Byla 2A-191/2012

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Algirdo Gailiūno ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto A. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „NDX energija“ ieškinį atsakovui A. J. dėl juridinio asmens dalykinės reputacijos gynimo ir neturtinės žalos atlyginimo; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, viešoji įstaiga „LIETUVOS NACIONALINIS RADIJAS IR TELEVIZIJA“, Nacionalinė elektros tinklų valdytojų asociacija ir akcinė bendrovė „VST“.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovas UAB „NDX energija“ nurodė, kad 2009 m. gegužės 31 d. LTV laidoje „Savaitė“ buvo transliuotas interviu su atsakovu A. J. , kuriame atsakovas pateikė informaciją, kad ieškovas, būdamas AB „VST“ akcininkas, neįvykdė 2003 m. gruodžio 19 d. AB „Vakarų skirstomieji tinklai“ (šiuo metu – AB „VST“) privatizavimo sutarties (toliau – Privatizavimo sutartis) ir buvo neatlikta apie 200 mln. Lt investicijų. Atsakovas šioje televizijos laidoje teigė, kad: „visų pirma, Vakarų skirstomieji tinklai, kol jie buvo valdomi „NDX energijos“, per tuos trejetą metų, jų materialinė dalis buvo visiškai nualinta, materialusis turtas pradėjo nebeatitikti techninių reikalavimų, žadėtos pagal sutartį investicijos, jos nebuvo atliktos, apie 200 milijonų buvo pagal sutartį įsipareigoję investuoti „NDX energija“ į Vakarų skirstomųjų tinklų materialinės dalies atstatymą, nebuvo to padaryta <...>“. Teiginiai, kad pagal Privatizavimo sutartį numatytos kapitalo investicijos nebuvo įvykdytos, neatitinka tikrovės ir pažeidžia ieškovo dalykinę reputaciją. Privatizavimo sutartyje numatytų įsipareigojimų vykdymas kiekvienais metais buvo audituojamas nepriklausomos audito bendrovės „Ernst & Young Baltic”, o audito išvados pateikiamos VĮ „Valstybės turto fondas“. 2008 m. kovo 31 d. audito išvadoje nurodyta, kad ieškovas tinkamai laikosi visų sutartyje numatytų įsipareigojimų, o penkeriems metams po AB „Vakarų skirstomieji tinklai“ privatizavimo sutartyje numatytos atlikti kapitalo investicijos visiškai įgyvendintos jau per pirmus ketverius bendrovės valdymo metus. Ieškovas kartu su Lietuvos Respublikos Vyriausybe yra nacionalinio investuotojo AB „LEO LT“ steigėjas ir akcininkas, todėl tikrovės neatitinkančių, o ypatingai melagingų žinių apie tariamus sutarties pažeidimus, skleidimas per visuomenės informavimo priemones daro itin didelę neigiamą įtaką ieškovo dalykinei reputacijai. Atsakovas, pateikdamas tikrovės neatitinkančią informaciją, sąmoningai siekė sudaryti įspūdį visuomenei, kad ieškovas nesilaikė minėtų sutartinių įsipareigojimų, o tuo pačiu ir teisės normų reikalavimų. Atsakovas prisistatė kaip Nacionalinės elektros tinklų valdytojų asociacijos prezidentas, todėl jo paskelbta informacija vertintina ir kaip atitinkamoje srityje veikiančio specialaus subjekto, kuriam taikomi didesni rūpestingumo bei apdairumo reikalavimai, ir kaip viešo asmens. Atsakovo pasakyti teiginiai yra kategoriški, įtaigūs, su konkrečiais skaičiais ir terminais, jais nebuvo keliami klausimai, jo sakiniai suformuluoti kaip teigimas. Dėl to atsakovo pateikti melagingi duomenys per žiniasklaidos priemonę jos žiūrovams neturėjo kelti jokių abejonių pateikiamos informacijos tikslumu ir teisingumu. Minėti atsakovo teiginiai buvo dar kartą pakartoti 2009 m. birželio 7 d. LTV laidoje „Savaitė“. Aptariama laidoma buvo rodoma vienu iš daugiausiai auditorijos pritraukiančiu ir žiūrimiausiu laiku, todėl tikrovės neatitinkanti informacija buvo pateikta itin plačiam visuomenės ratui, taip siekiant kuo labiau pažeminti ieškovo dalykinę reputaciją. Be to, minėti atsakovo teiginiai buvo plačiai skelbiami kitose žiniasklaidos priemonėse.

6Ieškovas, remdamasis išdėstytu, prašė teismo: 1) pripažinti, kad atsakovo teiginys „<...> žadėtos pagal sutartį investicijos, jos nebuvo atliktos, apie 200 milijonų buvo pagal sutartį įsipareigoję investuoti „NDX energija“ į Vakarų skirstomųjų tinklų materialinės dalies atstatymą, nebuvo to padaryta <...>“ neatitinka tikrovės; 2) priteisti iš atsakovo 500 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2010 m. lapkričio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas pripažino ginčo teiginį neatitinkančiu tikrovės ir priteisė ieškovui iš atsakovo 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Kitą ieškinio dalį teismas atmetė.

9Teismas sprendė, kad, LTV laidoje „Savaitė“ atsakovui reiškiant savo nuomonę dėl ieškovo įnašo kuriant AB „LEO LT“, buvo išdėstyti kategoriški teiginiai, kurie laidos auditorijai buvo pateikti kaip žinia. Atsakovas savo nuomonę dėl ieškovo įnašo, kuris, jo manymu, buvo ryškiai pervertintas, grindė ginčo teiginiu, kuris pateiktas jau ne kaip nuomonė, o kaip neginčijamas faktas. Ginčo teiginyje nėra iškeliama abejonė, jame nėra naudojami žodžių junginiai, išreiškiantys manymą ar visuomenė skatinama šį teiginį vertinti kritiškai, priešingai, mintis išsakyta įtikinamai, įtaigiai, kategoriškai, konstatuojant faktą, o ne reiškiant subjektyvų požiūrį.

10Teismas konstatavo, kad atsakovas neįrodė savo teiginio tikrumo, nors būtent jam teko tokia įrodinėjimo pareiga (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 str. 1 d.). Pirma, atsakovo pateiktuose straipsniuose, kuriuose reiškiamos mintys apie AB „VST“ turto vertinimą bei investicijas, nėra jokių faktų ar (ir) nuomonių apie ieškovo netinkamą Privatizavimo sutarties vykdymą, todėl jie neįrodo atsakovo teiginio pagrįstumo. Antra, UAB „Ernst & Young Baltic“ 2008 m. kovo 13 d. audito išvadoje dėl Privatizavimo sutarties sąlygų atitikties nurodyta, kad ieškovas visais reikšmingais atžvilgiais laikėsi savo įsipareigojimų ir pasižadėjimų nuo sutarties pasirašymo iki 2007 m. gruodžio 31 d. Ši audito išvada nėra nuginčyta įstatymų nustatyta tvarka ar kitokiu būdu paneigta, atsakovo argumentai dėl jos nepatikimumo pagrįsti tik prielaidomis. Trečia, 2008 m. gegužės 8 d. susitarimu dėl Privatizavimo sutarties pripažinimo pasibaigusia sandorio šalys taip pat patvirtino, kad sutartyje numatyti šalių įsipareigojimai iki jos pasibaigimo šalių susitarimu buvo pilnai ir tinkamai vykdomi ir nei viena iš šalių neturi jokių pretenzijų ar reikalavimų dėl sutartyje numatytų įsipareigojimų įgyvendinimo prieš bet kurią kitą šalį. Ketvirta, Valstybės kontrolės 2008 m. gruodžio 30 d. audito ataskaitos „Elektros energijos kainų didėjimo pagrįstumas“ teiginys, kad AB „VST“ investuoja beveik du kartus mažiau negu AB „Rytų skirstomieji tinklai“, taip pat neįrodo ginčo teiginio. Tuo labiau, kad toliau šioje audito išvadoje yra konstatuota, jog Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – VKEKK), vertindama įmonių investicijas, pripažino pagrįstomis visas įmonių vykdomas investicijas. Be to, aptariamoje Valstybės kontrolės audito ataskaitoje nebuvo analizuojamas ieškovo sutartinių įsipareigojimų pagal Privatizavimo sutartį vykdymas, todėl joje išskirti atskiri išsireiškimai negali nei patvirtinti, nei paneigti atsakovo išsakyto ginčo teiginių – tyrimas buvo atliekamas energetikos kainų didėjimo priežastims nustatyti, o ne ieškovo sutartinių įsipareigojimų tinkamumui patikrinti. Teismas pažymėjo, kad nuomonė turi būti reiškiama sąžiningai, tuo tarpu ginčo teiginys pateiktas ne kaip nuomonė, tačiau kaip patikimas ir tikras faktas, kuris neatitinka tikrovės ir tokiu būdu pažeidžia ieškovo dalykinę reputaciją. Ypač svarbu tai, kad tikrovės neatitinkančiu teiginiu ieškovas buvo apkaltintas teisės pažeidimo padarymu – ypatingos paskirties ir reikšmės sandorio pažeidimu.

11Teismas, spręsdamas dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio, nurodė, kad iš atsakovo išsakytų ginčo teiginių, 2009 m. birželio 29 d. interviu laikraščiui „Verslo žinios“, atsiliepimo turinio, jo paaiškinimų, galima daryti išvadą, jog atsakovas sąmoningai, tyčia paskleidė tikrovės neatitinkančius duomenis kaip neginčijamus faktus neturėdamas juos pagrindžiančių įrodymų. Tikrovės neatitinkanti informacija buvo paskleista auditorijai populiariu LTV kanalo metu, be to, atsakovo teiginiai buvo plačiai paskleisti žiniasklaidos priemonėse. Todėl tikrovės neatitinkanti informacija buvo pateikta itin plačiam visuomenės ratui, tokiu būdu itin pažeminant ieškovo dalykinę reputaciją. Ieškovas ginčo teiginių paskleidimo metu kartu su Lietuvos Respublikos Vyriausybe dalyvavo steigiant nacionalinį investuotoją AB „LEO LT“ ir, nors visuomenėje ir tarp politikų buvo visokių nuomonių steigimo klausimu, tačiau ieškovas visgi yra aktyviai ir betarpiškai ūkio srityje veikiantis, ekonominėje veikloje dalyvaujantis ūkio vienetas, verslo aplinkoje turintis svarų vardą, todėl tikrovės neatitinkančių duomenų apie jo sutartinių įsipareigojimų nevykdymą visuomenei paskleidimas neabejotinai daro žalą jo dalykinei reputacijai dalyvaujant įvairiuose sandoriuose bei vertinat jo veiklą tiek visuomenėje, tiek versle. Teismas, atsižvelgęs į atsakovo kaltę, jo veiksmų pasekmes, gerą turtinę padėtį, elgesį paskleidus tikrovės neatitinkančias žinias, žinių paskleidimo mastą, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, manė, kad 50 000 Lt suma yra protinga ir pagrįsta ieškovo neturtinei žalai atlyginti.

12Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad ieškovas dėl savo veiklos Lietuvos energijos sektoriuje ir strateginių valstybės energijos tikslų įgyvendinimo priskirtinas viešo asmens kategorijai ir dėl to atsakovas galėtų būti atleistas nuo atsakomybės CK 2.24 straipsnio 6 dalies pagrindu. Teismas nurodė, kad ieškovas yra privataus kapitalo įmonė, kurios pagrindinis tikslas yra pelno siekimas norint gauti maksimalią naudą tenkinant viešuosius poreikius (interesus). Nors ieškovas dalyvauja valstybiniuose visuomeninės reikšmės projektuose, tačiau tai nesuteikia jam jokių viešo administravimo galių bei vykdoma reikšminga veikla viešiems reikalams nenusveria jo pagrindinio tikslo – pelno siekimo. Nagrinėjamu atveju atsakovo paskleista informacija yra susijusi su ieškovo, kaip juridinio privataus asmens, dalyvaujančio verslo komerciniuose santykiuose, sutartinių įsipareigojimų nevykdymu, o tai pažeidžia jo, kaip privataus asmens, dalykinę reputaciją, nes leidžia abejoti jo sutartinių įsipareigojimu įgyvendinimu dalyvaujant įvairiuose verslo santykiuose.

13III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

14Apeliantas A. J. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir atmesti ieškovo ieškinį. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

151. Teismas ignoravo faktą, kad pats ieškovas į AB „VST“ materialinės dalies atstatymą neinvestavo, nors tai yra pagrindinis ginčo objektas. Ginčo teiginyje kalbama apie ieškovo, o ne kokio nors kito asmens investicijų dydį. Buhalterinių dokumentų, kad aptariamas investicijas būtų atlikęs ieškovas, nepateikta. 2008 m. kovo 13 d. UAB „Ernst & Young Baltic“ audito išvadoje konstatuota, kad visos investicijos į AB VST“ tinklus buvo atliktos paties AB „VST“, o ne ieškovo. Tuo tarpu ieškovas ir AB „VST“ negali būti sutapatinami. Kodėl iškraipoma apelianto mintis ir akcentuojamas ne ieškovo investicijų dydis, o pirkėjo įsipareigojimų laikymasis, paaiškėja iš įslaptintos Privatizavimo sutarties. Pagal jos sąlygas numatytos kapitalo investicijos gali būti koreguojamos, kas iš esmės leidžia ieškovo pradiniams investiciniams įsipareigojimams tapti neįpareigojančiais pažadais. Dėl šios priežasties ir Valstybės turto fondas, sutikdamas, kad Privatizavimo sutarties sąlygos įvykdytos tinkamai, galėjo remtis šia korupcinių požymių turinčia sąlyga. Tačiau pasisakyme televizijoje apeliantas neaptarinėjo, ar Privatizavimo sutarties sąlygos yra įvykdytos tinkamai, o pasisakė apie apelianto turimais duomenimis neįvykdytus ieškovo reklaminius pažadus investuoti tam tikrą sumą į tinklų atnaujinimą. Šiuo atveju teismas prie ginčo teiginio priskyrė žodį „privatizavimo“, kurio apeliantas nėra sakęs.

162. Teismas netinkamai vertino Valstybės kontrolės 2008 m. gruodžio 30 d. atlikto audito išvadas. Šiose išvadose konstatuota, kad per 2004-2007 m. laikotarpį AB „VST“ investavo tik pusę sukauptų nusidėvėjimo sąnaudų, tokios investicijos yra du kartus mažesnės nei AB „Rytų skirstomieji tinklai“. Žinant, kad šios dvi bendrovės svarbiais aspektais yra panašios, kad į savo tinklų atstatymą AB „Rytų skirstomieji tinklai“ nagrinėjamu laikotarpiu investavo apytikriai 480 mln. Lt, nesunku apskaičiuoti, jog per tą patį laiką į AB „VST“ tinklus buvo investuota apie 240 mln. Lt. Ši suma yra 180 mln. Lt mažesnė nei ieškovo pažadėta 420 mln. Lt investicijų suma ir apytikriai sutampa su apelianto išsakyta nuomone. Teismas visiškai nepagrįstai rėmėsi nieko bendra su byla neturinčiu VKEKK investicijų pagrįstumo pripažinimu, nes VKEKK bet kokio dydžio investicijas į skirstomųjų elektros tinklų turtą pripažįsta arba nepripažįsta kaip licenzijuojamoje veikloje naudojamą turtą, kuris yra įvertinamas valstybės reguliuojamoje elektros energijos kainodaroje. Valstybės kontrolė savo išvadas teikė būtent apie energijos kainų ir investicijų dydžio sąryšį, kuris yra svarbus, o teismas nepagrįstai šiuos du faktorius atskyrė. Be to, Valstybės kontrolės išvadose neužfiksuota jokių ieškovo investicijų į tinklus, o pažymimos tik paties AB „VST“ investicijos.

173. Prieš Privatizavimo sutarties sudarymą visuomenei buvo žadama (reklamuojama), kad bus sudaryta tokia AB „Vakarų skirstomieji tinklai“ privatizavimo sutartis, pagal kurią pirkėjas įsipareigos į bendrovės materialinę dalį investuoti 420 mln. Lt. Būtent tokį ieškovo pažadą, išplaukiantį iš visos privatizavimo įvykių reklaminės sekos, apeliantas turėjo omenyje pateikdamas ginčo teiginį. Nuomonę apie neatliktas investicijas apeliantas susidarė iš Nacionalinės elektros tinklų valdytojų asociacijos gaunamų įmonių nusiskundimų apie nuolat sutrinkantį AB „VST“ elektros energijos tiekimą, taip pat žiniasklaidoje specialistų ir pareigūnų pateikiamas žinias, paremtas skaičiais ir faktais.

184. AB „VST“ pagal savo veiklos pobūdį yra monopolinė elektros energijos tiekėja vakarinei Lietuvos daliai. Šios bendrovės veikla ir kainodara yra reguliuojama valstybės. Dėl tokių priežasčių šiam asmeniui taikytini viešo asmens kriterijai, kurio veiksmai yra stebimi ir gali būti kritikuojami visuomenės.

195. Teismas neteisingai vertino apelianto teiginius. Buvo nagrinėta ne viso pasisakymo esmė, o tik vieno sakinio viena dalis. Be to, prie jo teismas dar pridėjo apelianto nenaudotą žodį „privatizavimo“, taip iškreipdamas pasisakymo esmę. Iš viso pasisakymo akivaizdu, kad apeliantas reiškė nuomonę, o ne teiginį. Diskusija vyko viešoje erdvėje, diskutuota valstybės reguliuojamos veiklos. Negalima teigti, ginčo teiginys neatitinka tikrovės.

206. Teismas ignoravo faktą, kad apelianto pasisakymo laikotarpiu ieškovo reputacija visuomenėje nebeturėjo jokios teigiamos vertės, todėl jai nebuvo galima padaryti jokios žalos.

21Ieškovas UAB „NDX energija“ prašo atmesti apeliacinį skundą.

22Atsiliepime nurodoma, kad apeliantas piktnaudžiauja teise į apeliaciją, nes skunde iš esmės nėra nurodyta apeliacinio skundo pagrindų: skundo argumentai yra priešingi ankstesnei apelianto pozicijai, nesusiję su skundžiamu sprendimu, prieštaringi, be to, jie jau buvo įvertinti sprendime. Pažymima, kad ieškovas palaiko savo ankstesnius argumentus.

23IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24Kolegijos vertinimu, apelianto teiginys, kad „[...] žadėtos pagal sutartį investicijos, jos nebuvo atliktos, apie 200 milijonų buvo pagal sutartį įsipareigoję investuot „NDX energija“ į Vakarų skirstomųjų tinklų materialinės dalies atstatymą, nebuvo to padaryta“ reiškia, jog, pirma, ieškovas pagal sutartį buvo įsipareigojęs investuoti į AB „Vakarų skirstomųjų tinklų“ materialinės dalies atstatymą 200 mln. Lt ir, antra, šio įsipareigojimo ieškovas neįvykdė, t. y. pažeidė sutartį. Iš apelianto pasisakymo konteksto (T. 2, b. l. 88) yra visiškai akivaizdu, kad kalbama apie Privatizavimo sutartį ir joje numatytus įsipareigojimus. Tai, kad apeliantas kalbėjo būtent apie Privatizavimo sutarties neįvykdymą, o ne, kaip teigiama skunde, apie paties ieškovo pažadus (reklamą) investuoti į elektros tinklų atnaujinimą, patvirtina ir jo vėlesnis interviu laikraščiui „Verslo žinios“, išspausdintas 2009 m. birželio 29 d. (T. 1, b. l. 126-127).

25Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai aptariamą apelianto pasisakymą pripažino kaip žinios paskleidimą. Kolegija sutinka su tokia išvadą pagrindžiančiais teismo argumentais ir jų nekartoja. Dėl jau išdėstyto yra akivaizdu, kad teismas neiškraipė apelianto teiginių ir teisingai sprendė, jog buvo kalbama apie Privatizavimo sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdymą.

26Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai sprendė, kad apeliantas neįrodė savo teiginio tikrovės. Privatizavimo sutarties 5.2 straipsnio 1 punkte numatyta, kad ieškovas įsipareigoja imtis visų pakankamų priemonių, kad AB „Vakarų skirstomieji tinklai“ atliktų kapitalo investicijas. Tai, kad toks įsipareigojimas buvo įvykdytas, patvirtina 2008 m. kovo 13 d. UAB „Ernst & Young Baltic“ audito išvada (T. 1, b. l. 38-39) bei susitarimas dėl Privatizavimo sutarties pripažinimo pasibaigusia (T. 2, b. l. 120). Apeliantas piktinasi tokia Privatizavimo sutarties sąlyga, laiko ją korupcine, tačiau tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir kolegija nevertina sutarties ekonominio tikslingumo bei jos sudarymo aplinkybių. Esant tokiems ieškovo Privatizavimo sutartimi prisiimtiems įsipareigojimas, aplinkybė, ar pats ieškovas investavo į įsigytos bendrovės materialinę dalį, neturi reikšmės sprendžiant, buvo ar ne pažeista sutartis.

27Nepaisant išdėstyto, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatleido apelianto nuo civilinės atsakomybės taikymo. Pagal CK 2.24 straipsnio 6 dalį paskleidęs tikrovės neatitinkančius duomenis asmuo atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės, jeigu tie duomenys yra paskelbti apie viešą asmenį bei jo valstybinę ar visuomeninę veiklą, o juos paskelbęs asmuo įrodo, kad veikė sąžiningai siekdamas supažindinti visuomenę su tuo asmeniu ir jo veikla.

28Teisės doktrinoje pažymima, kad viešas asmuo nurodytos normos prasme yra toks, kuris dėl savo einamų pareigų, veiklos ar visuomeninės padėties nuolat sulaukia visuomenės dėmesio ir pagrįstai ją dominą, arba toks asmuo, kuris sulaukia trumpalaikio visuomenės dėmesio dėl tam tikro įvykio ar poelgio (V. Mikelėnas, G. Bartkus ir kt. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Antroji knyga. Asmenys. P. 56, 72). Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai viešo ir privataus asmens skirstymą nagrinėjamu atveju susiejo su juridinių asmenų skirstymu į privačius ir viešuosius, taip pat su tuo, turi asmuo tam tikrus valdingo pobūdžio įgaliojimus ar ne.

29Visuotinai žinoma, kad ieškovas, privatizavęs AB „Vakarų skirstomieji tinklai“, kartu su valstybe dalyvavo AB „LEO LT“, turėjusios užsiimti svarbiausiais šaliai elektros energijos projektais, kūrime ir veikloje. Apelianto pasisakymo metu kaip tik buvo sprendžiamas klausimas dėl AB „LEO LT“ likimo (naikinimo), atsiskaitymo su ieškovu. Ginčo teiginys panaudotas grindžiant apelianto mintį, kad ieškovo įnašas į šią bendrovę buvo pervertintas. Visuomenėje buvo kilęs didžiulis ir visiškai pagrįstas susidomėjimas tiek AB „LEO LT“ steigimu ir naikinimu, tiek su tai susijusia ieškovo veikla. Taigi ieškovas aptariamu metu buvo viešas asmuo, o apelianto pasisakymas buvo ne apie privačią, o apie visai visuomenei reikšmingą ieškovo veiklą.

30Minėta, ginčijamas apelianto teiginys reiškia, kad ieškovas pagal Privatizavimo sutartį buvo įsipareigojęs investuoti į AB „Vakarų skirstomųjų tinklų“ materialinės dalies atstatymą 200 mln. Lt ir šio įsipareigojimo ieškovas neįvykdė. Tačiau įsipareigojimo, kad investicijas atliktų pats ieškovas, sutartyje nebuvo. Kita vertus, būtina atsižvelgti į tai, kad dar iki apelianto pasisakymo viešojoje erdvėje buvo išsakoma nuomonė, jog pats ieškovas neatlieka investicijų į privatizuotą bendrovę (T. 1, b. l. 106-108, 153-156, 160). Įrodymų, kad Privatizavimo sutarties turinys apeliantui būtų žinomas, nėra, sutartyje numatytas konfidencialumo įsipareigojimas (8.1 str.). Šių aplinkybių kontekste negalima pripažinti, kad apeliantas, paskleisdamas tikrovės neatitinkančią žinią, veikė nesąžiningai, keršijo ieškovui. Interviu duotas ir paskelbtas tuo metu, kai buvo kilęs pagrįstas susidomėjimas ieškovo elgesiu. Apelianto pasisakymas neperžengė demokratinėje visuomenėje būtinos viešos diskusijos ribų. Taigi yra pagrindas netaikyti apeliantui civilinės atsakomybės.

31Kolegija, įvertinusi išdėstytą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias atleidimą nuo civilinės atsakomybės dėl tikrovės neatitinkančių duomenų paskelbimo, todėl iš dalies priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris naikintinas ir ieškovo reikalavimas atlygintini neturtinę žalą atmestinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 str. 1 d. 2 p., 330).

32Ieškovo reikalavimas pripažinti ginčo teiginį neatitinkančiu tikrovės tenkintas, tačiau atmestas reikalavimas atlyginti neturtinę žalą. Atsižvelgiant į tai, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos paliktinos joms pačioms (CPK 93 str. 2 d.). Valstybei iš šalių lygiomis dalimis priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, – po 34 Lt.

33Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

34Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 19 d. sprendimo dalį, kuria ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo tenkintas iš dalies, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti visiškai.

35Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 19 d. sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

36„Ieškinį tenkinti iš dalies.

37Pripažinti, kad A. J. teiginys „[...] žadėtos pagal sutartį investicijos, jos nebuvo atliktos, apie 200 milijonų buvo pagal sutartį įsipareigoję investuot „NDX energija“ į Vakarų skirstomųjų tinklų materialinės dalies atstatymą, nebuvo to padaryta“ neatitinka tikrovės.

38Kitą ieškinio dalį atmesti“.

39Priteisti valstybei iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „NDX energija“ ir atsakovo A. J. po 34 Lt (trisdešimt keturis litus) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 arba Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

Proceso dalyviai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovas UAB „NDX energija“ nurodė, kad 2009 m. gegužės 31 d. LTV... 6. Ieškovas, remdamasis išdėstytu, prašė teismo: 1) pripažinti, kad atsakovo... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. lapkričio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino... 9. Teismas sprendė, kad, LTV laidoje „Savaitė“ atsakovui reiškiant savo... 10. Teismas konstatavo, kad atsakovas neįrodė savo teiginio tikrumo, nors būtent... 11. Teismas, spręsdamas dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio, nurodė, kad... 12. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad ieškovas dėl savo veiklos Lietuvos... 13. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 14. Apeliantas A. J. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir... 15. 1. Teismas ignoravo faktą, kad pats ieškovas į AB „VST“ materialinės... 16. 2. Teismas netinkamai vertino Valstybės kontrolės 2008 m. gruodžio 30 d.... 17. 3. Prieš Privatizavimo sutarties sudarymą visuomenei buvo žadama... 18. 4. AB „VST“ pagal savo veiklos pobūdį yra monopolinė elektros energijos... 19. 5. Teismas neteisingai vertino apelianto teiginius. Buvo nagrinėta ne viso... 20. 6. Teismas ignoravo faktą, kad apelianto pasisakymo laikotarpiu ieškovo... 21. Ieškovas UAB „NDX energija“ prašo atmesti apeliacinį skundą.... 22. Atsiliepime nurodoma, kad apeliantas piktnaudžiauja teise į apeliaciją, nes... 23. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 24. Kolegijos vertinimu, apelianto teiginys, kad „[...] žadėtos pagal sutartį... 25. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai aptariamą apelianto... 26. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai... 27. Nepaisant išdėstyto, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas... 28. Teisės doktrinoje pažymima, kad viešas asmuo nurodytos normos prasme yra... 29. Visuotinai žinoma, kad ieškovas, privatizavęs AB „Vakarų skirstomieji... 30. Minėta, ginčijamas apelianto teiginys reiškia, kad ieškovas pagal... 31. Kolegija, įvertinusi išdėstytą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos... 32. Ieškovo reikalavimas pripažinti ginčo teiginį neatitinkančiu tikrovės... 33. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 34. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 19 d. sprendimo dalį, kuria... 35. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 19 d. sprendimo rezoliucinę dalį... 36. „Ieškinį tenkinti iš dalies.... 37. Pripažinti, kad A. J. teiginys „[...] žadėtos pagal sutartį investicijos,... 38. Kitą ieškinio dalį atmesti“.... 39. Priteisti valstybei iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „NDX...