Byla N-575-641-12
Dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 25 d. nutarimo V. B. administracinio teisės pažeidimo byloje

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybinės lošimų priežiūros komisijos ir asociacijos „Lažybų organizatorių aljansas“, atstovaujamos advokato Mariaus Endzino, apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 25 d. nutarimo V. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Valstybinės lošimų priežiūros komisijos (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas 2010 m. gruodžio 21 d. V. B. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis, būdamas TEO LT, AB Rizikų valdymo skyriaus direktoriumi, t. y. būdamas atsakingu už bendrovės, kaip informacijos prieglobos paslaugų teikėjo ir (arba) tinklo paslaugų teikėjo, teikiamų interneto paslaugų pagalba gaunamo turinio kontrolę ir valdymą, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 290 „Dėl viešo naudojimo kompiuterių tinkluose neskelbtinos informacijos kontrolės ir ribojamos viešosios informacijos platinimo tvarkos patvirtinimo“, pagal 2010 m. balandžio 21 d. pasirašytų Pareiginių nuostatų 5 ir 5.1 punktą, kiek leidžia techninės galimybės, organizuodamas ir atsakydamas už privalomų ir teisėtų valstybės institucijų nurodymus apriboti neteisėtą ir (arba) žalingą turinį vykdymą, pagal Pareiginių nuostatų 6 punktą, vadovaudamasis privalomais ir teisėtais valstybės institucijų nurodymais, organizuodamas ir atsakydamas už neteisėto ir žalingo turinio, įskaitant neskelbtinos informacijos, paskleidimo bendrovės teikiamų interneto paslaugų pagalba pašalinimą (prieigos prie jos nutraukimą), jei tai techniškai įmanoma, pagal TEO LT, AB 2010 m. sausio 12 d. įsakymą Nr. 9 būdamas asmeniškai atsakingu už šių pareigų nevykdymą ir (ar) netinkamą vykdymą, netinkamai atliko savo pareigas, dėl ko 2010 m. lapkričio 25 d. (Priežiūros komisijos 2010 m. lapkričio 25 d. tarnybinis pranešimas Nr. IVL-672), 2010 m. lapkričio 30 d. (Priežiūros komisijos 2010 m. lapkričio 30 d. tarnybinis pranešimas Nr. IVL-687) TEO LT, AB, būdama tinklo paslaugų teikėja, turėdama technines galimybes blokuoti ne jos tinkluose veikiančias interneto svetaines, bei turėdama tiesioginį tarptautinį ryšio kanalą su užsienio ryšio operatoriais, per jai priklausantį „static.zebra.lt“ tinklą Lietuvos Respublikoje internetu suteikė prieigą iš Lietuvos Respublikoje esančios techninės įrangos į užsienio valstybių operatorių tinkluose veikiančius tinklalapius www.triobet.lt ir www.unibet.com, kuriuose skelbiama Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo (toliau – ir ALĮ) 10 straipsnio 9 dalies draudžiama azartinių lošimų reklama (tinklalapyje www.triobet.lt 2010 m. lapkričio 30 d. skelbiami skatinimai registruotis, galimi laimėjimai, azartinių lošimų lojalumų premijos, pasiūlymai naujiems lošėjams, patraukliai pristatoma išsami azartinių lošimų pasiūla bei lošimų taisyklės, lošimo interneto tinkle privalumai, „Triobet“ pristatomas kaip didžiausias pokerio portalas Baltijos šalyse ir t. t. Tinklalapyje www.unibet.com pristatomi atskirų lošimų rūšių galimi laimėjimai, naujų lošėjų registracijos premijos, pokerio turnyro Lietuvos Respublikos vartotojams reklama ir t. t.). Protokole nurodyta, jog tokia veika V. B. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 17318 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

5Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. vasario 25 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą V. B. atžvilgiu dėl ATPK 17318 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo nutraukė, nenustatęs jo veikoje šio pažeidimo įvykio ir sudėties. Teismas pažymėjo, kad remiantis administracinio teisės pažeidimo bylos duomenimis, interneto svetainės www.triobet.com ir www.unibet.com veikia ne TEO LT, AB tarnybinėse stotyse (serveriuose). Tuo tarpu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 5 d. nutarimo Nr. 290 „Dėl viešo naudojimo kompiuterių tinkluose neskelbtinos informacijos kontrolės ir ribojamos viešosios informacijos platinimo tvarkos patvirtinimo“ 14.2 punktas reglamentuoja informacijos prieglobos paslaugų teikėjo ir (arba) tinklo paslaugų teikėjo pareigą nutraukti prieigą prie tarnybinėje stotyje esančios informacijos, todėl nagrinėjamu atveju pažeidimas nepagrįstai inkriminuotas V. B., kadangi šis norminis aktas nereglamentuoja pareigos nutraukti prieigos prie interneto svetainių, veikiančių kitų operatorių tinkluose. Teismas nustatė, kad V. B. administracinėn atsakomybėn patrauktas ne už Valstybinės lošimų priežiūros komisijos 2010 m. balandžio 29 d. rašte Nr. 2-T-349 suformuluotų rekomendacijų nevykdymą, apie ką Institucijai tapo žinoma 2010 m. lapkričio 25 d. (tarnybinis pranešimas Nr. IVL-672), ir 2010 m. lapkričio 30 d. (tarnybinis pranešimas Nr. IVL-687), o už azartinių lošimų organizavimo tvarkos, numatytos ALĮ 10 straipsnio 9 punkte pažeidimą. Pabrėžė, kad Pareiginių nuostatų 5 punkto pažeidimas, reglamentuojantis atsakomybę už veiklos atitikimą Vyriausybės 2003 m. kovo 5 d. nutarimui Nr. 290, nesusijęs su nagrinėjama byla, todėl ginčas dėl techninės galimybės įvykdyti Institucijos reikalavimus išeina už nagrinėjamos bylos ribų. Teismas vertino, jog nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl www.triobet.lt ir www.unibet.com svetainių turinio bei jo atitikimo ALĮ 10 straipsnio 9 dalyje numatytiems draudžiamos azartinių lošimų reklamos požymiams. Kita vertus, padarė išvadą, kad bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog draudžiama azartinių lošimų reklama įvykdyta ne administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir jis nėra teisinio santykio, susijusio su azartinių lošimų reklama, subjektas. Be to, administracinio teisės pažeidimo protokole kaltinimas V. B. suformuluotas už neveikimą, t. y. asmuo administracinėn atsakomybėn patrauktas už ne TEO LT, AB tinkluose veikiančių interneto svetainių neblokavimą, žinant apie tinklalapiuose www.triobet.lt ir www.unibet.com skelbiamą draudžiamą azartinių lošimų reklamą. Tuo tarpu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. gegužės 28 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A556-668/2009 konstatavo, kad Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo (toliau – ir RĮ) 2 straipsnio 7–11 ir 13 dalių aiškinimas lemia, jog teisės pažeidimo objektyviosios pusės aspektu teigtina, kad azartinių lošimų reklama įmanoma tik veikimu, kadangi šios teisės normos aptaria reklamos sąvoką, asmenis, kurie susiję su reklama (reklaminės veiklos subjektai), bei leidžia suprasti, jog informacijos, kaip reklamos, skleidimas turi būti susijęs su tos informacijos užsakymu, gamyba, tarpininkavimu ar skleidimu. Atsižvelgęs į tai, teismas pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu negauta faktinių duomenų apie bent vieno iš minėtų veiksmų atlikimą. Taip pat akcentavo, kad asmuo pagal ATPK 17318 straipsnio 1 dalį gali būti traukiamas tik dėl konkretaus veikimo, o ne už Valstybinės lošimų priežiūros komisijos nurodymų nevykdymą, kadangi nesant norminio akto, nustatančio pareigą atitinkamai elgtis, asmuo negali būti traukiamas atsakomybėn už nesamos pareigos nevykdymą.

6II.

7Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 25 d. nutarimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Mano, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, todėl ginčijamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Nurodo, jog ATPK 17318 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo subjektu gali būti ir asmenys, neorganizuojantys azartinių lošimų bei nedirbantys pas lošimų organizatorių. Taip pat pažymi, kad ALĮ 10 straipsnio 9 dalyje įtvirtintas bendrasis draudimas reklamuoti azartinius lošimus, kuris taikytinas tiek juos organizuojančioms bendrovėms, tiek ir kitiems asmenims. Atsižvelgiant į tai, pabrėžia, jog V. B. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad jis per „static.zebra.lt“ tinklą internetu suteikė prieigą iš Lietuvos Respublikoje esančios techninės įrangos į užsienio valstybių operatorių tinkluose veikiančius interneto tinklapius www.triobet.lt ir www.unibet.com, taip netiesiogiai skatindamas reklamos gavėjus apsilankyti interneto svetainėse bei pasinaudoti šiose svetainėse teikiamomis azartinių lošimų paslaugomis, dėl ko pažeidė ALĮ 10 straipsnio 9 dalį. Tvirtina, kad tarp administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veikos, suteikiant prieigą, ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys, nes tuo atveju, jei jis nebūtų suteikęs prieigos, jis nebūtų pažeidęs teisės aktų, t. y. azartinių lošimų reklama Lietuvos Respublikoje nebūtų paskleista. Institucija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad V. B. kaltinamas neveikimu, kadangi administracinio teisės pažeidimo protokole pareikštas aiškus kaltinimas dėl aktyvių veiksmų atlikimo, t. y. asmuo kaltinamas prieigos suteikimu. Remdamasi RĮ 2 straipsniu, Institucija tvirtina, kad V. B. yra tinkamas ATPK 17318 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo subjektas, kadangi jis laikytinas reklamos skleidėju. Institucijos manymu, byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad suteikus prieigą prie draudžiamą azartinių lošimų reklamą skelbiančių interneto svetainių, buvo paskelbta draudžiama reklama, kurios skleidimas pažeidžia ALĮ 10 straipsnio 9 dalies nuostatas, už ką kyla administracinė atsakomybė.

8Apeliaciniu skundu nukentėjusysis asociacija „Lažybų organizatorių aljansas“ (toliau – ir Asociacija), atstovaujama advokato Mariaus Endzino, prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 25 d. nutarimą ir priimti naują sprendimą – pripažinti V. B. kaltu padarius ATPK 17318 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskirti jam administracinę nuobaudą. Nurodo, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog per TEO LT, AB administruojamą tinklą Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo viešai skelbiama įvairių internete lažybas organizuojančių bendrovių ir jų tinklapių reklama, todėl V. B., pagal TEO LT, AB Rizikų valdymo skyriaus direktoriaus pareigines nuostatas būdamas asmeniškai atsakingas už neskelbtino turinio kontrolę, nesiimdamas reikiamų veiksmų minėtos reklamos pašalinimui ar prieigų prie jos uždraudimui, pažeidė ALĮ 10 straipsnio 9 dalies nuostatą ir padarė ATPK 17318 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Teigia, jog pirmosios instancijos teismo aiškinimas, kad azartinių lošimų reklama įmanoma tik veikimu, susiaurina ALĮ 10 straipsnio 9 dalyje numatyto draudimo reklamuoti azartinius lošimus ribas. Asociacija mano, kad minėtame teisės akte numatytas draudimas apima tiek atitinkamų asmenų veikimą, tiek ir neveikimą tuo atveju, kai dėl tam tikrų aplinkybių asmuo kaip teisės subjektas tampa ir teisinių santykių, apibrėžtų minėtame teisės akte, subjektu. Taip pat mano, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja viešasis interesas, kuris turi būti įvertintas, priimant galutinį sprendimą dėl nuobaudos už padarytą pažeidimą skyrimo.

9Atsiliepimu į Institucijos ir Asociacijos apeliacinius skundus V. B., atstovaujamas advokato Mindaugo Kiškio, prašo skundus atmesti ir palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 25 d. nutarimą nepakeistą.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11III.

12Apeliaciniai skundai atmestini.

13Nagrinėjamu atveju V. B. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas už ATPK 17318 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. Pabrėžtina, jog ATPK 17318 straipsnio 1 dalyje atsakomybė įtvirtinta už azartinių lošimų organizavimo tvarkos arba lošimo reglamento pažeidimą. Taigi ATPK 17318 straipsnio 1 dalies dispozicija yra blanketinė norma, todėl, surašant asmeniui administracinio teisės pažeidimo protokolą šio straipsnio pagrindu, turi būti nurodyti konkretūs teisės aktų reikalavimai, kuriuos jis pažeidė. Atsižvelgiant į tai, V. B. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad jis kaltinamas pažeidęs ALĮ 10 straipsnio 9 dalį, numatančią, jog Lietuvos Respublikos teritorijoje draudžiama reklamuoti azartinius lošimus, išskyrus azartinius lošimus organizuojančių bendrovių, lošimo namų (kazino), bingo automatų salonų, totalizatoriaus ir lažybų punktų pavadinimus, lošimų vietos adresus bei organizuojamų lošimų rūšis, taip pat lošimų įrenginių kiekį, esantį lošimo namuose (kazino), bingo arba automatų salonuose.

14ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

15Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog V. B. veikoje nėra ATPK 17318 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Priimdamas ginčijamą nutarimą, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliaciniuose skunduose nėra jokių argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.

16Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pabrėžęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 8 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. N575-743/2012, 2012 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-927/2012 ir kt.).

17Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus, yra konstatavęs, kad tuo atveju, kai teisės norminiai aktai aiškios tvarkos, leidžiančios teisinių santykių subjektams aiškiai suvokti savo teises ir pareigas, dėl teisinio reglamentavimo spragų ar kitų priežasčių nenustato, atsakomybė už tokios tvarkos pažeidimą negali būti taikoma. Teisiniai draudimai ar įpareigojimai, už kurių nesilaikymą gali būti taikoma griežta atsakomybė, turi būti formuluojami nedviprasmiškai. Teisinis reglamentavimas turi būti aiškus, suvokiamas visiems teisinių santykių subjektams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N12-150/2004). Toks aiškinimas iš esmės atitinka bendrąjį baudžiamosios teisės principą nullum crimen, nulla poena sine lege, Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, kurioje teigiama, kad baudžiamoji teisė neturi būti plečiamai aiškinama kaltinamojo nenaudai, o nusikaltimas turi būti tiksliai apibrėžtas įstatyme. Pastarasis reikalavimas Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje laikomas įvykdytu, jei asmuo iš atitinkamos nuostatos teksto ir, jei reikalinga, teismų praktikoje pateikiamo jos aiškinimo, gali žinoti, kokie veiksmai ar neveikimas užtrauks jam baudžiamąją atsakomybę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N6-1313/2006, Administracinių teismų praktika Nr. 10, P. 74). Teisinė atsakomybė, kylanti taikant ATPK, savo pobūdžiu yra, be kita ko, ir baudžiamoji. Taigi šios atsakomybės rūšiai su tam tikrais pakeitimais taikytini baudžiamojoje teisėje galiojantys principai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, kad plečiamai aiškinti teisės aktų ir taikyti administracinę atsakomybę plačiau, negu ją numatė įstatymų leidėjas, negalima (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N7-1148/2004, 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. N575-475/2012 ir kt.).

18Nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo protokole kaltinimas V. B. suformuluotas už tai, kad jis netinkamai atliko savo pareigas, dėl ko TEO LT, AB, būdama tinklo paslaugų teikėja, turėdama technines galimybes blokuoti ne jos tinkluose veikiančias interneto svetaines bei turėdama tiesioginį tarptautinio ryšio kanalą su užsienio ryšio operatoriais, per jai priklausantį „static.zebra.lt“ tinklą Lietuvos Respublikoje internetu suteikė prieigą iš Lietuvos Respublikoje esančios techninės įrangos į užsienio valstybių operatorių tinkluose veikiančius tinklalapius www.triobet.lt ir www.unibet.com, kuriuose skelbiama ALĮ 10 straipsnio 9 dalies draudžiama azartinių lošimų reklama. Taigi byloje nėra ginčo dėl to, kad ALĮ 10 straipsnio 9 dalies draudžiama azartinių lošimų reklama buvo skelbiama būtent minėtose interneto svetainėse, kurios veikė užsienio valstybių operatorių tinkluose. Atsižvelgiant į tai, atkreiptinas dėmesys, kad iš Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2010 m. spalio 8 d. rašto Nr. (45.3)1B-4022 (t. I, b. l. 17) ir 2011 m. vasario 11 d. rašto Nr. (50.3)1B-505 (t. II, b. l. 96–97) matyti, jog, Tarnybos nuomone, Lietuvos Respublikoje veikiantys operatoriai turi užtikrinti galimybes blokuoti neskelbtiną informaciją, esančią išimtinai jų tarnybinėse stotyse (serveriuose), tačiau pareigos nutraukti prieigą prie interneto svetainių, veikiančių kitų operatorių tinkluose, teisės aktai nenumato. Tarnyba taip pat nurodė, kad egzistuoja keletas techninių būdų, kaip operatoriai gali vykdyti interneto svetainių, veikiančių ne jų tinkluose, blokavimą, tačiau jie nėra efektyvūs ir negarantuoja visiško prieigos prie interneto svetainėse esančios informacijos nutraukimo, o iš techninės pusės visas galimybes kontroliuoti prieigą prie tinklo tarnybinėje stotyje esančios informacijos turi tik to tinklo, kuriame yra ši tarnybinė stotis, operatorius. Tarnyba pažymėjo, jog Lietuvoje veikiantys operatoriai interneto resursų, esančių kituose elektroninių ryšių tinkluose (pvz., užsienyje veikiančių interneto svetainių), tiesiogiai nevaldo, todėl techniškai nutraukti tokio resurso prieigos prie interneto negali. Iš esmės analogiškas išvadas nurodė ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija savo 2010 m. spalio 15 d. rašte Nr. 2-5374(17-1) (t. I, b. l. 18–19). Be to, nors ALĮ 10 straipsnio 9 dalyje įtvirtintas bendrasis draudimas reklamuoti azartinius lošimus, taikytinas tiek azartinius lošimus organizuojančioms bendrovėms, tiek ir kitiems asmenims, o ATPK 17318 straipsnyje nėra aprašyta jokių specialių subjekto požymių, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra akcentavęs, kad sprendžiant klausimą, koks subjektas turi būti traukiamas administracinėn atsakomybėn už šį pažeidimą, būtina nustatyti, kurio subjekto valia tiesiogiai sąlygojo skelbimo publikavimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N62-1658/2011, 2012 m. birželio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-400/2012 ir kt.). Pabrėžtina, kad ALĮ nėra pateikta azartinių lošimų reklamos sąvoka, o pagal RĮ 2 straipsnio 7 dalį reklama yra laikoma bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens ūkine komercine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą. Kaip pasisakydamas dėl ALĮ 10 straipsnio 9 dalies yra nurodęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, teisės pažeidimo objektyviosios pusės aspektu teigtina, jog azartinių lošimų reklama įmanoma tik veikimu, o informacijos, kaip reklamos, skleidimas turi būti susijęs su tos informacijos užsakymu, gamyba, tarpininkavimu ar skleidimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-668/2009). Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju negalima teigti, kad TEO LT, AB ar V. B. atliko bent vieną iš minėtų veiksmų. Taigi, remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad V. B. veikoje nėra ATPK 17318 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną jo atžvilgiu dėl šio pažeidimo padarymo nutraukė.

19Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 25 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

20Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

21Valstybinės lošimų priežiūros komisijos ir asociacijos „Lažybų organizatorių aljansas“ apeliacinius skundus atmesti.

22Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 25 d. nutarimą palikti nepakeistą.

23Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai