Byla P-502-94-13
Dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo suinteresuoto asmens viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A552-2814/2012 pagal pareiškėjo Vilniaus universiteto Onkologijos instituto skundą atsakovui Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas Vilniaus universiteto Onkologijos institutas (toliau – ir Institutas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. lapkričio 16 įsakymą Nr. V-979 „Dėl Europos Sąjungos fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, skirtų projekto Nr. VP3-2.1-SAM-04-V-01-008 „Linijinių greitintuvų įsigijimas“ įgyvendinimui, sumažinimo“ (toliau – ir Įsakymas); 2) įpareigoti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministeriją (toliau – ir Ministerija) sumokėti pareiškėjui 2 499 650 Lt.

5Pareiškėjas nurodė, kad Sveikatos apsaugos ministras 2011 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. V-979 sumažino projekto tinkamų finansuoti lėšų sumą 2 499 650 Lt. Tuo tarpu Sveikatos apsaugos ministras 2010 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. V-120 remdamasis analogiškais argumentais jau buvo pripažinęs netinkamomis projekto išlaidas, susijusias su pažeidimu, projekto partneriui Institutui įsigyjant linijinį greitintuvą, ir sumažino projekto finansavimą 2 499 650 Lt suma. Pareiškėjas su tokiu Sveikatos apsaugos ministro įsakymu nesutiko ir ginčijo jį teisme. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 5 d. sprendimu (administracinėje byloje Nr. A756-2197/11) minėtą atsakovo įsakymą panaikino. Pareiškėjas, susipažinęs su teismo sprendimu ir siekdamas užbaigti projektą bei gauti projekto užbaigimui reikiamas lėšas vėl kreipėsi į atsakovą ir pateikė pakartotinį prašymą dėl lėšų apmokėjimo, tačiau atsakovas jokių veiksmų dėl apmokėjimo nesiėmė ir iš esmės remdamasis analogiškais argumentais priėmė ginčijamą Įsakymą. Pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 5 d. sprendime nurodė, jog iš administravimo ir priežiūros komisijos 2010 m. sausio 26 d. posėdžio protokolo Nr. 5/SF-4 matyti, kad jame buvo svarstomas viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – ir VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra, CPVA) 2010 m. sausio 8 d. raštas Nr. 2010/2-177 „Dėl projekto Nr. VP3-2.1-SAM-04-V-01-008 „Linijinių greitintuvų įsigijimas“, kuriuo informuojama apie šios agentūros nustatytą pažeidimą įgyvendinant projektą „Linijinių greitintuvų įsigijimas“, tačiau teismas atkreipė dėmesį, kad Sveikatos apsaugos ministerijos VP3-2.1-SAM-04-V priemonės „Ankstyva onkologinių susirgimų diagnostika ir visavertis gydymas“ valstybės projektų sąrašas, patvirtintas Sveikatos apsaugos ministro 2008 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr. V-1107 buvo papildytas 8 punktu, t. y. projektu Nr. 8 „Linijinių greitintuvų įsigijimas“, tik 2009 m. kovo 13 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-187. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį Europos regioninės plėtros fondo lėšomis finansuojamo valstybės projekto „Linijinių greitintuvų įsigijimas“ įgyvendinimui Ministerija bei partnerio teisėmis Institutas pasirašė 2009 m. gegužės 13 d., o projekto „Linijinių greitintuvų įsigijimas“ finansavimo ir administravimo sutartis Nr. Nr. VP3-2.1-SAM-04-V-01-008/S-219 tarp CPVA (įgyvendinančioji institucija) ir Ministerijos (projekto vykdytojas), kurios 5.1.3 punkte nurodyta, kad projektas įgyvendinamas kartu su partneriu Institutu, pasirašyta 2009 m. rugsėjo 24 d. Tuo tarpu, pareiškėjas su UAB „Tradintek“ linijinio greitintuvo Clinac 600C/D (3 499 650 Lt vertės su PVM) pirkimo-pardavimo sutartį buvo sudaręs jau 2008 m. liepos 21 d., ir apie šią faktinę aplinkybę atsakovas buvo informuotas, pateikiant jam atitinkamus dokumentus. Į visas šias aplinkybes, kurios, teismo vertinimu, nagrinėtoje byloje yra esminės, atsakovas neatsižvelgė ir jų nevertino. Dėl šių aplinkybių nebuvo pasisakyta ir Ministerijos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų administravimo ir priežiūros komisijos 2010 m. sausio 26 d. posėdžio protokole, kuriuo, priimdamas ginčijamą Įsakymą, rėmėsi Sveikatos apsaugos ministras.

6Atsakovas ginčijame Įsakyme papildomai remiasi Ministerijos 2007-2013 m. Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų administravimo ir priežiūros komisijos rekomendacija (2011 m. spalio 20 d. posėdžio protokolas Nr. 69/ŠF-70), tačiau pareiškėjo atstovai nebuvo kviesti į šios komisijos posėdžius, pareiškėjui apskritai nebuvo žinomas faktas, kad tokia komisija dirbo ir priėmė rekomendaciją, kuri sudaro pagrindą atsakovui iš esmės panaikinti įsigytos įrangos finansavimą. Be to, pareiškėjas nebuvo supažindintas su CPVA 2011 m. spalio 7 d. raštu Nr. 2011/2-10482 „Dėl informacijos pateikimo“. Tiek Sveikatos apsaugos ministro 2010 m. vasario 17 d. įsakymas Nr. V-120, kuris buvo panaikintas teismo sprendimu, tiek ginčijamas 2011 m. lapkričio 16 d. Įsakymas Nr. V-979 buvo priimti neištyrus ir neįvertinus visų reikšmingų aplinkybių ir nesuteikus galimybės pareiškėjui pateikti paaiškinimus. Atsakovas priimdamas pakartotinį Įsakymą visiškai neanalizavo teismo nurodytų argumentų, neatsižvelgė į ginčo faktines aplinkybes, iš esmės tik formaliai nurodė teisinius pagrindus, susijusius su sprendimo priėmimo procesiniais, o ne materialinės teisės pagrindus, rėmėsi tais pačiais įrodymais, kuriuos teismas jau pripažino netinkamais ankstesniu sprendimu.

7Pabrėžė, kad pareiškėjas 2008 metais vadovaudamasis Sveikatos apsaugos ministro 2008 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. V-301 skirtomis lėšomis iš investicinių valstybės biudžeto lėšų ir vykdydamas Valstybinę vėžio profilaktikos ir kontrolės 2003-2010 metų programą ( Toliau – Programa) įsigijo linijinį greitintuvą Clinac 600C/D. Pareiškėjas įsigydamas linijinį greitintuvą įvykdė visas reikiamas pirkimo procedūras vadovaudamasis tuo metu galiojusiais teisės aktais. Atsakovas, priimdamas savo sprendimą dėl lėšų sumažinimo, iš esmės rėmėsi tik kitų organizacijų nuomone, kad pareiškėjas neva yra perkančioji organizacija ir, kad nevykdydamas pirkimo kaip perkančioji organizacija, neva pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatytas nuostatas. Pareiškėjas pažymėjo, kad tiek Viešųjų pirkimų tarnybos 2010 m. vasario 12 d. rašte Nr. 4S-527, tiek ir CPVA 2010 m. sausio 8 d. rašte Nr. 201/2-177 yra išdėstyta šių institucijų nuomonė, kad Institutas yra universiteto mokslo instituto statusą turinti biudžetinė valstybės mokslinių tyrimų įstaiga, todėl atitinka Viešųjų pirkimų įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatas ir todėl yra laikytina perkančiąja organizacija. Tačiau tokia minimų institucijų nuomonė yra hipotetinė, be išsamaus pagrįsto argumentavimo. Sutinkamai su įrangos pirkimo metu aktualios Viešųjų pirkimų įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pareiškėjas nėra laikytinas perkančiąja organizacija, nes pagal Vyriausybės 2002 m. spalio 30 d. nutarimo Nr. 1724 2 punktą, Institutas yra juridinis asmuo, savarankiškas organizaciniu, teisiniu, finansiniu ir ūkiniu požiūriu. Statute nenumatyta steigėjui (šiuo atveju Vyriausybei) teisė kontroliuoti (valdyti) pareiškėją. Be to, Statuto 11.1 p. pareiškėjas įsipareigoja kasmet pateikti savo veiklos ataskaitą Vilniaus universiteto senatui, kuris nėra joks viešojo administravimo subjektas. Be to, ataskaitos teikimas tiek Vilniaus universiteto senatui, tiek Ministerijai nepadaro jų pareiškėjo kontroliuojančiomis (valdančiomis) įstaigomis, kaip tai numato Viešųjų pirkimų įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 punktas. Tai, kad pareiškėjas nėra laikytinas perkančiąja organizacija, patvirtina ir Viešųjų pirkimų tarnybos 2003 m. kovo 4 d. raštas Nr. 4S-21-391 bei 2004 m. rugsėjo 9 d. raštas Nr. 4S-21-1676, kuriuose nurodyta, kad pareiškėjas linijinio greitintuvo pirkimą vykdė pagal Instituto direktoriaus 2006 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. R8-620 „Dėl prekių, paslaugų ir darbų pirkimų taisyklių ir specialiosios prašymo formos patvirtinimo“ patvirtintas pirkimo taisykles, kurios parengtos vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintais pirkimų vykdymo principais, todėl nėra pagrindo abejoti, kad vykdytas pirkimas buvo neskaidrus, pažeidė tiekėjų lygiateisiškumą ar pan. Įvykdžius pirkimo procedūras, buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis Nr. MI 2008-24 su UAB „Tradintek“ dėl medicininės įrangos Linijinio greitintuvo Clinac 600C/D. Aparatūra galutinai buvo perduota pareiškėjui 2009 m. priėmimo perdavimo aktu Nr. PPA290703-01. Su įsigyta aparatūra šiuo metu yra sėkmingai vykdoma onkologinių pacientų diagnostika ir teikiamos kitos gydymo paslaugos, taip pat savalaikiai vykdoma aparatūros techninė priežiūra. Sutarties Nr. MI 2008-24 sudarytos tarp pareiškėjo ir UAB „Tradintek“ 4.2. punkte buvo sutarta, kad už prekę bus apmokama tik iš Programos gaunamų lėšų, t. y. pagal 4.2.1. punktą pirma apmokėjimo dalis (1 000 000 Lt) bus įvykdyta pagal pateiktą sąskaitą- faktūrą bei gavus lėšas iš Ministerijos, o antra apmokėjimo dalis pagal 4.2.2. punktą bus įvykdyta gavus papildomą finansavimą iš Programos. Vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministro 2008 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. V-301 „Dėl lėšų skyrimo“ ir sudaryta pirkimo pardavimo sutartimi 2008 m. lapkričio 14 d. atsakovui buvo pateikta paraiška ir linijinio greitintuvo įsigijimo patirtas išlaidas patvirtinantys dokumentai. Atsakovas, išnagrinėjęs pateiktus dokumentus, trūkumų ar kitokių pažeidimu nenustatė ir pervedė įsakyme ir sutartyje numatytas pinigines lėšas, t. y. 1 000 000 Lt iš investicinių valstybės biudžeto lėšų.

8Pagal Programą buvo numatyta ir leista įsigyti linijinį greitintuvą, kurio vertė 3 499 650 Lt, tačiau atsakovas skyrė tik vieną milijoną litų, o likusią sumą vienašališkai nusprendė padengti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų. Apie tai atsakovas pareiškėją informavo 2008 m. lapkričio 10 d. raštu Nr. 10-(13.7-282)-6700. 2009 m. kovo 30 d. buvo gauta atsakovo faksograma, kuria informuota, kad Sveikatos apsaugos ministro 2009 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. V-187 buvo pakeistas Sveikatos apsaugos ministro 2008 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr. V-l 107 patvirtintas Valstybės projektų finansuojamų pagal 2007-2013 sanglaudos skatinimo veiksmų programos II prioriteto „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas“ VP3-2.1-SAM -04-V priemonės „Ankstyva onkologinių susirgimų diagnostika ir visavertis gydymas“ sąrašas Nr. VP3-2.1-SAM -04-V-l, į kurį įtrauktas Ministerijos projektas Nr. 8 „Linijinių greitintuvų įsigijimas“. Tuo pagrindu 2009 m. gegužės 13 d. buvo sudaryta Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis Nr. S-66. Šia sutartimi buvo susitarta, kad atsakovas bus jau anksčiau minėto projekto pareiškėjas, o pareiškėjas taps vienu iš trijų partnerių. Minima sutartimi buvo numatytos projekto veiklų vykdymas tarp kurių pareiškėjas įsipareigojo įsigyti įrangą, t. y. linijinį greitintuvą. Sveikatos apsaugos ministro įsakymų ir Jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties Nr. S-66 pagrindu 2009 m. rugsėjo 24 d. Ministerija bei CPVA, kaip projekto įgyvendinančioji institucija, sudarė projekto „Linijinių greitintuvų įsigijimas“ (projekto kodas Nr. VP3-2.1-SAM-04-V-01-008) finansavimo ir administravimo sutartį Nr. VP3-2.1-SAM-04-V-01-008/S-219. Po sutarties pasirašymo 2009 m. spalio 1 d. pareiškėjui buvo pateiktas pasirašyti projekto pirkimų planas, kurio penktoje eilutėje pareiškėjas nurodė, kad linijini greitintuvą įsigijo konkurso būdu ir tokį pirkimo būdą pasirinko vadovaujantis VUOI direktoriaus 2006 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. R8-620 „Dėl prekių, paslaugų ir darbų pirkimų taisyklių ir specialiosios prašymo formos patvirtinimo“ bei Viešųjų pirkimų įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi. Atsakovas tokiam pirkimų plano projektui pritarė ir jį pateikė derinti projektą įgyvendinančiai institucijai. Nuo 2009 m. gruodžio mėnesio pareiškėjas, nors yra vykdomo projekto partneris, nebebuvo informuojamas apie projekto vykdymo eigą.

9Iš tarp šalių kilusio ginčo aiškiai matosi, kad atsakovas šiurkščiai pažeidinėja tarp šalių sudarytą Jungtinės veiklos sutartį ir piktnaudžiauja savo teise. Tuo tarpu pareiškėjas apie visus savo ketinimus, pirkimus ir jų rezultatus savalaikiai informuodavo atsakovą. Būtent atsakovas, o ne pareiškėjas pradžioje priėmė sprendimą dėl įrangos įsigijimo finansavimo iš Programos lėšų, o vėliau pats vienašališkai priėmė sprendimą dėl lėšų trūkumo įrangos įsigijimo finansavimą užbaigti iš ES paramos fondo lėšų. Pareiškėjas tik uoliai vykdė visus atsakovo priimamus įsakymus, įskaitant ir nurodymą pasirašyti Jungtinės veiklos sutartį. Pabrėžė, kad tiek Jungtinės veiklos sutartis, tiek ir projekto „Linijinių greitintuvų įsigijimas“ finansavimo ir administravimo sutartis Nr. VP3-2.1-SAM-04-V-01-008/S-219, kurioje pareiškėjas nebuvo įvardytas kaip sutarties šalis, buvo pasirašytos po to, kai įranga pareiškėjo buvo įsigyta ir jau sumontuota pareiškėjo patalpose ir net pradėtos teikti diagnostinės paslaugos onkologiniams pacientams. Sutinkamai su Jungtinės veiklos 3 ir 4 punktais partnerių bendra veikla vykdant projektą grindžiama lygiateisiškumo, tarpusavio pasitikėjimo ir lygiateisiškos partnerystės principais, partneriai įsipareigoja laikytis geros partnerystės praktikos taisyklių, o atsakovas pagal pastarosios sutarties 9 punktą įsipareigojo užtikrinti pakankamus administracinius gebėjimus ir finansinius išteklius projektui įgyvendinti; teikti partneriams reikiamą informaciją ir dokumentus; užtikrinti finansinį projekto veiklų ir rezultatų tęstinumą. Šias pareigas atsakovas pažeidė, o galiausiai dėl neteisėtų atsakovo veiksmų gali nukentėti viešasis interesas, t. y. onkologinių pacientų teisės į moderniausias onkologinių ligų diagnostikos paslaugas pažeidimas. jei tokia žala atsirado ne dėl Ministerijos ir (arba) kitos valstybės institucijos ir (arba) įgyvendinančiosios institucijos kaltės.

10Atsakovas Ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 137–145) nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka.

11Atsakovas nurodė, kad Ministerija, vykdydama Vyriausybės 2003 m. gruodžio 10 d. nutarimu Nr. 1593 patvirtintą Programą, su pareiškėju sudarė 2007 m. gruodžio 12 d. Programos įgyvendinimo sutartį Nr. S-403 (toliau – ir Sutartis Nr. S-403), kuria pareiškėjas įsipareigojo vykdyti Sutarties Nr. S-403 objektu esančių darbų, paslaugų ir prekių pirkimų procedūras, vadovaudamasis Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) nustatyta tvarka (Sutarties Nr. S-403 2.2.3 punktas). Vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro 2008 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. V-301 „Dėl investicinių lėšų, skirtų valstybinei vėžio profilaktikos ir kontrolės 2003-2010 metų programai 2008 metais, panaudojimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V-301), pareiškėjui buvo skirta 1 000 000 Lt suma iš Valstybės investicijų programos linijiniam greitintuvui įsigyti ir pavesta vykdyti linijinio greitintuvo pirkimo procedūras vadovaujantis VPĮ nuostatomis (Įsakymo Nr. V-301 2.2.1 punktas) ir sudarius pirkimo-pardavimo sutartį, pateikti Ministerijai pirkimo dokumentus: pareiškėjo prašymą skirti lėšas, sutarties kopiją, įsigytos medicinos įrangos perdavimo ir priėmimo aktus, PVM sąskaitas faktūras. Pažymėjo, kad viešųjų pirkimų dokumentai kartu su anksčiau minėtais dokumentais ministerijai nebuvo teikiami, todėl nebuvo ir vertinami. Pareiškėjas 2008 m. liepos 21 d. sudarė linijinio greitintuvo pirkimo- pardavimo sutartį Nr. MI 2008-24, pagal kurią įsigijo linijinį greitintuvą už 3 499 650 Lt (t. y. 2 499 650 Lt daugiau nei Įsakymu Nr. V-301 paskirtoji suma).

12Sveikatos apsaugos ministro 2008 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. V-1042 patvirtinto Projektų finansavimo sąlygų aprašo pagal 2007-2013 metų Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priemonę Nr. VP3-2.1-SAM-04-V „Ankstyva onkologinių susirgimų diagnostika ir visavertis gydymas“ (toliau - Aprašo), 36 punkte nustatyta, kad projekto veiklos (tarp jų ir viešieji pirkimai) gali būti pradėtos vykdyti prieš finansavimo ir administravimo sutarčių pasirašymą, pareiškėjams ir partneriams prisiimant visišką atsakomybę už veiklą ir joms įgyvendinti skirtų išlaidų tinkamumą, o taip pat pareiškėjai ir partneriai, vykdydami viešuosius pirkimus iki finansavimo ir administravimo sutarčių pasirašymo, prisiima atsakomybę už tai, kad pirkimai atitiktų VPĮ nuostatas. Aprašo 37 punktas atitinkamai nustato, kad ir projektui taikomas išlaidų patyrimo ir apmokėjimo laikotarpis nustatomas projekto finansavimo ir administravimo sutartyje, o išlaidos projektui įgyvendinti gali būti patirtos ir pripažintos tinkamomis nuo 2007 m. sausio 1 d. iki projekto finansavimo pabaigos, bet ne vėliau kaip iki 2015 m. gruodžio 31 d. Ministerija, atsižvelgdama į Finansų ministerijos pateiktą informaciją, jog pagal Valstybės investicijų programą artimiausiu metu nebus galimybės finansuoti likusios pareiškėjo nurodytos linijinio greitintuvo sumos ir siekdama padėti pareiškėjui padengti likusią įsigytos linijinio greitintuvo įrangos sumą, priėmė sprendimą pakeisti išlaidų, susijusių su linijinių greitintuvų įsigijimu, apmokėjimo šaltinį ir nusprendė likusią įrangos 2 499 650 Lt sumą padengti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis.

13Pažymėjo, kad pareiškėjas, įvertinęs Ministerijos siūlymą, jį priėmė, pretenzijų dėl apmokėjimo šaltinio nepareiškė ir Ministerijai pateikė preliminarią paraišką. Ministerija, vadovaudamasi pareiškėjo preliminarios paraiškos pagrindu, 2009 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. V-187 papildė Valstybės projektų, finansuojamų pagal 2007-2013 Sanglaudos skatinimo veiksmų programos II prioriteto „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas“ sąrašą priemone „Ankstyva onkologinių susirgimų diagnostika ir visavertis gydymas“, įtraukiant ministerijos vykdomą projektą Nr. VP3-2.1-SAM-04-V-01-008 „Linijinių greitintuvų įsigijimas“ 2 499 650 Lt suma ir su pareiškėju pasirašė Jungtinės veiklos sutartį bei su įgyvendinančiąja institucija CPVA sudarė projekto „Linijinių greitintuvų įsigijimas“ finansavimo ir administravimo sutartį Nr. VP3-2.1-SAM-04-V-01-008/S-219 (toliau – ir Finansavimo ir administravimo sutartis). Pažymėjo, jog analogiškos partnerystės sutartys buvo sudarytos ir su kitais projekto partneriais: VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikomis ir VšĮ Klaipėdos universitetine ligonine.

14Vadovaujantis Veiksmų programų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1225 (toliau – ir Taisyklių) 63.5, 64 punktų reglamentuojama tvarka, teisė tirti ir nustatyti pažeidimo faktą įgyvendinat ES lėšomis finansuojamus projektus (tarp jų ir VPĮ nuostatų pažeidimus) yra deleguota įgyvendinančioms institucijoms, šiuo atveju – CPVA. Pažymėjo, jog CPVA vadovaudamasi Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas, taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1139 (toliau – ir Nutarimas Nr. 1139) 13.6 punktu, atlieka pažeidimų tyrimą, informuoja ministeriją apie nustatytus pažeidimus. CPVA Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 (toliau – ir Nutarimas Nr. 1443) nustatyta tvarka atlieka projektų įgyvendinimo priežiūrą, užtikrina Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006 imperatyvių reikalavimų vykdymą (Nutarimo Nr. 1443 180 punktas), vadovaudamasi Nutarimo Nr. 1443 195 punkto nuostatomis tiria ir nustato įtariamus pažeidimus, teikia pasiūlymus dėl tolesnių veiksmų, susijusių su projekto įgyvendinimu, informuoja vadovaujančiąją (Finansų ministerija) ir tvirtinančiąją instituciją (Ministerija) apie nustatytus pažeidimus (Nutarimo Nr. 1443 197 punktas). Nagrinėjamu atveju CPVA vadovaudamasi aukščiau minėtų teisės aktų nuostatomis, atliko pareiškėjo, veikiančio kaip projekto partneris Nr. 3, pateikto mokėjimo prašymo kontrolę ir nustatė, jog linijinio greitintuvo pirkimus reglamentuojančios VPĮ normos buvo grubiai pažeistos. CPVA atlikusi tyrimą, vadovaudamasi Nutarimo Nr. 1443 197.2 punktu ir Europos Komisijos parengtų Finansinių korekcijų taikymo dėl pažeidimų viešųjų pirkimų srityje gairių (toliau – ir COCOF gairės) pirmo neatitikimo rekomenduojama korekcija, 2010 m. sausio 8 d. raštu Nr. 2010/2-177 „Dėl projekto Nr. VP3-2.1-SAM-04-V-01-08 „Linijinių greitintuvų įsigijimas“ pateikė Ministerijai siūlymą sumažinti projekto finansavimą maksimalia 2 499 650 Lt suma. Pabrėžė, kad Ministerijai aukščiau įvardinti teisės aktai nesuteikia teisės nustatyti ir tirti pažeidimus ar kitais veiksmais dubliuoti CPVA kompetencijai priskiriamas funkcijas. Teisės aktai ministeriją įpareigoja CPVA pateikto siūlymo pagrindu priimti sprendimą dėl finansinės sankcijos taikymo konkrečiam pažeidimo atvejui. Ministerijos sprendimas priimamas fakto, kurį pagal kompetenciją nustato CPVA, pagrindu. Ministerija neturi teisinio pagrindo iš esmės revizuoti CPVA nustatyto fakto ištyrimo eigos bei aplinkybių, todėl pareiškėjo teiginys, jog Ministerijos sprendimas buvo priimtas šiam nesuteikus galimybių pasiaiškinti, yra nepagrįstas. Pareiškėjas savo 2009 m. lapkričio 23 d. raštu Nr. R3-1535 pateikė CPVA atsakymą, kuriame išdėstė savo poziciją, jog pareiškėjas nėra laikytinas perkančiąja organizacija, todėl pirkimus vykdo pagal direktoriaus įsakymu patvirtintas pirkimo taisykles, kurios parengtos vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymu.

15Sveikatos apsaugos ministras, atsižvelgdamas į ministerijos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų administravimo ir priežiūros komisijos (toliau – ir Ministerijos Komisija) pateiktą rekomendaciją, kurioje buvo įvertintos projekto VPĮ pažeidimo aplinkybės ir pritarta taikyti finansines sankcijas, 2010 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. V-120 priėmė sprendimą sumažinti projekto finansavimą 2 499 650 Lt suma.

16Ministerija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 92 straipsnio nuostatomis ir LVAT 2011 m. rugsėjo 5 d. sprendimu, pakartotinai 2011 m. spalio 4 d. raštu Nr. 10-(21.4-20)-7484 kreipėsi į CPVA dėl papildomos informacijos apie nustatytą pažeidimą pateikimo. CPVA 2011 m. spalio 7 d. raštu Nr. 2011/2-10482 „Dėl informacijos pateikimo“ Ministerijai pateikė informaciją, jog atlikusi pakartotiną tyrimą nenustatė jokių naujų lengvinančių aplinkybių dėl pareiškėjo padarytų teisės aktų pažeidimų, todėl savo institucijos sprendimo, dėl siūlymo sumažinti projekto finansavimą maksimalia 2 499 650 litų suma, nekeičia. Be to, CPVA Ministerijai pateikė Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) 2010 m. vasario 12 d. raštą Nr. 4S-527 „Dėl Vilniaus universiteto Onkologijos instituto įsigyto linijinio greitintuvo“, kuriame VPT nurodė, jog pareiškėjas, atlikdamas linijinio greitintuvo įrangos pirkimą, veikė kaip perkančioji organizacija ir pažeidė VPĮ reikalavimus: skelbimas apie viešąjį linijinių greitintuvų pirkimą nebuvo paskelbtas VPĮ nustatyta tvarka, VPT apie pareiškėjo 2008 m. liepos 21 d. pasirašytą sutartį ir atliktą pirkimą nieko nežinojo, VPT nebuvo pateikta viešojo pirkimo procedūrų ataskaita. Pabrėžė, jog pareiškėjas, atsižvelgdamas į numatomos įsigyti įrangos didelę vertę, privalėjo vadovautis VPĮ nuostatomis, taip sudarant vienodas galimybes Europos Sąjungoje veikiantiems ūkio subjektams pateikti savo siūlymus. Europos Teisingumo Teismas 2000 m. gruodžio 7 d. sprendime byloje C-324/98, „Teleaustria Verlags GmbH“ ir „Telefonadress GmbH“ prieš „Telecom Austria AG“ konstatavo, jog skaidrumo principo reikalaujama siekiant užtikrinti kiekvieno galimo konkurso dalyvio naudą, todėl apie konkursą turi būti paskelbiama plačiai, kad rinką būtų galima atverti konkurencijai bei kontroliuoti viešųjų pirkimų tvarkos nešališkumą. Tuo tarpu apie numatomą tarptautinį linijinio greitintuvo viešąjį pirkimą pareiškėjas paskelbė tik 2008 m. birželio 11 d. nacionaliniame dienraštyje „Lietuvos aidas“, kas nesudarė sąlygų nevaržomai tarpusavio konkurencijai tarp Europos Sąjungos teritorijoje veikiančių tiekėjų užtikrinti.

17Ministerijos Komisija vadovaudamasi COCOF gairių pirmo neatitikimo rekomenduojama korekcija, atsižvelgdama į CPVA siūlymus ir pakartotinai apsvarsčiusi pareiškėjo pažeidimą konstatavo, jog padarytas pažeidimas yra priskiriamas prie sunkių nusižengimų, nes pirkimo sutartis buvo sudaryta nesilaikant Bendrijos direktyvų viešojo pirkimo nuostatų dėl skelbimo ir tuo buvo akivaizdžiai pažeistos Bendrijos bendro finansavimo sąlygos, todėl pažeidėjui turi būti taikoma maksimali 100 proc. finansinė korekcija (Komisijos 2011 m. spalio 20 d. posėdžio protokolas Nr. 69/SF-70). Pareiškėjo teiginiai, kad Ministerija, priimdama pakartotinį įsakymą, visiškai neanalizavo teismo nurodytų argumentų, neatsižvelgė į ginčo faktines aplinkybes, yra nepagrįsti.

18Pažymėjo, kad pareiškėjo dalyvavimas Paramos programoje nebuvo privalomas, o savanoriškas ir priimamas paramos skirstymo kriterijus atitinkančio ūkio subjekto laisva valia ir pasirinkimu. Jokių prieštaravimų dėl tolimesnio medicinos įrangos finansavimo ES struktūrinių fondų lėšomis iš pareiškėjo nebuvo gauta. Todėl Ministerija nėra ir negali būti atsakinga už pareiškėjo priimtą sprendimą dalyvauti Paramos programoje ir už finansines pasekmes, kurios pareiškėjui atsirado dėl teisės aktų, reglamentuojančių paramos suteikimą, nevykdymo. Pareiškėjas klaidinančiai nurodo, jog Ministerija neįvertino esminių aplinkybių, jog pareiškėjas 2008 m. lapkričio 14 d. raštu Nr. R3-1170 Ministerijai pateikė informaciją apie įsigytą linijinį greitintuvą Clinac 600C/D. Ministerija Įsakymu Nr. V-301 išskirdama 1 000 000 Lt sumą iš Valstybės investicijų programos, įsakymo 2.2.1 punktu įpareigojo pareiškėją linijinio greitintuvo pirkimo procedūras vykdyti vadovaujantis VPĮ reikalavimais. Atkreipė dėmesį, jog Ministerijos Komisija, pakartotinai išnagrinėjusi pareiškėjo pažeidimą (Komisijos 2011 m. spalio 20 d. posėdžio protokolas Nr. 69/SF-70), atlikusi gautos informacijos ir faktinių aplinkybių teisinį vertinimą, nustatė, jog pareiškėjas linijinio greitintuvo įrangos pirkimą atliko nesivadovaudamas VPĮ. Ministerija, administruodama CPVA nustatytą pažeidimą, nuosekliai vadovavosi Nutarimo Nr. 1139, Nutarimo Nr. 1443 ir kitų galiojančių teisės aktų nuostatomis. CPVA 2011 m. spalio 7 d. rašte Nr. 2011/2-10482 nurodė, jog disponuoja pakankamai išsamia informacija apie pareiškėjo projekte Nr. VP3-2.1-SAM-04-V-01-08 padarytus viešąjį pirkimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, todėl papildomo susirašinėjimo su pareiškėju nevykdė.

19Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra atsiliepime į pareiškėjo skundą (t. II, b. l. 20–25) prašė pareiškėjo skundą atmesti.

20Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad CPVA, vadovaudamasi Taisyklių nuostatomis, nešališkai ir objektyviai atliko įtariamo pažeidimo tyrimą ir, vadovaudamasi Taisyklių 197 punktu, pateikė atsakovui siūlymą sumažinti Projekto finansavimą. Vadovaudamasi Taisyklių 63.3 punktu CPVA atlikdama pažeidimo tyrimą turi vadovautis Metodinėmis pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 1K-173, kurių 26 punkte nurodyta, jog nustačius pažeidimą, kuris susijęs su viešuoju pirkimu pagal Viešųjų pirkimų įstatymą, taikomos Europos Komisijos parengtos Finansinių korekcijų taikymo dėl pažeidimų viešųjų pirkimų srityje (toliau – ir COCOF gairės).

21Pabrėžė, kad pareiškėjo minimame Viešųjų pirkimų tarnybos 2003 m. kovo 4 d. rašte Nr. 4S-21-391 nurodyta, jog pareiškėjas nėra perkančioji organizacija, tačiau 2010 m. vasario 12 d. šios institucijos raštas Nr. 4S-527 aiškiai nurodo, jog pareiškėjo veikla yra skirta viešųjų interesų tenkinimui ir, kad pareiškėjas atlikdamas linijinio greitintuvo įrangos pirkimą, veikė kaip perkančioji organizacija ir nevykdydama privalomų viešojo pirkimo procedūrų pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus apie viešąjį pirkimą paskelbti įstatyme nustatyta tvarka, neužtikrino Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto skaidrumo principo bei galimai neužtikrino viešųjų pirkimų tikslo pasiekimo – racionalaus lėšų panaudojimo. Mano, kad pareiškėjo, kaip biudžetinės įstaigos bei valstybės įsteigto mokslo instituto, statusas ir vykdoma veikla įrodo, jog pareiškėjo veikla yra nekomercinio ir nepramoninio pobūdžio bei yra skirta viešiesiems interesams. Be to, Statuto 3 punkte nurodyta, jog pareiškėjo steigėja yra Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – ir LRV). LRV taip pat tvirtina Statutą ir jo pakeitimus (Statuto 64 punktas). Šios Statuto nuostatos įrodo, jog LRV kontroliuoja pareiškėją, kaip jo steigėja ir pagrindinio veiklos dokumento pakeitimus tvirtinantis subjektas. Ūkio ministro 2003 m. vasario 21 d. įsakymo Nr. 4-72 47.1 punktas nurodo, jog mokslo ir studijų sistemos įstaigos (aukštosios mokyklos, mokslinių tyrimų institutai, mokslo ir technologijų parkai bei kitos įstaigos ir institucijos, kurių veikla susijusi su mokslinių tyrimų bei eksperimentinės plėtros (socialinės, kultūrinės) veikla, su studijų vykdymu ir su studijomis susijusia veikla) yra perkančiosios organizacijos. Pažymi, kad pareiškėjas įgyvendina ir kitus (ne šio teisminio ginčo) ES struktūrinių fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto bendrojo finansavimo lėšomis finansuojamus projektus, kurių įgyvendinimo priežiūrą atlieka CPVA, pavyzdžiui, 2009 m. birželio 25 d. projektą „Ankstyvosios onkologinių susirgimų diagnostikos gerinimas ir visaverčio gydymo užtikrinimas Vilniaus universiteto Onkologijos institute“, projekto kodas VP3-2.1-SAM-04-V-01-005. Šių projektų įgyvendinimo metu, pareiškėjas taip pat teikia CPVA pirkimų, vykdomų vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymu, dokumentus, kurie pagrindžia jo patirtas ir su šiais projektais susijusias išlaidas. Todėl aukščiau nurodyti pareiškėjo veiksmai patvirtina, kad jis dar prieš pasirašydamas Jungtinės veiklos sutartį ir sutikdamas dalyvauti Projekto įgyvendinime kaip Projekto partneris, vykdė (ir šiuo metu vykdo) viešuosius pirkimus, vadovaudamasis Viešųjų pirkimų nuostatomis, todėl teiginys, kad jis nėra perkančioji organizacija yra nepagrįstas.

22Atkreipė dėmesį, kad nors pareiškėjas skunde teigia, kad Projekto pirkimų plano, kurį pasirašė pats pareiškėjas, 5 punkte yra nurodyta, jog linijinį greitintuvą jis nusipirko vadovaudamasis Viešųjų pirkimų įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Tuo tarpu šis konkretus Viešųjų pirkimų įstatymo straipsnis apibrėžia, kas yra vadinama perkančiąja organizacija, todėl CPVA nekilo abejonių dėl pareiškėjo nuomonės, jog jis nėra perkančioji organizacija. Be to, pareiškėjas pasirašė Projekto pirkimų planą, kuris patvirtintas CPVA direktoriaus 2009 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 2009/8-44 „Dėl projektų pirkimų, vykdomų pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą, priežiūros tvarkos aprašo pakeitimo“ (toliau – ir Aprašas). Aprašas yra taikomas pirkimams, vykdomiems pagal Viešųjų pirkimų įstatymą. Projekto finansavimo ir administravimo sutarties bendrųjų sąlygų 2.3 punkte nustatyta, jog tuo atveju, jeigu Projektas įgyvendinamas kartu su partneriais, Projekto vykdytojas (šiuo atveju atsakovas) privalo užtikrinti, kad visi partneriai būtų tinkamai informuoti apie jų pareigas, susijusias su Projekto finansavimo ir administravimo sutarties vykdymu ir Projekto įgyvendinimu, taip pat laikytųsi visų įsipareigojimų, susijusių su Projekto įgyvendinimu, nustatytų Projekto finansavimo ir administravimo sutartyje ir Administravimo ir finansavimo taisyklėse. Todėl atsakovas, kaip Projekto vykdytoja, tinkamai atliko savo pareigą informuoti pareiškėją apie jo pareigas, susijusias su Projekto įgyvendinimu, nes Jungtinės veiklos sutarties (kurią pasirašė pareiškėjas) 8 punkte buvo numatyta pareiškėjo pareiga linijinio greitintuvo pirkimo procedūras atlikti vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis.

23Nurodė, kad CPVA 2011 m. spalio 4 d. gavo atsakovo užklausimą (toliau – ir atsakovės užklausimas) dėl pakartotinio pažeidimo įvertinimo. CPVA, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes, o taip pat į tai, kad pareiškėjas, vykdydamas kitus ES struktūrinių fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto bendrojo finansavimo lėšomis finansuojamus projektus, vadovavosi ir vadovaujasi Viešųjų pirkimų įstatymu ir perka prekes, paslaugas ar darbus pagal Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas, bei į tai, kad pažeidimo tyrimo metu ir gavus atsakovo užklausimą nebuvo nustatyta jokių teisinių prielaidų ar aplinkybių, kurios būtų galėjusios leisti suabejoti, jog pareiškėjos statusas neatitiko perkančiosios organizacijos pagal Viešųjų pirkimų įstatymą statuso, padarė išvadą, kad nėra priežasčių, turinčių įtakos pažeidimo tyrimo atnaujinimui. Todėl CPVA informavo atsakovą, jog CPVA sprendimas dėl pažeidimo nėra keičiamas.

24II.

25Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. gegužės 10 d. sprendimu (II t., b. l. 121-135) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir panaikino Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. lapkričio 16 d. įsakymą Nr. V-979 „Dėl Europos Sąjungos fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, skirtų projekto Nr. VP3-2.1-SAM-04-V-01-008 „Linijinių greitintuvų įsigijimas“ įgyvendinimui, sumažinimo“.

26Teismas nustatė, kad CPVA 2009 m. gruodžio 14 d. pranešimu apie įtariamą pažeidimą nurodė, kad pareiškėjas padarė pažeidimą 2008 m. birželio 11 d. – 2008 m. liepos 21 d. ir pažeidė šiuos teisės aktus – Viešųjų pirkimų įstatymą bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1143 patvirtintas Projektų administravimo ir finansavimo taisykles. Iš esmės tai atkartota ir CPVA 2010 m. sausio 8 d. rašte Nr. 2010/2-177. Teismas pabrėžė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 5 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A756-2197/2011 konstatavo, jog pareiškėjas su UAB ,,Tradintek“ linijinio greitintuvo Clinac 600C/D (3 499 650 t vertės su PVM) pirkimo-pardavimo sutartį buvo sudaręs jau 2008 m. liepos 21 d. Šie veiksmai buvo žinomi atsakovui ir vykdomi pagal Valstybinės vėžio profilaktikos ir kontrolės 2003-2010 metų programos įgyvendinimo sutartį Nr. S-403, sudarytą 2007 m. gruodžio 12 d. tarp pareiškėjo ir atsakovo, bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. balandžio 16 d. įsakymą Nr. V-301 „Dėl investicinių lėšų, skirtų valstybinei vėžio profilaktikos ir kontrolės 2003-2010 metų programai 2008 metais, panaudojimo“, kuriuo, vykdant būtent valstybinę vėžio profilaktikos ir kontrolės 2003-2010 metų programą, pareiškėjui buvo skirta 1 000 000 Lt būtent linijiniam greitintuvui įsigyti. Atkreipė dėmesį, kad linijinio greitintuvo pirkimas, kaip projektas, buvo juridiškai įformintas tik Sveikatos apsaugos ministro 2009 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. V-187. Būtent nuo šio momento linijinio greitintuvo pirkimas turėjo būti vykdomas pagal valstybės projektų sąrašą, patvirtintą paminėtu įsakymu, o projektui tik tada galėjo būti taikomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1143 patvirtintos Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės. Pabrėžė, kad pagal šių taisyklių 5 punktą projekto finansavimo pradžia – projekto finansavimo ir administravimo sutarties įsigaliojimo data: šiame kontekste pažymėjo, jog Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis Nr. S-66 sudaryta 2009 m. gegužės 13 d., o Projekto „Linijinių greitintuvų įsigijimas“, projekto kodas Nr. VP3-2.1-SAM-04-V-01-008, finansavimo ir administravimo sutartis Nr. VP3-2.1- SAM-04-V-01-008/S-219 sudaryta 2009 m. rugsėjo 24 d.

27Atsižvelgiant į tai, kad linijinio greitintuvo pirkimas, kaip projektas, buvo juridiškai įformintas tik Sveikatos apsaugos ministro 2009 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. V-187, padarė išvadą, jog CPVA negalėjo konstatuoti, kad pareiškėjas padarė pažeidimą 2008 m. birželio 11 d. – 2008 m. liepos 21 d., bei pažeidė šiuos teisės aktus – Viešųjų pirkimų įstatymą bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1143 patvirtintas Projektų administravimo ir finansavimo taisykles, kai šių taisyklių 193 punkte nustatyta, jog pažeidimus įtarti gali kiekvienas ES fondų paramą administruojančios institucijos darbuotojas, vykdydamas projektų administravimo ir finansavimo sutarčių priežiūros, kontrolės arba audito veiklas: juk 2008 m. birželio 11 d. – 2008 m. liepos 21 d. nė nebuvo projekto pagal ES fondų paramą, o buvo vykdomas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. balandžio 16 d. įsakymas Nr. V-301 „Dėl investicinių lėšų, skirtų valstybinei vėžio profilaktikos ir kontrolės 2003-2010 metų programai 2008 metais, panaudojimo“, kuriuo, vykdant būtent valstybinę vėžio profilaktikos ir kontrolės 2003-2010 metų programą, pareiškėjui buvo skirta 1 000 000 Lt būtent linijiniam greitintuvui įsigyti. Todėl teismas konstatavo, kad CPVA nepagrįstai nustatė minėtą pažeidimą 2008 m. birželio 11 d. – 2008 m. liepos 21 d., netinkamai taikė ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1143 patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 197.2 punktą, pasiūlydama mažinti projekto finansavimą. Teismas pareiškėjo reikalavimą panaikinti 2011 m. lapkričio 16 Įsakymą Nr. V-979 tenkino, nes jis nėra grįstas atitinkančiais tikrovę faktais: skundžiamame įsakyme nurodomi CPVA 2010 m. sausio 8 d. raštas Nr. 2010/2-177, kuriame netinkamai konstatuoti pažeidimai, bei CPVA 2011 m. spalio 7 d. raštas Nr. 2011/2-10482, kuriame apskritai nėra nieko naujo nustatyta.

28Kartu teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas su UAB ,,Tradintek“ linijinio greitintuvo Clinac 600C/D (3 499 650 t vertės su PVM) pirkimo-pardavimo sutartį Nr. MI 2008-24 sudarė 2008 m. liepos 21 d. pagal valstybinę vėžio profilaktikos ir kontrolės 2003-2010 metų programą. Nuo Sveikatos apsaugos ministro 2009 m. kovo 13 d. įsakymo Nr. V-187 įsigaliojimo projektas turėjo būti vykdomas atsižvelgiant į ES fondų paramos administravimo taisykles. Todėl net jeigu iki Sveikatos apsaugos ministro 2009 m. kovo 13 d. įsakymo Nr. V-187 įsigaliojimo ir buvo padaryti kokie nors Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimai, tai sankcijos pareiškėjui už tokius pažeidimus pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1143 patvirtintas Projektų administravimo ir finansavimo taisykles negali būti skiriamos, o ir todėl skundžiamas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. lapkričio 16 d. įsakymas Nr. V-979 „Dėl Europos Sąjungos fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, skirtų projekto Nr. VP3-2.1-SAM-04-V-01-008 „Linijinių greitintuvų įsigijimas“ įgyvendinimui, sumažinimo“ ir šiuo aspektu nėra pagrįstas ir teisėtas, nes juo sankcija pritaikyta būtent pagal minėtas taisykles.

29Atskirai nurodė, kad pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą sumokėti pareiškėjui 2 499 650 Lt negali būti tenkinamas, nes jis grindžiamas pareiškėjo ir UAB „Tradintek“ 2008 m. liepos 21 d. sudaryta pirkimo-pardavimo sutartimi, todėl toks reikalavimas akivaizdžiai nepagrįstas. Šiame kontekste teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjui linijinis greitintuvas perduotas 2009 m. liepos 3 d. priėmimo-perdavimo aktu, o minėtame akte nurodoma milijonu litų mažesnė suma negu pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. MI 2008-24.

30III.

31Pareiškėjas Vilniaus universiteto Onkologijos instituto apeliaciniu skundu (II t., b. l. 150-159) prašė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 10 d. sprendimo dalį dėl įpareigojimo atsakovą sumokėti pareiškėjui 2 499 650 Lt pakeisti ir skundą šioje dalyje patenkinti.

32Atsakovas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija apeliaciniu skundu (II t., b. l. 150-159) prašė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 10 d. sprendimą pakeisti ir pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

33IV.

34Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. lapkričio 20 d. nutartimi pareiškėjo ir atsakovo apeliacinius skundus atmetė, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 10 d. sprendimą paliko nepakeistą.

35Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad Sveikatos apsaugos ministras skundžiamu įsakymu sumažino tinkamas finansuoti Projekto lėšas, Vilniaus universiteto Onkologijos institutui įsigyjant linijinį greitintuvą, 2 499 650,00 Lt suma (iš kurių 2 124 702,50 Lt – Europos Sąjungos fondo lėšos, 374 947,50 Lt – Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos) (b. l. 16). Šio įsakymo teisiniu pagrindu nurodyti Viešojo administravimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1143 patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 198.2 punktas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1139 patvirtintų Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas, taisyklių 10.9 punktas, Finansavimo ir administravimo sutarties bendrųjų sąlygų 9.1 punktas bei specialiųjų sąlygų 5.8 punktas. Įsakymo faktiniu pagrindu tapo tai, kad, atsakovo teigimu, pareiškėjas padarė Europos Sąjungos finansinės paramos panaudojimo pažeidimą – veikdamas pagal Jungtinės veiklos sutartį ir vykdydamas linijinio greitintuvo Clinac 600C/D pirkimo procedūras pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymą bei Jungtinės veiklos sutartį ir Finansavimo ir administravimo sutartį.

36Pažymėjo, kad tas pats ginčas tarp šalių, susijęs su minėto projekto finansavimu, jau buvo spręstas administracinėje byloje Nr. A-756-2197/2011, kurioje LVAT 2011 m. rugsėjo 5 d. sprendimu inter alia konstatavo, jog Sveikatos apsaugos ministerija (sveikatos apsaugos ministras), priimdama atitinkamus individualius teisės aktus, be kita ko, privalo vadovautis ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, kurioje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. LVAT minimoje byloje pabrėžė, kad pareiškėjas su UAB ,,Tradintek“ linijinio greitintuvo Clinac 600C/D pirkimo-pardavimo sutartį buvo sudaręs jau 2008 m. liepos 21 d. Šie veiksmai buvo žinomi atsakovui ir vykdomi pagal Programos įgyvendinimo sutartį Nr. S-403, sudarytą 2007 m. gruodžio 12 d. tarp pareiškėjo ir atsakovo, bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. balandžio 16 d. įsakymą Nr. V-301 „Dėl investicinių lėšų, skirtų valstybinei vėžio profilaktikos ir kontrolės 2003-2010 metų programai 2008 metais, panaudojimo“, kuriuo, vykdant būtent Programą, pareiškėjui buvo skirta 1 000 000 Lt linijiniam greitintuvui įsigyti. Atkreipė dėmesį, kad linijinio greitintuvo pirkimas, kaip Projektas, kuriam naudojamos Europos Sąjungos paramos lėšos, buvo juridiškai įformintas tik Sveikatos apsaugos ministro 2009 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. V-187. Būtent nuo šio momento linijinio greitintuvo pirkimas turėjo būti vykdomas pagal valstybės projektų sąrašą, patvirtintą paminėtu įsakymu, o projektui tik tada galėjo būti taikomos Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės, pagal kurių 5 punktą projekto finansavimo pradžia – projekto finansavimo ir administravimo sutarties įsigaliojimo data: šiame kontekste pažymėjo, jog Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis Nr. S-66 sudaryta 2009 m. gegužės 13 d., o Projekto finansavimo ir administravimo sutartis Nr. VP3-2.1- SAM-04-V-01-008/S-219 sudaryta 2009 m. rugsėjo 24 d. Atsižvelgiant į tai, kad linijinio greitintuvo pirkimas, kaip projektas, buvo juridiškai įformintas tik Sveikatos apsaugos ministro 2009 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. V-187, LVAT padarė išvadą, jog CPVA negalėjo konstatuoti, kad pareiškėjas padarė pažeidimą 2008 m. birželio 11 d. – 2008 m. liepos 21 d., bei pažeidė šiuos teisės aktus – Viešųjų pirkimų įstatymą bei Projektų administravimo ir finansavimo taisykles: juk 2008 m. birželio 11 d. – 2008 m. liepos 21 d. nė nebuvo projekto pagal ES fondų paramą, o buvo vykdomas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. balandžio 16 d. įsakymas Nr. V-301 „Dėl investicinių lėšų, skirtų valstybinei vėžio profilaktikos ir kontrolės 2003-2010 metų programai 2008 metais, panaudojimo“.

37Patikrinusi bylą, teisėjų kolegija konstatavo, kad sveikatos apsaugos ministro 2011 m. lapkričio 16 d. įsakymas Nr. V-979 priimtas ištaisius tik formaliuosius ankstesnio akto turinio trūkumus, tačiau vis tiek nenurodžius tinkamo teisinio ir faktinio pagrindo. Visu pirma, jame vėlgi remiamasi tais pačiais teisės aktais, kurių taikymo šiam ginčui spręsti negalimumą konstatavo LVAT 2011 m. rugsėjo 5 d. sprendime, t. y. nurodytas netinkamas teisinis pagrindas. Antra, pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai (akto faktinis pagrindas) turi būti išdėstomi taip, kad būtų aišku, kada, kokiais veiksmais ir kas padarė atitinkamą pažeidimą, už kurį taikoma vienokia ar kitokia poveikio priemonė. Skundžiamame įsakyme nei pažeidimo laikas, nei konkretūs veiksmai tinkamai nenurodyti, o paminėtuose kitų institucijų raštuose pateikiama informacija iš esmės nebuvo papildyta naujais faktais, tik pakartota ankstesniuose raštuose išdėstyta nuomonė apie pareiškėjo galimai padarytus pažeidimus. Trečia, poveikio priemonių taikymas turi būti motyvuotas, turi būti taikomos tik tokios poveikio priemonės, kurios egzistavo materialinių teisinių santykių atsiradimo metu ir kurių taikymo galimybę numatė tuo metu galioję ir konkretiems teisiniams santykiams taikytini teisės aktai.

38Teisės teorijoje pripažįstamas principas lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja). Tai teisės norminiams aktams keliamas reikalavimas, kad juose įtvirtintos teisės normos negali būti taikomos juridiniams faktams ir teisinėms pasekmėms, atsiradusioms dar iki šio akto įsigaliojimo. Šiuo principu siekiama užtikrinti teisinio reguliavimo bei asmenų teisinio statuso aiškumą, stabilumą. Subjektai turi žinoti, kokio elgesio iš jų yra tikimasi, reikalaujama, ir turi būti tikri, kad už teisės aktus atitinkantį elgesį jiems nebus taikomos teisinės poveikio priemonės vėliau pasikeitusio teisinio reguliavimo pagrindu. Šis teisės principas taikytinas ir tiems atvejams, kai juridiniams faktams ar sandoriams siekiama taikyti teisinį reglamentavimą, kuris nebuvo numatytas taikyti tų juridinių faktų atsiradimo bei sandorių sudarymo metu. Teisinių santykių subjektams už pažeidimus turėtų būti taikomos tik tokios poveikio priemonės ar sankcijos, kurias numatė teisės aktai, reglamentavę sandorio sudarymo ir vykdymo sąlygas. Būtent šie teisės aktai turėtų būti nurodomi poveikio priemonės taikymo teisiniais pagrindais.

39Paminėti ginčijamo Įsakymo trūkumai daro jį neatitinkančiu Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimams, todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai jį panaikino, o atsakovo apeliacinio skundo argumentai, susiję su linijinio greitintuvo įsigijimui turėtų išlaidų laikotarpio skaičiavimu bei vėlesnių teisės aktų taikymu, laikytini nepagrįstais.

40Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su atsakovo įpareigojimu pareiškėjui pervesti lėšas, pažymėta, kad atsakovas, įvertinęs turimus rašytinius įrodymus, turėjo pagrindo įtarti, kad pareiškėjas pažeidė Programos įgyvendinimo sutarties Nr. S-403 sąlygas ir nesilaikė Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų, 2008 metų birželio – liepos mėnesiais atlikdamas linijinio greitintuvo pirkimo procedūras. Tai galėtų būti pagrindu taikyti Programos įgyvendinimo sutarties Nr. S-403 5.5 punkte numatytas pasekmes – sutarties ir programos finansavimo nutraukimą, jei būtų surinkta pakankamai objektyvių įrodymų, pagrindžiančių atsakovo poziciją. Atsakovas, norėdamas tinkamai reaguoti į padarytus pažeidimus, turi nurodyti tuos teisės aktus, kurie reglamentavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius linijinio greitintuvo įsigijimo procedūrų metu ir taikyti tuose teisės aktuose numatytas poveikio priemones. Teisėjų kolegija pripažino pagrįsta ir pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, kad reikalavimas apmokėti 2499 000 sumą yra grindžiamas ne Programos įgyvendinimo sutartimi, pirkimo pardavimo sutartyje bei priėmimo perdavimo aktuose yra nurodytos skirtingos įrangos kainos, kas leidžia laikyti tokį pareiškėjo reikalavimą nepagrįstu.

41V.

42Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A552-2814/2012 Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 153 straipsnio 2 dalies 7, 8, 10 ir 12 punkto pagrindu.

43Paaiškina, kad nei Vilniaus apygardos administracinis teismas, nei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nenagrinėjo ir nepasisakė dėl ginčo esmės, t. y. Instituto kaip perkančiosios organizacijos statuso, projektų išlaidų tinkamumo principų, kurie yra nustatyti 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1083/2006, nustatančiame bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo bei panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1260/1999 (toliau – ir Reglamentas Nr. 1083/2006) ir Vykdomų pagal Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir ją įgyvendinančias veiksmų programas projektų išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 1179 (toliau – Išlaidų ir atitikties taisyklės). Ministerija, vadovaudamasi Reglamento Nr. 1083/2006 ir Išlaidų ir atitikties taisyklių nuostatomis, teisėtai Apraše nurodė tinkamų finansuoti išlaidų laikotarpį, taip pat teisėtai ir pagrįstai numatė Instituto jau sudarytos sutarties su UAB „Tradintek“ dėl linijinio greitintuvo Clinac 600C/D įsigijimo išlaidas, kaip tinkamas finansuoti ES fondų lėšomis. Tiek teisės aktų, tiek Sutarties nuostatos aiškiai ir nedviprasmiškai nurodo, jog Sutarties pasirašymo, ar sveikatos apsaugos ministro 2009 m. kovo 13 d. įsakymo Nr. V-187 patvirtinimo momentas neturi įtakos Projekto išlaidų tinkamumo laikotarpiui. Instituto 2008 m. liepos 21 d. sudarytos sutarties su UAB „Tradintek“ išlaidos teisėtai priskiriamos Projekto veikloms ir jau nuo šios pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo momento (nes sutartis sudaryta ne anksčiau kaip 2007 m. birželio 29 d.) laikytinos Projekto išlaidomis. Todėl CPVA privalėjo vadovautis visais teisės aktais, reglamentuojančiais ES fondų lėšomis finansuojamų projektų administravimą. VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros nuomone, administracinėje byloje Nr. A552-2814/2012 priimtas teismo sprendimas ne tik kuria neigiamą precedentą, bet ir pažeidžia kitų institucijų (ne šios bylos šalių – Lietuvos Respublikos finansų ministerijos) interesus. Teismo pateiktas ES fondų paramą reglamentuojančių teisės aktų aiškinimas prieštarauja įtvirtintam projektų finansavimo ir kontrolės mechanizmui bei kuria neigiamą precedentą, t. y. norint vadovautis minėtais teismų sprendimais, tektų pripažinti netinkamomis ir susigrąžinti visas projektų išlaidas pagal visas veiksmų programas, kurios buvo patirtos iki įsakymų dėl finansavimo skyrimo priėmimo ir/arba finansavimo ir administravimo sutarčių pasirašymo. Taigi abiejų teismų sprendimai yra nepakankamai motyvuoti, jais padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas, kuris gali turėti įtakos į bylą neįtrauktų šalių interesams bei vieningai administracinių teismų praktikai.

44Teisėjų kolegija konstatuoja:

45VI.

46Prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas.

47Proceso atnaujinimas yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais atvejais, griežtai laikantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo taisyklių. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas ABTĮ dvidešimt trečiajame skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka (ABTĮ 153 str. 1 d.). Proceso atnaujinimo pagrindai išvardyti ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 1– 12 punkte.

48ABTĮ 156 straipsnio 1 dalis nustato, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. Trečiojo suinteresuoto asmens prašymas dėl proceso atnaujinimo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateiktas 2013 m. vasario 20 d. (t. III, b. l. 56-61), o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2814/2012, kurioje prašoma atnaujinti procesą, priimta ir paskelbta 2012 m. lapkričio 20 d., todėl pripažintina, kad įstatyme įtvirtintas trijų mėnesių prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminas nėra praleistas.

49Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra prašo atnaujinti procesą vadovaujantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 7, 8, 10 ir 12 punktu.

50Pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 7 punktą, procesas gali būti atnaujinamas, jei sprendime teismas pasisakė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų.

51Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog šis pagrindas skirtas užtikrinti vieną pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisę būti išklausytam. Procesas šiuo pagrindu atnaujinamas, kai nustatomos dvi esminės sąlygos: 1) asmuo be pakankamo pagrindo nebuvo įtrauktas į bylos, kurioje prašoma atnaujinti procesą, nagrinėjimą, 2) priimtame teismo procesiniame sprendime pasisakyta dėl jo teisių ir pareigų (teismo procesinis sprendimas pažeidžia jo teises ar įstatymų saugomus interesus) (pvz.: 2009 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P556-26/2009, 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P502-133/2010).

52Pabrėžtina, jog sprendžiant, ar asmuo turėjo būti įtrauktas į bylą, vertinamas ginčo pobūdis, paties neįtraukto į bylos nagrinėjimą subjekto statusas. Pasisakymas dėl asmenų teisių ar pareigų sprendime suprantamas kaip tiesioginis nurodymas dėl asmens, neįtraukto į procesą, teisių ir pareigų atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo (pvz., 2011 m. gegužės 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P63-57/2011), todėl vien tik tokio subjekto paminėjimas teismo sprendime nereiškia, kad dėl jo buvo pasisakyta (pvz., 2009 m. lapkričio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P556-272/2009).

53Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą nurodytais aspektais, atmeta VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros teiginius, jog Lietuvos Respublikos finansų ministerija turėjo pagrįstą teisinį interesą dalyvauti šio administracinio ginčo nagrinėjime. Be to, nenustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas darytų įtaką minėto subjekto teisiniam statusui bei sukeltų jam apibrėžtų teisinių pasekmių, todėl nėra pagrindo atnaujinti bylos procesą vadovaujantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 7 punktu.

54VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra taip pat prašo atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 punkte įtvirtintu pagrindu (sprendimas ar nutartis yra be motyvų).

55Teisėjų kolegija pažymi, jog ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu procesas gali būti atnaujinamas tuomet, jei teismo sprendimas (nutartis) apskritai neturi motyvuojamosios dalies arba iš procesinio dokumento turinio neaišku, kuo vadovaudamasis teismas padarė išvadą, suformuluotą teismo sprendimo (nutarties) rezoliucinėje dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P662-61/2010, 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P143-127/2011).

56Šiuo atveju paaiškindamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 20 d. nutarties motyvų trūkumus trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad byloje nebuvo vertintos aplinkybės, susijusios su perkančiosios organizacijos statusu ir projektų išlaidų tinkamumo principų įgyvendinimu.

57Pagal susiformavusią administracinių teismų praktiką, prašymą dėl proceso atnaujinimo padavusio subjekto netenkinantys, nepakankamai išsamūs teismo sprendimo (nutarties) motyvai, taip pat atskirai kelto, tačiau su kitais reikalavimais glaudžiai susijusio klausimo neišsprendimas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 punkto prasme negali būti prilyginti motyvų nebuvimui (2011 m. gruodžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P143-221/2011). Be to, nesutikimas su teismo motyvais iš esmės pats savaime rodo, kad teismo sprendimas yra motyvuotas, tik asmeniui jie yra nepriimtini (2006 m. birželio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P6-289/2006).

58Išanalizavusi VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros prašymo argumentus, teisėjų kolegija nepritaria trečiojo suinteresuoto asmens nuomonei, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 20 d. nutartis yra be motyvų. Šis procesinis sprendimas turi motyvuojamąją dalį, iš kurios turinio aišku, kuo vadovaudamasis teismas priėjo išvados, padarytos nutarties rezoliucinėje dalyje. Matyti, jog apeliacinės instancijos teismas administracinėje byloje Nr. A552-2814/2012 konstatavęs, kad sveikatos apsaugos ministro 2011 m. lapkričio 16 d. įsakyme Nr. V-979 nenurodytas tinkamas teisinis ir faktinis pagrindas (atsakovas rėmėsi tais pačiais teisės aktais, kurių taikymo šiam ginčui spręsti negalimumą LVAT konstatavo 2011 m. rugsėjo 5 d. sprendime; neatskleistas pažeidimo laikas ir konkretūs veiksmai; nemotyvuotas poveikio priemonių taikymas), t. y. Įsakymas neatitinka jam Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies keliamų privalomų reikalavimų, todėl yra neteisėtas iš esmės, neturėjo pareigos nagrinėti pareiškėjo atsakomybės klausimo.

59Procesas gali būti atnaujinamas pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktą, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį. Pabrėžtina, kad nurodyto punkto taikymas sietinas su materialinės teisės normų pažeidimo akivaizdumu. Tai reiškia, kad prašyme atnaujinti procesą šiuo pagrindu turi būti pateikti argumentai, kurie akivaizdžiai parodo, jog bylą nagrinėjęs teismas neteisingai aiškino byloje taikytiną materialinės teisės normą. Toks akivaizdumas procesą atnaujinti prašančio asmens turi būti specialiai aptartas ir argumentuotas. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pažeidimas yra akivaizdus, kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo teisės normų aiškinimo ir taikymo (pvz.: administracinės bylos Nr. P756-153/2009, P502-119/2009). Akcentuotina, jog vien alternatyvaus teisės normų aiškinimo galimybė, nesant svarių argumentų dėl pirmojo aiškinimo klaidingumo, nesudaro ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo, nes kitaip nebūtų užtikrinamas įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarimo, nutarties) pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių stabilumas.

60Nagrinėjamu atveju trečiasis suinteresuotas asmuo, reikalaudamas atnaujinti bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, procesą dėl padaryto esminio materialinės teisės normų pažeidimo, remiasi ne teismo taikytos konkrečios įstatymo nuostatos aiškinimo ydingumu, bet reiškia įsitikinimą, kad aptariamoje byloje teismas privalėjo vadovautis teisės aktais, reglamentuojančiais Europos Sąjungos fondų lėšomis finansuojamų projektų administravimą. Šiuo aspektu reikia pažymėti, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 20 d. nutarties motyvuojamoje dalyje nėra padaryta materialinio teisinio pobūdžio išvadų, t. y. nepateikta jokių materialinės teisės normų aiškinimo ir taikymo taisyklių, aktualių administracinių teismų praktikai, o tik apsiribota Įsakymo atitikties individualaus administracinio akto bendriesiems formos ir turinio reikalavimams įvertinimu bei norminių aktų galiojimo ginčo teisiniams santykiams ribų, apibrėžtų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 5 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A756-2197/2011, patvirtinimu. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad administracinėje byloje Nr. A552-2814/2012 padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos neteisėto procesinio sprendimo priėmimui. Atsižvelgiant į tai, kad VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra nepateikė jokių įrodymų, jog minėtoje byloje nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos arba teismų praktika formuojama klaidinga linkme, atnaujinti procesą vadovaujantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punktu (kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą) taip pat negalima.

61Apibendrindama nurodytus argumentus teisėjų kolegija daro išvadą, kad trečiojo suinteresuoto asmens prašymas yra nepagrįstas įstatymo nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl netenkinamas ir atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A552-2814/2012 atsisakoma.

62Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Nutarė

63Trečiojo suinteresuoto asmens viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti.

64Atsisakyti atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A552-2814/2012 pagal pareiškėjo Vilniaus universiteto Onkologijos instituto skundą atsakovui Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

65Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas Vilniaus universiteto Onkologijos institutas (toliau – ir... 5. Pareiškėjas nurodė, kad Sveikatos apsaugos ministras 2011 m. lapkričio 16... 6. Atsakovas ginčijame Įsakyme papildomai remiasi Ministerijos 2007-2013 m.... 7. Pabrėžė, kad pareiškėjas 2008 metais vadovaudamasis Sveikatos apsaugos... 8. Pagal Programą buvo numatyta ir leista įsigyti linijinį greitintuvą, kurio... 9. Iš tarp šalių kilusio ginčo aiškiai matosi, kad atsakovas šiurkščiai... 10. Atsakovas Ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą (I t., b. l.... 11. Atsakovas nurodė, kad Ministerija, vykdydama Vyriausybės 2003 m. gruodžio 10... 12. Sveikatos apsaugos ministro 2008 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. V-1042... 13. Pažymėjo, kad pareiškėjas, įvertinęs Ministerijos siūlymą, jį... 14. Vadovaujantis Veiksmų programų administravimo ir finansavimo taisyklių,... 15. Sveikatos apsaugos ministras, atsižvelgdamas į ministerijos 2007–2013 m.... 16. Ministerija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 92... 17. Ministerijos Komisija vadovaudamasi COCOF gairių pirmo neatitikimo... 18. Pažymėjo, kad pareiškėjo dalyvavimas Paramos programoje nebuvo privalomas,... 19. Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra... 20. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad CPVA, vadovaudamasi Taisyklių... 21. Pabrėžė, kad pareiškėjo minimame Viešųjų pirkimų tarnybos 2003 m. kovo... 22. Atkreipė dėmesį, kad nors pareiškėjas skunde teigia, kad Projekto pirkimų... 23. Nurodė, kad CPVA 2011 m. spalio 4 d. gavo atsakovo užklausimą (toliau – ir... 24. II.... 25. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. gegužės 10 d. sprendimu... 26. Teismas nustatė, kad CPVA 2009 m. gruodžio 14 d. pranešimu apie įtariamą... 27. Atsižvelgiant į tai, kad linijinio greitintuvo pirkimas, kaip projektas, buvo... 28. Kartu teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas su UAB ,,Tradintek“... 29. Atskirai nurodė, kad pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą sumokėti... 30. III.... 31. Pareiškėjas Vilniaus universiteto Onkologijos instituto apeliaciniu skundu... 32. Atsakovas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija apeliaciniu... 33. IV.... 34. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. lapkričio 20 d.... 35. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad Sveikatos apsaugos ministras... 36. Pažymėjo, kad tas pats ginčas tarp šalių, susijęs su minėto projekto... 37. Patikrinusi bylą, teisėjų kolegija konstatavo, kad sveikatos apsaugos... 38. Teisės teorijoje pripažįstamas principas lex retro non agit (įstatymas... 39. Paminėti ginčijamo Įsakymo trūkumai daro jį neatitinkančiu Viešojo... 40. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su atsakovo... 41. V.... 42. Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra... 43. Paaiškina, kad nei Vilniaus apygardos administracinis teismas, nei Lietuvos... 44. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 45. VI.... 46. Prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas.... 47. Proceso atnaujinimas yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais... 48. ABTĮ 156 straipsnio 1 dalis nustato, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo... 49. Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra... 50. Pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 7 punktą, procesas gali būti... 51. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog šis... 52. Pabrėžtina, jog sprendžiant, ar asmuo turėjo būti įtrauktas į bylą,... 53. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą nurodytais aspektais, atmeta VšĮ... 54. VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra taip pat prašo atnaujinti procesą... 55. Teisėjų kolegija pažymi, jog ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu... 56. Šiuo atveju paaiškindamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m.... 57. Pagal susiformavusią administracinių teismų praktiką, prašymą dėl... 58. Išanalizavusi VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros prašymo... 59. Procesas gali būti atnaujinamas pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10... 60. Nagrinėjamu atveju trečiasis suinteresuotas asmuo, reikalaudamas atnaujinti... 61. Apibendrindama nurodytus argumentus teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 62. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 63. Trečiojo suinteresuoto asmens viešosios įstaigos Centrinės projektų... 64. Atsisakyti atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo... 65. Nutartis neskundžiama....