Byla e3K-3-92-706/2016
Dėl tėvystės nuginčijimo, teikianti išvadą institucija Šilutės rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės, Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Šerno,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Z. A. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 14 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės Z. A. ieškinį atsakovei D. L. dėl tėvystės nuginčijimo, teikianti išvadą institucija Šilutės rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl tėvystei nuginčyti nustatytų pagrindų taikymo sąlygų ir tvarkos, įrodinėjimo ypatumų šios kategorijos bylose.
  2. Ieškovė prašė teismo nustatyti, kad jos sūnus D. A. nėra T. A., gimusio ( - ), tėvas. Ieškovė nurodė, kad yra 2014 m. balandžio 22 d. mirusio D. A. motina. D. A. nuo 2008 m. buvo pažįstamas su vaiko motina atsakove D. L., periodiškai gyveno su ja iki 2012 m., bet nebuvo susituokę. Gimimo liudijime jos sūnus D. A. nurodytas kaip T. A. tėvas. Tačiau ieškovės sūnui buvo kilę abejonių dėl tėvystės, todėl jis savo iniciatyva atliko DNR tyrimą tėvystei nustatyti UAB „Edonum“. Ieškovei nėra žinomi tyrimo duomenys, todėl prašė teismo juos išreikalauti.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

7

  1. Šilutės rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškinį atmetė.
  2. Teismas nustatė, kad ieškovė apie tai, jog T. galbūt nėra D. A. sūnus, sužinojo 2013 m. pabaigoje, o tuo dar labiau įsitikino 2014 m. balandžio 22 d. po D. A. mirties. Atsižvelgdamas į šią aplinkybę, teismas konstatavo, kad ieškovė į teismą kreipėsi nepraleidusi ieškinio senaties termino; pažymėjo, kad ji turi teisę reikšti ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo. Teismas sprendė, kad atsakovės pateikti atlikto DNR tyrimo įrodymai patvirtina faktą, jog D. A. yra vaiko (T.) tėvas. Byloje pateiktais šalių paaiškinimais, ikiteisminio tyrimo medžiaga, kitais įrodymais taip pat patvirtinta, kad D. A. T. laikė savo sūnumi, jį mylėjo ir auklėjo, kartu su atsakove ir vaiku gyveno kaip šeima. Teismas pažymėjo, kad aplinkybę, jog D. A. yra T. tėvas, ikiteisminio tyrimo metu pripažino ir pati ieškovė.
  3. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2015 m. gegužės 14 d. nutartimi Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimą paliko nepakeistą.
  4. Kolegija nurodė, kad nagrinėjamu atveju nebūtina eksperto išvada, nes byloje pateiktas 2014 m. sausio 21 d. atliktas (iki vaiko tėvo mirties) DNR testo tyrimas. Šiuo moksliniu tyrimu įrodyta, kad yra 99,9 proc. tikimybė, jog T. yra mirusio ieškovės sūnaus vaikas. Dokumente tiriamųjų asmenų pavardės nurodytos lietuvių kalba, todėl toks dokumentas neprieštarauja CPK 198 straipsnio 2 dalies nuostatai. Be to, dokumento santrauką atsiuntė tyrimą atlikusi laboratorija ir jos elektroninė forma yra byloje. Ekspertizės skyrimas byloje užvilkintų bylos nagrinėjimą, padidintų šalių bylinėjimosi išlaidas, neigiamai paveiktų vaiką, nes kartą jau toks tyrimas buvo atliktas. Atsižvelgusi į tai, kad vaiko tėvas D. A. yra miręs, kad jis, būdamas gyvas, nekėlė ginčo, kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Kitais byloje esančiais įrodymais patvirtinta, kad atsakovė ir ieškovės sūnus palaikė artimus santykius, D. A. savo gyvenamąją vietą nurodydavo pas atsakovę; gimus vaikui, jis pripažino tėvystę, suteikė vaikui savo pavardę, rūpinosi juo; gyvybės draudimo sutartyje kaip naudos gavėjus nurodė ieškovę ir savo sūnų T. Kolegija sprendė, kad nustatyta ir įrodyta, kas yra vaiko tėvas, todėl nėra pagrindo skirti DNR ekspertizę.

8III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9

  1. Kasaciniu skundu ieškovė prašo Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 14 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismai prima facie įrodymu byloje pripažino DNR testo tyrimą. Tačiau pagal CK 3.148 straipsnio 1 dalį, CPK 389 straipsnį pagrindas tėvystei nustatyti yra eksperto išvada.Tik pagal teismo nutartimi paskirtos ir įstatyme nustatyta tvarka atliktos ekspertizės rezultatus sudaryta išvada laikoma specialia įrodinėjimo priemone. Byloje pateikta laboratorijos „PharmaDNA“ ataskaita negali būti pripažįstama eksperto išvada nei CK 3.148 straipsnio, nei CPK 216 straipsnio prasme, todėl teismai neturėjo teisės remtis šiuo įrodymu.

107.1.1 Šis tėvystės tyrimas neužtikrina paimtų tiriamųjų mėginių saugumo ir tiriamojo asmens tapatybės atitikties. Tėvystės tyrimas atliekamas paštu klientams pateikus mėginių iš skuosto epitelio lastelių komplektus, užrašius pavardę. Tyrimą atliekantis asmuo atsakingas už mėginio paėmimo saugumą. Taigi neužtikrinamas tokio tyrimo rezultatų patikimumas, saugumas. Be to, teismai neįvertino laboratorijos „PharmaDNA“ ataskaitoje nurodyto komentaro, kad dėl blogo tėvo burnos mėginio aplikacijos nebuvo galima nustatyti genetinės sistemos „Locus Penta E“ duomenų, t. y. kaip tyrimo rezultatas galėjo kisti, jei mėginys būtų buvęs tinkamos kokybės. Pati tyrimą atlikusi įstaiga pripažįsta, kad jos atlikti tyrimai negali būti naudojami teisme kaip įrodymas.

117.1.2 DNR tyrimą tėvystei nustatyti atliko įstaiga, neturinti teisės verstis medicininių laboratorinių tyrimų veikla, nes neturi šiai veiklai vykdyti būtinos licencijos. Lietuvoje įstaigos, užsiimančios laboratorinių tyrimų veikla, privalo turėti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos išduotą licenciją. Nei laboratorijai „PharmaDNA“, nei UAB „Edonum“ nebuvo ir nėra išduota licencija atlikti tokius tyrimus, tačiau savo interneto tinklalapyje įmonė skelbiasi atliekanti tokius tyrimus. Taigi jos išduotas dokumentas neteisėtas, neatitinka CPK 177, 180 straipsnio reikalavimų.

127.1.3 Laboratorijos „PharmaDNA“ tyrimo išvada surašyta anglų kalba. Tai pažeidžia imperatyviuosius CPK 198 straipsnio 2 dalies, 113 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Aplinkybė, kad šiame dokumente tik tiriamųjų pavardės nurodytos lietuvių kalba, neleidžia patvirtinti, kad dokumentas atitinka minėtus CPK normų reikalavimus – tyrimo rezultatai, išvados, vertinamieji kriterijai, komentarai surašyti anglų kalba. Be to, laboratorijos ataskaita nepasirašyta ją išdavusio asmens.

    1. Kasatorė mano, kad teismų sprendimas neskirti byloje ekspertizės nepagrįstai nulemtas išvados, jog tai užvilkintų bylos nagrinėjimą, padidintų šalių išlaidas, neigiamai paveiktų vaiką. Kasatorė pažymi, kad teismai tokių išvadų nepagrindė. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad teismo ekspertizės skyrimas užvilkintų procesą. Teismas nesiaiškino, kiek truktų tokio tyrimo atlikimas, taip pažeisdamas aktyvumo šeimos bylose pareigą (CPK 376 straipsnis). Be to, vaikas yra nemažas (6 m.), atliekant tyrimą iš piršto būtų imamas kraujas. Taigi mažametis net nesuprastų, kokiu tikslu imamas kraujas, ir neigiamų padarinių nekiltų.
    2. Tėvystės pripažinimo, nustatymo, nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais. Tėvystę patvirtinant ar ją paneigiant pirmenybė teikiama moksliniams įrodymams. DNR ekspertizės išvados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas; jis pripažįstamas turinčiu didesnę įrodomąją galią. Tėvystė gali būti nustatyta remiantis tik tokia išvada, netgi neturint kitų tėvystės faktą patvirtinančių duomenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011; 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-558/2013). Nagrinėjamu atveju operatyvus procesas neturi būti prioritetas prieš vaiko teisę žinoti biologinį tėvą. Atlikus teismo ekspertizę dėl tėvystės nustatymo, būtų pašalintos bet kokios ginčo šalių abejonės dėl vaiko tėvystės, nekiltų vėliau šalių konfliktų. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad kasatorės sūnus D. A. negyveno nuolatos su atsakove, jis pats turėjo abejonių dėl tėvystės, todėl nusprendė atlikti tėvystės testą. Nesant eksperto išvados, sunku patvirtinti jo pareikštas abejones.
  1. Atsakovė atsiliepime į kasacinį skundą prašo ieškovės kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. CK 3.148 straipsnyje įtvirtinta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšiai) ir kitos CPK numatytos įrodinėjimo priemonės. Tokiomis laikytini įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: vaiko motinos ir spėjamo tėvo gyvenimas kartu, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas ir kt. Turėdami pakankamai įrodymų, patvirtinančių bendrą kasatorės sūnaus ir atsakovės gyvenimą kartu, rūpinimąsi sūnumi, teismai tinkamai nustatė tėvystę ir CPK įrodinėjimo taisyklių nepažeidė. Atsakovė mano, kad teismai pagrįstai DNR testą vertino kaip įrodymą ir jame esančius duomenis kartu su kitais įrodymais. Atsakovė atkreipia dėmesį į tai, kad tokį tyrimą pasirinko kasatorės sūnus, o kasatorė teismui pateikė šiuos duomenis tik kai juos rado. Atsakovė sutinka, kad šis tyrimas negali būti vertinamas kaip eksperto išvada, tačiau pats tyrimas atliktas naudojant mokslo pasiekimus, todėl turi būti pripažįstamas moksliniu tyrimu CK 3.148 straipsnio prasme. Ekspertizės skyrimas byloje būtų neadekvati priemonė, nes D. A. miręs, be to, yra nemažai kitų įrodymų, kurie patvirtino tėvystės faktą.
    2. Kasatorė nepagrįstai teigia, kad, atlikus tėvystės testą, bus apginti vaiko interesai. D. A. suteikė T. savo pavardę, todėl neaiškus kasatorės argumentas sužinoti biologinį vaiko tėvą. Kasatorė, nurodydama neteisingus duomenis, klaidina teismą, nes kiti byloje esantys duomenys patvirtina tėvystės faktą.

13Teisėjų kolegija

konstatuoja:

14IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

15Dėl tėvystės pripažinimo pareiškimu ir šiuo pagrindu pripažintos tėvystės nuginčijimo; asmens, turinčio teisę kreiptis dėl tėvystės nuginčijimo, ir senaties termino jai ginčyti

  1. Ginčai šeimos bylose sprendžiami atsižvelgiant į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Taigi tiek tėvystės pripažinimo, nustatymo, tiek nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.142 straipsnio 2 dalis, 3.146 – 3.148, 3.150 straipsniai).
  2. Pagal CK 3.149 straipsnio 1 dalį duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Nagrinėjamu atveju vaiko (vaikaičio) tėvystę ginčija artima giminaitė (senelė). Pagal CK 3.151 straipsnio 3 dalį ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo vyrui, kuris yra miręs, gali pareikšti jo įpėdiniai, jeigu asmuo, įrašytas kaip vaiko tėvas, mirė nesibaigus ieškinio senaties terminui, numatytam CK 3.152 straipsnyje. Šiuo atveju reikalavimą nuginčyti mirusio D. A. pirmos eilės įpėdinio T. A. tėvystę reiškia antros eilės įpėdinė – jo motina (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taigi kasatorė pagrįstai pripažinta subjektu, turinčiu teisę pareikšti ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo.
  3. Pagal CK 3.152 straipsnio 1 dalį reikalavimui nuginčyti tėvystę taikomas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Toks reglamentavimas nustatytas vaiko interesų naudai. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Bylos duomenimis, nustatyta, kad kasatorė kreipėsi į teismą nepraleidusi šio termino.
  4. Vaiko kilmė patvirtinama CK 3.138–140 straipsniuose nustatyta tvarka (CK 3.137 straipsnio 1 dalis).Vaiko tėvus patvirtina civilinės metrikacijos įstaigoje įrašytas gimimo įrašas ir gimimo įrašo pagrindu išduotas gimimo liudijimas. Vaiko kilmė iš tėvo nustatoma pagal CK 3.140 straipsnio reglamentavimą. Tuo atveju, kai vaiką pagimdė motina, kuri nėra susituokusi, tėvystė nustatoma vyrui, pripažįstančiam tėvystės faktą, padavus CK trečiosios knygos nustatyta tvarka tėvystės pripažinimo pareiškimą arba teismo sprendimu nustačius tėvystę (CK 3.140 straipsnio 4 dalis). Vyras, laikantis save tėvu, turi teisę kartu su vaiko motina paduoti civilinės metrikacijos įstaigai nustatytos formos notaro patvirtintą pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo (CK 3.142 straipsnio 1 dalis). Taigi, tėvystės pripažinimas galimas tik su vyro, laikančio save vaiko tėvu, žinia ir sutikimu bei esant raštu išreikštai tokiai jo valiai.
  5. Nagrinėjamoje byloje teismų nustatyta, kad D. A. pripažino, jog yra atsakovės sūnaus T. tėvas, ir išreiškė valią būti įrašytas T. tėvu gimimo įraše. Visą laikotarpį nuo 2009 m. liepos 31 d. (kasatorės vaikaičio T. gimimo) iki kasatorės sūnaus mirties, t. y. beveik penkerius metus, tėvo ir vaiko santykiai buvo tinkamai patvirtinti ir realizuojami: atsakovė ir D. A. gyveno kartu kaip šeima atsakovės bute, kartu augino, auklėjo, prižiūrėjo ir išlaikė sūnų; gyvybės draudimo liudijime D. A. sūnų T. įvardijo kaip vieną pagrindinių naudos gavėjų. Teismo nustatytą tėvo ir sūnaus ryšį, tėvo rūpinimąsi juo iš esmės patvirtino ir kasatorė, nurodydama, kad D. A. su atsakove gyveno periodiškai, kai grįždavo iš užsienio, prižiūrėjo vaiką, pati kasatorė lankė ir rūpinosi vaikaičiu T. A. Taigi byloje nustatytų įrodymų visuma patvirtinta, kad D. A. ne tik pripažino tėvystę, bet ir palaikė glaudžius santykius su sūnumi, juos plėtojo, t. y. buvo susiformavę vaiko ir tėvo santykiai.
  6. Kasatorė, ieškiniu ginčydama vaikaičio tėvystę, kaip teisinį pagrindą įvardijo CK 3.150 straipsnio 1 dalį, tačiau nuginčyti tėvystę, pripažintą pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, galima tik įrodžius, kad vaiko motina ar tėvas nėra biologiniai tėvai (CK 3.150 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo šiuo pagrindu turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo – tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas tais atvejais, kai siekiama nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje nesudaroma galimybės nuginčyti tėvystę asmeniui, nesančiam biologiniu vaiko tėvu, bet pripažinusiam tėvystę pareiškimu, jei vaiko biologinio tėvo nustatymas byloje neaiškus ir, nuginčijus tėvystę, vaikui kiltų grėsmė likti be tėvo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. T. v. A. A.-T., bylos Nr. 3K-3-304/2010).
  7. Atsižvelgiant į prioritetinius vaiko interesus, teismų praktikoje CK 3.150 straipsnio 2 dalis ir CK 3.146 straipsnio 2 dalis taikoma sistemiškai: tėvystė nuginčijama, kai siekiama nustatyti tikrąjį vaiko tėvą. Ieškinį tėvystei nuginčyti reiškusi vaiko senelė nepateikė duomenų, kad jos sūnus nėra biologinis vaiko tėvas; ieškiniu nebuvo siekiama nustatyti tikrosios vaiko kilmės (nors kasatorė teigia priešingai), nes byloje nepateikta jokių objektyvių duomenų dėl galimybės nustatyti kitą tėvą ar bent konstatuoti, kad yra kitas, biologinis, tėvas.
  8. Teisėjų kolegija pripažįsta tinkama teismų išvadą, kad tėvystės nuginčijimo bylose vaiko interesais svarbus ne tik teisinis, bet ir socialinis tėvo ir sūnaus ryšys (teismai nustatė buvusius nuolatinius, artimus, puoselėjamus D. A. ir T. A. kaip tėvo ir sūnaus santykius).

16Dėl pagrindo tėvystei nuginčyti įrodinėjimo

  1. Kasatorė pareiškimu pripažintai tėvystei nuginčyti pateikė iki D. A. mirties atliktą DNR tyrimą, kuriuo nustatyta, kad atsakovės sūnus T. A. 99,9 proc. yra kasatorės sūnaus vaikas. Kasatorė, ginčydama šio DNR testo atlikimo ir jo išvados teisėtumą, prašė skirti teismo ekspertizę išvadai dėl tėvystės nuginčijimo pagrįsti; kadangi teismai neskyrė ekspertizės, tai ji mano, kad teismai pažeidė proceso teisės normas.
  2. Tiek pagrindas tėvystei nustatyti, tiek jai nuginčyti yra moksliniai įrodymai. DNR ekspertizės išvados laikomos patikimu ir objektyviu moksliniu įrodymu, patvirtinančiu arba paneigiančiu vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Toks įrodymas pripažįstamas turinčiu didesnę įrodomąją galią tėvystės nustatymo bylose, tokiu pripažintinas ir tėvystės nuginčijimo bylose, kai reikalavimą nuginčyti pareiškimu patvirtintą tėvystę reiškia biologinis vaiko tėvas. Tačiau jei tėvystei nustatyti pakanka vien šio įrodymo, netgi nesant jokių kitų tėvystės faktą patvirtinančių duomenų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. J. v. T. V., bylos Nr. 3K-3-558/2013; 2011 m. birželio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. D. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-279/2011), tai tėvystei, pripažintai pareiškimu, nuginčyti vien šio įrodymo nepakanka dėl CK 3.150 straipsnio 2 dalies ir CK 3.146 straipsnio 2 dalies taikymo sąlygų (jos nurodytos nutarties 14–16 punktuose).
  3. Kasatorė tėvystę ginčija remdamasi faktu, kad buvo atliktas DNR testas. Toks tyrimas daromas ne įstatymo nustatyta tvarka, tai visuomenėje populiarinamas būdas, pasitelkus medicininius duomenis, gauti išvadą apie tėvystę asmeniniam įsitikimui. Testą atliekanti institucija informuoja testą atliekančius asmenis, kad tokiais testais negalima remtis teisme įrodinėjant ar ginčijant tėvystę, nes nėra tyrimo mėginio ir tapatybės apsaugos. Aplinkybė, kad kasatorės sūnus atliko tokį testą savo įsitikinimui patvirtinti, dar nepatvirtina jo noro ginčyti vaiko tėvystę – būdamas gyvas tokio ginčo teisme nekėlė. Toks testas, kuriuo 99,9 proc. patvirtinta tėvystė, savaime negali pagrįsti nei tėvystės ginčijimo fakto, nei pagrindo jai ginčyti. Jokių kitų įrodymų, kurių pagrindu galima būtų bent abejoti, kad kasatorės sūnus D. A. nėra T. A. tėvas, kasatorė nepateikė.
  4. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju netikslinga skirti byloje DNR ekspertizę. Ekspertizę teismas skiria, jei yra tam pagrindas – būtinybė išsiaiškinti tam tikrą byloje kilusį klausimą, kai reikalingos specialios mokslo, medicinos ir pan. žinios (CPK 212 straipsnio 1 dalis). Ekspertizės skyrimas turi būti pagrįstas ne spėjimu, bet teismo įsitikinimu, kad ekspertizės skyrimas yra tikslingas. Ekspertizės skyrimas, nepagrindus tikėtinumo jos metu nustatyti byloje reikšmingus duomenis, prieštarauja proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principui (CPK 7 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. rugpjūčio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. L. v. R. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-456-684/2015; 2005 m. sausio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje M. Ž. A. v. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-26/2005). Nei byloje pateikto DNR testo duomenys, nei kiti byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad teismas galėjo įsitikinti, jog kyla pagrįstų abejonių dėl nustatytos vaiko tėvystės ir byloje tikslinga atlikti DNR ekspertizę. Dėl to teisėjų kolegija nekonstatuoja CPK 177, 180, 212 straipsnių netinkamo taikymo.
  5. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylą nagrinėję teismai daugiau dėmesio skyrė įrodymų, kurie patvirtina D. A. tėvystę, tyrimui ir vertinimui ir būtent jų pagrindu laikė tėvystę nenuginčyta. Tačiau pagal pirmiau nurodytus išaiškinimus, tėvystei nuginčyti turi būti tiriami ir vertinami įrodymai, paneigiantys tėvystės, nustatytos pareiškimu, socialinio ryšio su vaiku ir pan. faktą. Kadangi nagrinėjamoje byloje nebuvo pateikta tokių įrodymų, tai teismų išvada iš esmės pripažintina atitinkančia materialiosios teisės normas, reguliuojančias vaiko kilmės klausimus.
  6. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai, faktinių duomenų pagrindu darydami išvadą, materialiosios teisės normų dėl tėvystės nuginčijimo nepažeidė, tinkamai vadovavosi proceso teisės normomis, reglamentuojančiomis įrodymų vertinimą ir ekspertizės skyrimą, todėl nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą. Dėl to teisėjų kolegija kasacinio skundo argumentus atmeta kaip nesudarančius pagrindo keisti ar naikinti apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą.
  7. Dėl kitų kasacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie teisiškai nereikšmingi.

17Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Atmetus kasacinį skundą, iš kasatorės turėtų būti priteisiamos kitos šalies turėtos bylinėjimosi išlaidos. Tačiau atsakovė nepateikė duomenų apie savo patirtas kasacinės instancijos teisme atstovavimo išlaidas, todėl teisėjų kolegija dėl jų priteisimo nesprendžia.

18Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

19Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

20Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai