Byla I-750-414/2009

1Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Rimantas Giedraitis, susipažinęs su pareiškėjo K. Č. skundu,

Nustatė

3Kauno apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjo K. Č. skundas, Marijampolės apskrities viršininko administracijai, kuriame prašoma panaikinti Marijampolės apskrities viršininkės 2009 m. balandžio 28 d. įsakymo Nr. ŽM-412 „Dėl Marijampolės apskrities viršininko 2008-02-21 įsakymo Nr. ŽM-245 patikslinimo“ ta dalimi, kuria išbrauktas iš Marijampolės apskrities viršininko 2008-02-21 įsakymo Nr. ŽM-245 „Dėl Baraginės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto šeštojo papildymo ir jame suprojektuotų žemės, miško sklypų, ribų tvirtinimo“ žemės sklypas, kurio projektinis Nr. 320, bei įpareigoti Marijampolės apskrities viršininko administraciją sudaryti su pareiškėju žemės sklypo, kurio projektinis Nr. 320, pirkimo - pardavimo sutartį.

4Pareiškėjo K. Č. skundą atsisakytina priimti. Kaip matyti iš skundo ir prie jo pridedamų dokumentų ginčas kyla dėl žemės reformos vykdytojo įsakymo, kuriuo patikslintas Marijampolės apskrities viršininko 2008-02-21 įsakymas

5Nr. ŽM-245 „Dėl Baraginės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto šeštojo papildymo ir jame suprojektuotų žemės, miško sklypų, ribų tvirtinimo“ ir išbrauktas žemės sklypas, kurio projektinis Nr. 320, bei įpareigojimo atsakovui sudaryti su pareiškėju žemės sklypo (projektinis

6Nr. 320) pirkimo - pardavimo sutartį. Žemės reformos įstatymo 18 str., reglamentuoja skundų dėl žemės reformos vykdytojų sprendimų pateikimo ir nagrinėjimo tvarką. Minėto įstatymo 18 str. 1 d. nustato, kad sprendimus dėl žemės įsigijimo asmenys gali apskųsti teismui, o 2 d. numato, jog skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemėnaudų tinkamumo, žemės privatizavimui ir nuomai parengtų dokumentų bei įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų neatitikimo nagrinėja apskričių viršininkai ir Vyriausybės įgaliota institucija. Įstatyme nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija – tai Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Taigi, tiesiogiai teismui gali būti skundžiami sprendimai dėl žemės įsigijimo, o iki tokio sprendimo priėmimo priimti kiti sprendimai turi būti skundžiami laikantis įstatymo nustatytos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos (LVAT teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-88/2009; 2008 m. balandžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS248-230/2008). Kadangi ginčijamas įsakymas yra priimtas iki sprendimo dėl žemės įsigijimo priėmimo, todėl pirmiausia turi būti ginčijamas kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją, o tik po to – į teismą (ABTĮ 25 str. 1 d.). K. Č. nepateikia duomenų apie tai, jog dėl skundžiamo įsakymo pasinaudojo įstatymų nustatyta privaloma bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka, o reikalavimas dėl įpareigojimo sudaryti žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį yra išvestinis iš pirmojo reikalavimo ir neatsiejamai su juo susijęs, todėl pareiškėjo skundą atsisakytina priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 3 p.). Pareiškėjas dėl šio ginčo išsprendimo turi teisę paduoti skundą Kauno apskrities viršininkui. Nesutikdamas su jo sprendimu gali kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą prie LR žemės ūkio ministerijos. Šios institucijos sprendimas gali būti apskųstas teismui (ABTĮ 32 str.). Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 3 punktu, teisėjas

Nutarė

8Atsisakyti priimti pareiškėjo K. Č. skundą.

9Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai