Byla e2S-266-259/2015
Dėl pinginio reikalavimo, atsiradusio iš darbo santykių, priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs kreditoriaus N. A. atstovo advokato Sauliaus Dambrausko atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. L2-25823-920/2014 pagal kreditoriaus N. A. pareiškimą skolininkei akcinei bendrovei „Ekra“ dėl pinginio reikalavimo, atsiradusio iš darbo santykių, priteisimo,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Kreditorius CPK XXIII skyriaus nustatyta tvarka kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas priteisti iš skolininkės AB „Ekra“ jo naudai 11776,87 Eur neišmokėtą darbo užmokestį, 5 proc. dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teismo iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei kreditoriaus turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2008 m. birželio 11 d. buvo priimtas dirbti AB „Ekra“, projekto dalies vadovo pareigose. 2014 m. lapkričio 3 d. darbo santykiai buvo nutraukti paties darbuotojo pareiškimu, tačiau AB „Ekra“ su darbuotoju liko neatsiskaičiusi. Neišmokėtas atlyginimas N. A. laikotarpiu nuo 2013 m. liepos mėn. iki 2014 m. lapkričio 3 d. sudaro 11776,87 Eur.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5Kauno apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 11 d. nutartimi kreditoriaus pareiškimą atsisakė priimti, išaiškino kreditoriui, kad dėl pareiškime reiškiamų reikalavimų jis turi kreiptis į darbo ginčų komisiją prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus, kurio teritorijoje yra darbuotojo darbovietė. Kadangi nagrinėjamu atveju kreditorius nesikreipė į darbo ginčų komisiją dėl pareiškime reiškiamų jo reikalavimų patenkinimo, teismas padarė išvadą, kad kreditorius nesilaikė privalomos išankstinės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos. Nurodytą aplinkybę teismas vertino kaip pagrindą kreditoriaus pareiškimą atsisakyti priimti (CPK 137 str. 2 d. 3 p., 412 str. 1 d.).

6III. Atskirojo skundo argumentai

7Atskiruoju skundu kreditoriaus N. A. atstovas advokatas Saulius Dambrauskas prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 11 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti teismo įsakymą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad vadovaujantis CPK 431 straipsnyje nustatyta bylų dėl teismo įsakymo išdavimo leistinumo taisykle, nustatyta tvarka nagrinėjamos bylos pagal kreditoriaus pareiškimą dėl piniginių reikalavimų, atsirandančių iš darbo santykių (CPK 431 str. 1 d.). Vadovaujantis DK 285 straipsnyje nustatyta definicija individualus darbo ginčas yra nesutarimas tarp darbuotojo ir darbdavio dėl darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, darbo ar kolektyvinėje sutartyje nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo, kuris nagrinėjamas šiame skyriuje nustatyta tvarka. Nutrūkus darbo santykiams yra galimas tik ginčas, kylantis iš darbo santykių, tačiau nėra galimas darbo ginčas, kadangi nebėra teisinio darbo santykio, o šalys yra praradusios darbuotojo ir darbdavio teisinį subjektiškumą. Todėl, apelianto nuomone, skolos išieškojimas iš skolininko po to, kai darbo santykiai nutrūko, yra reikalavimas dėl piniginių reikalavimų, atsirandančių iš darbo santykių ir atitinka CPK 431 straipsnio 1 dalyje nustatytą bylų dėl teismo įsakymo išdavimo leistinumo taisyklę, o atsisakymas priimti tokį pareiškimą yra nepagrįstas ir neteisėtas. Be to, apeliantas nurodo, kad asmuo (buvęs darbuotojas) dėl DK 289 straipsnio 1 dalyje numatyto trijų mėnesių termino praleidimo netenka reikalavimo teisės į savo uždirbto darbo užmokesčio išieškojimą. Tačiau tokia nuostata prieštarauja konstitucinei žmogaus teisei į atlyginimą, taip pat pačiam teisės principui, egzistuojančiam teisės doktrinoje, pagal kurį darbuotojo teisė į darbo užmokestį yra prioritetiškai ginama prieš kitų asmenų skolas tiek įmonių bankroto ar reorganizacijos, sprendimų regreso įgyvendinime, sprendimų vykdyme ir kt.

8IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9Pagal CPK 320 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

10Nagrinėjamu atveju apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria apelianto pareiškimas dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo atsisakytas priimti dėl to, jog buvo nesilaikyta šiai bylų kategorijai nustatytos išankstinės bylos sprendimo ne teisme tvarkos.

11Pažymėtina, kad teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų yra susijusi su tuo, kad tuo atveju, kai konkreti specialaus įstatymo norma nustato tam tikroms bylų kategorijoms išankstinę privalomą sprendimo ne teisme tvarką, asmuo gali kreiptis į teismą ir ginti pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus tik tuomet, kai jis pasinaudoja šia išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka (CPK 137 str. 2 d. 3 p.).

12Nagrinėjamoje byloje kreditorius prašo išieškoti iš skolininkės AB „Ekra“ 11776,87 Eur neišmokėto darbo užmokesčio. LR Darbo kodekso 287 straipsnyje įtvirtinta, jog darbo ginčų komisija yra privalomas ikiteisminis organas, nagrinėjantis individualius darbo ginčus (nesutarimus tarp darbuotojo ir darbdavio dėl darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, darbo ar kolektyvinėje sutartyje nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo), jeigu DK ar kiti įstatymai nenustato kitokios individualaus darbo ginčo nagrinėjimo tvarkos. DK 299 straipsnio 2 dalis numato atvejus, kada individualūs darbo ginčai nagrinėjami tiesiogiai teisme, nesikreipiant į darbo ginčų komisiją, tačiau šioje byloje aktualus klausimas dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų išmokų priteisimo į tokius DK 299 straipsnio 2 dalyje numatytus atvejus nepatenka. Dėl šios priežasties konstatuotina, kad kreditorius su prašymu dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų išmokų priteisimo turėjo visų pirma kreiptis į darbo ginčų komisiją, o jam to nepadarius, pirmosios instancijos teismas pagrįstai kreditoriaus pareiškimą atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytu pagrindu (CPK 412 str. 1 d.).

13Pažymėtina ir tai, kad šiuo atveju taip pat nėra svarbi aplinkybė, ar darbo santykiai tarp šalių yra pasibaigę, kadangi nuo 2013-01-01 įsigaliojus naujai DK redakcijai, nuostata, jog ginčas nagrinėtinas tiesiogiai teisme, kai darbo santykiai tarp darbdavio ir darbuotojo yra nutrūkę, yra panaikinta, o darbo ginčų komisijai buvo suteikti platesni įgaliojimai sprendžiant individualius darbo ginčus.

14Be to, atkreiptinas apelianto dėmesys, kad sprendžiant klausimą, kur kreditorius turėtų kreiptis dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo – į darbo ginčų komisiją ar tiesiogiai į teismą, neturi reikšmės DK 289 straipsnio 1 dalyje numatyto trijų mėnesių termino kreiptis į darbo ginčų komisiją praleidimas ir nereiškia, kad praleidęs šį terminą kreditorius gali kreiptis tiesiogiai į teismą. Pažymėtina, kad praleistas prašymo pateikimo darbo ginčų komisijai terminas gali būti atnaujintas darbo ginčų komisijos sprendimu, jeigu prašyme nurodytas termino praleidimo priežastis darbo ginčų komisija pripažįsta svarbiomis (DK 289 str.).

15Nustatytų aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutarties atskirajame skunde išdėstytais motyvais pagrindo nėra, todėl atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178 str.), o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

16Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,

Nutarė

17Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai