Byla 2-778/2013
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 27 d. nutarties, kuria patikslintas kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas ir leista nukreipti išieškojimą į atsakovui K. J. nuosavybės teise priklausantį turtą bankrutavusios individualios įmonės „Miškinis“ bankroto byloje Nr. B2-3062-392/2012

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gailiūno, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Vasarienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo K. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 27 d. nutarties, kuria patikslintas kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas ir leista nukreipti išieškojimą į atsakovui K. J. nuosavybės teise priklausantį turtą bankrutavusios individualios įmonės „Miškinis“ bankroto byloje Nr. B2-3062-392/2012.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 7 d. nutartimi IĮ „Miškinis“ iškelta bankroto byla, įmonės administratoriumi paskirta UAB „Bankroto administratorių biuras“.

5Administratorius pateikė teismui prašymą dėl finansinių reikalavimų sąrašo patikslinimo. Administratorius taip pat pateikė prašymą dėl išieškojimo nukreipimo į individualios įmonės savininko turtą. Nurodė, kad individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės asmuo. Visas įmonės turtas buvo realizuotas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka. Likusio nerealizuoto įmonei priklausančio turto nėra. Pardavus įmonės turtą, padengti visų įmonės kreditorių finansinius reikalavimus gautų lėšų neužteko. Hipotekos kreditoriaus AB DNB banko finansinis reikalavimas buvo padengtas tik 4 057,66 Lt dalimi. Atsižvelgiant į tai, administratorius prašė teismo leisti IĮ „Miškinis“ bankroto byloje nukreipti išieškojimą į įmonės savininkui K. J. nuosavybės teise priklausantį turtą. Pažymėjo, jog dėl konkretaus realizuotino įmonės savininko K. J. turto, jo pardavimo tvarkos bei kainų bus sprendžiama įmonės kreditorių susirinkime.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2012 m. lapkričio 27 d. nutartimi administratoriaus prašymus patenkino – patvirtino patikslintą BIĮ „Miškinis“ kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą bei leido nukreipti išieškojimą į Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 4 d. nutartimi areštuotą K. J. nuosavybės teise priklausantį turtą - 3,25 ha ploto žemės sklypą (miškų ūkio paskirtis), esantį ( - ); 65/595 (5,95 ha ploto) žemės sklypo (miškų ūkio paskirtis), esančio ( - ), dalis; ½ (13,20 ha ploto) žemės sklypo (žemės ūkio paskirtis), esančio ( - ); po to į 46,67 kv. m. ploto butą, esantį ( - ), kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise (po ½ buto dalies) priklauso K. J. ir jo žmonai J. J.; automobilį Ford Scorpio, ( - ), – nepatenkintų kreditorių reikalavimų apimtimi.

8Teismas pažymėjo, kad šiuo metu BIĮ „Miškinis“ taikomas bankroto procesas, sprendimas dėl įmonės pabaigos dar nepriimtas. Taigi, kreditorių reikalavimai gali būti tikslinami, jei tikslinimai yra pagrįsti, ir jei administratorius jų neginčija. Administratorius nurodė, kad pardavus turtą varžytynėse, hipotekos kreditoriui AB DNB bankui, buvo pervesta 4 057,66 Lt suma. Bankroto administratorius prašė šia suma sumažinti patvirtintą 243 301,24 Lt AB DBN banko finansinį reikalavimą iki 239 243,58 Lt. Teismas atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes patikslino kreditoriaus finansinį reikalavimą.

9Teismas nurodė, kad susidarius situacijai, kai bankrutavusios individualios įmonės likvidavimo procese kreditorių reikalavimams patenkinti įmonės turto neužtenka, kreditorių reikalavimai gali būti tenkinami iš įmonės savininko turto Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 33 straipsnyje nustatyta tvarka. Teismas pažymėjo, kad administratorius nurodė, jog visas BIĮ „Miškinis“ turtas buvo realizuotas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka, pateikė teismui tai patvirtinančius įrodymus. Likusio nerealizuoto įmonei priklausančio turto nėra. Patenkinus aukščiau nurodytą bankroto administratoriaus prašymą sumažinti AB DNB banko finansinį reikalavimą, galutinė nepatenkintų kreditorių reikalavimų suma – 471 245,34 Lt. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas administratoriaus prašymą laikė pagrįstu, todėl jį tenkino ir IĮ „Miškinis“ bankroto byloje išieškojimą nepatenkintų kreditorių finansinių reikalavimų apimti, nukreipė į Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 4 d. nutartimi areštuotą K. J. nuosavybės teise priklausantį turtą.

10III. Atskirojo skundo skundų ir atsiliepimo į jį argumentai

11Atsakovas K. J. atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 27 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

121. Teismas, leisdamas nukreipti išieškojimą į jo asmeninį turtą, turėjo nustatyti ar nėra teisinių kliūčių atskiriems individualios įmonės kreditoriams jų turimų reikalavimų išieškojimą nukreipti į atsakovo asmeninį turtą.

132. Pagal skundžiama nutartimi patvirtintą kreditorių sąrašą ir nurodytą bendrai išieškotiną kreditorių sumą, susidarė tokia situacija, jog atsakovo turtas turi būti išvaržomas tiek dėl individualios įmonės skolos atsakovui (25 900 Lt), tiek dėl skolos atsakovo sutuoktinei (8 579,23 Lt), t. y. atsakovo ir jo sutuoktinės bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimas reikalavimo teises. Tuo tarpu pagal CK 6.126 straipsnį prievolės pasibaigia, kai kreditorius ir skolininkas sutampa. Todėl iš atsakovo turto išieškotina suma mažintina 34 479,23 Lt suma.

143. Pagal ĮBĮ 35 straipsnio 1 dalį visi bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimai tenkinami dviem etapais – iš pradžių, pagrindinė skolos dalis, po to kita dalis (palūkanos, delspinigiai). Tai reiškia, kad tvirtinami kreditorių reikalavimai turi susidėti iš dviejų minėtų dalių ir jos turi būti patvirtinamos teismo nutartimi. Skundžiama nutartimi tai nebuvo padaryta.

154. Teismas, nuspręsdamas leisti išieškoti kreditorių reikalavimus iš atsakovo kaip individualios įmonės savininko turto ir tą turtą identifikuodamas, turėjo įsitikinti ir nustatyti, kad turtas yra atsakovo asmeninė nuosavybė, o bendrosios jungtinės nuosavybės atveju – turėjo tą turtą padalinti arba tai nurodyti padaryti bankrutavusios įmonės administratoriui.

165. Vieno iš sutuoktinių asmeninės skolos gali būti išieškomos tik iš to sutuoktinio turto dalies, ją atskyrus iš bendrosios jungtinės nuosavybės (CK 3.110, 3.112, 4.89 str., CPK 667 str.).

176. Nors teismas ir rėmėsi ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalimi, kuri leidžia iš įmonės turto nepatenkintas įmonės kreditorių reikalavimų sumas tenkinti iš įmonės savininko turto, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, tačiau tai nereiškia, kad keičiama išieškojimo tvarka ar bendrosios nuosavybės reglamentavimas, t. y. kad turtą galima išieškoti iš viso bendrosios jungtinės nuosavybės turto. Išieškojimas gali būti nukreipiamas į individualios įmonės savininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, prieš tai ją atidalijus iš bendrosios jungtinės nuosavybės.

187. Jei teismas konkretų turtą laikė atsakovo asmenine nuosavybe (net ir įsigytą santuokos metu), tai tuo klausimu jis turėjo aiškiai ir motyvuotai pasisakyti bei turėjo sudaryti galimybę tuo klausimu pasisakyti ir atsakovo sutuoktinei.

19Atsakovas BIĮ „Miškinis” atsiliepimu nurodė, jog bylą teismas išnagrinėtų savo nuožiūra. Atsakovas nurodė, kad nustačius, jog atsakovo turto neužtenka kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimui, teismas turėjo pagrindą nukreipti išieškojimą į įmonės savininko nuosavybės teise turimą turtą. CPK 668 straipsnis nurodo fizinių asmenų turtą, iš kurio negali būti išieškoma, todėl šioje byloje turėtų būti sprendžiamas klausimas, ar individualios įmonės bankroto byloje, neatsižvelgiant į CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostatas, gali būti nukreiptas išieškojimas į bankrutavusios individualios įmonės savininko turtą, kuris yra būtinas jo ar jo šeimos pragyvenimui. Be to, administratoriui tapo žinoma apie tai, jog apeliantas turi nepilnamečių vaikų, todėl apeliacinės instancijos teismas taip pat turėtų pasisakyti dėl galimybės nukreipti išieškojimą į vienintelį bankrutavusios individualios įmonės savininko būstą tuo atveju, kai jame gyvena nepilnamečių vaikų. Kadangi administratorius neturėjo šios informacijos prašymo pirmosios instancijos teismui pateikimo metu, pirmosios instancijos teismas neturėjo galimybės šių aplinkybių įvertinti.

20IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21Atskirasis skundas netenkintinas, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 27 d. nutartis paliktina nepakeista.

22Byloje nagrinėjamas ginčas dėl nutarties, kuria išieškojimas bankroto procese yra nukreiptas į individualios įmonės savininko (dalyvio) bei jo sutuoktinės turtą ir patikslinti kreditorių finansiniai reikalavimai, teisėtumo bei pagrįstumo.

23Byloje nustatyta, kad BIĮ „Miškinis“ taikomas bankroto procesas. Visas bankrutavusios individualios įmonės turtas realizuotas bankroto procese, tačiau jo neužteko kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimui. Galutinė nepatenkintų kreditorių finansinių reikalavimų suma sudaro 471 245,34 Lt (b. l. 23). Nagrinėjamu atveju administratorius pateikė prašymą dėl išieškojimo nukreipimo į individualios įmonės savininko turtą bei patikslinti kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. lapkričio 27 d. nutartimi administratoriaus prašymus patenkino ir leido nukreipti išieškojimą į areštuotą individualios įmonės savininko turtą bei į bendrosios jungtinės nuosavybės teise įmonės savininkui ir jo sutuoktinei priklausantį turtą, taip pat patikslino kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą (b. l. 21 – 24). Dėl minėtos teismo nutarties apeliantas pateikė atskirąjį skundą.

24Apeliantas atskirąjį skundą grindžia tuo argumentu, jog teismas leisdamas nukreipti išieškojimą į jo asmeninį turtą, turėjo nustatyti ar nėra teisinių kliūčių atskiriems individualios įmonės kreditoriams jų turimų reikalavimų išieškojimą nukreipti į atsakovo asmeninį turtą. Teismas, nuspręsdamas leisti išieškoti kreditorių reikalavimus iš atsakovo kaip individualios įmonės savininko turto ir tą turtą identifikuodamas, turėjo įsitikinti ir nustatyti, kad turtas yra atsakovo asmeninė nuosavybė, o bendrosios jungtinės nuosavybės atveju – turėjo tą turtą padalinti arba tai nurodyti padaryti bankrutavusios įmonės administratoriui. Be to, apeliantas teigia, jog nagrinėjamu atveju nėra galima išieškoti iš viso bendrosios jungtinės nuosavybės turto. Su tokiais apelianto atskirojo skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

25Individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo (Individualių įmonių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Taigi individuali įmonė kaip kiekvienas juridinis asmuo yra pavadinimą turinti įmonė, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas (CK 2.33 straipsnio 1 dalis). Ji turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja nuosavybės ar patikėjimo teise (CK 2.48 straipsnio 1 dalis), todėl, kaip savarankiškas civilinių santykių subjektas, už savo prievoles atsako jai nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančiu turtu (Individualių įmonių įstatymo 8 straipsnis, CK 2.50 straipsnio 1 dalis). Individualios įmonės (neribotos civilinės atsakomybės privataus juridinio asmens) steigėju yra vienas fizinis asmuo ir nuo įmonės įregistravimo jis laikomas individualios įmonės savininku (Individualių įmonių įstatymo 3 straipsnis, 6 straipsnio 1 dalis); individualioje įmonėje yra vienas savininkas; jo teises ir pareigas nustato Civilinis kodeksas, Individualių įmonių įstatymo bei kiti įstatymai ir individualios įmonės nuostatai (Individualių įmonių įstatymo 6 straipsnio 1 ir 4 dalys). CK 2.50 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu individualios įmonės prievolėms įvykdyti neužtenka įmonės turto, už įmonės prievoles atsako jos savininkas (juridinio asmens dalyvis). Šios nuostatos reiškia, kad, nors individuali įmonė ir jos savininkas yra atskiri civilinių teisinių santykių subjektai, galintys savarankiškai prisiimti prievoles ir už jas atsakyti, tačiau individualiai įmonei neturint pakankamai turto atsiskaityti už savo skolas, už jas turi atsiskaityti savininkas asmeniniu ir jam tenkančio bendrosios jungtinės nuosavybės turto dalimi. Taigi individualios įmonės teisinė padėtis lemia jos civilinės atsakomybės ypatumus, t. y. tuo atveju, kai tokia įmonė neturi pakankamai turto atsiskaityti pagal prisiimtas turtines prievoles, jos savininkui atsiranda subsidiari prievolė atsakyti už įmonės skolas (CK 2.50 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog nagrinėjamu atveju yra galimas išieškojimo pagal individualios įmonės prievoles nukreipimas į individualios įmonės savininko asmeninės nuosavybės teisę valdomą turtą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos pagrįstai leido nukreipti išieškojimą į įmonės savininko asmeninės nuosavybės teise valdomą turtą.

26Nagrinėjamu atveju apeliantas kelia klausimą ar galimas išieškojimo nukreipimas į apelianto ir jo sutuoktinės bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimą turtą, prieš tai jo neatidalijus iš bendrosios jungtinės nuosavybės.

27Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 667 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto dalies, esančio bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Taip pat minėto straipsnio 2 dalis numato, jog skolininko dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Be to, įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta bendrąja nuosavybe esančio turto skolininko turto dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 str. 3 d.). Taigi minėtos CPK straipsnio nuostatos nustato skolininko turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo ir išieškojimo iš jos tvarką. Tokiu atveju, kai išieškojimas yra nukreipiamas į skolininko turtą, esantį bendra su kitais asmenimis nuosavybe, pats skolininkas, šiuo atveju apeliantas, ar bankrutuojančios įmonės administratorius privalo kreiptis į teismą su atskiru prašymu dėl tokios turto dalies nustatymo. Atskirojo skundo turinys patvirtina, kad apeliantas žino savo procesinę teisę dėl kreipimosi į teismą dėl turto dalies nustatymo, tačiau šia savo procesine teise nesinaudoja. Pažymėtina, kad apeliantas ir jo sutuoktinė labiausiai turėtų būti ir yra suinteresuoti turto dalies nustatymu, todėl jų nesikreipimas į teismą dėl turto dalies nustatymo gali būti vertinamas kaip bankroto bylos užtęsimas. Teisėjų kolegija pastebi, kad nagrinėjamu atveju nėra jokių objektyvių kliūčių apeliantui ar jo sutuoktinei kreiptis į teismą su atskiru prašymu dėl turto dalies nustatymo. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad teisės aktai nenumato teismo pareigos tokio klausimo spręsti savo iniciatyva. Todėl apelianto argumentai, jog teismas negalėjo leisti nukreipti išieškojimo į apelianto ir jo sutuoktinės bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimą turtą, prieš tai jo neatidalijus iš bendrosios jungtinės nuosavybės, atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

28Bankroto administratorius atsiliepime į apelianto atskirąjį skundą teigia apie išieškojimo iš individualios įmonės savininko turto, kuris yra būtinas jo ar jo šeimos pragyvenimui, ribojimus, atsižvelgiant į tai, kad įmonės savininkas turi nepilnamečių vaikų. Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju pastebi, jog klausimai dėl išieškojimo galimumo iš konkretaus individualios įmonės savininkui priklausančio turto yra sprendžiami išimtinai išieškojimo procese.

29Apeliantas atskirajame skunde taip pat teigia, jog pagal skundžiama nutartimi patvirtintą kreditorių sąrašą ir nurodytą bendrai išieškotiną kreditorių sumą, susidarė tokia situacija, jog atsakovo turtas turi būti išvaržomas tiek dėl individualios įmonės skolos atsakovui (25 900 Lt), tiek dėl skolos atsakovo sutuoktinei (8 579,23 Lt), t. y. pagal atsakovo ir jo sutuoktinės turimas reikalavimo teises. Tuo tarpu CK 6.126 straipsnis numato, jog prievolės pasibaigia, kai kreditorius ir skolininkas sutampa. Todėl iš atsakovo turto išieškotina suma mažintina 34 479,23 Lt suma. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija su tokiais apelianto atskirojo skundo argumentais nesutinka.

30ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas numato, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, išskyrus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, kai toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas. Be to, ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, jog kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę bet kuriuo bankroto proceso metu atlikti priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas. Teisėjų kolegija pastebi, kad apeliantas atskirajame skunde nurodydamas, jog nepatenkintų kreditorinių reikalavimų suma nagrinėjamu atveju yra mažintina apelianto ir jo sutuoktinės finansinių reikalavimų į įmonę suma, iš esmės bankroto procese siekia atlikti įskaitymą ir taip sumažinti nepatenkintų kreditorinių reikalavimų sumą. Tačiau teisėjų kolegija pabrėžia, kad bankroto byloje įskaitymo institutas išimtinai taikomas tik priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymui pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atlikti tokį apelianto prašomą įskaitymą nėra teisinio pagrindo.

31Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus aukščiau nurodytus apelianto atskirojo skundo argumentus.

32Kiti apelianto atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.

33Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, naikinti ją atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

34Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

35Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 7 d. nutartimi IĮ „Miškinis“... 5. Administratorius pateikė teismui prašymą dėl finansinių reikalavimų... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. lapkričio 27 d. nutartimi administratoriaus... 8. Teismas pažymėjo, kad šiuo metu BIĮ „Miškinis“ taikomas bankroto... 9. Teismas nurodė, kad susidarius situacijai, kai bankrutavusios individualios... 10. III. Atskirojo skundo skundų ir atsiliepimo į jį argumentai... 11. Atsakovas K. J. atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m.... 12. 1. Teismas, leisdamas nukreipti išieškojimą į jo asmeninį turtą, turėjo... 13. 2. Pagal skundžiama nutartimi patvirtintą kreditorių sąrašą ir nurodytą... 14. 3. Pagal ĮBĮ 35 straipsnio 1 dalį visi bankrutavusios įmonės kreditorių... 15. 4. Teismas, nuspręsdamas leisti išieškoti kreditorių reikalavimus iš... 16. 5. Vieno iš sutuoktinių asmeninės skolos gali būti išieškomos tik iš to... 17. 6. Nors teismas ir rėmėsi ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalimi, kuri leidžia iš... 18. 7. Jei teismas konkretų turtą laikė atsakovo asmenine nuosavybe (net ir... 19. Atsakovas BIĮ „Miškinis” atsiliepimu nurodė, jog bylą teismas... 20. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 21. Atskirasis skundas netenkintinas, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio... 22. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl nutarties, kuria išieškojimas bankroto... 23. Byloje nustatyta, kad BIĮ „Miškinis“ taikomas bankroto procesas. Visas... 24. Apeliantas atskirąjį skundą grindžia tuo argumentu, jog teismas leisdamas... 25. Individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis... 26. Nagrinėjamu atveju apeliantas kelia klausimą ar galimas išieškojimo... 27. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 667 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu... 28. Bankroto administratorius atsiliepime į apelianto atskirąjį skundą teigia... 29. Apeliantas atskirajame skunde taip pat teigia, jog pagal skundžiama nutartimi... 30. ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas numato, kad įsiteisėjus teismo... 31. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija atmeta kaip... 32. Kiti apelianto atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės... 33. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog... 34. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 35. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 27 d. nutartį palikti...