Byla 2A-1073-436/2008

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arūno Rudzinsko, kolegijos teisėjų Birutės Bobrel, Leono Jachimavičiaus, sekretoriaujant Irenai Nikolajenko, Dovilei Stoškuvienei, dalyvaujant atsakovui atsakovui Z.G., atsakovo atstovui advokatui Vidmantui Žylei viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Z. G. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-248-301/2008 pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovui Z. G., trečiajama asmeniui J. S. dėl materialinio išlaikymo priteisimo.

2Teisėjų kolegija,

Nustatė

3Ieškovas prašė priteisti jam iš atsakovo Z. G. materialinį išlaikymą, mokant periodinėmis išmokomis po 573 Lt kas mėnesį iki pilnametystės ir po jos, kol mokysis vidurinėje mokykloje, taip pat 20625 Lt išlaikymo įsiskolinimą už praėjusius 3 metus. Ieškovas nurodė, kad atsakovas yra jo tėvas, dėl šio fakto 1989-12-27 išduotas tėvystės nustatymo liudijimas. Atsakovas niekada nesurūpino juo, neteikė moralinės ir materialinės paramos, girtuokliaudavo, keldavo barnius namuose. Negalėdami ištverti pastoviai naudojamo Z. G. psichologinio ir fizinio smurto, jis kartu su motina J. S. 2006 m. gegužės mėnesį išvyko į Marijampolę, kur dabar pastoviai gyvena pas motinos seserį. Atsakovas liko gyventi motinai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute ( - ). Ieškovas nurodė, kad iki šiolei jį išlaikė tik motina ir jos giminės. Atsakovas į jo sąskaitą laikotarpyje nuo 2006 m. spalio mėn. pervesdavo pinigų sumas, tačiau nenurodydamas jų paskirties, tik išreiškė valią, kad tai yra lėšos už buto komunalinius patarnavimus, todėl ieškovas buvo priverstas visas gautas iš atsakovo lėšas perduoti savo motinai. Ieškovas nurodė, kad kiekvieną mėnesį savo poreikiams tenkinti išleidžia po 1146 Lt, būtent: maitinimuisi - 450 Lt; komunaliniams patarnavimams - 200 Lt; sportinei avalynei (dvi poros per metus 400 Lt) – 33,33 Lt; kasdieninei ir išeiginei avalynei (dvi poros per metus 500 Lt) – 42 Lt; drabužiams, striukėms, vasarai ir žiemai (dvi poros per metus 600 Lt) – 50 Lt; kelnėms ir džinsams (400 Lt per metus) – 33,33 Lt; sportinei aprangai (200 Lt per metus) – 16,66 Lt; megztiniams (100 Lt per metus) – 8,33 Lt; marškiniams (3 poros per metus 150 Lt) – 12,50 Lt; vitaminams ir vaistams (per metus 1200 Lt) – 100 Lt; mokykliniams reikmenims, vadovėliams – 100 Lt; laisvalaikio praleidimui, žiemos ir vasaros atostogoms – 100 Lt. Ieškovas nurodė, kad atsakovas ir jo motina yra sveiki ir darbingi, todėl kiekvienas iš jų privalo prisidėti prie jo išlaikymo lygiomis dalimis, po 6875 Lt per metus, be to, atsižvelgiant į atsakovo gaunamas pajamas, jis yra pajėgus mokėti 573 Lt per mėnesį sūnaus išlaikymui.

4Marijampolės rajono apylinkės teismas 2008 m. gegužės 27 d. sprendimu ieškinį tenkino: priteisė iš atsakovo Z.G. ieškovui A. G.12128 Lt dydžio išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2004-08-24 iki 2007-08-24; priteisė iš atsakovo ieškovui materialinį išlaikymą mokant periodinėmis išmokomis po 573 Lt kas mėnesį nuo pareiškimo padavimo dienos, t. y. 2007-08-24, iki A. G. mokysis vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje ir bus ne vyresnis negu 24 metų; priteisė iš atsakovo 206,28 Lt žyminio mokesčio ir 30,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai; sprendimą nukreipė vykdyti skubiai.

5Teismas nustatė, kad ieškovo A. G. tėvai - atsakovas tėvas Z. G. ir tretysis asmuo motina J. S. santuokos nebuvo įregistravę ir nuo 2006-04-30 gyvena atskirai: atsakovas Klaipėdoje, ieškovas su motina Marijampolėje. Tretysis asmuo J. S. sūnų, kuris šiuo metu dar mokosi Marijampolės „Ryto“ vidurinėje mokyklos 12-oje klasėje, išlaiko, o atsakovas nuo 2006-10-12 iki 2008-05-15 (b.l. 53-58, 188) į sūnaus sąskaitą yra pervedęs iš viso 9000 Lt. Iš ieškovo ir trečiojo asmens aiškinimų, liudytojų parodymų teismas nustatė, kad nuo prašomo priteisti įsiskolinimo termino pradžios, tai yra nuo 2004-08-24, iki 2006-10-12 (pirmojo pinigų pervedimo data) atsakovas prie sūnaus A. G. išlaikymo neprisidėjo, nes, nors ir duodamas trečiajam asmeniui J. S. (b.l. 133, 194 ) po 200-400 Lt kas mėnesį gyvenant viename bute Klaipėdoje, juos pats ir pravalgydavo. Atsakovas įrodymų, patvirtinančių jo nurodytą aplinkybę, kad jis nuo 2004-08-24 iki 2006-10-12 prie sūnaus išlaikymo prisidėjo, nepateikė. Iš šalių aiškinimų, rašytinių bylos duomenų (b.l. 53-58, 188) teismas nustatė, kad laikotarpyje nuo 2006-10-12 iki ieškinio pareiškimo 2007-08-24 atsakovas į sūnaus sąskaitą pervedė 5000 Lt, o iki 2008-05-15 imtinai 8500 Lt (išjungta 500 Lt dovana sūnui 18-ojo gimtadienio proga). Susitarimo tarp šalių (atsakovo - vaiko tėvo ir trečiojo asmens - vaiko motinos ir/ar vaiko-ieškovo) apie tai, kokia suma iš pervestos bus skiriama buto Klaipėdoje išlaikymui, o kokia sūnaus išlaikymui, nebuvo. Todėl esant skirtingam šalių aiškinimui šiuo aspektu, teismas sprendė, kad atsakovas prie sūnaus išlaikymo nuo 2006-10-12 iki 2008-05-15 prisidėjo pervestomis sumomis į sūnaus atsiskaitomąją sąskaitą banke, tai yra 8500 Lt suma. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į materialinės teisės normų taikymo ir aiškinimo praktiką bei nustatytas faktines aplinkybes, siekiant užtikrinti buvusio nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimą bei būtinų vystymuisi ir išsilavinimo sąlygų sudarymą, taip pat atsižvelgiant į abiejų tėvų turtinę padėtį bei atsakovo gaunamas pastovias pajamas ir valdomą turtą (akcijas, indėlius), į tai, kad ieškovas (2007-12-17 jau pilnamečiu tapęs atsakovo sūnus) jokio turto ir pajamų neturi, išlaikymas sūnui iš atsakovo priteisiamas po 573 Lt kas mėnesį, nes jis pagrįstas ir būtinas nepilnamečio vaiko išlaikymui.

6Taip pat teismas nustatė, kad atsakovas, būdamas vaiko tėvu (pagal kilmę), pareigos išlaikyti savo nepilnametį sūnų reguliariai nevykdė nuo 2004-08-24 (išskyrus nuo 2006-10-12 iki 2008-05-15 pervestų 8500 Lt), todėl iš jo teismas, remiantis CK 3.200 straipsniu, priteisė išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2004-08-24 iki pareiškimo padavimo dienos 2007-08-24, po 573 Lt kas mėnesį, įskaitant į bendrą išlaikymo įsiskolinimo sumą į sūnaus sąskaitą atsakovo pervestą 8500 Lt dydžio sumą, t. y. vaiko išlaikymo įsiskolinimą teismas priteisė iš atsakovo už 36 mėn. 12128 Lt.

7Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu atsakovas nurodė sutinkąs teikti ieškovui išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį.

8Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas dėl šių motyvų: 1. Ieškovas, deklaruojantis atsakovo pareigą išlaikyti jį, nepakankamai supranta abiejų tėvų prievolės išlaikyti nepilnametį vaiką prigimtį, nes CK 3.192 str. nustato abiejų tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007-06-07 nutarime yra pasisakęs, kad LR CK 3.194 straipsnio 3 dalis prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio pirmoje dalyje numatytam konstituciniam teisės principui, kas patvirtina atsakovo poziciją, kad išlaikymo priteisimas pilnamečiams negali būti grindžiamas tokiais pat principais kaip nepilnamečiams. Konstitucijos 38 str. 6 d. nuostata, kad tėvai turi pareigą išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės, nereguliuoja tėvų ir vaikų santykių po to, kai vaikai tapo pilnamečiais. Atitinkamai, nesant CK nustatytų esminių paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių mokyklų dieniniame skyriuje, išlaikymo instituto elementų, pirmosios instancijos teismas galėjo šio A. G. reikalavimo nespręsti vien dėl to, kad įstatymo leidėjas atitinkamų santykių dar nėra deramai sureguliavęs įstatymu, o išlaikymo priteisimas pilnamečiams negali būti grindžiamas tokiais pat principais kaip nepilnamečiams. Šia prasme, pirmosios instancijos teismas užpildydamas teisės spragas, neteisėtai peržengė įstatymo, reglamentuojančio išlaikymo dydžio nustatymą nepilnamečio vaiko išlaikymui, ribas, pagal pilnamečio moksleivio poreikius. Šiuo dydžiu neteisėtai vadovautasi ir priteisiant tariamą išlaikymo įsiskolinimą. Taip pat teismas netyrė, ar asmuo, reikalaujantis išlaikymo, buvo išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti lėšų, reikalingų jo mokymuisi vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje. Be to, konkrečių įrodymų, kad atsakovas atsisakė išlaikyti savo vaiką, byloje nėra. Tačiau, mamą J. S., kurios galimybės teikti išlaikymą pilnamečiui vaikui yra pakankamos, teismo proceso metu ieškovas atsakove neįtraukė. Tai jis daro nesąžiningai, vienašališkai nustatydamas vienintelio tėvo moralinę priedermę jam.

92. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą, teismas sureikšmino prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, numatytą CK 3.3 str. 1 d. Teismo išvada, kad visos abejonės turi būti vertinamos vaiko interesų naudai, nėra teisinga, neišsiaiškinus, kada abejonės dėl tinkamo vaiko išlaikymo atsirado. Bylos nagrinėjimo metu neginčijamai buvo nustatyta, kad ginčų dėl nepilnamečio A. G. išlaikymo niekada nebuvo. Pastarasis augo ir gyveno sugyventinių šeimoje, kuri vedė bendrą ūkį ir kartu gyveno iš bendrų lėšų nuo 1985 metų iki 2006-04-30, kada ieškovas su mama J. S. išsikėlė gyventi atskirai į Marijampolės miestą. Apeliantas nurodo, kad ieškovo mamai pareikalavus, jis kas mėnesį siuntė jai A. G. išlaikymui apytikriai po 400 Lt. Laikotarpiu nuo 2006-10-12 iki 2008-06-16 jis persiuntė į ieškovo asmeninę sąskaitą 14200 Lt. Be to, J. S. 2006-05-13 įdavė 1000 Lt grynais pinigais, o 2006-08-01 dar 400 Lt. A. G. asmeniškai 2006 metų vasarą, atostogų išlaidoms jis davė 250 Lt. Tai įrodo, kad ieškovo mama J. S. akivaizdžiai piktnaudžiavo esama padėtimi, ir ieškovui skirtus pinigus (kas mėnesį po 710 Lt) naudojo ne jo turtiniams interesams tenkinti, o savo poreikiams. Kartu sūnus buvo skatinamas pareikšti nesąžiningą ieškinį teismui. Be to, pagal suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką laikoma, kad vieno asmens išlaikymui reikalinga bent viena minimali mėnesinė alga (CK 6.461 str. 2 d.), kurią tėvai turi skirti nepilnamečiui vaikui abu proporcingai. Panašaus dydžio išlaikymas ir buvo skiriamas ieškovui, gyvenant jam su mama atskirai. Tai patvirtina J. S. parodymai, duoti ankstesnių bylų nagrinėjimo metu, taip pat kiti byloje surinkti įrodymai su ieškovo mamos parašais. Apeliantas nurodo, kad jis ir dabar sutinka vaikui mokėti po 400 Lt kas mėnesį.

103. CK 3.200 str. norma nustato bendrąjį principą, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Taigi, teisė reikalauti išlaikymo įsiskolinimo ieškovo mamai atsirado dar tik ieškovui gimus, tačiau, kaip matyti iš įvykių sekos, reikalingumo ginti nepilnamečio vaiko teises J. S. nebuvo. Jo nebuvo ir iki 2007-08-24, kada be keturių mėnesių pilnametis sūnus kreipėsi į teismą dėl išlaikymo įsiskolinimo prisiteisimo. Apelianto nuomone, jis nėra tas subjektas, kuris išlaikymo įsiskolinimą gali pareikalauti, nes komentuojamos normos atveju civilinė atsakomybė, numatyta sutartimi, įstatymu ar kitokia forma, atsiranda vienam iš tėvų, kurie pasinaudodami tėvų valdžia ginti nepilnamečių vaikų turtines teises, privalo jas ginti nuo teisės pažeidimo momento. Pastarojo momento bylos aplinkybėmis neužfiksuota, o sūnus nėra jokios institucijos įgaliotas aiškintis turtinius santykius su tėvu. Vadinasi, aukščiau nurodyta teisės norma yra tik teisinio santykio, susiklosčiusio tarp vaiko tėvų, dalykas, kuris sprendžiamas geranoriškai, o nesutarus - teismine tvarka. Pilnamečio vaiko ieškinys dėl tėvo priedermės sumokėti išlaikymo įsiskolinimą, niekur nėra reglamentuotas, nes jis negali atsirasti, vaikui pasiekus pilnametystę. Kitą vertus, J. S. iki šiol ir šioje byloje negynė vaiko turtinių teisių, nes terminas šiai tariamai teisei (ieškininės senaties terminas) apginti nuo A. G. gimimo momento, tai yra nuo 1989-12-17, yra praleistas, o galimybės kitaip ginti jau pilnamečio vaiko turtines teises, nėra. Taigi, teisės į išlaikymą atsiradimo ir bylos iškėlimo momentas paprastai nesutampa. Todėl, išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui reikalaujantis tėvas turi nurodyti datą, nuo kurios prašoma jį priteisti. Tuo tarpu, sūnaus ieškinyje ši data nenurodyta, o J. S. savarankiškų reikalavimų byloje nepareiškė iki bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pabaigos. Vadinasi, įsiskolinimo priteisimas A. G. ne tik neteisėtas, bet ir nepagrįstas.

11Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliantas, pateikdamas teismui iškraipytus faktus, siekia suklaidinti teismą ir išvengti mokėti išlaikymo įsiskolinimą. Gyvendamas ieškovo motinai J. S. priklausančiame bute Klaipėdoje, apeliantas duodavo motinai pinigus, apie 300-400 Lt per mėnesį, tačiau už juos reikalaudavo jam nupirkti ir pagaminti maistą. Apeliantas yra suaugęs, sveikas vyras ir šios sumos neužtekdavo net jam skirtam maistui nupirkti ir pagaminti, todėl ieškovo išlaikymu rūpindavosi ir tam skyrė lėšas tik motina J. S. Ieškovas nurodo, kad gyvendamas kartu atsakovas tik vieną kartą yra jam davęs pinigų - 10 Lt, po to pastoviai jį šmeižė, kad tuos pinigus ieškovas pragėrė, todėl daugiau niekada pinigų neduodavo. Tokius parodymus atsakovas davė nagrinėjant kitas civilines bylas Klaipėdos miesto ir Klaipėdos apygardos teismuose. Nurodo, kad dėl pastoviai atsakovo naudojamo psichologinio ir fizinio smurto jo ir motinos atžvilgiu, 2006 m. balandžio 30 d. jis su motina išvyko gyventi į Marijampolės miestą, kur apsigyveno motinos sesers bute, ( - ). Apeliantas, nuo jų išvykimo iš Klaipėdos iki 2006 m. spalio 12 d. visai neteikė ieškovui išlaikymo, ir tik kai motina pateikė Klaipėdos apylinkės teismui ieškinį dėl atsakovo iškeldinimo iš jos asmeninės nuosavybės teise valdomo buto, esančio ( - ), jis pradėjo pervesti pinigus. Teismas, priimdama sprendimą šioje byloje, įsigilino į faktines bylos aplinkybes ir suprato, kad paskutiniais mokymosi mokykloje metais ypatingai reikia ruoštis mokyklos baigimo valstybiniams ir stojamiesiems egzaminams į universitetą, todėl nėra laiko ir galimybių dirbti, kad materialiai išsilaikyti save. Taip pat ieškovas nurodo, kad iš atsakovo gautus pinigus naudoja tik savo poreikiams tenkinti, tačiau atsakovo nurodymu kiekvieną mėnesį motinai perduoda pinigų sumokėti už buto, kuriame gyvena atsakovas, komunalinius patarnavimus.

12Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas procesinio įstatymo ir apeliacinio skundo apibrėžtose ribose patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė, o apeliacinio skundo argumentus iš dalies pripažįsta pagrįstais.

13Byloje nustatyta, jog ieškovas yra nesantuokinis atsakovo ir trečiojo asmens vaikas. Nesantuokinio vaiko tėvas ir motina turi tokias pačias pareigas išlaikyti vaiką, kaip ir jei jis būtų gimęs santuokoje (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 6 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad vienodai pripažįstama ir ginama tiek gimusio santuokoje vaiko, tiek nesantuokinio vaiko teisė į išlaikymą, nes ši teisė yra prigimtinė.

14Nagrinėjamojoje byloje ginčas kilo dėl išlaikymo įsiskolinimo ir išlaikymo, ieškovui sulaukus pilnametystės, priteisimo iš atsakovo. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos, sprendime padarė išvadą, jog atsakovas neįrodė aplinkybės, kad laikotarpiu nuo 2004-08-24 iki 2006-10-12 teikė išlaikymą ieškovui. Su tokia teismo išvada kolegija sutikti negali. Visų pirma, byloje nustatyta, kad ieškovo tėvai iki 2006-04-30 gyveno kartu ir tvarkė bendrą šeimos ūkį, nors susituokę ir nebuvo. Kasacinis teismas 2007 m. sausio 29 d. nutartyje, priimtoje byloje Nr. 3K-3-21/2007 konstatavo, kad, kai tėvai gyvena kartu ir tvarko bendrą šeimos ūkį, taip iš esmės prisidėdami prie vaikų materialinio išlaikymo, preziumuojama, jog išlaikymą vaikams teikia abu tėvai iki teismas nenustato kitaip. Tokiu atveju įrodinėjimo pareiga paneigiant šią prezumpciją tenka tai šaliai, kuri teigia, kad kita šalis neteikė išlaikymo. Todėl nagrinėjamojoje byloje pirmosios instancijos nepagrįstai tokio įrodinėjimo naštą perkėlė atsakovui, taip netinkamai taikydamas ir aiškindamas materialinės ir procesinės teisės normas. Kita vertus, ieškovas ir neįrodė, kad atsakovas trejus metus iki ieškinio pareiškimo neteikė išlaikymo (CPK 178 straipsnis). Kaip matyti iš bylos duomenų tiek ieškovas, tiek tretysis asmuo pripažino, jog gyvenant visiems kartu atsakovas kas mėnesį duodavo trečiajam asmeniui po 400-500 Lt, tačiau teigė, kad šie pinigai būdavo naudojami ne vaikui išlaikyti, o bendriems poreikiams tenkinti. Pažymėtina, kad kiekviena šeima turi teisę savarankiškai spręsti, kaip paskirstyti savo pajamas, bendru sutarimu nustatyti vaikų išlaikymo formą ir tvarką. Kolegija taip pat reikšminga aplinkybe sprendžiant išlaikymo įsiskolinimo klausimą pripažįsta tai, jog ieškovo motina, teigdama, kad atsakovas neteikė išlaikymo ieškovui nuo 2004 m. rugpjūčio mėnesio, į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nesikreipė. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad faktinių aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų, visuma nepatvirtina, jog atsakovas trejus metus iki ieškinio pareiškimo neteikė ieškovui išlaikymo. Esant šioms aplinkybėms, sprendimo dalis kuria iš atsakovo priteistas išlaikymo įsiskolinimas panaikintina, o ieškovo reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą atmestinas.

15Likusius apeliacinio skundo argumentus kolegija pripažįsta nepagrįstais. CK 3.194 straipsnyje įtvirtintas nepilnamečių vaikų išlaikymo institutas (tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus) ir pilnamečių vaikų, besimokančių aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimu ,,Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.194 straipsnio 3 dalies (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija; Nr. IX-2571) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažinta, kad CK 3.194 straipsnio 3 dalis ta apimtimi, kuria nustatyta, kad teismas visais atvejais privalo priteisti išlaikymą iš tėvų paramos reikalingam, vidurinį išsilavinimą įgijusiam, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniame skyriuje besimokančiam ir ne vyresniam kaip 24 metų amžiaus pilnamečiam vaikui, prieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai ir konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Kasacinis teismas pažymėjo, kad pilnamečių vaikų savarankiškai priimtų sprendimų įgyvendinimo našta negali būti besąlygiškai perkeliama tėvams, kurie tų vaikų atžvilgiu tėvų valdžios nebeturi (CK 3.160 straipsnio 1 dalis). Dėl to, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Esminės CK 3.194 straipsnio 3 dalies (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija) taikymo sąlygos yra paramos pilnamečiam vaikui būtinumas ir tėvų galimybės teikti paramą. Paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji, todėl apie tai teismas sprendžia, įvertinęs byloje surinktus įrodymus apie vaiko turimą turtą ir pajamas (stipendiją, darbo užmokestį už nuolatinį ar sezoninį darbą, pašalpas ir panašiai, konstatavęs aplinkybes, ar pilnametis vaikas yra išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti lėšų, reikalingų jo mokymuisi atitinkamoje mokykloje, taip pat ir galimybę gauti valstybės paskolą mokslui finansuoti). Įstatymų leidėjui apsisprendus įtvirtinti tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo paramos reikalingus pilnamečius vaikus, kai jie mokosi aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje ir yra ne vyresni nei 24 metų, negalima nepaisyti tėvų galimybių, jų pareigų kitiems asmenims (nepilnamečiams vaikams, kitiems šeimos nariams, išlaikytiniams ir pan.). Sprendžiant dėl paramos pilnamečiam vaikui nustatymo ir jos dydžio, būtina atsižvelgti į tai, kad negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančio tėvo (motinos) ar kitų šeimos narių padėties, nustatyti paramos teikimą tais atvejais, kai ji daro esminę žalą tėvui (motinai), teikiančiam paramą, ar kitų asmenų teisėms, taip pat tais atvejais, kai dėl tėvo (motinos) turtinės padėties nustatyta parama apskritai negalėtų būti įvykdyta. Pilnamečiams vaikams parama neturėtų būti priteisiama iš tėvų, kuriems patiems reikia paramos, globos ir pan. Kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas priteisdamas iš atsakovo ieškovui 573 Lt išlaikymą kas mėnesį iki ieškovas mokysis vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje ir bus ne vyresnis negu 24 metų, nuo šios kasacinio teismo formuojamos teisminės praktikos nenukrypo. Byloje surinkti ir teismo teisingai įvertinti įrodymai patvirtina paramos ieškovui būtinumą. Reikalingos paramos dydį ieškovas pagrindė savo paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais. Iš bylos duomenų matyti, jog atsakovas pajėgus teikti 573 Lt dydžio išlaikymą. Dėl išdėstyto kolegija daro išvadą, jog sprendimo dalis, kuria iš atsakovo ieškovui priteistas 573 Lt išlaikymas kas mėnesį iki ieškovas mokysis vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje ir bus ne vyresnis negu 24 metų yra teisėta ir pagrįsta (CPK 185 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnis), todėl keisti šią sprendimo dalį remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

16Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,

Nutarė

17Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 27 d. sprendimą pakeisti. Sprendimo dalį, kuria iš atsakovo Z. G. priteistas 12 128 Lt išlaikymo įsiskolinimas panaikinti ir šį ieškovo A. G. reikalavimą atmesti.

18Likusios sprendimo dalies nekeisti.

Proceso dalyviai
Ryšiai