Byla 1A-364-135-2012

Dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 21 d. nuosprendžio, kuriuo V. T. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 2 (dviems) mėnesiams. Bausmės pradžia nustatyta nuo nuosprendžio paskelbimo dienos

1Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos, teisėjų Vaclovo Iždono, Gražvydo Poškaus, sekretoriaujant Audronei Peleckienei, dalyvaujant prokurorei Sigutei Borščienei, nuteistajam V. T., jo gynėjai adv. Jurgitai Šlapaitienei,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. T. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 21 d. nuosprendžio, kuriuo V. T. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 2 (dviems) mėnesiams. Bausmės pradžia nustatyta nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

3Nuosprendžiu iš V. T. N. E. naudai priteista 960,00 Lt turtinei žalai atlyginti.

4Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

5V. T. nuteistas už tai, kad jis laikotarpiu tarp 2011-07-13 ir 2011-07-23 10.00 val., tikslus laikas nenustatytas, ( - ) namo ketvirtos laiptinės rūsyje, sulaužęs spyną įsibrovė į N. E. naudojamą sandėliuką Nr. 59 ir iš ten pagrobė svetimą, nukentėjusiajai N. E. prikausantį, turtą: 500,00 Lt vertės dviratį „Roxver“, 10 vnt. meškerių po 30,00 Lt ir 140,00 Lt vertės žieminius žvejybinius batus.

6Apeliaciniu skundu nuteistasis V. T. prašo sušvelninti teismo paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Skunde apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas per griežtai jį nubaudė, nes jis savo kaltę pripažino visiškai, parašydamas atvirą prisipažinimą padėjo atskleisti nusikalstamą veiką. Teigia, kad nusikaltimą padarė dėl sunkios materialinės būklė ir jo darymo metu nebuvo apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų medžiagų. Nuteistojo nuomone, Mažeikių rajono apylinkės teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į tai, jog yra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

7Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

8Apeliacinis skundas atmestinas.

9Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam V. T. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str., nepažeidė, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nuteistojo asmenybę bei kitas bausmei skirti turinčias reikšmės aplinkybes.

10Nuteistojo apeliacinio skundo argumentas, kad jam paskirta bausmė per griežta, yra nepagrįstas. Iš nustatytų bylos aplinkybių matyti, jog V. T. praeityje buvo 10 kartų teistas, ir visus kartus – už nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, teistumas neišnykęs (1 t., 35-425 b. l.). Už panašaus pobūdžio pažeidimus V. T. ne kartą baustas ir administracine tvarka, nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų (1 t., 123–129 b. l.). Skundžiamu nuosprendžiu apeliantas nuteistas už nusikalstamą veiką, kuri pagal įstatymą priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis tyčinį nusikaltimą padarė teistumui neišnykus ir nepanaikintam įstatymo nustatyta tvarka už tyčinio nusikaltimo padarymą, todėl jis pagrįstai pripažintas recidyvistu (BK 27 str.), o BK 56 str. numatyta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Nustatytos aplinkybės rodo, jog apeliantas reikiamų išvadų nepadarė, yra linkęs nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms ir yra socialiai pavojingas, todėl pirmosios instancijos teismas, paskyręs laisvės atėmimo bausmę, BK 56 str. 1 d. įtvirtintos nuostatos nepažeidė.

11Apeliantas skunde pažymi tai, kad jis savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai papasakojo nusikalstamų veikų aplinkybes, tačiau, kolegijos nuomone, šios apelianto nurodomos aplinkybės nesuteikia pagrindo paskirti jam švelnesnę bausmę. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas įvertino V. T. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailėjosi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė, o dėl nuteistojo skundo argumento, jog jis nusikaltimą padarė dėl sunkios materialinės naudos, pažymėtina, kad V. T., būdamas jauno amžiaus ir darbingas, niekur nedirba, buvo registruotas darbo biržoje, tačiau darbo paieška nutraukta be teisės registruotis 6 mėnesius (1 t., 136, 137 b.l.), tai leidžia pagrįstai spręsti, kad apeliantas nesistengia savo materialinės padėties pagerinti darbu, o pragyvenimui lėšų prasimano pažeidinėdamas įstatymus ir darydamas nusikalstamas veikas bei administracinės teisės pažeidimus.

12Atsižvelgiant į tai, kolegija pažymi, kad nuteistajam V. T. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, ji yra žymiai mažesnė nei įstatymo sankcijoje numatytos bausmės vidurkis, todėl ją švelninti apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

13Kolegija, vadovaudamasi LR baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

Nutarė

14atmesti nuteistojo V. T. apeliacinį skundą.