinklai – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme; 5) bendrojo naudojimo žemės sklypas – bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų naudojamas ir (ar) valdomas žemės sklypas. Iš pateikto teisinio reglamentavimo ir nustatytų faktinių aplinkybių konstatuotina, kad name esantis lietaus nuotekų kanalizacijos stovas patenka į daugiabučio namo bendro naudojimo objektų sąrašą, ko pagrindu bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso visiems namo bendrasavininkams.

21Dėl bendro naudojimo patalpų ir objektų administratoriaus pareigų.

228.

23Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.84 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams neįsteigus gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudarius jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis yra skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. To paties straipsnio 8 dalis nurodo, jog bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus. 2001 m. gegužės 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 603 (2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo Nr. 831 redakcija) patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų (toliau – Administravimo nuostatai) 3 punktas numato, kad pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Nuostatuose nurodytas funkcijas ir pareigas administratorius privalo atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjų interesais (Administravimo nuostatų 7.1. punktas). Pagal Įvykio metu galiojusio Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. D1-1067 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ (toliau – Reglamentas) 9 punktą gyvenamojo namo nuolatinė priežiūra (eksploatavimas) – namo būklės nuolatinis stebėjimas, kasmetines gyvenamojo namo, atskirų jo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūras, atliekamas pasibaigus žiemos sezonui, neeilines apžiūras, kurios atliekamos po stichinių nelaimių (gaisro, liūties, uragano, sprogimo ir pan.), gyvenamojo namo ar jo dalių griūties ir kitų reiškinių, sukėlusių pavojingas konstrukcijų deformacijas, taip pat keičiantis gyvenamojo namo techniniam prižiūrėtojui, statybinius tyrinėjimus, jeigu jie reikalingi gyvenamojo namo ar atskirų jo dalių būklei nustatyti, gyvenamojo namo ar jo dalių ekspertizę, gyvenamojo namo energetinio naudingumo sertifikavimą. Reglamento 5 punkte numatyta, kad privalomųjų reikalavimų visumą sudaro: reikalavimai išlaikyti gyvenamojo namo jo dalių savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus (5.1. papunktis) – mechaninio atsparumo ir pastovumo (5.1.1. papunktis), gaisrinės saugos (5.1.2. papunktis), higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos (5.1.3. papunktis), saugaus naudojimo (5.1.4. papunktis), apsaugos nuo triukšmo (5.1.5. papunktis), energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo (5.1.6. papunktis); reikalavimai gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti taip, kad (5.2. papunktis) – patalpų naudojimas atitiktų paskirtį, įregistruotą Nekilnojamojo turto kadastre (5.2.1. papunktis), būtų nepažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos (5.2.2. papunktis). Reglamento 7 punkte numatyta, kaip turi būti užtikrinamas privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas: nuolatiniu namo ir jo aplinkos būklės stebėjimu bei jų nuolatine priežiūra (namo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos techniniu aptarnavimu, patalpų valymu, priskirtos teritorijos tvarkymu ir kitais prevenciniais darbais) (7.1. papunktis); racionaliu pastato energetinio ūkio valdymu (7.2. papunktis); gyvenamojo namo, jo dalių atnaujinimo darbais, įskaitant energijos taupymo priemonių įgyvendinimą (7.3 papunktis); gyvenamojo namo avarijų likvidavimo darbais (7.4. papunktis). Reglamento 8 punkte numatyti privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo etapai: esamos gyvenamojo namo būklės nustatymas ir jos atitikimo privalomiesiems reikalavimams įvertinimas (8.1. papunktis); privalomųjų darbų nustatymas, jų vykdymo ir finansinio plano parengimas (8.2. papunktis); privalomųjų darbų įvykdymas (8.3. papunktis).

249.

25Atsakovė į bylą teismui pateikė 2017 m. lapkričio 3 d. statinio apžiūros aktą, kuriame yra nurodyta, kad daugiabučio namo, esančio adresu ( - ), lietaus nuotekų kanalizacijos vamzdynas vietomis remontuotas, vamzdyno būklė patenkinama (t. 1, e. b. l. 37-39). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė 2017 m. lapkričio 23 d. bute Nr. 26 atlikusi apžiūrą nustatė, kad bendro naudojimo lietaus nuotekų vamzdyno stovas buvo remontuotas, atlikti remonto darbai su defektais. Pažymėtina, tai, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad iki 2017 m. lapkričio 23 d. vykusios lietaus nuotekų kanalizacijos stovo apžiūros, namo administratorė būtų nustačiusi atliktų stovo remonto darbų defektus, nors šią pareigą vadovaujantis prieš tai nurodytų teisiniu reglamentavimu atsakovė turėjo. Pakartotina, kad atsakovė teismui nepateikė duomenų, patvirtinančių nuolatinę ir nepertraukiamą viso lietaus nuotekų kanalizacijos vamzdyno, įskaitant ir ginčo stovo, priežiūrą, ko pagrindu 2017 m. lapkričio 3 d. statinio apžiūros akto 6 dalis, kurioje nurodyta, kad lietaus nuotekų kanalizacijos vamzdyno būklė yra patenkinama – vertintina, kaip prieštaringa ir nepatikima. Esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms bei paminėtam teisiniam reglamentavimui, darytina pagrįsta išvada, kad atsakovė turi pareigą tiesiogiai ir nepertraukiamai vykdyti administruojamo pastato bendrojo naudojimo patalpų ir objektų priežiūrą, o vien tai, kad namo bendro naudojimo lietaus nuotekų kanalizacijos stovas yra namo bendrasavininkams nuosavybės teise priklausančiuose butuose, nepanaikina atsakovės pareigos tinkamai prižiūrėti paminėtą bendro naudojimo objektą. Atsakovė teismui nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad bendro naudojimo objektas – lietaus nuotekų kanalizacijos stovo priežiūra buvo vykdyta tinkamai. Taip pat nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių atsakovės dėtas pastangas dar prieš nurodytą įvykį patekti į butą ir užtikrinti tinkamą objekto techninį stabilumą. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė namo bendrasavininkams teikia atlygintines daugiabučio namo bendro naudojimo patalpų ir objektų priežiūros paslaugas, tad už aukščiau minėto lietaus nuotekų kanalizacijos stovo priežiūrą namo bendrasavininkai atsakovei mokėjimo pinigines lėšas.

26Dėl civilinės atsakomybės sąlygų.

2710.

28Civilinė atsakomybė kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą), atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Civilinio kodekso 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.246 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (Civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalis). Pagal Civilinio kodekso 6.1015 straipsnio 1 dalį, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Civilinio kodekso 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias Civilinio kodekso šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalėjo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (Civilinio kodekso 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai). Pagal generalinio delikto, įtvirtinto Civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją. Civilinė atsakomybė kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą), atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.246 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis).

2911.

30CK 6.1015 straipsnis nustato, jog draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009). Delikto pagrindu atsiradę santykiai yra deliktinės civilinės atsakomybės santykiai, todėl jiems taikomos atitinkamos civilinės atsakomybes taisyklės. Ieškovė, būtent, ir pareiškė ieškinį atsakovei dėl deliktinės civilinės atsakomybės taikymo (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Pareiga įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus, priežastinis ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir pasekmių tenka ieškovei. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai). Pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją. Statinių savininkai (valdytojai) žalą, atsiradusią dėl statinių trūkumų, turi atlyginti nepriklausomai nuo to, ar yra jų kaltė (CK 6.266 straipsnis).

3112.

32Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant dėl administratoriaus atsakomybės, svarbu įvertinti, kaip jis atliko jam teisės aktais pavestas funkcijas, taip pat, nustačius tam tikrus namo konstrukcijų ar jų dalių trūkumus, STR 1.12.05:2010 nuostatų kontekste turi būti vertinamas jų mastas ir reikšmė, ar darbai priskirtini privalomiesiems reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2013, 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017). Kaip minėta, Administravimo nuostatai ir Reglamento 5 punkto, 7 punkto, 8 punkto, 9 punkto nuostatos įpareigojo atsakovę vykdyti tinkamą daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpų ir objektų priežiūrą, šiuo konkrečiu atveju, nepertraukiamai, nuolatos techniškai prižiūrėti namo lietaus nuotekų kanalizacijos vamzdyną, siekiu užtikrinti inžinerinio objekto stabilumą, esant lietaus nuotekų kanalizacijos vamzdyno nesandarumams, trūkumams ar kitiems nustatytiems defektams, juos kuo skubiau pašalinant. Įvykio metu privalomieji reikalavimai buvo nustatyti Reglamente, pagal kurio priedo 1.1.1. punkto nuostatas namo būklės nuolatinis stebėjimas – atliekamas periodiškai (ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius, o gyvenamuosiuose namuose, kurie priskirti ypatingo statinio kategorijai, – ne rečiau kaip kartą per du mėnesius) ir pagal poreikį, vizualiai apžiūrint namo pagrindines konstrukcijas, fiksuojant (įskaitant fotografavimą) pastebėtus defektus, numatant priemones jiems šalinti, tikrinant gaisrinės saugos įrenginių ir priemonių būklę, bendrojo naudojimo patalpų fizinę ir sanitarinę būklę, fiksuojant ir vertinant gyventojų pranešimus apie pastebėtus konstrukcijų defektus, gaisrinės saugos ir sanitarinius pažeidimus, kas priskiriama daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros pagrindiniams darbams. Prieš tai paminėto teisinio reglamentavimo pagrindu atsakovei kyla pareiga nuolat prižiūrėti ir užtikrinti daugiabučio namo bendro naudojimo patalpų ir objektų, įskaitant ir lietaus nuotekų kanalizacijos vamzdyno, techninį stabilumą. Apdraustas Butas buvo užlietas dėl lietaus nuotekų kanalizacijos stovo, kuris priskirtinas daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo inžinerinei įrangai, nestabilumo. Vien aplinkybė, jog atsakovė, galimai, neturėjo galimybės įprastai patekti į namo bendrasavininkams nuosavybės teise priklausančias patalpas, kuriose ir yra bendro naudojimo lietaus nuotekų kanalizacijos vamzdynas, nepanaikina jos pareigos vykdyti nepertraukiamą minėto objekto techninę priežiūrą. Šiuo pagrindu atsakovė savo neveikimu – pasyviu objekto priežiūros vykdymu, sąlygojo ieškovei atsiradusią žalą. Pakartotina, kad šiuo atveju atsakovės kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, todėl ieškovei nekyla pareiga šios civilinės atsakomybės sąlygos įrodinėti.

3313.

34Žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Rungimosi civiliniame procese principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis), todėl žalos fakto įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui. Nagrinėjamu atveju byloje nekilo ginčo dėl žalos fakto ir dydžio. Turtinė žala padaroma, kai nukenčia asmens turtiniai (ekonominiai) interesai. Tiesioginė (reali) žala paprastai yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, kuris atsiranda iš karto, tiesiogiai veikiant tam tikrą objektą, pavyzdžiui, sunaikinus ar sužalojus turtą. Tokiais atvejais nukentėjusį asmenį būtina grąžinti į padėtį, kokia būtų buvusi, nepadarius jam žalos. Ieškovė žalą įrodinėja į bylą pateiktais žalos išmokėjimą patvirtinančiais dokumentais. Atsakovė žalos dydžio neginčijo. Esant byloje nustatytoms faktinėms aplinkybės ir vadovaujantis paminėtu teisiniu reglamentavimu, konstatuotina, kad ieškovė įrodė žalos faktą ir žalos dydį - 2 331,41 Eur turinę žalą.

3514.

36Ieškinys dėl žalos (nuostolių) atlyginimo gali būti tenkinamas tik nustačius visas keturias civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, kaltę žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus konstatuotina, jog atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad pastaroji neįgyvendino jai teisės aktų nustatytų pareigų - tinkamai neprižiūrėjo daugiabučio namo bendro naudojimo lietaus nuotekų kanalizacijos vamzdyno, dėl šių atsakovės pareigų nevykdymo, ieškovė patyrė 2 331,41 Eur žalą. Tarp atsakovės neteisėtų veiksmų – neveikimo ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, nes, būtent, dėl atsakovės neveikimo įvyko draudiminis įvykis ir atsirado žala.

3715.

38Esant nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju ieškovė įrodė būtinas civilinės deliktinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus atsakovės veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nustačius visas būtinąsias civilinės deliktinės atsakomybės sąlygas ieškinys kaip įrodytas ir pagrįstas tenkintinas visiškai, ieškovei iš atsakovės priteistina 2 331,41 Eur turtinės žalos atlyginimo.

39Dėl procesinių palūkanų.

4016.

41Atsakovė, praleidusi prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti ieškovei netesybas –procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Iš atsakovės priteistinos 6 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

42Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

4317.

44Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė, kreipdamasi į teismą su ieškiniu patyrė 45,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 45,00 Eur žyminis mokestis. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys tenkintinas pilna apimtimi, iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 45,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

4518.

46Ieškovė į teismo depozitinę sąskaitą 2019 m. kovo 13 d. pervedė 100,00 Eur užstatą už liudytojo atvykimą, pažymėtina, kad paminėta 100,00 Eur suma liko nepanaudota, liudytojai teismo posėdžio metu teismui teikę žodinius paaiškinimus, teismo neprašė atlyginti pastarųjų patirtų išlaidų. Atsižvelgiant į tai, ieškovei grąžintina jos 2019 m. kovo 13 d. į teismo depozitinę sąskaitą sumokėta 100,00 Eur suma.

47Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

Nutarė

48ieškinį tenkinti visiškai.

49Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „M B. B.“, juridinio asmens kodas ( - ), 2 331,41 Eur (du tūkstančius tris šimtus trisdešimt vieną Eur 41 ct) turtinės žalos atlyginimo, 6 (šešis) procentus metinių procesinių palūkanų, skaičiuojamų už priteistą sumą – 2 331,41 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2018 m. rugpjūčio 31 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 45,00 Eur (keturiasdešimt penkis Eur 00 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, juridinio asmens kodas 10017013, naudai.

50Grąžinti ieškovei ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, ieškovės į teismo depozitinę sąskaitą sumokėtą 100,00 (vieno šimto Eur 00 ct) užstatą. Ieškovei užstatą grąžinti į ieškovės banko sąskaitą Nr. ( - ), „Swedbank“, AB bankas, grąžinimą pavesti Klaipėdos apylinkės teismo finansų ir apskaitos skyriui.

51Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Petras... 2. viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę... 3. Teismas... 4. 1.... 5. Ieškovė E. I. SE Lietuvos filialas kreipėsi į teismą su ieškiniu,... 6. 2.... 7. Atsakovė UAB „Mano B. B.“ su ieškovės ieškiniu nesutinka, teismo prašo... 8. 3.... 9. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas M. K. ieškovės ieškinį palaikė... 10. 4.... 11. Atsakovės atstovas advokatas A. J. teismo prašo ieškinį atmesti kaip... 12. Teismas... 13. ieškinys tenkintinas visiškai.... 14. 5.... 15. Bylos duomenimis nustatyta, kad butas, esantis adresu ( - ) (toliau – Butas),... 16. Dėl bendro naudojimo objektų.... 17. 6.... 18. Defektiniame akte yra nurodyta, kad 2017 m. lapkričio 13 d. buvo aplietas... 19. 7.... 20. Pažymėtina, kad atsakovės į bylą pateikti duomenys - 2017 m. lapkričio 14... 21. Dėl bendro naudojimo patalpų ir objektų administratoriaus pareigų.... 22. 8.... 23. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.84 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta,... 24. 9.... 25. Atsakovė į bylą teismui pateikė 2017 m. lapkričio 3 d. statinio apžiūros... 26. Dėl civilinės atsakomybės sąlygų.... 27. 10.... 28. Civilinė atsakomybė kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę... 29. 11.... 30. CK 6.1015 straipsnis nustato, jog draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką,... 31. 12.... 32. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant dėl... 33. 13.... 34. Žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga. Pagal CK 6.249 straipsnio 1... 35. 14.... 36. Ieškinys dėl žalos (nuostolių) atlyginimo gali būti tenkinamas tik... 37. 15.... 38. Esant nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui,... 39. Dėl procesinių palūkanų.... 40. 16.... 41. Atsakovė, praleidusi prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti ieškovei... 42. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 43. 17.... 44. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 45. 18.... 46. Ieškovė į teismo depozitinę sąskaitą 2019 m. kovo 13 d. pervedė 100,00... 47. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu,... 48. ieškinį tenkinti visiškai.... 49. Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „M B. B.“,... 50. Grąžinti ieškovei ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, ieškovės į teismo... 51. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti...