Byla I-442-20-09

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Anatolijaus Baranovo, Ričardo Piličiausko, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei, dalyvaujant Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos atstovei Danguolei Milkevičiūtei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Kauno apygardos teismo prašymą ištirti, ar Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. vasario 1 d. įsakymu Nr.V-79 patvirtinto Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos darbo reglamento 3 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 17 straipsniui.

2Išplėstinė teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Kauno apygardos teismas nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų P. A., R. A., V. A. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, trečiajam asmeniui viešajai įstaigai Alytaus apskrities S.Kudirkos ligoninei dėl Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2007 m. gegužės 31 d. sprendimo Nr.56-20 panaikinimo.

5Kauno apygardos teismas 2008 m. gruodžio 1 d. nutartimi civilinę bylą sustabdė ir kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą prašydamas ištirti, ar Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. vasario 1 d. įsakymu Nr.V-79 patvirtinto Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos darbo reglamento 3 punktas, pagal kurį šios Komisijos kompetencijai priklauso tik pacientams padarytos žalos atlyginimo atvejai, kai žala buvo padaryta po 2005 m. sausio 1 d., neprieštarauja Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 17 straipsniui, kuris nustato, kad kilus ginčui, padarytos žalos dydį pagal paciento ar jo atstovų pareiškimą nustato Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija, dalyvaujant gydytojams ir kitiems tretiesiems asmenims, iš kurių vėliau žalos atlyginimas gali būti išieškotas regreso tvarka.

6Kauno apygardos teismo nutartyje nurodoma, kad civilinėje byloje ieškinį pareiškę asmenys siekia sveikatai padarytos žalos atlyginimo, kuris yra siejamas su 2004 m. liepos 2 d. teiktomis sveikatos priežiūros paslaugomis. Civilinėje byloje ieškovai ginčija Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimą, kuriuo ši Komisija nusprendė nenagrinėti ieškovų prašymo dėl žalos nustatymo motyvuodama tuo, jog jos kompetencijai priklauso tik pacientams padarytos žalos atlyginimo atvejai, kai žala buvo padaryta po 2005 m. sausio 1 d.. Tokia Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos pozicija yra grindžiama Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. vasario 1 d. įsakymu Nr.V-79 patvirtinto Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos darbo reglamento 3 punktu. Tačiau kyla abejonė, ar šis punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 17 straipsniui. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija yra ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientams padarytos žalos atlyginimo ir ji turėtų spręsti visus ginčus, kurie yra keliami šiai Komisijai jau pradėjus vykdyti savo veiklą.

7II.

8Atsiliepimu į Kauno apygardos teismo prašymą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija su šiuo prašymu nesutinka.

9Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija nurodo, kad Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 12 straipsnyje numatyta, jog pacientas turi teise į žalos, padarytos pažeidus jo teises teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimą. Kaltę, žalos dydį ir atlyginimo tvarką reglamentuoja minėto Įstatymo 17 straipsnis, kuriame numatyta, jog kilus ginčui tarp suinteresuotų asmenų, žalos dydį pagal paciento (jo atstovo) ar kitų suinteresuotų asmenų pareiškimą nustato Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija. Ši Komisija yra ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientams padarytos žalos atlyginimo, tačiau šios kategorijos ginčų privalomo sprendimo ne teismo tvarka institutas buvo įtvirtintas ir pradėjo veikti tik nuo 2005 m. sausio 1 d..

10Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija nurodo, kad Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 17 straipsnyje taip pat nustatyta, kad Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sudarymo, veiklos, jos kompetencijai priskiriamų pacientams padarytos žalos nustatymo ir atlyginimo klausimų sprendimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinami Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos nuostatai. Šių Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų Nuostatų 4 punkte įtvirtinti minėtos Komisijos vykdomą veiklą reglamentuojantys norminiai dokumentai, tarp kurių yra ir Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos darbo reglamentas. Šių Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų Nuostatų 7.1 punkte nurodyta viena iš minėtos Komisijos funkcijų - spręsti, ar paciento (jo atstovo) arba kitų suinteresuotų asmenų pareiškimo nagrinėjimas priklauso Komisijos kompetencijai. Ši funkcija yra detalizuojama Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos darbo reglamento 3 punkte, kuriame nurodyta, kad Komisijos kompetencijai priklauso pacientams padarytos žalos atlyginimo atvejai, kai žala buvo padaryta po 2005 m. sausio 1 d., t. y. po Komisijos veiklos įteisinimo. Atsižvelgiant į tai, nėra abejonių dėl Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos darbo reglamento 3 punkto teisėtumo, nes Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje yra suformuluota nukreipiančioji teisės norma, kuri detalizuojama poįstatyminių teisės aktų normomis.

11Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija taip pat nurodo, kad ieškovai civilinėje byloje, kurioje yra kreiptasi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, netinkamai realizavo savo teisę kreiptis į teismą. Ieškinyje nėra nurodytos konkrečios teisės normos, kurias pažeidė Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija. Be to, kad ieškovai praleido Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo

1217 straipsnio 6 dalyje numatytą 30 dienų Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimo apskundimo terminą.

13Išplėstinė teisėjų kolegija

konstatuoja:

14III.

15Administracinė byla nutrauktina.

16Bendrosios kompetencijos ar specializuotas teismas turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą ir nutartimi kreiptis į administracinį teismą prašydamas patikrinti, ar konkretus norminis administracinis aktas (ar jo dalis), kuris turėtų būti taikomas nagrinėjamoje byloje, atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 112 straipsnio 1 dalis). Pagal ABTĮ 113 straipsnio 1 dalies 6 punktą, bendrosios kompetencijos ar specializuoto teismo priimamoje nutartyje turi būti nurodyta kokiais teisiniais argumentais teismas, kuris kreipiasi, grindžia savo abejonę dėl ginčijamo akto (ar jo dalies) teisėtumo. Nutartyje taip pat turi būti aiškiai ir tiksliai suformuluotas teismo, kuris kreipiasi, prašymas administraciniam teismui.

17Išplėstinė teisėjų kolegija, aiškindama šias Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas, pažymi, kad teismai, kreipdamiesi į administracinį teismą su prašymu ištirti ar norminis administracinis aktas (jo dalis), kuris turi būti taikomas nagrinėjamoje byloje, atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, ir argumentuodami savo nuomonę dėl norminio administracinio akto prieštaravimo įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui, negali apsiriboti vien bendro pobūdžio teiginiais, taip pat tuo, kad norminis administracinis aktas, teismų manymu, prieštarauja įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui, bet privalo aiškiai nurodyti, kurie ginčijamo administracinio akto punktai (jų pastraipos ar punktų papunkčiai), kokia apimtimi, jų nuomone, prieštarauja įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui, ir savo poziciją dėl kiekvienos ginčijamo norminio administracinio akto (jo dalies) nuostatos atitikties įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui turi pagrįsti aiškiai suformuluotais teisiniais argumentais. Teismas, formuluodamas teisinius argumentus, keliančius abejonių norminio administracinio akto teisėtumu, turi išnagrinėti tiek byloje taikytino norminio administracinio akto (jo dalies) turinį, tiek aukštesnės galios teisės akto (įstatymo ar Vyriausybės norminio akto) turinį ir pateikti savo nuomonę dėl prieštaravimų tarp šių aktų.

18Kauno apygardos teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartyje nėra pateikta aiškiai suformuluotų teisinių argumentų, pagrindžiančių teismo abejonę dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. vasario 1 d. įsakymu Nr.V-79 patvirtinto Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos darbo reglamento 3 punkto prieštaravimo Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 17 straipsniui.

19Be to, netinkamai yra suformuluotas ir prašymas. Kauno apygardos teismas prašo ištirti, ar Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. vasario 1 d. įsakymu Nr.V-79 patvirtinto Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos darbo reglamento 3 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 17 straipsniui, tačiau nenurodo kokiai šio straipsnio daliai.

20Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apygardos teismo nutartyje dėl norminio administracinio akto ištyrimo nėra tinkamai suformuluotas nei prašymo pagrindas, nei prašymo dalykas, todėl, nesant tyrimo dalyko, toks prašymas nenagrinėtinas administraciniame teisme. O tai yra pagrindas šią bylą nutraukti kaip nepriskirtiną Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kompetencijai (ABTĮ 114 str. 1 d., 101 str. 1 p.).

21Šios administracinės bylos nutraukimas neatima teisės, kai bus pašalinti nutartyje minėti trūkumai, kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl norminio administracinio akto teisėtumo tyrimo.

22Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 114 straipsnio 1 dalimi, 101 straipsnio 1 punktu, išplėstinė teisėjų kolegija

Nutarė

23Administracinę bylą nutraukti.

24Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija,... 2. Išplėstinė teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Kauno apygardos teismas nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų P. A., R.... 5. Kauno apygardos teismas 2008 m. gruodžio 1 d. nutartimi civilinę bylą... 6. Kauno apygardos teismo nutartyje nurodoma, kad civilinėje byloje ieškinį... 7. II.... 8. Atsiliepimu į Kauno apygardos teismo prašymą Lietuvos Respublikos sveikatos... 9. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija nurodo, kad Lietuvos... 10. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija nurodo, kad Lietuvos... 11. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija taip pat nurodo, kad... 12. 17 straipsnio 6 dalyje numatytą 30 dienų Pacientų sveikatai padarytos žalos... 13. Išplėstinė teisėjų kolegija... 14. III.... 15. Administracinė byla nutrauktina.... 16. Bendrosios kompetencijos ar specializuotas teismas turi teisę sustabdyti bylos... 17. Išplėstinė teisėjų kolegija, aiškindama šias Administracinių bylų... 18. Kauno apygardos teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartyje nėra pateikta aiškiai... 19. Be to, netinkamai yra suformuluotas ir prašymas. Kauno apygardos teismas... 20. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apygardos teismo nutartyje dėl... 21. Šios administracinės bylos nutraukimas neatima teisės, kai bus pašalinti... 22. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 114 straipsnio 1... 23. Administracinę bylą nutraukti.... 24. Nutartis neskundžiama....