Byla I-34-57/2009
Dėl administracinių teisės aktų panaikinimo

1Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irenos Stulpinienės (pirmininkės ir pranešėjos), Remigijaus Armino ir Vidos Stonkuvienės, sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei, dalyvaujant vertėjai Dainai Bžeskienei pareiškėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorei Kornelijai Rušinaitei, atsakovų Neringos savivaldybės administracijos ir Neringos savivaldybės tarybos atstovui advokatui Arūnui Ivanciui, atsakovo Klaipėdos apskrities viršininko administracijos atstovui Tadui Škimeliui, trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Domus Altera“ atstovui advokatui Povilui Juzikiui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims A.N., A., ir jų atstovui advokatui Romui Kersnauskui, trečiųjų suinteresuotų asmenų I.G. ir O.G. atstovui A.G., trečiojo suinteresuoto asmens E.K. atstovui O.M., Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos atstovui Sergejui Juzik, trečiojo suinteresuoto asmens A.S. atstovui A.J., trečiojo suinteresuoto asmens I.L. atstovui advokatui Romui Kersnauskui, trečiajam suinteresuotam asmeniui R.L., trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Nidos Smiltė“ atstovui advokatui Romui Kersnauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro prašymą atsakovams Neringos savivaldybės administracijai, Neringos savivaldybės tarybai, Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai, Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, A.N., A.N, I.G., O.G., E.K., I.L., R.L., A.S., AB SEB Vilniaus bankui, UAB „Domus Altera“, UAB „Ūkio banko investicinė grupė“, Gyvybės draudimo UAB „Bonum publicum“, AB „Kauno tiekimas“, UAB „Nidos Smiltė“, AB „Jūratė“ dėl administracinių teisės aktų panaikinimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, LR Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. ir 56 str. tvarka pateikė prašymą dėl administracinių teisės aktų panaikinimo, kuriuo prašo panaikinti:

  1. 2001-06-08 Neringos savivaldybės tarybos sprendimą Nr. 100 „Dėl sklypo, adresu ( - ), detaliojo plano patvirtinimo“;
  2. 2002-03-29 Neringos savivaldybės išduotą projektavimo sąlygų sąvadą pagalbinio

    4pastato-vasarnamio, adresu ( - ), statybai;

  3. 2002-09-27 Neringos savivaldybės administracijos išduotą statybos leidimą Nr. 37 pagalbinio statinio vasarnamio statybai, adresu ( - );
  4. 2002-09-19 Klaipėdos apskrities viršininko administracijos įsakymu Nr. 2638 sudarytos komisijos 2004-01-15 pripažinimo tinkamu naudoti pagalbinį statinį vasarnamį, adresu ( - ), aktą.

5Nurodė, kad 2001-06-08 Neringos savivaldybės taryba sprendimu Nr. 100 „Dėl sklypo, adresu ( - ), detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtino žemės sklypo, esančio ( - ), detalųjį planą, kurio sprendiniams pritarė ir juos suderino Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Kultūros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos apygarda, Neringos savivaldybės vyriausiasis architektas bei kitos institucijos. Detaliojo plano sprendiniais pakeistas ( - ) sklypo žemės naudojimo būdas iš rekreacinės teritorijos į gyvenamąją, esami poilsio namai rekonstruojami – juose įrengiami butai, griaunamas sklype stovintis pagalbinis statinys – dirbtuvės, statomas naujas vieno aukšto su mansarda vasarnamis, sklype numatomos 5 automobilių sustojimo vietos keleivių išlaipinimui. Žemės sklypas, adresu ( - ), yra Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje ir priklauso parko gyvenamajai zonai. Neringos savivaldybės tarybai 2001-06-08 priėmus ginčijamą sprendimą Nr. 100 „Dėl sklypo ( - ), detalaus plano patvirtinimo“ buvo pažeisti Kuršių nerijos nacionalinio parko (toliau – KNNP) schemos pagrindinių teiginių 5 p., 4.1 p., 14 p. reikalavimai, Nidos ir apylinkių principinio plano architektūrinio-erdvinio tvarkymo reglamento XIV, XV zonos, Nidos gyvenamųjų teritorijų apstatymo tankumo reglamento 1 d., 2 d., KNNP schemos Nidos Pamario zonos ir jos artimiausios aplinkos perspektyvinio teritorijų naudojimo schemos, Nidos ir apylinkių principinio plano 3 brėžinyje „Nidos gyvenvietės 1992 m. būklė. Siūlomos paminklosaugos ir paminklotvarkos priemonės“, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 25 str. 6 d. bei KNNP 4 p., 6.6 p. bei 11 p. imperatyvios nuostatos. Ginčijamu sprendimu patvirtinto detaliojo plano pagrindu Neringos savivaldybės administracija 2002-03-29 patvirtino ir išdavė pagalbinio statinio-vasarnamio, esančio ( - ), projektavimo sąlygų sąvadą, 2002-09-27 išdavė statybos leidimą Nr. 37. Statybos leidimas išduotas pažeidžiant LR Aplinkos ministro 2002-04-23 įsakymu Nr. 202 patvirtinto statybos techninio reglamento STP 1.07.05:2002 „Nuolatinės statybos komisijos pavyzdiniai nuostatai“, privalomo priedo Nuolatinės statybos komisijos pavyzdinių nuostatų 3.5 bei 15 punktų reikalavimus, taip pat LR Pajūrio juostos įstatymo 7 str. 2 d., todėl turi būti panaikintas. Iš esmės neteisėtas ir savo turiniu aukštesnės galios teisės aktams prieštaraujantis 2001-06-08 Neringos savivaldybės tarybos sprendimas Nr. 100 naikintinas, o taip pat naikintinos ir šio sprendimo pagrindu sukurtos teisinės pasekmės – 2002-03-29 projektavimo sąlygų sąvadas, statybos leidimas Nr. 37, išduotas statyti pagalbinį statinį vasarnamį, adresu ( - ) ir 2002-09-19 pagalbinio pastato vasarnamio, esančio ( - ), pripažinimo naudoti aktas (6 t., 23-30).

62008-09-16 Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras pateikė prašymą dėl termino atnaujinimo. Nurodė, kad terminas prašymui paduoti dėl Neringos savivaldybės tarybos 2001-06-08 sprendimo Nr. 100 „Dėl sklypo, adresu ( - ), detaliojo plano patvirtinimo“, Neringos savivaldybės 2002-03-29 išduoto projektavimo sąlygų sąvado pagalbinio pastato-vasarnamio, adresu ( - )statybai, 2002-09-27 Neringos savivaldybės administracijos išduoto statybos leidimo Nr. 37 pagalbinio statinio vasarnamio statybai, adresu ( - ), 2002-09-19 Klaipėdos apskrities viršininko administracijos įsakymu Nr. 2638 sudarytos komisijos 2004-01-15 pripažinimo tinkamu naudoti pagalbinį statinį vasarnamį, ( - ), akto panaikinimo, praleistas dėl svarbių priežasčių ir jį atnaujinti. Nurodo, kad dėl medžiagos sudėtingumo, apimties, sunkumų išreikalaujant įrodymus, surinkti dokumentus, reikalingus prašymui pareikšti ir įvertinti viešojo intereso pažeidimą per įstatyme nustatytą terminą buvo sudėtinga. Prokuratūrai nepriskirta vykdyti teritorijų planavimo ar statybų priežiūrą, taigi prokuratūra ėmėsi aktyvių priemonių ginti galimai pažeistą viešą interesą – kreipėsi į įvairias institucijas, prašydamas per protingą terminą pateikti reikalingą medžiagą. Prokuratūra nedelsė atlikti jos kompetencijai priskirtų veiksmų. Prašo atsižvelgti į ginčo esmę, kad pareikštu prašymu siekiama apginti visuomenei svarbius interesus ir į tai, kad pareiškėjas procesiškai elgėsi sąžiningai, todėl neturėtų prarasti teisės ginčyti neteisėtus administracinius aktus ir jų sukurtas teisines pasekmes, nes tik tokiu būdu apginant viešąjį interesą būtų užtikrinta, kad statybų veikla šioje valstybės saugomoje teritorijoje būtų vykdoma griežtai laikantis įstatymų, išsaugotas valstybei ir visuomenei reikšmingas gamtos ir žmogaus sukurtas kraštovaizdžio kompleksas (6 t., b.l. 237-240).

7Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorė K.Rušinaitė prašo atnaujinti terminą prašymui paduoti prašyme dėl termino atnaujinimo nurodytais motyvais. Prašymą dėl administracinių aktų panaikinimo palaiko ir prašo jį tenkinti skunde nurodytų motyvų pagrindu. Papildomai nurodė, Neringos savivaldybės taryba 2001-06-08 sprendimu patvirtino žemės sklypo, esančio ( - ) detalųjį planą. Detaliojo plano sprendiniais keičiamas sklypo ( - ) naudojimo būdas- iš rekreacinės teritorijos į gyvenamąją. Esami poilsio namai rekonstruojami- juose įrengiami butai, nugriaunamos dirbtuvės, statomas naujas vasarnamis su mansarda. Kuršių Nerijos nacionalinio parko tekstiniuose sprendiniuose numatyti šių zonų tvarkymo reikalavimai. Detaliojo plano sprendiniai, numatantys poilsio namų rekonstrukciją, dirbtuvės nugriovimą, vasarnamio statybą akivaizdžiai prieštarauja Kuršių nerijos nacionalinio parko sprendiniams, Nidos ir apylinkių principinio Architektūrinio – erdvinio tvarkymo reglamento 14,15 zonos nuostatoms, Nidos gyvenamųjų teritorijų apstatymo tankumo reglamento nuostatoms bei Nidos ir apylinkių principinio plano 3 brėžinyje Nidos gyvenvietės 1992 m. būklei.

8Atsakovas Klaipėdos apskrities viršininko administracija atsiliepimu į skundą dėl administracinių teisės aktų panaikinimo neprieštarauja, kad būtų panaikintas 2002-09-19 Klaipėdos apskrities viršininko administracijos įsakymu Nr. 2638 sudarytos komisijos 2004-01-15 pripažinimo tinkamu naudoti pagalbinį statinį vasarnamį, ( - ), aktas, jeigu bus pripažinti negaliojančiais tie administraciniai aktai, kurių pagrindu statinys buvo pripažintas tinkamu naudoti

9(6 t., b.l. 153-155).

10Klaipėdos apskrities viršininko administracijos atstovas T.Škimelis Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro prašymą palaiko, prašo prokuratūros prašymą tenkinti atsiliepime išdėstytais motyvais.

11Atsakovai Neringos savivaldybės taryba ir Neringos savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į prašymą, kuriame nurodė, kad nesutinka su Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro prašymu, nes prašymas pateiktas praleidus ABTĮ 33 str. nustatytus terminus ir yra nepagrįstas. Nurodo, kad Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro prašyme nepagrįstai nurodyta, kad ginčijamas detalusis planas prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, nes Neringos savivaldybės tarybos 2001-06-08 sprendimu Nr. 100 „Dėl sklypo, adresu ( - ) detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtintas detalusis planas yra suderintas su visomis planavimo procese dalyvavusiomis institucijomis, ginčijamo detalaus plano sprendiniai neprieštarauja jokiems aukštesnės galios teisės aktams (6 t., b.l. 108-110).

12Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės administracijos atstovas advokatas A.Ivancius su prašymu nesutinka ir prašo bylą nutraukti, nes praleistas kreipimosi į teismą terminas. Ne tik prokuroras, bet ir Aplinkos ministerija vilkino kreipimąsi į teismą. Jei teismas nuspręs bylos nenutraukti, prašo Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro prašymą atmesti, nes buvo Klaipėdos apskrities viršininko administracijos išvada, yra eksperto išvados, kad detalusis planas neprieštarauja generalinio plano sprendiniams.

13Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos laikosi pozicijos, išdėstytos 2006-07-03 rašte Nr. 6-337 Dėl Neringos savivaldybės tarybos 2001-06-08 sprendimo Nr. 100 Dėl sklypo, adresu ( - ), detalaus plano patvirtinimo ir 2006-09-01 rašte Nr. 6-1732 Dėl papildomų duomenų pateikimo ir patikslinimo, sutinka su prokuroro prašyme išdėstytais argumentais, palaiko prokuroro reikalavimus ir prašo juos tenkinti (6 t., b.l. 157).

14Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą dėl administracinių aktų panaikinimo, kuriuo pritaria pareiškėjui dėl prašyme nurodytų dokumentų panaikinimo, nes Neringos savivaldybės tarybos 2001-06-08 sprendimu Nr. 100 patvirtinto detaliojo plano sprendiniai, numatantys esamų poilsio namų rekonstrukciją, pagalbinio statinio – dirbtuvės nugriovimą ir naujo vieno aukšto su mansarda vasarnamio statybą, prieštarauja Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) pagrindinių teiginių 5 p., 4.1 p., 14 p., Nidos pamario zonos ir jos artimiausios aplinkos perspektyvinio teritorijų naudojimo schemos, Nidos ir apylinkių principiniame plane XV teritorijai nustatytos tvarkymo programos nuostatoms, Nidos gyvenamųjų teritorijų apstatymo tankumo reglamento 1 d., 2 d. nuostatoms bei Nidos ir apylinkių principinio plano 3 brėžinyje „Nidos gyvenvietės 1992 m. būklė. Siūlomos paminklosaugos ir paminklotvarkos priemonės“ nustatytiems reikalavimams. Neringos savivaldybės tarybai 2001-06-08 priėmus sprendimą Nr. 100 buvo pažeisti Saugomų teritorijų įstatymo 25 str. 6 d., Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų 4 p., 6.6 p., 11 p. reikalavimai. Prašo pareiškėjo prašymą tenkinti ir tokiu būdu apginti valstybės ir visuomenės interesą apsaugoti išskirtinės svarbos nacionalines gamtines ir kultūrines vertybes (6 t., b.l. 159-163).

15Tretieji suinteresuoti asmenys A.N., A.N. ir UAB „Nidos Smiltė“ atsiliepimais su pareiškėjo prašymu dėl administracinių aktų panaikinimo nesutinka, mano, kad jis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Nurodo, kad pagalbinio statinio-vasarnamio, adresu ( - ) statybai buvo išlaikytos visos tam reikalingos procedūros ir terminai joms atlikti. Tretieji asmenys savo lėšomis padarė projektą, gavo leidimus, atstatė apleistą ir sugriuvusį pastatą, sutvarkė aplinką, įregistravo savo nuosavybę. Visa tai buvo atliekama neslepiant nei nuo prokuratūros, nei nuo kitų valstybinių institucijų, todėl neaišku, kodėl prokuratūra norėdama pripažinti eilės institucijų sprendimus neteisėtais nenori užtikrinti privačių asmenų interesus, garantuoti jiems galimų nuostolių atlyginimo. Taip pat mano, kad buvo praleistas vieno mėnesio terminas skųsti institucijų sprendimus, nes jie buvo vieši, skelbiami spaudoje ir atliekamos teisinės registracijos, tvirtinami notariniai sandoriai, todėl visi veiksmai buvo vieši ir visiems, įskaitant ir prokuratūros pareigūnus, žinomi bei prieinami. Prašo pareiškimą visiškai atmesti (6 t., b.l. 103-107).

16Tretysis suinteresuotas asmuo I.L. atsiliepime į prašymą su pareiškėjo reikalavimais visiškai nesutinka, mano, kad jis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes buvusieji savininkai savo lėšomis padarė projektą, gavo leidimus, atstatė apleistą ir sugriuvusį pastatą, sutvarkė aplinką, įregistravo nuosavybę. Pats pareiškėjas pripažįsta, kad detaliojo plano sprendiniams pritarė ir juos suderino įvairios institucijos, todėl neaišku, kas yra negerai. Mano, kad yra praleistas vieno mėnesio terminas skųsti institucijų sprendimus, nes jie buvo vieši, skelbiami spaudoje, atliekamos teisinės registracijos, tvirtinami sandoriai ir kt. (7 t., b.l. 42-44).

17Tretieji suinteresuoti asmenys A.N. ir A.N., I.L. ir jų atstovas advokatas R.Kersnauskas su prašymu nesutinka. Prašo pareiškėjo prašymą atmesti. Advokatas R.Kersnauskas laiko, kad pareiškėjo prašymas yra nepagrįstas, nes yra abejonių dėl termino prašymui teisme paduoti praleidimo, be to, neaišku, koks viešas interesas yra pažeidžiamas. Nors tretieji suinteresuotieji asmenys yra sąžiningi įgijėjai, tačiau niekas nekalba apie tai, kaip bus apgintos jų nuosavybės teisės. Pastatai nebuvo pastatyti per vieną dieną, nacionalinio parko darbuotojai matė, kad vyksta griovimo darbai ir statyba, tačiau tuomet nestabdė statybos darbų, nebuvo kilę jokių abejonių dėl jų teisėtumo.

18Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Domus Altera“ atsiliepimu į prašymą dėl administracinių teisės aktų panaikinimo prašo vadovaujantis ABTĮ 101 str. 1 d. 6 p. nutraukti bylos nagrinėjimą, o tuo atveju, jeigu teismas pripažins, kad terminas prašymui pateikti nėra praleistas – atmesti prašymą kaip nepagrįstą. Nurodė, kad tretieji suinteresuoti asmenys, tame tarpe ir UAB „Domus altera“ neatliko jokių neteisėtų veiksmų, galėjusių įtakoti administracinių aktų priėmimą, įgyvendindami savo teises, sąžiningai vadovavosi valstybės institucijų priimtais teisės aktais, todėl tretieji asmenys įgijo teisėtus lūkesčius ir turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų įgytos teisės nebus pažeistos. Patenkinus prokuroro prašymą ir panaikinus administracinius aktus, pagal kuriuos tretieji asmenys įgijo nuosavybės teises, pastarųjų asmenų atžvilgiu būtų pažeisti konstituciniai teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai, nebūtų užtikrintas asmenų pasitikėjimas savo valstybe (6 t., b.l. 121-131).

19Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Domus altera“ atstovas P.Juzikis su prašymu nesutinka. Prašo bylą nutraukti, nes pareiškėjas praleido kreipimosi į teismą terminą. Jei teismas nuspręstų kitaip, prašo pareiškimą atmesti. Paaiškino, kad pareiškėjo pagrindinis prašymo motyvas- detaliojo plano neatitikimas Kuršių Nerijos nacionalinio parko planavimo schemai. Jo manymu tai priešataruja teismo išreikalautai medžiagai. Yra pateikti trys planai – 1942 metų būklės 2 planai ir vienas -1992 metų, nėra motyvų, kad statinys neatitinka konstrukcijos. Kultūrologiniai tyrimai daryti 19 a. Pradžioje, pagal 1942 metų planą yra trys statiniai. Remiantis 1942 metų planu ir kadastro duomenimis 1-as statinys yra atstatytas buvęs statinys, 2-as statinys yra buvusio statinio vietoje. Dėl nugriauto statinio pastato- detaliuoju planu dirbtuves leidžiama nugriauti. Detalusis planas buvo patvirtintas, suderintas su visuomene, aplinka sutvarkyta, statybos vyko pagal planą, kultūrologiniai tyrimai buvo atlikti. Pareiškėjas neįrodo kaip buvo pažeistas viešasis interesas.

20Tretysis suinteresuotas asmuo E.K. atsiliepimu į Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro prašymą dėl administracinių teisės aktų panaikinimo nesutinka su pateikto prašymo reikalavimais, nes jie nepagrįsti, todėl atmestini, be to, administracinės bylos nagrinėjimas nutrauktinas, praleidus įstatymo nustatytą 1 mėnesio terminą prašymui pateikti. Pažymi, kad ginčijamas detalusis planas yra parengtas laikantis visų įstatymuose ir KNNP schemoje nustatytų procedūrų, kurių metu ir buvo įgyvendinti būtent KNNP schemos sprendiniai, todėl detalusis planas yra pagrįstas ir teisėtas (6 t., b.l. 134-140).

21Trečiojo suinteresuoto asmens E.K. atstovas advokatas O.Martinkus su prašymu nesutinka ir prašo jį atmesti, nes nėra tikras, ar yra viešas interesas tame, kad reikia nugriauti pastatus. Be to, neįrodytas viešo intereso faktas, praleisti kreipimosi į teismą terminai, žmonės pastatus įsigijo sąžiningai.

22Tretieji suinteresuoti asmenys I.G. ir O.G. pateikė atsiliepimą į prašymą dėl administracinių teisės aktų panaikinimo, kuriame nurodė, kad nesutinka su pateiktu prašymu. Mano, kad ši byla turėtų būti nutraukta, nes praleistas terminas prašymui paduoti. Nurodo, kad nepagrįstai ginčijamas detalusis planas yra parengtas laikantis visų įstatymuose ir KNNP schemoje nustatytų procedūrų. Detalusis planas yra teisėtas, o prokuroro prašymas atmestinas, kaip visiškai nepagrįstas (b.l. 6 t., b.l. 142-151).

23Trečiųjų suinteresuotų asmenų I.G. ir O.G. atstovas advokatas A.Gineitis su prašymu nesutinka. Prašo bylą nutraukti, o nenutraukus, prokuratūros prašymą atmesti, nes prokuroras negali įvardinti, kokie menami sunkumai buvo dėl dokumentų išreikalavimo, negalėjo įvardinti sunkumų, dėl ko negalėjo gauti reikiamų dokumentų. Prokuratūra turi įrodyti, kad yra padaryti pažeidimai ir kad sovietmečiu pastatytas pastatas buvo labai vertingas.

24Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Ūkio banko investicinė grupė“ atsiliepime į prašymą dėl administracinių teisės aktų panaikinimo nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo prašymu, mano, kad pareiškėjo prašymas visiškai nepagrįstas, be to, pateiktas praleidus tokiam prašymui pareikšti Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytą vieno mėnesio terminą. Pats pareiškėjas savo prašyme nurodo, kad detaliojo plano sprendiniams pritarė ir juos suderino: Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas prie LR Aplinkos ministerijos, Kultūros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos apygarda, Neringos savivaldybės vyriausiasis architektas bei kitos institucijos. Klaipėdos apskrities viršininko administracija, kaip institucija LR teritorijų planavimo įstatymo 30 ir 31 straipsnių pagrindu atliekanti teritorijų planavimo priežiūrą, patikrinusi detaliojo plano projektą, pateikė išvadą, kad detaliojo plano projektas gali būti teikiamas tvirtinti nustatyta tvarka. Rengiant detalųjį planą buvo laikytasi visų procedūrinių taisyklių, surengtas viešas detaliojo plano svarstymas. Iki viešo detaliojo plano svarstymo susirinkimo nebuvo gauta nė vieno raštiško pasiūlymo, pastabos ar pretenzijos dėl detaliojo plano. Pasiūlymų, pastabų dėl detaliojo plano sprendinių nebuvo pareikšta ir detaliojo plano viešo svarstymo susirinkime. Taigi detalusis planas buvo tikrinamas ir derinamas su visomis pagal teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus reikalingomis kompetentingomis institucijomis. Esant bet kokiam detaliojo plano sprendinių neatitikimui teisės aktų reikalavimams, galintiems pakenkti kultūros paveldo išsaugojimui, detalusis planas nebūtų patvirtintas. Neįtikėtina, kad visi detalųjį planą tikrinę ir suderinę subjektai būtų nepastebėję kokių nors tariamų teisės aktų pažeidimų, todėl ginčijamo detaliojo plano sprendiniai nepažeidė galiojusių aktų nuostatų, pareiškėjo reikalavimai yra visiškai nepagrįsti ir atmestini (6 t., b.l. 165-179, 188-202).

25Tretysis suinteresuotas asmuo Gyvybės draudimo UAB „Bonum publicum“, susipažinęs su administracinės bylos medžiaga, mano, kad teismo sprendimas šioje byloje neturės įtakos Gyvybės draudimo UAB „Bonum publicum“ teisėms ir pareigoms. Atitinkamai Gyvybės draudimo UAB „Bonum publicum“ neteikia savo sutikimo ar nesutikimo su skundo reikalavimais ir palieka teismui sprendimą priimti savo nuožiūra. Prašo bylą nagrinėti Gyvybės draudimo UAB „Bonum publicum“ nedalyvaujant (6 t., b.l. 205).

26Tretysis suinteresuotas asmuo AB „Kauno tiekimas“ su prokuroro prašymo motyvais ir argumentais nesutinka, mano, kad prokuroro prašymas yra visiškai nepagrįstas. Palaiko trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Ūkio banko investicinė grupė“ atsiliepimą bei kitų analogišką poziciją palaikančių proceso dalyvių atsiliepimus. Prašo bylą nagrinėti AB „Kauno tiekimas“ atstovui nedalyvaujant (7 t., b.l. 175).

27Tretysis suinteresuotas asmuo R.I. atsiliepime į pareiškimą dėl administracinių aktų panaikinimo nurodo, kad nesutinka su pateiktu prašymu ir mano, kad jis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Tai, kad pastatas ( - ) buvo įregistruotas pagal įstatymus – niekam nebuvo paslaptis, informacija apie tai buvo prieinama kelerius metus ne tik prokuratūrai, bet ir kitoms valstybinėms institucijoms. Pažymi, kad negalima nekreipti dėmesio į tai, kad teisės pažeidimas, jei toks buvo, sukėlė ne tik teisines pasekmes, bet ir sukūrė naują nuosavybės teisės objektą. Kol neįrodyta priešingai, ir statytojai – pirmieji vasarnamio savininkai ir visi dabartiniai savininkai buvo ir yra sąžiningi ir teisėti namo, ( - ), savininkai, visiškai atitinkantys Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.26 ir 4.27(2) straipsnių nuostatas. Prašo atmesti prašymą kaip nepagrįstą ir prieštaraujantį teisėto savininko teisėms (7 t., b.l. 177-184).

28Tretysis suinteresuotas asmuo R.I. su prokuroro prašymu nesutinka. Paaiškino, kad ji yra teisėta įgijėja. Perkant visi dokumentai buvo patikrinti. Pirko Lietuvoje, nes Lietuva yra patikima šalis. Prašo prašymo netenkinti.

29Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos atstovas S.Juzik prašo prokuratūros prašymą tenkinti, nes savivaldybės sprendimai pažeidžia teisės aktus.

30Trečiojo suinteresuoto asmens A.S. atstovas advokatas A.Jaskelevičius prašo bylą nutraukti, nes praleisti kreipimosi į teismą terminai, o planavimo procedūrose jo atstovaujamasis nedalyvavo. Paaiškino, kad tretieji suinteresuoti asmenys turtą įsigijo sąžiningai, jokio viešo intereso nėra, tik yra pažeidžiamos žmonių teisės, keliamos kitos bylos.

31Tretieji suinteresuoti asmenys I.G., O.G., E.K., A.S., trečiųjų suinteresuotų asmenų LR Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, Valstybės saugomų teritorijų tarnybos prie aplinkos ministerijos, AB SEB „Vilniaus bankas“, Gyvybės draudimo UAB „Bonum publicum“, AB „Kauno tiekimas“, AB „Jūratė“, UAB „Ūkio banko investicinė grupė“, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuoti tinkamai.

32Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bylos šalių ir jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems buvo apie teismo posėdį tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėtina tretiesiems suinteresuotiems asmenims, jų atstovams, nedalyvaujant. Teisėjų kolegija konstatuoja:

33Skundas tenkintinas (LR ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

34Atsakovų Neringos savivaldybės administracijos ir Neringos savivaldybės tarybos atstovas advokatas Arūnas Ivancius pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad Anykščių rajono apylinkės teismas kreipėsi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą prašydamas ištirti ar 2006 m. spalio 17 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.103 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. X-858 bei Lietuvos Respublikos 2006 m. spalio 17 d. statybos įstatymo 1, 2, 3, 20, 23, 24, 25, 27, 28, 29, 31, 33, 34 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. X-857 9 straipsnis, kuriuo pakeistas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnis, ta apimtimi, kuria nėra numatyta galimybė teismui, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, nuspręsti, kad savavališkos statybos padarinių arba statinio statybą pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, pašalinimas galimas tik įpareigojant statytoją per nustatytą terminą statinį nugriaunant arba įpareigojant statytoją per nustatytą terminą reikiamai pertvarkyti statinį (dalį statinio nugriauti, perstatyti ar pan.), nes dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių yra akivaizdžiai neproporcingas (neadekvatus) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisingas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams. Vadovaudamasis nurodytais argumentais ir ABTĮ 4 str. 2 d. prašo teismą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą, prašant išspręsti ar Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.103 straipsnis ( 2006 m. spalio 17 d. redakcija ) ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnis( 2006 m. spalio 17 d. redakcija ) ta apimtimi, kuria nėra numatyta galimybė teismui, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, nuspręsti, kad savavališkos statybos padarinių arba statinio statybą pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, pašalinimas galimas tik įpareigojant statytoją per nustatytą terminą statinį nugriaunant arba įpareigojant statytoją per nustatytą terminą reikiamai pertvarkyti statinį (dalį statinio nugriauti, perstatyti ar pan.), nes dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių yra akivaizdžiai neproporcingas (neadekvatus) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisingas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams. Administracinę bylą sustabdyti iki Konstitucinis teismas priims sprendimą.

35Kolegija konstatuoja, kad teisinių prielaidų kreiptis į Konstitucinį teismą ir stabdyti šios administracinės bylos nagrinėjimą nėra, kadangi teismas šioje byloje nesprendžia reikalavimų susijusių su savavališkos statybos padarinių šalinimu, o tik nagrinėja priimtų administracinių aktų teisėtumo klausimą.

36Dėl termino prašymui paduoti atnaujinimo.

372008-09-16 ( bylos nagrinėjimo metu ) pareiškėjas pateikė prašymą dėl termino atnaujinimo prašymui paduoti, motyvuodamas tuo, kad dėl medžiagos sudėtingumo, apimties, sunkumų išreikalaujant įrodymus, surinkti dokumentus, įvertinti viešojo intereso pažeidimą, per įstatyme numatytą terminą buvo sudėtinga. Taip pat sprendžiant klausimą dėl termino atnaujinimo prašo atsižvelgti į ginč0 esmę, kad pareikštu prašymu siekiama apginti visuomenei svarbius interesus bei į tai, kad pareiškėjas, sąžiningai procesiškai elgėsi, todėl neturėtų prarasti teisės ginčyti neteisėtus administracinius aktus ir jų sukurtas teisines pasekmes.

38Pareiškėjo atstovė palaiko prašyme išdėstytus argumentus ir prašo atnaujinti terminą prašymui paduoti, nes mano, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, nes dėl dokumentų surinkimo iš įvairių institucijų nustatytu terminu neturėjo galimybės pateikti prašymo.

39Atsakovo Neringos savivaldybės administracijos ir Neringos savivaldybės tarybos atstovas bei trečiųjų suinteresuotų asmenų: UAB „Domus Altera“ atstovas advokatas Povilas Juzikis, A.N., A.N. ir jų atstovas advokatas Romas Kersnauskas, I.G., O.G. atstovas Alvydas Gineitis, E.K. atstovas Osvaldas Martinkus, A.S. atstovas A.J., I.L. atstovas advokatas Romas Kersnauskas prašo prašymo dėl termino atnaujinimo netenkinti ir bylą nutraukti, nes pareiškėjas praleido įstatymo numatytą terminą be svarbios priežasties.

40Kolegija įvertinusi byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimus, atsiliepimuose išdėstytus argumentus, taip pat tą aplinkybę, kad pareiškėjas, gindamas viešąjį interesą, 2006-09-15 su ieškiniu dėl administracinių teisės aktų pripažinimo negaliojančiais, sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo kreipėsi į bendrosios kompetencijos - Klaipėdos apygardos teismą ( 1-as t. b.l. 2 ). Kadangi CPK ir ABTĮ procesinės normos nustato skirtingus terminus dėl skundų ( prašymų ) ir ieškinių padavimo į teismą, todėl laikytina, kad terminas prašymui paduoti praleistas dėl svarbių priežasčių ir jis atnaujintinas.

41Dėl ginčijamų administracinių aktų teisėtumo ir pagrįstumo

42Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba 1991 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr.I-1244 „Dėl Dzūkijos, Kuršių nerijos, Žemaitijos nacionalinių parkų, Trakų istorinio nacionalinio parko ir Viešvilės valstybinio rezervato įsteigimo“, siekdama išsaugoti Lietuvos žmonėms ir būsimosioms kartoms vertingiausius Lietuvos kraštovaizdžio kompleksus bei etnokultūrinį paveldą,

Nutarė

43įsteigti Lietuvos Respublikos kompleksinėje gamtos apsaugos schemoje numatytus nacionalinius parkus ir valstybinį rezervatą (pagal parengtas schemas): Kuršių nerijos nacionalinį parką - 19 tūkst. ha ploto (iš jų 9 tūkst. ha Kuršių marių ir Baltijos jūros akvatorijos).

44Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1994 m. gruodžio 19 d. priėmė nutarimą Nr. 1269 "Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)", kuris įsigaliojo 1994 m. gruodžio 24 d., be to Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1999 m. kovo 19 d. priėmė nutarimą Nr. 308 "Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų patvirtinimo". Šio Vyriausybės nutarimo 1–uoju punktu buvo patvirtinti Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatai, kurių 4 –ajame punkte nustatyta, kad nacionalinio parko teritorija, administruojama Neringos ir Klaipėdos miestų savivaldybių, tvarkoma pagal planavimo schemą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr.1269 "Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)", ir ja remiantis parengtus bei nustatytąja tvarka suderintus ir patvirtintus gyvenviečių detaliuosius planus, miškotvarkos, vandentvarkos, rekreacijos, nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo, inžinerinių komunikacijų ir kitus projektus. Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas) buvo įregistruotas teritorijų planavimo dokumentų registre, o Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 27 d. nutarimo 2 - uoju punktu pripažinta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1269 "Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)" (1994 m. gruodžio 19 d. redakcija) (Žin., 1994, Nr. 99-1977) pagal paskelbimo tvarką neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

45Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) pagrindinių teiginių 6 punktas numato, kad nacionalinio parko teritorija pagal gamtos ir kultūros vertybes, jų apsaugos formas ir naudojimą suskirstyta į šias funkcines zonas: 1) konservacinę (gamtiniai rezervatai, kraštovaizdžio draustiniai, urbanistiniai ir etnokultūriniai draustiniai); 2) apsauginę; 3) rekreacinę; 4) gyvenamąją; 5) ūkinę.

46Teritorija, apimanti ginčijamu detaliuoju planu suplanuotus sklypus ( - ) yra Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje ir pagal KNNP planavimo schemos (generalinio plano) pagrindinio brėžinio žymėjimą patenka į Kuršių nerijos nacionalinio parko rekreacinę funkcinę zoną (rekreacijai skirtos teritorijos). Nidos pamario zonos ir jos artimiausios aplinkos perspektyvinio teritorijų naudojimo schemoje detaliuoju planu suformuotas sklypas patenka į teritoriją, kuriai numatyta kompleksinė teritorijos tvarkymo programa pažymėta reglamento Nr. XV, t.y. nagrinėjama teritorija patenka į teritoriją, kuriai nustatytas mišrios (gyvenamosios ir poilsiautojų aptarnavimo) paskirties senųjų žvejų sodybų teritorijos ir gyvenamųjų namų teritorijos naudojimo būdas. Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos Nidos ir apylinkių principinio plano 3 brėžinyje „Nidos gyvenvietės 1992 m. būklė. Siūlomos paminklosaugos ir paminklotvarkos priemonės“ nagrinėjamas sklypas patenka į griežto apsaugos režimo zoną. Minėtame brėžinyje sklype, ( - ), esantis pagalbinis statinys – dirbtuvės ir vienas poilsio pastatas sutartiniais ženklais nurodytas kaip svarbus tradicinės terpės formatas. Jam suteikta pastatų įvertinimo II kategorija, kuri numato „išsaugoti vertingus elementus ir gerinti išvaizdą“. Kuršių nerijos nacionalinio parko schemos tekstiniuose sprendiniuose Nidos ir apylinkių principinio plano Architektūrinio – erdvinio tvarkymo reglamente numatyti tokie zonų tvarkymo reikalavimai: „XIV, XV. Griežto apsaugos režimo zona. Tikslas: pagerinti saugomos erdvės išvaizdą, atstatyti prarastus vertingus apstatymo elementus. Numatyta: 1) parengti apstatymo detalaus tvarkymo kompleksinį projektą, jame patikslinti posesijų ribas, sudaryti statinių restauravimo, rekonstrukcijos ar atstatymo planą, sutinkamai su šiai zonai taikomo apsaugos režimo reikalavimais; 2) parengti rekomendacijas infrastruktūros tvarkymui ir Kuršių etnokultūros išlikusių ženklų eksploatavimui ir apsaugai; 3) palaipsniui senosiose posesijose atstatyti gyvenamąją paskirtį, sudarius tam teisinį mechanizmą; 4) nevykdyti naujų statybų, nerekonstruoti pastatų ir posesijų ribų, kol nebus parengtas 1 punkte minėtas projektas“. Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos Nidos ir apylinkių principiniame plane, Nidos gyvenamųjų teritorijų apstatymo tankumo reglamente, nustatyta: 1) susiformavusį apstatymą buvusių senųjų žvejų posesijų zonoje tankinti draudžiama, neleidžiama plėsti esamų pastatų bei statyti naujų gyvenamųjų ir kitokių pastatų, leidžiama atstatyti nunykusius, kuriuos numato atstatyti kultūros objektų regeneracijos projektai; 2) esamoms poilsio namų ar kitos paskirties teritorijoms, kurioms generaliniame plane siūloma atstatyti buvusią gyvenamąją paskirtį, turi būti sudaryti detalūs regeneracijos projektai, nustatantys buvusias autentiškas senųjų žvejų posesijų ribas, pažymintys kultūros paveldo respektavimo požiūriu vertingus esamus ir atstatytinus pastatus bei tradiciniam senajam apstatymui būdingus jų statybinius parametrus. Be šių projektų bet kokiu atveju tankinti apstatymą, plėsti pastatus, didinti aukštingumą draudžiama.

47Atsakovas Neringos savivaldybės taryba ginčijamu 2001 m. birželio 8 d. sprendimu Nr. 100 patvirtino detalųjį planą, kurio sprendiniais numatytas žemės sklypo ( - ), žemės naudojimo būdo iš rekreacinės teritorijos į gyvenamąją keitimas, esamų poilsio namų rekonstravimas, juose įrengiant butus, minėtame sklype stovinčio pagalbinio statinio – dirbtuvių nugriovimas ir naujo vieno aukšto su mansarda vasarnamio statyba bei 5 automobilių sustojimo vietos keleivių išlaipinimui įrengimas. Šie sprendiniai prieštarauja aukščiau aptartiems Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniams, draudžiantiems statyti naujus statinius minimoje teritorijoje, taip pat rekonstruoti pastatus ir posesijų ribas, o taip pat įpareigojantiems išsaugoti vertingus elementus ir gerinti išvaizdą.

481999 m. kovo 19 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 308 patvirtintų Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų 11 punktas taip pat numatė, kad Kuršių nerijos gyvenviečių detalieji planai, statinių, inžinerinių komunikacijų ir kitų objektų statybos projektai rengiami, derinami ir tvirtinami teritorijų planavimo normų sąvado ir statybos reglamentų nustatyta tvarka. 2000 m. gruodžio 18 d. detaliojo plano rengimui planavimo organizatorius sudarė planavimo užduotį, kurioje numatė planavimo tikslus – koreguoti sklypo ribas ir įteisinti, numatyti užstatymo galimybes, architektūrinius urbanistinius apribojimus, paminklosauginius bei aplinkosauginius reikalavimus. Pagal Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 159 patvirtintų Detaliųjų planų rengimo privalomų taisyklių nuostatų 30; 32 punktus (įsakymo redakcija, galiojusi iki 2004 m. gegužės 3 d. įsakymo Nr. D1-239 redakcijos įsigaliojimo) dėl planavimo proceso organizavimo išduodamos planavimo sąlygos ir detaliajam planui rengti sudaroma planavimo užduotis, kurioje nurodoma: planuojamos teritorijos adresas, planavimo tikslas, planavimo proceso etapai, jų dalys ir darbai bei atlikimo terminai, derinimo ir tvirtinimo procedūra. Planavimo užduotį tvirtina planavimo organizatorius, suderinęs ją su savivaldos vykdomąja institucija. Taigi sudarant planavimo užduotį, vadovaujamasi inter alia planavimo sąlygomis. 2000 m. detaliojo plano rengimo sąlygose, išduotose ginčo sklypui, numatyta, kad planuojamai teritorijai taikomi Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo, KNNP nuostatų bei KNNP planavimo schemos (generalinio plano) reikalavimai, todėl jų turėjo būti laikomasi planuojant teritoriją ir parengto teritorijų planavimo dokumento sprendiniai negalėjo prieštarauti sąlygose nurodytų norminių aktų reikalavimams.

49Detaliojo plano skyriuje “Detaliojo plano sprendiniai” yra išdėstyti detaliojo planavimo tikslai ir detaliojo plano sprendiniai – keičiamas sklypo ( - ) žemės naudojimo būdas iš rekreacinės teritorijos į gyvenamąją, esami poilsio namai rekonstruojami, juose įrengiami butai, griaunamas sklype stovintis pagalbinis statinys – dirbtuvės, statomas naujas vieno aukšto su mansarda vasarnamis, sklype numatomos 5 automobilių sustojimo vietos keleivių išlaipinimui. Šie detaliojo plano tikslai ir sprendiniai neatitinka išduotų detaliojo plano rengimo sąlygų, kadangi prieštaravo KNNP planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniams.

50Iš detaliojo plano medžiagos taip pat akivaizdu, kad jame yra pateikti ir jo sudedamąja dalimi yra KNNP planavimo schemos (generalinio plano) sprendinių kopijos, tarp jų KNNP generalinio plano medžiaga. Tai patvirtina, kad atsakovei ir detaliojo plano rengėjui buvo žinomi KNNP planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniai, pagal juos parengtos planavimo sąlygos, todėl šių sprendinių imperatyviai buvo privaloma laikytis rengiant ir tvirtinant detaliojo plano sprendinius. Neatsižvelgiant į aukščiau išvardintas aplinkybes, Neringos savivaldybės taryba 2001 m. birželio 8 d. sprendimu Nr. 100 „Dėl sklypo, adresu ( - ) detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtino detalųjį planą, kurio sprendiniai prieštarauja ne tik jau aukščiau paminėtam teisiniam reglamentavimui, bet nesilaikyta ir Saugomų teritorijų įstatymo 25 straipsnio 5 dalies nuostatų (įstatymo 2000 m. birželio 27 d. (Skelbta: Valstybės Žinios, 2000.07.19, Nr.: 58, Publ. Nr.: 1703 redakcija)), numatančių, kad valstybinių parkų teritorijos tvarkomos pagal įstatymus ir teritorijų planavimo dokumentus (parko planavimo schemas, jų pagrindu parengtus detalius projektus). Tokiu būdu pažeisti ir 1999 m. kovo 19 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 308 patvirtintų Kuršių Nerijos nacionalinio parko nuostatų (redakcija galiojusi iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 16 d. nutarimo Nr. 759 nuo 2004 m. birželio 20 d.) (Žin., 2004, Nr. 96-3539) redakcijos įsigaliojimo) 4, 6.6 ir 11 punktai, kurie numatė reikalavimą, kad nacionalinio parko teritorija, administruojama Neringos ir Klaipėdos miesto savivaldybių, tvarkoma pagal planavimo schemą, patvirtintą Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“, nacionaliniame parke ūkinė veikla reguliuojama ir urbanizacijos plėtra plėtojama pagal KNNP planavimo schemą (Nuostatų 6.6 punktas); Kuršių nerijos gyvenviečių detaliųjų planų sprendiniai neturi prieštarauti nacionalinio parko planavimo schemai (11 punktas).

51Teisės teorijoje laikomasi principo, kad iš neteisės neatsiranda teisė, todėl pripažinus, kad detaliojo plano sprendiniai savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, akivaizdu, kad pažeistas teisinis reglamentavimas priimant ir kitus administracinius aktus, kuriais buvo suteikta teisė realizuoti detaliojo plano sprendinius tretiesiems suinteresuotiems asmenims - Neringos savivaldybės administracijai tvirtinant 2002-03-29 projektavimo sąlygų sąvadą pagalbinio pastato – vasarnamio adresu ( - ), statybai; Neringos savivaldybės administracijai 2002-09-27 išduodant statybos leidimą Nr. 37 pagalbinio statinio vasarnamio statybai, adresu( - ); 2004-01-15 Klaipėdos apskrities viršininko administracijos komisijai pripažįstant tinkamu naudoti pagalbinį statinį – vasarnamį, ( - ).

52Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 27 d. nutarimo konstatuojamosios dalies 12 punktu apibendrindamas konstatavo, kad Lietuvos valstybė visą laiką Kuršių neriją traktavo ir traktuoja kaip unikalų gamtos ir žmogaus sukurtą kraštovaizdžio kompleksą - saugotiną teritoriją, kuriai turi būti nustatytas ypatingas teisinis režimas. Tai yra visuotinai žinomas faktas. Šio nutarimo konstatuojamosios dalies 13 punkte taip pat akcentuojama, kad nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste taip pat pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos teisės aktuose (išleistuose įstatymų leidžiamosios valdžios arba vykdomosios valdžios institucijų) buvo įtvirtinta principinė nuostata, kad Kuršių nerijos nacionalinis parkas tvarkomas pagal Vyriausybės patvirtintą Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemą (generalinį planą). Taigi jokie su Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijos administravimu (inter alia ) su gyvenviečių detaliaisiais planais, miškotvarka, žemėtvarka, vandens ūkiu, gyvenviečių planavimu, kaimų regeneravimu, rekreacija, kelių bei inžinerinėmis komunikacijomis ir pan.) susiję sprendimai negalėjo (ir šiuo metu negali) būti priimami neatsižvelgiant į minėtą Vyriausybės patvirtintą schemą ir negalėjo (ir šiuo metu negali) prieštarauti minėtos schemos sprendiniams. Šių sprendinių nepaisymas, ypač žinant, jog tai, kad Lietuvos valstybė visą laiką Kuršių neriją traktavo ir traktuoja kaip unikalų gamtos ir žmogaus sukurtą kraštovaizdžio kompleksą - saugotiną teritoriją, kuriai turi būti nustatytas ypatingas teisinis režimas, yra visuotinai žinomas faktas, neatitiktų bendrojo teisės principo bona fides. Priešingu atveju ne tik būtų pažeistas Kuršių nerijos, kaip unikalaus gamtos ir žmogaus sukurto kraštovaizdžio komplekso - saugotinos teritorijos, tapatumas ir integralumas, bet ir būtų nusižengta Konstitucijos 53, 54 straipsnių imperatyvams, inter alia Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalies nuostatai, kad valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai, 53 straipsnio 3 dalies nuostatai, kad valstybė ir kiekvienas asmuo privalo saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių; taip pat būtų akivaizdžiai nusižengta Lietuvos Respublikos tarptautiniams įsipareigojimams.

53Tretieji suinteresuoti asmenys ir jų atstovai atkreipia dėmesį į tai, kad panaikinus skundžiamus Neringos savivaldybės tarybos 2001-06-08 sprendimą Nr. 100 „Dėl sklypo, adresu ( - ), detaliojo plano patvirtinimo“, 2002-03-29 projektavimo sąlygų sąvadą pagalbinio pastato – vasarnamio, adresu ( - ), statybai, 2002-09-27 statybos leidimą Nr. 37 pagalbinio pastato – vasarnamio, adresu ( - ), statybai ir 2002-09-19 Klaipėdos apskrities viršininko administracijos įsakymu Nr. 2638 sudarytos komisijos 2004-01-15 pripažinimo tinkamu naudoti pagalbinį statinį – vasarnamį, ( - ), aktą, bus pažeidžiamos jų kaip sąžiningų įgijėjų nuosavybės teisės. Pažymėtina, kad teismas šioje byloje neturi pagrindo analizuoti ir neanalizuoja susiklosčiusių teisinių santykių tretiesiems suinteresuotiems asmenims įgyjant nuosavybę ir nepasisako dėl trečiųjų asmenų teisių turinio. Akivaizdu, kad sukurti civiliniai teisiniai santykiai negali eliminuoti ir pakeisti to teisinio reguliavimo, kuris yra nustatytas aukščiau aptartu teisiniu reglamentavimu, dėl kurio prioriteto pasisakė ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 27 d. nutarime.

54Dėl viešojo intereso ir viešojo intereso gynimo

55Išplėstinė teisėjų kolegija 2009 m. vasario 12 d. nutartyje Nr. A822‑65-09 atkreipė dėmesį į tai, kad siekiant nustatyti, ar pareiškėjas tinkamai gina viešąjį interesą, nepakanka vien tik nustatyti fakto, kad ginamų interesų turinys atitinka viešųjų interesų turinį. Todėl bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas, ar pareiškėjo ginamas interesas pripažintinas viešuoju interesu, taip pat turi nustatyti, ar pareiškėjo keliami materialiniai reikalavimai yra pakankami pažeistajam viešajam interesui apginti. Prokuroro pareiga ginti viešąjį interesą įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 2 dalyje, nustatančioje, jog prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Ši Konstitucijos nuostata perkelta į Prokuratūros įstatymo 19 straipsnį.

56ABTĮ 56 straipsnio 1 dalis nustato, jog įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, viešojo administravimo subjektai, valstybės institucijos, įstaigos, organizacijos, tarnybos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Viešojo intereso sąvokos įstatymai neapibrėžia. Viešojo intereso samprata yra formuojama teismų jurisprudencijoje. Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog valstybės, kaip visos visuomenės politinės organizacijos, paskirtis – užtikrinti žmogaus teises ir laisves, garantuoti viešąjį interesą (Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai). Tačiau kiekvienas viešasis interesas tegali būti grindžiamas pamatinėmis visuomenės vertybėmis, kurias įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija, jo įtvirtinimas ir užtikrinimas, gynimas ir apsauga yra konstituciškai motyvuoti. Be to, Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad viešojo intereso, kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso, įgyvendinimas yra viena svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sąlygų (Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimai).

57Atsižvelgiant į paminėtą Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad viešasis interesas, taikant Administracinių bylų teisenos įstatymą, turėtų būti suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, o įstatyme numatytų subjektų teisė ginti viešąjį interesą administracinių bylų teisenoje apibrėžiama kaip teisė nustatytais atvejais kreiptis į administracinį teismą ginant tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose: 2004 m. sausio 23 d. Nr. A3-11/2004; 2005 m. lapkričio 23 d. Nr. A13-1725/2005; 2007 m. sausio 19 d. Nr.A3-64-2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr.1(11), 2007, 221-248 psl.; 2008 m. liepos 25 d. Nr. A146-335/2008; 2009 m. vasario 12 d. Nr. A882-65/2009). Kiekvienu atveju, kai kyla klausimas, ar tam tikras interesas, dėl kurio gynimo kreipiamasi į teismą, turi būti laikomas viešuoju ir ginamas bei saugomas kaip viešasis interesas, bylą nagrinėjantis teismas turi nustatyti, ar jo tesės aktais nustatyta tvarka neapgynus būtų pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos, jos saugomos ir ginamos vertybės.

58Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas ginčija administracinius aktus, susijusius su statybomis Kuršių nerijos nacionalinio parko rekreacinėje funkcinėje zonoje. Pareiškėjas prašo panaikinti Neringos savivaldybės tarybos 2001 m. birželio 8 d. sprendimą Nr. 100, kuriuo buvo patvirtintas žemės sklypo, esančio ( - ), detalusis planas ir teisę jį realizuoti suteikiantys aktai. Kadangi pareiškėjo ginčijami administraciniai aktai buvo viena iš prielaidų, leidusių statybas saugomoje teritorijoje, reikalavimas šiuos aktus panaikinti dėl galimai juos priimant padarytų teisės aktų pažeidimų yra keliamas srityje, susijusioje su viešojo intereso gynimu. Vadinasi, prokuroro reikalavimas panaikinti ginčijamus administracinius aktus gali būti siejamas su viešojo intereso apgynimu. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pareiškėjas, gindamas viešąjį interesą, siekia panaikinti galimai neteisėtai viešojo administravimo subjektų priimtus individualius aktus, nustatančius tam tikras teises ir pareigas konkretiems subjektams ar subjektų ratui. Ginant viešąjį interesą yra svarbu, kad būtų panaikinti visi teisės aktai, kurie laikytini neteisėtų veiksmų teisinėmis pasekmėmis. Visuomenė yra suinteresuota, kad ypač vertinga saugoma teritorija būtų tinkamai saugoma ir racionaliai naudojama, todėl akivaizdu, kad Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras, kreipdamasis į teismą dėl pirmiau minėtų administracinių aktų panaikinimo, administracinę bylą inicijavo neabejotinai esant viešajam interesui.

592009 m. vasario 12 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė kolegija nutartyje Nr. A822-52-09 konstatavo, kad pareiškėjo, ginančio viešąjį interesą, pareikšti materialiniai reikalavimai turi būti tinkami pažeistam viešajam interesui apginti. Pareiškimo, kuriuo ginamas viešasis interesas, dalykas yra viešojo intereso gynimas, o administracinių aktų panaikinimas ar kitų gynybos priemonių taikymas (uždraudimas atlikti veiksmus, žalos atlyginimo priteisimas ir pan.) yra būdas, kuriuo viešasis interesas gali būti apginamas. Kai viešojo intereso pažeidimas pasireiškia priimtais neteisėtais administraciniais aktais, reikalavimas šiuos aktus panaikinti iš tiesų reiškia reikalavimą apginti viešąjį interesą, panaikinant atitinkamus administracinius aktus.

60Nagrinėjamoje byloje ginčijamu 2001-06-08 Neringos savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 100 yra sukurtos teisinės pasekmės ir detaliojo plano sprendiniai jau yra realizuoti pilna apimtimi ir pagalbinis statinys – vasarnamis 2004 m. sausio 15 d. aktu yra pripažintas tinkamu naudoti. Todėl teismas, nagrinėdamas prokuroro reikalavimą panaikinti administracinius aktus, turi nustatyti, ar šių aktų panaikinimas sukels siekiamas teisines pasekmes, t. y. ar realiai leis apginti viešąjį interesą. Kad prokuroras realiai siekia apginti viešąjį interesą matyti iš byloje pateikto ieškinio (1t. 2 b.l. ). Administracinių teisės aktų panaikinimas bus siejamas su atitinkamais materialiniais teisiniais padariniais (buvusios padėties atkūrimu), pareiškėjo keliami materialiniai reikalavimai yra pakankami pažeistam viešajam interesui apginti,

61Įvertinus visas bylos aplinkybes, byloje surinktą rašytinę medžiagą, darytina išvada, kad atsakovų priimti administraciniai teisės aktai prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, todėl naikintini.

62Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ė :

63Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro prašymą patenkinti.

64Atnaujinti praleistą terminą prašymui paduoti.

65Panaikinti Neringos savivaldybės tarybos 2001 m. birželio 8 d. sprendimą Nr. 100 „Dėl sklypo ( - ), detalaus plano patvirtinimo“.

66Panaikinti Neringos savivaldybės administracijos 2002 m. kovo 29 d. išduotą projektavimo sąlygų sąvadą pagalbinio pastato – vasarnamio, adresu ( - ), statybai.

67Panaikinti Neringos savivaldybės administracijos 2002 m. rugsėjo 27 d. išduotą statybos leidimą Nr. 37 pagalbinio statinio vasarnamio, adresu ( - ), statybai.

68Panaikinti 2002 m. rugsėjo 19 d. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos įsakymu Nr. 2638 sudarytos komisijos 2004 m. sausio 15 d. pripažinimo tinkamu naudoti pagalbinį statinį – vasarnamį, adresu ( - ), aktą.

69Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, LR... 4. pastato-vasarnamio, adresu ( - ), statybai;
  • 2002-09-27 Neringos... 5. Nurodė, kad 2001-06-08 Neringos savivaldybės taryba sprendimu Nr. 100 „Dėl... 6. 2008-09-16 Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras pateikė prašymą dėl... 7. Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorė K.Rušinaitė prašo atnaujinti... 8. Atsakovas Klaipėdos apskrities viršininko administracija atsiliepimu į... 9. (6 t., b.l. 153-155).... 10. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos atstovas T.Škimelis... 11. Atsakovai Neringos savivaldybės taryba ir Neringos savivaldybės... 12. Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės administracijos... 13. Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos... 14. Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie... 15. Tretieji suinteresuoti asmenys A.N., A.N. ir UAB „Nidos Smiltė“... 16. Tretysis suinteresuotas asmuo I.L. atsiliepime į prašymą su pareiškėjo... 17. Tretieji suinteresuoti asmenys A.N. ir A.N., I.L. ir jų atstovas advokatas... 18. Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Domus Altera“ atsiliepimu į prašymą... 19. Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Domus altera“ atstovas P.Juzikis su... 20. Tretysis suinteresuotas asmuo E.K. atsiliepimu į Klaipėdos apygardos... 21. Trečiojo suinteresuoto asmens E.K. atstovas advokatas O.Martinkus su prašymu... 22. Tretieji suinteresuoti asmenys I.G. ir O.G. pateikė atsiliepimą į prašymą... 23. Trečiųjų suinteresuotų asmenų I.G. ir O.G. atstovas advokatas A.Gineitis... 24. Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Ūkio banko investicinė grupė“... 25. Tretysis suinteresuotas asmuo Gyvybės draudimo UAB „Bonum publicum“,... 26. Tretysis suinteresuotas asmuo AB „Kauno tiekimas“ su prokuroro prašymo... 27. Tretysis suinteresuotas asmuo R.I. atsiliepime į pareiškimą dėl... 28. Tretysis suinteresuotas asmuo R.I. su prokuroro prašymu nesutinka. Paaiškino,... 29. Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos atstovas S.Juzik prašo... 30. Trečiojo suinteresuoto asmens A.S. atstovas advokatas A.Jaskelevičius prašo... 31. Tretieji suinteresuoti asmenys I.G., O.G., E.K., A.S., trečiųjų... 32. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3... 33. Skundas tenkintinas (LR ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 2 punktas).... 34. Atsakovų Neringos savivaldybės administracijos ir Neringos savivaldybės... 35. Kolegija konstatuoja, kad teisinių prielaidų kreiptis į Konstitucinį... 36. Dėl termino prašymui paduoti atnaujinimo.... 37. 2008-09-16 ( bylos nagrinėjimo metu ) pareiškėjas pateikė prašymą dėl... 38. Pareiškėjo atstovė palaiko prašyme išdėstytus argumentus ir prašo... 39. Atsakovo Neringos savivaldybės administracijos ir Neringos savivaldybės... 40. Kolegija įvertinusi byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimus, atsiliepimuose... 41. Dėl ginčijamų administracinių aktų teisėtumo ir pagrįstumo... 42. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba 1991 m. balandžio 23 d. nutarimu... 43. įsteigti Lietuvos Respublikos kompleksinėje gamtos apsaugos schemoje... 44. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1994 m. gruodžio 19 d. priėmė nutarimą Nr.... 45. Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)... 46. Teritorija, apimanti ginčijamu detaliuoju planu suplanuotus sklypus ( - ) yra... 47. Atsakovas Neringos savivaldybės taryba ginčijamu 2001 m. birželio 8 d.... 48. 1999 m. kovo 19 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 308 patvirtintų Kuršių nerijos... 49. Detaliojo plano skyriuje “Detaliojo plano sprendiniai” yra išdėstyti... 50. Iš detaliojo plano medžiagos taip pat akivaizdu, kad jame yra pateikti ir jo... 51. Teisės teorijoje laikomasi principo, kad iš neteisės neatsiranda teisė,... 52. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m.... 53. Tretieji suinteresuoti asmenys ir jų atstovai atkreipia dėmesį į tai, kad... 54. Dėl viešojo intereso ir viešojo intereso gynimo ... 55. Išplėstinė teisėjų kolegija 2009 m. vasario 12 d. nutartyje Nr.... 56. ABTĮ 56 straipsnio 1 dalis nustato, jog įstatymų nustatytais atvejais... 57. Atsižvelgiant į paminėtą Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, Lietuvos... 58. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas ginčija administracinius aktus,... 59. 2009 m. vasario 12 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė... 60. Nagrinėjamoje byloje ginčijamu 2001-06-08 Neringos savivaldybės tarybos... 61. Įvertinus visas bylos aplinkybes, byloje surinktą rašytinę medžiagą,... 62. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos... 63. Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro prašymą patenkinti.... 64. Atnaujinti praleistą terminą prašymui paduoti.... 65. Panaikinti Neringos savivaldybės tarybos 2001 m. birželio 8 d. sprendimą Nr.... 66. Panaikinti Neringos savivaldybės administracijos 2002 m. kovo 29 d. išduotą... 67. Panaikinti Neringos savivaldybės administracijos 2002 m. rugsėjo 27 d.... 68. Panaikinti 2002 m. rugsėjo 19 d. Klaipėdos apskrities viršininko... 69. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...