Byla 2S-1605-163/2017
Dėl antstolės Brigitos Tamkevičienės veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė Brigita Tamkevičienė, Palangos kredito unija

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alona Romanovienė,

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo E. L. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje, dėl antstolės Brigitos Tamkevičienės veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė Brigita Tamkevičienė, Palangos kredito unija,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Pareiškėjas E. L. pateikė skundą dėl antstolės Brigitos Tamkevičienės veiksmų, kuriuo prašė panaikinti antstolės 2017-05-02 patvarkymą Nr. S-17009824 „Dėl 2017-04-25 prašymo“ bei tenkinti 2017-04-25 prašymą dėl antstolės Brigitos Tamkevičienės 2016-01-22 patvarkymo Nr. S-16-5-182 panaikinimo, kuriuo buvo areštuotos laiduotojo E. L. lėšos. Nurodė, kad pareiškėjas E. L., tapdamas laiduotoju neturėjo ir neturi jokio nekilnojamojo ir/ar kilnojamojo turo ir piniginių lėšų. Mano jog kreditorius sudarydamas su laiduotoju sutartį, nusižengė CK 6.77 str. 4 d. reikalavimui – neįsitikino ar skolininkas laiduotoju pasiūlė pakankamai turto prievolei įvykdyti turintį asmenį.
  2. Antstolė Brigita Tamkevičienė 2017-05-23 patvarkymu skundo netenkino ir kartu su vykdomąja byla perdavė nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

  1. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 23 d. nutartimi atmetė pareiškėjo E. L. skundą dėl antstolio veiksmų bei nurodė, kad skolininkas E. L. nėra įkeitęs turto išieškotojos Palangos kredito unijos naudai, todėl darė išvadą, jog antstolė teisėtai ir pagrįstai 2016-01-22 patvarkymu Nr. S-16-5-182 areštavo skolininkui priklausančias pinigines lėšas banko sąskaitose. Pažymėjo, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad 2016‑01‑22 patvarkymu buvo areštuotos piniginės lėšos, į kurias išieškojimas negali būti nukreiptas.
  2. Taip pat nurodė, kad išieškotoja Palangos kredito unija savo 2016-01-04 prašyme aiškiai išreiškė norą ir valią, kad vykdomasis dokumentas būtų vykdomas dėl vieno iš solidariųjų skolininkų, t. y. E. L.. Teigia, jog antstolė yra saistoma vykdomojo dokumento sąlygų ir šiuo konkrečiu atveju išieškotojos išreikštos valios dėl skolos išieškojimo iš skolininko E. L. kaip vieno iš solidariųjų skolininkų.
  3. Atkreipė dėmesį, jog 2017-06-19 buvo gauti pareiškėjo papildomi prašymai pripažinti negaliojančia ir panaikinti 2014-03-12 laidavimo sutartį Nr. 201406-00005, atsakovu pripažįstant Palangos kredito uniją, ir kt., nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Išaiškino, jog dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia jis turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu bendra tvarka.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8

  1. Atskiruoju skundu pareiškėjas E. L. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 23 d. nutartį ir priimti naują nutartį – pripažinti 2014-03-12 laidavimo sutartį Nr. 201406-00005 sudaryta pažeidžiant Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymą ir ją nutraukti; panaikinti antstolės Brigitos Tamkevičienės 2016-01-22 patvarkymą Nr. S-16-5-182.
  2. Nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas netiksliai nustatė, jog pareiškėjas prašė nukreipti išieškojimą į solidarios skolininkės UAB „( - )“ nekilnojamąjį turtą, kadangi tai pirmiausia nurodė Palangos miesto apylinkės teismas 2015-10-23 nutartimi. Be to, atkreipė dėmesį, jog skolos išieškojimas turėtų būti nukreiptas į skolininkės UAB „( - )“ nekilnojamąjį turtą, kuris yra įkeistas hipoteka kreditorei Palangos kredito unijai.
  3. Pažymėjo, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas netiksliai taiko tik solidariąją atsakomybę (CK 6.6) ir netaiko skolininko daugėto sąvokos (CK 6.5), nes paskolos ir naudos gavėjas ir sąlyginę žalą darantis asmuo (nes paskolos grąžinimo procesas dar yra nepasibaigęs pagal PKU priimtiną UAB „( - )" tipinį verslo planą) yra juridinis asmuo, maksimaliąja hipoteka įkeitęs Palangos kredito unijai tinkamą perteklinį nekilnojamąjį turtą. Mano, jog pareiškėjas, fizinis asmuo, yra laiduotojas visų pirma kaip papildoma (šalutinė) prievolė (CK 6.76), negaunantis jokios naudos.
  4. Pareiškėjo nuomone teismas netiksliai įvardija jį tik kaip skolininką. Teigia, jog jis pagal CK raidę yra laiduotojas kaip solidariąją prievolę turintis bendraskolis, todėl pareiškėjo nuomone šioje byloje turi būti taikoma ne vien CPK 664 str., bet ir 665 str. kartu, nes jis yra <kaip>, o ne tikras skolininkas.

9Teismas

konstatuoja:

10IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

11Atskirasis skundas netenkintinas.

12

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
  2. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.
  3. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas panaikinti antstolės Brigitos Tamkevičienės patvarkymą, kuriuo areštuotos pareiškėjo lėšos teisėtumo ir pagrįstumo.
Faktinės bylos aplinkybės
  1. Iš civilinės bei vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad antstolė Brigita Tamkevičienė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0005/16/00010 pagal Palangos miesto apylinkės teismo 2015‑10‑23 priimtą teismo įsakymą Nr. L2-1287-549/2015 dėl 4 884,21 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš solidaraus skolininko E. L. išieškotojos Palangos kredito unijos naudai. 2016-01-22 antstolė priėmė patvarkymą areštuoti lėšas Nr. S-16-5-182, kuriuo areštavo skolininko E. L. pinigines lėšas 4 995,21 Eur sumos ribose. 2017‑04‑27 antstolės kontoroje gautas skolininko prašymas, kuriuo skolininkas prašė antstolės panaikinti 2016‑01‑22 patvarkymą Nr. S-16-5-182 areštuoti lėšas, kadangi kitas solidarus skolininkas UAB „( - )“ turi pakankamai nekilnojamojo turto išieškojimui padengti. Antstolė skundžiamu 2017-05-02 patvarkymu Nr. S-17009824 „Dėl 2017-04-25 prašymo“ netenkino skolininko prašymo ir nepanaikino 2016-01-22 patvarkymo Nr. S-16-5-182 areštuoti lėšas.
Dėl prašymo pripažinti 2014-03-12 laidavimo sutartį Nr. 201406-00005 prieštaraujant įstatymo normoms ir ją nutraukti
  1. Pareiškėjas kreipėsi į antstolę Brigitą Tamkevičienę su prašymu panaikinti antstolės 2016‑01‑22 patvarkymą, kuriuo areštuotos skolininko lėšos. Šie duomenys rodo, jog pareiškėjo skundo dėl antstolės veiksmų dalykas (reikalavimas) yra antstolės patvarkymo nukreipti išieškojimą į skolininkui priklausančias pinigines lėšas, teisėtumas. Pareiškėjas, tiek 2017-06-19 pateiktais procesiniais dokumentais, tiek nagrinėjamu atskiruoju skundu kelia naujus reikalavimus, t. y. prašo pripažinti 2014-03-12 laidavimo sutartį Nr. 201406-00005 prieštaraujančią įstatymo normoms bei šią sutartį nutraukti. Akivaizdu, jog šis pareiškėjo reikalavimas nėra niekaip susijęs su šios bylos nagrinėjimo dalyku, kadangi šioje byloje yra keliamas klausimas dėl antstolės Brigitos Tamkevičienės 2016-01-22 patvarkymo, kuriuo areštuotos pareiškėjo lėšos teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, jog teismas civilinę bylą privalo nagrinėti neperžengdamas joje pareikštų reikalavimų (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Suformuluoti bylos nagrinėjimo dalyką ir pagrindą yra išimtinė ieškovo ir (arba) atsakovo teisė (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai, 143 straipsnis, 265 straipsnio 2 dalis). CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybą, t. y. patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisės perdavimo kitiems asmenims, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir kt. Toks teisės į teisinę gynybą įgyvendinimas atitinka dispozityviškumo, proceso šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principus. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pareiškėjo prašymas pripažinti 2014-03-12 laidavimo sutartį Nr. 201406-00005 negaliojančia nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl šis pareiškėjo prašymas nenagrinėtinas.
Dėl antstolės Brigitos Tamkevičienės 2016-01-22 patvarkymo Nr. S-16-5-182 panaikinimo
  1. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos antstolio pareigos savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad priverstinio vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires (lot. už įgalinimų ribų) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012). Todėl vykdymo procese privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei kitų suinteresuotų asmenų teisės ir teisėti interesai.
  2. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galią, jis tampa neginčytinas ir privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei vykdytinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 str. 279 str. 4 d.). Tokia teismo sprendimo teisinė galia ir siekis užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, kuriai būtinas stabilumas, perspektyvinio prognozavimo galimybė, reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais, suponuoja teismo sprendimo nekintamumą. Sprendimų / nutarčių vykdymo kontrolė yra pavesta antstoliams, o už įsiteisėjusio sprendimo / nutarties nevykdymą yra numatyta tiek civilinė atsakomybė (CPK 771 straipsnis), tiek baudžiamoji atsakomybė (BK 245 straipsnis).
  3. Pareiškėjas prašydamas panaikinti antstolės Brigitos Tamkevičienės 2016-01-22 patvarkymą nurodė, kad skolos išieškojimas turėtų būti nukreiptas į skolininkės UAB „( - )“ nekilnojamąjį turtą, kuris yra įkeistas hipoteka kreditorei Palangos kredito unijai, o ne į pareiškėjo lėšas, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiais pareiškėjo argumentais nesutinka. CK 6.6 straipsnio 4 dalis numato, kad kreditorius turi teisę reikalauti įvykdyti prievolę tiek visų skolininkų, tiek ir bet kurio vieno iš skolininkų. Esant solidariajai skolininkų pareigai, materialiosios teisės normos suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir nuspręsti, iš kokių asmenų reikalauti prievolės įvykdymo. Jeigu prievolė priverstinai vykdoma iš kelių solidariųjų bendraskolių turto, tai išieškojimo mastas gali ir turėtų būti kontroliuojamas vykdymo procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010). Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Palangos miesto apylinkės teismas 2015‑10‑23 teismo įsakymu Nr. L2-1287-549/2015 priteisė 4 884,21 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų iš solidarių skolininkų UAB „( - )“ ir E. L.. Kaip matyti iš vykdomosios bylos Nr. 0005/16/00010 medžiagos, kreditorė Palangos kredito unija 2016-01-04 prašymu kreipėsi į antstolę Brigitą Tamkevičienę dėl skolos išieškojimo iš solidariojo skolininko E. L., todėl antstolė atlikdama jai pavestas funkcijas ėmėsi vykdymo veiksmų iš kreditorės pasirinkto solidaraus skolininko E. L..
  4. Pažymėtina, jog pagal CPK 664 straipsnio nuostatas pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai; antrąja eile – iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto; trečiąja eile – iš skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto, išskyrus nurodytą šio straipsnio 4 ir 5 dalyse; ketvirtąja eile – iš skolininkui priklausančios žemės ūkio paskirties žemės, jeigu skolininko pagrindinis verslas yra žemės ūkis; penktąja eile – iš skolininkui priklausančio gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena. Šiuo atveju byloje nesant duomenų apie skolininko E. L. kreditorei įkeistą turtą, antstolė pagrįstai išieškojimą nukreipė į skolininkui priklausančias lėšas. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvais, jog byloje nėra duomenų, kad 2016-01-22 patvarkymu buvo areštuotos piniginės lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Klaipėdos miesto apylinkės teismas atmesdamas pareiškėjo skundą teisingai įvertino visas bylos aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.
  5. Apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatuoja, jog pareiškėjo nurodomi argumentai, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas neteisingai taiko tik solidariąją atsakomybę ir netaiko skolininko daugėto sąvokos nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Pažymėtina, jog teismas išnagrinėjęs bylą nustato civilinės atsakomybės formą. Šiuo atveju Palangos miesto apylinkės teismas teismo įsakymu nustatė, jog skolininkų UAB „( - )“ ir E. L. atsakomybė yra solidari. Nesutikdamas su nustatyta civilinės atsakomybės forma, pareiškėjas turėjo teisę ginčyti 2015-10-23 teismo įsakymu nustatytą civilinės atsakomybės forma, tačiau šia savo teise pareiškėjas nepasinaudojo. Pažymėtina, jog Palangos miesto apylinkės teismo 2015‑10‑23 teismo įsakymas yra įsiteisėjęs ir įgijęs res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galią, todėl jis tampa neginčytinas ir privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei vykdytinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 str. 279 str. 4 d.). Šiuo atveju teismas neturi teisinio pagrindo kvestionuoti minėto teismo įsakymo teisėtumu ir pagrįstumu. Be to, šioje byloje sprendžiamas ginčas dėl antstolio patvarkymo, kuriuo areštuotos skolininko lėšos teisėtumo ir pagrįstumo, o ne minėto teismo įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl darytina išvada, jog šis pareiškėjo argumentas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
  6. Pažymėtina, kad kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, jų nekartodamas mano, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindų jo keisti ar naikinti.
  7. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p).

13Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Nutarė

14Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai