Byla A-442-1016-09

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas), sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei, dalyvaujant pareiškėjui D. G. atsakovo atstovui Ryčiui Polikauskui viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. G. skundą atsakovui valstybės įmonės „Regitra“ Kauno filialui, dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei kelių transporto inspekcijai prie Susisiekimo ministerijos, dėl protokolų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė: 1) panaikinti atsakovo 2008 m. balandžio 11 d. atsisakymo vykdyti prašymą protokolus Nr.4997796, Nr.4997910, Nr.4997766, Nr.4997744, Nr.4997663; 2) įpareigoti atsakovą įregistruoti L7E kategorijos transporto priemones Microcar Virgo Vin H849BGD100000474, Microcar Virgo Vin VH849BGD000000246, Aixam 500 Vin VLGC45VE000000513, Aixam 500 Vin VLGF45VEA00000039, Ligier Ambra Vin VJRJS20FE00000476; 3) priteisti iš atsakovo 25000 Lt turtinės žalos atlyginimą ir 50000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

5Pareiškėjas nurodė, kad jis kreipėsi į atsakovą dėl penkių iš Didžiosios Britanijos atvežtų L7E kategorijos transporto priemonių (keturračių motociklų) įregistravimo, tačiau atsakovas nepagrįstai atsisakė jas įregistruoti. Tai, jog šių transporto priemonių vairas yra dešinėje pusėje, nėra kliūtis jas įregistruoti. Šios transporto priemonės buvo atvežtos iš kitos Europos Sąjungos valstybės ir jos gali būti neregistruojamos tik tuo atveju, jeigu jei šios transporto priemonės tikrai kelia pavojų visuomenės sveikatai. Tačiau nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų, kad transporto priemonės su dešinėje pusėje sumontuotu vairu galėtų kelti kokį nors pavojų. Pareiškėjas nurodė, kad dėl neteisėtų atsakovo veiksmų jis patyrė turtinę ir neturtinę žalą.

6Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko.

7Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo nurodytos transporto priemonės yra automobiliai, kurių vairas yra dešinėje pusėje. Tokios transporto priemonės Lietuvos Respublikoje negali būti registruojamos.

8II.

9Kauno apygardos administracinis teismas 2008 m. spalio 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

10Teismas nurodė, kad, kaip matyti iš Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 3 ir 17 dalių, susisiekimo ministro 1998 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr.348 patvirtintų Kelių transporto priemonių klasifikavimo ir jų kėbulų kodavimo taisyklių 1.6, 1.7, 1.8, 1.9, 1.12, 2 punktų nuostatų, nėra numatyta tokia transporto priemonių kategorija ir klasė kaip keturratis motociklas su vairu dešinėje pusėje. Pareiškėjo nagrinėjamu atveju prašomos įregistruoti transporto priemonės yra automobiliai su vairu dešinėje pusėje. Tai, jog pareiškėjo prašomos įregistruoti transporto priemonės turi būti priskirtos automobiliams su vairu dešinėje pusėje, patvirtina ir nuo 2008 m. liepos 1 d. įsigaliojusios Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo redakcijos 2 straipsnio 24 ir 25 dalių nuostatos. Teismas nurodė, kad ginčijamų atsakovo sprendimų priėmimo metu galiojusios redakcijos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 3 straipsnio 1 dalis nustatė, jog eismas Lietuvos Respublikoje vyksta dešine kelio puse, o šio įstatymo 16 straipsnio 3 dalis draudė eksploatuoti automobilius, kurie pritaikyti eismui kairiąja kelio puse ir turi vairą dešinėje pusėje. Analogiškas nuostatos buvo numatytos ir Kelių eismo taisyklių 144, 164 ir 276 punktuose. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 19 straipsnio 1 dalis nustatė, kad Lietuvos Respublikoje leidžiama eksploatuoti tik Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka įregistruotas transporto priemones. Vadovaujantis šiomis teisės aktų nuostatomis, darytina išvada, jog atsakovas pagrįstai atsisakė įregistruoti pareiškėjo pateiktas transporto priemones, nes jų vairas buvo dešinėje pusėje. Teismas nurodė, kad atsakovas, atsisakydamas įregistruoti pareiškėjo pateiktas transporto priemones, ginčijamuose protokoluose nurodė, jog jis vadovaujasi nauja Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo redakcija. Ši minėto įstatymo redakcija 2008 m. balandžio 11 d. dar negaliojo ir atsakovas ja neturėjo vadovautis. Tačiau minėta atsakovo nuoroda nėra esminis pažeidimas. Tiek ginčijamų protokolų priėmimo metu galiojusi, tiek nuo 2008 m. liepos 1 d. įsigaliojusi Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo redakcija analogiškai draudė ir draudžia Lietuvos Respublikoje registruoti transporto priemones su vairu dešinėje pusėje ir pritaikytas eismui kairiąja kelio puse. Teismas nurodė, kad Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2006 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr.2B-152 patvirtintų Motorinių transporto priemonių vairavimo mechanizmų tipo patvirtinimo taisyklių 20 punkto nuostatos nesudaro pagrindo pareiškėjui priklausančias transporto priemonės registruoti Lietuvos Respublikoje. Šis teisės aktas nustato reikalavimus transporto priemonių vairavimo mechanizmams Europos Bendrijos tipo patvirtinimui gauti. Šis teisės aktas nustato tik reikalavimus motorinių transporto priemonių vairavimo mechanizmų konstrukcijai, tačiau visiškai nereglamentuoja eismo saugumo, transporto priemonių priskyrimo eismui dešine ar kairia puse, todėl jis nagrinėjamu atveju negali būti taikomas. Teismas nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr.A(146)-1420/2008 bei 2008 m. rugsėjo 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr.A(525)-1615/2008 taip pat yra konstatavęs, kad Lietuvos Respublikoje negali būti registruojamos transporto priemonės (automobiliai) su vairu dešinėje pusėje ir pritaikytos eismui kairiąja puse. Teismas nurodė, kad atsakovas šiuo atveju jokios neteisėtos veikos neatliko, todėl nėra pagrindo priteisti pareiškėjui jo reikalaujamą žalos atlyginimą. Be to, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo nurodytą žalą.

11III.

12Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 9 d. sprendimą ir patenkinti jo skundą.

13Pareiškėjas nurodo, kad, vadovaujantis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktais, susisiekimo ministro 2003 m. gruodžio 16 d. įsakymo Nr.3-678 1.12 punktu, 2002 m. kovo 18 d. direktyvos 2002/24/EB dėl dviračių ir triračių motorinių transporto priemonių tipo patvirtinimo 3 straipsniu, darytina išvada, jog L kategorijos transporto priemonė negali būti laikoma automobiliu. Pareiškėjas nurodo, kad, sprendžiant šį ginčą, būtina taikyti Europos Sąjungos teisės aktus. Šios bylos negalima išspręsti be Europos Teisingumo Teismo preliminaraus nutarimo. Todėl šiuo atveju teismas turėjo stabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Europos Teisingumo Teismą dėl preliminaraus nutarimo. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas, atsisakydamas registruoti pareiškėjo pateiktas L kategorijos transporto priemones, pažeidė Seimo ratifikuotos tarptautinės sutarties „Dėl vienodų techninių nurodymų ratinėms transporto priemonėms, įrangai ir dalims, kurios gali būti sumontuotos ir (arba) naudojamos ratinėse transporto priemonėse, priėmimo ir pagal šiuos nurodymus išduotų patvirtinimų abipusio pripažinimo sąlygų“ 3 straipsnio ir 11 straipsnio 3 dalies nuostatas. Kadangi pareiškėjo pateiktos transporto priemonės turi EB tipo patvirtinimą atitinkančias žymas ir jos atvežtos iš Europos Sąjungos valstybės Didžiosios Britanijos, kurioje jos negalėjo būti įregistruotos be EB tipo atitikties įvertinimo, todėl atsakovas neturėjo teisės neregistruoti transporto priemonių remdamasis tuo, kad jų vairas dešinėje pusėje. Pareiškėjas nurodo, kad, remiantis Europos parlamento ir Tarybos sprendimo Nr.3052/95/EB 1 ir 3 straipsniais, Lietuvos Respublika neįvykdė savo pareigos pranešti Komisijai apie uždraudimą registruoti keturračius motociklus su dešinėje pusėje esančiu vairu, kurie atvežti iš Didžiosios Britanijos, taip pat šie veiksmai prieštarauja 1998 m. gruodžio 7 d. Tarybos reglamento (EB) Nr.2679/98 3 ir 4 straipsnių nuostatoms, 1969 m. gruodžio 22 d. Komisijos direktyvos 2 ir 3 straipsnių nuostatoms. Pareiškėjas nurodo, kad Komisijos priimtas Aiškinamasis komunikatas (2007/C 68/04) dėl motorinių transporto priemonių, kurių kilmės šalis yra kita valstybė narė, registravimo tvarkos aiškiai nustato tokių transporto priemonių perregistravimo kitoje valstybėje narėje tvarką. Atsakovo šiuo atveju taikomos išimtys yra nepateisinamos. Priimančiosios valstybės narės techniniuose reikalavimuose neturi būti be reikalo reikalaujama modifikuoti motorinę transporto priemonę. Faktas, kad motorinė transporto priemonė jau buvo užregistruota kitoje valstybėje narėje, reiškia, kad jos kompetentingos institucijos nusprendė, jog motorinė transporto priemonė atitiko ten galiojančius techninius reikalavimus. Kompetentingos nacionalinės institucijos gali atsisakyti išduoti motorinės transporto priemonės, kuri jau buvo patvirtinta kitoje valstybėje narėje, nesvarbu, ar transporto priemonė jau buvo registruota ar ne, patvirtinimą, tik jei ši priemonė tikrai kelia pavojų visuomenės sveikatai. Nėra jokių objektyvių įrodymų, kad transporto priemonė su dešinėje pusėje sumontuotu vairu galėtų kelti kokį nors pavojų.

14Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti.

15Atsakovas nurodo, kad, pagal 2008 m. balandžio 11 d. galiojusios redakcijos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 3 ir 17 dalis, motociklais gali būti laikomos tik dviratės ir triratės motorinės transporto priemonės, o visos pareiškėjo pateiktos transporto priemonės yra su keturiais ratais. Nei šiame įstatyme, nei susisiekimo ministro 2003 m. gruodžio 16 d. įsakyme Nr.3-678 nebuvo įvardintos tokios transporto priemonės kaip keturračiai motociklai. Atsakovas nurodo, kad visos pareiškėjo registruoti pateiktos keturratės transporto priemonės savo išvaizda nesiskiria nuo automobilio. Jų valdymo ypatumai yra tokie patys kaip ir automobilio. Atsakovas nurodo, kad Europos Bendrijų Tarybos 1970 m. birželio 9 d. direktyva 70/311/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su motorinių transporto priemonių ir jų priekabų vairavimo mechanizmu, suderinimo (su vėlesniais pakeitimais) nustato techninius reikalavimus transporto priemonėms jų sudėtinių dalių atitikties įvertinimui. Klausimo, kurioje transporto priemonės pusėje turi būti įrengtas vairavimo mechanizmas, išsprendimas yra konkrečios valstybės narės vidaus reikalas. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą. Teismo priimtas sprendimas atitinka jame nurodytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.

16Teisėjų kolegija

konstatuoja:

17IV.

18Apeliacinis skundas atmestinas.

19Pareiškėjas savo reikalavimą dėl administracinių aktų panaikinimo grindžia tuo, kad jie prieštarauja aukštesnę galią turintiems teisės aktams, t.y. Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, kad 2008 m. balandžio 11 d. atsisakymo vykdyti prašymą įregistruoti transporto priemones protokolai yra neteisėti iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant byloje ginčijamų administracinių aktų teisėtumo klausimą, būtina įvertinti ginčijamų administracinių aktų turinio atitiktį jų priėmimo metu galiojusių aukštesnės galios teisės aktų reikalavimams. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstyti motyvai dėl skundžiamų administracinių aktų atitikties šiuo metu galiojantiems aukštesnę galią turintiems teisės aktams peržengia nagrinėjamos bylos ribas, yra pertekliniai ir teisėjų kolegija jų nevertina. Šie pirmosios instancijos teismo motyvai negali turėti ir prejudicinės galios.

20Skundžiamų administracinių aktų priėmimo metu galiojusi Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 3 dalis (2002 m. gruodžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1256 redakcija) nustatė, kad automobilis – tai bet kokia motorinė transporto priemonė, skirta važiuoti keliu ir vežti krovinius ir (ar) keleivius arba vilkti kitas transporto priemones. Automobiliams priskiriami ir troleibusai, tai yra nebėginės elektrinės transporto priemonės, kurioms energija tiekiama elektros laidais. Automobiliams nepriskiriami motociklai, traktoriai ir savaeigės mašinos. Šio įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje buvo numatyta, kad mopedas – tai dviratė arba triratė transporto priemonė su varikliu, kurios darbinis tūris ne didesnis kaip 50 cm3 ir maksimalus konstrukcinis greitis ne didesnis kaip 45 km/h (2003 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. IX-1654 redakcija). Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 17 dalyje (2002 m. gruodžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1256 ir 2003 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. IX-1654 redakcija) buvo numatyta, kad motociklas – tai dviratė motorinė transporto priemonė (su šonine priekaba arba be jos), kurios vidaus degimo variklio cilindro (cilindrų) darbinis tūris didesnis kaip 50 cm3 ir (ar) maksimalus konstrukcinis greitis didesnis kaip 45 km/h. Ši sąvoka apima trirates motorines transporto priemones, kurių masė be krovinio ne didesnė kaip 400 kg.

21Byloje nustatyta, kad pareiškėjas prašė registruoti keturrates motorines transporto priemones, turinčias vairą dešinėje pusėje. Atsižvelgiant į minėtas skundžiamų administracinių aktų priėmimo metu galiojusias Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas, kuriomis apibrėžiamos automobilių, mopedų ir motociklų sąvokos, pareiškėjo prašomos registruoti transporto priemonės, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, šio įstatymo kontekste pripažintinos automobiliais.

22Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje yra išdėstyta šio įstatymo paskirtis. Ši dalis skelbia, kad šis įstatymas nustato saugaus eismo automobilių keliais Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus, valstybės institucijų pareigas įgyvendinant saugaus eismo politiką, pagrindines eismo dalyvių, kelių priežiūros institucijų, policijos, muitinės pareigūnų teises ir pareigas, taip pat pagrindinius su transporto priemonių technine būkle, techninės būklės tikrinimu, transporto priemonių registravimu susijusius reikalavimus, siekiant apsaugoti eismo dalyvių bei kitų asmenų gyvybę, sveikatą ir turtą, gerinti transporto ir pėsčiųjų eismo sąlygas, taip pat mažinti neigiamą motorinių transporto priemonių poveikį aplinkai (2004 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. IX-2192 redakcija). Vienas iš šio įstatymo tikslų yra nustatyti pagrindinius su transporto priemonių technine būkle, techninės būklės tikrinimu, transporto priemonių registravimu susijusius reikalavimus, siekiant apsaugoti eismo dalyvių bei kitų asmenų gyvybę, sveikatą ir turtą, gerinti transporto ir pėsčiųjų eismo sąlygas.

23Lietuvos Respublikoje eismas vyksta dešiniąja kelio puse (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 3 straipsnio 1 dalis (2003 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. IX-1654 redakcija). Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 16 straipsnio 3 dalis nustatė, kad draudžiama eksploatuoti automobilius, kurie pritaikyti eismui kairiąja kelio puse ir turi vairą dešinėje pusėje, išskyrus tuos, kurie buvo įregistruoti Lietuvos Respublikoje iki 1993 m. gegužės 1 d. arba kurie pagal konstrukciją ir įrangą yra skirti specialioms darbo funkcijoms atlikti. Šis draudimas nebuvo netaikomas laikinai (iki 90 dienų per metus) į Lietuvos Respubliką atvykusiems užsieniečiams, kurie neturi leidimo laikinai apsigyventi arba leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat Lietuvos Respublikos piliečiams, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje (2000 m. spalio 12 d. Nr. VIII-2043 įstatymo redakcija).

24Aiškinant Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 1 straipsnio 1 dalies (2004 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. IX-2192 redakcija), 2 straipsnio 3 dalies (2002 m. gruodžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1256 redakcija), 3 straipsnio 1 dalies (2003 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. IX-1654 redakcija), 16 straipsnio 3 dalies (2000 m. spalio 12 d. Nr. VIII-2043 įstatymo redakcija) nuostatas teleologiniu ir sisteminiu teisės aiškinimo metodais, darytina išvada, kad šiomis teisės normomis nėra reguliuojama transporto priemonių tipo patvirtinimo sistema, tačiau, siekiant užtikrinti eismo saugumą, tuo apsaugant eismo dalyvių bei kitų asmenų gyvybę, sveikatą ir turtą, yra nustatomas draudimas eksploatuoti Lietuvos Respublikoje transporto priemones, kurios yra pritaikytos eismui kairiąja kelio puse ir turi vairą dešinėje pusėje.

25Transporto priemonių klasifikavimą skundžiamų administracinių aktų priėmimo metu reglamentavo Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 18 straipsnis (2000 m. spalio 12 d. Nr. VIII-2043 įstatymo redakcija) ir Susisiekimo ministro 1999 m. kovo 19 d. įsakymu patvirtintos Kelių transporto priemonių klasifikavimo ir jų kėbulų kodavimo taisyklės (2001 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. 21 redakcija, 2003 m. gruodžio 16 d. įsakymo Nr. 3-678 redakcija ir 2006 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. 3-267 redakcija).

26Tarp šalių nėra kilęs ginčas dėl transporto priemonių, kurias pareiškėjas prašė įregistruoti, klasifikavimo. Tiek pareiškėjas, tiek atsakovas sutinka, kad transporto priemonės, dėl kurių registravimo kilo ginčas, yra priskiriamos L7E kategorijai. Taigi teisės normos, reguliuojančios transporto priemonių tipų patvirtinimą ir transporto priemonių klasifikavimą, sprendžiant šį ginčą netaikytinos. Todėl teisėjų kolegija nevertina, ar Lietuvos Respublika savo teisės aktuose, galiojusiuose skundžiamų administracinių aktų priėmimo metu, tinkamai gyvendino 2002 m. kovo 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/24/EB dėl dviračių arba triračių transporto priemonių tipo patvirtinimo ir Tarybos direktyvos 92/61/EEB panaikinimo.

27Kadangi, atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, nėra pagrindo konstatuoti, jog skundžiami administraciniai aktai prieštarauja aukštesnę galią turintiems teisės aktams, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo reikalavimą dėl atsisakymo vykdyti prašymą įregistruoti transporto priemones protokolų panaikinimo.

28Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis, kaip specialioji norma bendrųjų civilinės atsakomybės sąlygų atžvilgiu, reglamentuoja atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 2 dalį, terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą, taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams, išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis (CK 6.271 str. 2 d.).

29Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6. 248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6. 249 str.). Tačiau įstatymų numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali atsirasti net ir nesant teisės pažeidėjo kaltės. Taip nustatoma griežta (objektyvi) atsakomybė. Vienas iš tokios atsakomybės atvejų yra numatytas Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Vadinasi, viešoji (valstybės) atsakomybė Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant tik trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444– 619/2004; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A442-330/2008).

30Kadangi nėra pagrindo skundžiamus administracinius teisės aktus pripažinti neteisėtais, todėl nesant vienai būtinai civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygai negali būti tenkinami pareiškėjo reikalavimai dėl žalos atlyginimo.

31Europos Bendrijos steigimo sutarties 234 straipsnis nustato, kad Teisingumo Teismo jurisdikcijai priklauso priimti prejudicinį sprendimą dėl: a) šios Sutarties aiškinimo; b) Bendrijos institucijų ir ECB aktų galiojimo ir išaiškinimo; c) Tarybos aktu įkurtų įstaigų statutų išaiškinimo, kai tuose statutuose tai numatyta. Tokiam klausimui iškilus valstybės narės teisme, tas teismas, manydamas, kad sprendimui priimti reikia nutarimo šiuo klausimu, gali prašyti Teisingumo Teismą priimti dėl jo prejudicinį sprendimą. Tokiam klausimui iškilus nagrinėjant bylą valstybės narės teisme, kurio sprendimas pagal nacionalinę teisę negali būti toliau apskundžiamas, tas teismas dėl jo kreipiasi į Teisingumo Teismą.

32Pareiškėjas taip pat prašo apeliacinės instancijos teismo kreiptis į Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo užduodant klausimus: ar L7E kategorijos transporto priemonė, kuri apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2002/24/EB, gali būti prilyginama ir priskiriama automobiliui; ar Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 25 straipsnio 4 dalyje numatytas draudimas dalyvauti viešajame eisme motorinėms transporto priemonėms, kurios pritaikytos eismui kairiąja kelio puse ir (ar) turi vairą dešinėje pusėje neprieštarauja Europos Bendrijos steigimo sutarties 28 ir 30 straipsnio nuostatoms.

33Tekinti šį prašymą nėra pagrindo. Teisingumo Teismas Europos Bendrijos steigimo sutarties 234 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais gali priimti prejudicinį sprendimą tik dėl teisės klausimų. Pareiškėjo prašyme suformuluotas klausimas dėl L7E kategorijos transporto priemonės priskyrimo ar nepriskyrimo automobiliui yra fakto, o ne teisės klausimas, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo kreiptis į Teisingumo Teismą, prašant priimti prejudicinį sprendimą dėl tokio klausimo. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, jog pagal Europos Bendrijos steigimo sutarties 234 straipsnį kreiptis į Teisingumo Teismą galima tik dėl Europos Bendrijos teisės aktų galiojimo ar išaiškinimo. Tačiau pareiškėjas prašo kreiptis į Teisingumo Teismą ne dėl Europos Bendrijos steigimo sutarties 28 ir 30 straipsnių išaiškinimo, o dėl Lietuvos nacionalinės teisės aktų atitikties Europos Bendrijos steigimo sutarties 28 ir 30 straipsniams. Todėl toks pareiškėjo prašymas dėl kreipimosi į Teisingumo Teismą irgi negali būti tenkinamas.

34Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas.

35Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

36Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

37Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir... 5. Pareiškėjas nurodė, kad jis kreipėsi į atsakovą dėl penkių iš... 6. Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko.... 7. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo nurodytos transporto priemonės yra... 8. II.... 9. Kauno apygardos administracinis teismas 2008 m. spalio 9 d. sprendimu... 10. Teismas nurodė, kad, kaip matyti iš Saugaus eismo automobilių keliais... 11. III.... 12. Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Kauno apygardos... 13. Pareiškėjas nurodo, kad, vadovaujantis Saugaus eismo automobilių keliais... 14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą... 15. Atsakovas nurodo, kad, pagal 2008 m. balandžio 11 d. galiojusios redakcijos... 16. Teisėjų kolegija... 17. IV.... 18. Apeliacinis skundas atmestinas.... 19. Pareiškėjas savo reikalavimą dėl administracinių aktų panaikinimo... 20. Skundžiamų administracinių aktų priėmimo metu galiojusi Saugaus eismo... 21. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas prašė registruoti keturrates motorines... 22. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje yra... 23. Lietuvos Respublikoje eismas vyksta dešiniąja kelio puse (Saugaus eismo... 24. Aiškinant Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 1 straipsnio 1 dalies... 25. Transporto priemonių klasifikavimą skundžiamų administracinių aktų... 26. Tarp šalių nėra kilęs ginčas dėl transporto priemonių, kurias... 27. Kadangi, atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, nėra pagrindo konstatuoti,... 28. Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis, kaip specialioji norma... 29. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1)... 30. Kadangi nėra pagrindo skundžiamus administracinius teisės aktus pripažinti... 31. Europos Bendrijos steigimo sutarties 234 straipsnis nustato, kad Teisingumo... 32. Pareiškėjas taip pat prašo apeliacinės instancijos teismo kreiptis į... 33. Tekinti šį prašymą nėra pagrindo. Teisingumo Teismas Europos Bendrijos... 34. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pirmosios instancijos teismo... 35. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies... 36. Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 8 d. sprendimą palikti... 37. Nutartis neskundžiama....