Byla 2SA-164-345/2012

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir J. K

1Vilniaus apygardos teismo teisėjas Henrichas Jaglinskis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 21 d. nutarties atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal pareiškėjo P. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir J. K..

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3

1. Ginčo esmė

4Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras 2012-01-23 kreipėsi į teismą su pareiškimu ir prašė atnaujinti CPK 368 str. 2 d. nustatytą vienerių metų terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu paduoti; atnaujinti procesą Vilniaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1926-647/2010 pagal pareiškėjo P. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo bei išnagrinėjus bylą panaikinti 2010-07-10 sprendimą ir priimti naują sprendimą - civilinę bylą nutraukti. Nurodė, kad P. K. 2010-04-22 pareiškimu nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypą ( - ) kadastrinėje vietovėje, tikslu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo motina P. K. nuo 1991 m. iki mirties dienos gyveno ( - ). Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010-07-10 sprendimu pareiškimą patenkino ir nuosavybės teisių į žemę atkūrimo tikslu nustatė prašomą juridinę reikšmę turintį faktą. Vilniaus apygardos teismas 2010-11-29 nutartimi priėmė suinteresuoto asmens -Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos - atsisakymą nuo apeliacinio skundo dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-07-10 sprendimo ir apeliacinį procesą nutraukė. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje 2011-12-23 gautas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos prašymas kreiptis dėl proceso atnaujinimo Vilniaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1926-647/2010. Susipažinus su civiline byla, Nacionalinės žemės tarnybos pateiktais ir papildomai iš įvairių institucijų gautais dokumentais, procesas Vilniaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1926-647/2010 atnaujintinas dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių (CPK 366 str. 1 d. 2 p.) bei dėl teismo padarytos aiškios teisės normų taikymo klaidos (CPK 366 str. 1 d. 9 p.). Nurodė, kad P. K. pareiškimas neatitiko CPK 447 str. reikalavimų, teismas netinkamai pritaikė CPK 445 straipsnio ir 447 straipsnio 2 ir 3 punktų nuostatas ir nepareikalavo iš pareiškėjo įrodymų, kad jis negali gauti dokumentų apie P. K. gyvenamąją vietą. Kadangi Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, P. K. 1993-05-08 deklaravo gyvenamąją vietą ( - ), taip išreikšdama savo valią, todėl pareiškėjo prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą patvirtino įstatymų nustatytas reikiamos galios dokumentas, dėl ko nebuvo teisinio pagrindo nustatyti pareiškėjo prašomo juridinę reikšmę turinčio fakto, ir teismas turėjo atsisakyti priimti pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.), o jeigu jis priimtas - bylą nutraukti (CPK 293 str. 1 p.). Teismui nepritaikius CPK 445 ir 447 str. reikalavimų nustatyti, kad pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti prašomą nustatyti faktą patvirtinančių dokumentų, buvo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, dėl kurios teismo sprendimo negalima laikyti teisėtu ir pagrįstu. Pažymėjo, kad teismas juridinę reikšmę turintį faktą nustatė ir remdamasis ( - ) seniūnijos 2010-03-09 raštu Nr. 4-89-(2.1), kuris neatitinka pažymos apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą formos, patvirtintos Gyventojų registro tarnybos direktoriaus 2008-04-08 įsakymu Nr. (29)4R-18, o rašte įrašyti duomenys apie P. K. gyvenamąją vietą neatitinka Gyventojų registro tarnybos centrinėje bazėje esančių duomenų. Remdamasis šiais argumentais, laikė, jog teismas padarė ir CPK 176 straipsnio taikymo klaidą. Taip pat nurodė, kad Gyventojų registro pažymoje nurodytas asmens gyvenamosios vietos adresas laikytinas asmens gyvenamąja vieta, kol šie duomenys yra nepaneigti kitais įrodymais. Nagrinėjant Nacionalinės žemės tarnybos prašymą pareiškėjas surinko duomenis apie P. K. gyvenamąją vietą ( - ). Teismui šios aplinkybės apie P. K. gyvenamąją vietą sprendimo priėmimo metu nebuvo žinomos. Naujai pateikti įrodymai yra pagrindas atnaujinti procesą, nes jie patvirtina buvus aplinkybes, atitinkančias naujai paaiškėjusių aplinkybių požymius.

5Kadangi Generalinėje prokuratūroje Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos prašymas kreiptis dėl proceso atnaujinimo Vilniaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1926-647/2010 gautas 2011-12-23, todėl nuo šios datos prašė skaičiuoti trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, nes tada prokuroras sužinojo apie neteisėtą ir nepagrįstą teismo sprendimą. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-07-10 sprendimas įsiteisėjo 2010-11-30, t. y. nuo sprendimo įsiteisėjimo suėjęs CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytas vienų metų terminas paduoti prašymui atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu. Vien tik CPK 368 str. 2 d. nustatyto termino praleidimo pagrindu atsisakius tikrinti nurodytus argumentus dėl proceso atnaujinimo Vilniaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1926-647/2010 būtų pagrindas pripažinti, kad formaliais procesinio pobūdžio argumentais atsisakoma patikrinti nurodytus teisės normų ir kitų asmenų teisių pažeidimus. Išdėstyti argumentai ir faktinės aplinkybės, kad juridinę reikšmę turintis faktas buvo nustatytas padarius aiškias teisės normų taikymo klaidas pareiškėjui P. K. nuslėpus svarbias faktines bylos aplinkybes, kurios turėjo esminės reikšmės nagrinėjant šią civilinę bylą ir priimant nepagrįstą sprendimą, bei priimtas sprendimas prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, o šių pažeidimų ištaisyti kitu būdu negu per proceso atnaujinimo institutą nėra teisinės galimybės, duoda pagrindą pripažinti, kad ir šioje byloje, kaip ir kitose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylose (2004-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2004, 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2006, 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-515/2007, 2009-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2009) yra susidariusi išskirtinė, neįtikėtina teisinė situacija. Nesant jokios kitos teisinės galimybės patikimai patikrinti prašyme nurodytas aplinkybes, pažeidimo faktus, pobūdį bei apimtis, vadovaujantis nurodytais precedentais, šioje išskirtinėje teisinėje situacijoje prašo spręsti praleisto CPK 368 str. 2 d. nustatyto vienų metų termino atnaujinimo klausimą.

6Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime prašė tenkinti prokuroro prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1926-647/2010. Nurodė, jog prašymas atnaujinti CPK 368 str. 2 d. nustatytą vienerių metų terminą, turėtų būti patenkintas. Sutinko su Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro prašyme nurodytais argumentais, jog aiški teisės normų (CPK 176-185 str., CPK 197 str. 2 d., 445 str., 447 str. 2 ir 3 d.) taikymo klaida ir prokuroro pareiškime nurodytos naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurios nebuvo žinomos civilinės bylos Nr. 2-1926-647/2010 nagrinėjimo metu, yra pagrindas atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 2 p. ir 9 p. pagrindu.

7Pareiškėjas P. K., nesutikdamas su pareikštu prašymu dėl proceso atnaujinimo, prašė atsisakyti atnaujinti procesą pagal Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro prašymą civilinėje byloje Nr. 2 - 1926 - 647/2010. Nurodė, kad prašymas nėra pagrįstas CPK 366 str. 1 d. nustatytais pagrindais, be to paduotas praleidus CPK 368 str. 2 d. numatytą vienerių metų naikinamąjį terminą. Tuo tarpu aplinkybė, jog byloje nebuvo pateikti duomenys iš Gyventojų registro apie P. K. gyvenamąją vietą, savaime nereiškia, kad aiškiai neteisingai buvo pritaikytos CPK 445 str. ir 447 str. 2 ir 3 p. nuostatos. Nagrinėtoje byloje prašymo nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą esmę sudarė būtent tai, jog P. K. nuolatinė gyvenamoji vieta buvo ne ( - ) (kur buvo deklaruota jos gyvenamoji vieta). Jeigu P. K. deklaruota gyvenamoji vieta būtų sutapusi su jos tikrąja gyvenamąja vieta, apskritai toks pareiškimas teismui dėl turinčio juridinę reikšmę fakto nebūtų buvęs reikalingas. Kadangi P. K. savo gyvenamąją vietą buvo deklaravusi ( - ), - ( - ) seniūnija negalėjo išduoti nustatytos formos pažymos, apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą. Mano, kad būtent seniūnijos išduotoji pažyma ir buvo pakankamas pagrindas teismui spręsti apie tai, kad pareiškėjas kitokia, negu teismine tvarka negali gauti dokumento apie P. K. gyvenamąją vietą ( - ). Kreipdamasis į teismą jis jokių aplinkybių nenuslėpė: prie pareiškimo buvo pridėtas P. K. mirties liudijimas, kuriame buvo nurodyta jos mirties vieta (Pasvalys), taip pat Paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą, kuris buvo išduotas Pasvalio rajono II-ojo notaro biuro notarės; pareiškime pareiškėjas buvo nurodęs, kad jo mama iki 1991 m. gyveno Pasvalio rajone. Visos šios aplinkybės galėjo ir turėjo būti žinomos suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities viršininko administracijai (vėliau Nacionalinei žemės tarnybai). Kadangi juridinę reikšmę turintį faktą buvo prašoma nustatyti tikslu atkurti nuosavybės teisę į žemę perduodant lygiavertį žemės sklypą kitoje vietovėje, manė, jog šios institucijos turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą tiek pačios reikalauti įrodymų iš Gyventojų registro, tiek prašyti teismo tokius įrodymus išreikalauti. Prašyme atnaujinti procesą yra apeliuojama būtent į pavienius, išimtinius atvejus LAT praktikoje, kur bylų esminės aplinkybės akivaizdžiai skiriasi nuo nagrinėjamos bylos; generalinio prokuroro nuoroda į netoleruotiną teisinę situaciją yra formalaus pobūdžio ir neargumentuota, t.y. nėra nurodyta nei viena aplinkybė, kuri duotų pagrindo išvadai, jog iš tiesų tokio fakto nustatymu yra pažeistos ypatingos konstitucinės vertybės ar susidariusi teisiškai niekaip nepateisinama situacija, apie kurias yra kalbama nurodytose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012 m. vasario 21 d. nutartimi pareiškėjo prašymo netenkino ir atsisakė atnaujinti procesą. Teismas laikė, kad sprendimas įsiteisėjo 2010-11-29, o prašymas dėl proceso atnaujinimo pateiktas 2012-01-23. Taigi generalinis prokuroras nepraleido termino prašymui atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu paduoti, tačiau vienerių metų terminas nuo 2010-07-10 sprendimo įsiteisėjimo yra praleistas, o CPK 368 str. 2 d. nustatytas terminas yra naikinamasis, todėl prašymo dėl proceso atnaujinimo CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu paduoti teismas netenkino. Teismo nuomone, pareiškėjo nurodyta aplinkybė apie P. K. deklaruotą gyvenamąją vietą Pasvalio rajone galėjo būti žinoma nagrinėjant civilinę bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, nes byloje Nr. 2-1926-647/2010 buvo būtent Pasvalio rajono II-ojo notarų biuro notarės išduotas Paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimas, P. K. mirties liudijimas. Pareiškime taip pat buvo nurodyti duomenys apie P. K. mirties vietą, liudytojas P. R. taipogi patvirtino, jog P. K. staiga susirgo, mirė ligoninėje Pasvalyje. Teismas pažymėjo, kad priimant sprendimą buvo remtasi ir rašytiniais įrodymais, t.y. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos ( - ) seniūnijos 2010-03-09 pažyma, kurioje nurodyta, jog P. K. nuo 1991 m. iki 1996 m. gyveno ( - ). Teismas atkreipė dėmesį, jog pažymoje ir nenurodyta, jog joje nurodytas P. K. adresas yra jos deklaruota gyvenamoji vieta. Teismas konstatavo, jog nėra pagrindo neabejotinai teigti, kad jeigu prokuroro prašyme nurodytos aplinkybės būtų žinomos nagrinėjant bylą, vertinant jas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, būtų priimtas visai kitas sprendimas.

3. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

9Atskiruoju skundu pareiškėjas Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, ginantis viešąjį interesą, prašo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1926-647/2010 ir perduoti bylą nagrinėti Vilniaus rajono apylinkės teismui. Nurodo, kad vien tik CPK 368 str. 2 d. nustatyto termino praleidimo pagrindu atsisakius tikrinti nurodytus argumentus dėl proceso atnaujinimo Vilniaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1926-647/2010 būtų pagrindas pripažinti, kad formaliais procesinio pobūdžio argumentais atsisakoma patikrinti nurodytus teisės normų ir kitų asmenų teisių pažeidimus. P. K. pareiškimas neatitiko CPK 447 str. reikalavimų, todėl teismas, vadovaudamasis CPK 138 ir 115 str. nuostatomis, turėjo priimti nutartį dėl trūkumų pašalinimo. Teismas netinkamai pritaikė CPK 445 straipsnio ir 447 straipsnio 2 ir 3 punktų nuostatas ir nepareikalavo iš pareiškėjo įrodymų, kad jis negali gauti dokumentų apie P. K. gyvenamąją vietą. Nors byloje buvo pateiktas Pasvalio rajono II notarų biuro notarės išduotas paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimas, P. K. mirties liudijimas, duomenys apie jos mirties vietą, tačiau pareiškėjas ir liudytojai teigė, kad P. K. mirė Pasvalyje nuvažiavusi į svečius, o nuolat gyveno Vilniaus rajono Čekoniškių kaime. Naujai pateiktų dokumentų visuma paneigia šias aplinkybes ir patvirtina, kad P. K. gyvenamoji vieta buvo ne Čekoniškių kaime, Zūjunų seniūnijoje, Vilniaus rajone, o ( - ). Teismas nurodė, kad ( - ) seniūnijos 2010-03-09 raštas Nr. 4-89-(2.1) nėra nuginčytas ir pripažintas negaliojančiu, tačiau jis neatitinka pažymos apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą formos, patvirtintos Gyventojų registro tarnybos direktoriaus 2008-04-08 įsakymu Nr. (29)4R-18, o rašte įrašyti duomenys apie P. K. gyvenamąją vietą neatitinka Gyventojų registro tarnybos centrinėje bazėje esančių duomenų, dėl ko raštas laikytinas niekiniu ir negali būti laikomas tinkamu įrodymu. Teismas nevertino kartu su prašymu atnaujinti procesą pateiktų Pasvalio rajono Daujėnų seniūnijos ūkinių knygų įrašų, kuriuo užfiksuota, jog P. K. ( - )nuo 1991 metų iki 1996 metų ūkyje laikė gyvulius, kad neabejotinai patvirtina, kad P. K. nuolat gyveno savo ūkyje.

10Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo P. K. prašo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad pareiškėjo skundas yra grindžiamas tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti prašyme atnaujinti procesą, kurie yra nuosekliai išnagrinėti nutartyje ir pripažinti nepagrįstais, o atskirajame skunde nėra jokių teismo išvadas paneigiančių argumentų. Pasisakydamas dėl pareiškėjo prašyme nurodyto CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto numatyto proceso atnaujinimo pagrindo, teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kuri dėl teisės normos taikymo ir aiškinimo yra nuosekli. Nėra jokių argumentų, kurie paneigtų teismo išvadas, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės apie P. K. deklaruotą gyvenamąją vietą negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu.

11Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo skundą tenkinti, nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti procesą ir perduoti bylą nagrinėji Vilniaus rajono apylinkės teismui. Nurodo, kad teismas nutartyje nenurodė motyvų, kodėl minėtų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėse bylose išnagrinėtos aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių. Taip pat teismas nepasisakė dėl kitų pareiškėjo prašyme atnaujinti procesą išdėstytų argumentų, susijusių su CPK 368 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto vienų metų termino atnaujinimo, dėl ko nutartis yra nemotyvuota ir išsami. Teismas netenkinęs pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą, formaliais procesinio pobūdžio argumentais atsisakė patikrinti prašyme nurodytus CPK 176-178 straipsnių, 197 straipsnio 2 dalies, 445 straipsnio, 447 straipsnio 2 ir 3 dalių pažeidimus. Teismas taip pat nenagrinėjo ir nevertino klausimo dėl viešojo intereso ir galimo jo pažeidimo skundžiamojoje nutartyje. Teismas įvertinęs pareiškėjo naujai pateiktus oficialius rašytinius įrodymus, nepagrįstai sprendė, jog juose nurodytos aplinkybės neatitinka naujai paaiškėjusių aplinkybių kriterijų.

4. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

12Atskirasis skundas tenkintinas.

13Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta.

14Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas P. K. kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo motina P. K. nuo 1991 metų iki 1996 metų mirties dienos gyveno Čekoniškių kaime, Vilniaus rajone (b.Nr. 2-1926-647/2010 l.2,3).Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010-07-10 sprendimu tokį faktą nustatė. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos minėtą sprendimą apskundė Vilniaus apygardos teismui (b.l. 37-39), tačiau nuo apeliacinio skundo atsisakė (b.l. 66, 79-80). Vilniaus apygardos teismas 2010-11-29 nutartimi priėmė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsisakymą nuo apeliacinio skundo dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-07-10 sprendimo ir apeliacinį procesą nutraukė (b.l. 89). Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, ginantis viešąjį interesą, kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1926-647/2010 nurodydamas, kad teismas nepagrįstai atsisakė atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujino pateikti vien tik CPK 368 str. 2 d. nustatyto termino praleidimo pagrindu, tuo pačiu taip pat nepagrįstai atsisakė tikrinti nurodytus argumentus dėl proceso atnaujinimo byloje. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012 m. vasario 21 d. nutartimi prašymo atnaujinti CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytą 1 metų terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu paduoti netenkino. Teismas įvertinęs Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pateiktus argumentus ir įrodymus konstatavo, jog nėra pagrindo neabejotinai teigti, kad jeigu prokuroro prašyme nurodytos aplinkybės būtų žinomos nagrinėjant bylą, vertinant jas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, būtų priimtas visai kitas sprendimas. Apeliantas su tokia teismo padaryta išvada nesutinka, atskirajame skunde nurodo, kad prašyme atnaujinti procesą išdėstyti argumentai ir faktinės aplinkybės patvirtina, kad juridinę reikšmę turintis faktas buvo nustatytas padarius aiškias teisės normų tikimo klaidas, priimtas sprendimas prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms.

15Kaip matyti iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, teismas konstatavęs, jog apeliantas nepraleido termino prašymui atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu paduoti, kartu laikė, jog yra praleistas CPK 368 straipsnio 2 dalyje numatytas vienerių metų senaties terminas, todėl prašymo dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu netenkino. Teismas, spręsdamas klausimą dėl prašymo atnaujinti procesą pagrįstumo, patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje, ir pagrįstas įstatyme nustatytais pagrindais, t. y. ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas iš tiesų egzistuoja, ar pareiškėjo nurodytos aplinkybės atitinka įstatyme nustatytas aplinkybes, kurios yra pagrindas civilinei bylai atnaujinti, ir ar atnaujinimo pagrindą numatoma įrodinėti pagal įstatymo reikalavimus. Spręsdamas termino atnaujinimo klausimą, teismas privalo įvertinti tiek termino praleidimo trukmę bei praleidimo priežasčių svarbą, tiek ir tai, ar ribojimo taikymas užtikrins tuos tikslus, dėl kurių ribojimas nustatytas, ir netaps tik formaliu pagrindu, užkertančiu kelią pasinaudoti konstitucine teise į teisminę gynybą. Nustatyta, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-07-10 sprendimas įsiteisėjo 2010-11-30, t.y. pareiškėjui kreipiantis dėl proceso atnaujinimo buvo praleistas vienerių metų terminas paduoti prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Įvertinus tai, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavo, jog terminas prašymui atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu paduoti nėra praleistas, o vien tik CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino praleidimo pagrindu atsisakius tikrinti pareiškėjo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro, ginančio viešąjį interesą, nurodomus argumentus dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 10 d. sprendimo, būtų pagrindas pripažinti, kad formaliais procesinio pobūdžio argumentais atsisakoma tikrinti jo nurodomą teisių pažeidimą. Dėl to teismas konstatuoja pirmosios instancijos teismo teisę CPK 370 straipsnio nustatytą tvarka spręsti praleisto CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino atnaujinimo klausimą ir dėl to priimti atitinkamą procesinį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje L.M. v. D.M. Nr.: 3K-3-515/2007).

16Apeliantas nurodo, kad teismas, nagrinėdamas prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu ir vertindamas naujai pateiktus įrodymus, nepagrįstai sprendė, kad juose nurodytos aplinkybės neatitinka naujai paaiškėjusių aplinkybių kriterijų. Teismas su tokia apelianto argumentacija sutinka. CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis) ir kt. Prašymą atnaujinti procesą pareiškėjas grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kuriame numatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis gali būti pripažįstami tik konkretūs juridiniai faktai (įvykiai, veiksmai, būsenos), kuriems esant civiliniai teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia. Pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas naujai paaiškėjusiomis bylos aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios yra įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje arba tokio dalyko svarbi dalis. Pagrindinis kriterijus, apibūdinantis naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, yra reikalavimas, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentais ir pateiktais dokumentais, iš kurių matyti, kad Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, P. K. 1993-05-08 deklaravo gyvenamąją vietą ( - )kaime; taip pat 1991-12-17 P. K., pateikdama prašymą grąžinti žemę, nurodė, kad gyvena ( - )1994-03-14 notaro patvirtintame P. K. įgaliojime nurodyta jos gyvenamoji vieta – ( - ). Iš Pasvalio rajono savivaldybės administracijos ( - ) seniūnijos 2012-01-17 rašto Nr. R2-4 matyti, kad ūkinėse knygose nurodyta, jog P. K. priklausė gyvenamasis namas, o 1994 m. patikslinant ūkinės knygos įrašus nurodyta, jog ji turėjo 3,14 ha žemės ir laikė gyvulius (b.l. 28,29).VšĮ Pasvalio ligoninės duomenimis, P. K. Pasvalio rajono centrinėje ligoninėje buvo teikiamos medicininės paslaugos, o gydymo stacionare istorijos lapuose P. K. namų adresas nurodytas ( - ) (b.l.34-37). Pasvalio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus duomenimis, 1996-10-22 mirties akto įraše Nr. 20 P. K. nuolatinė gyvenamoji vieta nurodytas taip pat ( - ) Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutartyje nurodė, kad ( - ) seniūnijos 2010-03-09 raštas Nr. 4-89-(2.1) nėra nuginčytas ar pripažintas negaliojančiu, todėl teismas laikė jį tinkamu įrodymu, tačiau pirmosios teismas taip pat turėjo jį vertinti kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, atsižvelgiant į jų leistinumą, tinkamumą ir pakankamumą bei sąsajumą, atitinkamai įvertinus, jog pastarieji taip pat nėra nuginčyti ar pripažinti negaliojančiais. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nurodytos aplinkybės atitinka LR CPK 366 str. l d. 2 p. proceso atnaujinimo pagrindą, įvertinant, jog pirmosios instancijos teismui nebuvo žinomos prieš tai įvardintos aplinkybės, kurias Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras kelia kaip bylos atnaujinimo pagrindą. Pažymėtina, kad apie Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-07-10 sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pirmosios instancijos teismas galėtų pasisakyti tik pakartotinai išnagrinėjęs iš esmės ir patikrinęs įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 370 str. 4 d.), o ne šioje proceso atnaujinimo stadijoje (CPK 370 str. 2,3 d.).

17CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida. Pareiškėjas nurodė, kad P. K. savo gyvenamąją vieta buvo deklaravusi ir ji buvo aiški, teismui nebuvo teisinio pagrindo nustatyti P. K. prašomo juridinę reikšmę turinčio fakto, dėl ko teismas turėjo atsisakyti priimti pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, o jei jis priimtas, tai bylą nutraukti CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu, todėl, mano, jog teismui nepritaikius CPK 445 ir 447 straipsnių reikalavimų nustatyti, kad P. K. negali kitokia tvarka gauti prašomą nustatyti faktą patvirtinančių dokumentų, buvo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, dėl kurios teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgęs į prieš tai išdėstytus argumentus, laiko, kad yra pagrindas atnaujinti procesą vadovaujantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu bei, kaip minėta, tik išnagrinėjęs bylą pakartotinai iš esmės, teismas turi teisę spręsti, ar prašymas dėl proceso atnaujinimo yra pagrįstas ir ar yra pagrindas keisti arba naikinti teismo sprendimą (CPK 370 str. 3 d., 371 str.).

18Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas prašymo atnaujinti procesą pagrįstumo klausimą ir nutaręs atsisakyti atnaujinti procesą, priėmė nepagrįstą nutartį, kuri naikintina ir proceso atnaujinimo klausimas išspręstinas iš esmės – atnaujintinas procesas civilinėje byloje Nr. 2-1926-647/2010 CPK 366 str. 1 d. 2 p. ir 9 p. pagrindais (CPK 337 straipsnio 2 punktas).

19Vadovaudamasis išdėstytais argumentais ir CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 2 punktu, 339 straipsniu, teismas

Nutarė

20Panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 21 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1926-647/2010 pagal pareiškėjo P. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir J. K.. Perduoti bylą nagrinėti pirmos instancijos teismui.