Byla 2A-17-264/2015
Dėl savavališkos statybos įteisinimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: Dalės Burdulienės (kolegijos pirmininkės), Aušros Baubienės (pranešėjos), Jolitos Cirulienės, sekretoriaujant Violetai Grigaravičienei,

2Dalyvaujant apeliantui (ieškovui) P. K. ir jo atstovei advokatei V. N., apeliantės (atsakovės) B. D. atstovams advokatui A. G. ir įgaliotai atstovei L. B.,

3teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. K. atstovės advokatės V. N. ir atsakovės B. D. atstovo advokato A. G. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2029-192/2014 pagal ieškovo P. K. ieškinį atsakovei B. D. dėl savavališkos statybos įteisinimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo.

4Teisėjų kolegija

Nustatė

5

  1. Ginčo esmė

6Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu (I tomas b. l. 3 – 6), kuriuo prašė:

    1. Pripažinti ieškovui teisę rengti gyvenamojo namo palėpinio aukšto (pastogės) įteisinimo dokumentus be gyvenamojo namo bendraturtės B. D. sutikimo;
    2. Nustatyti, kad atsakovė, neteisėtai neduoda leidimo;
    3. Pripažinti ieškovui teisę be atsakovės sutikimo įteisinti palėpinį aukštą (pastogę), pagal atliktus inventorizacinius matavimus, bei rengti jam priklausančios namo, dalies šiltinimo projektą;
    4. Nustatyti gyvenamojo namo naudojimosi palėpiniu aukštu (pastoge) tvarką pagal Valstybinės įmonės Registrų centro Kauno filialo pastogės patalpų planą, kuriuo ieškovui būtų skiriama naudotis bendru 57,56 kv.m. plotu, kurį sudaro patalpos plane pažymėtos indeksais 1-6 (6.20 kv.m.), 2-14 (10.20 kv.m.), 2-13 (10.15 kv.m.), 2-12 (6.70 kv.m.), 2-15 (22.02 kv.m.), 2-16 (2.19 kv.m.), atsakovei - 12.70 kv.m. plotu, kurį sudaro patalpa plane pažymėta indeksu 1-7 (12.70).

7Ieškinyje nurodė, kad ieškovas ir atsakovė dalinės nuosavybės teise valdo gyvenamąjį namą, esantį ( - ), žemės sklypą bei kitus statinius. Ieškovui dalinės nuosavybės teise priklauso 79/100 pastato Nr. ( - ), pastatas Nr. ( - ), pastatas Nr. ( - ), 21/100 kitų statinių Nr. ( - ), bei 815/1180 žemės sklypo Nr. ( - ). Atsakovei dalinės nuosavybės teise priklauso 21/100 pastato Nr. ( - ), pastatas Nr. ( - ), pastatas Nr. ( - ), 21/100 kitų statinių Nr. ( - ), bei 365/1180 žemės sklypo Nr. ( - ). Antrame (palėpiniame) gyvenamojo namo aukšte yra ieškovui ir atsakovei dalinės nuosavybės teise priklausančios, jų abiejų naudojamos, patalpos - pastogė, dėl kurios naudojimosi tvarkos šalys nesusitaria. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovui dalinės nuosavybės teise priklauso 79/100, o atsakovei -21/100 pastato, ieškovo vertinimu pastogė turėtų būti padalinta tokiomis proporcijomis: ieškovui 79/100, o atsakovei - 21/100. Susitarti dėl pastogės padalinimo, naudojimo ir įteisinimo tarpusavio susitarimu šalims nepavyko. Ieškovas nurodo, kad atsakovės valdoma pastogės dalis yra didesnė nei ta, kuri jai priklausytų pagal teisiškai dalinamas proporcijas (21/100). Į faktiškai valdomą pastogės dalį atsakovė patenka pažeidžiant ieškovo teises. Ieškovas nurodė, kad pastogės būklė reikalauja būtinųjų darbų: stogo rekonstrukcijos, išorinių sienų apšiltinimo bei kitų darbų, dėl kurių ieškovas ir atsakovė nesusitaria. Tai trukdo naudotis ne tik Pastoge, bet ir po ja esančiu, ieškovui ir atsakovei priklausančiu pirmu aukštu. Daroma žala ne tik dėl turto laisvo disponavimo, naudojimo pagal paskirtį, apribojimų, bet ir dėl jo vertės mažėjimo.

8Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį ( I tomas b. l. 58 – 62), kuriuo prašė ieškovo ieškinį atmesti kaip neįrodytą ir nepagrįstą bei priteisti iš ieškovo atsakovei bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad kol nėra įteisintos savavališkai pastogėje įrengtos patalpos negali būti nustatinėjama jomis naudojimosi tvarka. Palėpės yra nekilnojamas turtas, todėl visos teisės, susitarimai liečiantys šias patalpas turės būti registruojami nekilnojamojo turto registre. Kadangi palėpės patalpos nėra įregistruotos, todėl ir atitinkamas teismo sprendimas negalės būti įregistruotas. Naudojimosi palėpe tvarka negali būti nustatyta, kadangi nėra išspręstas nuosavybės į atitinkamas palėpės patalpas klausimas. Atsakovė nurodo, kad atsakovės naudojama palėpės dalis buvo įrengta jos pačios lėšomis bei darbu. Todėl sprendžiant klausimą dėl nuosavybės dalių pasikeitimo padidinus bendrą daiktą dėl atitinkamų patalpų įrengimo, turėtų padidėti tik vienos atsakovės dalis. Ieškovo siūloma tvarka netenkina atsakovės ir dėl to, kad ieškovas apriboja atsakovei galimybę patekti į palėpę. Atsakovė neprieštarauja namo apšiltinimo ir palėpinio aukšto statybos įteisinimo projektų rengimui bei atitinkamų darbų atlikimui. Atsakovė sutinka išduoti sutikimą jei atitinkami sprendimai nepažeis jos teisių ir interesų.

9Atsakovė taip pat pateikė priešieškinį (I tomas b. l. 80 – 82), kuriuo prašė nustatyti (pakeisti) naudojimosi gyvenamuoju namu, pažymėtu plane lAlb tvarką, pagal kurią:

  1. ieškovas vienas naudotųsi namo patalpomis inventorinėje byloje pažymėtomis Nr. 2-1 (9,87 kv. m), 2-2 (4,11 kv. m), 2-3 (2,80 kv. m), 2-4 (14,73 kv. m), 2-5 (25,52 kv. m), 2-6 (14,50 kv. m), 2-7 (15,16 kv. m), 2-8 (3,46 kv. m), 2-9 (1,80 kv. m), 2-10 (3,46 kv. m), 2-11 (8,23 kv. m),
  2. 2. atsakovė viena naudotųsi namo patalpomis inventorinėje byloje pažymėtomis Nr. 1-1 (5,54 kv. m), 1-2 (8,20 kv. m), 1-3 (12,13 kv. m), 1-4 (1,08 kv. m), 1-5 (1,10 kv. m);
  3. ieškovas ir atsakovė bendrai naudosis namo palėpe;
  4. ieškovas įpareigojamas leisti atsakovei patekti į bendrai naudojamą namo palėpę per patalpą 2-10 (3,46 kv. m);

10Priešieškinyje nurodė, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso 21/100 dalis gyvenamojo namo. Likusios 79/100 šio nekilnojamojo turto dalys priklauso ieškovui. Ieškovas ir atsakovė nuosavybės teises į minėtą nekilnojamąjį turtą įgijo 1993 m. privatizuodami atitinkamas namo dalis. Sudarant privatizavimo sutartis, buvo inventorizuotas tik pastato pirmas aukštas, todėl į palėpėje buvusias patalpas nebuvo atsižvelgta nustatant dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, kokiomis namas buvo privatizuojamas. Ieškovas leisdavo atsakovei per jam tenkančioje dalyje esančius laiptus (patalpoje 2-10) patekti į palėpės patalpas. Tačiau paskutinius šešetą metų ieškovas apribojo atsakovei galimybę pateikti į namo palėpę, todėl atsakovė yra priversta prašyti pakeisti (iš naujo nustatyti) naudojimosi tvarką šalims priklausančiu namu. Pažymėjo, kad šiuo metu palėpėje esančios patalpos nėra įteisintos, todėl negali būti nustatyta naudojimosi tvarka konkrečiomis palėpėje esančiomis patalpomis. Atsakovė siekia nustatyti tokią naudojimosi tvarką, kuri užtikrintų realią galimybę atsakovei patekti į palėpės patalpas, ir tokia naudojimosi tvarka mažiausiai apribotų ieškovo teises naudotis jam tenkančia dalimi. Atsakovė neprašo patalpą 2-10 priskirti kaip bendrojo naudojimo, o tik įpareigoti ieškovą leisti atsakovei patekti į palėpę per šią ieškovui tenkančią konkrečią patalpą. Atsakovės nuomone, šiuo atveju pagal analogija gali būti taikomos Civilinio kodekso 4.126 straipsnio nuostatos, kurios numato, jog teismas gali nustatyti servitutą (teisę naudotis kitam asmeniui priklausančiu nekilnojamuoju daiktu), jei jo nenustačius nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal jo paskirtį. Atsižvelgiant į tai, kad nėra jokios kitokios galimybės patekti į palėpę kitaip kaip tik per patalpą 2-10, todėl atsakovei turi būti suteikta teisė ribotai pasinaudoti (patekti) ieškovui tenkančia namo dalimi, ir toks ribojimas negali būti laikomas neteisėtu.

11Ieškovas atsiliepimu į priešieškinį (I tomas b. l. 91 – 92)prašė atsakovės priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą, pažeidžiantį ieškovo teises; leisti ieškovui be atsakovės sutikimo rengti namo apšiltinimo projektą ir šio namo palėpinio aukšto statybos įteisinimo projektą; nustatyti gyvenamojo namo naudojimosi pastoge tvarką pagal VĮ RC Kauno filialo pastogės patalpų planą, kuriuo ieškovui būtų skiriama naudotis 57,56 kv.m. ploto dalimi, plane pažymėtomis indeksais 1-6 (6.20 kv.m.), 2-14 (10.20 kv.m), 2-13 (10.15 kv.m), 2-12 (6.70 kv.m), 2-15 (22.02 kv.m), 2-16 (2.19 kv.m), atsakovei – 12.70 kv.m ploto dalimi, plane pažymėta indeksu 1-7 (12.70). Nurodė, kad su priešieškiniu nesutinka, visi motyvai nurodyti ieškinyje. Atsakovės reikalavimai yra visiškai nepagrįsti ir atmestini.

12II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

13Kauno apylinkės teismas 2014 m. kovo 10 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies:

  1. Patvirtino gyvenamojo namo naudojimosi tvarką, pagal kurią ieškovas naudojasi namo patalpomis inventorinėje byloje pažymėtomis Nr. 2-1 (9,87 kv. m), 2-2 (4,11 kv. m), 2-3 (2,80 kv. m), 2-4 (14,73 kv. m), 2-5 (25,52 kv. m), 2-6 (14,50 kv. m), 2-7 (15,16 kv. m), 2-8 (3,46 kv. m), 2-9 (1,80 kv. m), 2-10 (3,46 kv. m), 2-11 (8,23 kv. m), o atsakovė naudojasi namo patalpomis inventorinėje byloje pažymėtomis Nr. 1-1 (5,54 kv. m), 1-2 (8,20 kv. m), 1-3 (12,13 kv. m), 1-4 (1,08 kv. m), 1-5 (1,10 kv. m).
  2. Pripažino ieškovo teisę atlikti savavališkų statinių – gyvenamojo namo pastogės patalpų įteisinimo veiksmus be bendraturtės B. D. sutikimo, nuosavybės teises į pastogės patalpą įregistruojant abiejų bendrasavininkų vardu kaip jų bendrąją dalinę nuosavybę.
  3. Nustatė atsakovės naudai įėjimo (išėjimo) servitutą į patalpą - palėpę, esančią gyvenamajame name, suteikiant teisę bet kuriuo paros metu naudotis įėjimu, esančiu patalpoje pažymėtoje Nr. II-10/3,46 m2, t.y. įeiti, eiti, išeiti, nešti su palėpės naudojimu, valdymu ir eksploatavimu, remontu susijusius daiktus.

14Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

15Teismas Nustatė

16Dėl reikalavimo pradėti savavališkos statybos įteisinimo procedūrą be bendraturčio sutikimo. Maždaug 1925 metais kartu su visu gyvenamuoju namu pastatyta ir namo pastogė, vėliau gyvenamojo namo bendrasavininkai pastogėje pastatydami pertvaras įsirengė kambarius. Pirmoji inventorizacija gyvenamajam namui atlikta 1993-12-06, tačiau palėpė tuo metu neinventorizuota. Palėpė Nekilnojamojo turto registre neįregistruota iki šiol. Teismas padarė išvadą, kad šalys iš esmės neprieštarauja dėl pastogės patalpoje savavališkai atliktų pakeitimų įteisinimo. Teismas nurodė, jog tai, kad ieškovas nepateikė tinkamai parengtos projektinės dokumentacijos neturi esminės įtakos teismui sprendžiant ar savavališkos statybos įteisinimas esmingai nepažeidžia atsakovės teisių ir įstatymo saugomų interesų. Teismas nustatė, kad nėra pateiktą jokių įrodymų dėl to, kad atliktais darbais pastogėje būtų pažeistos šalių teisės ir interesai, todėl nėra pagrindo ieškovui neleisti pradėti įstatymu nustatytos savavališkos statybos įteisinimo procedūros. Kadangi gyvenamasis namas ieškovui (79/100) ir atsakovei (21/100) priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, todėl šalims priklausanti pastogės dalis yra lygi jiems nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ir gyvenamojo ploto santykiui (CK 4.82 str. ). Atsižvelgiant į bylos aplinkybes teismas pripažino ieškovo teisę atlikti gyvenamojo namo pastogės patalpų įteisinimo veiksmus be bendraturtės B. D. sutikimo, nuosavybės teises į pastogės patalpą įregistruojant abiejų bendrasavininkų vardu kaip jų bendrąją dalinę nuosavybę (pagal LR CK 4.82 straipsnį). Teismas nesprendė ar nagrinėjamu savavališkos statybos atveju ieškovui gali būti išduotas statybą leidžiantis dokumentas, tą spręs statybą leidžiančius dokumentus išduodantys subjektai, kadangi atliktų savavalinių darbų atitiktį viešosios teisės normų reikalavimams vertina kompetentingos institucijos. Teismas šiuo atveju nagrinėjo ar atsakovės atsisakymas nėra trukdymas kitam bendraturčiui pasinaudoti įstatymo suteikiama teise. Teismas atsižvelgiant į tai, kad leidimas pradėti savavališkos statybos įteisinimo procedūras be bendraturčio sutikimo neatleidžia statytojo nuo pareigos išpildyti visus kitus privalomus įstatymo reikalavimus, tame tarpe ir pakoreguoti jau atliktą statybą pagal įstatymo reikalavimus, atmetė ieškovo reikalavimą dėl pripažinimo teisės įteisinti gyvenamojo namo palėpinį aukštą (pastogę), pagal konkrečius jau atliktus inventorizacinius matavimus.

17Teismas ieškovo reikalavimą dėl pripažinimo, kad B. D., neteisėtai neduoda leidimo atmetė, nes jo patenkinimas tokių padarinių ieškovui nesukeltų, kadangi materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas.

18Dėl ieškovo planuojamų rekonstrukcijos darbų. Tam, kad gautų statinio projektavimo sąlygų sąvadą, po to – ir statybos leidimą, statytojas, be kitų privalomų reikalavimų, privalo pateikti ir žemės sklypo bei statinio bendraturčių sutikimą, jeigu žemės sklypas ir rekonstruojamas statinys priklauso bendrosios nuosavybės teise keliems bendraturčiams. Teismas nurodė, kad kai bendraturtis siekia įgyvendinti savo kaip galimo statytojo teisę, kiti bendraturčiai galėtų ginčyti ne teisę kaip tokią, bet tik jos įgyvendinimo būdą ir sąlygas. Tačiau tam, kad kiti bendraturčiai apskritai galėtų pareikšti savo poziciją dėl statybos darbus (rekonstrukciją) inicijuojančio bendraturčio būsimų veiksmų poveikio jų teisėms, statytojas jiems turi savo siekius atskleisti. Tinkamu bendraturčio – galimo statytojo – būsimos rekonstrukcijos planų atskleidimu kitiems bendraturčiams teismų praktikoje pripažįstamas tinkamo projektinio pasiūlymo pateikimas. Ginant ginčijamą teisės į statybą įgyvendinimo būdą ir sąlygas, būtina nurodyti konkrečius statybos darbus, statybos paskirtį ir netgi jos atlikimo orientacinį laikotarpį. Savo ruožtu nesutikimas turi būti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis pateikto projektinio pasiūlymo negatyvų poveikį kito bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams. Teismas sprendė, kad nepateikus nei teismui, nei atsakovei projektinių ketinamos atlikti rekonstrukcijos sprendinių nėra galimybės spręsti dėl jų būsimo poveikio atsakovės teisėms, tokiu būdu ir dėl jos motyvų dėl atsisakymo duoti sutikimą, todėl ieškovo reikalavimą pripažinti jam teisę rengti jam priklausančios namo dalies šiltinimo projektą be bendraturtės B. D. sutikimo teismas atmetė.

19Dėl naudojimosi tvarkos palėpe nustatymo. Teismas nustatė, kad nėra pagrindo neleisti pradėti įstatymu nustatytos savavališkos statybos įteisinimo procedūros ir tenkino ieškovo reikalavimą dėl savavališkų darbų įteisinimo procedūros pradėjimo. Tačiau teismas nesprendė ar nagrinėjamu savavališkos statybos atveju ieškovui gali būti išduotas statybą leidžiantis dokumentas, tą spręs statybą leidžiančius dokumentus išduodantys subjektai. Teismas nurodė, kad savavališka statyba gali būti legalizuota tik esant dviejų būtinų juridinių faktų sutapčiai: pirma, kompetentingos valstybės institucijos turi teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti remonto rekonstrukcijos atitiktį normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimams bei paveldosaugos ir saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams, antra, turi būti konstatuota, kad savavališkos statybos įteisinimas esmingai nepažeis suinteresuotų asmenų teisių ir įstatymo saugomų interesų. Nesant vienos iš nurodytų sąlygų savavališkos statybos (rekonstrukcijos), įteisinimas negalimas. Leidimas pradėti savavališkos statybos (remonto darbų) įteisinimo procedūras be bendraturčio sutikimo neatleidžia statytojo nuo pareigos išpildyti visus kitus privalomus įstatymo reikalavimus, todėl šalių atlikti savavališkos statybos darbai gali būti privalomai keičiami. Teismas sprendė, kad neužbaigus įstatymu nustatytos savavališkos statybos įteisinimo procedūros ir neįregistravus ginčo palėpės Nekilnojamojo turto registre, nustatyti naudojimosi palėpe, kuri yra bendroji dalinė šalių nuosavybė, tvarkos, nėra galimybės, todėl atmetė šalių reikalavimus dėl naudojimosi tvarkos palėpe nustatymo.

20Dėl įpareigojimo leisti atsakovei B. D. patekti į bendrai naudojamą namo palėpę per patalpą 2-10 (3,46 kv. m). Teismas nustatė, kad į ginčo patalpą-palėpę yra tik vienas įėjimas – per atsakovo naudojamą patalpą Nr. II-10 (b.l. 96), kuri yra gyvenamojo namo priestate, iš kurio patenkama į ieškovo naudojamas patalpas (b.l. 12). Dėl šių aplinkybių ginčo nėra. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad kitos galimybės patekti į bendrai naudojamą palėpę nėra, taip pat įvertinęs tai, kad tarp šalių eilę metų jau buvo nusistovėjusi tokia tvarka, kurios prašo atsakovė, o papildomų laiptų įrengimas yra finansiškai per sunki našta atsakovei, bei susipažinęs su šalių bei liudytojų paaiškinimais, ir įvertinęs rašytinius byloje esančius įrodymus sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra tiek teisinis, tiek faktinis pagrindas tenkinti atsakovės reikalavimą dėl ieškovo įpareigojimo leisti atsakovei B. D. patekti į bendrai naudojamą namo palėpę per patalpą 2-10 (3,46 kv. m), kuri yra gyvenamojo namo priestate, iš kurio taip pat patenkama į ieškovo naudojamas patalpas. Teismas siekdamas iš esmės išspręsti tarp šalių kilusį ginčą atsakovės B. D. naudai nustatė įėjimo (išėjimo) servitutą į patalpą, palėpę, esančią gyvenamajame name, suteikė teisę bet kuriuo paros metu naudotis įėjimu, esančiu patalpoje pažymėtoje Nr. II-10/3,46 m2, t.y. įeiti, eiti, išeiti, nešti su palėpės naudojimu, valdymu ir eksploatavimu, remontu susijusius daiktus.

21III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

22Ieškovas apeliaciniu skundu (II tomas b. l. 46 – 50) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą dalyje, tenkinti apelianto ieškinio reikalavimą – nustatyti gyvenamojo namo naudojimosi palėpiniu aukštu tvarką pagal Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo pastogės patalpų planą, kuriuo ieškovui būtų skiriama naudotis bendru 57,56 kv.m. plotu, kurį sudaro patalpos plane pažymėtos indeksais 1-6 (6.20 kv.m.), 2-14 (10.20 kv.m), 2-13 (10.15 kv.m), 2-12 (6.70 kv.m), 2-15 (22.02 kv.m), 2-16 (2.19 kv.m), atsakovei – 12.70 kv.m plotu, kurį sudaro patalpa plane pažymėta indeksu 1-7 (12.70). Taip pat prašo priteisti apelianto patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

23Dėl apelianto reikalavimo pradėti savavališkos statybos įteisinimo procedūrą be bendraturčio sutikimo. Apeliantas nurodė, kad sutinka su teismo sprendimu šioje dalyje.

24Dėl apelianto reikalavimo rengti jam priklausančio namo dalies apšiltinimo projektą. Apeliantas nurodė, kad atsisako nuo šio savo reikalavimo.

25Dėl ieškinio ir priešieškinio reikalavimo naudojimosi tvarkos palėpe nustatymo. Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai atmetė šį reikalavimą vadovaudamasis tik vienu argumentu, kad ginčo patalpa palėpė nėra įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Apelianto nuomone teismui pripažinus ieškovo teisę atlikti pastogės patalpų įteisinimą pašalinama teismo nurodyta kliūtis ir tai netrukdo nuspręsti dėl naudojimosi palėpe tvarkos. Palėpinis aukštas yra inventorizuotas abiejų bendraturčių užsakymu ir suderinimu. Ginčo dėl matavimų nėra. Įteisinimas bus atliekamas pagal pateiktus inventorizacinius matavimus. Taip pašalinama teismo nurodyta kliūtis. Toks sprendimas neprieštarautų galiojantiems teisės aktams. Apelianto teigimu, reikalavimas prieš tai įteisinti palėpini aukštą, o tik kitoje byloje nustatyti naudojimosi ja tvarką prieštarautų proceso ekonomiškumo principui. Nenustatymas patalpų realių dalių ir paliekant bendrasavininkams bendrai naudotis palėpe riboja bendrasavininkų nevaržomą naudojimąsi savo nuosavybe bei prieštarauja teismų praktikos nustatytiems adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje, socialinės taikos ir naudojimosi daiktu racionalumo ir efektyvumo bei faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijams. Nenustačius naudojimosi tvarkos ginčas tik gilėtų ir šalys neišvengtų dar vieno teisminio proceso. Nenustačius palėpinio aukšto realių dalių būtų padaryta žala abiems savininkams, nes būtų apsunkinti bet kokie klausimai susiję su nuosavybės eksploatavimu. Teismas taip pat nepasisakė dėl UAB „314 Architektai“ priešprojektinių pasiūlymų atmetimo motyvų.

26Dėl įpareigojimo leisti atsakovei B. D. patekti į bendrai naudojamą namo palėpę per patalpą 2-10 (3,46 kv. m). Apeliantas nurodo, kad pirmos instancijos teismas šį priešieškinio reikalavimą tenkino visiškai nepagrįstai, nesant tam nei faktinio, nei juridinio pagrindo. Teismo sprendime nustatytas servitutas į įėjimą, tačiau iš esmės tai servitutas į patalpą plane pažymėtą 2-10, kuri pagal privatizavimo metu nustatytą naudojimosi namu tvarką yra naudojama apelianto, kuri yra neatsietina nuo ieškovo virtuvės, joje yra laikomi apelianto asmeniniai daiktai, virtuvės ir kiti asmeninio naudojimo reikmenys. Apelianto nuomone pirmos instancijos teismas neįvertino, kad apeliantas pateikęs priešprojektinius naudojimosi tvarkos pasiūlymus, kuriuose pateikti būdai kaip patekti į atsakovės palėpės dalį nepažeidžiant apelianto interesų, tačiau teismas šių pasiūlymų nesvarstė. Atsakovė nepateikė jokių techninių sprendimų kaip galima būtų patekti į palėpini aukštą. Teismas nepagrįstai nurodė, kad įrengti laiptus atsakovei būtų per brangu. Nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito savininko nuosavybės teisę vien dėl to, kad savininkas, siekiantis servituto nustatymo nori naudotis svetimu daiktu, kad jam taip yra naudingiau ar patogiau.

27Apeliantas nurodo, kad teismas pritaikydamas servitutą neišsprendė naudojimosi žeme servituto. Norint atsakovei patekti į palėpinį aukštą per apelianto įėjimą, atsakovei tektų turėti servitutą ir į apelianto žemės sklypo dalį. Šių klausimų pirmos instancijos teismas nesprendė ir dėl to pažeidė ne tik apelianto interesus, bet ir šiuos klausimus reglamentuojančias teisės normas. Nagrinėjamu atveju apelianto nuomone servitutas negali būti neatlygintinas. Leidimas per apelianto įėjimą patekti į patalpas apelianto privatumo teisių pažeidimas šiuo atveju sukeltų apeliantui pasekmes – jam būtų būtina iš jam nustatytos patalpos plane pažymėtos 2-10 išnešti visus asmeninius daiktus, perplanuoti savo susiklosčiusį šeimos gyvenimą taip, kad pašalinių žmonių patekimas į patalpą 2-10 nepakenktų jo ir kitų šeimos narių asmeniniams interesams.

28Apeliantas nurodo, kad teismas neįvertino, kad po namo privatizavimo apeliantas leido atsakovei patekti į palėpini aukštą tik gera valia ir kol ji įsirengs patekimą į palėpę pati.

29Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą (II tomas b. l. 71 – 77) prašo atmesti apelianto apeliacinį skundą ir palikti Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. sprendimą ieškovo skundžiamoje dalyje nepakeistą bei priteisti atsakovei iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Atsakovė nurodo, kad yra pateikusi apeliacinį skundą, todėl visiškai palaiko jame nurodytus argumentus. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos argumentus:

30Dėl naudojimosi tvarkos palėpe nustatymo. Atsakovės nuomone, pirmos instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo reikalavimo nustatyti naudojimosi neįteisinta namo palėpės patalpa tvarką. Teismas pripažino ieškovui teisę spręsti atitinkamos palėpės įteisinimo klausimą be atsakovės sutikimo, o tai patvirtina, jog namo palėpė yra įrengta savavališkai, be to ji nėra įregistruota nekilnojamojo turto registre. Taigi kol palėpėje įrengtos patalpos nebus įteisintos įstatymų nustatyta tvarka, negali būti nustatyta naudojimosi šiomis patalpomis tvarka, todėl ieškovo reikalavimas nustatyti naudojimosi palėpę tvarką yra pagrįstai atmestas. Palėpės patalpos yra nekilnojamas turtas (pastato dalis), todėl visos teisės, susitarimai liečiantys šias patalpas turės būti registruojami nekilnojamojo turto registre. Ginčo palėpės patalpos nėra įregistruotos nekilnojamojo turto registre, ką patvirtina ir išrašai iš nekilnojamojo turto registro bei ieškovo reikalavimai, todėl ir atitinkamas teismo sprendimas negalėtų būti registruotas nekilnojamojo turto registre. Taip pat šiuo metu naudojimosi palėpe tvarka negali būti nustatyta, kadangi nėra išspręstas ir nuosavybės į atitinkamas palėpės patalpas klausimas. Tik įteisinus palėpės patalpas ir išsprendus ginčą dėl palėpės patalpų priklausymo bus tiksliai žinoma kokia dalis atitinkamos palėpės priklauso kiekvienai iš šalių ir tik tada galės būti nustatyta naudojimosi palėpe tvarka.

31Atitinkama ieškovo siūloma tvarka negalėtų būti patvirtinama ir dėl to, jog ieškovas apriboja atsakovei galimybę patekti į palėpę. Šiuo metu į palėpę galima patekti ir patenkama tik per patalpoje 2-10 esančius laiptus, per kuriuos buvo patenkama daugiau kaip 40 metų. Ieškovas siūlo panaikinti galimybę atsakovei patekti į palėpę per šiuos laiptus ir siūlo arba įrengti laiptus iš lauko, arba įrengti segmentinius vidaus laiptus pirmajame aukšte. Ieškovo siūlymai atsakovei yra nepriimtini, kadangi atsakovei yra 90 metų, todėl laipioti metaliniais laiptais, kurie žiemą apšals ar bus apsnigti, o vasara po lietaus būnant slidiems, jau vien dėl saugumo atsakovė negalės, todėl tokių laiptų įrengimas būtų atsakovei nesaugus; Iš pateiktų priešprojektinių pasiūlymų negalima nustatyti kaip turėtų atrodyti patys laiptai, kokių gabaritų jie bus, kiek ploto užims ir taip jau mažoje atsakovės valdomoje žemės sklypo dalyje, koks bus tiltelis, kokios durys su langu ir t.t. Nenurodyta atitinkamų darbų vertė ir neišspręstas finansavimas. Naujų konstrukcijų įrengimas turėtų būti finansuojamas pagal šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje (atsakovė turėtų finansuoti 21 proc., o ieškovas 79 proc.). Ieškovas nenurodo ar sutinka apmokėti 79 procentus atitinkamų darbų, tik deklaravo, jog prisidėtų, tačiau nei kiek ir kokiomis dalimis nenurodė. Nėra atsižvelgta į šalių dalių pasikeitimą dėl atitinkamai atsakovės turint sutikimus atliktų darbų ir ieškovo neturint sutikimo atliktų darbų. Būtų nukrypta nuo šalims priklausančių dalių, kurios turėtų būti perskaičiuotos. Ieškovas siekia užvaldyti atsakovės sutuoktinio įrengtą ir beveik 50 metų naudotą patalpą. Dėl išvardintų priežasčių atsakovės nuomone, ieškovo reikalavimai yra atmestini.

32Atsakovė nesutinka su apelianto argumentu, kad pirmos instancijos teismui pripažinus ieškovo teisę atlikti pastogės patalpų įteisinimą - pašalinama teismo nurodyta kliūtis, ir tai netrukdo nuspręsti dėl naudojimosi palėpe tvarkos. Be to, atsakovė yra įsitikinusi, kad teismas visiškai nepagrįstai suteikė atitinkamą teisę. Akcentuotina, kad atsakovė nėra prieš savavališkai pastatytų patalpų įteisinimą, tačiau jos turi būti įteisinamos nepažeidžiant ir atsakovės teisių ir interesų. Teigia, kad inventorizacija yra tik užfiksuota faktinė įrengtų patalpų būklė inventorizacijos atlikimo metu, tačiau ja nėra išspręstas klausimas nei dėl atitinkamų patalpų įrengimo teisėtumo, nei dėl šalims priklausančių dalių. Atsakovė nesutinka su ieškovo nuomone, kad toks sprendimas neprieštarautų jokiems galiojantiems teisės aktams.

33Atsakovė taip pat nesutinka su ieškovo teiginiu, kad reikalavimas prieš tai įteisinti palėpinį aukštą, o tik kitoje byloje nustatyti naudojimosi ja tvarką prieštarautų proceso ekonomiškumo principui. Atsakovė nurodo, kad teisės aktai paprasčiausiai neleidžia nustatyti neįteisinto daikto naudojimosi tvarkos. Todėl šiuo atveju apie proceso ekonomiškumą negali būti ir kalbos.

34Atsakovė nurodo, kad realias dalis (naudojimosi tvarką) bus galima nustatyti tik po to, kai bus išspręstas ginčas bent jau dėl idealinių dalių nustatymo. Kai bus aiškumas, kokiomis dalimis šalims priklauso nuosavybės teisės į palėpę, tik tada galės būti sprendžiamas klausimas, kaip turi būti naudojamasi dėl atitinkamos palėpės.

35Atsakovė teigia, kad ji niekada neturėjo ir neturi jokio priešiškumo ieškovo atžvilgiu. Atsakovė turėjo vienintelį norą, kad bet kokie namo įteisinimo ar pertvarkymo darbai būtų derinami su ja, taip pat turėjo norą ir toliau naudotis tomis patalpomis, kurios buvo įrengtos jos ir jos sutuoktinio darbu ir lėšomis. Tuo tarpu ieškovas siekė ir siekia viską spręsti vienas, nederinant atitinkamų klausimų su atsakove. Apribojo atsakovei galimybę pateikti į palėpę, į kurią ji patekdavo per vienintelį esantį įėjimą daugiau kaip 40 metų.

36Atsakovė nurodo, kad ieškovas prašydamas nustatyti ar naudojimosi tvarką ar suteikti teisę įteisinti palėpinį aukštą ar prašydamas suteikti teisę rengti apšiltinimo projektą atitinkamai UAB „314 Architektai“ priešprojektiniais pasiūlymais nesivadovavo. Neprašė nustatyti naudojimosi tvarką pagal pateiktus priešprojektinius pasiūlymus, todėl teismas visiškai pagrįstai nesprendė kiek atitinkami priešprojektiniai pasiūlymai yra susiję su ginčo klausimu. Jie turėjo būti vertinami tik kaip vienas iš įrodymų. Atitinkamais priešprojektiniais pasiūlymai galėjo būti vadovautasi, jei ieškovas būtų prašęs leisti atlikti darbus (laiptų įrengimo ir pan.), pagal pateiktus priešprojektinius pasiūlymus, tačiau toks reikalavimas nebuvo pareikštas.

37Dėl įpareigojimo leisti atsakovei B. D. patekti į bendrai naudojamą namo palėpę per patalpą 2-10 (3,46 kv.m). Atsakovė nurodo, kad ieškovas apeliaciniame skunde motyvuojamoje skundo dalyje pateikia tam tikrus argumentus, kodėl jo nuomone, teismas atitinkamoje dalyje priėmė nepagrįstą sprendimą. Tačiau pažymėtina, kad rezoliucinėje skundo dalyje neprašo atitinkamo reikalavimo pakeisti ar atmesti. Ieškovas prašo tik panaikinti sprendimo dalį. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad turėjo būti nustatytas ne servitutas, bet naudojimosi patalpa tvarka. Ieškovui tiek ir atsakovei atitinkama patalpa priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Atsakovės nuomone, teismas turėjo nustatyti teisę atsakovei ribotai naudotis atitinkama patalpa, t.y. per ją patekti į palėpę. Tuo tarpu ieškovo teisės naudotis atitinkama patalpa yra kur kas platesnės, tai ir laikyti daiktus, tai ir pastovai būti ir t.t.

38Atsakovė nurodo, kad ieškovas kaip ir atsakovė yra patalpos 2-10 bendrasavininkiai, todėl nei vieno iš bendrasavininkių šiuo atveju nuosavybės teisės neapribojamos, o nustatoma naudojimosi šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu namu ir atskira jo dalimi (patalpa) tvarka. Bendraturčiai jiems priklausantį daiktą turėtų pertvarkyti abu, o ne tik atsakovė. Be to, atitinkamas daikto pertvarkymo išlaidos taip pat turėtų būti dengiamos pagal šalims priklausančias dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Atsakovės vertinimu ieškovo apeliaciniame skunde nurodomi pasiūlymai buvo ir šiuo metu yra nepakankamai konkretūs. Ieškovas tik deklaratyviai nurodo, jog jis neva sutinka apmokėti naujo užlipimo įrengimą. Tačiau nenurodo nei kokiomis proporcijomis nei konkrečiai kokio sprendinio įgyvendinimą sutinka apmokėti. Atsakovė neprieštarauja tam, kad būtų įrengtas papildomai naujas užlipimas į palėpės patalpas, taip pat sutinka atitinkamo užlipimo darbus finansuoti jai nuosavybės teise priklausančia dalimi, tačiau atsakovė turi vienintelį reikalavimą, kad atitinkamas užlipimas būtų saugus ir tinkamas naudoti jai pagal amžių.

39Atsakovė nurodo, kad žemė šalims priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, todėl esant reikalavimui teismas turėtų svarstyti naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo klausimą bet ne servitutu. Tačiau nesant byloje pareikšto atitinkamo reikalavimo pirmos instancijos teismas visiškai pagrįstai nesprendė šio klausimo ir dėl jo nepasisakė.

40Atsakovė sutinka su ieškovo argumentais, kad atitinkama tvarka ribos tam tikras ieškovo teises pilna apimtimi naudotis patalpa, tačiau atitinkamas ribojimas bus kur kas mažesnis nei visiškas draudimas atsakovei patekti į palėpės patalpas. Todėl toks ribojimas yra proporcingas ir pateisinamas.

41Atsakovės vertinimu ieškovas norėtų, kad atsakovė viena pertvarkytų abiems šalims priklausantį namą tačiau įstatymas gina abiejų bendrasavininkų teises. Įstatymas numato, kad visi klausimai turi būti sprendžiami šalių susitarimu, o ne vieno asmens valia (pageidavimu). Ieškovas visą laiką visus klausimus dėl šalims priklausančio namo siekė spręsti savo nuožiūra be atsakovės sutikimų ir derinimų, nes jo nuomone jis turi tokią teisę. Tuo tarpu atsakovė visą laiką siekė spręsti visus klausimus šalių susitarimu.

42Atsakovė apeliaciniu skundu ( II tomas b. l. 55 – 65) prašo panaikinti 2014 m. kovo 10 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą dalyje, kurioje buvo tenkintas ieškovo ieškinys, taip pat priteistas žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei iš atsakovės B. D., ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - visus ieškovo reikalavimus atmesti, o žyminį mokestį ir išlaidas susijusias su procesiniu dokumentu įteikimu, valstybei priteisti iš ieškovo. Taip pat prašo pakeisti 2014 m. kovo 10 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą dalyje, kurioje buvo tenkintas priešieškinys, nurodant, jog patekimui į patalpą - palėpę esančią gyvenamajame name, B. D. suteikiama teisė ribotai naudotis patalpa, pažymėta inventorinėje byloje 11-10/3,46 m2, bet kuriuo paros metu naudotis įėjimu, t.y. įeiti, eiti, išeiti, nešti su palėpės naudojimu, valdymu ir eksploatavimu, remontu susijusius daiktus. Bei priteisti iš ieškovo atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

43Dėl ieškinio reikalavimų susijusių su palėpės įteisinimu. Ieškinio dalykas buvo suformuluotas netinkamai, todėl atsakovė negalėjo atsikirsti ir neatsikirtinėjo į visą eilę teismo skundžiamame sprendime tam tikrų vėliau konstatuotų aplinkybių. Be to, teismas spręsdamas ginčą išėjo už ieškovo ir netiksliai suformuluotų ieškinio ribų. Teismas suteikė teisę ieškovui atlikti veiksmus, kurių ieškovas net neprašė ir dėl kurių atsakovė net neatsikirtinėjo. Teismas taip pat viršydamas reikalavimus sprendė apie tai, kokiomis dalimis šalys turėtų registruoti nuosavybės teises, nors atitinkamos aplinkybės nebuvo ginčo objektu ir nebuvo atskirai įrodinėjamos. Teismas netinkamai taikė materialines normas ir visiškai nepagrįstai leido ieškovui atlikti tam tikrus veiksmus be atsakovės sutikimo.

44Dėl ieškinio reikalavimų suformulavimo. Atsakovė atsikirtinėjo į ieškovo suformuluotus reikalavimus, taip kaip jie buvo suformuluoti. Ji nurodė, jog su vienu jai žinomo dokumento rengimu (palėpinio aukšto įteisinimo projekto rengimu) ji neprieštarauja. Ji prieštaraus atitinkamiems tolimesniems veiksmams, jei atitinkamai bus ribojamos atsakovės teisės naudotis jos sutuoktinio prieš daugiau kaip 40 metų įrengta patalpa ir jai bus apribota galimybė patekti į palėpinį aukštą. Į likusius reikalavimus (į reikalavimą pripažinti teisę rengti kažkokius kitokius dokumentus) atsakovė negalėjo atsikirsti, nes jokie kitokie dokumentai, kurios pageidavo rengti ieškovas ieškinyje nebuvo įvardinti. Teismui išnagrinėjus bylą pagal neaiškius reikalavimus, buvo pažeistos teisės normos bei buvo apribota atsakovei teisė gintis nuo pareikštų reikalavimų.

45Dėl ieškinio reikalavimų ribų peržengimo. Ieškovas prašė pripažinti tik teisę rengti palėpinio aukšto (pastogės) įteisinimo dokumentus. Į kurį atsakovė kaip jau nurodyta aukščiau ir atsikirtinėjo. Tuo tarpu teismas pripažino teisę atlikti pastogės patalpų įteisinimo veiksnius. T.y. teismas pripažino ieškovui kur kas platesnę teisę, nei ieškovas prašė. Teisė atlikti veiksmus yra labai plačios apimties, ir gali būti aiškinama labai plačiai, įskaitant ir palėpinio aukšto perstatymą, pertvarkymą, dalies patalpų nugriovimą, laiptų į atsakovės naudojamas patalpas įrengimą ir t.t. Taip pat ieškovas nebuvo pareiškęs reikalavimo kaip ir kokiu būdu atitinkama palėpė turėtų būti įteisinama (kokiomis dalimis), tuo tarpu teismas nurodė, jog nuosavybės teises į pastogės patalpą įregistruotina abiejų bendrasavininku vardu kaip jų bendroji dalinė nuosavybė (pagal LR CK 4.82 straipsnį). Teismas pats pripažino, kad ieškovui gali tekti pakoreguoti jau atliktus statybos darbus, tačiau atitinkamus darbus teismas suteikė teisę atlikti ieškovui be atsakovės sutikimo ir suderinimo, kadangi nurodė, jog ieškovas turi teisę atlikti veiksmus (kas reiškia ir darbus) be atsakovės sutikimo.

46Apeliantė nurodo, kad dalį ginčo palėpės patalpų įrengė atsakovės sutuoktinis turint ieškovo tėvų sutikimą. Tuo tarpu teismas suteikė teisę atlikti ieškovui bet kokius įteisinimo veiksmus, įskaitant ir jei ieškovui pasirodys tai reikalinga nugriauti tam tikras patalpas. Tokiu būdu dabar ieškovas turės teisę atitinkamą patalpą pertvarkyti taip, kad ja negalėtų naudotis atsakovė, nors ją įrengė būtent atsakovės sutuoktinis. Taigi teismas leido kitam asmeniui (ieškovui) spręsti klausimą ir dėl atsakovės nuosavybės teisių be atsakovės sutikimo ir pritarimo.

47Dėl CK 4.82 ir CK 4.77 str. normų taikymo. Apeliantės teigimu teismas netinkamai taikė šioje byloje Civilinio kodekso 4.82 straipsnio nuostatas. Šis straipsnis šioje byloje negalėjo būti taikomas, kadangi ieškovas ir atsakovė nėra atskirų buto ar kitokių patalpų savininkai. Tiek ieškovas, tiek ir atsakovė yra vieno ir to paties gyvenamojo namo, kuris nėra padalintas į atskirus nekilnojamuosius objektus (butus ar kitas patalpas), bendrasavininkai. Jei šalys būtų buvę atskirų patalpų savininkai, tokiu atveju nebūtų reikalinga nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos pagal CK 4.75 straipsnį, tačiau teismas ją nustatė. Šiuo atveju, sprendžiant klausimą dėl šalims priklausančios palėpės dalies, turėjo būti taikomos Civilinio kodekso 4.77 straipsnio nuostatos, kadangi atlikus tam tikrus darbus buvo padidinta bendroji dalinė nuosavybė. Tačiau pažymėtina, kad nei ieškovas ieškinyje, nei atsakovė savo priešieškinyje nenurodė reikalavimų, kaip turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl atitinkamos palėpės nuosavybės priklausymo (pasikeitimo). Tačiau teismas išeidamas iš pareikštų reikalavimų nusprendė išspręsti nuosavybės teisių nustatymo į palėpę klausimą. Pažymėtina, kad atitinkamą klausimą teismas išsprendė netinkamai. Teismo suformuluotas sprendimas (rezoliucinė dalis) niekada negalės būti įgyvendintas. Teismas nurodė, kad suteikiama teisė registruoti nuosavybės teises abiejų bendrasavininkių vardu kaip bendrąją daline nuosavybę (pagal LR CK 4.82 straipsnį). Tačiau kyla klausimas kaip galės būti įgyvendinamas teismo sprendimas ir įregistruotos nuosavybės teises į palėpę pagal CK 4.82 straipsnį, kai nei ieškovas nei atsakovė jokių patalpų nuosavybės teise neturi, o yra tik konkretaus namo bendrasavininkai.

48Apeliantė nurodo, kad teismas netinkamai išaiškino atsakovės atsikirtimus į ieškinį ~ nesutikimo su ieškiniu motyvus, todėl netinkamai išsprendė ginčą, netinkamai taikė materialines teisės normas. Teismas galėjo pripažinti ieškovui teisę atlikti kokius nors veiksmus be atsakovės sutikimo tik tokiu atveju, jei būtų pripažinta, kad atsakovė pažeisdama interesų derinimo ir bendradarbiavimo principus nepagrįstai atsisako leisti kažką atlikti ieškovui. Teismas pripažino, jog atsakovė neprieštaravo palėpės įteisinimui. Apeliantė skunde nurodo, kad ji prieštaravo, kad būtų atliekami atsakovei nežinomi (neaiškus) veiksmai, t.y. rengiami nežinomi dokumentai, atliekami nežinomi darbai. Atskleidus atitinkamus veiksmus atsakovė būtų sprendusi ar leisti atitinkamų veiksmų atlikimui. Byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad atsakovė būtų nepagrįstai atsisakiusi derinti kokius nors ieškovo pateiktus sprendinius. Atsakovė aiškiai nurodė, kodėl atitinkami priešprojektiniai pasiūlymai pažeidžia jos teises. Jokių kitokių konkrečių veiksmų, kurių būtų neleidusi atsakovė atlikti ieškovui, byloje nebuvo nurodyta. Atsakovės vertinimu visiškai nesuprantama, kodėl teismas pripažino ieškovui teisę atlikti visus palėpės įteisinimo veiksmus (nors prašyta buvo tik rengti neaiškius dokumentus) be atsakovės sutikimo. Teismas pripažino, jog nežiūrint į tai, jog šiuo metu statybos darbai atlikti, tačiau gali tekti juos pertvarkyti. Ir teismas sprendė, kad ieškovas tokius pertvarkymus gali daryti be atsakovės sutikimo. Apeliantės manymu, teismas visiškai nepagrįstai leido ieškovui atlikti net ir teismui kol kas nežinomus veiksmus be atsakovės sutikimo, kurie gali pažeisti atsakovės teises.

49Apeliantės vertinimu labai svarbu yra ir tai, kad statytojas yra ir atsakovė (jos velionis sutuoktinis), todėl turės būti sprendžiamas klausimas ir dėl atsakovės atliktų darbų įteisinimo (galbūt nugriovimo), tačiau teismas leido atitinkamus klausimus spręsti ieškovui savo nuožiūra be atsakovės sutikimo. Atsakovė atsisakė išduoti tik abstraktų sutikimą. Tuo tarpu teismas išdavė ieškovui abstraktų sutikimą atlikti net daugiau nei prašė pats ieškovas.

50Dėl atsakovės priešieškinio. Teismas įformindamas atsakovės teisę patekti į palėpės patalpas netinkamai taikė materialinės teisės normas. T.y. teismas nustatė servitutą, nors atsakovės nuomone turėjo būti nustatyta naudojimosi konkrečia gyvenamojo namo patalpa tvarka. Atsakovė nurodo, kad prašė vadovautis servitutų nustatymą reglamentuojančiomis teisės normomis pagal analogiją, o ne tiesiogiai. Servitutas gali būti nustatomas tik į svetimą (kitam savininkui nuosavybės teise priklausantį) daiktą. Tuo tarpu atsakovė kaip ir ieškovas yra viso namo bendrasavininkiai ir atitinkama patalpa priklauso ieškovui ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise. Taip pat servitutas galėjo būti nustatomas visam namui, kadangi teisiškai registruotas nekilnojamas daiktas yra tik namas, o ne atskira patalpa. Atsižvelgiant į tai apeliantės nuomone atitinkama teismo rezoliucinė dalis turėtų būti keistina, išbraukiant žodžius, jog nustatomas servitutas.

51Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Teismas spręsdamas dėl išlaidų paskirstymo turėjo vadovautis Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalimi, kuri numato, jog jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Šiuo konkrečiu atveju teismas tenkino mažiau kaip pusę ieškovo reikalavimu, taip pat iš esmės patenkino visus atsakovės reikalavimus, todėl bylinėjimosi išlaidos turėjo būti paskirstytos pagal tenkintų ir atmestų reikalavimų dydį, o ne kiekvienos šalies patirtos bylinėjimosi išlaidos iš kitos. Teismas priteisdamas atsakovei išlaidas iš ieškovo nepriteisė atsakovės sumokėto žyminio mokesčio, todėl atitinkamos išlaidos papildomai priteistinos iš ieškovo, o iš atsakovės ieškovui priteistinos išlaidos sumažintinos pagal tenkintus ir atmestus reikalavimus. Apeliantė pažymi, kad bylinėjimosi išlaidos taip pat turėtų būti perskirstytos išnagrinėjus apeliacinį skundą (CPK 93 str. 5 d.) Todėl galutinis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas išspręstinas atsižvelgiant ir į apeliacinio skundo tenkinimo rezultatus.

52Apeliantė akcentuoja, jog visiškai nėra suprantama ir skundžiamame sprendime net nemotyvuojama, kodėl iš atsakovės priteista 19,90 Lt žyminio mokesčio valstybei. Todėl vien dėl šios priežasties atitinkama sprendimo dalis yra naikintina. Atsakovės nuomone ji sumokėjo visą privalomą žyminį mokestį, todėl atitinkamas žyminis mokestis priteistas visiškai nepagrįstai. Tuo tarpu išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, turėjo būti priteisiamos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Todėl šiuo atveju iš esmės visos išlaidos turėjo būti priteistos iš ieškovo.

53Dėl priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo. Apeliantė nurodo, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. Teisėtumas reiškia, kad teismo sprendimas turi būti grindžiamas galiojančia teise, o pagrįstumas - kad teisė buvo taikyta teismo nustatytiems faktams, kurie nustatyti įstatymo numatytais įrodymais, teisėtomis įrodinėjimo priemonėmis ir įrodymus tinkamai įvertinus. Sprendimas atitinka teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus, jei teismas, išspręsdamas bylą, teisingai taiko materialiosios ir proceso teisės normas, o padarytos išvados atitinka įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas byloje reikšmingas aplinkybes ir pagrįstos atitinkamomis teisės normomis. Aukščiau nurodyti argumentai patvirtina, jog pirmos instancijos teismo priimtas sprendimas negali būti laikomas nei pagrįstų nei teisėtu, todėl turėtų būti keistinas.

54Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (II tomas b. l. 79 – 82) prašo atmesti atsakovės apeliacinį skundą ir tenkinti ieškovo P. K. apeliacinį skundą bei priteisti iš atsakovės ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo šiuos argumentus:

55Dėl ieškinio reikalavimo įteisinti palėpę bei ieškinio reikalavimų suformulavimo. Atsakovė apeliaciniame skunde daug dėmesio skyrė įstatymo aiškinimui dėl ieškinio reikalavimų formulavimo teisingumo ir komentavo ieškovo pradinio ieškinio reikalavimus. Tačiau bylos nagrinėjimui tai neturi jokios reikšmės, nes byloje buvo nagrinėjamas ieškovo tikslintas ieškinys. Į šį ieškinį atsakovė pati pateikė išsamų atsiliepimą ir turėjo teisę teikti bet kokius įrodymus, todėl jokios jos procesinės teisės nebuvo pažeistos ir bet kokie komentarai šia tema neturi reikšmės bylai.

56Apeliaciniame skunde išsakyti teiginiai, kad atsakovė „iš principo neprieštarauja palėpės įteisinimo projekto rengimui“ - prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, rašytiniams įrodymams bei liudytojų duotiems parodymams. Jei atsakovė sutiktų - nebūtų kilęs konfliktas. Tokių teiginių išsakymas - puikiai iliustruoja atsakovės manipuliacinį, neteisėtą ir klastingą elgesį.

57Dėl ieškinio reikalavimo ribų peržengimo. Visiškai nepagrįstas ir byloje esantiems procesiniams dokumentams prieštaraujantis atsakovės argumentas, kad teismas, spręsdamas ginčijamos palėpės įteisinimo klausimą, peržengė ieškinio reikalavimo ribas. Šioje dalyje tenka pacituoti, kad patikslintame ieškinyje ieškovas vienu reikalavimu prašė: „pripažinti ieškovui P. K. teisę rengti gyvenamojo namo palėpinio aukšto (pastogės) įteisinimo dokumentus be gyvenamojo namo bendraturtės sutikimo ir nustatyti, kad bendraturtė, neteisėtai neduoda leidimo“, kitu reikalavimu prašė: „pripažinti ieškovui teisę be bendraturtės sutikimo įteisinti palėpinį aukštą (pastogę), pagal atliktus inventorizacinius matavimus“. Todėl teismas, spręsdamas šį klausimą, neišėjo už ieškinio reikalavimų ribų, o atsakovės neteisingas byloje esančių procesinių dokumentų skaitymas, ne tik aiškinimas, - tik eilinis siekis klaidinti teismą.

58Atsakovė nurodo neteisybę ir byloje nenagrinėtus faktus, kad dalį ginčo palėpės patalpų įrengė atsakovės sutuoktinis turint ieškovo tėvų sutikimą. Pažymėtina, kad tokio sutikimo rengti palėpinį aukštą ieškovo tėvai atsakovės vyrui niekada nėra davę. Be to, šis klausimas nebuvo sprendžiamas bylos nagrinėjimo metu.

59Dėl CK 4.82 ir CK 4.77 str. normų taikymo. Ieškovo vertinimu, skirtingai nei mano atsakovė, šioje byloje turėtų būti taikomos abiejų CK 4.82 ir CK 4.77 str. nurodytų straipsnių nuostatos. Ieškovas ir atsakovė yra namo dalių bendrasavininkai. Namo pirmo aukšto naudojimosi tvarka jau buvo nustatyta šalims privatizuojant namą. Ieškovas neginčija šios nustatytos pirmo aukšto naudojimosi tvarkos. Ją ginčija tik atsakovė. Ieškovas šioje dalyje palaiko išsakytus savo patikslinto ieškinio reikalavimus ir apeliacinio skundo argumentus. Tačiau pasisakant dėl atsakovės apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų, pastebėtina tai, kad atsakovė vėlgi melagingai, visiškai nepagrįstai kalba, kad jos naudojama palėpės dalis statyta su ieškovo tėvų sutikimu, o ieškovas savo dalį palėpės įsirengė, be atsakovės sutikimo. Vertinant byloje esančius įrodymus darytina priešinga išvada: apie palėpės įrengimą esant ieškovo tėvų sutikimui byloje visai nebuvo nagrinėta, apie tai atsakovė pirmą kartą prabilo tik apeliaciniame skunde. Tuo tarpu byloje yra atsakovės sutikimas rengti namo rekonstrukcijos (palėpės įrengimo) projektą, nors jis ir nebuvo įformintas notariškai.

60Ieškovo manymu, atsakovė neteisingai nurodo, kad ieškovas ir atsakovė nuosavybės teise neturi jokių konkrečių patalpų, kurių naudingasis plotas galėtų būti paskaičiuotas. Ieškovui dalinės nuosavybės teise priklauso 79/100 dalis namo, atsakovei 21/100 dalis. Jau 1993 m. gruodžio 28 d. privatizavimo sutartyje buvo nurodyta, kuriomis patalpomis naudosis ieškovas.

61Dėl servituto nustatymo. Šioje dalyje ieškovas nesutinka su sprendimu ir palaiko savo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus. Tačiau visiškai nesuprantama atsakovės apeliaciniame skunde išdėstyta pozicija. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo, kad teismas suteiktų jai teisę naudotis ieškovui priklausančia patalpa 2-10 (3.46 kv.m.) bet kuriuo paros metu naudotis įėjimu, t.y. įeiti, eiti, išeiti, nešti su palėpės naudojimu, valdymu ir eksploatavimu, remontu susijusius daiktus. Šioje dalyje svarbu tai, kad, kaip jau minėta aukščiau, privatizavimo sutartyje nurodyta, kad ieškovui P. K. nustatyta naudojimosi tvarka į namo patalpas 2-10 (3.46 kv. m.). Ieškovas atsakovei yra siūlęs pagal architektų paruoštą planą iš patalpos-koridoriaus 1-1 (ne iš kambario, kaip nurodo atsakovė) įrengti standartinius palėpinius laiptus, prie kurių įrengimo prisidėtų savo valdoma namo dalimi ar kiek nustatytų teismas, tačiau atsakovė to kategoriškai atsisakė. Kaip ir nurodyta ieškovo apeliaciniame skunde, ieškovas įsitikinęs, kad leidimas bet kuriuo paros metu naudotis patalpa 2-10, pažeistų ieškovo bei jo artimųjų privatumą, nuosavybės teises ir apeliaciniame skunde išvardintus disponavimo nuosavybe principus.

62Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Ieškovas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovo ieškinys buvo būtinas sprendžiant abiejų bendrasavininkų naudojimosi jiems priklausančia nuosavybe klausimus. Ieškovas ilgai ir kantriai bandė susitarti tiek iki ieškinio, tiek sudarant taikos sutartį - tam prieštaravo atsakovė. Tad aiškinant CPK 93 str. 4 d. atsižvelgiant į atsakovės elgesį, teismas gali nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principo. Kitas šioje dalyje svarbus spęstinas klausimas neturtinių reikalavimų apimčių įvertinimas. Ieškovas mano, kad šioje dalyje teismas priėmė pagrįstą sprendimą.

63IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados

64Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

65Byloje nustatyta, kad šalys yra bendraturčiai žemės sklypo, gyvenamojo namo ir kitų statinių, esančių ( - ), nuosavybės teise ieškovui priklauso 79/100 dalys, o atsakovei - 21/100 dalis nekilnojamojo turto (1 t. b. l. 23-24, 26-27). Ieškovas ir atsakovė nuosavybės teises į minėtą nekilnojamąjį turtą įgijo 1993 m. privatizuodami atitinkamas namo dalis. Nors tarp šalių nėra susitarimo dėl patalpų naudojimosi tvarkos nustatymo įregistruoto nekilnojamojo turto registre, šalys neginčija, kad faktiškai naudojasi 1993 m. privatizavimo sutartyse nustatyta naudojimosi tvarka gyvenamuoju namu, kurio bendras plotas 131, 69 kv.m (1 t. b. l. 40, 132). Pastogėje šalys įsirengė patalpas, kurioms teisinė registracija neatlikta, statyba neįteisinta. Ieškovas patikslintame ieškinyje prašė leisti be bendraturtės sutikimo parengti palėpinio aukšto (pastogės) įteisinimo dokumentus, be bendraturtės sutikimo įteisinti palėpinį aukštą pagal atliktus inventorizacinius matavimus, parengti jam priklausančios namo dalies šiltinimo projektą bei nustatyti pastogės naudojimosi tvarką pagal ieškovo pateiktą variantą, jam paskiriant 57, 38 kv/m, o atsakovei patalpą, pažymėtą indeksu 1-7 (kambarys -12, 70 kv. m ploto), o atsakovė priešieškinyje prašė nustatyti pirmo aukšto patalpų naudojimosi tvarką pagal 1993 m. privatizavimo sutartyse nurodytą naudojimosi tvarką, pastogės patalpas paliekant bendram naudojimui bei įpareigoti ieškovą leisti jai patekti į pastogės patalpas per patalpą pažymėtą indeksu 2-10, kuria faktiškai naudojasi ieškovas, kuris trukdo patekti į namo palėpę, todėl atsakovė yra priversta prašyti pakeisti (iš naujo nustatyti) naudojimosi tvarką šalims priklausančiu namu. Teismas ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Dėl ieškovo apeliacinio skundo Dėl ieškinio reikalavimo nustatyti palėpinio aukšto naudojimosi tvarką

66Apeliantas (ieškovas) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl palėpinio aukšto (pastogės) patalpų naudojimosi tvarkos nustatymo.

67Ieškovas ieškiniu prašė nustatyti gyvenamojo namo naudojimosi palėpiniu aukštu tvarką pagal Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo pastogės patalpų planą, kuriuo ieškovui būtų skiriama naudotis bendru 57,56 kv. m plotu, kurį sudaro patalpos plane pažymėtos indeksais 1-6 (6.20 kv.m.), 2-14 (10.20 kv.m), 2-13 (10.15 kv.m), 2-12 (6.70 kv.m), 2-15 (22.02 kv.m), 2-16 (2.19 kv.m), atsakovei – 12.70 kv.m plotu, kurį sudaro patalpa plane pažymėta indeksu 1-7 (12.70).

68Pirmosios instancijos teismas šį ieškinio reikalavimą atmetė, padaręs išvadą, kad neužbaigus įstatymu nustatytos savavališkos statybos įteisinimo procedūros ir neįregistravus ginčo palėpės Nekilnojamojo turto registre, nustatyti naudojimosi palėpe, kuri yra bendroji dalinė šalių nuosavybė, tvarkos nėra galimybės. Apeliantas teigia, kad palėpinis aukštas yra inventuorizuotas abiejų bendraturčių užsakymu ir suderinimu, todėl patenkinus jo ieškinio reikalavimą - pripažinus ieškovo teisę atlikti savavališkų statinių – gyvenamojo namo pastogės patalpų įteisinimo veiksmus be bendraturtės B. D. sutikimo, nebelieka kliūčių nustatyti palėpės patalpų naudojimosi tvarką. Nenustačius palėpinio aukšto realių dalių būtų padaryta žala abiems bendraturčiams, kiltų nauji ginčai. Teisėjų kolegijos nuomone, šie apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo šio ieškinio reikalavimo patenkinimui.

69Nagrinėjamoje byloje tarp šalių nėra ginčo dėl naudojimosi tvarkos nustatymo gyvenamojo namo pirmo aukšto patalpomis. Bylos duomenys patvirtina ir pirmosios instancijos teismas nustatė, kad namo palėpėje tiek ieškovo, tiek atsakovės įrengtos patalpos neįteisintos įstatymų nustatyta tvarka, palėpės patalpos nėra įregistruotos nekilnojamojo turto registre.

70Pagal LR nekilnojamojo turto registro įstatymo 12 straipsnio nuostatas Nekilnojamojo turto registre registruojami su nekilnojamaisiais daiktais, daiktinėmis teisėmis į juos ir šių teisių suvaržymais susiję juridiniai faktai (registruoto nekilnojamojo daikto (dydžio, paskirties ir pan.) pakitimai, naujo nekilnojamojo daikto suformavimas ir kt.). Statiniai formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka, tai reiškia, kad turi būti laikomasi šio įstatymo nustatyta tvarka patvirtintų statybos techninių reglamentų reikalavimų. Pagal Statybos įstatymo nuostatas savavališkos statybos faktas nustatomas administracine tvarka kompetentingai institucijai surašius savavališkos statybos aktą. Byloje toks aktas nepateiktas, todėl pasikeitusi faktinė padėtis nereiškia savavališkos statybos fakto, kol tai nėra konstatuota statybų valstybinę priežiūra atliekančios Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, todėl šalims nesutariant dėl palėpės patalpų įteisinimo pirmos instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškinio reikalavimą dėl pastogės patalpų įteisinimo veiksmų atlikimo be bendraturtės sutikimo, kadangi pagal Nekilnojamojo turto registro išrašą gyvenamojo namo bendras plotas yra 131, 69 kv. m. (1 t. b. l. 23-34, 144), o su pastogės patalpų plotu – 70, 08 kv. m. (pagal 2006 08 01 atliktus kadastrinius matavimus) nėra suformuotas kaip nekilnojamasis daiktas.

71Apeliantas teigia, kad teismas nepasisakė dėl UAB „314 Architektai“ priešprojektinių pasiūlymų atmetimo motyvų. Teisėjų kolegija laiko šiuos argumentus nepakankamais ir nesudarančiais pagrindo reikalavimo dėl naudojimosi tvarkos nustatymo patenkinimui. Kaip matyti iš priešprojektinių pasiūlymų (1 t. b. l. 46-49) naujai užfiksavus pastogės patalpas, kurių bendras plotas – 70, 08 kv. m, gyvenamojo namo bendras plotas sudarytų 201, 77 kv. m. Pagal ieškovo siūlomą nustatyti pastogės naudojimosi tvarką, ieškovui atitenkančių naudojimuisi pastogės patalpų plotas – 57, 38 kv. m, atsakovei – 28 kv., t.y. apelianto naudojimuisi atitektų didesnė dalis - 80/100 (nuosavybės teisė į 79/100), o atsakovei mažesnė – 20/100 dalis (nuosavybės teisė į 21/100 d.).

72Kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis). Padidėjus bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomam nekilnojamajam daiktui atitinkamai padidėja bendraturčių turimos to daikto dalys proporcingai turimoms bendrosios dalinės nuosavybės idealiosioms dalims. Pagal CK 4.77 straipsnio 2 dalį, jeigu bendraturtis padidina bendrąjį daiktą ar jo vertę neturėdamas kitų bendraturčių sutikimo ir jeigu padidintos daikto ar jo vertės dalies negalima atskirti nesužalojant bendro daikto, tai visų bendraturčių dalys padidėja proporcingai jų turimoms dalims.

73Ieškovas neginčija pirmos instancijos teismo sprendimo dalies dėl pastogės patalpų įregistravimo abiejų bendraturčių vardu kaip jų bendrąją dalinę nuosavybę proporcingai jų turimoms dalims, todėl nėra pagrindo spręsti, jog ieškovas įgijo nuosavybės teisę į bendrojo naudojimosi patalpoje – palėpėje – jo lėšomis įrengtas patalpas neatlygintinai, nes atsakovė nuosavybės teisę į palėpę kaip į bendrojo naudojimo patalpas, proporcingai jai nuosavybės teise priklausančių namo patalpų plotui gali pretenduoti į atitinkamą dalį palėpėje įrengtų patalpų plotu (CK 4. 77 str. 2 d.). Atsakovė su tokia naudojimo tvarka nesutinka, nurodo, kad ji faktiškai naudojasi palėpės patalpomis 1-7 (12, 70 kv. m.) ir 1-6 (6, 20 kv. m.), todėl palėpės patalpos lieka bendram naudojimui. Esant šioms aplinkybėms, kolegija konstatuoja, kad UAB „314 Architektai“ priešprojektiniuose pasiūlymuose ieškovo siūloma naudojimosi pastogės patalpomis tvarka neadekvati turimoms dalims bendrojoje dalinėje nuosavybėje, pastogės patalpos neįteisintos ir pažeidžia atsakovės kaip bendraturtės interesus, todėl pirmos instancijos teismas šį ieškinio reikalavimą pagrįstai atmetė (CPK 178 str.).

74Atsižvelgdama į bylos šalių dispozityvumo ir rungimosi principą, kolegija nurodo, kad CK 4.75 straipsnis turi būti aiškinamas ir taikomas taip, kad jeigu bendraturčių teisme pareikštais reikalavimais dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo pateikti siūlomi naudojimosi tvarkos projektai yra netinkami, neracionalūs, ydingi ir neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų, tai teismas turi diskrecijos teisę netenkinti bendraturčių tokių reikalavimų ir atsisakyti nustatyti bendro daikto valdymo, naudojimosi juo ir disponavimo tvarką. Šis teismo atsisakymas neužkerta kelio nesutariantiems bendraturčiams iš naujo kreiptis į teismą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo pateikiant kitą naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo projektą. Taigi nagrinėjamoje byloje ieškovas nereiškė reikalavimo keisti bendraturčių dalių nuosavybėje, spręstina, kad jo pateiktas naudojimosi bendru namu tvarkos projektas neatitinka šalių nuosavybės teisių dalių įgyvendinimo, nes nustačius naudojimosi tvarką pagal ieškovo pateiktą projektą, ieškovui būtų paskirta naudotis pastogės patalpomis, kurių plotas yra didesnis negu jo turima dalis bendrosios nuosavybės teisėje, tuo tarpu kitai šaliai būtų paskirta naudotis patalpomis, kurių plotas yra mažesnis už turimas nuosavybės teise, todėl palėpės patalpos lieka šalių bendram naudojimui. Dėl atsakovės apeliacinio skundo Dėl apeliantės (atsakovės) argumentų, susijusių su palėpės įteisinimu. Atsakovė nesutinka su sprendimo dalimi, kuria pirmos instancijos teismas pripažino ieškovo teisę atlikti savavališkų statinių – gyvenamojo namo pastogės patalpų įteisinimo veiksmus be bendraturtės B. D. sutikimo, nuosavybės teises į pastogės patalpą įregistruojant abiejų bendrasavininkų vardu kaip jų bendrąją dalinę nuosavybę, nurodydama, kad pagal byloje pateiktą ieškovo projektą įteisinus palėpės patalpas, ji negalės naudotis patalpa 1-6 ir negalės patekti į palėpę. Tačiau kolegijos vertinimu šie argumentai nepagrįsti ir nesudaro pagrindo šios skundžiamos sprendimo dalies panaikinimui ar pakeitimui. Apeliantė neginčija namo kadastrinių matavimų byloje atliktų 2006 08 01 duomenų teisingumo, taip pat ieškovo priešprojektiniame pasiūlyme nurodytų pastogės patalpų išdėstymo, patalpų dydžio bei plotų, kurie sutampa su 2006 08 01 kadastrinių matavimų duomenimis. Pažymėtina tai, kad ieškovas šią teisę turi įgyvendinti laikydamasis teisės aktuose nustatytų taisyklių, ieškovas siūlė ginčo sprendimo būdus, tačiau atsakovė, atsakydama į jo siūlymus taikiai išspręsti ginčą, nedavė sutikimo įrengtoms palėpės patalpoms įteisinti, todėl pirmos instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad atsakovė nemotyvuotai atsisako duoti sutikimą palėpei įteisinti ir pažeidžia bendraturčio teisę naudotis bendrąja daline nuosavybe.

75Dėl priešieškinio reikalavimo - įpareigojimo leisti atsakovei B. D. patekti į bendrai naudojamą namo palėpę per patalpą 2-10 (3,46 kv.m)

76Atsakovė kaip savo bendros dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimo būdą įvardijo reikalavimą - įpareigoti leisti patekti į palėpę per patalpą 2-10, o ieškovas pasiūlė alternatyvų būdą – įsirengti laiptus namo išorėje ar atsakovei paskirtose naudotis patalpose. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nustatė servitutą, t. y. suteikė teisę atsakovei per ieškovui tenkančią patalpą 2-10 (3, 46 kv. m.) patekti į bendrai naudojamą namo palėpę (t.y. įeiti, eiti, išeiti, nešti su palėpės naudojimu, valdymu ir eksploatavimu, remontu susijusius daiktus.

77Bylos duomenimis ginčo patalpa pažymėta indeksu 2-10 (koridorius - 3, 46 kv. m) 1993 m. gruodžio 28 d. pirkimo-pardavimo sutartimi priskirta naudotis ieškovui ( 1 t. b. l. 40). Priešieškinio 1 reikalavimu atsakovė prašė nustatyti namo pirmojo aukšto patalpų naudojimosi tvarką, kuri visiškai sutampa su ieškovui paskirtomis naudotis patalpomis pagal 1993 m. gruodžio 28 d. pirkimo-pardavimo sutartį, inventorinės bylos 2006 08 01 duomenimis bei UAB „314 Architektai“ priešprojektiniu pasiūlymu.

78Kaip minėta, tarp šalių nėra ginčo dėl pirmo aukšto patalpų naudojimosi tvarkos nustatymo, šalys neginčija, kad faktiškai naudojasi 1993 m. privatizavimo sutartyse nustatyta naudojimosi tvarka. Priešieškinyje atsakovė nurodo, kad ieškovas neleidžia jai naudotis patalpa pažymėta indeksu 2-10 (koridorius - 3, 46 kv/m) patekimui į namo palėpę.

79Apeliantė (atsakovė) apeliaciniame skunde prašo šalinti iš sprendimo rezoliucinės dalies nustatytą servitutą, jos nuomone, teismas turėjo nustatyti ne servitutą, bet nustatyti teisę atsakovei ribotai naudotis patalpa pažymėta indeksu 2-10/3,46 kv. m, t.y. per ją patekti į palėpę, nes patalpa priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, tuo tarpu ieškovo teisės naudotis atitinkama patalpa yra kur kas platesnės, tai ir laikyti daiktus, tai ir pastovai būti ir t.t.

80Ieškovas apeliaciniame skunde neprašo šio priešieškinio reikalavimo pakeisti ar panaikinti. Kaip matyti iš UAB „314 Architektai“ priešprojektiniuose pasiūlymuose ieškovo siūlomi variantai atsakovei įrengti laiptus iš lauko į palėpę, arba įrengti segmentinius vidaus laiptus pirmajame aukšte jos naudojamose pirmo aukšto patalpose, priešprojektiniame pasiūlyme, jo aiškinamajame rašte nedetalizuota, nepateikti siūlomų įsirengti namo išorėje laiptų konstrukcijų išmatavimai, medžiagos, nėra paskaičiuotos laiptų įrengimo išlaidos. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka 2014 m. rugsėjo 15 d. nutartimi šalims pasiūlyta pateikti papildomus įrodymus dėl laiptų įrengimo išlaidų paskaičiavimo, tačiau šalys jų nepateikė. Todėl spręstina, kad ieškovo siūlomi variantai atsakovei įsirengti laiptus savo lėšomis, kurių dalį ieškovas sutiktų kompensuoti, negalimas nesant paminėtų duomenų, o atsakovės nurodytas patekimo į pastogę būdas nagrinėjamu atveju yra vienintelis, nes pastogės patalpos yra priskirtos bendram naudojimui, šalims priklausančios gyvenamojo namo dalys tarp šalių neatidalintos, todėl laiptinė į pastogę yra priskiriama prie namo bendrojo naudojimo. Aplinkybę, kad atsakovė ilgą laiką faktiškai naudojosi laiptais į palėpę patvirtino pirmos instancijos teismo 2013 11 27 posėdyje apklaustos liudytojos P. T., V. V., šios aplinkybės neneigia ir ieškovas bei jo pakviesta liudytoja O. K.. Ieškovas neginčija aplinkybės, kad atsakovė faktiškai ilgą laiką naudojosi palėpės patalpomis 1-7, 1-6, todėl pagal nusistovėjusią tarp šalių tvarką atsakovės teisės neturėtų būti labiau ribojamos nei ieškovo.

81Pažymėtina, kad kasacinis teismas, aiškindamas CK 4.126 straipsnio 1 dalies nuostatas, reglamentuojančias servituto nustatymą teismo sprendimu, yra pažymėjęs, kad servitutas priverstinai gali būti nustatomas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, t. y. bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar šios teisės yra susijusios su naudojimusi viešpataujančiaisiais daiktais pagal tikslinę paskirtį ir ar egzistuoja objektyvus bei konkretus jų poreikis, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „B. E.“ v. UAB „Autonivera, bylos Nr. 3K-3-82/2007, 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ŽŪK „Naujieji Berniūnai“ ir kt. v. J. S., bylos Nr. 3K-3-157/2009; 2012 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. J. J., bylos Nr. 3K-3-210/2012; kt.). Atsižvelgiant į šios bylos faktines aplinkybes, į tai, kad atsakovė įrodė, kad kitos galimybės patekti į palėpę ji objektyviai neturi, laiptai iš patalpos 2-10 į palėpę yra priskiriami namo bendraturčiams kaip bendro naudojimo dalis (CK 4. 82 str. 1 d.), todėl pirmos instancijos teismas nustatęs servitutą priešieškinio reikalavimų ribų neperžengė, taikė įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius (CPK 3 str. 6 d., CK 4.126 str.). Todėl kolegija atmeta apeliantės (atsakovės) teiginius dėl šios sprendimo rezoliucinės dalies pakeitimo. Ieškovo atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą teiginiai, kad teismas pritaikydamas servitutą neišsprendė jo atlygintinumo klausimo, nenustatė naudojimosi žeme servituto nesudaro pagrindo šios sprendimo dalies panaikinimui, nes ieškovas tokio reikalavimo apeliaciniame skunde nekelia. Todėl kolegija neturi teisinio pagrindo išeiti už ieškovo apeliacinio skundo ribų (CPK 320 str.). Kolegijos nuomone, tai, kad teismo nustatytas servitutas sudarys ieškovui tam tikrų nepatogumų naudojantis patalpa pažymėta indeksu 2-10, tačiau tokio pobūdžio jo teisių ribojimas bus kur kas mažesnis nei visiškas draudimas atsakovei patekti į palėpės patalpas. Todėl toks ribojimas yra proporcingas ir pateisinamas (CK 4. 75 str. 1 d., CPK 178 str., 185 str.).

82Dėl paskirstytų bylinėjimosi išlaidų

83Apeliantės nuomone, pirmos instancijos teismas nepagrįstai iš ieškovo nepriteisė atsakovei jos sumokėto žyminio mokesčio už priešieškinį, todėl prašoma šias bylinėjimosi išlaidas priteisti iš ieškovo. Teisėjų kolegija šiuos teiginius laiko nepagrįstais. Apeliantė priešieškiniu reiškė 3 neturtinio pobūdžio reikalavimus, patenkinti du, dėl vieno jų (t.y. namo pirmojo aukšto patalpų naudojimosi tvarkos nustatymo tarp šalių ginčo nebuvo), todėl teismas atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį, bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis, turėjo teisę nukrypti nuo CPK 93 str. 1, 2 d. nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (CPK 93 str. 4 d.). Skundžiamo sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodyta, kad valstybei iš šalių lygiomis dalimis priteisiamos 39, 33 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, tačiau nemotyvuota, kodėl iš atsakovės priteista 19,90 Lt žyminio mokesčio valstybei. Kolegijos nuomone, sutiktina su apeliantės argumentais, kad ši suma priteista valstybei (19,90 Lt žyminis mokestis) nepagrįstai, nes atsakovė už priešieškinį yra sumokėjusi 143 Lt žyminį mokestį, todėl iš atsakovės priteista ši bylinėjimosi išlaidų dalis šalintina iš sprendimo rezoliucinės dalies, tačiau tai nekeičia sprendimo esmės, kuriuo išspręstas šalių ginčas.

84Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Dėl kitų ieškovo ir atsakovės apeliacinių skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

85Esant šioms aplinkybėms, kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino CK normas, reglamentuojančias bendrosios dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimą bei procesines teisės normas, reglamentuojančiais įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą, todėl ieškovo ir atsakovės apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais naikinti ar keisti sprendimo nėra pagrindo. Apeliaciniai skundai atmetami, o Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. sprendimas iš esmės paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

86Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme.

87Atmetus apeliacinius skundus, tarp šalių nepaskirstytinos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str.).

88Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

89apeliacinius skundus atmesti. Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą. Iš sprendimo rezoliucinės dalies pašalinti sprendimo dalį, kuria iš atsakovės B. D. valstybei priteistas 19, 90 Lt žyminis mokestis.

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Dalyvaujant apeliantui (ieškovui) P. K. ir jo atstovei advokatei V. N.,... 3. teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 4. Teisėjų kolegija... 5.
  1. Ginčo esmė
...
6. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu (I tomas b. l. 3 – 6), kuriuo... 7. Ieškinyje nurodė, kad ieškovas ir atsakovė dalinės nuosavybės teise valdo... 8. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį ( I tomas b. l. 58 – 62), kuriuo... 9. Atsakovė taip pat pateikė priešieškinį (I tomas b. l. 80 – 82), kuriuo... 10. Priešieškinyje nurodė, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso 21/100... 11. Ieškovas atsiliepimu į priešieškinį (I tomas b. l. 91 – 92)prašė... 12. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 13. Kauno apylinkės teismas 2014 m. kovo 10 d. sprendimu ieškinį ir... 14. Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.... 15. Teismas Nustatė... 16. Dėl reikalavimo pradėti savavališkos statybos įteisinimo procedūrą be... 17. Teismas ieškovo reikalavimą dėl pripažinimo, kad B. D., neteisėtai neduoda... 18. Dėl ieškovo planuojamų rekonstrukcijos darbų. Tam, kad gautų statinio... 19. Dėl naudojimosi tvarkos palėpe nustatymo. Teismas nustatė, kad nėra... 20. Dėl įpareigojimo leisti atsakovei B. D. patekti į bendrai naudojamą namo... 21. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 22. Ieškovas apeliaciniu skundu (II tomas b. l. 46 – 50) prašo panaikinti Kauno... 23. Dėl apelianto reikalavimo pradėti savavališkos statybos įteisinimo... 24. Dėl apelianto reikalavimo rengti jam priklausančio namo dalies apšiltinimo... 25. Dėl ieškinio ir priešieškinio reikalavimo naudojimosi tvarkos palėpe... 26. Dėl įpareigojimo leisti atsakovei B. D. patekti į bendrai naudojamą namo... 27. Apeliantas nurodo, kad teismas pritaikydamas servitutą neišsprendė... 28. Apeliantas nurodo, kad teismas neįvertino, kad po namo privatizavimo... 29. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą (II tomas b. l. 71 – 77) prašo... 30. Dėl naudojimosi tvarkos palėpe nustatymo. Atsakovės nuomone, pirmos... 31. Atitinkama ieškovo siūloma tvarka negalėtų būti patvirtinama ir dėl to,... 32. Atsakovė nesutinka su apelianto argumentu, kad pirmos instancijos teismui... 33. Atsakovė taip pat nesutinka su ieškovo teiginiu, kad reikalavimas prieš tai... 34. Atsakovė nurodo, kad realias dalis (naudojimosi tvarką) bus galima nustatyti... 35. Atsakovė teigia, kad ji niekada neturėjo ir neturi jokio priešiškumo... 36. Atsakovė nurodo, kad ieškovas prašydamas nustatyti ar naudojimosi tvarką ar... 37. Dėl įpareigojimo leisti atsakovei B. D. patekti į bendrai naudojamą namo... 38. Atsakovė nurodo, kad ieškovas kaip ir atsakovė yra patalpos 2-10... 39. Atsakovė nurodo, kad žemė šalims priklauso bendrosios dalinės nuosavybės... 40. Atsakovė sutinka su ieškovo argumentais, kad atitinkama tvarka ribos tam... 41. Atsakovės vertinimu ieškovas norėtų, kad atsakovė viena pertvarkytų... 42. Atsakovė apeliaciniu skundu ( II tomas b. l. 55 – 65) prašo panaikinti 2014... 43. Dėl ieškinio reikalavimų susijusių su palėpės įteisinimu. Ieškinio... 44. Dėl ieškinio reikalavimų suformulavimo. Atsakovė atsikirtinėjo į ieškovo... 45. Dėl ieškinio reikalavimų ribų peržengimo. Ieškovas prašė pripažinti... 46. Apeliantė nurodo, kad dalį ginčo palėpės patalpų įrengė atsakovės... 47. Dėl CK 4.82 ir CK 4.77 str. normų taikymo. Apeliantės teigimu teismas... 48. Apeliantė nurodo, kad teismas netinkamai išaiškino atsakovės atsikirtimus... 49. Apeliantės vertinimu labai svarbu yra ir tai, kad statytojas yra ir atsakovė... 50. Dėl atsakovės priešieškinio. Teismas įformindamas atsakovės teisę... 51. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Teismas spręsdamas dėl išlaidų... 52. Apeliantė akcentuoja, jog visiškai nėra suprantama ir skundžiamame... 53. Dėl priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo. Apeliantė nurodo, kad... 54. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (II tomas b. l. 79 – 82) prašo... 55. Dėl ieškinio reikalavimo įteisinti palėpę bei ieškinio reikalavimų... 56. Apeliaciniame skunde išsakyti teiginiai, kad atsakovė „iš principo... 57. Dėl ieškinio reikalavimo ribų peržengimo. Visiškai nepagrįstas ir byloje... 58. Atsakovė nurodo neteisybę ir byloje nenagrinėtus faktus, kad dalį ginčo... 59. Dėl CK 4.82 ir CK 4.77 str. normų taikymo. Ieškovo vertinimu, skirtingai nei... 60. Ieškovo manymu, atsakovė neteisingai nurodo, kad ieškovas ir atsakovė... 61. Dėl servituto nustatymo. Šioje dalyje ieškovas nesutinka su sprendimu ir... 62. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Ieškovas atkreipia dėmesį į tai,... 63. IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados... 64. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 65. Byloje nustatyta, kad šalys yra bendraturčiai žemės sklypo, gyvenamojo namo... 66. Apeliantas (ieškovas) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo... 67. Ieškovas ieškiniu prašė nustatyti gyvenamojo namo naudojimosi palėpiniu... 68. Pirmosios instancijos teismas šį ieškinio reikalavimą atmetė, padaręs... 69. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių nėra ginčo dėl naudojimosi tvarkos... 70. Pagal LR nekilnojamojo turto registro įstatymo 12 straipsnio nuostatas... 71. Apeliantas teigia, kad teismas nepasisakė dėl UAB „314 Architektai“... 72. Kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš... 73. Ieškovas neginčija pirmos instancijos teismo sprendimo dalies dėl pastogės... 74. Atsižvelgdama į bylos šalių dispozityvumo ir rungimosi principą, kolegija... 75. Dėl priešieškinio reikalavimo - įpareigojimo leisti atsakovei B. D. patekti... 76. Atsakovė kaip savo bendros dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimo būdą... 77. Bylos duomenimis ginčo patalpa pažymėta indeksu 2-10 (koridorius - 3, 46 kv.... 78. Kaip minėta, tarp šalių nėra ginčo dėl pirmo aukšto patalpų naudojimosi... 79. Apeliantė (atsakovė) apeliaciniame skunde prašo šalinti iš sprendimo... 80. Ieškovas apeliaciniame skunde neprašo šio priešieškinio reikalavimo... 81. Pažymėtina, kad kasacinis teismas, aiškindamas CK 4.126 straipsnio 1 dalies... 82. Dėl paskirstytų bylinėjimosi išlaidų... 83. Apeliantės nuomone, pirmos instancijos teismas nepagrįstai iš ieškovo... 84. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti... 85. Esant šioms aplinkybėms, kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje... 86. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme.... 87. Atmetus apeliacinius skundus, tarp šalių nepaskirstytinos jų turėtos... 88. Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 89. apeliacinius skundus atmesti. Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d....