Byla e2S-932-656/2016
Dėl patyčių bei patiriamos moralinės ir fizinės žalos kompensacijos priteisimo, tretieji asmenys G. B., UAB ,,Sauga‘‘, P. O. ir jo įmonė UAB ,,Tistera‘‘, antstolė R. P., advokatas J. K

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės (apeliantės) V. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 8 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės V. F. ieškinį atsakovui Ž. R. dėl patyčių bei patiriamos moralinės ir fizinės žalos kompensacijos priteisimo, tretieji asmenys G. B., UAB ,,Sauga‘‘, P. O. ir jo įmonė UAB ,,Tistera‘‘, antstolė R. P., advokatas J. K..

2Teismas

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4ieškovė pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui ieškinį, kuriuo prašė: įpareigoti Generalinę prokuratūrą atlikti nepriklausomus nuo Kauno tiriamuosius padarytų nusikaltimų veiksmus pagal BPK 20 str.; priteisti 500 000 Eur neturtinės žalos už išsisukinėjimą ir ieškovės kvailinimą.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 8 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti. Teismas sprendė, kad jau ieškinio priėmimo stadijoje akivaizdu, jog ne tik nėra įmanomas ieškinio reikalavimo tenkinimas dėl žalos atlyginimo, bet ir neįmanomas tokio reikalavimo nagrinėjimas, teismo sprendimas kitais ieškovės reikalavimais jokių teisinių pasekmių nesukeltų ir net negalėtų sukelti, kas reiškia, kad ieškovės aiškiai neįvardinti atsakovo veiksmai negali būti ginčo objektu, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis, todėl ieškinį atsisakė priimti nagrinėti kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.). Teismas pažymėjo, kad ieškiniu ieškovė reikalauja to, ko teismas civilinėje byloje dėl žalos priteisimo iš viso nenagrinėja: teismas negali įpareigoti jokios institucijos ar įstaigos atleisti asmenis iš pareigų ar darbo, civilinę bylą nagrinėjantis teismas netaiko tokių priemonių kaip suėmimas ar įpareigojimas neišvykti iš Lietuvos, teismas negali įpareigoti Vidaus reikalų ministerijos suteikti asmeniui liudininkų apsaugos programą.

7III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

8Ieškovė atskiruoju skundu ginčija Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį. Nors atskirojo skundo reikalavimas nėra suformuluotas, tačiau iš atskirojo skundo turinio spręstina, kad apeliantė nesutinka, jog ieškinys nenagrinėtinas teisme.

9IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės

10Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

11Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).

12Ieškovė yra pareiškusi du reikalavimus: įpareigoti LR Generalinę prokuratūrą atlikti nepriklausomus nuo Kauno tiriamuosius padarytų nusikaltimų veiksmus pagal BPK 20 str.; priteisti 500 000 Eur neturtinės žalos už išsisukinėjimą ir ieškovės kvailinimą.

13Nors ieškinys nėra nuoseklus ir aiškus, tačiau iš ieškinio turinio bei prie jo pateikto LR Generalinės prokuratūros rašto spręstina, kad ieškovė nesutinka su LR Generalinės prokuratūros pareigūno Ž. R. veiksmais nagrinėjant pareiškėjos skundus, todėl šie veiksmai skųstini Baudžiamojo proceso kodekso, o ne civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Teismui pateiktame LR Generalinės prokuratūros pareigūno Ž. R. pasirašytame rašte pareiškėja yra informuota, kad pateiktą atsakymą ji turi teisę skųsti Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiajam prokurorui. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad pirmasis ieškinio reikalavimas nenagrinėtinas teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.).

14Antruoju ieškinio reikalavimu ieškovė prašo neturtinės žalos priteisimo. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad reikalavimas dėl neturtinės žalos nenagrinėtinas teisme. Iš ieškinyje nurodytų aplinkybių bei ieškovės reikalavimo spręstina, jog ji kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl prokuratūros pareigūno neteisėtų veiksmų (neveikimo), atlyginimo. Remiantis CK 6.272 straipsnio 1 dalimi žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinei atsakomybei už teisėsaugos institucijų pareigūnų neteisėtus procesinius teisinius aktus baudžiamojo proceso srityje atsirasti pakanka nustatyti tris sąlygas: neteisėtus pareigūnų veiksmus, šiais veiksmais padarytos žalos faktą ir priežastinį nurodytų neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2014). Nagrinėjamu atveju apeliantės ieškinio reikalavimo dalis dėl žalos atlyginimo neatitinka proceso įstatymo reikalavimų, kurie yra keliami ieškinio turiniui, nes neatskleistos ir nurodytos faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas šis reikalavimas (faktinis ieškinio pagrindas), nėra aišku, dėl kokių konkrečių faktinių prokuroro veiksmų apeliantė patyrė neturtinę žalą, kuo pasireiškė neturtinė žala, koks priežastinis ryšys sieja neteisėtus prokuroro veiksmus (neveikimą) su ieškovės patirta žala, neaiškiai suformuluotas ieškinio reikalavimas, nes neaišku, iš kokios institucijos prašoma žalos atlyginimo (CPK 135 str. 1 d. 2 p., 4 p.). Pastebėtina, kad reiškiant ieškinį dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėtų veiksmų, tinkama atsakove byloje yra Lietuvos Respublikos įgaliota institucija, o ne prokuratūros pareigūnas, kaip šiuo atveju nurodyta ieškinyje (CK 6.272 str. 4 d., 6.273 str. 1 d., CPK 51 str. 4 d.). Taigi reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pagal pareikštą ieškinį negali būti nagrinėjamas teismine tvarka dėl aiškių ieškinio trūkumų buvimo (CPK 115 str., 135 str.), tačiau nesudaro pagrindo išvadai, jog šis reikalavimas apskritai negali būti nagrinėjamas teisme. Ieškinio trūkumų šalinimui yra skirtas CPK 115 ir 138 straipsniuose įtvirtintas ieškinio trūkumų šalinimo institutas, sudarantis galimybę besikreipiančiam asmeniui ištaisyti ieškinio trūkumus. Ir tik nepašalinus trūkumų, ieškinys grąžintinas jį pateikusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d.).

15Atsižvelgdamas į aptartą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir Civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto normą, kas sudaro pagrindą skundžiamą teismo nutartį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui nutarties dalį dėl žalos atlyginimo spręsti ieškinio priėmimo klausimą iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

16Teismas, vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

17Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 8 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos V. F. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, ir perduoti šios ieškinio dalies priėmimo klausimą Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai