Byla 2SA-96-431/2012
Dėl neteisėtų antstolio veiksmų. Suinteresuoti asmenys antstolis D. Š., UAB „Mineraliniai vandenys“

1Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė,

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų R. M. ir E. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų R. M. ir E. M. skundą dėl neteisėtų antstolio veiksmų. Suinteresuoti asmenys antstolis D. Š., UAB „Mineraliniai vandenys“.

Nustatė

3I.Ginčo esmė

4Pareiškėjai R. M. ir E. M. kreipėsi į teismą su skundu, prašydami: 1) pripažinti antstolio D. Š. veiksmus neteisėtais dėl E. M. piniginių lėšų ir R. M. darbo užmokesčio arešto; 2) panaikinti 2011-02-25 patvarkymą reg. Nr. S1-17752 ir 2011-03-16 patvarkymą reg.Nr. S1-18938, priimtus vykdomojoje byloje Nr. 0178/11/00103; 3) įpareigoti antstolį grąžinti pareiškėjų pinigines lėšas, pervestas į antstolio depozitinę sąskaitą.

5Paaiškino, jog areštavus darbo užmokestį buvo pažeisti jų šeimos interesai. Pareiškėjų teigimu, antstolis nesilaikė vykdymo proceso tvarkos, viršijo įgaliojimus, pakeitė teismo sprendimą, vykdymo veiksmus atliko be vykdomojo dokumento.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. birželio 22 d. nutartimi pareiškėjų R. M. ir E. M. skundą dėl antstolio D. Š. neteisėtų veiksmų atmetė.

8Teismas, ištyręs vykdomojoje byloje Nr. 0178/11/00103 esančius įrodymus, nenustatė, kad būtų buvusios kliūtys priimti vykdomąjį dokumentą. Vykdomasis įrašas padarytas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 81 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 14 punktu, pagal laiduotojo E. M. pasirašytą paprastąjį vekselį. Teismas nenustatė, kad skola būtų sumokėta.

9Teismas nustatė, jog iš vykdomojoje byloje esančio įrašo apie asmenį matyti, kad skolininkas E. M. yra vedęs nuo 2007-07-07. Duomenų apie sudarytą galiojančią vedybų sutartį Vedybų sutarčių registre nėra. 2011-03-16 antstolis atliko pareiškėjos R. M. turtinės padėties patikrinimą. Tą pačią dieną pareikalavo pateikti informaciją apie turimą turtą. Nustatęs, jog pareiškėja dirba, 2011-03-16 parengė turto arešto aktą ir areštavo 16060 Lt sumai pareiškėjos R. M. darbo užmokestį bei priėmė skundžiamą patvarkymą dėl turto arešto.

10Teismas taip pat konstatavo, kad pareiškėjai nepagrįstai laikė, kad antstolis areštavo turto daugiau nei jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms apmokėti. Teismas, įvertinęs atskirų vykdymo veiksmų išlaidas, išieškotiną sumą, nenustatė, kad antstolis areštavo turto daugiau nei jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms apmokėti.

11Teismo teigimu, vykdomojoje byloje esantis 2011-03-16 patvarkymas patvirtina, kad išieškotojui antstolis pateikė siūlymą kreiptis į teismą dėl turto dalies nustatymo. Kaip minėta, vykdomosios bylos medžiaga patvirtina, kad iš asmeninio pareiškėjo E. M. turto išieškojimas nėra įmanomas, nes esamo turto nepakanka kreditoriaus reikalavimo patenkinimui, todėl teismas laikė, jog antstolis pagrįstai areštavo bendrąjį turtą. Byloje nenustatyta, kad piniginės lėšos būtų pervestos į antstolio depozitinę sąskaitą, todėl teismas netenkino pareiškėjų prašymo grąžinti lėšas, kaip negrįstas ir neįrodytas.

12Teismas, įvertinęs vykdomosios bylos Nr. 0178/11/00103 medžiagą, konstatavo, kad vykdytinas dokumentas priimtas vykdymui tinkamai ir vykdymo veiksmai pradėti pagrįstai, laikytasi įstatymo reikalavimų, reglamentuojančių vykdymo veiksmų, susijusių su išieškojimo iš pareiškėjo turto, todėl laikė, kad pareiškėjų reikalavimai panaikinti 2011-02-25 patvarkymą dėl 16059,04 Lt arešto E. M. priklausančioje sąskaitoje ir 2011-03-16 patvarkymą dėl R. M. darbo užmokesčio arešto, įpareigojimo antstolį grąžinti pervestas pinigines lėšas, negali būti tenkinamas ir skundas atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

13III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

14Atskiruoju skundu pareiškėjai R. M. ir E. M. prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-06-22 nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

15Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai pripažino antstolio D. Š. nukreiptą išieškojimą į bendrąjį jungtinį sutuoktinių turtą teisėtu. Apeliantų nuomone, antstolis negalėjo priimti patvarkymo išieškoti iš bendro sutuoktinių turto, nes tai reikštų CPK 585 str. pažeidimą, t.y. vykdymo veiksmai būtų atlikti be vykdomojo dokumento;
  2. pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą nevertino jų pateiktų aplinkybių, kad iš pareiškėjų išieškoma suma kaip UAB „Mineraliniai vandenys“ kreditorinis reikalavimas yra pateiktas skolininko BUAB „RV3“ bankroto byloje ir patvirtintas Vilniaus apygardos teismo 2011-01-26 nutartimi. Be to, apeliantų teigimu, laidavimas kaip aksesorinė prievolė yra priklausomas nuo juo užtikrinamos pagrindinės prievolės, negali būti laiduojama už didesnę sumą, negu skolininkas skolingas, o jeigu laiduojama suma viršija skolą – ji neturi būti sumažinta iki skolos dydžio. Pareiškėjų nuomone, bankroto bylos iškėlimas skolininkui yra įstatyme įtvirtintas juridinis faktas, kuris sukelia tam tikrus įstatyme konkrečiai nustatytus teisinius padarinius – be kita ko palūkanų ir netesybų skaičiavimo nutraukimą;
  3. jeigu pareiškėjai įvykdys prievolę už skolininką BUAB „RV3“, gali susidaryti situacija, kad laiduotojas neturės į ką nukreipti regresinio reikalavimo, nes skolininkas bus likviduotas.

16Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolis D. Š. prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-06-22 nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjų atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

17Teigia, kad antstolis nėra priėmęs patvarkymo dėl išieškojimo iš bendro turto. Antstolis surašė patvarkymą dėl turto arešto ir pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininkui priklausančios dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo. Antstolis pažymi, kad tik teismui nustačius tokią dalį bus įmanoma išieškojimas iš jos, tačiau ne iš viso bendros jungtinės nuosavybės.

18Nurodo, jog finansinis reikalavimas įmonės bankroto byloje yra procesinis teismo sprendimas patvirtinantis išieškotojo finansinį reikalavimą ir yra priimtas dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, kaip ir antstolio vykdomas vykdomasis įrašas, tačiau ne tarp tų pačių šalių.

19Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB „Mineraliniai vandenys“ prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-06-22 nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjų atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

20Teigia, kad antstolis nevykdė išieškojimo iš apelianto sutuoktinės turto, o tik jį aprašė ir areštavo. Nurodo, jog nei UAB „RV3“, nei E. M. neįvykdė savo prievolės kreditoriui UAB „Mineraliniai vandenys“ pagal 2009-02-02 vekselį ir jo pagrindu išduotą vykdomąjį įrašą, todėl apeliantų skunde nurodytas Vilniaus apygardos teismo 2011-01-26 nutartimi patvirtintas kreditorinis reikalavimas BUAB „RV3“ bankroto byloje nereiškia, kad UAB „RV3“ įvykdė savo prievolę kreditoriui ir nepanaikina apelianto E. M., kaip laiduotojo, prievolės sumokėti įsiskolinimą kreditoriui UAB „Mineraliniai vandenys“. Suinteresuoto asmens nuomone, apeliantų nurodyta aplinkybė, kad skolininkas BUAB „RV3“ gali būti likviduotas ir jie praras galimybę nukreipti regresinį reikalavimą į skolininką, neturi įtakos kreditoriaus teisei reikalauti, kad laiduotojas įvykdytų prievolę už kurią jis laidavo.

21IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

23Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.).

24Teismas, išnagrinėjęs pateiktą civilinės bylos medžiagą, įvertinęs atskirojo skundo, bei atsiliepimų į jį argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimą, padarė teisingas išvadas, todėl priėmė visapusiškai teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis atskirojo skundo motyvais, nėra įstatyme numatytų pagrindų.

25Bylos medžiaga nustatyta, jog antstolis D. Š. 2011-01-13 patvarkymu priėmė vykdyti UAB „Mineraliniai vandenys“ pateiktą Vilniaus r. 7 notarų biuro Vykdomąjį įrašą Nr. JŠ-3419, išduotą 2010-03-16, dėl 13078 Lt skolos išieškojimo iš skolininko E. M. (vykd.b.l. 1-4). Vykdomasis įrašas padarytas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 81 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 14 punktu, pagal laiduotojo E. M. pasirašytą paprastąjį vekselį.

26Apeliantai teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai pripažino antstolio D. Š. nukreiptą išieškojimą į bendrąjį jungtinį sutuoktinių turtą teisėtu. Apeliantų nuomone, antstolis negalėjo priimti patvarkymo išieškoti iš bendro sutuoktinių turto, nes tai reikštų CPK 585 str. pažeidimą, t.y. vykdymo veiksmai būtų atlikti be vykdomojo dokumento. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiais atskirojo skundo argumentais nesutinka.

27CPK 666 str. 1 d. nustatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. CPK 667 str. 1 d. numato, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Jei per antstolio nustatytą terminą toks prašymas nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia. Pakartotinai nukreipti išieškojimą į šį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus galima ne anksčiau kaip praėjus vieneriems metams po išieškojimo iš to turto nutraukimo dienos. Kaip matyti iš šių CPK normų, įstatymų leidėjas leidžia areštuoti ne tik skolininkui priklausantį turtą, bet ir bendrą su kitais asmenimis turtą, jeigu skolininko turto dalis nenustatyta. Taigi antstoliui D. Š. nustačius kad E. M. neturi neareštuoto (neįkeisto) asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, iš kurio galėtų būti išieškoma suinteresuoto asmens UAB “Mineraliniai vandenys” naudai, vadovaudamasis CK 3.88 str. 1 d. 1 p. nustatančiu, jog turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu yra laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, pagrįstai areštavo skolininko sutuoktinės R. M. darbo užmokestį ir išieškotojui pasiūlė kreiptis į teismą dėl skolininko turto, esančio bendra jungtine nuosavybe, dalies nustatymo. Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad antstolis nevykdė išieškojimo ir E. M. sutuoktinės turto, o tik jį aprašė ir areštavo.

28Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog antstolis areštuodamas apeliantams priklausantį turtą veikė išieškotojo prašymo ir tinkamai išduoto vykdomojo dokumento pagrindu.

29Apeliantai taip pat teigia, kad laidavimas kaip aksesorinė prievolė yra priklausomas nuo juo užtikrinamos pagrindinės prievolės, negali būti laiduojama už didesnę sumą, negu skolininkas skolingas, o jeigu laiduojama suma viršija skolą – ji neturi būti sumažinta iki skolos dydžio. Pareiškėjų nuomone, bankroto bylos iškėlimas skolininkui yra įstatyme įtvirtintas juridinis faktas, kuris sukelia tam tikrus įstatyme konkrečiai nustatytus teisinius padarinius – be kita ko palūkanų ir netesybų skaičiavimo nutraukimą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atskirojo skundo argumentais.

30Vekselis - tai vertybinis popierius, patvirtinantis teisėto jo turėtojo besąlygišką, nepriklausančią nuo jos atsiradimo pagrindo reikalavimo teisę į vekselyje nurodytą pinigų sumą, ir kartu įtvirtinantis besąlygišką skolininko pagal vekselį pareigą sumokėti šią sumą teisėtam vekselio turėtojui. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pabrėžęs, kad vekselio prigimtis, savybės, užtikrinančios jo viešą patikimumą, specifinis teisinis reglamentavimas suponuoja ribotą vekselio davėjo galimybę reikšti prieštaravimus vekselio turėtojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-474/2007; Nr. 3K-7-216/2007; Nr. 3K-3-311/2008).

31CK 6.76 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laidavimas yra papildoma (šalutinė) prievolė. Kai pasibaigia pagrindinė prievolė arba ji pripažįstama negaliojančia, pasibaigia ir laidavimas. CK 6.87 straipsnyje nustatyta, kad laidavimas baigiasi tuo pačiu metu kaip juo užtikrinama prievolė. CK 1.3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu yra šio kodekso ir kitų įstatymų prieštaravimų, taikomos šio kodekso normos, išskyrus atvejus, kai šis kodeksas pirmenybę suteikia kitų įstatymu normoms. Tačiau CK 6.128 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai juridinis asmuo (kreditorius arba skolininkas) likviduojamas, prievolė baigiasi, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai prievolę turi įvykdyti kiti asmenys. Taigi CK 6.128 straipsnyje padaryta išlyga, kuomet likvidavus juridinį asmenį prievolė nesibaigia, kai įstatymų numatytais atvejais prievolę turi įvykdyti kiti asmenys. Vekselių išrašymo, perdavimo, laidavimo, mokėjimo, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo ir patenkinimo tvarką bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykius reglamentuoja Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas (toliau - ĮPVĮ). ĮPVĮ 34 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad laiduotojas yra įpareigotas lygiai taip pat kaip ir asmuo, už kurį jis laidavo. ĮPVĮ 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad laiduotojo įsipareigojimas galioja ir tuomet, kai ta prievolė, už kurią jis laidavo, dėl kurios nors priežasties negalioja, išskyrus vekselio formos trūkumus.

32Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad pagal ĮPVĮ 19 straipsnio prasmę skolininkas pagal vekselį gali reikšti prieštaravimus dėl reikalavimo sumokėti vekselyje nurodytą sumą, tačiau tik tokius, kurie susiję su formaliais vekselio, kaip vertybinio popieriaus, trūkumais (jo rekvizitais), arba su tiesioginiais (asmeniniais) skolininko pagal vekselį ir pirmojo vekselio turėtojo santykiais, taip pat dėl vekselio turėtojo nesąžiningumo, įgyjant vekselį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007, civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2007). Aiškinant ĮPVĮ 19 straipsnio nuostatas skolininkams pagal vekselį, taigi ir laiduotojams pagal vekselį, pripažįstama teisė reikšti tokius prieštaravimus dėl reikalavimo sumokėti vekselyje nurodytą sumą, kurie susiję su formaliais vekselio, kaip vertybinio popieriaus, trūkumais (jo rekvizitais) arba su tiesioginiais (asmeniniais) skolininko pagal vekselį ir pirmojo vekselio turėtojo santykiais, taip pat dėl vekselio turėtojo nesąžiningumo, įgyjant vekselį. Civilinės atsakomybės taikymo požiūriu laiduotojas yra įpareigotas lygiai taip pat kaip ir asmuo, už kurį jis laidavo (ĮPVĮ 34 straipsnio 1 dalis), t. y. laiduotojo atsakomybė pagal ĮPVĮ 34 straipsnio 1 dalį yra tik solidarioji ir kitoks susitarimas, priešingai nei nustatyta CK 6.81 straipsnio 1 dalyje, negalimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad laiduotojo prievolės akcesoriškumas pagal vekselį turi esminių skirtumų nuo bendrųjų akcesorinių prievolių pasibaigimo bei negaliojimo pagrindų - pagrindinei prievolei pasibaigus ar ją pripažinus negaliojančia, pasibaigia ir papildoma prievolė (CK 6.76 straipsnio 2 dalis). Pagal ĮPVĮ 34 straipsnio 2 dalį laiduotojo įsipareigojimas galioja ir tada, kai ta prievolė, už kurią jis laidavo, dėl kurios nors priežasties negalioja, išskyrus vekselio formos trūkumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2007). Ši taisyklė taikytina ir tiems atvejams, kai laidavimu užtikrinta prievolė pasibaigia dėl paprastojo vekselio davėjo – juridinio asmens likvidavimo. Taigi apeliantų argumentai, jog laidavimas kaip aksesorinė prievolė yra priklausomas nuo juo užtikrinamos pagrindinės prievolės, negali būti laiduojama už didesnę sumą, negu skolininkas skolingas, o jeigu laiduojama suma viršija skolą – ji neturi būti sumažinta iki skolos dydžio atmestini kaip nepagrįsti. Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nei UAB „RV3“ , nei E. M. neįvykdė savo prievolės kreditoriui UAB „Mineraliniai vandenys“ pagal 2009-02-02 vekselį ir jo pagrindu išduotą vykdomąjį įrašą, todėl apeliantų skunde nurodytas Vilniaus apygardos teismo 2011-01-26 nutartimi patvirtintas kreditorinis reikalavimas BUAB „RV3“ bankroto byloje nereiškia, kad UAB „RV3“ įvykdė savo prievolę kreditoriui ir nepanaikina apelianto E. M., kaip laiduotojo, prievolės sumokėti įsiskolinimą kreditoriui UAB „ Mineraliniai vandenys“.

33Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis, tai, skolininkui neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai (CK 6.81 str. 1 d.). Tokiu atveju laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą (CK 6.80 str. 2 d.). Priešingai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.).

34Taigi apeliantų nurodyta aplinkybė, kad skolininkas BUAB „RV3“ gali būti likviduotas ir jie praras galimybę nukreipti regresinį reikalavimą į skolininką, neturi įtakos kreditoriaus teisei reikalauti, kad laiduotojas įvykdytų prievolę už kurią jis laidavo.

35Remiantis tuo, kas aukščiau išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjų R. M. ir E. M. skundą dėl antstolio D. Š. neteisėtų veiksmų, teisingai aiškino ir taikė šį klausimą reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas, pagrindų panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra (Civilinio proceso kodekso 329, 330, 338 str.), todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 p.), o pareiškėjų atskirasis skundas netenkinamas.

36Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

37Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas

Nutarė

38Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laima... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų R. M. ir... 3. I.Ginčo esmė... 4. Pareiškėjai R. M. ir E. M. kreipėsi į teismą su skundu, prašydami: 1)... 5. Paaiškino, jog areštavus darbo užmokestį buvo pažeisti jų šeimos... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. birželio 22 d. nutartimi... 8. Teismas, ištyręs vykdomojoje byloje Nr. 0178/11/00103 esančius įrodymus,... 9. Teismas nustatė, jog iš vykdomojoje byloje esančio įrašo apie asmenį... 10. Teismas taip pat konstatavo, kad pareiškėjai nepagrįstai laikė, kad... 11. Teismo teigimu, vykdomojoje byloje esantis 2011-03-16 patvarkymas patvirtina,... 12. Teismas, įvertinęs vykdomosios bylos Nr. 0178/11/00103 medžiagą,... 13. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 14. Atskiruoju skundu pareiškėjai R. M. ir E. M. prašo Vilniaus miesto 1... 15. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    16. Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolis D. Š. prašo Vilniaus miesto 1... 17. Teigia, kad antstolis nėra priėmęs patvarkymo dėl išieškojimo iš bendro... 18. Nurodo, jog finansinis reikalavimas įmonės bankroto byloje yra procesinis... 19. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB „Mineraliniai... 20. Teigia, kad antstolis nevykdė išieškojimo iš apelianto sutuoktinės turto,... 21. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 22. Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis... 23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 24. Teismas, išnagrinėjęs pateiktą civilinės bylos medžiagą, įvertinęs... 25. Bylos medžiaga nustatyta, jog antstolis D. Š. 2011-01-13 patvarkymu priėmė... 26. Apeliantai teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino... 27. CPK 666 str. 1 d. nustatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų... 28. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog antstolis areštuodamas... 29. Apeliantai taip pat teigia, kad laidavimas kaip aksesorinė prievolė yra... 30. Vekselis - tai vertybinis popierius, patvirtinantis teisėto jo turėtojo... 31. CK 6.76 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laidavimas yra papildoma... 32. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad pagal ĮPVĮ 19 straipsnio... 33. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad jeigu ko kita nenustato... 34. Taigi apeliantų nurodyta aplinkybė, kad skolininkas BUAB „RV3“ gali būti... 35. Remiantis tuo, kas aukščiau išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pirmosios... 36. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme... 37. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str.,... 38. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 22 d. nutartį palikti...