Byla e2-3070-779/2018
Dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Staknienė, sekretoriaujant Julijai Taraškevič, vertėjaujant Natalijai Reut, dalyvaujant ieškovo ADB „Gjensidige“ atstovui advokatui Renaldui Baliūčiui, atsakovui V. P., atsakovų V. P. ir E. P. atstovui advokatui D. P., atsakovo UAB „If P&C Insurance AS” filialo atstovei A. K.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ADB „Gjensidige“ patikslintą ieškinį atsakovams E. P., V. P., IF P&C Insurance AS, K. F., tretieji asmenys AB „Lietuvos draudimas“ dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo,

Nustatė

3ieškovas pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo prašė priteisti solidariai iš atsakovų E. P., V. P., IF P&C Insurance AS ir K. F. 29 714,99 Eur, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

4Patikslintame ieškinyje nurodė, kad 2016-03-23 kilo gaisras gyvenamajame name Rudens g. 35B, Vilniuje. 2016-04-14 Vilniaus apsk. priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pažymoje nurodyta, kad gaisro židinio zona yra namo antrame aukšte, tarp butų Nr. 4 ir Nr. 3 ((duomenys neskelbtini)) patalpų. Labiausiai tikėtina gaisro priežastis – dėl elektros instaliacijos avarinio darbo režimo poveikio (aukštos elektros tinklo įtampos, elektros tinklų perkrovos, didelės pereinamosios varžos, trumpojo jungimo ir pan.). Gaisro metu buvo apgadintas ieškovo draustas turtas, adresu Rudens g. 35A-2. Kilusį gaisrą ir kaltininką patvirtina 2016-03-25 pranešimas apie įvykį, 2016-04-14 Vilniaus apsk. priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pažyma, 2016-03-24 tarnybinis pranešimas. Dėl aptariamo įvykio metu padarytos žalos ieškovas draudėjui išmokėjo 29 714,99 Eur draudimo išmoką. 2016-04-14 Vilniaus apsk. priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pažyma ir 2016-03-24 tarnybinis pranešimas su pastato antro aukšto schema patvirtina, kad gaisro židinys yra tarp buto Nr. 3 ir buto Nr. 4, o labiausiai tikėtina gaisro priežastis – elektros instaliacijos avarinio darbo režimo poveikis (aukštos elektros tinklo įtampos, elektros tinklų perkrovos, didelės pereinamosios varžos, trumpojo jungimo ir pan.). Šias aplinkybes patvirtina sudegęs buto Nr. 4 įvadinis elektros skydelis, bute Nr. 3 rastas varinis elektros laidas su nudegusia izoliacija, apsilydžiusi senos elektros instaliacijos paskirstymo dėžutė ir t. t. 2016-12-14 AB „Energijos skirstymo operatorius“ rašte Nr. 41030-3266 nurodyta, kad 2016-03-23 elektros energijos tiekimo sutrikimų, įtakojusių elektros energijos tiekimo kokybei namui, adresu kokybei adresu (duomenys neskelbtini), nebuvo. Pagal 2016-04-14 Vilniaus apsk. priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pažymą gaisro židinio zona nustatyta daugiabučio gyvenamojo namo antrame aukšte, tarp butų Nr. 4 ir Nr. 3. Šioje zonoje sumontuota elektros instaliacija nėra AB „Energijos skirstymo operatorius“ nuosavybės riboje, vadinasi gaisras kilo dėl namo lokalinių elektros tinklų būsenos. LR Energetikos ministro 2013-12-08 įsakymu Nr. 1-38 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 56.8 p., nurodyta, jo Klientas įsirengdamas elektros įrenginius ir vidaus elektros tinklą pagal suteiktą patikimumo kategoriją, privalo užtikrinti optimalią elektros įrenginių schemą, numatyti ir įgyvendinti priemones galimiems nuostoliams išvengti, nutrūkus/sutrikus elektros energijos tiekimui, įskaitant staigius įtampos kryčius, pertrūkius. Šiuo atveju butų Nr. 4 ir Nr. 3 savininkai neužtikrino tinkamos elektros įrenginių eksploatacijos, dėl ko 2016-03-23 pastate kilo gaisras. Šiuo atveju žala pasireiškė tuo, kad gaisro likvidavimo metu buvo aplietas ir apgadintas ieškovo draustas turtas, adresu (duomenys neskelbtini), dėl ko atsirado nuostoliai. Tai patvirtina su ieškiniu teikiami įrodymai. Tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, nes atsakovų veiksmai, pažeidžiant pareigą elgtis atsargiai ir rūpestingai, sukėlė gaisrą, kurio metu buvo apgadintas turtas. Kaltė pasireiškė neatsargumu. E. P. ir V. P. civilinė atsakomybė 20 000 Lt (5792,40 Eur) ribose buvo apdrausta draudimo bendrovės If P&C Insurance AS Gyventojų turto draudimo liudijimo Nr. 00074542 pagrindu. Dėl šios priežasties už E. P. ir V. P. padarytą žalą 5792,40 Eur ribose atsakingas draudikas If P&C Insurance AS. Vadovaujantis LR CK 6.1015 str. 1 d. išmokėjus draudimo išmoką dėl žalos, už kurios padarymą atsakingi E. P., V. P. (bei draudikas If P&C Insurance AS) ir K. F., ieškovas įgijo subrogacijos teisę į žalos atlyginimą iš atsakovų. Ieškovas nukentėjusiam asmeniui draudėjui J. V. išmokėjo 29 714,99 Eur dydžio draudimo išmoką. Pagal LR CK 6.251 str. 1 d. padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai.

5Atsakovė K. F. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jos atžvilgiu ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai, t.y. 2016-04-14 Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pažyma Nr. 3-7\644 (8.212.-7), UAB „Gaisriniai tyrimai“ specialisto išvada, antstolės D. P. 2016-03-31 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 0068/16/11F bei fotonuotraukos, taip pat atsižvelgiant į medžiagų degimą ir ugnies plitimo kelią, gaisro židinio zona neabejotinai buvo atsakovams E. P. ir V. P. priklausančioje patalpoje, plane pažymėtos indeksu 3-7, pietvakarinėje dalyje, kadangi ši patalpa yra visiškai sudegusi. Kadangi gaisras kilo ir jo židinio vieta buvo atsakovams E. P. ir V. P. priklausančioje patalpoje, todėl būtent šių asmenų veiksmai turi būti pripažintini neteisėtais, nes pavojingas, gadinantis turtą poveikis kilo būtent iš jiems priklausančių gyvenamojo namo patalpų, o ne iš atsakovės Kristinos G. F. patalpų ar kitų šaltinių. Gaisro kilimo priežastis yra akivaizdi – netvarkingai įrengta elektros instaliacija atsakovų E. P. ir V. P. patalpose. Tokią aplinkybę patvirtina tiek byloje esančios fotonuotraukos, tiek UAB „Gaisriniai tyrimai“ specialisto išvada. Akivaizdu, jog atsakovai E. P. ir V. P. savo patalpose nesusitvarkė elektros laidų (nepasirūpino saugia elektros instaliacija) taip, kad nekiltų gaisras ir nekeltų pavojaus aplinkiniams (laidai yra atviri, apraizgyti lipnia juosta, sujungti netvarkingai), t.y. elgėsi nerūpestingai, todėl turi būti pripažinti kaltais dėl kilusio gaisro ir trečiųjų asmenų turto sugadinimo gaisro metu. Tuo labiau, kad atsakovai V. P. ir E. P. neįrodė, kad gaisro kilimas nepriklausė nuo jų elgesio, o buvo nulemtas trečiųjų asmenų veiksmų, gamtos jėgų veikimo ar kitokių priežasčių, už kurias jie, kaip nekilnojamojo turto savininkai ir valdytojai, nėra atsakingi. Kaip teisiškai nepagrįsti turi būti vertinami atsakovų E. P. ir V. P. argumentai apie tai, kad jų elektros instaliacija būdama be įtampos (išjungta) negalėjo sukelti gaisro, taip pat kad jokie elektros prietaisai jų bute nebuvo naudojami, o elektros energija nebuvo vartojama. Tokią savo poziciją atsakovai grindžia AB ‚Energijos skirstymo operatoriaus“ pažyma apie suvartotą elektros energiją bei specialisto išvada. Tokia atsakovų pozicija yra nepagrįsta ir tėra jų gynybinė taktika. Atsakovai nepateikia jokių įrodymų apie tai, kad gaisro kilimo metu elektros energija jų butui buvo išjungta. Be to, ta aplinkybė, jog atsakovai laikotarpiu nuo 2015-08-11 iki 2016-08-11 nedeklaravo elektros energijos suvartojimo duomenų ir nemokėjo mokesčių, nepatvirtina fakto, jog jie šiuo laikotarpiu visiškai nevartojo elektros energijos. Nepagrįstas atsakovų argumentas, kad elektros instaliacija buvo be įtampos (buvo išjungta) ir negalėjo sukelti gaisro. Elektros energijos nevartojimas savaime nereiškia, jog elektra buvo atjungta ir įtampos laiduose nebuvo. Esant įjungtam pagrindiniam saugikliui įtampa elektros instaliacijoje bus, net ir jos nevartojant. Šiuo atveju atsakovai Erika ir V. P. nepateikė jokių dokumentų ar kitų rašytinių įrodymų leidžiančių teigti, jog elektra buvo atjungta (t.y. įvadinis saugiklis buvo išjungtas). Iš esmės kiekvienas elektromechanikas gali patvirtinti, jog net ir nevartojant elektros, bet esant įtampai laiduose, pažeistai laidų izoliacijai ir drėgmei gali kilti gaisras. Ieškovas neįrodė nei vienos iš deliktinės civilinės atsakomybės taikymui atsakovės atžvilgiu būtinų sąlygų. Todėl esant akivaizdžiam faktui, jog gaisro židinio zona buvo atsakovų E. P. ir V. P. bute, o gaisrą lėmė netvarkinga elektros instaliacija, taip pat nesant ir ieškovui neįrodžius atsakovės Kristinos G. F. neteisėtų veiksmų, kaltės bei priežastinio ryšio tarp kilusios žalos ir atsakovės veiksmų, ieškinys atsakovės atžvilgiu turi būti atmestas kaip aiškiai nepagrįstas.

6Atsakovai E. P. ir V. P. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, esantis gyvenamasis pastatas, kurio unikalus Nr. 1099-0021-7005, yra padalintas į keturis butus: 1) (duomenys neskelbtini) - nuosavybės teise priklauso UAB „Industrius", unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) (duomenys neskelbtini) - nuosavybės teise priklauso draudėjui J. V., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) (duomenys neskelbtini) - nuosavybės teise priklauso Atsakovams, unikalus Nr. 4400-1137-6120:1951; 4) (duomenys neskelbtini) - gaisro metu nuosavybės teise priklausė atsakovei Kristinai G. F., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2016 m. kovo 23 d. kilo gaisras Gyvenamajame name. Ieškovo teigimu, gaisro židinio zona yra namo antrame aukšte, tarp Buto Nr. 3 ir Buto Nr. 4 patalpų, kurių savininkai, t. y. E. P., V. P. ir Kristina G. F., neužtikrino tinkamos elektros įrenginių eksploatacijos, dėl ko 2016 m. kovo 23 d. ir kilo gaisras. Ieškovas taip pat teigia, jog nagrinėjamu atveju žala pasireiškė tuo, kad gaisro likvidavimo metu buvo aplietas ir apgadintas draudėjo J. V. turtas, kurį draudė Ieškovas. Pretenzijose, kurios pateiktos kartu su pradiniu ieškiniu, Ieškovas rėmėsi Lietuvos 6.266 str. 1 d. Nagrinėjamu atveju gaisro kilimo priežastis nėra Gyvenamojo namo konstrukciniai trūkumai, todėl Ieškovas visiškai nepagrįstai pretenzijose darė nuorodą į CK 6.266 str. 1 d. Tais atvejais, kai gaisro kilimą lemia ne pastato, kuriame kilo gaisras, trūkumai, pastato savininko atsakomybės klausimas sprendžiamas bendraisiais deliktinės civilinės atsakomybės pagrindais, t. y. esant visoms žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai, neteisėtų veiksmų ir žalos priežastiniam ryšiui, kaltei. Nagrinėjamu atveju nėra visų būtinųjų deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų, todėl Ieškovas visiškai nepagrįstai pareiškė Ieškinį Atsakovams. Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2016 m. balandžio 14 d. rašte „Dėl informacijos pateikimo" nurodoma, kad „gaisro židinio zona yra namo antrame aukšte, tarp butų Nr. 4 ir Nr. 3 patalpų. Labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis - dėl elektros instaliacijos avarinio darbo rėžimo poveikio (aukštos elektros tinklo įtampos, elektros tinklų perkrovos, didelės pereinamosios varžos, trumpojo jungimo ir pan.). Kaltininkas nenustatytas". Tiek šis Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos raštas, tiek toliau nurodomos faktinės aplinkybės patvirtina, jog Atsakovų kaltės dėl gaisro kilimo nėra. Konstatuota, jog gaisras kilo būtent Atsakovų Buto Nr. 3 patalpose. Kartu su 2017 m. rugpjūčio 14 d. prašymu dėl papildomų rašytinių įrodymų prijungimo Atsakovai pateikė AB „Energijos skirstymo operatorius" 2017 m. rugpjūčio 11 d. pažymą apie suvartotą elektros energiją, kuri patvirtina, jog Bute Nr. 3 laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 11d. iki 2016 m. rugpjūčio 11d. sunaudota 0,00 kWh elektros energijos. Taigi, akivaizdu, kad elektros energija Bute Nr. 3 nebuvo vartojama ir šio buto patalpose niekaip negalėjo kilti gaisras - tai paprasčiausiai objektyviai neįmanoma. Specialisto M. U. 2017 m. rugpjūčio 14 d. paaiškinimas rodo, jog Buto Nr. 3 elektros instaliacija, būdama be įtampos (išjungta), negalėjo sukelti gaisro. Teismo posėdžio, vykusio 2017 m. rugpjūčio 16 d., metu liudytojas V. G. taip pat nurodė, kad būtina įtampa . Bute Nr. 3 nei Atsakovai, nei kiti asmenys jau ilgą laiką negyveno, jokie elektros prietaisai Bute Nr. 3 nebuvo naudojami. Kartu su atsiliepimu į pradinį ieškinį Atsakovai pateikė Buto Nr. 4 gyventojos Sati A. S. rašytines pastabas dėl Gyvenamajame name 2016 m. kovo 23 d. įvykusio gaisro. Iš šių pastabų matyti, jog dar iki gaisro dienos Bute Nr. 4 buvo kilusių problemų dėl elektros instaliacijos. Teismo posėdžio, vykusio 2017 m. rugpjūčio 16 d., metu liudytojas V. G. taip pat patvirtino, jog iki gaisro dienos Bute Nr. 4 buvo kilusių problemų dėl elektros instaliacijos. Šios aplinkybės dar kartą patvirtina, jog gaisras kilo ne Bute Nr. 3 ir ne Buto Nr. 3 elektros instaliacija buvo prižiūrima netinkamai. Nei Atsakovai, nei kiti asmenys Bute Nr. 3 jau ilgą laiką negyveno ir atitinkamai nevartojo elektros energijos. Tokia padėtis susidarė dėl draudėjo J. V. neteisėtų veiksmų. Civilinėje byloje Nr. 2-1466-833/2015 Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimą, kuriuo konstatavo, jog draudėjas J. V. savavališkai nugriovė laiptus, kuriais buvo patenkama į Atsakovų Butą Nr. 3, ir įpareigojo J. V. laiptus atstatyti. Iš į bylą pateiktų faktinių aplinkybių konstatavo protokolų matyti, jog laiptai, vedantys į Butą Nr. 3, buvo nugriauti dar 2014 m. Pažymėtina, jog iki gaisro dienos laiptai nebuvo atstatyti. Atsakovai į savo butą negalėjo patekti, todėl juo nesinaudojo ir elektros energijos nevartojo. Be to, 2016 m. kovo 23 d. (t. y. gaisro dieną) ugniagesiams netgi teko griauti sieną, kad patekti į butą Nr. 3 ir taip užgesinti ugnį. Tai lėmė, jog gaisras truko ilgiau, o nuostoliai buvo patirti didesni.

7Atsakovas IF P&C Insurance AS pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad 2014-02-13 tarp draudiko ir atsakovo V. P. buvo sudaryta Gyventojų turto draudimo sutartis, kurią patvirtina draudimo liudijimas Serija PSNTA Nr. 00074542 (toliau - draudimo sutartis). Šia draudimo sutartimi pagal draudimo apsaugos sąlygas „If super namai“ buvo apdraustas butas, esantis adresu Rudens g. 35B-3, Vilniuje. Draudimo sutartis galioja nuo 2014-02-13 iki 2044-03-01. Draudimo sutartis sudaryta Danske Bank A/S Lietuvos filialo naudai. 2016-03-23 gyvenamajame name, esančiame adresu Rudens g. 35B, Vilniuje, kilo gaisras. Gaisro metu sudegė apdrausto buto patalpos bei stogas. 2016-06-17 draudikas, gavęs naudos gavėjo Danske Bank A/S Lietuvos filialo sutikimą, dėl šio įvykio atsakovui V. P. išmokėjo 29 512,17 Eur dydžio draudimo išmoką ir užbaigė žalos bylos Nr. IF7PS/005572 reguliavimą. Draudiko nuomone, įvertinus visus nagrinėjamoje civilinėje byloje esančius įrodymus, nėra galimybės padaryti vienareikšmiškos išvados nei dėl gaisro kilimo priežasties, nei dėl gaisro židinio zonos. Pažymėtina ir tai, jog sprendžiant ieškinio pagrįstumo klausimą ypač svarbu atsižvelgti į aplinkybę, kad atsakovai E. P. ir V. P. į savo butą kelerius metus iki gaisro negalėjo patekti (taip pat ir vartoti elektros energijos) būtent dėl ieškovo draudėjo J. V. kaltės (tai patvirtina su atsakovo V. P. atsiliepimu į bylą pateiktas 2015-12-23 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1466-833/2015). Be to, draudikas palaiko atsakovo V. P. poziciją dėl LR CK 6.266 str. 1 d. ginčo atveju netaikymo. Draudiko nuomone, žala ieškovo draudėjo J. V. turtui buvo padaryta ne dėl pastato konstrukcijų sugriuvimo ir/ar kitų trūkumų, todėl šiuo konkrečiu atveju atsakovų civilinės atsakomybės klausimas turi būti sprendžiamas bendrais pagrindais, įrodinėjant visas civilinės atsakomybės sąlygas. Draudiko atsakomybės apimtis visais atvejais draudimo sutartyje yra apribota 5 792,40 Eur draudimo suma.

8Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas pateikė prašymą dėl patikslinto ieškinio atsiėmimo atsakovės K. F. atžvilgiu, patikslinto ieškinio reikalavimus atsakovų V. ir E. P., UAB „If P&C Insurance AS” atžvilgiu palaikė.

9Atsakovų V. ir E. P. atstovas patikslintą ieškinį prašė atmesti. Nurodė, kad gaisro kilimo priežastis buvo tranzitinis laidas, t.y. ne laidas, kuris aptarnauja Petrovskių butą. Gaisro kilimo vieta nėra Petrovskių butas. Buto Nr. 3 elektros instaliacija, būdama be įtampos (išjungta) negalėjo sukelti gaisro. Atsakovai ilgą laiką bute Nr. 3 negyveno, todėl negalėjo vartoti elektros energijos. Ieškovas nevertino, ar gaisro nesukėlė paties draudėjo J. V. įrengta ir naudota elektros energija, ar tirtas tranzitinis laidas neaptarnavo paties draudėjo.

10Liudytoja Rozita L. S. parodė, kad ji gyveno adresu Rudens g. 35B, Vilniuje, viršutinio aukšto bute, nurodė, kad name buvo kelis kartus iššokę saugikliai, jausdavosi svylančio plastiko kvapas, girdėdavosi elektros zvimbimas.

11Ekspertas V. K. paaiškino, kad labiausiai tikėtina, kad gaisro kilimą galėjo lemti elektroterminio kaitimo metu išsiskyrusios šilumos poveikis šalia esančioms degioms medžiagoms. Gaisro židinio vieta – 4-7 patalpoje, pakilus virš laiptų prie turėklų. Tikriausiai gaisro kilimą lėmė sienoje esančio tranzitinio kabelio perkrova, jo kaitimas, dėl kurio užsidegė medinė apdaila. Nurodė, kad perkrova galėjo įvykti tik įjungus elektros energiją naudojančius prietaisus. Perkrovos šaltinis galėjo būti bet kuriose namo patalpose. Nekyla abejonių, kad bute 3-7, nebuvo naudojama elektros energija.

12Bylos dalis dėl ieškinio reikalavimų, pareikštų atsakovei K. F., paliktina nenagrinėta.

13Kitoje dalyje ieškinys atmestinas.

14Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

15Bylos duomenimis nustatyta, kad pastatas-gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), yra sudarytas iš butų Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso J. V.; butas, esantis Rudens g. 35B-3, Vilniuje, unikalus Nr. 4400-1137-6120:1951, bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso atsakovams E. P. ir V. P.; butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2011-04-29 iki 2016-09-20 nuosavybės teise priklausė atsakovei K. F. (ankstesnė pavardė G.). 2015-12-22 Gyventojų turto draudimo sutartimi ieškovas ADB „Gjensidige“ laikotarpiui nuo 2015-12-23 iki 2017-06-22 apdraudė J. V. butą, esantį Rudens g. 35A-2, Vilniuje, nuo rizikų, įskaitant ugnies, vandens poveikį, trečiųjų asmenų veiklą. 2016-03-23 įvyko gaisras gyvenamajame name (duomenys neskelbtini). Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2016-03-23 Aktu dėl kilusio gaisro Nr. 53-345 konstatuota, kad 2016-03-23 vykusio gaisro metu sudegė ir nuardyta apie 70 kv. m. stogo konstrukcijų tarp 3 ir 4 butų, apdegė ir aprūko 4 buto patalpos, turtas, butas užlietas vandeniu, apdegė, aprūko antras aukštas, nuardyta medinė apdaila, apdegė stogas, pirmas aukštas užlietas vandeniu, užlietos 2 buto patalpos, įrengtos cokoliniame aukšte, dalinai užlietos 1 buto patalpos pirmame aukšte.; labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – dėl elektros instaliacijos avarinio darbo režimo poveikio (aukštos elektros tinklo įtampos, elektros tinklų perkrovos, didelės pereinamosios varžos, trumpojo jungimo ir pan.). Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2016-04-14 rašte Nr. 3-7-644 (8.212.-7) nurodyta, kad gaisro metu sudegė ir nuardyta apie 70 kv. m. namo stogo konstrukcijų, pradegė perdengimas, apdegė ir aprūko, vandeniu aplietos butų patalpos, daiktai; pagal degimo požymius ir ugnies plitimo kelius gaisro židinio zona yra namo antrame aukšte, tarp butų Nr. 4 ir Nr. 3; labiausia tikėtina gaisro kilimo priežastis – dėl elektros instaliacijos avarinio darbo režimo poveikio. 2016-03-25 E. P. pastabose dėl įvykio prie akto dėl kilusio gaisro Nr. 35B-3 nurodė, kad iš J. V. įsigyjant butą, esantį (duomenys neskelbtini), jis buvo pilnai funkcionuojantis su elektros bei kitais inžineriniais statiniais; po buto įsigijimo buvo įrengtas atskiras elektros įvadas; nuo nupirkimo dienos ji su V. P. bute negyveno; 2013 metais prasidėjus nesutarimams su buvusiu savininku J. V., dėl jo veiksmų atsakovė negalėjo patekti į butą (į butą buvo galima patekti vieninteliu įėjimu, kuris buvo nugriautas); atsakovė elektrą butui buvo atjungusi nuo lauke ant stulpo esančios skydinės; apie gaisrą sužinojo iš kaimynų. 2016-05-25 K. F. pastabose dėl įvykio prie akto dėl kilusio gaisro Nr. 53-345 nurodė, kad K. F. nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), nuo 2015 m. vasaros gyveno nuomininkė R. L.; bute buvo naudojamas elektrinis radiatorius ir kieto kuro šildymas; elektra bute buvo, įvadinis skydas buvo sumontuotas 2 aukšte, balkone ant išorinės namo sienos. 2016-03-25 S.-A. S. pastabose prie akto dėl kilusio gaisro Nr. 53-345 nurodė, kad 2016-03-23 pamatė iš grindų einančius dūmus, atidengus užuolaidą pamatė jau išplitusią ugnį, viskas vyko kambaryje, pažymėtame plane 4-7; kūrenta nebuvo maždaug apie dvi savaites, nei televizorius, nei virdulys nebuvo įjungtas; 2015-11-28 buvo išmuštas elektros šviesos jungiklis 4-6 antro aukšto kambaryje, kai dingdavo antroje buto dalyje elektra; buvo gedimas 4-7 kambaryje sausio-gruodžio mėn., kai įjungus šviesos jungiklį išmušė elektrą pirmo buto dalyje; po šio atvejo 4-1 kambaryje kampinėje sienoje buvo atsiradęs garsas lyg elektros zvimbimo, dėl ko buvo kreiptasi į buto savininkus; 2016 m. buto savininkai atsiuntė uošvį, kuris vedė to buto instaliaciją, jis pataisė jungiklius ir tiek; sklindantis garsas vėliau nustojo. 2016-04-14 R. L. S. Pastabose dėl įvykio prie akto dėl kilusio gaisro Nr. 53-345 nurodė, kad butą Rudens g. 35A-4, Vilniuje, ji nuomojasi nuo 2015 m. vasaros; 2015-11-28 pirmą kartą dingo šviesa 4-6 antrame palėpiniame aukšte, jungiant šviesos jungiklį, išmušdavo saugiklį; vėliau ta pati problema atsirado ir koridoriuje, periodiškai atsirasdavo zvimbimas; 2016 m. sausio mėn. ji su dukra pajuto svylančio plastiko kvapą, nors tuo metu kambaryje nebuvo įjungti jokie elektros prietaisai. 2016-03-25 bei 2016-04-15 Sunaikinto, apgadinto turto apžiūros aktuose nurodytas gaisro metu sunaikintas, apgadintas turtas. 2016-03-25 draudėjas J. V. kreipėsi į ieškovą, nurodė, kad 2016-03-24 pradėjo degti butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurį begesinant buvo aplietas draudėjo butas, esantis (duomenys neskelbtini); prašė išmokėti jam dėl buto apliejimo metu atsiradusią žalą. Ieškovo 2016-06-07 Draudimo išmokos apskaičiavimo išvadoje (žalos Nr. 1-405-005939) nurodyta, kad dėl gaisro gesinimo metu aplietam butui, esančiam (duomenys neskelbtini) padarytos žalos apskaičiuota 19 281,16 Eur draudimo išmoka. Ieškovo 2016-05-02 Draudimo išmokos apskaičiavimo išvadoje (žalos Nr. 1-107-000510) nurodyta, kad dėl gaisro gesinimo metu aplietam butui, esančiam (duomenys neskelbtini), padarytos žalos apskaičiuota 8933,95 Eur draudimo išmoka. 2016-07-11 pranešimu (žalos bylos Nr. 1-107-000510; 1-405-005939) ieškovas kreipėsi į J. V. ir informavo, kad dėl 2016-03-23 sugadinto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, adresu Rudens g. 3A-2, Vilniuje, apskaičiuota 28215,11 Eur draudimo išmoka, kuri išmokėta į J. V. atsiskaitomąją sąskaitą. 2016-05-06 UAB „Smart Claims“ J. V. išrašyta sąskaita-faktūrą serija SMART Nr. 02800 1499,88 Eur sumai už dviejų džiovintuvų nuomą, kurie stovėjo 41 parą. 2016-06-08 mokėjimu nurodytą sąskaitą apmokėjo ieškovas. UAB „Gaisriniai tyrimai“ 2016-04-29 – 2016-05-10 parengta specialisto išvada, dėl gaisro, kilusio 2016-03-23 gyvenamajame name, adresu Rudens g. 35B, Vilniuje, kurioje nurodyta, kad atsižvelgiant į surinktus įrodymus, darytina išvada, kad gaisras kilo patalpoje Nr. 3-7, šalia sienos pietvakarių pusėje, grindų lygyje; labiausiai tikėtina gaisro priežastis – elektros instaliacijos avarinis režimas. Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2016-03-24 Apžiūros protokole padaryta išvada, kad gaisro židinio zona yra gyvenamojo namo antrame aukšte, tarp 4 buto patalpos 4-7 ir 3 buto patalpos 3-7, labiausiai tikėtina, kad gaisras galėjo kilti dėl elektros instaliacijos avarinio darbo režimo poveikio. 2017-08-11 AB „Energijos skirstymo operatoriaus“ rašte Nr. 10172706-3 nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2015-08-11 iki 2016-08-11 bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sunaudota 0,00 kWh elektros energijos. 2017-03-21, 2017-04-19 pretenzijomis ieškovas kreipėsi į atsakovus E. P. ir V. P., reikalaudamas atlyginti 2016-03-23 atsiradusią žalą dėl buto, esančio Rudens g. 35A-2, Vilniuje, apliejimo. Lietuvos teismo ekspertizės akte Nr. 11-2380(17) padaryta išvada, kad tikėtina kad elektroterminis kaitimas bute Nr. 3, antrame aukšte, šalia pietvakarinės sienos rastos ir tirti pateiktos trigyslio laido atkarpos viename gale vyko normalios aplinkos sąlygomis (prieš gaisrą). 2018-02-27 Teismo ekspertizės akte nurodyta, kad gaisro židinys buvo patalpos 3-7 pietvakarinės sienos dalyje, labiausiai tikėtina, kad gaisras kilo dėl elektroterminio kaitimo metu išsiskyrusios šilumos poveikio šalia esančioms degioms medžiagoms. Duomenų, kad atsakovai būtų atlyginę ieškovui žalą, byloje nėra (CPK 178 str.).

  1. Dėl ieškinio reikalavimų atsakovės K. F. atžvilgiu

16Ieškovas pateikė prašymą dėl ieškinio atsisakymo, kuriuo nurodė, kad, jis, žinodamas ieškinio atsiėmimo teisines pasekmes, atsiima ieškinį atsakovės K. F. atžvilgiu; šalys pasilieka sau patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė pateikė susitikimą su ieškovo prašymu, kuriuo nurodė, kad sutinka su ieškinio atsiėmimu jos atžvilgiu, žino ieškinio atsiėmimo teisines pasekmes; šalys pasilieka sau patirtas bylinėjimosi išlaidas.

17Remiantis CPK 139 straipsnio 1 dalimi, ieškovas tol, kol teismas neišsiuntė ieškinio kopijos atsakovui, turi teisę atsiimti pareikštą ieškinį. Vėliau ieškinį atsiimti galima tik turint atsakovo sutikimą ir ne vėliau kaip iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo.

18Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas pateikė prašymą, kuriuo ieškinys atsakovei K. F. dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo atsiimamas, jau išsiuntus ieškinio kopiją atsakovei, o atsakovė davė rašytinį sutikimą ieškinio atsiėmimui, ieškovo prašymas tenkinamas ir ieškovo ieškinio dalis atsakovės K. F. atžvilgiu paliekama nenagrinėta (CPK 139 str. 1 d., 296 str. 1 d. 10 p.).

19Šalims sutarus sau pasilikti patirtas bylinėjimosi išlaidas, nėra pagrindo spręsti tarpusavio bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš nurodytų šalių klausimo.

  1. Dėl ieškinio reikalavimų atsakovų E. P. ir V. P. atžvilgiu

20Ieškovas nurodo, kad už 2016-03-23 name, esančiame (duomenys neskelbtini), gaisro gesinimo metu aplietam, butui (duomenys neskelbtini), padarytą žalą atsakingi atsakovai E. P. ir V. P., kadangi pagal 2016-04-14 Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pažymą, gaisro židinio zona nustatyta tarp butų Nr. 3 (kuris nuosavybės teise priklauso atsakovams) ir Nr. 4, t.y. zonoje, kuri nėra AB „Energijos skirstymo operatorius“ nuosavybė. Ieškovo manymu, jis, kaip buto, esančio (duomenys neskelbtini), draudikas turi teisę subrogacijos tvarka reikalauti žalos atlyginimo iš atsakovų E. P. ir V. P..

21CK 6.1015 straipsnyje reglamentuojamas draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui (subrogacija). Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Kadangi ieškovas nurodo, kad už žalą atsakingi atsakovai E. P. ir V. P., teismas nustatinėja, ar nagrinėjamu atveju egzistuoja visos atsakovų būtinosios deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos.

22Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 str. 1 d.). Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 str. 2 d.). Vadovaujantis CK 6.245 straipsnio 4 dalimi, deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais.

23Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalėjo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai). Pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2006; 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2007; kt.).

242.1 Dėl įrodinėtinų aplinkybių

25Ieškovo teigimu, egzistuoja visos atsakovų E. ir V. P. deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos. Pasak ieškovo, atsakovų neteisėti veiksmai (neveikimas) pasireiškė tuo, kad atsakovai neužtikrino tinkamos tarp butų Nr. 3 ir Nr. 4 buvusių elektros instaliacijos būklės, o netinkama nurodytos elektros instaliacijos būklė sukėlė gaisrą, kurį gesinant buvo padaryta žala ieškovo apdraustam butui.

26Kadangi ieškovas teigia, kad gaisro kilimo priežastimi buvo neteisėti atsakovų veiksmai, nustatytina, kurioje konkrečioje vietoje (patalpoje) prasidėjo gaisras, kokia buvo labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis, ar atsakovų veiksmai (neveikimas) sukėlė gaisrą. Teismui nustačius, kad gaisro kilimo priežastis buvo atsakovų veiksmai (neveikimas) analizuotinos kitos būtinosios deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos. Priešingu atveju, nustačius kad gaisro kilimo priežastis buvo ne atsakovų veiksmai (neveikimas), arba atsakovų veiksmai buvo teisėti, pagrindo analizuoti kitas deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas nebūtų pagrindo, kadangi tam, kad asmeniui kiltų deliktinė civilinė atsakomybė, būtina nustatyti, kad būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos egzistuoja visos kartu (lot. in corpore).

272.2 Dėl gaisro židinio vietos

28Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2016-03-24 apžiūros protokole nurodyta, kad gaisro židinio zona yra gyvenamojo namo antrame aukšte, tarp 4 buto patalpos 4-7 ir 3 buto patalpos 3-7, labiausiai tikėtina, kad gaisras galėjo kilti dėl elektros instaliacijos avarinio darbo poveikio (aukštos elektros tinklo įtampos, elektros tinklų perkrovos, didelės pereinamosios varžos, trumpojo jungimo ir pan.). UAB „Gaisriniai tyrimai“ 2016-03-23 Specialisto išvadoje nurodyta, kad gaisras kilo patalpoje 3-7, labiausiai tikėtina gaisro priežastis yra elektros instaliacijos avarinis darbo režimas. Lietuvos teismo ekspertizės centro akte Nr. 11-2380(17) padaryta išvada, kad tikėtina kad elektroterminis kaitimas bute Nr. 3, antrame aukšte, šalia pietvakarinės sienos rastos ir tirti pateiktos trigyslio laido atkarpos viename gale vyko normalios aplinkos sąlygomis (prieš gaisrą). 2018-02-27 Teismo ekspertizės akte nurodyta, kad gaisro židinys buvo patalpos 3-7 pietvakarinės sienos dalyje, labiausiai tikėtina, kad gaisras kilo dėl elektroterminio kaitimo metu išsiskyrusios šilumos poveikio šalia esančioms degioms medžiagoms. Taigi, Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos specialistai apžiūros metu nustatė, kad gaisro židinio zona yra gyvenamojo namo antrame aukšte, tarp 4 buto patalpos 4-7 ir 3 buto patalpos 3-7. Tuo tarpu kiti aukščiau nurodyti specialistai (ekspertai) (UAB „Gaisriniai tyrimai“ specialistas, ekspertas V. K.) nustatė, kad gaisro židinys buvo patalpoje 3-7.

29Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu, juos ištyrus ir įvertinus, susiformuoja teismo įsitikinimas fakto buvimu. Civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu (tikimybių balansu). Tai reiškia, kad nereikalaujama, kad visiško teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad faktas buvo, negu kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2008).

30Pažymėtina, kad Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2016-03-24 apžiūros protokole išvada dėl gaisro kilimo židinio padaryta gaisro vietą tik vizualiai apžiūrint, nedarant specialių gaisro vietos, joje rastų daiktų tyrimų. Tuo tarpu UAB „Gaisriniai tyrimai“ specialisto išvadoje, eksperto V. K. ekspertizės akte židinio kilimo vieta konstatuota ne tik vizualiai apžiūrint gaisravietę, tačiau apklausus ir gaisro liudininkus, įvertinus specialių gaisro vietoje rastų objektų tyrimų rezultatus, kitų specialistų išvadas, kitus svarbius duomenis. Įrodymų, prieštaraujančių UAB „Gaisriniai tyrimai“ specialisto išvadoje, eksperto V. K. ekspertizės akte pateiktoms išvadoms dėl gaisro židinio vietos, byloje nėra.

31Remiantis išdėstytu, atsižvelgiant į tai, kad UAB „Gaisriniai tyrimai“ specialisto išvadoje, eksperto V. K. ekspertizės akte gaisro židinio vieta nustatyta atlikus visapusiškesnius tyrimus nei Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2016-03-24 atliktos apžiūros metu, įvertinus gaisro vietoje rastų objektų specialių tyrimų rezultatus, kitų specialistų išvadas, byloje nesant duomenų, prieštaraujančių UAB „Gaisriniai tyrimai“ specialisto išvadoje, eksperto V. K. ekspertizės akte pateiktoms išvadoms dėl gaisro židinio vietos, teismas laiko, kad būtent UAB „Gaisriniai tyrimai“ specialisto išvadoje, eksperto V. K. ekspertizės akte nurodyta gaisro židinio vieta, kuri abejuose dokumentuose sutampa, nustatyta tiksliau, todėl vadovaujasi būtent nurodytuose dokumentuose padarytomis išvadomis dėl gaisro židinio vietos. Kaip minėta, tiek UAB „Gaisriniai tyrimai“, tiek eksperto V. K. ekspertizės akte nurodyta, kad didžiausia tikimybė, kad gaisro židinys buvo patalpoje Nr. 3-7, todėl, nesant šias išvadas paneigiančių įrodymų, darytina išvada, kad 2016-03-23 būtent šioje patalpoje prasidėjo namo gaisras.

322.3 Dėl gaisro kilimo priežasties

33Pažymėtina, kad nors byloje nustatyta, kad gaisro židinio vieta buvo patalpoje 3-7, Vilniuje, ši aplinkybė savaime neleidžia daryti išvados, kad būtent dėl šioje patalpoje atliktų veiksmų 2016-03-23 name (duomenys neskelbtini), kilo gaisras.

34Tiek Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, tiek UAB „Gaisriniai tyrimai“ specialistai, tiek ekspertas V. K. padarė išvadas, kad labiausiai tikėtina, kad gaisras galėjo kilti dėl elektros instaliacijos avarinio darbo režimo poveikio (įskaitant elektros tinklų perkrovą). Teismo posėdžio metu ekspertas V. K. papildomai parodė, kad tikriausiai gaisro kilimą lėmė sienoje esančio tranzitinio kabelio perkrova, jo kaitimas, dėl kurio užsidegė medinė apdaila. Visiems nurodytiems specialistams (ekspertams) pateikus vienareikšmiškas išvadas dėl gaisro priežasties, nurodant kad labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – elektros instaliacijos avarinio darbo režimo poveikis (įskaitant elektros tinklų perkrovą), byloje nesant šias išvadas paneigiančių įrodymų, pripažintina, kad 2016-03-23 name (duomenys neskelbtini), kilusio gaisro priežastis buvo elektros instaliacijos avarinio darbo režimo poveikis (įskaitant elektros tinklų perkrovą).

352.4 Dėl gaisro kilimo priežastį sąlygojusių veiksnių

36Teismo posėdžio metu ekspertas V. K. nurodė, kad labiausia tikėtina gaisro kilimo priežastis – elektros tinklų perkrova – galėjo įvykti tik įjungus elektros energiją naudojančius prietaisus; perkrovos šaltinis galėjo būti bet kuriose namo patalpose.

37Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad butas, esantis Rudens G. 35B-3, Vilniuje, unikalus Nr. 4400-1137-6120-1951, atsakovų E. P. ir V. P. nuosavybe tapo 2007-05-18 Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1-3204, 2007-06-05, 2007-06-07 Statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (101)-11.4-1293 pagrindu, taigi nuo 2007-06-07 atsakovai turėjo teisę nurodytą butą, valdyti, naudoti ir juo disponuoti. 2016-03-25 E. P. pastabose dėl įvykio prie akto dėl kilusio gaisro Nr. 53-345 E. P. nurodė, kad iš J. V. įsigyjant butą, esantį Rudens g. 35B-3, Vilniuje, jis buvo pilnai funkcionuojantis su elektros bei kitais inžineriniais statiniais; po buto įsigijimo buvo įrengtas atskiras elektros įvadas; nuo įsigijimo dienos ji su V. P. bute negyveno; 2013 metais prasidėjus nesutarimams su buvusiu savininku J. V., dėl jo veiksmų atsakovė negalėjo patekti į butą (į butą buvo galima patekti vieninteliu įėjimu, kuris buvo nugriautas). Ieškovas aplinkybių, kad nuo nurodyto buto įsigijimo butui, esančiam buvo įrengtas atskiras elektros įvadas, kad atsakovai nuo pat įsigijimo bute negyveno, po 2013 metų patekti į jį negalėjo, neginčijo. AB „Energijos skirstymo operatoriaus“ 2017-08-11 raštas Nr. 10172706-3, kuriame nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2015-08-11 iki 2016-08-11 bute, esančiame Rudens g. 35B-3, Vilniuje, sunaudota 0,00 kWh elektros energijos, antstolės D. P. 2014-04-03 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 0068/14/29F, kuriame nurodyta, kad 2014-04-03 matyti, kad į butą, esantį Rudens g. 35B-3, Vilniuje, nėra jokios galimybės patekti, nes į jį vedantys laiptai pilnai nugriauti, teismo posėdžio metu eksperto pateiktas vertinimas, kad nekyla abejonių, kad bute 3-7, nebuvo naudojama elektros energija, patvirtina atsakovų nurodytas aplinkybes, kad po buto įsigijimo jame įrengtas atskiras elektros įvadas; nuo nupirkimo dienos atsakovai bute negyveno, elektros energijos laikotarpiu nuo 2015-08-11 iki 2016-08-11 nenaudojo, nuo 2014-03-03 į butą patekti negalėjo. Nurodytas aplinkybes paneigiančių įrodymų byloje nėra (CPK 178 str.). Kadangi eksperto V. K. išvadą, kad perkrova (dėl kurio kilo gaisras) galėjo įvykti tik įjungus elektros energiją naudojančius prietaisus, paneigiančių įrodymų byloje nėra, o aukščiau nurodytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovai, bute negyveno, elektros energijos laikotarpiu nuo 2015-08-11 iki 2016-08-11 nenaudojo, pripažintina, kad gaisro kilimo priežastimi buvo ne atsakovų E. P. ir V. P. veiksmai bute, esančiame Rudens g. 35B-3, Vilniuje. Iš minėtų aplinkybių darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju 2016-03-23 (gaisro kilimo dieną) nurodyti atsakovai, kaip buto, esančio Rudens g. 35B-3, Vilniuje, savininkai, nepažeidė savo pareigų elgtis taip, kad kitiems asmenims nebūtų padaryta žala. Remiantis išdėstytu, teismas sprendžia, kad atsakovų veiksmuose nėra neteisėtų veiksmų (neveikimo) požymių CK 6.246 straipsnio prasme.

38S.-A. S. 2016-03-25 Pastabose dėl įvykio prie akto dėl kilusio gaisro Nr. 53-345, R. L. S. 2016-04-14 Pastabose dėl įvykio prie akto dėl kilusio gaisro Nr. 53-345 nurodytos aplinkybės bei R. L. S. teismo posėdžio metu pateikti paaiškinimai, kad dar iki gaisro name buvo kelis kartus iššokę saugikliai, jausdavosi svylančio plastiko kvapas, girdėdavosi elektros zvimbimas, patvirtina aplinkybes, kad nepaisant to, kad atsakovai nurodytu laikotarpiu name negyveno, elektros energijos nenaudojo, name egzistavo sąlygos elektros sutrikimams, galimai lemiančios elektros laidų perkrovą ir kaitimą.

39Atkreiptinas dėmesys, kad teismo posėdžio metu ekspertas parodė, kad perkrovos (sukėlusios gaisrą) šaltinis galėjo būti bet kuriose namo patalpose, taigi, aplinkybė, kad gaisro židinio vieta buvo patalpose 3-7, savaime, nesant kitų tai pagrindžiančių įrodymų, neleidžia daryti išvados, kad gaisras kilo dėl šiose patalpose įjungtų elektros energiją naudojančių prietaisų. Teiginį, kad gaisras kilo dėl 3-7 patalpose įjungtų elektros energiją naudojančių prietaisų paneigia byloje nustatytos aplinkybės, kad šiose patalpose niekas negyvo, elektros energija jose nebuvo naudojama.

40Atsižvelgiant į išdėstytą, į tai, kad teismo ekspertas teismo posėdžio metu pateikė vertinimą (kurį paneigiančių įrodymų byloje nėra), kad perkrova galėjo įvykti tik įjungus elektros energiją naudojančius prietaisus ir iš bylos duomenų nustatyta, kad nuo 2014-03-03 atsakovai į savo butą patekti negalėjo, jame negyveno, laikotarpiu nuo 2015-08-11 iki 2016-08-11 atsakovai elektros energijos nenaudojo, dar iki gaisro kilimo name egzistavo sąlygos elektros sutrikimams, galimai lemiančios elektros laidų perkrovą ir kaitimą, darytina išvada, kad 2016-03-23 name (duomenys neskelbtini), įvykusios elektros laidų perkrovos (sukėlusios gaisrą) šaltiniu buvo ne atsakovų veiksmai (neveikimas). Taigi, 2016-03-23 kilusio gaisro ir atsakovų E. P. ir V. P. veiksmų nesieja priežastinis ryšys.

412.5 Dėl deliktinės civilinės atsakomybės prievolės tarp ieškovo ir atsakovų egzistavimo

42Bylos duomenimis nustačius, kad atsakovai 2016-03-23 neatliko neteisėtų veiksmų, nesant priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų (neveikimo) ir žalos atsiradimo, nėra pagrindo analizuoti kitų deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų. Darytina išvada, kad deliktinės civilinės atsakomybės prievolė tarp ieškovo ir atsakovų dėl 2016-03-23 gaisro metu ieškovo apdraustam butui padarytos žalos, neegzistuoja. Neegzistuojant nurodytai deliktinės civilinės atsakomybės prievolei šios prievolės pagrindu ieškovo keliami ieškinio reikalavimai atsakovų E. P., V. P. ir atitinkamai draudiko IF P&C Insurance AS atžvilgiu atmestini kaip nepagrįsti.

43Dėl bylinėjimosi išlaidų

44Atsakovai E. P. ir V. P. prašė priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

45CPK 93 straipsnio l dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Ieškinio dalį atsakovų atžvilgiu atmetus visiškai, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, o iš ieškovo atsakovų naudai atsižvelgiant į byloje buvusių parengiamųjų, teismo posėdžių, kiekį ir laiką, ieškovo atstovo į bylą teiktinų procesinių dokumentų kiekį ir pobūdį į tai, kad nurodytos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą rekomenduotinų išlaidų už tokio pobūdžio veiksmus byloje dydžio) priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 2943,70 Eur už advokato teisines paslaugas.

46Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (3,00 EUR) ir sudaro 24,97 Eur, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš ieškovo priteistinos valstybės naudai (CPK 92 str.).

47Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-11-17 nutartimi, atsižvelgiant į ieškovo prašymą paskirti metalografinę elektros instaliacijos laidų ekspertizę, ieškovas buvo įpareigotas įmokėti 2000,10 Eur užstatą už ekspertizės atlikimą į teismo specialiąją sąskaitą Nr. LT72 7044 0600 0786 9964, esančią AB SEB bankas. 2017-11-21 mokėjimo nurodymu Nr. 132502 ieškovas sumokėjo 2000,27 Eur užstatą už nurodytos ekspertizės atlikimą. Už ekspertizės Lietuvos teismo ekspertizės centras 2018-01-22 išrašė PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 0001291 1111,26 Eur. Kadangi ieškovas už nurodytos ekspertizės atlikimą sumokėjo 2000,27 Eur užstatą, tačiau ekspertizė kainavo 1111,26 Eur, ieškovui grąžintina nepanaudota už ekspertizę sumokėta suma, atskaičius banko mokesčius (2000,27 - 1111,26 - 0,31) – 888,70 Eur.

48Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 153 straipsnio 1 dalimi, 259 straipsniu, 268 – 270 straipsniais,

Nutarė

49Ieškovo prašymą dėl ieškinio atsiėmimo atsakovės K. F. atžvilgiu tenkinti.

50Ieškovo ieškinio dalį dėl žalos subrogacijos tvarka priteisimo iš atsakovės K. F. palikti nenagrinėtą.

51Ieškinio dalį dėl žalos subrogacijos tvarka priteisimo iš atsakovų E. P., V. P., IF P&C Insurance AS atmesti.

52Priteisti iš ieškovo ADB „Gjensidige“, į. k. 110057869, 2943,70 Eur (du tūkstančius devynis šimtus keturiasdešimt tris eurus, 70 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovų E. P., a.k. ( - ) ir V. P., a.k. ( - ) naudai.

53Priteisti iš ieškovo ADB „Gjensidige“, į. k. 110057869, 24,97 Eur (dvidešimt keturis eurus, 97 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybės naudai. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią Swedbank, AB, banko kodas 73000, arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

54Grąžinti ieškovui ADB „Gjensidige“, į.k. 110057869, Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinėje sąskaitoje likusią nepanaudotą 888,70 Eur (aštuonių šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų, 70 ct) sumą, ieškovo sumokėtą 2017-11-21 mokėjimo nurodymu Nr. 132502 už ekspertizės atlikimą civilinėje byloje Nr. e2-3070-779/2018.

55Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Staknienė, sekretoriaujant... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę... 3. ieškovas pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo prašė priteisti... 4. Patikslintame ieškinyje nurodė, kad 2016-03-23 kilo gaisras gyvenamajame name... 5. Atsakovė K. F. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo su... 6. Atsakovai E. P. ir V. P. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį,... 7. Atsakovas IF P&C Insurance AS pateikė atsiliepimą į patikslintą... 8. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas pateikė prašymą dėl patikslinto... 9. Atsakovų V. ir E. P. atstovas patikslintą ieškinį prašė atmesti. Nurodė,... 10. Liudytoja Rozita L. S. parodė, kad ji gyveno adresu Rudens g. 35B, Vilniuje,... 11. Ekspertas V. K. paaiškino, kad labiausiai tikėtina, kad gaisro kilimą... 12. Bylos dalis dėl ieškinio reikalavimų, pareikštų atsakovei K. F., paliktina... 13. Kitoje dalyje ieškinys atmestinas.... 14. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės... 15. Bylos duomenimis nustatyta, kad pastatas-gyvenamasis namas (duomenys... 16. Ieškovas pateikė prašymą dėl ieškinio atsisakymo, kuriuo nurodė, kad,... 17. Remiantis CPK 139 straipsnio 1 dalimi, ieškovas tol, kol teismas neišsiuntė... 18. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas pateikė prašymą, kuriuo ieškinys... 19. Šalims sutarus sau pasilikti patirtas bylinėjimosi išlaidas, nėra pagrindo... 20. Ieškovas nurodo, kad už 2016-03-23 name, esančiame (duomenys neskelbtini),... 21. CK 6.1015 straipsnyje reglamentuojamas draudėjo teisių į žalos atlyginimą... 22. Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo... 23. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju... 24. 2.1 Dėl įrodinėtinų aplinkybių... 25. Ieškovo teigimu, egzistuoja visos atsakovų E. ir V. P. deliktinės civilinės... 26. Kadangi ieškovas teigia, kad gaisro kilimo priežastimi buvo neteisėti... 27. 2.2 Dėl gaisro židinio vietos ... 28. Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2016-03-24 apžiūros... 29. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu... 30. Pažymėtina, kad Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos... 31. Remiantis išdėstytu, atsižvelgiant į tai, kad UAB „Gaisriniai tyrimai“... 32. 2.3 Dėl gaisro kilimo priežasties ... 33. Pažymėtina, kad nors byloje nustatyta, kad gaisro židinio vieta buvo... 34. Tiek Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, tiek UAB... 35. 2.4 Dėl gaisro kilimo priežastį sąlygojusių veiksnių... 36. Teismo posėdžio metu ekspertas V. K. nurodė, kad labiausia tikėtina gaisro... 37. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad butas, esantis Rudens G.... 38. S.-A. S. 2016-03-25 Pastabose dėl įvykio prie akto dėl kilusio gaisro Nr.... 39. Atkreiptinas dėmesys, kad teismo posėdžio metu ekspertas parodė, kad... 40. Atsižvelgiant į išdėstytą, į tai, kad teismo ekspertas teismo posėdžio... 41. 2.5 Dėl deliktinės civilinės atsakomybės prievolės tarp ieškovo ir... 42. Bylos duomenimis nustačius, kad atsakovai 2016-03-23 neatliko neteisėtų... 43. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 44. Atsakovai E. P. ir V. P. prašė priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi... 45. CPK 93 straipsnio l dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 46. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo... 47. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-11-17 nutartimi, atsižvelgiant į... 48. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 153... 49. Ieškovo prašymą dėl ieškinio atsiėmimo atsakovės K. F. atžvilgiu... 50. Ieškovo ieškinio dalį dėl žalos subrogacijos tvarka priteisimo iš... 51. Ieškinio dalį dėl žalos subrogacijos tvarka priteisimo iš atsakovų E. P.,... 52. Priteisti iš ieškovo ADB „Gjensidige“, į. k. 110057869, 2943,70 Eur (du... 53. Priteisti iš ieškovo ADB „Gjensidige“, į. k. 110057869, 24,97 Eur... 54. Grąžinti ieškovui ADB „Gjensidige“, į.k. 110057869, Vilniaus miesto... 55. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...