Byla 2A-1252-657/2014
Dėl žalos atlyginimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1849-748/2014 pagal ieškovo R. P. ieškinį atsakovui A. B., trečiajam asmeniui UAB DK „PZU Lietuva“ dėl žalos atlyginimo.

2Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas R. P. kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo A. B. 2.218,98 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas (b.l. 3-5). Nurodė, kad ( - ), įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta ieškovui priklausanti transporto priemonė Nissan Bluebird, valstybinis Nr. ( - ). Dėl autoįvykio kaltas atsakovas A. B.. R. P. už suteiktus motorinės transporto priemonės remonto darbus sumokėjo 2.654,98 Lt. Dėl žalos atlyginimo buvo kreiptasi į atsakovo civilinę atsakomybę apdraudusią draudimo kompaniją „PZU Lietuva“. Žala paskaičiuota remiantis teisės aktais numatyta metodika, pagal kurią Turtas laikomas sunaikintu, kai jį remontuoti ekonomiškai netikslinga. Remonto (atstatymo kaštai) sudaro 2.654,98 Lt, t.y. atstatymo kaštai 75 proc. viršija transporto priemonės vidutinę rinkos vertę, todėl draudimo bendrovė ieškovui išmokėjo 436,00 Lt žalos atlyginimo. Kadangi draudimo kompanija nesutinka ieškovui padengti visos jo patirtos žalos, neatlygintos žalos dalį turėtų atlyginti atsakovas.

5Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (b.l. 27-30). Nurodė, kad nukentėjusio asmens reikalavimo teisės į atsakingą už žalą asmenį ir draudiką atsiranda civilinės atsakomybės draudimo sutarties pagrindu. Atsakovais tokiose bylose ieškovo pasirinkimu turi būti traukiamas draudikas, šiuo atveju UAB DK „PZU Lietuva“, arba draudikas ir transporto priemonės valdytojas. Atsakovas su draudiku UAB DK „PZU Lietuva“ yra sudaręs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą, todėl draudimo sutarties pagrindų, susijusių su transporto priemonės remontu, kompensavimo pareiga kyla ne transporto priemonės valdytojui, o draudėjui. Ieškovo transporto priemonės atkūrimo kaštai viršija transporto priemonės rinkos vertę iki avarijos. Ieškovas, remontuodamas transporto priemonę, elgėsi neprotingai, arba nesąžiningais veiksmais siekė pasipelyti atsakovo ar draudėjo sąskaita. Be to, ieškovas nepateikė dokumento įrodančio, jog ieškovas PVM sąskaitoje faktūroje nurodytą sumą yra sumokėjęs.

6Trečiasis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti (b.l. 54-72). Nurodė, kad R. P. už motorinės transporto priemonės remonto darbus sumokėjo 2.654,98 Lt. Uždaroji akcinė bendrovė „NNSA Assistance“, įmonė atlikusi sugadintos transporto priemonės remonto darbus, elektroniniu paštu buvo informuota, kad automobilio vertė įvykio dienai yra 730,00 Lt su PVM, atsižvelgiant į tai, remontas galimas iki 547,00 Lt su PVM sumos ir nurodyta, kad pateikta sąmata laikoma nesuderinta, o automobilio remontas nėra tikslingas. Autoserviso sąmatoje nurodyti atlikti darbai atitinka transporto priemonės sugadinimus, tačiau sąmata buvo suderinta tik toje apimtyje, kuri neviršija 75 % transporto priemonės rinkos vertės. Jeigu būtinos turto remonto išlaidos yra lygios 75 procentams turto rinkos vertės iki eismo įvykio arba didesnės, turtą remontuoti ekonomiškai netikslinga ir jis pripažįstamas sunaikintu. Tokiu atveju žalos dėl turto sunaikinimo dydis nustatomas pagal sunaikinto turto rinkos vertę iki sunaikinimo ir likutinę vertę po eismo įvykio. Jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Ši nuostata yra taikoma tik tais atvejais, kai padaryta žala viršija įstatyme ar draudimo sutartyje numatytą draudimo sumą, o šiuo atveju taip nėra, todėl ieškovas negali nukreipti reikalavimo atlyginti žalą į civilinę atsakomybę apsidraudusi kaltininką.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Kauno apylinkės teismas 2014 m. vasario 12 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo R. P. valstybei 28,68 Lt bylinėjimosi išlaidų (b.l. 107-111). Teismas sprendė, kad ieškovas byloje nepateikė įrodymų dėl automobilio rinkos vertę ypač padidinančių investicijų, tobulinant ar pritaikant šią transporto priemonę, todėl darė išvadą, jog transporto priemonės nustatyta likutinė vertė – 294,00 Lt, skirtumas tarp rinkos vertės ir likutinės vertės – 436,00 Lt, todėl ieškovui išmokėtina draudimo suma – 436,00 Lt. Teismo vertinimu byloje esantys duomenys patvirtina, kad UAB „NNSA Asssistance“ draudimo kompanijai pateikė transporto priemonės remonto sąmatą 2194,20 Lt plius PVM, t.y. bendrai 2654,98 Lt sumai. Draudimo kompanijos atstovai 2013 m. liepos 17 d. informavo UAB „NNSA Asssistance“, kad automobilio Nissan Bluebird vertė įvykio dienai yra 730,00 Lt. Ieškovas tokios transporto priemonės rinkos vertės neginčijo. Draudikas UAB „NNSA Asssistance“ nurodė, kad sąmata laikoma nesuderinta, nes automobilio remontas nėra tikslingas, nes viršija taisyklėse nustatytą 75 proc. ribą. Ieškovas buvo informuotas apie nurodyto dydžio išmokos išmokėjimą, tačiau pretenzijų dėl to nepareiškė. Ieškovas byloje nepateikė duomenų, kad jis kreipėsi į teismą dėl išmokėtinos žalos dydžio, ar kitų reikalavimų. Teismas pagal pateiktus įrodymus sprendė, kad ieškovui padaryta žala, nepažeidžiant visiško nuostolių atlyginimo principo, atlyginta pilnai. Ieškovas įrodymų, patvirtinančių, kad automobilio remonto kaštai viršija 75 proc. turto rinkos vertės, todėl jis yra netikslingas, nepaneigė. Šiuo atveju, ieškovo reikalaujama atlyginti suma daugiau nei tris kartus viršija turto rinkos vertę (įvykio metu), todėl ieškovo reikalavimo tenkinimas, teismo nuomone, pažeistų ne tik visiško nuostolio atlyginimo principą, bet ir atliktų atsakovo baudimo funkciją, kuri nėra suderinama su civilinės atsakomybės tikslais. Teismas pažymėjo, kad CK 6.254 straipsnio bei TPVCAPDĮ 13 straipsnio 2 dalies nuostatos taikomos tik esant šioms sąlygoms: įstatyme ar draudimo sutartyje numatoma draudimo išmoka yra ribota; antra, trečiasis asmuo patiria žalos daugiau, nei įstatyme ar draudimo sutartyje numatyta draudimo suma. Byloje nustatyta, kad trečiojo asmens UAB DK „PZU Lietuva“ atsakomybė dėl eismo įvykio padarytos žalos atlyginimo, remiantis TPVCAPDĮ nuostatomis, yra ribota, tačiau ieškovo patirti nuostoliai – 2654,98 Lt neviršija TPVCAPDĮ numatytos žalos turtui dydžio. Teismas konstatavo, kad aplinkybės, būtinos tam, kad būtų patenkintas ieškinys dėl žalos atlyginimo nėra įrodytos, todėl ieškinį atmetė. Atmetęs ieškinį, teismas netenkino reikalavimo dėl palūkanų priteisimo bei nepriteisė ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

10Apeliaciniu skundu ieškovas R. P. prašo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (b.l. 120-127). Apeliaciniame skunde nurodoma, kad:

11Apeliantui Teismas bylą turėjo nagrinėti žodinio proceso tvarka ir taip ieškovui sudaryti galimybę ginčyti transporto priemonės rinkos vertę.

12dėl šiuo metu esamos transporto priemonių rinkos kainų, būtų nepajėgus įsigyti analogišką transporto priemonę už išmokėtą 436,00 Lt piniginę kompensaciją. Ši suma yra gerokai mažesnė, nei Nissan Bluebird eismo įvykio metu buvusi rinkos kaina. Remontui naudotos detalės yra tam tikrą procentą nusidėvėjusios, o jų kainos yra akivaizdžiai mažesnės nei naujų detalių savikaina. Todėl atsakovo ir trečiojo asmens teiginiai, jog ieškovas šių asmenų sąskaita galėjo praturtėti, yra nepagrįsti ir neatitinkantys faktinių aplinkybių.

133. Ieškovas turėjo pagrindą ieškinį pareikšti atsakovui, kadangi turėjo teisę reikšti tiesiogini ieškinįkai draudimo išmokos nepakanka žalai (nuostoliams) atlyginti - ir žalą padariusiam asmeniui

14Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas A. B. prašo skundą atmesti, o Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 12 d. sprendimą palikti nepakeistą (b.l. 144-148). Nurodė, kad bylą grąžinti nagrinėti pirmos instancijos teismui nėra teisinio pagrindo. Teismas tinkamai taikė teisės normas, nustatė ir įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes, todėl bylos grąžinimas teismui nagrinėti iš naujo reikštų tik šalių padidintas bylinėjimosi išlaidas. Byloje esantys dokumentai ir jos faktinės aplinkybės rodo, kad ieškinys iš esmės yra ydingas, kadangi net ir bylą grąžinus pirmos instancijos teismui, ieškovas negalėtų ginčyti draudimo kompanijos nustatytos rinkos vertės ir reikalauti šios žalos dydžio atlyginimo iš atsakovo. Atsakovas visiškai sutinka su teismo išvada, kad ieškovui padaryta žala, nepažeidžiant visiško nuostolių atlyginimo principo, atlyginta pilnai. Draudimo įmonė ieškovo automobilio rinkos kainą nustatė tinkamai. Be to, šalys byloje turėjo visas galimybes savo poziciją, įrodymus pateikti kartu su procesiniais dokumentais, galėjo reikšti savo prašymus dėl papildomų liudytojų kvietimo į teismo posėdį, ekspertizės skyrimo, ko ieškovas nepadarė. Ieškovas neturi reikalavimo teisė į atsakovą, kadangi ieškovas turi teisę iš kaltininko reikalauti tik neišmokėtos draudimo išmokos skirtumo, kuris nebuvo išmokėtas dėl to, kad žala viršija draudimo sumas.

15Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą trečiais asmuo prašo skundą atmesti, o Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 12 d. sprendimą palikti nepakeistą (b.l. 138-141). Nurodė, kad apelianto nurodoma žala neviršija įstatyme numatytos draudimo sumos, todėl ieškovo reikalavimas atsakovui neatitinka TPVCAPDĮ ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nustatytų sąlygų ir turi būti atmestas kaip nepagrįstas. Apeliantas nepateikė įrodymų, kad transporto priemonės

16IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17Apeliacinis skundas netenkintinas.

18Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str. 2 d., 3 d.) ir bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.).

19Dėl žodinio nagrinėjimo ir naujų įrodymų priėmimo. Teismas pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, apeliantas turėjo galimybę išdėstyti savo apeliaciniame skunde.

20Prie apeliacinio skundo apeliantas pridėjo rašytinius įrodymus (b.l. 128-131, tačiau apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, šių įrodymų nevertina, nes šie įrodymai pateikti pavėluotai – jie galėjo būti teikiami bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, o apeliantas nenurodė jokių svarbių priežasčių dėl ko šie įrodymai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Pažymėtina, jog teismas tinkamai įvykdė informavimo pareigą pasiūlęs ieškovui pateikti įrodymus, pagrindžiančius jo reikalavimus kartu su dubliku, tačiau ieškovas šia teise nesinaudojo, nors ieškovą nuo pat bylos iškėlimo atstovavo kvalifikuota advokatė (b.l. 50, 77-82).

21Byloje kilęs ginčas dėl turtinės žalos dydžio, bei draudėjo atsakomybės ribų.

22Nagrinėjamoje byloje rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ( - ) autoįvykio ( - ) metu, buvo apgadintas ieškovui priklausanti transporto priemonė Nissan Bluebird, valstybinis Nr. ( - ) (Eismo įvykio deklaracija, b.l. 9-10). Įvykio kaltininku pripažintas atsakovas A. B., vairavęs transporto priemonę Opel Vectra, valstybinis Nr. ( - ) ir savo civilinę atsakomybę apdraudęs privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu UAB DK „PZU Lietuva" buvo drausta (draudimo liudijimas ( - ), b.l. 54). Apie įvykį 2013-01-07 buvo informuota draudimo kompanija (b.l. 13). Trečiasis asmuo, nustatęs ieškovui priklausančios transporto priemonės rinkos vertę eismo įvykio metu, transporto priemonės likutinę vertę, bei įvertinęs tai, kad transporto priemonės atkūrimo (remonto) kaštai viršija 75 procentus vidutinės rinkos vertės, remiantis 2004 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 14 punktu, ieškovui išmokėjo 436,00 Lt draudimo išmoką (skirtumą tarp nustatytos transporto priemonės rinkos vertės (730,00 Lt) ir likutinės vertės (294,00 Lt)) (b.l. 15-18). 2013-07-22 elektroniniu paštu UAB DK „PZU Lietuva“ patvirtino, kad autoserviso pateiktoje sąmatoje remontuojamų ir keičiamų dalių sugadinimai atitinka esamus transporto priemonės sugadinimus, tačiau pabrėžė, kad remontas nėra tikslingas ir maksimali galima mokėti suma yra 547,00 Lt su PVM (b.l. 42). Pagal UAB „NNSA Assistance“ pateiktą 2013-09-24 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 02092 transporto priemonės remontas kainavo 2.654,98 Lt (b.l. 14).

23Dėl žalos atlyginimo. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo esmė yra ta, kad nukentėjusiojo teisių apsauga užtikrinama ne tik civilinės atsakomybės draudimo sutarties kaip sutarties trečiojo asmens naudai įprastine reikšme, bet ir įstatymo pagrindu. Todėl apdrausdamas transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę draudėjas negali tikėtis visiškos draudimo apsaugos, nes draudiko pareigos atlyginti trečiojo asmens patirtus nuostolius (sumokėti draudimo išmoką) apimtis nustatyta TPVCAPDĮ 11 straipsnyje įtvirtintomis draudimo sumomis žalos asmeniui ir žalos turtui atlyginti. Įstatymo nuostatomis, ribojančiomis draudiko išmokamo neturtinės žalos atlyginimo dydžius, numatoma, kokią atsakomybę už žalą padariusį asmenį turi prisiimti jo atsakomybę apdraudusi draudimo įmonė. Jeigu draudimo išmoka nepadengia viso žalos dydžio, nukentėjęs asmuo gali ją išsireikalauti iš žalą padariusio asmens bendraisiais pagrindais (CK 6.254 str. 2 d.).

24Nagrinėjamoje byloje draudikas yra atlyginęs apeliantui 436,00 Lt turtinės žalos (b.l. 16). Ieškovo teigimu, ši suma viršija draudiko atsakomybę ribojančią sumą, todėl likusi suma 2.218,98 Lt žalos atlyginimui turėtų būti priteista iš atsakovo. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais ieškovo argumentais.

25Byloje nėra ginčo dėl to, atsakovas A. B. su draudiku UAB DK „PZU Lietuva“ buvo sudaręs draudimo sutartį (draudimo liudijimas ( - )). Pagal TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalį transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų, yra 500.000,00 EUR asmeniui ir 100.000,00 EUR turtui.

26Draudikas minėtos sutarties pagrindu prisiima ribotą civilinę atsakomybę, įsipareigodamas išmokėti naudos gavėjui sumą, neviršijančią draudimo sutartyje nustatytos draudimo sumos. Kitos žalos dalies, kurios draudimo išmoka nepadengia, nukentėjusysis gali reikalauti tiesiogiai iš žalą padariusio asmens CK nustatytais pagrindais (CPK 6.254 str. 2 d.). Tai reiškia, kad nukentėjusysis, turėdamas CK įtvirtintą teisę gauti visišką žalos atlyginimą (CK 6.251 str., 6.263 str. 2 d.), turi teisę reikalauti jos (žalos) atlyginimo kartu iš abiejų subjektų arba pareikšdamas savarankiškus reikalavimus kiekvienam iš jų, tačiau, atsižvelgiant į civilinės atsakomybės draudimo sutarties paskirtį (draudėjo turtinių interesų apsauga nuo tikėtinos žalos, padarytos trečiajam asmeniui bei trečiojo asmens (naudos gavėjo) tikėtinos žalos (visos ar dalies), kurią jis gali patirti dėl draudėjo veiksmų, atlyginimas).

27Kaip jau minėta byloje nustatyta, kad draudimo suma 500.000,00 EUR asmeniui ir 100.000,00 EUR turtui. Nustatyta maksimali išmokų suma reiškia tik tai, kad ji negali būti viršyta. Kokio dydžio išmoka turi būti išmokėta, draudikas turi spręsti įvertinęs visas faktines aplinkybes, nuketėjusiojo pateiktus įrodymus. Ieškovas nurodė, jog remontuodamas automobilį jis patyrė 2.654,98 Lt nuostolių, tačiau teismas sutinka su trečiojo asmens argumentais, jog ši suma neviršija sutartyje numatytos draudimo sumos ir sprendžia, kad šiuo atveju priešinga situacija (pritarimas ieškovo teiginiams, kad šiuo dydžiu buvo apribota draudiko atsakomybė) paneigtų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo esmę ir tikslus.

28Apeliaciniame skunde teigiama, jog teismas nepagrįstai rėmėsi draudiko nustatyta rinkos verte pagal VšĮ „Emprekis“ duomenis, tačiau nepateikė jokių įrodymų ir net nenurodė, kokia, jo manymu, tikroji ginčo automobilio kaina. CPK 178 straipsnis numato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Apeliantas, nepagrįsdamas savo teiginių dėl netinkamo automobilio kainos nustatymo, savo nesutikimo su ja nepagrindė ir jokių duomenų nepateikė, todėl, nesant kitų įrodymų, teismas pagrįstai vadovavosi VšĮ „Emprekis“ nurodyta vidutine automobilio kaina. Atkreiptinas dėmesys, kad VšĮ „Emprekis“ pateikta informacija yra gaunama į ją nukreipiant būtent prisijungus prie Valstybinės mokesčių inspekcijos tinklalapio. Taigi VšĮ „Emprekis“ informacija, kuria rėmėsi draudėjas ir į kurią atsižvelgė teismas, vertindamas ją kartu su kitais bylos duomenimis yra teisinga.

29Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 14 punktas nustato, kad žalos dėl turto sunaikinimo dydis nustatomas pagal sunaikinto turto rinkos vertę iki sunaikinimo ir likutinę vertę po eismo įvykio. Turtas laikomas sunaikintu, kai jį remontuoti ekonomiškai netikslinga. Ginčo dėl to, jog automobilio remonto išlaidos viršija 75 procentus turto rinkos vertės iki eismo įvykio, byloje taip pat nėra. Byloje nustatyta, kad galutinė remonto darbų sąmata nebuvo suderinta su draudiku, todėl nagrinėjamu atveju draudikas sumokėjo 436,00 Lt išmoką už žalą, patirtą dėl apgadinto ieškovo automobilio, t.y. skirtumą tarp vardinės (rinkos) vertės ir likutinės vertės (b.l. 39). Kaip matyti iš trečiojo asmens pateiktų skaičiavimų, draudimo išmoką jis apskaičiavo iš automobilio vidutinės rinkos vertės iki eismo įvykio atėmęs likutinę automobilio vertę ir nustatė, jog mokėtina draudimo išmoka už sugadintą transporto priemonę sudaro 436,00 Lt (b.l. 15), todėl nėra pagrindo teigti, jog toks draudimo išmokos apskaičiavimo metodas prieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 14 punktui.

30Toks paskaičiavimas tai pat atitinka CK 6.251 straipsnyje įtvirtintą visišką nuostolių atlyginimo principą, pagal kurį padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Šiuo atveju ieškovui buvo atlygintas skirtumas tarp automobilio vidutinės rinkos vertės iki eismo įvykio ir likutinės automobilio vertės. Ieškovui taip pat liko ir automobilio detalės, taigi, šiuo atveju ieškovui buvo atlyginti visi jo patirti nuostoliai.

31Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad pagrindinė civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė, kurios tikslas – pasiekti satisfakciją, t.y. kompensuoti nukentėjusiajam jo teisių pažeidimu padarytą žalą ir taip atkurti padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki neteisėtų veiksmų atlikimo) padėtį. Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes tik toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją, t.y. ieškovas negali reikalauti, o teismas tenkinti tokius reikalavimus, kuriais ieškovas atsakovo sąskaita nepagrįstai praturtėtų, ar vietoje seno daikto įgytų visiškai naują. Apibendrinant pastebėtina, kad žalos dydį turi įrodyti nukentėjęs asmuo, tai yra ieškovas (CPK 178 str.), o žalos dydis yra vertinamas visų byloje surinktų įrodymų kontekste. Jeigu atskirais atvejais žalos dydį šalys neapskaičiuoja, ar negali tiksliai jo nurodyti, tai privalo padaryti teismas, įvertindamas visus šalių teikiamus argumentus, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais.

32Šiame kontekste, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo visiško žalos atlyginimo principo, ieškovo patirtos žalos dydį iš esmės siedamas tik su draudimo bendrovės nustatyta likutine turto verte ir vidutine rinkos kaina iki autoįvykio. Suprantama, kad ieškovo teisė reikalauti žalos atlyginimo negali būti siejama su jo realiai patirtomis išlaidomis, tačiau ieškovo pareiga išlaidų dydį pagrįsti tinkamais įrodymais, kurių vertinimas teismo diskrecijos reikalas, neleidžiantis abejoti tinkamu žalos dydžio nustatymu.

33Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis byloje ištirtais įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006).

34Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 14 punktu, pagrįstai pripažino, jog draudimo išmoka apskaičiuota tinkamai, ir ieškovui išmokėtos draudimo išmokos suma neprieštarauja CK 6.251 straipsnyje įtvirtintam visiškam nuostolių atlyginimo principui, o reikalavimas priteisti likusią remonto darbų sumą iš atsakovo atmestinas.

35Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti ar panaikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).

36Dėl apelianto skundo argumentų, susijusių su procesiniais pažeidimais. Apelianto teigimu, teismas išnagrinėjo bylą rašytinio proceso tvarka, todėl ieškovas neturėjo galimybės pateikti papildomų įrodymų, užsakyti teismo ekspertizės, kviesti liudytojus, ar teikti žodinius paaiškinimus, todėl buvo užkirsta galimybė ginčyti transporto priemonės rinkos vertę. Apeliacinės instancijos teismas šiuos skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

37CPK 441 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bylą dėl nedidelių sumų (iki 5.000,00 Lt) priteisimo nagrinėjantis teismas, turi teisę pats nuspręsti, kokia forma ir tvarka nagrinėti bylą. Byla nagrinėjam žodinio proceso tvarka, jeigu dėl to yra bent vienos šalies prašymas. Byloje nustatyta, kad teismas 2013-12-17 nutartimi pasirengimą bylos nagrinėjimui nustatė paruošiamųjų dokumentų būdu (b.l. 31).

38Esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl būtent ten pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 str., 42 str. 5 d.) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. Nei ieškinyje (b.l. 3-5), nei dublike (b.l. 77-82) ieškovas neišreiškė prašymų nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, taip pat kviesti liudytojus ar skirti teismo ekspertizę, neprašė teismo išduoti teismo liudijimą gauti įrodymus, nenurodė duomenų, kad kartu su ieškiniu ar dubliku negali pateikti tam tikrų įrodymų. Pažymėtina, jog pranešime pateikti dubliką teismas buvo nurodęs, jog šalių pareigas reglamentuoja CPK 226 ir 227 straipsniai, kur nurodyta, kad pateikti dubliką yra ieškovo pareiga, ir kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi pateikti teismui visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kurių jie negali pateikti teismui, kartu nurodydami aplinkybes, trukdančias tai padaryti, bei galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Teismas turi teisę bylos nagrinėjimo metu atsisakyti priimti įrodymus bei motyvus, kurie galėjo būti, bet nebuvo pateikti ieškinyje, dublike bei triplike. Ieškinys teisme priimtas 2013-11-26, todėl teismas sprendžia, kad ieškovas turėjo pakankamai laiko naujiems įrodymams rinkti ir prašymui skirti ekspertizę pareikšti.

39Nesant šalių prašymo, teismas pagrįstai išnagrinėjo bylą rašytinio proceso tvarka. Be to, pažymėtina, jog nors apeliantas nurodė, kad nagrinėjant bylą teisme rašytinio proceso tvarka jis neturėjo galimybės pateikti papildomų įrodymų, užsakyti teismo ekspertizę, tačiau jokių įrodymų, pagrindžiančių šiuos argumentus apeliantas nepateikė, nors tokią teisę turėjo pateikdamas apeliacinį skundą (CPK 314 str.).

40Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl teismas jų neanalizuoja.

41Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo motyvais, sprendžia, kad išdėstytos bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad skundžiamas teismo sprendimas yra pagrįstas bei teisėtas ir skundžiamą sprendimo dalį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

42Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

Nutarė

43Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė... 2. Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas R. P. kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo A. B.... 5. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi... 6. Trečiasis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Kauno apylinkės teismas 2014 m. vasario 12 d. sprendimu ieškinį atmetė,... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 10. Apeliaciniu skundu ieškovas R. P. prašo sprendimą panaikinti ir perduoti... 11. Apeliantui Teismas bylą turėjo nagrinėti žodinio proceso tvarka ir taip... 12. dėl šiuo metu esamos transporto priemonių rinkos kainų, būtų nepajėgus... 13. 3. Ieškovas turėjo pagrindą ieškinį pareikšti atsakovui, kadangi turėjo... 14. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas A. B. prašo skundą... 15. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą trečiais asmuo prašo skundą... 16. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 17. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 19. Dėl žodinio nagrinėjimo ir naujų įrodymų priėmimo. Teismas pažymi, kad... 20. Prie apeliacinio skundo apeliantas pridėjo rašytinius įrodymus (b.l.... 21. Byloje kilęs ginčas dėl turtinės žalos dydžio, bei draudėjo atsakomybės... 22. Nagrinėjamoje byloje rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ( - ) autoįvykio... 23. Dėl žalos atlyginimo. Transporto priemonių valdytojų civilinės... 24. Nagrinėjamoje byloje draudikas yra atlyginęs apeliantui 436,00 Lt turtinės... 25. Byloje nėra ginčo dėl to, atsakovas A. B. su draudiku UAB DK „PZU... 26. Draudikas minėtos sutarties pagrindu prisiima ribotą civilinę atsakomybę,... 27. Kaip jau minėta byloje nustatyta, kad draudimo suma 500.000,00 EUR asmeniui ir... 28. Apeliaciniame skunde teigiama, jog teismas nepagrįstai rėmėsi draudiko... 29. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795... 30. Toks paskaičiavimas tai pat atitinka CK 6.251 straipsnyje įtvirtintą... 31. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad pagrindinė civilinės... 32. Šiame kontekste, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliacinio... 33. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo... 34. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos... 35. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą,... 36. Dėl apelianto skundo argumentų, susijusių su procesiniais pažeidimais.... 37. CPK 441 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bylą dėl nedidelių sumų (iki... 38. Esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl būtent... 39. Nesant šalių prašymo, teismas pagrįstai išnagrinėjo bylą rašytinio... 40. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl teismas... 41. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą... 42. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 43. Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 12 d. sprendimą palikti nepakeistą....