Byla 2A-1140/2010

2Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Virginijos Čekanauskaitės ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Galinai Lavrinovič, dalyvaujant: ieškovo atstovui advokatui Žydrūnui Rupšiui, atsakovo atstovei V. J., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės „Iglus“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. liepos 16 d. sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys, civilinėje byloje Nr. 2-797-425/2010 pagal ieškovo akcinės bendrovės „Iglus“ ieškinį atsakovui Panevėžio rajono savivaldybės administracijai dėl viešojo pirkimo procedūrų pažeidimo. Tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Stapora“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Panprojektas“.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

6Ieškovas AB „Iglus“ patikslintu ieškiniu prašė panaikinti atsakovo Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Viešojo pirkimo komisijos 2010 m. vasario 4 d. sprendimą dėl viešojo pirkimo „Ligoninės pastato II aukšto patalpų rekonstravimo darbų pirkimas su projektinės dokumentacijos paruošimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugomis“ laimėtojo nustatymo, dėl preliminarios pasiūlymų eilės sudarymo ir, konstatavus, kad atsakovo su ūkio subjektų grupe UAB „Stapora“ ir UAB „Panprojektas“ sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis pažeidžiant imperatyvius Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimo įstatymo (toliau – VPĮ) reikalavimus, tą sutartį pripažinti niekine ir negaliojančia.

7Ieškovas nurodė, kad 2010 m. vasario 8 d. gavo Panevėžio rajono savivaldybės administracijos pranešimą, jog 2010 m. vasario 4 d. atsakovo Viešojo pirkimo komisijos posėdyje buvo patvirtinta preliminari pasiūlymų eilė bei viešojo pirkimo laimėtoju pripažinta ūkio subjektų grupė UAB „Stapora“ ir UAB „Panprojektas“. Ieškovas, gavęs šį pranešimą, 2010 m. vasario 9 d. raštu Nr. 1.9-33 kreipėsi į atsakovą bei nurodė, kad pagal VPĮ 18 straipsnio 9 dalį atsakovas neturi teisės sudaryti pirkimo sutarties, kol nepasibaigs pretenzijų ir ieškinių pateikimo terminai. Kadangi atsakovas nepateikė ieškovui prašomos informacijos apie priimtus sprendimus, ieškovas negalėjo žinoti, ar atsakovo veiksmais ir/ar priimtais sprendimais nebuvo pažeisti jo interesai. Šiuo atveju terminas pareikšti pretenziją pradedamas skaičiuoti nuo to momento, kai ieškovui tokia informacija yra pateikiama, t.y. nuo to momento, kada jis sužino apie priimtą sprendimą ir jo motyvus bei gali spręsti, ar šiuo sprendimu ir/ar atsakovo veiksmais buvo pažeisti ieškovo interesai. Ieškovas ne kartą kreipėsi į atsakovą prašydamas pateikti dokumentus apie tai, kaip buvo pagrįsta pirkimo laimėtojo ūkio subjektų grupės UAB „Stapora“ ir UAB „Panprojektas“ pasiūlyta neįprastai maža darbų pirkimo kaina. Atsakovo veiksmai nepateikiant įrodymų, kad viešojo pirkimo konkurso nugalėtojų pasiūlyta pirkimo kaina nėra neįprastai maža, prieštarauja viešųjų pirkimų principams, tarp jų ir skaidrumo principui. Ieškovas 2010 m. vasario 9 d. iš atsakovo gavo 2010 m. vasario 4 d. raštą Nr. 8.32 (SD1)-95, kuriame nurodyta, kad atsakovas priėmė sprendimą kviesti laimėtoju pripažintą tiekėją sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovas, nepaisydamas imperatyvių viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, draudžiančių sudaryti pirkimo sutartį anksčiau nei pasibaigs pretenzijų ir ieškinio pareiškimo terminai, jau yra sudaręs sutartį su ūkio subjektų grupe UAB „Stapora“ ir UAB „Panprojektas“.

8Atsakovas Panevėžio rajono savivaldybės administracija prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ūkio subjektų grupė UAB „Stapora“ ir UAB „Panprojektas“ pateikė papildomus dokumentus, kuriais pagrindė neįprastai mažą kainą. Apie preliminarios pasiūlymų eilės sudarymą visi tiekėjai buvo informuoti, tačiau nei ieškovas, nei kiti pirkimo konkurso dalyviai pretenzijų nepareiškė. Viešojo pirkimo komisija, per 10 dienų nuo pranešimo apie preliminarią eilę išsiuntimo negavusi pretenzijų, 2010 m. vasario 4 d. posėdyje patvirtino pasiūlymų eilę ir priėmė sprendimą dėl laimėtojo, su kuriuo 2010 m. vasario 5 d. buvo pasirašyta rangos sutartis. Atsakovo teigimu, vykdant viešąjį pirkimą nebuvo pažeistos imperatyvios įstatymo normos, o ieškovas pretenzijos ir ieškinio per įstatyme nustatytą terminą nepateikė.

9Tretysis asmuo UAB „Stapora“ atsiliepime į ieškinį prašė taikyti ieškinio senaties terminą ir šiuo pagrindu ieškovo ieškinį atmesti. Trečiojo asmens teigimu, ieškovas nesilaikė išankstinės ginčų sprendimo tvarkos, nes nepateikė perkančiajai organizacijai pretenzijos per 5 dienas, kaip numato VPĮ 94 straipsnis. Ieškovas taip pat praleido VPĮ 95 straipsnyje nustatytą ieškinio padavimo teismui terminą.

10II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11Panevėžio apygardos teismas 2010 m. liepos 16 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė.

12Teismas nustatė, kad ieškovas 2010 m. vasario 9 d. gautu Panevėžio rajono savivaldybės administracijos 2010 m. vasario 4 d. raštu Nr. SD1-295 buvo informuotas, jog Viešojo pirkimo komisija laimėjusiu pripažino ūkio subjektų grupės UAB „Stapora“ ir UAB „Panprojektas“ pasiūlymą ir ją pakvietė atvykti dėl sutarties sudarymo ir pasirašymo. Ieškovas, manydamas, kad atsakovas, nustatydamas konkurso laimėtoją, pažeidė VPĮ ar konkurso nuostatas, turėjo teisę per 5 dienas (iki 2010 m. vasario 15 d.) pateikti pretenziją Viešojo pirkimo komisijai VPĮ 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, tačiau jos nepateikė. Teismo manymu, ieškovo 2010 m. vasario 9 d. pateiktų raštų Nr. 1.9.–33 ir 1.9–34 „Dėl viešojo pirkimo Nr. 80501“ negalima pripažinti pretenzijomis, todėl atsakovas šių ieškovo raštų pagrįstai nevertino kaip pretenzijų. Ieškovas yra juridinis asmuo, sudaręs darbo sutartį su teisininku, turi galimybę pasinaudoti advokato pagalba, todėl jo veiksmams neturėtų būti taikomas silpnesnės šalies statusas, tuo labiau, kad ieškovas tinkamai surašytą pretenziją tame pačiame pirkime buvo pateikęs atsakovui 2010 m. sausio 7 d. Teismas manė, kad ieškovas per 5 dienų terminą nepateikė pretenzijos atsakovui dėl viešo konkurso laimėtojo, apie kurį buvo informuotas 2010 m. vasario 4 d. raštu. Atsakovas, pasibaigus įstatymo nustatytam terminui pareikšti pretenzijas, 2010 m. vasario 5 d. sudarė rangos sutartį su laimėtoju. Šis faktas ieškovui buvo žinomas iš atsakovo pateiktos informacijos 2010 m. vasario 4 d. rašte Nr. SD1-295 apie kvietimą laimėtojui atvykti pasirašyti sutartį. Pasirašius rangos sutartį su konkurso laimėtoju, ieškovui nebuvo prasmės teikti pretenziją, o atsirado teisė pagal VPĮ 95 straipsnio 1 dalį paduoti ieškinį teismui per 10 dienų nuo dienos, kurią sužinojo apie sutarties sudarymą, t.y. per laikotarpį nuo 2010 m. vasario 5 d. iki 15 d. Ieškovas ieškinį teismui pateikė 2010 m. kovo 1 d., t.y. praleidęs terminą. Jis neprašė atnaujinti praleisto termino dėl viešo konkurso rezultatų, o atsakovas ir trečiasis asmuo UAB „Stapora“ prašė ieškovo ieškiniui taikyti ieškinio senatį. Teismas ieškovo 2010 m. vasario 9 d. pateiktus atsakovui raštus „Dėl viešojo pirkimo Nr. 80501“ vertino kaip nepakankamą viešųjų pirkimo procedūrų supratimą ir siekį užvilkinti pirkimo procedūras. Ieškovas nepagrįstai reikalavo iš atsakovo pateikti dokumentų kopijas apie ūkio subjektų grupės UAB „Stapora“ ir UAB „Panprojektas“ pateiktos konkursui pasiūlymo kainos pagrindimą, nes ieškovas neturi teisės susipažinti su kito tiekėjo verslo ir komercinę paslaptį sudarančiais duomenimis. UAB „Stapora“ 2009 m. gruodžio 11 d. pateikė atsakovui paaiškinimą dėl neįprastai mažos pasiūlymo kainos pagrindimo, pateikė suvestinius statybos kainos skaičiavimus, o atsakovo Viešojo pirkimo komisija 2009 m. gruodžio 21 d. posėdyje svarstė pasiūlytos neįprastai mažos kainos pagrįstumą ir pripažino ūkio subjektų grupės UAB „Stapora“ ir UAB „Panprojektas“ pasiūlymą tinkamu, t.y. įsitikino neįprastai mažos pasiūlymo kainos realumu. Teismas atsakovo veiksmus vykdant ginčo viešąjį pirkimą pripažino teisėtais, atliktais prisilaikant VPĮ reikalavimų. Atsakovo atsakymai ieškovui yra suprantami ir išsamūs, ieškovas tik dėl savo kaltės nepasinaudojo įstatyme nustatytomis galimybėmis tinkamai ginčyti atsakovo sprendimus ir veiksmus vykdant viešojo pirkimo procedūras.

13III.

14Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

15Ieškovas UAB „Iglus“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo 2010 m. liepos 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį patenkinti, o nustačius, kad buvo pažeistos procesinės teisės normos, dėl ko neteisingai išspręsta byla - panaikinti teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

161. Ieškovas 2010 m. vasario 9 d. gautu atsakovo 2010 m. vasario 4 d. raštu Nr. SDI-295 buvo informuotas, jog Viešojo pirkimo komisija laimėjusiu pripažino ūkio subjektų grupės UAB „Stapora“ ir UAB „Panprojektas“ pasiūlymą ir laimėjusį tiekėją pakvietė atvykti dėl sutarties sudarymo ir pasirašymo. Teismas pripažino aplinkybę, kad rangos sutartis buvo sudaryta 2010 m. vasario 5 d., t.y. jau kitą dieną po 2010 m. vasario 4 d. rašto ieškovui surašymo. Tokiu būdu ieškovui pateikti pretenziją tektų vos per vieną dieną. Toks atsakovo elgesys sudarė išskirtines sąlygas laimėjusių ūkio subjektų grupei bei pažeidė lygiateisiškumo principą.

172. Jeigu teismas manė, kad atsakovas nenagrinėjo pretenzijos, tai darytina išvada, jog ieškovas pateikė ieškinį nustatytu terminu po to, kai sužinojo apie savo interesų pažeidimą. Perkančioji organizacija neteikė ieškovui reikalingos informacijos apie laimėtojo pateikto pasiūlymo mažos kainos pagrindimo realumą. Ši aplinkybė patvirtina, kad perkančioji organizacija galėjo dirbtinai riboti reikalingos ieškovui informacijos pateikimą arba teikė visiškai neinformatyvius raštus tam, kad sutrukdytų ieškovui pasirinkti pažeistų teisių gynimo būdą. Šiuo aspektu negalima sutikti su teismo išvada, kad VPĮ 41 straipsnio 5 dalis ribojo perkančiajai organizacijai galimybę teikti ieškovui informaciją, susijusią su pasiūlymų nagrinėjimu, aiškinimu, vertinimu ir palyginimu, nes ši nuostata nedraudžia informuoti kitų asmenų ir institucijų, turinčių tokią teisę pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovas neturi teisės susipažinti su kito tiekėjo verslo ir komercinę paslaptį sudarančiais dokumentais. Bylos medžiaga nebuvo nustatyta, kad toks lokalinis dokumentas, nustatantis įmonės komercinę paslaptį, būtų priimtas.

183. Ieškovo pretenzijos pateikimo terminas nėra skaičiuotinas nuo preliminarios pasiūlymų eilės pateikimo ieškovui. Ieškovas apie galimai pažeistas teises nežinojo, nes negavo reikiamos informacijos, jam teikiami atsakovo raštai buvo neinformatyvūs arba klaidinantys. Nebuvo aišku, ar dalyvių pasiūlymai atitiko konkurso sąlygas, ar atsakovas tinkamai vykdė viešųjų pirkimų procedūrą. Ieškovo teises atsakovas pažeidė nenagrinėdamas pretenzijos. Ieškovas pateikė pretenziją (2010 m. vasario 9 d. raštą) tikslu informuoti perkančiąją organizaciją dėl suinteresuotų asmenų atitikimo kvalifikaciniams reikalavimams. Pretenzijoje ieškovas pateikė svarbią informaciją, kuri turi įtakos visam pirkimui ir viešajam interesui, o tai reiškia, jog komisija turėjo įsitikinti ir patikrinti pateiktą informaciją.

194. Ypatingomis konkrečios bylos aplinkybėmis naikinamojo termino taikymas vis dėlto galėtų pažeisti veiksmingumo principą. Nustačius, kad procesinės taisyklės taikymas pažeidžia veiksmingumo principą – teismai privalo jos netaikyti. Atsižvelgiant į tai, kad pretenzijos pateikimas yra privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo stadija, šis aiškinimas taikytinas ir perkančiajai organizacijai. Be to, šiuo atveju 5 dienų terminas pretenzijai pateikti turėjo būti skaičiuojamas nuo tada, kai ieškovas sužinojo apie jo teisių pažeidimą. Atsakovas, paskelbdamas laimėtoją ir sudarydamas sutartį anksčiau VPĮ nustatyto termino, pažeidė ieškovo teisę ginti savo interesus, atsižvelgiant į naujai atsiradusias aplinkybes. Atsakovo nesąžiningi veiksmai patvirtina, kad jis siekė kuo greičiau, neatsižvelgiant į objektyvias aplinkybes, pasirašyti sutartį su konkurso laimėtoju.

205. Teismas nebuvo priėmęs nutarties skirti bylą nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje. Teismas pažeidė CPK 230 straipsnio reikalavimą parengiamajame teismo posėdyje išsiaiškinti ginčo esmę, galutinai suformuluoti šalių reikalavimų ir atsikirtimų į pareikštus reikalavimus turinį, įrodymus, kuriais šalys grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismas nesivadovavo CPK 232 straipsniu, nustatančiu skyrimo bylą nagrinėti teismo posėdyje procedūrą. Teismas privalėjo priimti nutartį dėl bylos parengimo nagrinėti teisme. Ieškovo atstovas prašė atidėti bylos nagrinėjimą dėl sutarties sudarymo su advokatu teisinei pagalbai teikti, tačiau ši prašymą teismas atmetė. Tokiais teismo padarytais pažeidimais buvo suvaržyta ieškovo teisė į tinkamą teismo procesą, o tai yra savarankiškas skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindas.

21Atsakovas Panevėžio rajono savivaldybės administracija atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepime pažymima, kad pretenzijos pateikimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo pranešimo apie sudarytą preliminarią pasiūlymų eilę išsiuntimo dienos. Ieškovas, gavęs 2010 m. sausio 18 d. raštą ir manydamas, jog toks Viešojo pirkimo komisijos sprendimas yra nepagrįstas, turėjo teisę pareikšti pretenziją per 5 dienas nuo šio rašto gavimo dienos, tačiau nei ieškovas, nei kiti tiekėjai pretenzijų nepateikė. Atsakovas, negavęs nei vienos pretenzijos, ne anksčiau kaip po 10 dienų nuo pranešimo apie preliminarią pasiūlymų eilę išsiuntimo, 2010 m. vasario 4 d. posėdyje patvirtino pasiūlymų eilę ir priėmė sprendimą dėl laimėtojo. Atsakovas, pasibaigus nustatytiems pretenzijų pateikimo ir ieškinio pareiškimo terminams, 2010 m. vasario 5 d. pasirašė su laimėtoju rangos sutartį. Susipažinti su pasiūlymų nagrinėjimo, aiškinimo, vertinimo bei palyginimo informacija gali tik komisijos nariai ir ekspertai. Ieškovas nepatenka į subjektų sąrašą, kurie turi teisę susipažinti su kitų tiekėjų pateikta informacija. Ieškovo 2010 m. vasario 9 d. raštas negali būti laikomas pretenzija. Teismas nepažeidė proceso teisės normų.

22Trečiasis asmuo UAB „Stapora“ atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime pažymima, kad ieškovas apsiribojo ypač formaliu ieškinio pareiškimu, nepateikė įrodymų ir net nebandė įrodyti ieškinio pagrįstumo. Ieškovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Perkančioji organizacija patikrino pateiktus skaičiavimus ir sutiko, kad trečiųjų asmenų pasiūlyme nurodyta kaina yra pagrįsta. Ieškovas reikalauja pateikti konfidencialią informaciją, kurios jam negalima teikti pagal įstatymus. Teismo argumentai dėl pretenzijos ir ieškinio pateikimo terminų yra teisingi. Ieškovas praleido terminą skųsti perkančiosios organizacijos sprendimus, taip pat pavėluotai kreipėsi į teismą. Teismas pagrįstai atmetė ieškinį, taikydamas ieškinio senaties institutą. Ieškovas neteikė pretenzijos dėl laimėtojo pripažinimo, todėl jis negali ginčyti pirkimo sutarties. Ieškovo apeliaciniame skunde nurodyti pažeidimai nesudaro pagrindo naikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą.

23IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

24

25Dėl Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytų ikiteisminės ginčo nagrinėjimo stadijos terminų ir jų nesilaikymo teisinių pasekmių

26Ginčui aktualios VPĮ redakcijos 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tiekėjas, kuris mano, jog perkančioji organizacija nesilaikė šio įstatymo reikalavimų ir tuo pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus, turi teisę iki pirkimo sutarties sudarymo pareikšti pretenziją perkančiajai organizacijai dėl perkančiosios organizacijos veiksmų ar priimtų sprendimų. Naudojimasis šia teise yra būtina kreipimosi teisminės gynybos prielaida - pretenzijos pateikimas perkančiajai organizacijai yra privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo stadija. VPĮ 94 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad pretenzija pateikiama perkančiajai organizacijai raštu per 5 dienas nuo dienos, kurią tiekėjas sužinojo arba turėjo sužinoti apie tariamą savo teisėtų interesų pažeidimą. Perkančioji organizacija privalo išnagrinėti pretenziją ir priimti motyvuotą sprendimą ne vėliau kaip per 5 dienas nuo pretenzijos gavimo dienos, o apie priimtą sprendimą – ne vėliau kaip kitą darbo dieną pranešti pretenziją pateikusiam tiekėjui (VPĮ 94 str. 5 d.). Įstatyme taip pat nustatyta, kad tais atvejais, kai perkančioji organizacija pretenzijos nepatenkina ar neišnagrinėja įstatyme nustatyta tvarka ir terminais, tiekėjas turi teisę kreiptis į teismą (VPĮ 95 straipsnio 1 dalis), t. y. esant vienai nurodytų aplinkybių atsiranda įstatyme nustatytos kreipimosi į teismą prielaidos. Pažymėtina, kad perkančioji organizacija nagrinėja tik tas tiekėjų pretenzijas, kurios gautos iki pirkimo sutarties sudarymo (VPĮ 94 straipsnio 2 dalis). Aptartų normų analizė leidžia daryti išvadą, kad su pirkimo sutarties sudarymo momentu išnyksta tiekėjo teisės pareikšti pretenziją galiojimas - pirkimo sutartį sudarius, ši tiekėjo teisė išnyksta ir pasinaudojimas ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka tampa negalimas. Pirkimo sutarties sudarymas yra įstatymo nustatyto naikinamojo pretenzijos pateikimo termino pabaigos momentas. Šį terminą nustatančios ir perkančiajai organizacijai nagrinėti po pirkimo sutarties sudarymo pateiktas tiekėjų pretenzijas draudžiančios normos yra imperatyvios, todėl jų pažeidimas reiškia, kad ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka yra nebegalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario mėn. 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2009).

27Pradiniame ieškinio pareiškime, kurį AB „Iglus“ teikė teismui 2010 m. kovo 1 d., greta kitų reikalavimų buvo pareikšti šie reikalavimai: panaikinti atsakovo Viešojo pirkimo komisijos 2010 m. vasario 4 d. sprendimą dėl viešojo pirkimo laimėtojo nustatymo; laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindu uždrausti atsakovui sudaryti sutartį su pirkimo laimėtoju, o jei paaiškėtų, kad tokia sutartis jau sudaryta – sustabdyti jos vykdymą; paaiškėjus, kad atsakovas jau sudarė sutartį su pirkimo laimėtoju – pripažinti sutartį niekine ir negaliojančia (t. 1, b. l. 15-19). Kaip matyti, pirmasis iš išvardintų dalies ieškinio reikalavimų susijęs su konkrečią dieną priimtu perkančiosios organizacijos (atsakovo) sprendimu - Viešojo pirkimo komisijos 2010 m. vasario 4 d. nutarimu pripažinti laimėjusiu ūkio subjektų grupės UAB „Stapora“ ir UAB „Panprojektas“ pasiūlymą (t. 1, b. l. 192-193).

28VPĮ 18 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad pirkimo sutartis negali būti sudaroma tol, kol nesibaigė VPĮ nustatyti tiekėjų pretenzijų pateikimo ir ieškinio pareiškimo terminai, o VPĮ 94 straipsnio 3 dalyje – perkančioji organizacija, gavusi tiekėjo rašytinę pretenziją, sustabdo pirkimo procedūras, kol ši pretenzija bus išnagrinėta ir priimtas sprendimas. Tai reiškia, kad pagal VPĮ perkančioji organizacija, priėmusi sprendimą paskelbti pirkimo laimėtoją, gali sudaryti viešojo pirkimo sutartį ne anksčiau, kai baigiasi tiekėjų pretenzijų padavimo terminas. Jei per VPĮ nustatytą terminą perkančioji organizacija negavo tiekėjų pretenzijų, šiam terminui suėjus ji gali sudaryti pirkimo sutartį su laimėtoju. Per nurodytą terminą tiekėjui pateikus pretenziją perkančiajai organizacijai, viešojo pirkimo sutartis gali būti sudaryta tik po to, kai perkančioji organizacija šią pretenziją išnagrinėja VPĮ nustatyta tvarka ir sąlygomis ir pasibaigia ieškinio padavimo terminas. Kaip minėta, pretenzija pateikiama perkančiajai organizacijai raštu per 5 dienas nuo dienos, kurią tiekėjas sužinojo arba turėjo sužinoti apie tariamą savo teisėtų interesų pažeidimą (VPĮ 94 str. 1 d.). Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovo pranešimą apie Viešojo pirkimo komisijos 2010 m. vasario 4 d. sprendimą dėl laimėjusio pasiūlymo (pirkimo konkurso laimėtojo) bei kitų tą dieną priimtų komisijos sprendimų ieškovas gavo 2010 m. vasario 10 d. (t. 1, b. l. 38). Nuo šio pranešimo gavimo dienos pirkime dalyvavusiam ieškovui AB „Iglus“ skaičiuotina pretenzijos perkančiajai organizacijai dėl 2010 m. vasario 4 d. komisijos priimtų sprendimų pateikimo termino pradžia. Tačiau kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovas jau 2010 m. vasario 5 d. sudarė darbų pirkimo (rangos) sutartį su paskelbtu laimėtoju (t. 1, b. l. 53-62). Sutarties sudarymas pagal VPĮ 7 straipsnio 3 dalies 1 punktą reiškė pirkimo pabaigą. Jis taip pat reiškė ir ieškovo, kaip dalyvio, teisės reikšti pretenziją dėl perkančiosios organizacijos 2010 m. vasario 4 d. priimtų sprendimų galiojimo išnykimą. Šioje byloje nagrinėjamu atveju buvo susidariusi tokia faktinė situacija, kada dar iki gaudamas atsakovo pranešimą apie Viešojo pirkimo komisijos 2010 m. vasario 4 d. sprendimus, kuriuos įvertinęs ieškovas galėjo subjektyviai manyti apie savo teisių ar interesų pažeidimą, jis nebegalėjo pasinaudoti ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, nes atsakovui jau 2010 m. vasario 5 d. sudarius viešojo pirkimo sutartį pasibaigė VPĮ 93 straipsnio 1 dalyje ir 94 straipsnio 2 dalyje nustatytas naikinamasis pretenzijos pateikimo terminas. Kadangi atsakovas nesudarė ieškovui bei kitiems pirkimo dalyviams galimybės pasinaudoti ikiteismine pretenzine ginčų dėl pasiūlymų eilės patvirtinimo ir pirkimo laimėtojo paskelbimo išsprendimo tvarka, pirmosios instancijos teismui skundžiamame sprendime nebuvo jokio teisinio pagrindo daryti išvadų apie tai, kad ieškovas turėjo teisę per penkias dienas nuo pranešimo apie Viešojo pirkimo komisijos 2010 m. vasario 4 d. nutarimus gavimo (nuo 2010 m. vasario 10 d. iki 15 d.) pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai, tačiau per VPĮ nustatytą terminą pretenzijos dėl pirkimo laimėtojo paskelbimo nepateikė. Pažymėtina, kad šioje byloje priimtoje Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartyje (t. 1, b. l. 67-67) buvo konstatuota, jog pirkimo sutarties sudarymas yra įstatymo nustatyto naikinamojo pretenzijos pateikimo termino pabaigos momentas, o po sutarties sudarymo pateiktas tiekėjų pretenzijas perkančiajai organizacijai priimti ir nagrinėti draudžiančios normos yra imperatyvios. Nurodytoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje aiškiai pasakyta, kad jau 2010 m. vasario 5 d. sudarius darbų pirkimo (rangos) sutartį, ieškovas nebeturėjo galimybės pasinaudoti šios kategorijos byloms nustatyta išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarka, ikiteisminis ginčo nagrinėjimas nebebuvo galimas, todėl pirmosios instancijos teismas be pagrindo buvo atsisakęs priimti pirminį ieškovo ieškinį motyvuojant tuo, jog AB „Iglus“ nesilaikė įstatymų nustatytos tai bylų kategorijai išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos. Priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas be pagrindo nesivadovavo ne tik įstatymo nuostatomis dėl naikinamojo pretenzijos pateikimo termino pabaigos momento, bet ir konkrečiais bei vienareikšmiškais aukštesnės instancijos teismo išaiškinimais.

29Nagrinėjamos bylos kontekste negalima sutikti su atsakovo reiškiama pozicija, kad VPĮ reglamentuota pretenzijų pateikimo bei ieškinių padavimo tvarka ir terminai taikytini tik ginčų dėl preliminarios pasiūlymų eilės nustatymo atvejais. Remiantis VPĮ 39 straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostatomis perkančioji organizacija patvirtinti pasiūlymų eilę ir priimti sprendimą dėl laimėjusio pasiūlymo gali tik tada, kai šio įstatymo nustatyta tvarka išnagrinėtos pasiūlymus pateikusių dalyvių pretenzijos ir ieškiniai (jeigu tokių buvo gauta), bet ne anksčiau kaip po 10 dienų nuo pranešimo apie preliminarią pasiūlymų eilę išsiuntimo dalyviams dienos. Pasak atsakovo, nesant pretenzijų ar ieškinių dėl sprendimo nustatyti preliminarią pasiūlymų eilę, perkančioji organizacija be kokių nors laiko ribojimų gali priimti sprendimą dėl laimėjusio pasiūlymo ir sudaryti pirkimo sutartį. Su tokiu VPĮ nuostatų aiškinimu negalima sutikti, nes jis neatitinka tiek VPĮ normų sisteminės struktūros, tiek viešuosius pirkimus reguliuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo teisminės praktikos. Be to, jeigu laikytis atsakovo pozicijos dėl pretenzijų pateikimo ir ieškinių padavimo terminų taikymo tvarkos, tampa neaišku, kokiu tikslu atsakovo vykdyto Supaprastinto atviro pirkimo konkurso sąlygų (t. 1, b. l. 111-146) 71 punkte buvo nustatyta Viešojo pirkimo komisijos pareiga priėmus sprendimą dėl laimėjusio pasiūlymo, apie šį sprendimą nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas pranešti kiekvienam pasiūlymą pateikusiam tiekėjui.

30Kaip jau pažymėta šioje nutartyje, VPĮ 18 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad pirkimo sutartis negali būti sudaroma tol, kol nesibaigė VPĮ nustatyti tiekėjų pretenzijų pateikimo ir ieškinio pareiškimo terminai. Tokia pati nuostata įrašyta ir Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m birželio 19 d. įsakymu Nr.A- 564 patvirtintų Supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių (galiojo nuo 2009-06-22 iki 2010-04-21) 130 punkte. Tai reiškia, kad pagal VPĮ perkančioji organizacija turi sulaukti pretenzijų ir ieškinių išnagrinėjimo (jei tokių gauta) rezultatų ne tik prieš tvirtinant preliminarią pasiūlymų eilę ir nustatant laimėtoją, bet ir priėmusi sprendimą dėl preliminarios pasiūlymų eilės patvirtinimo ir pirkimo laimėtojo paskelbimo, o sudaryti viešojo pirkimo sutartį gali taip pat ne anksčiau, kai baigiasi tiekėjų pretenzijų padavimo terminas. Vadinasi, turi būti užtikrinta tiekėjų teisė įstatymo numatyta tvarka ir terminu reikšti pretenzijas dėl perkančiosios organizacijos sprendimo, kuriuo nustatomas pirkimo laimėtojas. Jei per VPĮ nustatytą terminą perkančioji organizacija negavo tiekėjų pretenzijų, tik šiam terminui suėjus ji gali sudaryti pirkimo sutartį su laimėtoju. Turint omenyje VPĮ 94 straipsnio 1 dalyje nustatyto penkių dienų termino pretenzijai pateikti trumpumą, darytina išvada, kad situacija, kuomet tiekėjas dėl sprendimų dėl pasiūlymų eilės patvirtinimo ir laimėjusio pasiūlymo paskelbimo nebegali paduoti pretenzijos vien todėl, jog po šių sprendimų priėmimo tuoj pat sudaroma pirkimo sutartis, ne tik neatitinka įstatymo nuostatų, bet ir iš esmės suvaržo tiekėjų galimybes pasinaudoti įstatymu suteiktomis teisėmis ir dėl to neatitinka perkančiosios organizacijos sprendimų ir veiksmų peržiūros procedūrų veiksmingumo principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario mėn. 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2009). Taip pat pažymėtina, kad lygiateisiškumo principo reikalavimai taikytini visam viešojo pirkimo procesui, o tai reiškia, jog perkančioji organizacija privalo sudaryti visiems tiekėjams vienodas galimybes dalyvauti visose pirkimo procedūrose, taigi ir pasinaudoti teise ginčyti visus perkančiosios organizacijos veiksmus ar sprendimus. Perkančiosios organizacijos veiksmų apskundimo procedūra yra savarankiška kiekvieno atskiro tiekėjo atžvilgiu ir priklauso nuo jo poreikio ginti savo galbūt pažeistus interesus. Teisė pateikti pretenziją pagal įstatymą yra suteikta kiekvienam tiekėjui, manančiam, kad perkančioji organizacija pažeidė jo interesus, todėl tokie atvejai, kai perkančioji organizacija, priėmusi sprendimus dėl pasiūlymų eilės patvirtinimo ir laimėjusio pasiūlymo paskelbimo ir apie tai išsiuntusi pranešimus suinteresuotiems tiekėjams, tuoj pat (byloje nagrinėjamu atveju - jau kitą dieną po tokių sprendimų priėmimo) sudaro pirkimo sutartį su pirkimo laimėtoju, reiškia ir nukrypimą nuo lygiateisiškumo principo. Šioje byloje nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija po 2010 m. vasario 5 d. pateiktų pretenzijų nebegalėjo priimti ir nagrinėti, nes tą dieną buvo sudaryta darbų pirkimo (rangos) sutartis. Kadangi perkančioji organizacija pirkimo sutartį sudarė anksčiau, nei ieškovas gavo atsakovo pranešimą apie sprendimus dėl pasiūlymų eilės patvirtinimo ir laimėjusio pasiūlymo, tokia situacija lėmė ieškovo įstatyminės teisės kreiptis teisminės gynybos atsiradimą nebetaikant privalomos ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos.

31VPĮ nustatytas dešimties dienų terminas ieškiniui paduoti, skaičiuojamas nuo tos dienos, kai tiekėjas sužinojo ar turėjo sužinoti apie perkančiosios organizacijos pretenzijos išnagrinėjimą arba, jei pretenzija per nustatytą terminą nebuvo išnagrinėta, – per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią pretenzija turėjo būti išnagrinėta (VPĮ 93 str. 2 d., 95 str. 1 d.). Taigi VPĮ nustatytas sutrumpintas ieškinio padavimo terminas (CK 1.125 straipsnio 2 dalis). Jei atsakovas būtų laikęsis VPĮ 18 straipsnio 9 dalies nuostatų ir nesudaręs pirkimo sutarties su laimėtoju tol, kol nesibaigė galimų pretenzijų dėl Viešojo pirkimo komisijos 2010 m. vasario 4 d. sprendimų pateikimo terminas, paskutinė diena ieškovui pretenzijai dėl konkurso laimėtojo paskelbimo pateikti būtų 2010 m. vasario 17 d. (pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta, kad pretenzija turėjo būti pateikta iki 2010 m. vasario 15 d., neatkreipiant dėmesio, kad 2010 m. vasario 14-16 d. buvo nedarbo dienos). Įstatyme nustatytas maksimalus terminas perkančiajai organizacijai išnagrinėti pretenziją ir priimti motyvuotą sprendimą yra penkios dienos nuo pretenzijos gavimo dienos. Šiuo atveju galimos ieškovo pretenzijos išnagrinėjimo paskutinė diena būtų 2010 m. vasario 22 d. Vadovaujantis VPĮ 95 straipsnio 1 dalies nuostatomis dėl dešimties dienų termino ieškiniui paduoti, skaičiuojamo nuo tos dienos, kai tiekėjas sužinojo ar turėjo sužinoti apie perkančiosios organizacijos pretenzijos išnagrinėjimą arba, jei pretenzija per nustatytą terminą nebuvo išnagrinėta (nebuvo nagrinėjama), – per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią pretenzija turėjo (galėjo) būti išnagrinėta, laikytina, kad ieškovo pirminis ieškinys, kurio gavimas teisme registruotas 2010 m. kovo 1 d., buvo pateiktas nepraleidus ieškinio senaties termino. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas ieškinį teismui turėjo paduoti per 10 dienų terminą, skaičiuojamą nuo darbų pirkimo (rangos) sutarties su laimėtoju sudarymo dienos (nuo 2010 m. vasario 5 d.), yra paremta netinkamu teisės normų taikymu, todėl neteisėta. Tokia išvada taip pat yra ir nepagrįsta, nes teismo sprendime nurodoma, kad ieškovas apie atsakovo ir pirkimo laimėtojo sutartį sužinojo jos sudarymo dieną, nors byloje nėra jokio tai patvirtinančio įrodymo. VPĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija kandidatams ir dalyviams nedelsdama, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, praneša apie priimtą sprendimą dėl pirkimo sutarties ar preliminarios sutarties sudarymo. Kaip jau minėta, pagal byloje esančius duomenis atsakovas 2010 m. vasario 4 d. pranešimu pateikė informaciją apie pirkimo laimėtoją ir jo kvietimą atvykti sudaryti ir pasirašyti pirkimo sutartį (ieškovas šį pranešimą gavo 2010 m. vasario 10 d.), tačiau nėra jokių duomenų apie tai, kada ieškovui buvo pranešta apie 2010 m. vasario 5 d. pasirašytą pirkimo sutartį ar kada jis apie sutarties sudarymo momentą sužinojo ar galėjo ir turėjo sužinoti kitais būdais.

32Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad atsakovas ir jo pusėje dalyvaujantys tretieji asmenys neturėjo pagrindo savo atsikirtimų į ieškinį grįsti ieškovo nesilaikymu ikiteisminės ginčų sprendimo tvarkos ir praradimu subjektyviosios teisės kreiptis į teismą dėl tokios tvarkos nesilaikymo, taip pat argumentais dėl ieškinio senaties termino pasibaigimo teisinių padarinių taikymo, o pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo ieškinį atmesti dėl ieškinio senaties termino pasibaigimo.

33Dėl pareigos pagrįsti pasiūlyme nurodytą neįprastai mažą kainą ir tokio pagrindimo vertinimo

34Ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimai grindžiami tuo pagrindu, kad šio pirkimo dalyvio teisės ir interesai buvo ar galėjo būti pažeisti dėl pirkimą laimėjusių subjektų grupės (trečiųjų asmenų byloje) UAB „Stapora“ ir UAB „Panprojektas“ pasiūlyme nurodytos nepagrįstai mažos kainos arba perkančiosios organizacijos netinkamo neįprastai mažos kainos pagrindimą patvirtinančių įrodymų įvertinimo. Ieškinyje pažymima, kad dėl trečiųjų asmenų pasiūlyme nurodytos neįprastai mažos kainos pagrįstumo įrodymų pateikimo ieškovas ne kartą kreipėsi į atsakovą, bet iš jo gavo tik vieną neinformatyvų atsakymą, o kainos pagrindimą ir įvertinimą įrodančių duomenų atsakovas ieškovui iš viso nepateikė. Ieškovo teigimu, negavęs reikiamos informacijos ir duomenų, jis negalėjo įvertinti trečiųjų asmenų pasiūlyme nurodytos neįprastai mažos kainos pagrįstumo, todėl negalėjo galutinai apsispręsti dėl jo teisių ir teisėtų interesų galimo pažeidimo. Taigi, šioje byloje keliamas neįprastai mažos kainos pagrindimo klausimas.

35Nors pirmosios instancijos teismas sprendimą atmesti ieškinį iš esmės grindė ieškinio senaties termino praleidimo teisiniais padariniais, tačiau sprendime analizavo bei vertino ieškovo nurodytas aplinkybes dėl trečiųjų asmenų pasiūlyme nurodytos kainos pagrįstumo ir padarė išvadą, kad perkančioji organizacija (atsakovas) įsitikino trečiųjų asmenų pasiūlyme nurodytos neįprastai mažos kainos pagrįstumu ir gebėjimo įvykdyti darbų pirkimo sutartį už tokią kainą realumu. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada teisėjų kolegija sutinka.

36VPĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu pateiktame pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina yra neįprastai maža, perkančioji organizacija privalo pareikalauti, kad dalyvis pagrįstų siūlomą kainą, o jeigu dalyvis nepateikia tinkamų kainos pagrįstumo įrodymų, pasiūlymą privalo atmesti. Neįprastai mažos pasiūlyme nurodytos kainos apibrėžimas pateiktas Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2009 m. rugsėjo 30 d. įsakyme Nr. 1S-96, kuriame apibrėžta, kad pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų ar darbų neįprastai maža kaina – tai tiekėjo pasiūlyme nurodyta kaina, kuri perkančiosios organizacijos vertinimu gali būti nepakankama viešojo pirkimo sutarties tinkamam įvykdymui (įsakymo 1 p.). Šio įsakymo 2 punkte konkretizuoti neįprastai mažos kainos apibrėžimo kriterijai, nustatant, kad pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina visais atvejais turi būti laikoma neįprastai maža, jeigu ji atitinka bent vieną iš šių sąlygų: yra 15 ir daugiau procentų mažesnė už visų tiekėjų, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių, pasiūlytų kainų aritmetinį vidurkį (įsakymo 2.1 papunktis); yra 30 ir daugiau procentų mažesnė nuo suplanuotų viešajam pirkimui skirti lėšų (įsakymo 2.2 papunktis). Byloje nėra ginčo dėl to, kad trečiųjų asmenų (ūkio subjektų grupės) UAB „Stapora“ ir UAB „Panprojektas“ pasiūlyme nurodyta rekonstravimo darbų atlikimo su projektinės dokumentacijos paruošimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugų teikimu kaina daugiau kaip 15 procentų mažesnė už kitų konkurso dalyvių, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių, pasiūlytų kainų aritmetinį vidurkį (t. 1, b. l. 187-189).

37Neįprastai mažos kainos institutas tiesiogiai susijęs su tiekėjų pasiūlymų vertinimu ir laimėtojo išrinkimu, nes tiekėjo pasiūlymas, atsižvelgiant vien tik į jame nurodytos kainos mažumą, negali būti bet kokiu atveju priimtiniausias, nes siūloma žymiai mažesnė kaina gali būti ekonomiškai nepagrįsta, sukelti pagrįstų abejonių jo sugebėjimu laiku ir tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį ar įtarimų dėl elgesio (veiksmų) galimo nesąžiningumo. Neįprastai mažos kainos viešuosiuose pirkimuose teisinis reglamentavimas, visų pirma, yra skirtas perkančiajai organizacijai apsisaugoti nuo išvardytų grėsmių. Kita vertus, šis institutas taikytinas tik siekiant įsitikinti tiekėjo pasiūlymo pagrįstumu ir realumu, taigi jo taikymas yra ribinis. Be to, VPĮ 40 straipsnyje įtvirtintu neįprastai mažos kainos instituto teisiniu reglamentavimu siekiama apsaugoti ir pirkimo dalyvį, pasiūliusį neįprastai mažą kainą, nuo vienašališko perkančiosios organizacija sprendimo atmesti jo pasiūlymą dėl neįprastai mažos pasiūlytos kainos, prieš tai nesuteikus jam galimybės pateikti savo pasiūlymo pagrįstumo paaiškinimų. Pagal VPĮ nustatytą teisinį reguliavimą perkančioji organizacija visais atvejais privalo pareikalauti dalyvio, pasiūliusio neįprastai mažą kainą, pagrįsti šį pasiūlymą, o tokio dalyvio pasiūlymas turi būti atmetamas tik tokiu atveju, jeigu jis per perkančiosios organizacijos nustatytą terminą nepateikia neįprastai mažos kainos pagrįstumo įrodymų. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad remiantis VPĮ įtvirtintais neįprastai mažos kainos instituto tikslais, neįprastai maža pasiūlyta kaina per se nėra kliūtis viešojo pirkimo sutarčiai sudaryti. Tik tokia neįprastai maža kaina, kurios tiekėjas negali pagrįsti, t.y. įrodyti, kad pasiūlyta kaina jis galės tinkamai ir laiku įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, suponuoja perkančiosios organizacijos pareigą atmesti tokį tiekėjo pasiūlymą. Atsižvelgiant į tai, taip pat remiantis racionalaus lėšų panaudojimo imperatyvu, perkančioji organizacija pagal VPĮ 40 straipsnį privalo atmesti dalyvio pasiūlymą tik dėl nepagrįstos neįprastai mažos kainos. Pažymėtina, kad neįprastai mažos kainos pagrindimas ir jo vertinamas yra individuali kategorija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės mėn. 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2010). Dėl to, ar neįprastai maža kaina yra pagrįsta, sprendžia pati perkančioji organizacija, atsižvelgdama į VPĮ reikalavimus ir konkrečius objektyvius kriterijus: rinkos kainas, tiekėjų konkurse pasiūlytas kainas, analogiškas sutartis ir pan. Pabrėžtina ir ta esminę reikšmę turinti aplinkybė, kad iš VPĮ nustatyto reglamentavimo išplaukia, jog pareiga supaprastintuose pirkimuose tikrinti neįprastai mažą kainą ir atmesti pasiūlymą dėl jos nepagrindimo yra nustatyta alternatyviųjų, bet ne imperatyviųjų normų. Supaprastintų viešųjų pirkimų pavyzdinių taisyklių 69.5 punkte nurodyta, kad kai pateiktame pasiūlyme nurodoma neįprastai maža kaina, perkančioji organizacija turi teisę (ketindama atmesti pasiūlymą – privalo) pareikalauti iš tiekėjo raštiško kainos sudėtinių dalių pagrindimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio mėn. 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2010). Šios bylos kontekste pažymėtina, kad atsakovas (perkančioji organizacija) vykdė supaprastintą darbų ir paslaugų pirkimą (supaprastintą atvirą konkursą), todėl jos pareigos dėl neįprastai mažos kainos pagrindimo buvo apspręstos alternatyviųjų teisės normų, įtvirtinančių taisyklę, kad perkančioji organizacija pareikalauti iš tiekėjo pagrįsti pasiūlyme nurodytos neįprastai mažos kainos pagrindimą privalo tik tokiu atveju, kada ji ketina atmesti pasiūlymą, o kitais atvejais ji gali pasinaudoti tokio pareikalavimo teise. Ši aplinkybė atsispindi ir atsakovo vykdyto supaprastinto konkurso sąlygų 64 punkte.

38Kaip jau pažymėta, neįprastai mažos kainos institutas viešuosiuose pirkimuose yra ne priemonė atmesti tiekėjo, pasiūliusio mažą kainą, pasiūlymą, bet galimybė įsitikinti tokio tiekėjo pasiūlymo rimtumu, pagrįstumu bei gebėjimu įvykdyti sutartį už pasiūlytą kainą. Atsakovo vykdyto konkurso sąlygų 64 punkto turinys taip pat leidžia daryti išvadą apie perkančiosios organizacijos tikslą įvertinti riziką, kiek tai susiję su tiekėjo, kurio pasiūlyme nurodyta neįprastai maža kaina, gebėjimu tinkamai įvykdyti pirkimo sutartį bei užtikrinti, kad nebūtų sudaromos sąlygos konkurencijos iškraipymui.

39Perkančiajai organizacijai yra suteikta teisė pačiai nuspręsti, kokie tiekėjo pateikto pasiūlymo aspektai, sudėtinės kainos dalys ir skaičiavimai turi būti papildomai pagrįsti. Toks paaiškinimas grindžiamas tuo, kad neįprastai mažos kainos instituto nuostatų nustatyta privaloma konkretaus pasiūlymo vertinimo procedūra pagrįsta rungtyniškumo principu, reiškiančiu perkančiosios organizacijos pareigą, susipažinus su visais pasiūlymais ir prieš nusprendžiant sudaryti viešojo pirkimo sutartį, iš pradžių raštu paprašyti patikslinimų dėl pasiūlymo, įtariamo esant neįprastu, elementų, kurių pagrindu perkančiajai organizacijai kilo abejonių, bei pareigą vėliau įvertinti šį tiekėjo pasiūlymą pagal jo pateiktus paaiškinimus ir papildomus kainos pagrindimo įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės mėn. 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2010 nuostatos). Iš atsakovo Viešojo pirkimo komisijos 2009 m. gruodžio 9 d. posėdžio protokolo (t. 1, b. l. 162-165) matyti, kad komisija, įvertinusi konkurso dalyvių pasiūlymuose nurodytą kainą ir nustačiusi, jog ūkio subjektų grupės UAB „Stapora“ ir UAB „Panprojektas“ pasiūlyme nurodyta kaina atitinka neįprastai mažos kainos kriterijus, vadovaudamasi konkurso sąlygų 64 punktu nutarė kreiptis į šios ūkio subjektų grupės atstovą dėl mažos kainos pagrindimo, nustatant protingą atsakymo pateikimo laiką. UAB „Stapora“ 2009 m. gruodžio 11 d. rašte, kuriuo atsakoma į perkančiosios organizacijos kreipimąsi pagrįsti pasiūlyme nurodytą kainą (t. 1, b. l. 166), išdėstyti kainos dydį apsprendžiantys veiksniai (galimybė pigiau (didmeninėmis kainomis) tiekti medžiagas ir įrangą, nes pats tiekėjas prekiauja statybinėmis medžiagomis, sumažintas rekonstrukcijos darbų pelningumas, pridėtinės ir statybvietės išlaidos, taip pat darbo užmokestis, nes yra įdiegta atlyginimų sistema, leidžianti ženkliai sutaupyti mokos fondą). Pažymėtina, kad tiekėjai, atsakydami į perkančiųjų organizacijų prašymą pateikti kainos pagrindimą, privalo atsakyti ne tik, kiek yra prašomi, bet ir turi teisę teikti platesnius paaiškinimus, papildomas aplinkybes ar dokumentus. Tiekėjo pasiūlyme nurodyta kaina buvo grindžiama prie minėto 2009 m. gruodžio 11 d. paaiškinimo pridėtais suvestiniais statybos kainos skaičiavimais bei lokalinėmis sąmatomis (t. 1, b. l. 167-175). Perkančioji organizacija sprendė, kad ūkio subjektų grupės UAB „Stapora“ ir UAB „Panprojektas“ atstovas tinkamai įvykdė pareigą pateikti raštišką neįprastai mažos kainos pagrindimą (jos sudėtinių dalių skaičiavimą pagrindžiančias sąmatas). Kainos pagrindimą patvirtinantys įrodymai perkančiosios organizacijos buvo analizuojami ir vertinami. Atsakovo Viešojo pirkimo komisijos 2009 m. gruodžio 21 d. posėdyje (t. 1, b. l. 176-179) buvo pakartotinai svarstomas ūkio subjektų grupės UAB „Stapora“ ir UAB „Panprojektas“ pasiūlymas, gavus iš jos atsakymą dėl mažos kainos pagrindimo ir pateikus suvestinius kainos skaičiavimus, lokalines darbų sąmatas, tiekėjų patvirtinimą apie jų galimybes visus „Techninėje užduotyje“ numatytus darbus atlikti už pasiūlyme nurodytą kainą. Komisijos posėdžio protokole pažymėta, kad visas pateiktas sąmatas tikrino savivaldybės administracijos Vietinio ūkio skyriaus vyr. specialistas A. K., kuris komisijos posėdyje patikino, kad sąmatos atitinka „Techninėje užduotyje“ keliamus reikalavimus ir pastabų dėl jų neturi. Įvertinusi tiekėjų atstovo atsakymą dėl pasiūlyme nurodytos kainos ir pateiktus ją pagrindžiančius įrodymus, komisija nutarė pripažinti ūkio subjektų grupės UAB „Stapora“ ir UAB „Panprojektas“ pasiūlymą tinkamu. Šios aplinkybės parodo, kad perkančiajai organizacijai pateikti kainos pagrindimo įrodymai buvo priimtini, o jų turinys pakankamas tam, kad perkančioji organizacija įsitikintų pasiūlymo rimtumu ir šios subjektų grupės gebėjimu nurodytos kainos apimtyje įvykdyti pirkimo sutartį. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovas, kaip perkančioji organizacija, tinkamai įvykdė pareigą ar naudojosi įstatyme numatyta teise paprašyti neįprastai mažos kainos pagrindimo, o tretieji asmenys pagal perkančiosios organizacijos nurodymus tinkamai įvykdė pareigą pateikti pasiūlyme nurodytos kainos pagrįstumą patvirtinančius įrodymus.

40Ieškovas, teigdamas, kad trečiųjų asmenų pasiūlyme nurodyta kaina gali būti nepagrįstai maža, nurodė, jog patikrinti šią prielaidą sutrukdė ta aplinkybė, kad jis prašė, bet iš atsakovo negavo trečiųjų asmenų pasiūlyme nurodytos kainos pagrindimo įrodymų, todėl negalėjo jų įvertinti ir pateikti savo išvadas dėl kainos realumo. Visi trečiųjų asmenų pasiūlyme nurodytos kainos pagrįstumą patvirtinantys įrodymai buvo pateikti į bylą (atsakovo atstovė pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad visi duomenys, kuriuos analizavo ir vertino perkančioji organizacija svarstydama trečiųjų asmenų nurodytos kainos pagrindimą, buvo pateikti į bylą kartu su atsiliepimu į ieškovo ieškinį), tačiau ieškovas nei pirmosios instancijos teisme, nei su apeliaciniu skundu nepateikė jokių įrodymų (suvestinių skaičiavimų, lokalinių sąmatų, techninių specifikacijų ar kitokių duomenų), kuriais būtų paneigiami trečiųjų asmenų pateikti jų pasiūlyme nurodytos kainos pagrindimo įrodymai ar kurie leistų manyti, jog perkančioji organizacija netinkamai įvertino kainos pagrįstumo įrodymus. Konstatuotina, kad ieškovas neįrodė ieškinyje išdėstytų motyvų dėl spėjamo (galimo) savo teisių ir interesų pažeidimo atsakovo vykdytame viešojo pirkimo procese, siejamo su pirkimo laimėtojų (trečiųjų asmenų) pasiūlyme nurodytos neįprastai mažos kainos (ne)pagrįstumu. Ieškovas visiškai neįrodinėjo aplinkybės, kad už trečiųjų asmenų pasiūlyme nurodytą kainą nebus įmanoma tinkamai įvykdyti sutartį pagal pirkimo dokumentuose nurodytas sąlygas. Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą nuspręsti, kad perkančioji organizacija pagal pateiktus mažos pasiūlymo kainos pagrindimo įrodymus įsitikino šios kainos realumu ir šis įsitikinimas priešingo turinio įrodymais nepaneigtas. Teisėjų kolegija taip pat sprendžia, kad atsakovas (perkančioji organizacija) nepiktnaudžiavo VPĮ jai suteikta diskrecijos teise ir pagrįstai, remdamasis trečiųjų asmenų UAB „Stapora“ ir UAB „Panprojektas“ atstovo pateiktais pasiūlyme nurodytos kainos pagrindimo įrodymais, pripažino, kad šie asmenys tinkamai pagrindė savo pasiūlyme nurodytą kainą.

41Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog ieškovas nepagrįstai reikalavo iš perkančiosios organizacijos ne tik informacijos, bet ir dokumentų apie trečiųjų asmenų pasiūlyme nurodytos nepagrįstai mažos kainos pagrindimą. Pasiūlymo kaina, o taip pat jos sudėtines dalis pagrindžiantys elementai, laikytini esmine pasiūlymo turinio dalimi. VPĮ 16 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Viešojo pirkimo komisijos nariai ir komisiją sudariusios organizacijos pakviesti ekspertai negali teikti jokios informacijos tretiesiems asmenims apie tiekėjų pateiktų pasiūlymų turinį, išskyrus Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytus atvejus. Reaguodama į ieškovo 2010 m. sausio 18 d. prašymą suteikti informaciją apie tai, ar buvo pateiktas pasiūlymas tretiesiems asmenims pateikti pasiūlyme nurodytos kainos pagrindimo įrodymus ir ar tokie įrodymai buvo pateikti bei vertinami, perkančioji organizacija 2011 m. sausio 21 d. rašte (t. 1, b. l. 37) atsakė, jog ūkio subjektų grupė pateikė papildomus dokumentus neįprastai mažai kainai pagrįsti, kad pateiktų dokumentų pagrindu buvo priimti Viešojo pirkimo komisijos sprendimai, su kuriais nesutinkant galima vykdyti pretenzijų ar skundų pateikimo procedūras. VPĮ 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kokio turinio informaciją turi pateikti perkančioji organizacija, gavusi kandidato ar dalyvio raštu pateiktą prašymą. To paties straipsnio 5 dalyje nurodoma, kad susipažinti su informacija, susijusia su pasiūlymų nagrinėjimu, aiškinimu, vertinimu ir palyginimu, gali tiktai Viešojo pirkimo komisijos nariai ir perkančiosios organizacijos pakviesti ekspertai, Viešųjų pirkimų tarnybos atstovai, perkančiosios organizacijos vadovas, jo įgalioti asmenys, kiti asmenys ir institucijos, turinčios tokią teisę pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu įgalioti Europos Sąjungos finansinę paramą administruojantys viešieji juridiniai asmenys. Kandidatai ir dalyviai nepriskirtini prie nurodytoje normoje išvardintų informacijos gavimo teisės subjektų. Ieškovo teiginys, kad jo teisė gauti informaciją ir dokumentus apie kito konkurso dalyvio pasiūlyme nurodytos kainos dydį pagrindžiančius įrodymus bei apie tokių įrodymų analizavimą ir vertinimą perkančiojoje organizacijoje esą įtvirtinta VPĮ 41 straipsnio nuostatomis, yra teisiškai nepagrįsta. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovas, kaip perkančioji organizacija, nepažeidė VPĮ normų ir įstatyme įtvirtintų principų dėl informacijos kandidatams ir dalyviams teikimo pobūdžio, turinio ir apimties.

42Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad perkančioji organizacija, vertindama trečiųjų asmenų pasiūlymo kainą ir pateiktus tokios kainos pagrindimo įrodymus, taip pat teikdama tuo klausimu atitinkamo turinio ir apimties informaciją ieškovui, nepažeidė viešųjų pirkimų principų ir tinkamai vykdė savo pareigas, VPĮ nustatytas perkančiajai organizacijai, todėl nėra pagrindo naikinti ginčijamų jos sprendimų dėl preliminarios pasiūlymų eilės nustatymo, pasiūlymų eilės patvirtinimo ir pirkimo laimėtojo paskelbimo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas dėl ieškovo ginčijamų perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumo, tinkamai aiškino viešuosius pirkimus reglamentuojančias materialiosios teisės normas, todėl atmesdamas ieškinį priėmė iš esmės teisingą procesinį sprendimą.

43Teisminėje ginčų dėl viešųjų pirkimų praktikoje akcentuojama, kad perkančiosios organizacijos veiksmų ir sprendimų panaikinimas pateisinamas tik dėl esminių pažeidimų, kuriais pažeidžiamos imperatyviosios VPĮ nuostatos. Imperatyviųjų teisės normų pažeidimas vykdant viešuosius pirkimus gali reikšti esminių įstatyme nustatytų taisyklių ar viešųjų pirkimų principų, dėl kurių buvo pažeistos nevaržomos konkurencijos sąlygos, pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-295/2005, 2007 m. birželio 22 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-295/2007, ir kt.). Šioje nutartyje konstatuotas atsakovo, kaip perkančiosios organizacijos, padarytas VPĮ 18 straipsnio 9 dalies nuostatų pažeidimas, pasireiškęs tuo, kad pirkimo sutartis su laimėtoju buvo sudaryta anksčiau, nei baigėsi VPĮ nustatytas pretenzijų dėl pasiūlymų eilės patvirtinimo ir laimėtojo nustatymo pateikimo terminas, t.y. kad nebuvo sudarytos galimybės laikantis ikiteisminės ginčų sprendimo tvarkos pateikti dalyviams pretenzijas dėl ieškovo ginčijamų perkančiosios organizacijos sprendimų, nesudaro pagrindo išvadai, jog tie ginčijami sprendimai yra neteisingi. Šioje nutartyje konstatuota, kad susidariusi situacija, kada perkančioji organizacija pirkimo sutartį sudarė anksčiau, nei ieškovas gavo atsakovo pranešimą apie sprendimus dėl pasiūlymų eilės patvirtinimo ir laimėjusio pasiūlymo, lėmė ieškovo įstatyminės teisės kreiptis teisminės gynybos atsiradimą nebetaikant privalomos ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos. Teismine tvarka išnagrinėjus ir įvertinus ieškovo pretenzijas dėl atsakovo, kaip perkančiosios organizacijos, veiksmų ir sprendimų, pažeidusių ar galėjusių pažeisti ieškovo teises ir interesus dalyvaujant viešojo pirkimo procedūrose, nustatyta, kad ginčijami atsakovo veiksmai ir sprendimai, susiję su pasiūlymų eilės nustatymu bei patvirtinimu, taip pat pirkimo laimėtojo paskelbimu, atlikti ir priimti nepažeidžiant esminių įstatyme nustatytų taisyklių ar viešųjų pirkimų principų, dėl kurių pažeidimo reikėtų naikinti ginčijamus atsakovo sprendimus, priimtus viešojo pirkimo procese. Kadangi teisminės peržiūros tvarka pripažinti teisingais atsakovo sprendimai dėl pasiūlymų eilės nustatymo bei patvirtinimo ir pirkimo laimėtojo, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti niekine bei negaliojančia ieškovo ginčijamą pirkimo sutartį, sudarytą tarp atsakovo ir pirkimo laimėtojo - ūkio subjektų grupės UAB „Stapora“ ir UAB „Panprojektas“.

44Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai, kurių pagrindu buvo padaryta išvada, kad perkančioji organizacija įsitikino neįprastai mažos kainos pagrįstumu ir gebėjimo už tokią kainą įvykdyti viešojo pirkimo sutartį realumu, nėra išsamūs.

45CPK 270 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad motyvuojamojoje teismo sprendimo dalyje glausta forma turi būti nurodomos teismo nustatytos aplinkybės, įrodymų vertinimas ir teismo argumentai dėl jų, taip pat teisės aktai, kuriais vadovavosi teismas bei kiti teisiniai įrodymai. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu (CPK 329 str. 2 d. 4 p.) laikomas tik visiškas motyvų nebuvimas. Neišsamūs motyvai reiškia CPK normų pažeidimą, tačiau toks pažeidimas turi būti vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju viso pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo kontekste, įvertinant, ar toks proceso teisės normų pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui. Jeigu nenustatoma kitų pagrindų, tai pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti naikinamas vien dėl to, kad jo motyvai neišsamūs, nors bylos medžiagos duomenys leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas priėmė sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio mėn. 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010, 2010 m. gegužės mėn. 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2008, ir kt.). Teisėjų kolegijos įsitikinimu, ta aplinkybė, kad skundžiamo teismo sprendimo motyvai vertinant aplinkybes dėl neįprastai mažos kainos pagrįstumo ir informacijos apie viešojo pirkimo procedūras teikimo ieškovui teisėtumo yra glausti, nesudaro pagrindo išvadai, kad jais visiškai nebuvo atsakyta į ieškovo pateiktus paaiškinimus ir visiškai neįvertinti jo argumentai bei pateikti įrodymai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, tinkamai įvertino pagrindinius (esminius) bylos faktinius bei teisinius aspektus ir nepažeidė pareigos motyvuoti priimtą sprendimą.

46Dėl apeliaciniame skunde nurodyto procesinės teisės normų pažeidimo

47Ieškovas apeliuoja į tai, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo vieno posėdžio metu, nesilaikydamas CPK normų, įtvirtinančių pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme procedūras.

48CPK 2 straipsnyje įvirtinti civilinio proceso tikslai – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę. Kuo greitesnis teisinės taikos tarp šalių atkūrimas yra savarankiškas civilinio proceso tikslas. Šie tikslo įgyvendinimas CPK siejamas su vienu iš esminių civilinio proceso teisės principų - proceso koncentracijos (operatyvumo) principu. Proceso koncentravimo tikslas yra siekimas kuo greičiau nustatyti tarp šalių egzistuojančius materialinius teisinius santykius bei taip užtikrinti materialiai teisingo sprendimo priėmimą. Ypač aktualus ir reikšmingas yra šio principo taikymas sprendžiant teisminius ginčus dėl viešųjų pirkimų, todėl neatsitiktinai normoms, įtvirtinančioms operatyvaus ir koncentruoto ginčų sprendimo būdus bei priemones, VPĮ numatyta išskirtinė padėtis. CPK 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šis kodeksas nustato civilinių, darbo, šeimos, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo bylų ir kitų bylų dėl privatinių teisinių santykių bei ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo bei vykdymo, prašymų dėl užsienio teismų sprendimų ir arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo tvarką. Darbo, šeimos, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto ir restruktūrizavimo bylos bei ypatingosios teisenos bylos nagrinėjamos pagal šio Kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Bylų nagrinėjimo bendrosios tvarkos išimtys gali būti siejamos ir su bylų išnagrinėjimo terminais (CPK 72 str. 2 d.). Tokiomis išimtimis laikytini VPĮ nustatyti gana trumpi ginčų dėl viešųjų pirkimų nagrinėjimo terminai – tiek procedūriniai (pretenzijų pateikimo ir jų išnagrinėjimo), tiek procesiniai (teisminių bylų dėl viešųjų pirkimų išnagrinėjimo). VPĮ 95 straipsnio 2 dalyje nustatyta bendra taisyklė, kad ieškiniai dėl viešųjų pirkimų nagrinėjami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta bendrųjų CPK taisyklių išimtis – teismo pareiga ieškinį ar apeliacinį skundą išnagrinėti ne vėliau kaip per 45 dienas nuo bylos iškėlimo ar apeliacinio skundo priėmimo dienos. Tokio trumpo ginčų išnagrinėjimo termino specialiame įstatyme reglamentavimu siekiama užtikrinti viešojo pirkimo procedūrų operatyvumą. Teismui nustatyta pareiga iš viešojo pirkimo teisinių santykių kylančius ginčus nagrinėti operatyviai išryškina viešuosiuose pirkimuose vyraujančio veiksmingumo principo įgyvendinimą. Be to, ginčo nagrinėjimo trumpų terminų nustatymas suponuoja teisinės situacijos apibrėžtumą ne tik perkančiajai organizacijai, bet ir tiekėjui, su kuriuo ji rengiasi sudaryti ar jau sudarė viešojo pirkimo sutartį. Proceso trukmę ginčuose dėl viešųjų pirkimų reglamentuoja ne bendrosios CPK nuostatos, o VPĮ 94 straipsnio 4 dalis ir 95 straipsnio 4 dalis. Taigi, įvertinant įstatyminę nuostatą, kad nuo ieškinio ar apeliacinio skundo priėmimo dienos iki jų išnagrinėjimo dienos turi praeiti ne daugiau kaip 45 dienos, taip pat atsižvelgiant į aplinkybes, kad ieškovo pirminis ieškinys teismui buvo paduotas dar 2010 m. kovo 1 d., kad iki 2010 m. gegužės 20 d. buvo sprendžiami ginčytini šio ieškinio priėmimo klausimai, pirmosios instancijos teismo procesiniai veiksmai išnagrinėjant bylą pirmajame teismo posėdyje po ieškovo patikslinto ieškinio priėmimo bei atsiliepimų į jį gavimo, yra pateisinami ir atitinkantys CPK 7 straipsnio 1 dalyje ir 72 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą teismui imtis priemonių, kad byla būtų išnagrinėta per kuo trumpesnį laiką, nebūtų vilkinamas bylos nagrinėjimas, siekti, jog byla būtų išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu, nes dar ilgesnė šios bylos nagrinėjimo trukmė neatitiktų civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principo (CPK 7 straipsnis), pažeistų viešojo pirkimo procedūrų veiksmingumo ir operatyvumo reikalavimus. Šios bylos atveju esmė yra ta, kad bylos išnagrinėjimas per vieną teismo posėdį neturėjo įtakos materialiosios tiesos šiame ginče nustatymo tikslui, nes pirmosios instancijos teismo sprendimas atmesti ieškinį yra iš esmės teisingas, todėl paliktinas galioti, nors šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi dalis išvadų ir yra pripažintos neteisėtomis. Teisėjų kolegija taip pat vadovaujasi įstatymo nuostata, kad iš esmės teisingas teismo sprendimas negali būti panaikinamas vien formaliais pagrindais (CPK 328 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliaciniame skunde išvardinti procesinės teisės normų pažeidimai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kadangi atmetant ieškovo ieškinį byla buvo išspręsta teisingai (CPK 329 str. 1 d.), todėl šis sprendimas paliekamas nepakeistas.

49Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

50Panevėžio apygardos teismo 2010 m. liepos 16 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą, pašalinant iš sprendimo rezoliucinės dalies pirmo sakinio žodžius „...pasibaigus ieškinio senaties terminui“.

Proceso dalyviai
Ryšiai
2. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. Ieškovas AB „Iglus“ patikslintu ieškiniu prašė panaikinti atsakovo... 7. Ieškovas nurodė, kad 2010 m. vasario 8 d. gavo Panevėžio rajono... 8. Atsakovas Panevėžio rajono savivaldybės administracija prašė ieškinį... 9. Tretysis asmuo UAB „Stapora“ atsiliepime į ieškinį prašė taikyti... 10. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 11. Panevėžio apygardos teismas 2010 m. liepos 16 d. sprendimu ieškovo ieškinį... 12. Teismas nustatė, kad ieškovas 2010 m. vasario 9 d. gautu Panevėžio rajono... 13. III.... 14. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 15. Ieškovas UAB „Iglus“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo 2010 m.... 16. 1. Ieškovas 2010 m. vasario 9 d. gautu atsakovo 2010 m. vasario 4 d. raštu... 17. 2. Jeigu teismas manė, kad atsakovas nenagrinėjo pretenzijos, tai darytina... 18. 3. Ieškovo pretenzijos pateikimo terminas nėra skaičiuotinas nuo... 19. 4. Ypatingomis konkrečios bylos aplinkybėmis naikinamojo termino taikymas vis... 20. 5. Teismas nebuvo priėmęs nutarties skirti bylą nagrinėti parengiamajame... 21. Atsakovas Panevėžio rajono savivaldybės administracija atsiliepime į... 22. Trečiasis asmuo UAB „Stapora“ atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą... 23. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai... 24. ... 25. Dėl Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytų ikiteisminės ginčo... 26. Ginčui aktualios VPĮ redakcijos 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad... 27. Pradiniame ieškinio pareiškime, kurį AB „Iglus“ teikė teismui 2010 m.... 28. VPĮ 18 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad pirkimo sutartis negali būti... 29. Nagrinėjamos bylos kontekste negalima sutikti su atsakovo reiškiama pozicija,... 30. Kaip jau pažymėta šioje nutartyje, VPĮ 18 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta... 31. VPĮ nustatytas dešimties dienų terminas ieškiniui paduoti, skaičiuojamas... 32. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad atsakovas ir jo pusėje... 33. Dėl pareigos pagrįsti pasiūlyme nurodytą neįprastai mažą kainą ir... 34. Ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimai grindžiami tuo pagrindu, kad šio... 35. Nors pirmosios instancijos teismas sprendimą atmesti ieškinį iš esmės... 36. VPĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu pateiktame pasiūlyme nurodyta... 37. Neįprastai mažos kainos institutas tiesiogiai susijęs su tiekėjų... 38. Kaip jau pažymėta, neįprastai mažos kainos institutas viešuosiuose... 39. Perkančiajai organizacijai yra suteikta teisė pačiai nuspręsti, kokie... 40. Ieškovas, teigdamas, kad trečiųjų asmenų pasiūlyme nurodyta kaina gali... 41. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo... 42. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 43. Teisminėje ginčų dėl viešųjų pirkimų praktikoje akcentuojama, kad... 44. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismo... 45. CPK 270 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad motyvuojamojoje teismo sprendimo... 46. Dėl apeliaciniame skunde nurodyto procesinės teisės normų pažeidimo... 47. Ieškovas apeliuoja į tai, kad pirmosios instancijos teismas bylą... 48. CPK 2 straipsnyje įvirtinti civilinio proceso tikslai – ginti asmenų,... 49. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 50. Panevėžio apygardos teismo 2010 m. liepos 16 d. sprendimą palikti iš esmės...