Byla 2S-263-464/2008

1Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Dalios Kačinskienės, kolegijos teisėjų Dalios Višinskienės ir Danutės Kutrienės, kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Verkių ūkis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. sausio 31 d. nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Švarus miestas“ ieškinį atsakovui UAB „Verkių ūkis“ dėl įsiskolinimo priteisimo.

2Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3ieškovas UAB „Švarus miestas“ 2007-10-05 Vilniaus m. 1-jam apylinkės teismui padavė ieškinį, kuriuo prašė jo naudai iš atsakovo priteisti 54 191,84 Lt skolos bei 842,91 Lt delspinigių, 12,22 % dydžio palūkanas nuo bendros 55 034,75 Lt įsiskolinimo sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo, ir patirtas bylinėjimosi išlaidas (b.l.3-6). Kartu prašė imtis laikinųjų apsaugos priemonių ir areštuoti atsakovo (ne)kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ir turtines teises, esančias pas jį ar trečiuosius asmenis, pareikšto reikalavimo ribose.

4Atsakovas UAB „Verkių ūkis“ atsiliepimu į ieškinį (b.l.56-57) su ieškiniu sutiko iš dalies, prašydamas pagrindinės skolos ir netesybų sumokėjimą išdėstyti dalimis per 8 mėn., o palūkanas sumažinti iki 6 %.

5Įsiteisėjusia Vilniaus miesto 1-ojos apylinkės teismo 2007-10-08 nutartimi (b.l.49) buvo iš dalies patenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir areštuotas atsakovui nuosavybės teise priklausantis turtas už 55 034,75 Lt sumą.

6Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2008-01-31 priėmė nutartį, kuria patvirtino šalių sudarytos taikos sutarties sąlygas ir civilinę bylą nutraukė, bet paliko galioti laikinąsias apsaugos priemones (b.l.81-82). Tokį sprendimą teismas motyvavo ieškovo prieštaravimu (b.l.72-73), taip pat ieškovo reikalavimų patenkinimu (CPK 150 str. 5 d.).

7Atsakovas UAB „Verkių ūkis“ atskiruoju skundu (b.l.89-91) prašo panaikinti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2008-01-31 nutartį toje dalyje, kurioje atmestas atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Atskirasis skundas yra grindžiamas atsakovo teisių ir teisėtų interesų pažeidimu, nes apeliantas tvarkingai laikosi patvirtinto taikos sutartimi mokėjimo grafiko, tačiau dėl to laikinųjų apsaugos priemonių mastas nėra proporcingai mažinamas. Antra, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas – pagrįsta rizika, jog teismo sprendimo, jei jis būtų palankus ieškovui, vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Tuo tarpu civilinė byla buvo užbaigta priimant ne teismo sprendimą, o nutartį.

8Ieškovas UAB „Švarus miestas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l.99-101) skundą laikė nepagrįstu ir prašė Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008-01-31 nutartį palikti galioti nepakeistą. Ieškovo teigimu, CPK 144 str. sąvoka „teismo sprendimas“ reiškia ne akto formą, bet bylos nagrinėjimo rezultatą, t.y. ginčo išsprendimą nustatant tam tikrus privalomus įpareigojimus ir sąlygas. Teismo patvirtinta taikos sutartis bylos šalims turi galutinio teismo sprendimo (lot. res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CPK 6.985 str.). Laikinosios apsaugos priemonės taikytinos ne tik teismo sprendimo, kuriuo ginčas yra išsprendžiamas iš esmės, bet ir teismo nutarties, kuria patvirtinama taikos sutartis, atvejais (Lietuvos apeliacinio teismo 2007-12-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-840/ 07). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas nebegali būti kvestionuojamas, nes Vilniaus apygardos teismas 2007-12-10 nutartimi šį klausimą jau yra kartą išsprendęs atsakovo nenaudai (CPK 151 str. 5 d., 339 str.). Be to, Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2007-12-20 ir 2008-02-08 nutartys įrodo, kad atsakovo turto arešto mastas yra proporcingai mažinamas, tolydžio mažėjant jo įsiskolinimo sumai.

9Atskirasis skundas atmestinas.

10Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo procesinio dokumento negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina nutarties teisėtumą bei pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

11Pirmiausiai teisėjų kolegija įvertina ieškovo atsikirtimo į skundą motyvus, jog apeliantas neturi teisės iš naujo kelti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo buvimo ar nebuvimo klausimo ir konstatuoja, jog tokie argumentai nepagrįsti. Tokia apelianto procesinė teisė paaiškinama faktinių aplinkybių pasikeitimu. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo klausimas vieną sykį jau buvo išspręstas civilinio proceso pradžioje, t.y. kitą darbo dieną po bylos iškėlimo (CPK 137 str. 1 ir 3 d.) (b.l.3, 49) pirmosios instancijos teisme, vėliau (2007-12-10) – apeliacinės instancijos teisme (Priedo prie šios civilinės bylos 26-27 l.). Pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra susijęs su ganėtinai didele ieškinio suma. Bylos nagrinėjimo metu apeliantas padengė dalį įsiskolinimo: 10 830,85 Lt iki skundžiamos nutarties priėmimo, ir 12 400 Lt po skundžiamos Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2008-01-31 nutarties priėmimo dėl taikos sutarties patvirtinimo ir bylos nutraukimo (CPK 293 str. 5 p.) (b.l.66, 78, 86-88, 92-95). Taigi skundžiamos nutarties priėmimo momentu apelianto skola lyginant su pradine ieškinio suma buvo sumažėjusi 20 % (10 830,85 Lt iš 55 034,75 Lt). Tačiau skolos sumažinimas penktadaliu pats savaime nepakankamas, kad galima būtų teigti, jog grėsmė ieškovo turtiniams interesams dėl galimo taikos sutarties sąlygų nevykdymo (laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas) išnyko. Susiklosčius išvardintai situacijai, teisėjų kolegija papildo pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų, tačiau turto areštas kaip laikinoji ieškovo interesų apsaugos priemonė paliktinas iki taikos sutarties įvykdymo. Teisėjų kolegijos nuomone, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeis apelianto teisių bei įstatymo saugomų interesų, nes pirmosios instancijos teismas apelianto iniciatyva (CPK 42 str. 1 d., 150 str. 1 d.), esant pagrindui (skolos sumokėjimo faktui) bei įrodymams, mažina turto arešto mastą (b.l.66, 78, 95).

12Apelianto argumentas dėl teismo procesinio dokumento formos irgi yra atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas. Laikinųjų apsaugos priemonių galiojimui ar panaikinimui turi įtakos bylos baigimo faktas ir su juo susijęs rezultatas (CPK 150 str.), bet ne bylos pabaigos pagrindas ir/ arba nuo jo tiesiogiai priklausantis teismo procesinio dokumento pavadinimas. Būtent dėl šios priežasties sprendimo sąvoka, įtvirtinta CPK Penktame skirsnyje, traktuotina plačiąja prasme, kaip apimanti sprendimus, nutartis, įsakymus, t.y. bet kokį teismo procesinį dokumentą (CPK 116 str.), jei juo yra užbaigiama byla.

13Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apelianto atskirajame skunde nurodytos aplinkybės ir argumentai nesudaro pagrindo pripažinti skundžiamą nutartį nepagrįsta ar neteisėta, todėl skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina galioti iš esmės nepakeista.

14Vadovaudamasi CPK 336 str., 337 str. 1 p., teisėjų kolegija

Nutarė

15Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. sausio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai