Byla 2-1376-797/2010

1Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja Edita Kavaliauskienė, sekretoriaujant Loretai Ščerbakovienei, dalyvaujant ieškovei D. K., jos atstovui advokatui Drąsučiui Narmontui, atsakovui P. K., jo atstovui advokatui Vidmantui Lazickui,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. K. ieškinį atsakovui P. K., trečiajam asmeniui AB ,,Swedbank“ dėl santuokos nutraukimo, esant sutuoktinio kaltei, turto padalinimo ir

Nustatė

3Ieškovė ieškinį palaiko ir prašo ieškinį tenkinti ir nutraukti 1983 m. rugpjūčio 27 d. Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje įregistruotą D. K. bei P. K. santuoką dėl P. K. kaltės, priteisti iš P. K. nepilnamečiam sūnui M. K., gim.( - ) išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki jo pilnametystės, priteisti iš P. K. išlaikymo nepilnamečiam sūnui M. K. įsiskolinimą 3 000 Lt, pripažinti ieškovei D. K. asmeninės nuosavybės teisę į 30/100 dalių buto su rūsiu 3,57 kv.m., pažymėtu R-86, unikalus Nr. 2998-5005-4011:0090, esančio ( - ), Šiauliuose, pripažinti ieškovei D. K. asmeninės nuosavybės teisę į baldus: virtuvės komplektą, dujinę ir elektrinę virykles, padalinti D. K. bei P. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančias 70/100 dalis buto su rūsiu 3,57 kv.m., pažymėtu R-86, unikalus Nr. 2998-5005-4011:0090, esančio ( - ), Šiauliuose tokiu būdu: nukrypti nuo lygių dalių principo ir ieškovei D. K. asmeninės nuosavybės teise priteisti 70/100 dalis buto, o atsakovui P. K. - 25/100 dalis buto, esančio ( - ), Šiauliuose, priteisiant iš ieškovės D. K. 18 425 Lt piniginę kompensaciją. Taip pat prašo padalinti D. K. ir P. K. jungtinės nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį turtą: šaldytuvą, skalbimo mašiną, stalą su 3 kėdėmis virtuvėje, prieškambario komplektą, rūbų spintą, dvi lovas, minkštą foteliuką, dvi spinteles (prie lovos), minkštą dalį (sofa, pufas, 2 foteliai), sekciją „Freda", žurnalinį staliuką, televizorių „Tauras", spinteles vonioje tokiu būdu: ieškovei D. K. priteisti skalbimo mašiną - 200 Lt vertės, o atsakovui P. K. priteisti likusius daiktus: šaldytuvą, stalą su trim kėdėm virtuvėje, prieškambario komplektą, rūbų spintą, dvi lovas, minkštą foteliuką, dvi spinteles (prie lovos), minkštą dalį - sofą, pufą, 2 fotelius, sekciją ,,Freda", žurnalinį staliuką, televizorių „Tauras", spinteles vonioje. Prašo priteisti iš atsakovo P. K. ieškovei D. K. 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, po santuokos nutraukimo ieškovei D. K. palikti santuokinę pavardę - Kaušienė. Pagal 2005 m. balandžio 15 d. su AB "Swedbank" sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr.05-022374-VA ir 2007 m. kovo 23 d. sudarytą asmeninę kredito sutartį Nr.07-023690-GV kylantys įsipareigojimai po santuokos nutraukimo lieka ieškovės D. K. asmeniniais įsipareigojimais, o pagal 2005 m. balandžio 15 d. su AB "Swedbank" sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr.05-022374-VA laiduotojas atsakovas P. K.. Tarpusavio išlaikymo nereikalauja. Ieškovė nepalaiko reikalavimo nustatyti sūnaus M. gyvenamąją vietą su motina ir uzufrukto teisės nustatymo, nes sūnus M. tapo pilnamečiu. Tarpusavio išlaikymo neprašo. Prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4Ieškovė paaiškino, kad jie susituokė 1983 m., pragyveno santuokoje daug metų, bet buvo sunku ir toliau su atsakovu gyventi nebegalinti dėl atsakovo netinkamo elgesio jos ir vaikų atžvilgiu, dėl jo girtavimo, nesirūpinimo šeima. Nurodo, kad santuokoje gimė du vaikai, kurie yra pilnamečiai, nors ieškinio pareiškimo teisme metu sūnus M. dar buvo nepilnametis. Nurodo, kad gyvenant išryškėjo neigiami atsakovo būdo bruožai: jis konfliktiškas, agresyvus, vartojo prieš ją fizinį, psichologinį smurtą, vadino ją necenzūriniais žodžiais, mėgėjas išgerti. Nurodo, kad dėl netinkamo atsakovo elgesio keletą kartų kreipėsi į policiją, bet privataus kaltinimo tvarka į teismą nesikreipė, nes jai buvo gėda. Paaiškino, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, o kadangi su atsakovu nebegyvena santuokinio gyvenimo, jų nebesieja bendras ūkis, prašo santuoką nutraukti, neskiriant termino susitaikyti. Dėl atsakovo netinkamo elgesio ji patyrė dvasinius išgyvenimus, stresą, baimę, nerimą, todėl mano, kad jai turi būti priteista neturtinė žala. Išlaikymo sūnui taip pat nemoka ir dėl to yra ir išlaikymo įsiskolinimas. Vaiko poreikiai yra dideli, nes sūnui nustatytas neįgalumo lygis, todėl jis turi specialių sveikatos poreikių, dėl ko yra ir išlaidų daugiau. Santuokos metu įgijo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, iš kilnojamojo turto prašo priteisti jai skalbimo mašiną ir butą, pripažįstant jai asmeninės nuosavybės teisę į 30/100 dalis buto, nes tą dalį ji įgijo iš savo motinos dovanotų pinigų. Taip pat prašo nukrypti nuo lygių dalių principo ir atsižvelgti į tai, kad yra sergantis sūnus M. Kreditoriui įsipareigojimai lieka tokie, kaip numatyta sutartyje, o atsakovas yra atsakingas pagal laidavimo sutartį. Prašo palikti santuokinę pavardę. Nurodo, kad atsakovui yra ištikima, savo kaltės dėl santuokos nutraukimo nejaučia, nes ji visada rūpinosi šeima ir santuokines pareigas atliko tinkamai.

5Ieškovės atstovas ieškinį prašo tenkinti iš dalies, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nepalaiko ieškinio reikalavimų dėl sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo ir uzufrukto teisės nustatymo ir dėl santuokos nutraukimo kaltu pripažinti atsakovą, nes byloje yra pateikta pakankamai įrodymų tai konstatuoti, taip pat priteisti neturtinę žalą, kurią patyrė ieškovė. Dėl turto padalinimo ieškinį tenkinti visiškai, taip pat pripažinti 30/100 dalis buto ieškovės asmenine nuosavybe, kadangi pateiktas įrodymas, kad motina pinigus dovanojo dukrai, o atsakovas pripažino, jog nesitarė ir neprašė pinigų iš ieškovės motinos V. Š., o kad pastaroji pinigus skolino šeimai, kuriuos kaip teigia atsakovas, šalys vėliau atidavė, tokių įrodymų byloje nėra. Prašo iš atsakovo priteisti patirtas 1622 Lt bylinėjimosi išlaidas.

6Atsakovas su ieškiniu sutinka iš dalies ir paaiškino, kad nesutinka su ieškovės teiginiu, jog jis kaltas dėl santuokos iširimo, nes ieškovė sako netiesą. Atsakovas nurodo, kad sutuoktinė jam neištikima, nes pati sakiusi, kad kitas jos vyras bus užsienietis ir jis matęs per langą, kad kompiuteriu ji bendraujanti su kažkokiu vyriškiu. Pripažįsta, kad policija buvo kviesta namuose, bet jo neišsivežė, jis darbdavio charakterizuojams gerai, nors pripažįsta, kad priklauso tai vyrų kategorijai, kurie vartoja alkoholinius gėrimus po darbo. Kadangi nėra jo kaltės dėl santuokos nutraukimo, todėl nėra ir neturtinės žalos atlyginimo. Išlaikymo sūnui M. nuo to laiko kai gyvena atskirai nedavė nė lito. Sutinka, kad būtų priteistas išlaikymas iš jo sūnui po 10-20 Lt per mėnesį, nes daugiau jis negalintis skirti pinigų, kadangi gauna mažą atlyginimą ir jam pačiam neužtenka, dėl ko prašo atmesti ir prašymą dėl išlaikymo įsiskolinimo. Dėl kilnojamųjų daiktų prašo jam priteisti: skalbimo mašiną, šaldytuvą, stalą su trim kėdėm virtuvėje, minkštą dalį - sofą, sekcijos ,,Freda" vieną dalį (rūbų spintą), kitą turtą prašo priteisti ieškovei. Nesutinka su ieškovės siūlomu buto padalinimu ir reikalavimu pripažinti asmeninės nuosavybės teisę ieškovei į 30/100 dalių buto, nes pinigai jos motinos nebuvo dovanoti ieškovei, o tik paskolinti, jie grąžino V. Š. 3000 rub., nors įrodymų pateikti negali. Jis prašo butą padalinti po ½ dalį ir jis nori likti bute, nes už kompensaciją jam nepavyktų įsigyti kito nekilnojamojo turto. Dėl kreditorių ir kitų reikalavimų ginčo nėra. Bylinėjimosi išlaidų prašo iš jo nepriteisti, nes jis nekaltas dėl santuokos iširimo.

7Atsakovo atstovas prašo ieškinį tenkinti iš dalies, santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl nepriteistina ir neturtinė žala, išlaikymo suma yra per didelė, o atsakovo pajamos yra mažos, o išlaikymas gali būti priteisimas protingas ir būtinas, o ne 1290 Lt, kuris yra per didelis. Dėl turto padalinimo nesutinka, prašo padalinti po ½ d., be to, ieškovė neįrodė, kad jos motina dovanojo pinigus, nes tokia valia dokumente nėra išreikšta, o pinigai sumokėti esant šalims susituokus, todėl laikytini sutuoktiniu nuosavybe, nors kaip teigia atsakovas - pinigus grąžino. Dėl kitų reikalavimų ginčo nėra, todėl iš dalies patenkinus ieškinį, turėtų būti atlyginamos ir bylinėjimosi išlaidos valstybei iš ieškovės, kurias prašo priteisti.

8Trečiojo asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, pranešta tinkamai. Gautas jų atsiliepimas, kuriame nurodo, jog sutinka su ieškiniu.

9Ieškinys tenkintinas iš dalies.

10Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad tarp šalių santuoka įregistruota 1983-08-27 Šiaulių miesto CMS, įrašo Nr. 1073 (b. l. 6). Santuokoje yra gimę du vaikai: dukra Laura ir sūnus M. gim. ( - ), kurie yra pilnamečiai (b. l. 9). Iš pateiktų dokumentų matyti, kad šalys nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą – butą, esantį ( - ), Šiauliuose, kuris įgytas santuokos metu (b. l. 12), o VĮ ,,Regitra“ pažyma įrodo, jog D. K. ir P. K. vardu registruotų transporto priemonių nėra (b. l. 10, 59).

11Tarp šalių kilo ginčas dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio P. K. kaltei, nekilnojamojo ir kilnojamojo turto padalinimo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo bei neturtinės žalos atlyginimo.

12Dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei. Ieškovė dėl santuokos nutraukimo kaltu laiko savo sutuoktinį, kuris netinkamai elgėsi jos ir vaikų atžvilgiu, girtavo, nesirūpino šeima, dėl ko ji ir šalių dukra kreipėsi į policiją. Atsakovas nepripažįsta savo kaltės ir nurodo, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, nes ji jam neištikima, kadangi per langą matė, kaip ji kompiuteriu bendrauja su vyriškiu, o ir pati yra jam sakiusi, kad kitas jos sutuoktinis bus užsienietis, todėl mano, kad ji Turkijoje turi meilužį, tačiau įrodymų apie sutuoktinės neištikimybę pateikti neturi. Ieškovės nurodytų faktinių aplinkybių buvimą patvirtina ieškovės paaiškinimai, byloje esanti medžiaga dėl atsakovo netinkamo elgesio, todėl iš byloje esančių įrodymų teismas sprendžia, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės ir tai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai iš Šiaulių miesto VPK viešosios policijos pietinės policijos nuovados 2009-11-09 pranešimo Nr. 40-44-6-AP-39 ir pranešimo 2009-07-23 Nr. 40-42-6-AP-1574, kuriuose nurodoma, jog P. K. dėl nedidelio chuliganizmo, fizinio skausmo sukėlimo, rimties trikdymo, netinkamo jo elgesio buvo įspėtas (b. l. 78-79). Taip pat iš byloje esančio tarnybinio pranešimo matyti, jog 2005-12-31 neblaivus atsakovas namuose kėlė triukšmą, plūdo necenzūriniais žodžiais sutuoktinę nepilnamečio sūnaus akivaizdoje, už ką yra įspėtas (b. l. 130). Liudytoja teisme apklausta šalių dukra L. K. patvirtino, kad iš pradžių šeimoje buvo viskas neblogai, kol tėtis pradėjo gerti, o girtas tėvas būdavo agresyvus, yra keletą kartų kvietusi policiją, nes šaldytuvą yra metęs, kėdę sulaužęs, blynus į sienas išmėtęs, jis vadindavo necenzūriniais žodžiais motiną, netinkamai elgėsi su motina, nes iš močiutės pasakojimų žino, jog fizinį smurtą yra vartojęs prieš motiną. Patvirtino, kad ir vaikus vadindavo ,,meningitais“, nesirūpino šeima ir kadangi nesiliovė tėčio girtavimas, todėl tėvai nuo 2008 m. gruodžio mėnesio nebegyvena, nes motina buvo priversta išeiti iš namų kartu ir kaltu dėl santuokos iširimo laiko tėvą. Nors byloje yra pateikta atsakovo P. K. teigiama charakteristika, tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina, jog namuose atsakovo elgesys yra netinkamas, be to, pats atsakovas pripažino, kad jis priklauso tai kategorijai vyrų, kuris vartoja alkoholį grįžę po darbo, todėl laikyti objektyvia charakteristiką teismas negali (b. l. 62). Atsakovas nepateikė įrodymų, jog santuoka iširo dėl ieškovės kaltės. Civilinio kodekso 3.60 str. nustato sąlygas, kurioms esant santuoka gali būti nutraukiama dėl sutuoktinio kaltės. Civilinio kodekso 3.60 str. 2 d. kaltę dėl santuokos iširimo apibrėžia, kaip sutuoktinių pareigų pažeidimą iš esmės. Sutuoktiniai, sudarę santuoką, įgyja Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso trečioje knygoje numatytas teises ir pareigas, kurios pagal įstatymus atsiranda kaip santuokos pasekmė (Civilinio kodekso 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.38, 3.92 str.). Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Todėl iš visų įrodymų visumos darytina išvada, jog dėl santuokos iširimo kaltas yra atsakovas (CPK 178, 185 str.).

13Dėl neturtinės žalos priteisimo. Sutuoktinis įgyja teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio žalos atlyginimo. Civilinio kodekso 3.70 str. 2 d. įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Tai viena iš santuokos nutraukimo pasekmių, kurias išsprendžia teismas, nutraukdamas santuoką. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 10 000 Lt neturtinės žalos. Nustatydamas ieškovei priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį teismas atsižvelgia į nustatytas byloje faktines aplinkybes, dėl kurių santuoka iširo, santuokos trukmę ir šalių turtinę padėtį, taip pat ieškovės išgyvenimus dėl atsakovo veiksmų. Prievolė atlyginti neturtinę žalą nustatyta įstatyme, dėl to ši žala turi būti atlyginama ją patyrusiam sutuoktiniui. Nustatęs neturtinės žalos atsiradimą, teismas ją turi įvertinti ir priteisti tokią neturtinės žalos kompensaciją, kuri galėtų atlyginti asmens neturtinio pobūdžio praradimus, įvertinęs teisiškai reikšmingas aplinkybes. Teismas nustatė, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Byloje nustatyta, kad dėl atsakovo kaltės ieškovė patyrė dvasinius išgyvenimus, stresą, emocinį skausmą, nerimą dėl nepilnamečio vaiko sveikatos, saugumo. Byloje nustatytos visos bendrosios atsakomybės sąlygos: žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys bei kaltė. Tačiau teismas atsižvelgia į atsakovo turtinę padėtį, todėl neturtinės žalos dydis mažintinas iki 3000 Lt ir ieškinys šioje dalyje tenkintinas iš dalies, priteisinat 3000 Lt neturtinę žalą (Civilinio kodekso 3.70, 6.245-6.250 str., CPK 178 str.).

14Dėl išlaikymo priteisimo. Ieškovė prašo priteisti išlaikymą sūnui po 400 Lt periodinių išmokų nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki pilnametystės. Sūnus M. sulaukė pilnametystės 2010-04-10. Atsakovas su reikalavimu sutinka iš dalies ir nurodo, kad gali mokėti ne daugiau kaip po 10-20 Lt per mėnesį, nes jo pajamos yra labai mažos, nors jam siūlė dirbti sezoninį darbą, už kurį siūlė po 1500 Lt per mėnesį, bet jis atsisakė, nes darbas yra nenuolatinis, pripažįsta, jog nuo 2008 m. jis sūnaus išlaikymui nedavė nė vieno lito. Ieškovė pateikė išlaikymo detalų paskaičiavimą, kuriame nurodė, jog sūnui per mėnesį reikia apie 1290 Lt, nes jis turi specialių sveikatos poreikių, jam nustatytas vidutinis neįgalumo lygis (b. l. 16-17). Iš byloje esančių dokumentų matyti, jog sūnui M. yra diagnozuotas epilepsinis priepuolis, arterinė hipertenzija, fobinis nerimo sutrikimas, intrakranijinė hipertenzija (b. l. 72-74). Dėl sūnaus ligos nuo 208-01-08 iki 2010-05-01 paskirta šalpos pensija neįgaliam vaikui po 474 Lt ir 158 Lt priežiūros išmoka (b. l. 116, 117). Minėtos pašalpos buvo mokamos iki 2010-05-01. Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, pagrindžiančius vaiko poreikius: gydytojo konsultacijos (b. l. 75-77, 80-83), kurios įrodo, jog vaikui išlaidų suma kartais sudaro ir 1723,10 Lt, kurie sumokėti (b. l. 83). Ieškovė nurodė, jog sūnaus maistui per mėnesį reikia 550 Lt, avalynė, apranga apie 200 Lt, pramogoms, lavinimui, korepetitoriams, baseinui 310 Lt, higienos prekės 50 Lt, vaistai -100 Lt, būsto išlaidos – 100 Lt (b. l. 99). Teismo nuomone, išlaidos maistui ir aprangai yra užaukštintos, be to ieškovė nepateikė rašytinių įrodymų ir teigė, kad kvitų nerinko ir neišsaugojo, tačiau, teismo nuomone, nors visų rašytinių įrodymų, pagrindžiančių vaiko poreikius ir nepateikta, bet atsižvelgiant į vaiko amžių, kuriam tuo metu jau buvo 17 m. tikėtina, jog per mėnesį vaiko poreikiams išleidžiama didelė pinigų suma, nes vaikas turi specialių sveikatos poreikių. Atsakovo pajamos per mėnesį 2009 m. spalio mėn. buvo nuo 691,44 Lt iki 722,50 Lt, pateikta pažyma, jog atsakovas nuo 2010-03-01 V. M. įmonėje dirba 3 dienas per savaitę, todėl, kaip teigė atsakovas, gaunamos pajamos yra sumažėjusios (b. l. 60, 137). Atsakovas nepateikė įrodymų, jog jam nustatytas nedarbingumo lygis, ar turi problemų su sveikata. Atsakovo vardu nėra registruoto asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto (b. l. 58, 59). Ieškovė pripažįsta, jog jos vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas, kurį paveldėjo. Ieškovės gaunamos pajamos yra 1094,60 Lt (b. l. 15). Sprendžiant iš byloje esančių įrodymų, konstatuotina, jog ieškovės turtinė padėtis yra geresnė, bet teismas atsižvelgia į tai, jog ji viena ir išlaiko sūnų M., ką pripažįsta ir pats atsakovas, todėl atsižvelgiant į vaiko poreikius, į tėvų turtinę padėtį, į tai, kad ieškovas yra darbingas, prašymas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas iš dalies ir išlaikymas vaikui priteistinas po 200 Lt Kadangi sūnus M. jau pilnametis, jam išlaikymas priteistinas konkrečia pinigų suma nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. 2009-08-31 iki 2010-04-10, t. y. 1460 Lt (CPK 178 str. CK 3.192 str.).

15Pareikštas reikalavimas priteisti ir išlaikymo įsiskolinimą 3000 Lt. Civilinio kodekso 3.200 str. numato, kad gali būti priteistas išlaikymo įsiskolinimas, bet ne daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Ieškovės paaiškinimu, liudytojos parodymais, paties atsakovo paaiškinimu nustatyta, jog atsakovas iš viso sūnui M. nuo 2008 m. gruodžio mėn. neteikė išlaikymo. Todėl išlaikymo įsiskolinimas tenkintinas iš dalies, priteistinas įsiskolinimas, skaičiuojant po 200 Lt nuo 2008 m. gruodžio mėn. iki ieškinio teismui pareiškimo dienos, t. y. 2008-08-31 ir išlaikymo įsiskolinimas yra 1600 Lt (Civilinio proceso kodekso 178, 185 str.).

16Dėl nekilnojamojo turto padalinimo ir asmeninės nuosavybės į butą pripažinimo. Ieškovė prašo pripažinti jai asmeninės nuosavybės teisę į 30/100 dalių buto su rūsiu, esančio ( - ), Šiauliuose, ir padalinti bendrosios jungtinės nuosavybės teise 70/100 dalis buto, nukrypstant nuo lygių dalių principo, ieškovei priteisiant 70/100 dalis buto, o atsakovui už 25/100 dalis buto priteisti 18 425 Lt kompensaciją. Savo reikalavimus ieškovė grindžia tuo ir teigia, kad jos motina V. Š. 1984 m. jai padovanojo 2861,33 rub. butui įsigyti, todėl laiko, kad ta 30/100 dalis jai pripažintina asmenine nuosavybe. Taip pat nurodo, kad dėl nesugyvenamo atsakovo būdo, nukentėtų jos ir vaikų interesai, jeigu atsakovas liktų gyventi minėtame bute, todėl sutinka jam sumokėti kompensaciją, nedalinant turto natūra. Atsakovas nesutinka, kad ieškovės motina dovanojo ieškovei 2861,33 rub., nes nurodo, jog iš tikrųjų tą sumą skolino šeimai, o jie grąžino jai 3000 rub. Atsakovas taip pat nesutinka ir su buto padalinimu, prašo padalinti po ½ dalį kiekvienam, nes jam nereikia kompensacijos už butą, jis nori likti gyventi savo bute.

17Byloje yra pateiktas pakvitavimas (b. l. 8), kuris įrodo, kad 2861,33 rub. paimta iš D. K. Šiaulių statybos kooperatyvui Nr. 120 už statomą 1984 m. butą nuo sąskaitos Nr. 125/021 Š. V.. Šį pakvitavimą ieškovė laiko dovana jai, nes jos motina sumokėjo pradinį įnašą už butą, tačiau, teismo nuomone, pakvitavimas neįrodo, kad tai yra dovana ieškovei, taip pat neįrodo, kad tai yra paskola, kaip teigia atsakovas. Teismas šį pakvitavimą laiko rašytiniu įrodymu, patvirtinančiu, kad santuokos metu ieškovės motina davė pinigų jos šeimai butui įsigyti ir laiko, kad tai yra pinigai, skirti abiems sutuoktiniams, kurie laikytini bendru sutuoktinių turtu (CK 3.88 str.). Todėl nesant įrodymų, kad pinigai buvo dovanoti ieškovei, nes tokia valia dokumente nėra išreikšta, reikalavimas pripažinti 30/100 dalis buto ieškovės asmenine nuosavybe atmestinas (CPK 178 str.), spręstinas klausimas dėl viso buto padalinimo. Buto vertė yra 73700 Lt (b. l. 106), kitokių įrodymų dėl buto vertės byloje nėra. Ieškovė prašo nukrypti nuo lygių dalių principo, dalinant butą, nes su ja lieka sūnus M., kuris jau tapo pilnamečiu.

18Bendrąja jungtine nuosavybe esantis sutuoktinių turtas dalijamas laikantis lygių dalių prezumpcijos (3.117 str. 1 d.), tai reiškia, kad po bendro turto padalijimo, nesant įstatyminių pagrindų nukrypti nuo lygių dalių principo, buvę sutuoktiniai turi gauti vienodą turtinę naudą. Teismui suteikta diskrecijos teisė spręsti, ar galima nukrypti nuo lygių dalių principo, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.123 str. 1 d.). Tačiau teismas šioje byloje nekonstatuoja svarbių aplinkybių, sudarančių teisę ieškovei nukrypti nuo lygių dalių principo, nes sūnus M. yra pilnametis, todėl šis reikalavimas atmestinas (CPK 178, 185 str.) ir spręstinas klausimas dėl buto padalinimo būdo, nes ieškovė prašo jai priteisti butą, atsakovui išmokant kompensaciją pinigais. Nors šalių valdomas nekilnojamasis turtas yra dalus, bet įstatymas leidžia teismui spręsti ir vienam iš sutuoktinių natūra priteisti turtą, kitam kompensuojant pinigais. Pagal suformuotą teismų praktiką, parenkant turto padalinimo būdą atsižvelgtina į CK 3.123 str. nurodytus reikšmingus kriterijus, pvz., itin komplikuotus sutuoktinių tarpusavio santykius ir kt. Byloje yra nustatyta, jog šalys gyvena atskirai dėl atsakovo girtavimo, netinkamo jo elgesio prieš sutuoktinę ir vaikus, ieškovė priversta su neįgaliu sūnumi gyventi kaime, kaltu dėl santuokos iširimo pripažintas atsakovas, todėl, teismo nuomone, bendras gyvenimas po santuokos nutraukimo viename bute pakenktų ir sūnaus M. sveikatai, o ir tarp pačių šalių tvyranti įtampa sudarytų nepalankias sąlygas saugiai ir ramiai gyventi. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, butas natūra priteistinas ieškovei, įpareigojant ieškovę atsakovui sumokėti kompensaciją už pusę buto, kurios dydis yra 36 850 Lt (CPK 178, 185 str.).

19Dėl kilnojamojo turto padalinimo. Tarp šalių nėra ginčo dėl ieškovės reikalavimo pripažinti jai asmeninės nuosavybės teisę į baldus: virtuvės komplektą, dujinę ir elektrinę virykles, todėl šis reikalavimas tenkintinas. Šalys įsigijo kilnojamąjį turtą: prieškambario komplektą, rūbų spintą, dvi lovas, minkštą foteliuką, dvi spinteles prie lovos, sekciją ,,Freda“, žurnalinį staliuką, spinteles vonioje, skalbimo mašiną, šaldytuvą, stalą su trim kėdėm virtuvėje, minkštą dalį, kurią sudaro: sofa, pufas, 2 foteliai, taip pat įgijo televizorių „Tauras", iš viso turto už 2400 Lt. Ieškovė prašo jai priteisti skalbimo mašiną, o visą turtą palieka atsakovui. Atsakovas prašo jam priteisti skalbimo mašiną, šaldytuvą, stalą su trim kėdėm virtuvėje, minkštos dalies tik sofą, sekcijos ,,Freda“ 1 dalį, kitą turtą priteisiant ieškovei. Atsakovas paminėjo, kad šalys yra dar įsigijusios ir patalynės komplektą, kuris yra naudojamas sūnaus, du puodus, mikrobangų krosnelę, kompiuterį, tačiau ieškovė paaiškino, jog jo neįtraukė į dalintiną turtą, nes dėl jo ginčo nėra ir šalys dėl jo sutaria. Teismas, dalindamas tarp sutuoktinių turtą atsižvelgia į tai, kad butas natūra paliekamas ieškovei, todėl dalis baldų priteistina ir ieškovei. Ieškovė pripažino, jog turi ir kitą skalbimo mašiną, kuri yra kaime, todėl atsižvelgtina ir į atsakovo nuomonę dėl prašomo priteisti turto ir jis padalintinas taip: prieškambario komplektą, rūbų spintą, dvi lovas, minkštą foteliuką, dvi spinteles prie lovos, sekcijos ,,Freda“ tris dalis, žurnalinį staliuką, spinteles vonioje, iš viso turto už 1200 Lt priteisiant ieškovei, o atsakovui P. K. priteisti: skalbimo mašiną, šaldytuvą, stalą su trim kėdėm virtuvėje, minkštą dalį, kurią sudaro: sofa, pufas, 2 foteliai, sekcijos ,,Freda" vieną dalį (rūbų spinta), televizorių „Tauras", iš viso turto už 1200 Lt.

20Dėl kreditorių reikalavimų ginčo nėra, kreditorius su reikalavimu sutinka, todėl reikalavimas tenkintinas.

21Ieškovė prašymo dėl sūnaus M. gyvenamosios vietos nustatymo ir uzufrukto nustatymo nepalaiko, nes sūnus jau pilnametis, todėl ieškinys šioje dalyje atmestinas (Civilinio proceso kodekso 185 str.)

22Ieškovė prašo priteisti 1622 Lt bylinėjimosi išlaidas. Atsakovui buvo suteikta 100 proc. antrinė teisinė pagalba ir valstybės patirtos išlaidos 400 Lt (b. l. 54-56). Kadangi ieškinys tenkintinas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteistinos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Ieškovei iš atsakovo priteistinos 750 Lt bylinėjimosi išlaidos. Valstybei iš ieškovės priteistinos 29,30 Lt bylinėjimosi išlaidos, kurios susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kadangi atsakovas yra atleistas nuo jų mokėjimo, taip pat valstybei iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias patyrė valstybė, nes ieškinys tenkinamas iš dalies ir šios išlaidos yra 50 Lt (Civilinio proceso kodekso 88 str.. 93 str. 2 d. 96 str.).

23Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 260, 270, 385 str. str., Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.59, 3.60 str., teismas

Nutarė

24Nutraukti P. K., gim. ( - ), a. k. ( - ), ir D. K. (Šimkūnaitės), gim. 1963-07-22, a. k. ( - ), santuoką, sudarytą 1983 m. rugpjūčio 27 d. Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 1073, dėl atsakovo P. K. kaltės.

25Po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes: K., K.

26Priteisti iš atsakovo P. K. ieškovei D. K. 3000 Lt (tris tūkstančius litų) neturtinės žalos.

27Priteisti iš atsakovo P. K. sūnui M. K., gim. ( - ) išlaikymą konkrečia pinigų suma 1460 Lt (vieną tūkstantį keturis šimtus šešiasdešimt litų).

28Priteisti iš atsakovo P. K. sūnui M. K., gim. ( - ) išlaikymo įsiskolinimą 1600 Lt (vieną tūkstantį šešis šimtus litų).

29Padalinti santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą taip:

30Ieškovei D. K. priteisti butą su rūsiu 3,57 kv. m., pažymėtu R-86, unikalus Nr. 2998-5005-4011:0090, esantį ( - ), Šiauliuose, 73700 Lt vertės.

31Atsakovui P. K. priteisti iš ieškovės D. K. 36 850 Lt (trisdešimt šešių tūkstančių aštuonių šimtų penkiasdešimt litų) piniginę kompensaciją už nekilnojamojo turto dalį.

32Padalinti santuokoje įgytą kilnojamąjį turtai taip:

33Ieškovei D. K. priteisti: prieškambario komplektą, rūbų spintą, dvi lovas, minkštą foteliuką, dvi spinteles prie lovos, sekcijos ,,Freda“ tris dalis, žurnalinį staliuką, spinteles vonioje, iš viso turto už 1200 Lt;

34Atsakovui P. K. priteisti: skalbimo mašiną, šaldytuvą, stalą su trim kėdėm virtuvėje, minkštą dalį, kurią sudaro: sofa, pufas, 2 foteliai, sekcijos ,,Freda" vieną dalį (rūbų spintą), televizorių „Tauras", iš viso turto už 1200 Lt.

35Pripažinti ieškovei D. K. asmeninės nuosavybės teisę į baldus: virtuvės komplektą, dujinę ir elektrinę virykles.

36Nustatyti, jog pagal 2005 m. balandžio 15 d. su AB "Swedbank" sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. 05-022374-VA ir 2007 m. kovo 23 d. sudarytą asmeninę kredito sutartį Nr.07-023690-GV kylantys įsipareigojimai po santuokos nutraukimo lieka ieškovės D. K. asmeniniais įsipareigojimais, o pagal 2005 m. balandžio 15 d. su AB "Swedbank" sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr.05-022374-VA laiduotojas atsakovas P. K..

37Priteisti iš atsakovo P. K. ieškovei D. K. 750 Lt (septynis šimtus penkiasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų.

38Priteisti iš D. K. valstybei 79,30 Lt (septyniasdešimt devynis litus, 30 centų) bylinėjimosi išlaidų.

39Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

40Sprendimo nuorašą per 3 dienas nuo jo įsiteisėjimo išsiųsti Šiaulių miesto Civilinės metrikacijos skyriui santuokos nutraukimui įregistruoti.

41Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių miesto apylinkės teisme.