Byla I-31-244/2007
Dėl darbo užmokesčio dalies priteisimo
1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zaborovska, sekretoriaujant Daivai Čmukaitei, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovui Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie LR Vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui LR Vidaus reikalų ministerijai dėl darbo užmokesčio dalies priteisimo,
Nustatė
2Pareiškėjas skundu prašė priteisti iš atsakovo atlyginimo skirtumą – 15480,30 Lt, susidariusį tarp faktiškai išmokėto darbo užmokesčio ir atlyginimo, kurį nuo 2004-09-06 buvo privalu mokėti, imant už pagrindą atitinkamą minimalų mėnesinį darbo užmokestį nuo 2004-09-06. Skunde nurodė, kad nors Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtintas pareigūnų atlyginimų skaičiavimo mechanizmas buvo orientuotas į tai, kad valstybės tarnautojų atlyginimai didės kartu su ekonominiais valstybės rodikliais (atlyginimo skaičiavimo pagrindas - minimalus mėnesinis atlyginimas), realiai taip neįvyko, nes šiuo metu minimaliam mėnesiniam atlyginimui siekiant 600 litų, valstybės tarnautojams taikomas 430 litų minimalios mėnesinės algos dydis. Tai ne tik neatitinka teisėtų lūkesčių principo, bet ir turi būti vertinama kaip atlyginimų mažėjimas, tai prieštarauja LR Konstitucijos 23 str., 48 str., konstituciniam teisinės valstybės principui.
3Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjui pareiginės algos koeficiento vienetas buvo taikomas vadovaujantis galiojančiais LR Vyriausybės nutarimais: 2003 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 937 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo” (Žin., 2003, Nr. 73-3371), 2004 m. kovo 24 d. nutarimu Nr. 316 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo” (Žin., 2004, Nr. 46-1511), 2005 m. balandžio 4 d. nutarimu Nr. 361 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo” (Žin., 2005, Nr. 45-1444) ir 2006 m. kovo 27 d. nutarimu Nr. 298 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo" (Žin., 2006, Nr. 35-1251). Lietuvos Respublikos valstybės biudžete esančius asignavimus darbo užmokesčiui tvirtina Seimas įstatymu. Asignavimų suma Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos taip pat yra paskaičiuojama ir tvirtinama atsižvelgus į LR Vyriausybės patvirtintą minimalią mėnesinę algą valstybės politikams, teisėjams, valstybės pareigūnams, kariams ir valstybės tarnautojams.
4Tretysis suinteresuotas asmuo atsiliepime į skundą nurodė, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymo 2 ir 3 str., Tarnyba yra savarankiškas juridinis asmuo. Pagal Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 5 d. nutarimu Nr. 481, 13 p. Tarnybos direktorius yra savarankiškas asignavimų valdytojas. Lietuvos Respublikos finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymo 20 str. 1 d. nustato, kad Tarnybos veiklą kontroliuoja vidaus reikalų ministras, kitos valstybės institucijos ir įstaigos.
5Skundas atmestinas.
6Valstybės tarnautojams atitinkamo dydžio darbo užmokestis buvo nustatytas Valstybės tarnybos įstatymu. Minėto įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 2 punkte buvo numatyta valstybės tarnautojų teisė gauti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytą darbo užmokestį. Šio įstatymo įgyvendinimo tvarką nustatė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. kovo 20 d. nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos darbo kodekso 187 straipsnio 1 dalies nuostata "Atskiroms ūkio šakoms, regionams ar darbuotojų grupėms Vyriausybė gali nustatyti skirtingus minimaliojo valandinio atlygio ir minimaliosios mėnesinės algos dydžius” neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. liepos 18 d. nutarimo Nr. 937 “Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo” 1, 2 punktai, 2004 m. kovo 24 d. nutarimo Nr. 316 1, 2 punktai, 2005 m. balandžio 4 d. nutarimo Nr. 361 1, 2 punktai 2005 m. balandžio 4 d. nutarimo Nr. 361 1, 2 punktai 2006 m. kovo 27 d. nutarimo Nr. 298 “Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo” 1 punktas (2006 m. kovo 27 d. redakcija) ta apimtimi, kuria valstybės politikams, teisėjams, valstybės pareigūnams, kariams ir valstybės tarnautojams patvirtinti mažesnis minimalusis valandinis atlygis ir mažesnė minimalioji mėnesinė alga negu darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose ir organizacijose, nepaisant nuosavybės formos, ir kitiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka taikoma minimalioji mėnesinė alga, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
7Konstitucinis Teismas 2007 m. kovo 20 d. nutarime nurodė, kad pasaulyje, neišskiriant nė ES valstybių narių, nėra vienos visuotinai priimtos darbo apmokėjimo sistemos. Įvairiose valstybėse, kurių konstitucijose yra įtvirtinti atitinkami valstybės socialiniai įpareigojimai, yra pasirinktos įvairios darbo apmokėjimo sistemos tokios, kai MVA ir MMA yra nustatomi, atsižvelgiant į vidutinį darbo užmokestį (VDU) toje šalyje. Laikomasi nuostatos, kad valstybė ne tik gali pasirinkti darbo apmokėjimo sistemą, bet ir kad toje pačioje valstybėje gali būti nustatytos įvairios darbo apmokėjimo sistemos įvairioms darbuotojų grupėms. Pripažįstama, jog darbo apmokėjimo santykių teisinis reguliavimas gali skirtis atsižvelgiant į tai, ar atitinkami darbuotojai dirba pagal samdos (darbo) sutartis, ar yra valstybės tarnautojai; pripažįstama ir tai, kad darbuotojams, dirbantiems pagal samdos (darbo) sutartis, ir valstybės tarnautojams gali būti nustatyti skirtingi MDU (MVA, MMA) dydžiai.
8Tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobūdį ir teisinę prigimtį yra dvišaliai, nes pagal juos valstybės tarnautojas yra įpareigotas tinkamai atlikti įstatymuose ir pareigybių aprašyme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo mokėti darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas socialines garantijas. Pareiškėjas šioje byloje atliko savo kaip valstybės tarnautojo pareigas. Byloje nustatyta, kad visas darbo užmokestis pagal tuo metu galiojančius įstatyminius aktus buvo išmokėtas laiku. Todėl negali būti konstatuota, kad atsakovas netinkamai vykdė savo, kaip viešojo administravimo subjekto, pareigas. Byloje nustatyta, kad darbo užmokestis buvo mokamas taikant LR Vyriausybės nutarimų nuostatas, kurios Konstitucinio Teismo 2007 m. kovo 20 d. nutarimu buvo pripažintos neprieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
9Remiantis išdėstytais motyvais, pareiškėjo skundas atmestinas (LR ABTĮ 88 str. 1 p.).
10Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,
Nutarė
11Pareiškėjo A. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
12Sprendimas per 14 d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.