Byla 2A-1108-524/2013

Dėl santuokos nutraukimo ir pasekmių, trečiojo asmens V. K. ieškinį dėl prievolės pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir skolos iš D. S. priteisimo, tretieji asmenys be savarankiškų reikalavimų AB DNB bankas, UAB „Stogų zona“ ir AB „Ūkio banko lizingas“, bei trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais V. K. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2013-02-21 sprendimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Erikos Misiūnienės, teisėjų Rimvidos Zubernienės, Alvydo Žerlausko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą Nr. 2-1-824/2013 pagal ieškovės D. S. ieškinį atsakovui D. S. dėl santuokos nutraukimo ir pasekmių, trečiojo asmens V. K. ieškinį dėl prievolės pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir skolos iš D. S. priteisimo, tretieji asmenys be savarankiškų reikalavimų AB DNB bankas, UAB „Stogų zona“ ir AB „Ūkio banko lizingas“, bei trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais V. K. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2013-02-21 sprendimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3ieškovė ieškiniu teismo prašė nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės, šalims palikti iki santuokos turėtas pavardes, lygiomis dalimis priteisti santuokos metu įgytą butą, unikalus Nr. 5698-7000-2010:0034, esantį Lazdynų g. 8-34, Kretingoje, nekeisti šalių su AB DnB Nord banku 2007-11-21 sudarytos kreditavimo sutarties Nr. 1800-2007-30676 sąlygų, įsipareigojimus kreditoriams UAB „Stogų zona“, AB „Ūkio banko lizingas“ ir V. K. pripažinti atsakovo asmeniniais įsipareigojimais.

4Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies. Nesutiko su reikalavimu padalyti šalių bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą turtą lygiomis dalimis. Sutiko vienasmeniškai padengti kreditą bankui, tačiau nesutiko su reikalavimu dėl kreditinių įsipareigojimų UAB „Stogų zona“, AB „Ūkio banko lizingas“ ir V. K. pripažinimo atsakovo asmeniniais įsipareigojimais.

5Trečiasis asmuo AB DNB bankas su ieškiniu sutiko.

6Tretieji asmenys AB „Ūkio banko lizingas“ ir UAB „Stogų zona“ nesutiko su ieškinio reikalavimu dėl įsipareigojimų jiems pripažinimo atsakovo asmeniniais.

7Trečiasis asmuo V. K. pareiškė savarankiškus reikalavimus: pripažinti, kad prievolė pagal jo su atsakovu 2009-02-18 sudarytą paskolos sutartį Nr. 01 yra ieškovės D. S. ir atsakovo D. S. solidari prievolė, ir priteisti iš ieškovės 25 986 Lt skolos bei 5 procentų metines palūkanas iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad paskola buvo panaudota šeimos poreikiams tenkinti: automobilio įsigijimui ir įsigyto buto remontui.

8Kretingos rajono apylinkės teismas 2013-02-21 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: nutraukė šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, šalims paliko ikisantuokines pavardes, pagal su AB DNB banku 2007-11-21 sudarytą kreditavimo sutartį Nr. 1800-2007-30676 ir Kauno 6-ojo notaro biuro 2009-01-08 išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 114 šalių prievoles kreditoriams AB DNB bankui ir AB „Ūkio banko lizingas“ pripažino solidariomis, pagal Vilniaus r. 2-ojo notaro biuro išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 11171, Kretingos rajono apylinkės teismo 2009-05-15 teismo įsakymą Nr. L2-860-824/2009 ir Kretingos rajono apylinkės teismo 2009-11-23 vykdomąjį raštą Nr. 2-1760-666/2009 D. S. prievoles kreditoriams UAB „Stogų zona“ ir V. K. pripažino asmeninėmis. Trečiojo asmens V. K. ieškinį dėl prievolės pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir skolos priteisimo atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Tos pačios dienos papildomu sprendimu teismas šalims lygiomis dalimis priteisė jų santuokos metu įgytą butą, esantį Lazdynų g. 8-34, Kretingoje.

9Dėl trečiojo asmens savarankiškų reikalavimų teismas padarė išvadą, kad kreditorius neįrodė, jog jo paskolinti pinigai buvo panaudoti automobilio įsigijimui ar buto remontui. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad ieškovė apie paskolą sužinojo tik kreditoriui skolą išieškant iš atsakovo teismine tvarka, atsakovas visada savo piniginę prievolę kreditoriui laikė asmenine. CK 3.92 str. 2 d. įtvirtinta kito sutuoktinio sutikimo prezumpcija taikoma tik kito sutuoktinio sutikimui ir nereiškia prezumpcijos, kad toks sandoris sudaromas šeimos interesais, t. y. kad iš tokio sandorio kylančios prievolės yra bendros sutuoktinių prievolės. Kreditorius, siekdamas, kad atsakovo prisiimta prievolė būtų pripažinta bendra sutuoktinių prievole ir padalyta tarp sutuoktinių, turėjo procesinę pareigą įrodyti, jog ši paskolos sutartis buvo sudaryta šeimos. Teismas taip pat atsižvelgė į aplinkybę, jog trečiasis asmuo, kreipdamasis į teismą pirmą kartą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo dėl skolos ir delspinigių, po to antrą kartą – su ieškiniu dėl delspinigių priteisimo, žinodamas, kad atsakovas yra santuokoje ir manydamas, kad kreditas įgytas šeimos poreikių tenkinimui, nė karto į bylą solidaria atsakove D. S. sutuoktinės neįtraukė.

10Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais V. K. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmesti jo savarankiški reikalavimai, panaikinti ir jo reikalavimus tenkinti. Nurodo, jog AB DNB bankas 2007-11-21 sutartimi suteikė ieškovei ir atsakovui kreditą buto įsigijimui ir remontui. Gautos paskolos sutuoktiniams neužteko buto remontui, todėl V. K. su D. S. 2009-02-18 sudarė paskolos sutartį Nr. 01, kurios pagrindu kreditorius atsakovui paskolino 10 000 Lt. Kreditorius abu sutuoktinius pažinojo asmeniškai, abu jie siekė pagerinti ir rekonstruoti įsigytą būstą, be to, norėjo įsigyti kitą automobilį. Kad ieškovei buvo žinoma apie paskolą, įrodo aplinkybė, jog ji atsisakė pasirašyti ant teismo šaukimo šaknelės bei kitų procesinių dokumentų civilinėje byloje dėl skolos ir delspinigių priteisimo iš atsakovo. Jai buvo įteikti kiti procesiniai dokumentai bei su vykdymu susiję dokumentai, tačiau ieškovė niekada paskolos sandorio neginčijo, su juo sutiko, tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino. Teismas neturėjo remtis vien ieškovės nuomone dėl prievolės kvalifikavimo. Pati ieškovė pažymėjo, kad paskolintus pinigus atsakovas panaudojo automobiliui įsigyti ir šeimos būstui pagerinti, baldams pirkti. Tai patvirtina, kad ieškovė žinojo apie paskolintas lėšas. Be to, byloje apklausti ieškovės tėvai patvirtino, jog atsakovo pirktu automobiliu naudojosi ir ieškovė, taip pat jos mama automobiliu buvo vežiojama. Teismas nevertino šių aplinkybių, taip pat kad šalys paskolos suteikimo metu vedė bendrą ūkį, planavo bendras išlaidas. Be to, bylos nagrinėjimo metu atsakovas nenurodė jokių konkrečių duomenų, kokiems neva asmeniniams poreikiams tenkinti panaudojo paskolintas lėšas, nepaneigė, kad būtent automobilio įsigijimui ir buto pagerinimui. Aplinkybė, kad ieškovė nebuvo įtraukta į kreditoriaus inicijuotą civilinę bylą dėl skolos iš jos sutuoktinio priteisimo, yra teisiškai nereikšminga, nes esant skolininkų daugetui kreditorius turi teisę pasirinkti, kuriam iš skolininkų pareikšti reikalavimą. Minėta aplinkybė neturi įtakos kreditoriaus teisei pareikšti analogišką reikalavimą ieškovei. Be to, pati ieškovė, žinodama apie bylą, pati prašymo dėl jos įtraukimo į bylą nepareiškė.

11Ieškovė atsiliepime prašo trečiojo asmens apeliacinį skundą atmesti pirmosios instancijos teismo motyvais.

12Trečiasis asmuo AB DNB bankas atsiliepime dėl apeliacinio skundo pagrįstumo prašo spręsti teismo nuožiūra.

13Daugiau atsiliepimų negauta.

14Apeliacinis skundas atmestinas.

15Byloje nustatyta, kad šalys 2006-09-30 įregistravo santuoką. Ieškinyje ieškovė nurodo faktinę aplinkybę, jog ji 2009-12-16 išėjo iš namų. Santuokos metu buvę sutuoktiniai įsigijo 2007-12-04 bendrą butą iš AB DnB NORD paskolintų pinigų bei namų apyvokos daiktus, dėl kurių ginčo teisme nebuvo. Pirmosios instancijos teismas lygiomis dalimis padalijo šalims butą, nustatė, jog AB DnB bankas ir AB,,Ūkio banko lizingas‘‘ kreditiniai reikalavimai yra buvusių sutuoktinių solidarūs, o UAB,,Stogų zona‘‘ ir V. K. prievolės yra asmeninės D. S. prievolės. Kreditorius V. K. nesutinka su tokia teismo sprendimo dalimi ir prašo pripažinti jo prievolę, įgytą 2009-02-18 paskolos sutartimi, bendra buvusių sutuoktinių prievole, tačiau pagal CPK 178 str. ir kasacinio teismo praktikoje nustatytas įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles trečiasis asmuo, reikalaudamas, kad pagal paskolos sutartį atsakytų ir jos nesudariusi ieškovė, privalėjo įrodyti, kad šis sandoris buvo sudarytas šeimos interesais (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių, yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai kreditoriams atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008).Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad dėl sutuoktinių prievolių kreditoriams, taip pat kai kuriais kitais, su tuo susijusiais klausimais teismų praktika yra suvienodinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarime, priimtame civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Byloje nėra įrodymų, jog šios bylos ginčo prievolė buvo panaudota šeimos interesais, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad byloje nėra įrodymų, jog už kreditoriaus pinigus buvę sutuoktiniai įsigijo bendrą turtą. Byloje neįrodyta, kad buvę sutuoktiniai pirko automobilį už skolintus iš šio kreditoriaus pinigus, todėl šis apeliacinio skundo motyvas neįrodytas, nes pažymos (t.1, b.l.25 ir b.l.60) paneigia kreditoriaus apeliacinio skundo motyvą, jog buvę sutuoktiniai santuokoje buvo įgiję transporto priemonę. Ginčo paskolos sutartis buvo sudaryta 2009-02-18, todėl net jeigu ir galėtų galimai konstatuoti, kad ieškovė pirktus automobilius registravo kitų asmenų vardais, tai tokie veiksmai buvo padaryti 2009-01-21 ir 2009-01-23, t.y. iki ginčo paskolos sudarymo. Byloje nėra pakankamų įrodymų apelianto nurodomai aplinkybei - jog D. S. automobilį įsigijo kito asmens vardu ir šį automobilį naudojo šeimos interesais, nes pažyma (t.1, b.l.60) įrodo, kad D. S. vardu nėra registruotų transporto priemonių. Taip pat byloje neįrodyta, jog už skolintus pinigus buvę sutuoktiniai pirko baldus. Teisiškai reikšminga aplinkybė, paneigianti ginčo paskolos bendrumą, yra civ. bylos Nr. L2-860-824/2009 ir Nr. 2-1760-666/2009, kurios įrodo, jog apeliantas kreipėsi į teismą dėl ginčo paskolos priteisimo, nurodydamas skolininku tik D. S. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012-02-27 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2012 yra išaiškinęs, kad paskolos teisiniuose santykiuose kreditorius turi derybų pranašumą prieš skolininką. Atidus ir rūpestingas kreditorius paprastai tokiais atvejais turi galimybę užsitikrinti paskolos grąžinimą papildomomis teisinėmis priemonėmis (laidavimu ir pan.), taip pat gali reikalauti skolininko sutuoktinio pritarimo gauti paskolą, taip suteikiant paskolos sutarčiai bendros sutuoktinių prievolės teisinį režimą. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad ieškovė nesudarė paskolos sutarties su trečiuoju asmeniu, tokios sutarties nepatvirtino. Dėl to apeliantas, reikalaudamas, kad pagal paskolos sutartį atsakytų ir jos nesudariusi ieškovė, privalėjo įrodyti, kad šis sandoris sudarytas šeimos interesais (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Šioje byloje santuokoje įgytos ir šeimos interesais panaudotos prievolės yra padalytos teisingai atsižvelgiant į įgytą šeimos turtą, todėl skundžiamo teismo sprendimo naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1d. 1p.).

16Ieškovė pateikė apeliacinės instancijos teismui kvitą, įrodantį, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą sumokėjo 2250 Lt (t.3, b.l.45), tačiau pagal LR CPK 98 str. 2 d. numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio ir šių Rekomendacijų 7 p. numato, kad užmokesčio už teisinę pagalbą maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, į paminėtose rekomendacijose nurodytą maksimalią sumą - 1275 Lt - ieškovės procesiniam dokumentui paruošti, ieškovės prašymas tenkintinas iš dalies ir iš trečiojo asmens ieškovei priteistini 500 Lt išlaidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

17Kolegija, vadovaudamasi CPK 325–333 str.,

Nutarė

18Kretingos rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

19Priteisti D. S. iš V. K. 500 Lt išlaidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.