Byla 2A-1073-560/2012
Dėl draudimo išmokos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rūtos Burdulienės, Nataljos Cikoto ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo „BTA“ apdrošinašanas akciju sabiedriba apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo „BTA“ apdrošinašanas akciju sabiedriba ieškinį atsakovui UAB „Transtada“ dėl draudimo išmokos priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas „BTA“ apdrošinašanas akciju sabiedriba (UAB „BTA draudimas“ teisių ir pareigų perėmėjas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iš atsakovo UAB „Transtada“ priteisti 62 216,49 Lt žalos atlyginimo, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2009-12-08 ieškovas su atsakovu sudarė Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. 12 2511909, pagal kurią apdraudė krovininio automobilio Volvo FH 12, v/n ( - ), valdytojų civilinę atsakomybę. 2009-12-18 Turkijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas automobilis BMW, v/n 06EU4528. Turkijos policija nurodė, kad įvykio kaltininku buvo pripažintas apdrausto automobilio valdytojas V. T.. 2010-07-15 ieškovas išmokėjo trečiajam asmeniui 62 216,49 Lt draudimo išmoką. Atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų nebuvo įvykdęs, eismo įvykio metu nebuvo sumokėjęs sutartyje numatytos įmokos, o ją sumokėjo tik po eismo įvykio, todėl, remiantis Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (TPVCAPDĮ) 11 straipsnio 7 dalimi, ieškovas reikalavo iš atsakovo priteisti visą trečiajam asmeniui sumokėtą draudimo išmoką.

5Atsakovas UAB „Transtada“ pateiktu atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovas pripažino, jog draudimo įmoką sumokėjo pavėluotai – 2009-12-18, t.y. įvykus eismo įvykiui Turkijoje, kurio kaltininku pripažintas atsakovui priklausančio apdrausto automobilio vairuotojas V. T.. Nurodė, kad ieškovas buvo pasiskaičiavęs savo riziką, kad atsakovui priklausiusios draudžiamos transporto priemonės valdytojas gali padaryti eismo įvykį, ko pasėkoje gali atsirasti žala tretiesiems asmenims, todėl atsakovo mokėtina draudimo įmoka per draudimo sutarties galiojimo laikotarpį turėjo sudaryti 4 600 Lt. Be to, nors atsakovas pirmąją draudimo įmoką sumokėjo pavėluotai, tačiau ieškovas ją priėmė. Pažymėjo, kad ieškovas nepasinaudojo TPVCAPDĮ 7 str. 1 ir 2 dalių nuostatomis, nepareiškė pretenzijos dėl įmokos vėlavimo, nenutraukė draudimo sutarties, negrąžino atsakovui sumokėtos draudimo įmokos, todėl laikytina, kad ieškovas nelaikė pavėluoto mokėjimo esminiu sutarties pažeidimu.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-04-22 sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo atsakovo naudai 1 800 Lt bylinėjimosi išlaidų bei į valstybės biudžetą 25,09 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Nurodė, kad ieškovas įrodinėja, jog ieškovas, pažeisdamas sutarties 6.5 punktą, apie įvykį pranešė tik 2010-02-25, tačiau teismas, įvertindamas byloje pateiktą fakso patvirtinimo lapelį bei atsakovo atstovo paaiškinimus ir tai, kad ieškovo atstovas negalėjo nurodyti per kiek laiko įmonėje pradedamas žalos sureguliavimas nuo draudėjo pranešimo gavimo ir imamos tirti draudžiamojo įvykio aplinkybės, laikė, jog ieškovas buvo informuotas apie eismo įvykį pagal Sutarties reikalavimus, t.y. neužilgus po įvykio. Taip pat teismas pažymėjo, kad ieškovas nepateikė tvarkos, iš kurios būtų galima nustatyti, kokios turi būti vykdomos procedūros, gavus draudėjo pranešimą draudiminio įvykio bei kokia to pranešimo reikšmė, nepateikė įrodymų, patvirtinančių pareigų nevykdymą bei nepagrindė, kad pareigos nevykdymas susijęs su atsiradusios žalos dydžiu. Taip pat teismas pažymėjo, kad ieškovas reikalauja 62 216,49 Lt žalos atlyginimo, remdamasis TPVCAPDĮ 11 str. 7 d., kuri nėra imperatyvi, nes jos pagrindu dėl laiku nesumokėtos draudimo įmokos draudikas tik įgyja teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko sumokėtas sumas. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas TPVCAPDĮ 9 str. 6 d. pagrindu nereiškė jokių pretenzijų dėl pavėluotai sumokėtos draudimo įmokos ir ją priėmė. Be to, ieškovas nepranešė atsakovui raštu dėl nesumokėtos draudimo įmokos bei nenurodė įstatymo 11 str. 5 ir 7 d. numatytų įmokų nesumokėjimo pasekmių, t.y. neįvykdė TPVCAPDĮ 9 str. 6 d. ir Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos patvirtintų standartinių sąlygų 27 p. reikalavimų, todėl ieškovas, reikalaudamas priteisti išmokėtą pinigų sumą kitam asmeniui, faktiškai negali remtis kitos šalies netinkamu sutarties įvykdymu (CK 6.206 str.). Teismas laikė, kad draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį tarp teisei prieštaringų atsakovo veiksmų ir kilusios žalos, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką (TPVCAPDĮ 22 str.). Šių aplinkybių ieškovas neįrodinėjo (CPK 178 str.). Į bylą nepateikti įrodymai, kad dėl pavėluoto įmokos sumokėjimo ieškovas patyrė nepagrįstų ir pagal draudiko verslo logiką nenuspėjamų išlaidų, nebuvo užtikrintas įmonės veiklos stabilumas. Teismas, atsižvelgdamas į Vilniaus apygardos teismo priimtas nutartis civilinėse bylose Nr. 2A-1011-115/2008, 2A-792-275/2010, 2A-311-116/2010 bei į tai, kad draudimo sutartis įsigaliojo 2009-12-17, o įmoka sumokėta 2009-12-18, t.y. neženkliai praleidus terminą, laikė, kad ieškinio patenkinimas šiomis aplinkybėmis prieštarautų pačiai draudimo sutarties esmei, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams, todėl ieškinį atmetė.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9Ieškovas „BTA“ apdrošinašanas akciju sabiedriba apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-04-22 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai. Nurodo, kad TPVCAPDĮ numato keletą pagrindų, kai draudikas įgyją teisę reikalauti grąžinti jo sumokėtą draudimo išmoką ar jos dalį: 1. pagal įstatymo 22 str. 2 d., kurią detalizuoja taisyklių 60, 62-63 p., kur draudiko reikalaujamos sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su pažeidimu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes ir Vyriausybės nustatytą žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką; 2. pagal įstatymo 22 str. 1 d. (kurią detalizuoja taisyklių 59 p.), įstatymo 11 str. 7 d. (kurią detalizuoja taisyklių 64 p.) ir įstatymo 23 str. (kurį detalizuoja taisyklių 67 p.), kur draudimo įmonė įgyja teisę susigrąžinti sumokėtą visą draudimo išmoką, o ne kažkurią dalį. Nagrinėjamoje byloje reikalavimas pareikštas vadovaujantis TPVCAPDĮ 11 str. 7 d., kuri nenumato draudimo įmonės pareigos įrodinėti grąžintinos draudimo išmokos dydžio procentais. Šios teisės realizavimui turi būti dvi sąlygos: laiku nesumokėta draudimo įmoka ir per laikotarpį, kai buvo laiku nesumokėta draudimo įmoka, su apdrausta transporto priemone padaroma žala trečiajam asmeniui. Atsakovo atsakomybė ieškovui atsiranda ne dėl žalos padarymo, bet dėl įstatymo imperatyvo nevykdymo ir draudžiamųjų normų pažeidimo. Dėl šių aplinkybių, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė norminius teisės aktus, nepagrįstai reikalavo įrodinėjimo pagal TPVCAPDĮ 22 str. 2 d., taisyklių 62 p. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad atsakovas laiku ir tinkamai pranešė apie eismo įvykį. Pažymėjo, kad atsakovo pateiktoje šaknelėje nėra duomenų apie siuntėją, gavėją, siuntimo tekstą, patvirtinimo, kad šį pranešimą kas nors išsiuntė ir kas nors gavo. Atsakovas nepateikė dokumentų registracijos žurnalo, kuris būtų patvirtinęs siunčiamo dokumento registraciją. Tuo tarpu ieškovo pateikti duomenys, rodo, kad atsakovas pirmą kartą ieškovui pateikė informaciją apie įvykį tik po 2010-02-20. Taip pat apeliantas atkreipė dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškovas privalo įrodinėti žalos dydį, nors tame pačiame sprendime konstatavo, jog ginčo tarp šalių dėl draudimo išmokos dydžio nėra. Be to, reikalavimai reiškiami ne taisyklių 60 p. pagrindu, t.y. dėl to, kad atsakingas dėl įvykio asmuo nepranešė draudikui nustatyta tvarka arba nepadėjo aiškintis įvykio aplinkybių. Pažymėjo, kad jokie atsakovo įsipareigojimai ir jų nevykdymas, negali turėti įtakos ieškovo pareigai mokėti draudimo įmoką. Apeliaciniame skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, jog teismas nepagrįstai rėmėsi TPVCAPDĮ 9 str. 6 d. nuostatomis, nes jos šioje byloje netaikytinos. Pažymima, kad, esant galiojančiai draudimo sutarčiai, t.y. galiojant draudimo apsaugai, draudikas priima visas įmokas, mokėtinas pagal draudimo sutarties sąlygas ir neturi teisės jų nepriimti. Atsakovas draudimo įmoką turėjo sumokėti 2009-12-08, o draudimo apsauga pagal sutartį prasidėjo 2009-12-17. Draudimo įmonė nerašė pranešimo dėl laiku nesumokėtų įmokų, nes atsakovas įsipareigojo pagal draudimo sutartį sumokėti draudimo įmokas dar iki draudimo apsaugos pradžios, todėl taisyklių 27 p. netaikytinas.

10Atsakovas UAB „Transtada“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kurį prašė atmesti, taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad apeliantas painioja teisines sąvokas „draudimo apsaugos įsigaliojimas“ ir „draudimo sutarties įsigaliojimas“. Draudimo sutartis įsigaliojo 2009-12-08, tuomet turėjo būti sumokėtas pirmasis įnašas, o draudimo apsauga įsigaliojo 2009-12-17, todėl ieškovas, negavęs įmokos, turėjo remtis sąlygų 27 p. ir pranešti atsakovui apie laiku nesumokėtą draudimo įmoką bei nurodyti įstatyme numatytas draudimo įmokos nesumokėjimo pasekmes. Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėjo išvados, kad ieškovas laiku ir tinkamai buvo informuotas apie draudiminį įvykį. Atsiliepime pažymima, kad teismo sprendime yra padaryta klaida vietoje įstatymo 6 str. 9 d. nurodant 9 str. 6 d., tačiau tai nekeičia sprendimo esmės, nes tą patį imperatyvą raštu informuoti draudėją reglamentuoja ir sąlygų 27 p. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad vėliau sumokėtą draudimo įmoką draudikas negali atsisakyti priimti, nes analizuojant TPVCAPDĮ 7 str. 2 d., 11 str. 5 d., 6 d., sąlygų 34 p, darytina priešinga išvada. Taigi, pagal TPVCAPDĮ 6 str. 9 d., sąlygų 27 p. bei CK 6.206 str., ieškovas, raštu neinformavęs atsakovo apie įmokos termino praleidimą, prarado teisę remtis kitos šalies netinkamu sutarties prievolių įvykdymu ir tai yra pagrindas netenkinti apeliacinio skundo.

11IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Apelianto AB „BTA“ apdrošinašanas akciju sabiedriba apeliacinis skundas atmestinas.

13Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

14Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė ieškovo reikalavimus neįrodytais, o TPVCAPDĮ bei CK nuostatas teismas taikė tinkamai, nenukrypdamas nuo teismų suformuotos praktikos analogiškose bylose, todėl pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškinį, nepažeidė materialinių ar procesinių teisės normų nuostatų, o apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

15Byloje ištirtais ir įvertintais įrodymais nustatyta, kad 2009-12-08 tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta ECA paprastoji draudimo sutartis Nr. 12 2511909, kurią patvirtina Draudimo liudijimas Nr. AJA 2982667. Sutarties pagrindu ieškovas apdraudė atsakovui priklausančios transporto priemonės Volvo FH12, v/n ( - ), valdytojų civilinę atsakomybę dėl žalos padarymo nukentėjusiems tretiesiems asmenims, o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir laiku mokėti draudimo įmokas. Pagal Sutarties 2 punktą ji įsigaliojo nuo 2009-12-17 ir galiojo iki 2010-12-16. 2009-12-18 apie 3.00 val. netoli Kaynasli raj. D. H. kaimo įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovui priklausančios transporto priemonės valdytojas, važiuodamas iš Stambulo apskrities į Mersin rajoną, atsitrenkė į kitą transporto priemonę. Įvykio kaltininku pripažintas atsakovui priklausančios transporto priemonės Volvo FH12, v/n ( - ) valdytojas V. T.. Ieškovas, 2010-02-17 gavęs iš Turkish motor insurance bureau pranešimą dėl eismo įvykio, pradėjo žalos sureguliavimo bylą. Dėl įvykusio draudiminio įvykio 2010-07-15 buvo išmokėta 18 019,14 eurų draudimo išmoka. Ginčo dėl 2010-07-15 įvykusio įvykio išmokėtos draudimo išmokos pagrįstumo nėra. Eismo įvykio metu atsakovas nebuvo sumokėjęs pirmos draudimo įmokos, o ją sumokėjo jau įvykus eismo įvykiui, todėl ieškovas, vadovaudamasis TPVCAPDĮ 11 str. 7 p. nuostatomis, prašė išmokėtą draudimo išmoką 62 216,49 Lt priteisti iš atsakovo. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-04-22 sprendimu ieškinį atmetė iš esmės konstatuodamas, kad TPVCAPDĮ 11 str. 7 d. yra taikoma kartu su šio įstatymo 22 str. 2 d., pagal kurią draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį tarp teisei priešingų atsakovo veiksmų ir kilusios žalos, dėl pažeidimo ir pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes. Tačiau šių aplinkybių ieškovas neįrodinėjo, o vien tai, kad terminas sumokėti įmoką buvo praleistas nežymiai, kartu vertinant tai, kad ieškovas nesiėmė jokių įstatyme numatytų veiksmų dėl laiku nesumokėtos įmokos, pirmosios instancijos teismo vertinimu, nesudarė pagrindo priteisti iš atsakovo ieškovo reikalaujamos sumos, todėl teismas ieškinį atmetė.

16Apeliaciniame skunde pagrinde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino TPVCAPDĮ nuostatas, nes, pasak apelianto, įstatymas numato keletą skirtingų pagrindų, kai draudikas įgyja teisę reikalauti grąžinti jo sumokėtą draudimo išmoką ar jos dalį: 1. TPVCAPDĮ 11 str. 7 d., 22 str. 1 d., 23 str., kai draudikas turi teisę reikalauti visą (be išlygų) išmokėtą draudimo išmoką; 2. TPVCAPDĮ 22 str. 2 d., kai reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytą pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes ir Vyriausybės nustatytą žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką. Kitaip tariant, apeliantas teigia, kad TPVCAPDĮ 11 str. 7 d. numatyta draudėjo teisė yra savarankiškas įstatymo pagrindas reikalauti iš draudiko išmokėtos draudimo išmokos ir nėra taikomas kartu su įstatymo 22 str. 2 d. nuostatomis. Su šia apelianto pozicija apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija negali sutikti.

17TPVCAPDĮ 11 str. 7 d. numato, kad jeigu draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala arba žala buvo padaryta, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo, išmokėjęs išmoką draudikas turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad ši teisės norma nėra imperatyvi (absoliuti), nes jos pagrindu dėl nurodytų aplinkybių (laiku nesumokėtos draudimo įmokos) draudikas tik įgyja teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų formuojamoje praktikoje (pvz. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-12-03 nutartis Nr. 2A-1011-115/2008, 2010-02-25 nutartis 2A-160-345/2010, 2010-03-31 nutartis 2A-311-115/2010, 2010-09-23 nutartis 2A-792-275/2010, 2012-1353-467/2012 nutartis 2A-1353-467/2012). Pažymėtina, kad minimose nutartyse iš esmės buvo išaiškinta, kad TPVCAPDĮ 11 str. 7 d. nuostata, jog draudėjui draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjus draudimo įmokos, tačiau ją sumokėjus pavėluotai ir draudikui įmoką priėmus, draudikas neturi teisės susigrąžinti iš draudėjo sumas, draudiko išmokėtas dėl padarytos žalos. Teismas privalo vadovautis tokia TPVCAPDĮ normų aiškinimo ir taikymo praktika, kokia buvo suformuota bei kokia buvo vadovaujamasi taikant šias normas ankstesnėse bylose, inter alia anksčiau sprendžiant analogiškas bylas (Lietuvos Konstitucinio Teismo 2007-10-24 nutarimas). Nagrinėjamoje byloje teismas neturi pagrindo daryti priešingas, nei anksčiau teismų analogiškose bylose padarytas, išvadas. Sistemiškai aiškinant TPVCAPDĮ nuostatas seka, kad draudiko sumokėtų išmokų grąžinimas reglamentuojamas įstatymo 22 str., kur 1 dalyje numatytas baigtinis sąrašas atvejų, kuomet draudikas besąlygiškai turi teisę susigrąžinti visą sumokėtą draudimo išmoką, o 2 dalyje numatyta draudiko teisė susigrąžinti visą išmokėtą sumą ar jos dalį, jei transporto priemonės valdytojas nevykdė ar netinkamai vykdė įstatymo 12 str. nustatytas pareigas ar padidino žalą dėl savo kaltės bei jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė sutartyje nustatytas pareigas (taip pat ir pareigą laiku mokėti draudimo įmokas). Pastaruoju atveju reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką. Taigi apeliaciniame skunde išdėstytas TPVCAPDĮ aiškinimas neatitinka įstatymo nuostatų, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ar aiškino TPVCAPDĮ. Priešingi apelianto teiginiai atmestini.

18Ieškovas, reikalaudamas priteisti iš atsakovo 62 216,49 Lt išmokėtos draudimo išmokos kaip žalą, rėmėsi vien ta aplinkybe, jog atsakovas draudiminio įvykio metu nebuvo sumokėjęs draudimo įmokos (t.y. rėmėsi vien TPVCAPDĮ 7 str. 11 d.). Byloje nustatyta, kad pagal šalių sudarytą sutartį atsakovas įsipareigojo sumokėti pirmą draudimo įmoką sutarties sudarymo dieną, t.y. 2009-12-08, tačiau atsakovas šios pareigos neįvykdė. Draudimo apsauga pagal sutartį galiojo nuo 2009-12-17. Eismo įvykis, dėl kurio ieškovas išmokėjo prašomą priteisti draudiminę išmoką, įvyko 2009-12-18, o atsakovas draudimo įmoką sumokėjo tą pačią dieną, jau po eismo įvykio, kurio kaltininku buvo pripažintas atsakovo darbuotojas. Pavėluotai sumokėtą įmoką ieškovas priėmė, dėl to nereiškė jokių pretenzijų iki tol, kol jam teko išmokėti draudimo išmoką. Šias aplinkybes pripažino abi ginčo šalys. Kaip minėta, draudėjui sutartyje nustatytu laiku nesumokėjus draudimo įmokos, tačiau ją sumokėjus pavėluotai ir draudikui įmoką priėmus, draudikas neturi besąlygiškos teisės susigrąžinti iš draudėjo sumas, draudiko išmokėtas dėl padarytos žalos. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad žala nėra preziumuojama, ją turi įrodyti ieškovas, o vien tas faktas, jog ieškovas draudimo sutarties pagrindu išmokėjo 62 216,49 Lt draudimo išmoką (ko šalys neginčija), neleidžia vienareikšmiai konstatuoti, jog tai ieškovo patirta žala, nes ieškovas, sudarydamas draudimo sutartį, įvertino draudimo riziką ir numatė, jog, galiojant draudimo apsaugai bei įvykus tuo metu eismo įvykiui, privalės išmokėti draudimo išmoką, neviršijančią TPVCAPDĮ 11 str. nustatytų draudimo sumų. Ieškovas neįrodė, kad pavėluotos įmokos sumokėjimas kaip nors įtakotų ieškovo pareigą išmokėti draudimo išmoką, kad ieškovas patyrė nepagrįstų ir pagal draudiko verslo logiką nenuspėjamų išlaidų. Be to, kaip minėta, remiantis TPVCAPDĮ 22 str. 2 d. reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį tarp teisei prieštaringų atsakovo veiksmų ir kilusios žalos, įvertinant dėl pažeidimo padarytos žalos dydį ir kitas aplinkybe, tačiau šių aplinkybių ieškovas neįrodinėjo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad ieškovas dėl laiku nesumokėtos draudiminės įmokos, nesiėmė jokių veiksmų, numatytų TPVCAPDĮ 6 str. 9 d. (teismo sprendime nurodoma TPVCAPDĮ 9 str. 6 d., kas pripažintina rašymo apsirikimu) bei LR draudimo priežiūros komisijos patvirtintų standartinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygų 27 p. Ieškovas, kaip verslininkas, užsiimantis draudimine veikla, savo veiklos profesionalas, kuriam keliami didesni atidumo, rūpestingumo standartai, žinodamas, kad atsakovas laiku (pagal sutartį) nėra sumokėjęs draudimo įmokos ir kad įsigaliojus draudimo apsaugai bei įvykus draudiminiam įvykiui jam kils pareiga išmokėti draudimo išmoką, tačiau nereikšdamas atsakovui dėl nesumokėtos įmokos jokių pretenzijų, neragindamas atsiskaityti, neįspėdamas atsakovą apie įstatyme numatytų draudimo įmokos nesumokėjimo pasekmių, nenutrauktas draudimo sutarties, nelaikė atsakovo neveikimo (laiku nesumokėtos draudimo įmokos) esminiu sutarties pažeidimu bei iš esmės prisiėmė riziką dėl kilusių pasekmių. Tai kartu rodo, kad ieškovas, reikalaudamas priteisti išmokėtą pinigų sumą kitam asmeniui, faktiškai negali remtis kitos šalies netinkamu sutarties įvykdymu ( CK 6.206 str.).

19Taigi, išdėstytas teisinis reglamentavimas bei bylos faktinės aplinkybės, jog draudikas nors pavėluotai, tačiau gavo draudimo įmoką, ją priėmė, nereiškė pretenzijų dėl mokėjimo termino praleidimo, draudimo sutartis nebuvo nutraukta, o terminas sumokėti draudimo įmoką praleistas nežymiai, kartu atsižvelgiant į teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, pirmosios instancijos teismui sudarė pagrindą padaryti pagrįstą išvadą, jog draudėjas neturi grąžinti draudikui jo išmokėtos sumos.

20Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus ir nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas tinkamai ir laiku ieškovą informavo apie įvykusį draudiminį įvykį, t.y. neužilgus po eismo įvykio. Kaip minėta, ieškovas ieškinio reikalavimą priteisti žalą grindė tik TPVCAPDĮ 7 str. 11 d., t.y. tik tuo pagrindu, kad atsakovas, įvykus eismo įvykiui, nebuvo sumokėjęs draudimo įmokos, todėl aplinkybė, ar atsakovas apie eismo įvykį ieškovą informavo iš karto po eismo įvykio, ar vėliau, nedaro esminės įtakos teismo sprendimui. Tačiau atsižvelgiant į atsakovo atstovo paaiškinimus, jog ieškovą faksu informavo neužilgus po eismo įvykio, jo pateiktus rašytinius įrodymus bei į tai, kad ieškovo atstovas negalėjo nurodyti per kiek laiko įmonėje pradedamas žalos sureguliavimas nuo draudėjo pranešimo, imamos tirti draudžiamojo įvykio aplinkybės, ir į tai, kad byloje nebuvo pateikta tvarka, iš kurios galima būtų matyti, kokios turi būti vykdomos procedūros, gavus draudėjo pranešimą dėl draudiminio įvykio bei kokia to pranešimo reikšmė, pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą laikyti, jog ieškovas apie eismo įvykį buvo informuotas pagal sutarties reikalavimus.

21Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, tinkamai taikė ir aiškino TPVCAPDĮ nuostatas, nepažeisdamas įstatymo reikalavimų vertino bylos įrodymus bei padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo iš atsakovo priteisti ieškovo reikalaujamos jo išmokėtos draudimo išmokos – 62 216,49 Lt.

22Taigi, teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo „AB“ apdrošinašanas akciju sabiedriba apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 22 d. sprendimo, daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas ar keičiamas apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nėra.

23Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Transtada“ prašo, atmetus apeliacinį skundą, priteisti visas bylinėjimosi išlaidas, tačiau apeliacinės instancijos teismui atsakovas nepateikė jokių patirtų bylinėjimosi išlaidų patvirtinančių dokumentų, todėl toks atsakovo prašymas netenkintinas.

24Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 329-330 str., teisėjų kolegija

Nutarė

25ieškovo „AB“ apdrošinašanas akciju sabiedriba apeliacinį skundą atmesti.

26Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas „BTA“ apdrošinašanas akciju sabiedriba (UAB „BTA draudimas“... 5. Atsakovas UAB „Transtada“ pateiktu atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-04-22 sprendimu ieškinį atmetė ir... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 9. Ieškovas „BTA“ apdrošinašanas akciju sabiedriba apeliaciniu skundu... 10. Atsakovas UAB „Transtada“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą,... 11. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 12. Apelianto AB „BTA“ apdrošinašanas akciju sabiedriba apeliacinis skundas... 13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 14. Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir... 15. Byloje ištirtais ir įvertintais įrodymais nustatyta, kad 2009-12-08 tarp... 16. Apeliaciniame skunde pagrinde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas... 17. TPVCAPDĮ 11 str. 7 d. numato, kad jeigu draudėjas draudimo sutartyje... 18. Ieškovas, reikalaudamas priteisti iš atsakovo 62 216,49 Lt išmokėtos... 19. Taigi, išdėstytas teisinis reglamentavimas bei bylos faktinės aplinkybės,... 20. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas... 21. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro... 22. Taigi, teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą... 23. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Transtada“ prašo,... 24. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str.... 25. ieškovo „AB“ apdrošinašanas akciju sabiedriba apeliacinį skundą... 26. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 22 d. sprendimą palikti...