Byla 2A-631/2013

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Audronės Jarackaitės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų uždarosios akcinės bendrovės „Progresyvios renovacijos“ ir viešosios įstaigos Šiaulių universiteto apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. sausio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Progresyvios renovacijos“ ieškinį atsakovui viešajai įstaigai Šiaulių universitetui dėl įsiskolinimo už papildomus statybos darbus priteisimo ir atsakovo viešosios įstaigos Šiaulių universiteto priešieškinį ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Progresyvios renovacijos“ ir trečiajam asmeniui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Statreksas“ dėl atliktų darbų aktų pripažinimo negaliojančiais ir nuostolių priteisimo; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, E. J. G., A. P., Lietuvos Respublika, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra, uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus archija“, uždaroji akcinė bendrovė „ATEA“, uždaroji akcinė bendrovė „Sanda“, bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Statreksas“, uždaroji akcinė bendrovė „Rymonta“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Trotas“.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Atsakovas VšĮ Šiaulių universitetas 2006 m., įgyvendindamas Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų remiamą projektą, supaprastinto atviro konkurso būdu vykdė viešąjį pirkimą dėl Šiaulių universiteto akademinės bibliotekos statybos rangos darbų (rekonstrukcijos) įsigijimo. Viešąjį pirkimą laimėjo UAB „Statreksas“ (toliau – trečiasis asmuo), su kuriuo 2006 m. rugpjūčio 19 d. buvo sudaryta rangos sutartis (toliau – Rangos sutartis); joje numatyta kaina – 8 216 924 Lt. 2006 m. rugsėjo 4 d. trečiasis asmuo ir ieškovas UAB „Progresyvios renovacijos“ sudarė subrangos sutartį (toliau – Subrangos sutartis), kuria ieškovas įsipareigojo atlikti Rangos sutartyje numatytus darbus. Vykdant Rangos sutartį, paaiškėjo, kad tinkamam joje numatytų darbų atlikimui reikalingi papildomi statybos darbai. Dėl šios priežasties atsakovas supaprastintų neskelbiamų derybų būdu pakvietė trečiąjį asmenį pateikti pasiūlymą papildomiems darbams atlikti. Tokį pasiūlymą, veikdami 2007 m. lapkričio 20 d. sudarytos jungtinės veiklos sutarties pagrindu (toliau – Jungtinės veiklos sutartis), pateikė trečiasis asmuo ir ieškovas. Remiantis šiuo pasiūlymu, tarp ieškovo, trečiojo asmens ir atsakovo 2007 m. lapkričio 23 d. buvo sudarytas susitarimas prie Rangos sutarties (toliau – Susitarimas); jame numatyta kaina – 2 403 947,45 Lt. 2008 m. vasario 21 d. įsiteisėjo teismo nutartis dėl trečiojo asmens bankroto bylos iškėlimo. 2008 m. spalio 10 d. Šiaulių universiteto akademinė biblioteka buvo pripažinta tinkama naudoti. Atsakovas sumokėjo trečiajam asmeniui ir ieškovui visą Rangos sutartyje ir Susitarime numatytą kainą – 10 620 860,80 Lt.

6Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 824 489 Lt už papildomus statybos darbus, atliktus 2008 m. rugsėjo – spalio mėn. Ieškovo teigimu, atsakovo iniciatyva statinio techninis projektas buvo keičiamas ir po Susitarimo sudarymo, dėl ko atsirado būtinybė atlikti papildomus darbus. Ieškovas visus šiuos darbus atliko, tačiau atsakovas nepagrįstai atsisakė priimti ir pasirašyti atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus bei atsiskaityti. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovas papildomų darbų rezultatu naudojasi, be to, neatlikus šių darbų, statinys nebūtų buvęs pripažintas tinkamu naudoti, nebūtų buvusios įsisavintos paramos lėšos. Bylos nagrinėjimo metu atlikus teismo paskirtą statinio statybos ekspertizę, ieškovas padidino reikalavimą iki 1 138 063,02 Lt, motyvuodamas, kad ekspertas nustatė būtent tokią atliktų papildomų statybos darbų vidutinę rinkos vertę.

7Atsakovas pareiškė priešieškinį, iš esmės prašydamas pripažinti papildomų darbų priėmimo–perdavimo aktus, kuriais grindžiamas ieškinys, negaliojančiais. Atsakovo teigimu, Rangos sutartyje ir Susitarime buvo nustatyta fiksuota kaina, nebuvo numatyta jos keitimo galimybių; be to, kaina apskritai galėjo būti keičiama tik viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Ieškovas neinformavo apie papildomų darbų atlikimo būtinybę, darbų sąmatos nepasirašytos atsakovo, darbų perdavimas neatitiko įstatyme nustatytos tvarkos, o aktai – formos reikalavimų. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad iš ieškovo perduotos išpildomosios statybos darbų dokumentacijos yra akivaizdu, jog papildomi darbai nebuvo atlikti. Atlikus byloje statybos ekspertizę, atsakovas pareiškė papildomą reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo bei reikalavimą dėl ankstesnių atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktų (jų dalių) pripažinimo negaliojančiais. Atsakovo teigimu, ekspertas nustatė, kad 566 591,33 Lt atsakovas sumokėjo už darbus, kurių ieškovas ir trečiasis asmuo iš tiesų neatliko. Atsižvelgdamas į tai, kas šiuos darbus turėjo atlikti, atsakovas prašė priteisti iš trečiojo asmens 267 165,33 Lt, iš ieškovo – 253 669 Lt ir solidariai iš trečiojo asmens ir ieškovo – 51 539 Lt nuostoliams atlyginti, taip pat pripažinti darbų aktus (jų dalis), pagal kuriuos šie darbai esą buvo atlikti ir priimti, negaliojančiais.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Šiaulių apygardos teismas 2012 m. sausio 11 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė.

10Teismas konstatavo, kad Rangos sutartyje ir Susitarime nustatyta konkreti kaina, kuri pagal įstatymą negali būti nei didinama, nei mažinama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.653 str. 5 d.); šalys privalo prisiimti tokio susitarimo pasekmes. Teismas sprendė, kad ieškovas neturi reikalavimo teisės į atsakovą dėl galbūt atliktų papildomų darbų, numatytų Rangos sutartyje, apmokėjimo, nes ieškovas nebuvo šios sutarties šalis. Darbus pagal šią sutartį ieškovas vykdė kaip subrangovas Subrangos sutarties pagrindu, todėl tokį reikalavimą gali reikšti tik generaliniam rangovui – trečiajam asmeniui (CK 6.650 str. 3, 4 d.). Bankroto administratoriaus duomenimis, šia teise ieškovas yra pasinaudojęs – trečiojo asmens bankroto byloje yra patvirtintas 112 921,59 Lt dydžio jo finansinis reikalavimas. Bankroto administratorius taip pat nurodė, kad atsakovas yra visiškai atsiskaitęs su trečiuoju asmeniu pagal Rangos sutartį; bankroto byloje atsakovas nėra nei kreditorius, nei debitorius. Teismas, vertindamas ieškovo sąžiningumą, pažymėjo, kad ieškovo ir trečiojo asmens pagrindinis akcininkas yra tas pats asmuo, o po trečiojo asmens bankroto bylos iškėlimo administratoriaus nurodymu atsakovas mokėjimus pagal Rangos sutartį vykdė tiesiogiai ieškovui. Tai, kad ieškovas reiškia reikalavimus dėl tų pačių statybos darbų tiek trečiajam asmeniui, tiek atsakovui, teismo nuomone, parodo nesąžiningą ieškovo siekį pasipelnyti. Teismas pažymėjo, kad statinio pripažinimo tinkamu naudoti akte nurodyta faktinė statybos kaina – 10 620 871 Lt. Statinys įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, jame nurodyti minėto akto duomenys. Pagal įstatymą nurodytame registre esantys duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str.). Šalys neginčija Nekilnojamojo turto registre nurodyto statinio pripažinimo tinkamu naudoti duomenų teisingumo, todėl, teismo vertinimu, šalių priešpriešiniai reikalavimai dėl papildomų darbų apmokėjimo ir nuostolių atlyginimo dėl neatliktų darbų, yra nepagrįsti. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju taikytinos ir imperatyvios Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) nuostatos, draudžiančios sudarant ir vykdant pirkimo sutartį keisti laimėjusio tiekėjo pasiūlyme nurodytą kainą ir pasiūlyme bei pirkimo dokumentuose nustatytas pirkimo sąlygas. Teismas taip pat nurodė įvertinantis aplinkybę, kad VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra pripažino tinkamomis visas išlaidas, patirtas pagal Rangos sutartį ir Susitarimą, bei išmokėjo paramos lėšas. Teismas, apibendrindamas išdėstytą, konstatavo, kad ieškovas statybos darbus vykdė Subrangos sutarties pagrindu, ieškovo ir atsakovo nesiejo statybos rangos teisiniai santykiai, todėl ieškovo atsakovui pareikšti turtiniai reikalavimai dėl atliktų papildomų statybos darbų kainos, viršijančios paramos projektui sumą, – 10 620 871,45 Lt, yra nepagrįsti. Tais pačiais pagrindais atmestini ir atsakovo priešieškinio reikalavimai ieškovui dėl Rangos sutartyje numatytų ir faktiškai neatliktų darbų kainos priteisimo ir šiuos darbus pagrindžiančių aktų pripažinimo negaliojančiais. Teismo nuomone, atsakovo reikalavimai trečiajam asmeniui taip pat atmestini. Visų prima dėl to, kad jie trečiojo asmens bankroto byloje nebuvo pareikšti per teismo nustatytą terminą. Be to, atsakovas neturi teisės reikalauti grąžinti projektui skirtų paramos lėšų, nes niekada nebuvo jų savininkas ir todėl nepatyrė jokių nuostolių (CK 6.249 str.). Teismas taip pat nurodė įvertinantis ekspertizės išvadas ir eksperto paaiškinimus, kad dalis išvadose nurodytų neatliktų darbų galėjo būti fiziškai atlikti, tačiau neturi reikalingos dokumentacijos jų baigtumui konstatuoti, kad vietoje neatliktų darbų buvo atlikti kiti darbai, kurių vidutinė rinkos kaina 2008 m. siekė 1 138 063,02 Lt, t. y. viršijo atsakovo prašomą priteisti sumą. Kartu teismas nurodė iš dalies sutinkantis su atsakovo reikalavimu pripažinti, kad jis pagrįstai atsisakė pasirašyti ieškovo pateiktus papildomų darbų priėmimo–perdavimo aktus, bei reikalavimu pripažinti šiuos aktus negaliojančiais. Kadangi šalių nesiejo statybos rangos teisiniai santykiai, ieškovo vienasmeniškai surašyti darbų aktai yra niekiniai ir negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti juos negaliojančiais (CK 1.78 str. 1 d.). Remdamasis tuo, teismas atmetė šį priešieškinio reikalavimą, nes sprendė, kad jis yra perteklinis bei nesukuria teisinių pasekmių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 str.).

11III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

12Ieškovas UAB „Progresyvios renovacijos“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

131. Ieškovas turi teisę reikalauti, kad atsakovas apmokėtų už papildomus darbus, nes ieškovas, 2008 m. sausio 16 d. iškėlus generalinio rangovo (trečiojo asmens) bankroto bylą, perėmė jo teises ir pareigas. Pirma, pats atsakovas 2009 m. vasario 3 d. rašte nurodė, kad, bankrutavus trečiajam asmeniui, jo darbus bankroto administratorius perleido ieškovui. Be to, 2007 m. lapkričio 23 d. sudarytame Susitarime ieškovas ir trečiasis asmuo įvardijami rangovais. Antra, nuo bankroto bylos iškėlimo ir atestato, suteikiančio teisę vykdyti rangovo funkcijas, panaikinimo 2008 m. balandžio 11 d. trečiasis asmuo objektyviai negalėjo vykdyti generalinio rangovo funkcijų, dalyvauti pripažįstant statinį tinkamu naudoti. Trečia, 2008 m. spalio 10 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti akte generaliniu rangovu nurodomas ieškovas.

142. Atsakovo pareiga apmokėti už papildomus darbus įtvirtinta FIDIC sąlygose, kurios buvo sudėtinė Rangos sutarties dalis. Atsakovo techninis prižiūrėtojas, pakeisdamas statinio techninį projektą (FIDIC Bendrųjų sąlygų 1.1.1.5, 1.8, 3.1, 3.3, 3.5, 4.1, 13.1 p, Konkrečiųjų sąlygų 13.3 p.), davė ieškovui nurodymą atlikti papildomus darbus, t. y. kartu tokiais veiksmais atsakovas pakeitė šalių sudarytą Rangos sutartį pagal FIDIC Bendrųjų sąlygų 13.1 punkto e papunktį.

153. Statinio projektinė dokumentacija po Rangos sutarties pasirašymo buvo keičiama atsakovo iniciatyva ir išimtinai dėl atliktų pakeitimų atsirado poreikis atlikti papildomus darbus; statinys pripažintas tinkamu naudoti pagal pakeistą techninę dokumentaciją. Teismo ekspertas pripažino, kad pradiniai techninio projekto sprendiniai buvo keičiami. Tai, kad statinys pripažintas tinkamu naudoti, kartu patvirtina, jog tiek projektas, tiek jo pakeitimai atitinka teisės aktų reikalavimus.

164. Teismo eksperto išvada, kad projekto pakeitimai nebuvo suderinti su atsakovu, yra visiškai nepagrįsta ir prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Statybos techniniai reglamentai nenustato atsakovo sutikimo projekto pakeitimams formos. Tai, kad visi pakeitimai buvo suderinti su atsakovu ir daromi jo iniciatyva, patvirtina liudytojų Virginijos Bakšienės ir Donaldo Trainausko paaiškinimai, taip pat faktas, jog visus papildomus darbus atsakovas priėmė ir juos naudoja. Buvo gautas ne tik bendras atsakovo pritarimas pradinės projektinės dokumentacijos pakeitimams, tačiau ir kiekvienas pakeitimas buvo atskirai numatytas ir šalių aptartas.

17Atsakovas VšĮ Šiaulių universitetas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas priešieškinis, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priešieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

181. Teismas, sutikęs su atsakovo reikalavimu pripažinti, kad jis pagrįstai atsisakė pasirašyti ieškovo pateiktus papildomų darbų priėmimo–perdavimo aktus, bei reikalavimu pripažinti šiuos aktus negaliojančiais, turėjo tai nurodyti ir sprendimo rezoliucinėje dalyje (CK 1.78 str. 5 d., CPK 270 str. 5 d.). Ginčijami aktai gali sukelti atsakovui teisinių pasekmių (CK 6.694 str. 4 d.).

192. Teismas nepasisakė dėl priešieškinio reikalavimo pripažinti negaliojančiais darbų priėmimo–perdavimo aktus, kuriuose pagal ekspertizės išvadą nurodyti neatlikti, tačiau apmokėti darbai. Kadangi tokie darbai nebuvo atlikti, jie į aktus įtraukti neteisėtai ir nepagrįstai; šie sandoriai yra niekinai ir jų klausimą teismas privalėtų spręsti ex officio. Pagal šiuos aktus sumokėtos lėšos buvo gautos iš valstybės biudžeto, todėl tokių aktų pateikimas pažeidžia viešąjį interesą, prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei. Atsakovas gali prisiteisti nuostolių atlyginimą tik nuginčijęs aptariamus aktus.

203. Teismas nepagrįstai sprendė, kad, nenuginčijus statinio pripažinimo tinkamu naudoti akte nurodytos kainos, atsakovo priešieškinio reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo negali būti tenkinamas. Aplinkybė, kad dalis aktuotų darbų nebuvo atlikta, paaiškėjo tik susipažinus su ekspertizės aktu. Be to, statinio pripažinimo tinkamu naudoti akte nurodyta atliktų darbų kaina nėra sudėtinė Nekilnojamojo turto registro duomenų dalis, todėl ji neturėjo būti ginčijama kažkokia specialia tvarka.

214. Teismo motyvas atmesti priešieškinį ieškovui dėl nuostolių atlyginimo dėl to, kad ieškovas buvo ne rangovas, o subrangovas, yra nepagrįstas. Būtent ieškovas pagal Susitarimą pateikė atsakovui darbų priėmimo–perdavimo aktus 253 669 Lt sumai ir šią sumą iš atsakovo gavo. Tokių nuostolių patyrimą lėmė nesąžiningas ieškovo elgesys.

225. Teismo motyvas atmesti priešieškinį trečiajam asmeniui dėl nuostolių atlyginimo dėl to, kad atsakovo finansinis reikalavimas trečiojo asmens bankroto byloje nebuvo pareikštas per teismo nustatytą terminą, yra nepagrįstas. Aplinkybė, kad dalis aktuotų darbų nebuvo atlikta, paaiškėjo tik susipažinus su ekspertizės aktu, todėl tik po to atsirado pagrindas reikšti tokį reikalavimą. Be to, trečiasis asmuo ginčijo šį atsakovo reikalavimą, todėl jis nebūtų buvęs pripažintas ne ieškinine tvarka. Dėl trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų atsakovas patyrė 267 165,33 Lt nuostolių.

236. Tam tikra dalis tokių pačių darbų buvo numatyta tiek Rangos sutartyje, tiek Susitarime, todėl konkrečiai išskirti neatliktų darbų ir sumų nėra galimybės. Šie darbai buvo atliekami ir kai rangovu buvo trečiasis asmuo, ir kai rangovais buvo trečiasis asmuo ir ieškovas. Pagal atsakovą apmokėta neatliktų aptariamų darbų kaina siekia 51 539 Lt; ši suma buvo sumokėta tiek trečiajam asmeniui, tiek ieškovui. Kadangi trečiasis asmuo ir ieškovas nuostolių atsakovui padarė bendrais veiksmais, be to, jie veikė jungtinės veiklos pagrindu, todėl 51 539 Lt suma iš šių asmenų priteistina solidariai (CK 6.6 str. 3 d., 6.279 str. 1 d.).

247. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas neturi teisės reikalauti grąžinti projektui skirtų paramos lėšų, nes niekada nebuvo jų savininkas ir todėl nepatyrė jokių nuostolių. Rangos sutartį ir Susitarimą pasirašė būtent atsakovas, kuris ir įsipareigojo atsiskaityti už pagal šiuos sandorius atliktus statybos darbus. Ieškovas tokiu argumentu apskritai nesirėmė, todėl teismas, panaudodamas jį sprendime, pažeidė rungimosi principą. Paramos projektui sutartimi atsakovas įsipareigojo prisidėti prie projekto 5 proc. nuosavų lėšų, todėl bent šioje dalyje turi reikalavimo teisę dėl nuostolių atlyginimo.

258. Teismai nepagrįstai nurodė, kad pagal ekspertizės išvadas ir ekspertą dalis išvadose nurodytų neatliktų darbų galėjo būti fiziškai atlikti, tačiau neturi reikalingos dokumentacijos jų baigtumui konstatuoti, kad vietoje neatliktų darbų buvo atlikti kiti darbai, kurių vidutinė rinkos kaina 2008 m. siekė 1 138 063,02 Lt. Ekspertas teismo posėdyje iš tiesų pripažino, kad dalis ekspertizės išvadose nurodytų neatliktų darbų faktiškai galėjo būti atlikti, tačiau nėra jų baigtumui konstatuoti reikalingos dokumentacijos. Tačiau ekspertas nenurodė, kokie iš šių dokumentų konkrečiai reikalingi, o ieškovas tokių aplinkybių net neįrodinėjo, nors tokia pareiga teko jam (CPK 178 str.). Dėl šios priežasties teismas negalėjo nuspręsti atmesti atitinkamus atsakovo reikalavimus. Be to, teismo teiginys, kad ekspertas paaiškino, jog vietoje neatliktų darbų buvo atlikti kiti darbai, yra neteisingas. Teismo sprendime tokie esą kiti darbai nėra nurodyti.

26Atsakovas VšĮ Šiaulių universitetas prašo atmesti ieškovo apeliacinį skundą.

27Atsakovo teigimu, nei Susitarimas, nei kitos skunde nurodytos aplinkybės nereiškia, kad atsakovas pripažino ieškovą generalinio rangovo funkcijų perėmėju. Atsakovo nuomone, ieškovo nurodytos FIDIC Bendrųjų sąlygų nuostatos tik įvirtina techninio prižiūrėtojo teises ir pareigas, kurios pačios savaime, net ir tuo atveju, kai darbai atlikti techninio prižiūrėtojo nurodymu, nesuponuoja atsakovo pareigos apmokėti už šiuos darbus. Pagal FIDIC Bendrųjų sąlygų 3.1 punktą techninis prižiūrėtojas neturi teisės keisti sutarties. Be to, byloje apskritai nėra įrodymų, kad būtent techninis prižiūrėtojas būtų davęs ieškovui nurodymus atlikti papildomus darbus. Atsakovas pažymi, kad trečiasis asmuo, nenurodydamas savo pasiūlyme ieškovo kaip pasitelkiamo subrangovo, taip pat perduodamas jam atlikti visus Rangos sutartyje numatytus darbus, pažeidė konkurso sąlygų reikalavimus. Trečiasis asmuo ir ieškovas įsipareigojo pagal Rangos sutartį ir Susitarimą atlikti darbus už sutartyse nustatytą kainą; jokių susitarimų dėl papildomų apmokėjimų nebuvo sudaryta. Trečiasis asmuo ir ieškovas savo pasiūlymuose pateikė veiklos sąrašą ir lokalines sąmatas, kurios neviršijo atsakovo numatytos bendros statybos darbų kainos. Abiejų pirkimų dokumentuose buvo įtvirtintas kainos nustatymo principas „viskas įtraukta“, todėl ieškovas, pasirašydamas Susitarimą, prisiėmė riziką dėl galimų papildomų išlaidų. Atsakovo teigimu, ieškovas, grįsdamas reikalavimą dėl papildomų darbų apmokėjimo, remiasi statybos darbų žurnalais, tačiau juose esančios šių darbų atlikimo įrašų datos rodo, kad praktiškai visi jie pradėti atlikti iki Susitarimo sudarymo – tuo metu, kai ieškovas buvo trečiojo asmens subrangovas pagal Rangos sutartį.

28Ieškovas UAB „Progresyvios renovacijos“ prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą.

29Ieškovo teigimu, ekspertizės akte nurodomos akivaizdžiai neteisingai faktinės aplinkybės (nurodoma, kad tam tikrų darbų neatliko ieškovas, nors iš tiesų juos atliko ir perdavė trečiasis asmuo; daroma išvada, kad tam tikri darbai neatlikti, nors kartu pripažįstama, jog nėra galimybės nustatyti, ar jie atlikti ar ne), todėl teismas pagrįstai juo nesirėmė. Atsakovas, formaliai remdamasis ekspertizės aktu ir teigdamas, kad dalis statybos darbų neatlikta, neatsižvelgia į tai, jog vietoj vienų darbų atsakovo nurodymu buvo atlikti juos pakeičiantys kiti darbai. Tai patvirtina statybos darbų žurnalai, iš dalies ir eksperto paaiškinimai teismo posėdžio metu. Be to, dalis atsakovo neatliktais įvardijamų darbų yra akivaizdūs darbai, dėl ko jų trūkumai ar neatliktas kiekis privalėjo būti nurodytas priimant darbus. To nepadaręs, atsakovas neteko teisės remtis darbo trūkumų faktu (CK 6.662 str. 3 d.).

30Trečiasis asmuo BUAB „Statreksas“ prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą.

31Trečiojo asmens teigimu, visi ginčijami darbų priėmimo–perdavimo aktai yra pasirašyti atsakovo, jokių pastabų dėl atliktų darbų kokybės juose nenurodyta. Už visus darbus yra sumokėta, todėl atsakovas, patvirtinęs sandorį, netenka teisės jį ginčyti (CK 1.79 str. 1 d., 2 d. 1 p.).

32Trečiasis asmuo UAB „ATEA“ prašo atmesti atsakovo reikalavimą pripažinti tarp ieškovo ir trečiojo asmens sudarytos subrangos sutarties pakeitimą, įvardijamą skirtuminių sąskaitų suvestine (trečiojo asmens atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą ieškovui), o kitus šalių skundų reikalavimus spręsti teismo nuožiūra.

33Trečiojo asmens teigimu, jis tinkamai atliko visus darbus, kuriais atsakovas vis dar naudojasi ir jokių pretenzijų nereiškia. Šioje byloje paskirta ekspertizė taip pat nenustatė, kad trečiasis asmuo nebūtų atlikęs kokių nors darbų. Be to, skirtuminių sąskaitų suvestinės ir su ja susijusių darbų pagrįstumas buvo vertinamas ir kitose bylose, o jose priimtuose sprendimuose konstatuota, kad visi darbai, numatyti subrangos sutartyje su ieškovu, yra atlikti visa apimtimi ir tinkamai. Kadangi nurodytose bylose dalyvavo ir šios bylos šalys, nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią (CPK 279 str. 4 d.).

34Teisėjų kolegija

konstatuoja:

35IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

36Dėl ieškovo reikalavimo vertinimo viešųjų pirkimų teisės kontekste

37Ieškovas reikalauja iš atsakovo apmokėti už papildomus statybos darbus, atliktus rekonstruojant Šiaulių universiteto akademinę biblioteką. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamam ginčui svarbi aplinkybė yra ta, kad pirminių rekonstrukcijos darbų pirkimas, kurio pagrindu buvo sudaryta Rangos sutartis, taip pat ankstesnių papildomų darbų pirkimas, kurio pagrindu buvo sudarytas Susitarimas, buvo atliekami kaip viešieji pirkimai VPĮ nustatyta tvarka. Ieškiniu prašomi atlyginti papildomi darbai susiję su tuo pačiu statiniu ir jame atliekamais (atliktais) statybos darbais.

38VPĮ normos, reglamentuojančios viešųjų pirkimų tvarką, šių pirkimų subjektų teises, pareigas ir atsakomybę, yra imperatyvios. Viešųjų pirkimų sutarčių pagrindu tarp šalių susiklostantiems santykiams CK taikomas tiek, kiek kiti įstatymai nenustato ko kita (CK 6.382 str., 6.705 str.). Be to, šalių susitarimai negali paneigti imperatyvių įstatymų normų (CK 6.157 str.). Viešųjų pirkimų teisės prasme šalių ginčo santykiuose atsakovas veikė kaip perkančioji organizacija, o trečiasis asmuo ir ieškovas – tiekėjai. Kolegijos nuomone, šalių elgesys ir reikalavimų pagrįstumas visų pirma vertintinas VPĮ normų kontekste.

39Nors ieškovas įrodinėja, kad papildomi darbai buvo atlikti būtent atsakovo iniciatyva ir paliepimu, kad tokią galimybę nustatė šalis saistančios sutartys ir todėl atsakovas turi apmokėti už darbus, tačiau nurodytas susitarimas, net nenagrinėjant, ar jis iš tiesų buvo, visų pirma privalėjo būti sudarytas laikantis imperatyvių VPĮ normų. To padaryta nebuvo. Teisėjų kolegija pažymi, kad VPĮ (2007 m. spalio 18 d. redakcija; šia redakcija remiamasi nutartyje) 18 straipsnio 3 dalies nuostata, kad sudarant viešojo pirkimo sutartį negali būti keičiama laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kaina ir pirkimo dokumentuose bei pasiūlyme nustatytos pirkimo sąlygos, taip pat to paties straipsnio 6 dalies 11 punkto nuostata, kad pirkimo sutartyje privalo būti sąlyga, draudžianti keisti sutarties sąlygas jos galiojimo metu, negali būti aiškinamos taip, kad, jeigu pačiuose ginčo šalių ankstesniuose susitarimuose, sudarytuose atlikus viešųjų pirkimų procedūras, būtų numatyta galimybė įsigyti papildomų darbų, tokios sutartinės nuostatos paneigtų būtinybę organizuoti naują viešąjį pirkimą. Priešingai, atsakovas buvo perkančioji organizacija, todėl privalėjo vykdyti viešojo pirkimo procedūras papildomiems darbams įsigyti. Pažymėtina, kad VPĮ tiesiogiai reglamentavo papildomų darbų įsigijimą, numatydamas, pavyzdžiui, galimybę juos įsigyti neskelbiamų derybų būdu (56 str. 4 d. 1 p., 86 str. 11 d. 1 p.).

40Kalbant bendrai, už tinkamą VPĮ vykdymą yra atsakinga perkančioji organizacija; jeigu ji nevykdo ar netinkamai vykdo iš VPĮ išplaukiančių pareigų, jai turi tekti neigiami padariniai. Kita vertus, net ir nustačius VPĮ nuostatų pažeidimą, tiekėjo teisės ginamos tokia apimtimi, kiek VPĮ tiekėjui jų suteikia, t. y. turi būti vertinama, kokias teises tiekėjas įgytų, jei perkančioji organizacija laikytųsi įstatymo. Tiekėjai taip pat yra profesionalūs viešųjų pirkimų teisinių santykių subjektai, todėl, nors atsakomybė už VPĮ vykdymą tenka perkančiajai organizacijai, tiekėjai žinodami arba turėdami žinoti apie atitinkamą VPĮ reguliavimą, už VPĮ laikymąsi taip pat turi prisiimti dalį atsakomybės. Kolegijos įsitikinimu, nagrinėjamu konkrečiu atveju labai svarbi aplinkybė yra ta, kad trečiasis asmuo trečiasis asmuo ir ieškovo atsakovo atžvilgiu elgėsi nesąžiningai.

41Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas ir trečiasis asmuo yra susiję, nes sutampa pagrindinis jų akcininkas. Taigi šių asmenų veiksmai iš esmės gali būti vertinami kaip bendri. Bylos duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad trečiasis asmuo, savo pasiūlyme atvirame konkurse nenurodydamas ieškovo kaip ketinamo pasitelkti subrangovo, taip pat perleisdamas iš esmės visus darbus pagal Rangos sutartį atlikti ieškovui, pažeidė konkurso sąlygas (konkurso sąlygų 3.2 p., trečiojo asmens pasiūlymo 7 l., Subrangos sutarties 1.3 p). Tokios pirkimo dokumentų sąlygos trečiajam asmeniui turėjo būti žinomos, todėl nurodytas jo elgesys vertintinas aiškiai nesąžiningu. Ieškovas, atlikdamas papildomus darbus, už kuriuos ieškiniu reikalauja apmokėjimo, taip pat turėjo žinoti, kad tokius darbus atsakovas gali įsigyti tik vykdydamas viešąjį pirkimą, nes analogiško pobūdžio darbai prieš tai buvo nupirkti būtent vadovaujantis VPĮ ir ieškovas šiame pirkime dalyvavo.

42Ieškovo įrodinėjami faktiniai santykiai dėl papildomų darbų užsakymo savo esme atitinka neskelbiamas supaprastintas derybas. VPĮ 86 straipsnio 11 dalies 1 punktas nustatė, kad neskelbiamų supaprastintų derybų būdu taip pat gali būti perkamos paslaugos ir darbai, kai dėl aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, paaiškėja, kad yra reikalingi papildomi darbai arba paslaugos, kurie nebuvo įrašyti į sudarytą pirkimo sutartį, tačiau be kurių negalima užbaigti sutarties vykdymo; tokia pirkimo sutartis gali būti sudaroma tik su tuo tiekėju, su kuriuo buvo sudaryta pradinė pirkimo sutartis, o jos ir visų kitų papildomai sudarytų pirkimo sutarčių kaina neturi viršyti 15 procentų pradinės pirkimo sutarties kainos. Pažymėtina, kad Rangos sutarties kaina – 8 216 924 Lt, Susitarimo, kuriuo neskelbiamų supaprastintų derybų būdu jau buvo pirkti papildomi darbai, kaina – 2 403 947,45 Lt, todėl akivaizdu, kad nurodytų papildomų darbų ir ieškovo prašomų atlyginti papildomų darbų kaina viršijo numatytą 15 proc. ribą. Dėl šios priežasties įsigyti iš ieškovo darbų neskelbiamų supaprastintų derybų būdu nebūtų buvę galima. Jeigu viešasis pirkimas būtų buvęs atliekamas kitais, konkurenciją užtikrinančiais būdais, ieškovo galimybė laimėti tokį pirkimą lieka neaiški. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad, kolegijos įsitikinimu, Susitarimu įgyti papildomi darbai taip pat negalėjo būti perkami neskelbiamų supaprastintų derybų būdu, nes ir jų kaina viršijo nurodytą 15 proc. dydį. Tokios supaprastintos derybos negalėjo būti vykdomos VPĮ 86 straipsnio 8 dalies 1 punkto pagrindu, nes būtent aptariamas 11 dalies 1 punktas tiksliausiai atitiko susiklosčiusią faktinę situaciją.

43Išdėstyta teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad, net ir tuo atveju, jeigu papildomi darbai būtų buvę atlikti esant atsakovo nurodymui, ieškovas negali pretenduoti į jų kainą, o ieškinio tenkinimas akivaizdžiai neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

44Šalys taip pat nesutaria dėl ieškovo statuso – ieškovas statybos rangos teisinių santykių prasme buvo generalinis rangovas ar subrangovas. Pirmosios instancijos teismas laikė, kad ieškovas veikė kaip subrangovas, todėl reikalavimą dėl apmokėjimo už papildomus darbus, teismo nuomone, turi reikšti ne atsakovui (užsakovui), o trečiajam asmeniui (generaliniam rangovui) (CK 6.650 str. 4 d.).

45Atsakovas Rangos sutartį sudarė su trečiuoju asmeniu, o ieškovas šioje sutartyje numatytus darbus vykdė (minėta, pažeidžiant atviro konkurso sąlygas) pagal su trečiuoju asmeniu sudarytą Subrangos sutartį, taigi veikė kaip subrangovas. Kaip matyti iš ekspertizės akto, dauguma darbų, už kuriuos ieškiniu reikalaujama apmokėjimo, buvo atliekami būtent pagal Rangos sutartį (akto 218-219 l.). Ieškovas savo tapimą generaliniu rangovu (rangovu) iš esmės sieja su Susitarimu, kadangi jį iš vienos pusės pasirašė ieškovas ir trečiasis asmuo, įvardijami rangovais. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal minėtą VPĮ 86 straipsnio 11 dalies 1 punktą pirkimo sutartis papildomiems darbams galėjo būti sudaryta tik su tuo tiekėju, su kuriuo buvo sudaryta pradinė pirkimo sutartis, – su trečiuoju asmeniu. Ieškovo dalyvavimas šiam Susitarime lygiais pagrindais su trečiuoju asmeniu yra neteisėtas, o ieškovas apie tai turėjo žinoti. Dėl šios priežasties, kolegijos įsitikinimu, Susitarimas nepakeitė ieškovo, kaip subrangovo, statuso ir toks statusas išliko visų statybos darbų metu. Kitos ieškovo nurodomos su generalinio rangovo funkcijomis susijusios aplinkybės yra teisiškai nereikšmingos, nes neparodo susitarimo su atsakovu dėl tokių funkcijų perėmimo.

46Nurodyta taip pat leidžia konstatuoti, kad ieškovas neturi reikalavimo teisės į atsakovą. Pretenzijos dėl papildomų darbų apmokėjimo, kaip teisingai konstatavo teismas, tokiu atveju turėtų būti reiškiamos trečiojo asmens bankroto byloje.

47Dėl ieškovo reikalavimo vertinimo šalių sutartinių santykių kontekste

48Teisėjų kolegijos nuomone, byloje nėra pakankamai įrodymų konstatuoti, kad ieškovo nurodomi darbai apskritai buvo vykdomi atsakovo pavedimu ir su juos suderinus, o ne veikiant savo rizika (CPK 185 str.).

49Ieškovo skunde cituojamos FIDIC Bendrųjų ir Konkrečiųjų sąlygų nuostatos nepatvirtina, kad techninio prižiūrėtojo nurodymai laikomi sutarties pakeitimu atsakovo iniciatyva. FIDIC Bendrųjų sąlygų 3.1 punktas nustato, kad techninis prižiūrėtojas neturi teisės keisti sutarties, be to, pagal 3.5 punktą, spręsdamas kokį nors klausimą, techninis prižiūrėtojas privalo pasitarti su kiekviena šalimi. Pagal FIDIC Konkrečiųjų sąlygų 13.3 punktą techninis prižiūrėtojas, nurodydamas daryti pakeitimą arba jam pritardamas, privalo veikti pagal Bendrųjų sąlygų 3.5 punktą, kad sutartų arba nuspręstu dėl sutarties kainos patikslinimo ir dėl mokėjimo žiniaraščio. Jokio rašytinio susitarimo dėl papildomų darbų atlikimo tarp ieškovo ir atsakovo nėra sudaryta. Ekspertizės akte taip pat konstatuota, kad tam tikra pakeista normatyvinė dokumentacija atsakovo nėra pasirašyta (akto 120 l.). Objektinė sąmata, kurioje numatyta papildomų darbų kaina, atsakovo taip pat nepasirašyta (t. 1, b. l. 61).

50Dėl šios priežasties ieškovo ieškinys taip pat negali būti tenkinamas (CK 6.684 str. 4, 5 d.).

51Dėl atsakovo reikalavimo pripažinti papildomų darbų aktus negaliojančiais

52Atmetus ieškinį aukščiau nurodytais argumentas, papildomų darbų aktai, kuriais jis buvo grįstas, nesukelia atsakovui pasekmių nei šioje byloje, nei jokiu kitu atveju (pvz., ateityje šiais aktais grindžiant reikalavimą dėl nepagrįsto praturtėjimo ar žalos atlyginimo). Atliktų darbų aktai yra tik vienas iš įrodymų sprendžiant apie statybos darbų tinkamumą. Tai, kad CK 6.694 straipsnio 4 dalis nustato, jog įstatymo nustatyta tvarka rangovo vienašališkai pasirašytas aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas nustato, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai, kolegijos įsitikinimu, nereiškia, jog reikalavimas pripažinti vienašalį aktą gali būti savarankiškas ieškinio ar priešieškinio dalykas. Užsakovas savo teises gali visiškai tinkamai apginti neigdamas tokių aktų pagrįstumą savo atsiliepime.

53Remiantis nurodytu, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė šį priešieškinio reikalavimą.

54Dėl atsakovo reikalavimų pripažinti negaliojančiais dalį atliktų darbų aktų (jų dalis), kurie buvo pasirašyti ir apmokėti, ir priteisti nuostolių atlyginimą

55Teisėjų kolegija pastebi, kad šie atsakovo reikalavimai remiasi išimtinai ekspertizės išvadomis. Tačiau, vertinant jas, negalima daryti pakankamai pagrįstos išvados, kad ginčijami darbai iš tiesų faktiškai nebuvo atlikti (CPK 185 str.). Pirma, ekspertas (t. 8, b. l. 184-91) pripažino, kad dalis darbų galėjo būti realiai atlikti, tačiau neturi reikiamos dokumentacijos (pvz., akto 159-161 l.). Antra, vietoj vienų darbų buvo atlikti juos pakeičiantys kiti darbai (pvz., akto 162, 164, 166). Kita vertus, tam tikri darbai buvo tokie akivaizdūs, pavyzdžiui, stoglangių įrengimas, stogo aptvėrimas metalinėmis tvorelėmis, kad jų neatlikimas ar nepakankamas kiekis privalėjo būti nustatytas darbų priėmimo metu. To nepadaręs, atsakovas neteko teisės remtis darbo trūkumų faktu (CK 6.662 str. 3 d.).

56Atsižvelgiant į nurodytą, šie priešieškinio reikalavimai taip pat buvo pagrįstai netenkinti.

57Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytu, konstatuoja, kad naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo. Teismas iš esmės teisingai išsprendė kilusį ginčą. Nors šalys prašė nagrinėti apeliacinius skundus žodinio proceso tvarka, kolegija tokios būtinumo nenustatė (CPK 322 str.).

58Dėl bylinėjimosi išlaidų

59Atmetus skundus, šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 str. 1 d.). Valstybei iš ieškovo priteistina žyminio mokesčio už skundą dalis, kurios mokėjimas buvo atidėtas iki šio procesinio sprendimo priėmimo, – 15 381 Lt (t. 9, b. l. 24) (CPK 80 str. 4 d., 84 str.). Valstybei lygiomis dalimis iš šalių taip pat priteistinos turėtos pašto išlaidos – 87 Lt (po 43,50 Lt) (t. 9, b. l. 93) (CPK 96 str.).

60Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

61Palikti Šiaulių apygardos teismo 2012 m. sausio 11 d. sprendimą nepakeistą.

62Priteisti valstybei iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Progresyvios renovacijos“ (įmonės kodas 300029115) 15 381 Lt (penkiolika tūkstančių tris šimtus aštuoniasdešimt vieną litą) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

63Priteisti valstybei iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Progresyvios renovacijos“ (įmonės kodas 300029115) ir atsakovo viešosios įstaigos Šiaulių universitetas (įstaigos kodas 111951345) po 43,50 Lt (keturiasdešimt tris litus ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų uždarosios... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Atsakovas VšĮ Šiaulių universitetas 2006 m., įgyvendindamas Lietuvos... 6. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 824 489 Lt... 7. Atsakovas pareiškė priešieškinį, iš esmės prašydamas pripažinti... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Šiaulių apygardos teismas 2012 m. sausio 11 d. sprendimu ieškinį ir... 10. Teismas konstatavo, kad Rangos sutartyje ir Susitarime nustatyta konkreti... 11. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai... 12. Ieškovas UAB „Progresyvios renovacijos“ prašo panaikinti pirmosios... 13. 1. Ieškovas turi teisę reikalauti, kad atsakovas apmokėtų už papildomus... 14. 2. Atsakovo pareiga apmokėti už papildomus darbus įtvirtinta FIDIC... 15. 3. Statinio projektinė dokumentacija po Rangos sutarties pasirašymo buvo... 16. 4. Teismo eksperto išvada, kad projekto pakeitimai nebuvo suderinti su... 17. Atsakovas VšĮ Šiaulių universitetas prašo panaikinti pirmosios instancijos... 18. 1. Teismas, sutikęs su atsakovo reikalavimu pripažinti, kad jis pagrįstai... 19. 2. Teismas nepasisakė dėl priešieškinio reikalavimo pripažinti... 20. 3. Teismas nepagrįstai sprendė, kad, nenuginčijus statinio pripažinimo... 21. 4. Teismo motyvas atmesti priešieškinį ieškovui dėl nuostolių atlyginimo... 22. 5. Teismo motyvas atmesti priešieškinį trečiajam asmeniui dėl nuostolių... 23. 6. Tam tikra dalis tokių pačių darbų buvo numatyta tiek Rangos sutartyje,... 24. 7. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas neturi teisės reikalauti... 25. 8. Teismai nepagrįstai nurodė, kad pagal ekspertizės išvadas ir ekspertą... 26. Atsakovas VšĮ Šiaulių universitetas prašo atmesti ieškovo apeliacinį... 27. Atsakovo teigimu, nei Susitarimas, nei kitos skunde nurodytos aplinkybės... 28. Ieškovas UAB „Progresyvios renovacijos“ prašo atmesti atsakovo... 29. Ieškovo teigimu, ekspertizės akte nurodomos akivaizdžiai neteisingai... 30. Trečiasis asmuo BUAB „Statreksas“ prašo atmesti atsakovo apeliacinį... 31. Trečiojo asmens teigimu, visi ginčijami darbų priėmimo–perdavimo aktai... 32. Trečiasis asmuo UAB „ATEA“ prašo atmesti atsakovo reikalavimą... 33. Trečiojo asmens teigimu, jis tinkamai atliko visus darbus, kuriais atsakovas... 34. Teisėjų kolegija... 35. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 36. Dėl ieškovo reikalavimo vertinimo viešųjų pirkimų teisės kontekste... 37. Ieškovas reikalauja iš atsakovo apmokėti už papildomus statybos darbus,... 38. VPĮ normos, reglamentuojančios viešųjų pirkimų tvarką, šių pirkimų... 39. Nors ieškovas įrodinėja, kad papildomi darbai buvo atlikti būtent atsakovo... 40. Kalbant bendrai, už tinkamą VPĮ vykdymą yra atsakinga perkančioji... 41. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas ir trečiasis asmuo yra... 42. Ieškovo įrodinėjami faktiniai santykiai dėl papildomų darbų užsakymo... 43. Išdėstyta teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad, net ir tuo... 44. Šalys taip pat nesutaria dėl ieškovo statuso – ieškovas statybos rangos... 45. Atsakovas Rangos sutartį sudarė su trečiuoju asmeniu, o ieškovas šioje... 46. Nurodyta taip pat leidžia konstatuoti, kad ieškovas neturi reikalavimo... 47. Dėl ieškovo reikalavimo vertinimo šalių sutartinių santykių kontekste... 48. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje nėra pakankamai įrodymų konstatuoti, kad... 49. Ieškovo skunde cituojamos FIDIC Bendrųjų ir Konkrečiųjų sąlygų... 50. Dėl šios priežasties ieškovo ieškinys taip pat negali būti tenkinamas (CK... 51. Dėl atsakovo reikalavimo pripažinti papildomų darbų aktus negaliojančiais... 52. Atmetus ieškinį aukščiau nurodytais argumentas, papildomų darbų aktai,... 53. Remiantis nurodytu, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai... 54. Dėl atsakovo reikalavimų pripažinti negaliojančiais dalį atliktų darbų... 55. Teisėjų kolegija pastebi, kad šie atsakovo reikalavimai remiasi išimtinai... 56. Atsižvelgiant į nurodytą, šie priešieškinio reikalavimai taip pat buvo... 57. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytu, konstatuoja, kad naikinti ar keisti... 58. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 59. Atmetus skundus, šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK... 60. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 61. Palikti Šiaulių apygardos teismo 2012 m. sausio 11 d. sprendimą nepakeistą.... 62. Priteisti valstybei iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės... 63. Priteisti valstybei iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės...