Byla 2A-184-280/2013

Dėl kelio servituto nustatymo

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laimutės Sankauskaitės, kolegijos teisėjų: Margaritos Dzelzienės, Ramunės Čeknienės,

2viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Panevėžio apygardos prokuratūros Viešojo gynimo skyriaus prokuroro, ginančio viešąjį interesą, apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-80-228/2012 pagal ieškovo Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, bei bendraieškių V. K. ir A. K. ieškinį atsakovams V. Ž., D. Ž., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiasis asmuo byloje – VĮ Registrų centras dėl kelio servituto nustatymo.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4Ieškovai Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį interesą, V. K. ir A. K. patikslintu ieškiniu prašė nustatyti V. Ž. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), esančiame adresu ( - ), kelio servitutą – teisę naudotis pėsčiųjų taku, antžeminėms transporto priemonėms skirtu keliu ir galvijams varyti skirtu taku, kurie pridedamame kelio projekte pažymėti indeksais S (70 m² ploto), S1 (88 m² ploto), S2 (17 m² ploto). Ieškovai taip pat prašė nustatyti kelio servitutą – teisę naudotis pėsčiųjų taku, antžeminėms transporto priemonėms skirtu keliu ir galvijams varyti skirtu taku laisvoje valstybinėje žemėje, kuris pridedamame projekte pažymėtas „projektuojamas kelias“.

5Ieškovas ir bendraieškiai nurodė, kad pagal 1996-08-20 pirkimo – pardavimo sutartį V. K. iš valstybės įsigijo 0,8700 ha ploto žemės sklypą, esantį ( - ), kurio unikalus Nr. ( - ). Pagal 1996-11-12 pirkimo – pardavimo sutartį D. Ž. iš valstybės įsigijo 0,7422 ha ploto žemės sklypą, esantį ( - ), kurio unikalus Nr. ( - ), besiribojantį su V. K. žemės sklypu, iš kitų pusių V. K. žemės sklypą juosia Šventosios upė. Ieškovai pažymėjo, kad Utenos apskrities valdytojo administracija, parduodama žemės sklypą D. Ž., nenustatė kelio servituto į V. K. žemės sklypą. Ieškovai atkreipė dėmesį, kad V. K. priklausantis žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ), iš trijų pusių ribojasi su Šventosios upe, o likusi viena sklypo pusė ribojasi su D. Ž. žemės sklypu, unikalus Nr. ( - ), todėl nenustačius kelio servituto, V. K. objektyviai negali naudotis savo žemės sklypu. Ieškovai pažymėjo, kad šalims dėl kelio servituto nustatymo gera valia susitarti nepavyko. Ieškovai pabrėžė, kad asmeninio ūkio žemės privatizavimo metu, nenustačius privažiavimo prie V. K. žemės sklypo, buvo padaryta klaida, o tokių pažeidimų pašalinimas yra viešojo intereso dalis, kurį gina prokuroras.

6Utenos rajono apylinkės teismas 2012-12-10 sprendimu ieškovo Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ir bendraieškių V. K. bei A. K. ieškinį atmetė, priteisė iš Panevėžio apygardos prokuratūros D. Ž. teisių perėmėjos V. Ž. naudai 800 Lt advokato pagalbos išlaidoms atlyginti. Teismas nustatė, kad Utenos apskrities valdytojo 1996-06-28 įsakymu Nr. 10-4-97 V. K. buvo leista privatizuoti asmeniniam ūkiui suteiktus tris žemės sklypus. 1996-08-20 buvo sudaryta valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartis Nr. P82/96-0680 dėl 0,8700 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), kuris yra Šventosios upės kilpoje, privatizavimo. 1996-11-12 buvo sudaryta valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartis Nr. P82/96-1085, kuria D. Ž. iš valstybės nusipirko 0,7400 ha ploto žemės sklypą, kuris ribojasi su minėtu V. K. privatizuotu žemės sklypu. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad privatizuojant asmeninio ūkio žemę, nebuvo išspręstas privažiavimo prie V. K. žemės sklypo klausimas. Teismas atkreipė dėmesį, kad pagal 1993 m. spalio 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 785 1.6 p. nuostatas bei 1993 m. spalio 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo 816 14-15 19 p., V. K. formuojant asmeninio ūkio žemės sklypą, preliminariame žemės reformos žemėtvarkos projekte turėjo būti pažymėti bendro naudojimo keliai ir nustatyti servitutai. Utenos rajono apylinkės teismas nustatė, kad V. K. priklausantis žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), yra Šventosios upės kilpoje ir priėjimas ar privažiavimas prie jo galimas tik per atsakovės žemės sklypą ar sklypus, nes kitų objektyvių ir įmanomų galimybių naudotis V. K. priklausančiu žemės sklypu nėra. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad servitutas negali būti nustatytas laisvos valstybinės žemės fondo žemės dalyje, kuri nėra suformuota kaip daiktas. Teismas pažymėjo, kad siūloma kelio servituto vieta dalyje, pažymėtoje indeksu S, yra atsakovės namų valdos sklype, arti gyvenamojo namo, todėl laikytina, kad šioje vietoje nustačius kelio servitutą, bus pažeistas atsakovės gyvenimo privatumas, be to siūlomas kelias atskirs nuo namų valdos atsakovams priklausančią pirtį, kelio įrengimas pareikalaus dalies V. Ž. žemės sklype augančių brandžių želdinių sunaikinimo. Teismas konstatavo, jog yra ir kiti galimi kelio servituto nustatymo variantai, tačiau ginčo šalys jų nesvarstė. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovai nesvarstė alternatyvių kelio servituto nustatymo vietų, nepateikė preliminarių tvenkinio dalies užkasimo ir naujo kelio tiesimo sąnaudų paskaičiavimų, taip pat įvertinęs aplinkybę, jog dalis kelio servituto suprojektuota laisvos valstybinės žemės fondo žemės dalyje, kuri nėra suformuota kaip daiktas, padarė išvadą, kad kelio servituto nustatymas pagal V. K. pasiūlytą projektą yra nepagrįstas.

7Ieškovas Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį interesą, ir bendraieškiai V. K. bei A. K. apeliaciniu skundu prašo 2012-12-10 Utenos rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-80-228/2012 panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog siūloma kelio servituto vieta yra parinkta neracionaliai, padarė neteisingą nepagrįstą ir tikrovės neatitinkančią išvadą, nes 2008-10-17 buvo svarstyta galimybė servitutą nustatyti administracine tvarka, tačiau atsakovai nesutiko nei su vienu iš siūlomų variantų. Apeliantai nesutinka su atsakovės V. Ž. pasiūlytu kelio servitutu kaip visiškai neracionaliu, nes tokio servituto įrengimui reikalingos neprotingai didelės išlaidos. Apeliantų įsitikinimu, jų siūlomas kelio servituto vietos nustatymo variantas minimaliai pažeidžia atsakovės interesus ir yra optimaliausias. Ieškovai nurodė, jog jie nesutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad nustatyti kelio servitutą laisvoje valstybinėje žemėje negalima.

8Atsakovė V. Ž. atsiliepimu prašė ieškovų apeliacinį skundą atmesti ir 2012-12-10 Utenos rajono apylinkės teismo sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-80-228/2012, palikti nepakeistą bei iš apeliantų priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į aplinkybę, kad pagal ieškovų siūlomą kelio servituto vietą servitutinis kelias eis visai šalia gyvenamojo namo ir taip bus pažeidžiamas atsakovų privatumas. Šventosios upės pakrantėje užstatytoje teritorijoje nustatytas pakrantės apsaugos juostos dydis dvigubinamas. Pasak atsakovės, nagrinėjamu atveju susidaro paradoksali situacija, kai Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, pareiškia ieškinį, kurio reikalavimai pažeidžia teisės aktų nustatytus reikalavimus, nustatančius vandens telkinių apsaugos zonų dydžius ir plotus. V. Ž. nurodo, kad civilinių teisinių santykių objektu gali būti identifikuotas ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas žemės sklypas, todėl valstybiniame žemės sklype, kuris įstatymų nustatyta tvarka nėra suformuotas kaip nekilnojamasis daiktas, servitutų nustatymas yra negalimas. Atsakovės tvirtinimu nebuvo atlikti jokie net preliminarūs servitutinio kelio įrengimo išlaidų paskaičiavimai, todėl apeliacinio skundo argumentas, jog tokio kelio įrengimas reikalauja neprotingai didelių išlaidų, yra nepagrįstas.

9Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos atsiliepimu prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-80-228/2012 ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Nurodo, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos žemėtvarkos skyrius susipažino su atsakovės atstovės advokatės I. M. prašymu dėl kelio servituto projekto parengimo galimybės – nustatant privažiavimą prie V. K. priklausančio žemės sklypo lygiagrečiai L. žemės sklypui. Utenos žemėtvarkos skyrius, įvertinęs pateiktą kelio servituto nustatymo variantą, jo įrengimo galimybes, sąnaudas bei tarnaujančio daikto savininkės, t. y. atsakovės interesus, pasiliko prie pirminio varianto nustatyti kelio servitutą pagal apelianto (ieškovo) pateiktą kelio servituto projektą.

10Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovai tvirtina, kad nėra galimybės kelio servitutą nustatyti pagal atsakovės V. Ž. pateiktą projektą, nes šiuo metu sausumos dalis esanti tarp Šventosios upės ir tvenkinio yra netinkama įrengti keliui, nes tai yra upės apsaugos juostos žemė, kurioje įrengti kelius draudžia teisės aktai. Nacionalinės žemės tarnybos Utenos skyriaus specialistai patikino, kad neįžvelgia teisinių trukdžių, kurie galėtų neleisti nustatyti servituto laisvos žemės fondo žemėje. Juo labiau, kad laisvos žemės fondo žemės patikėtinis yra Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir jai yra suteikta teisė valdyti, naudoti ir disponuoti valstybine žeme.

11Ieškovė V. K. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad visiškai sutinka su Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, apeliaciniu skundu ir prašo panaikinti 2012-12-10 Utenos rajono apylinkės teismo priimtą sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-80-228/2012.

12Panevėžio apygardos prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, priimamas naujas sprendimas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

13Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

14CK 4.126 str. įtvirtinta teisės norma, reglamentuojanti servituto nustatymą teismo sprendimu. Teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai tarpusavyje nesusitaria, o nenustačius servituto neįmanomas daikto naudojimas pagal paskirtį taigi teismas privalo, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais( CK 1.5 str.) svarstyti ir konstatuoti, ar be servituto savininkui įmanoma naudotis daiktu pagal paskirtį.

15Utenos rajono apylinkės teismas ginčijamu sprendimu nustatė, kad privatizuojant asmeninio ūkio žemę, nebuvo išspręstas privažiavimo prie V. K. asmeninio ūkio žemės sklypo klausimas. Pagal 1993 m. spalio 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 785 1.6 p. nuostatas bei 1993 m. spalio 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo 816 14-15 19 p., V. K. formuojant asmeninio ūkio žemės sklypą, preliminariame žemės reformos žemėtvarkos projekte turėjo būti pažymėti bendro naudojimo keliai ir nustatyti servitutai. Utenos rajono apylinkės teismas nustatė, kad V. K. priklausantis žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), yra Šventosios upės kilpoje ir priėjimas ar privažiavimas prie jo galimas tik per atsakovės žemės sklypą ar kitus sklypus, nes kitų objektyvių ir įmanomų, mažiausiai pažeidžiančių kitų savininkų teises, galimybių naudotis V. K. priklausančiu žemės sklypu nėra.

16Šiomis nustatytomis aplinkybėmis, atsižvelgiant į tai, kokioje vietoje yra žemės sklypai-Šventosios upės kilpoje, sklypų reljefą, ir kaip sprendžiamas jų naudojimas( V. K.-ieškovės žemės sklypasiš trijų pusių ribojasi su Šventosios upe, o iš vienos-su atsakovės V. Ž. sklypu, unik. Nr. ( - )), galima daryti išvadą, kad servituto nustatymas pagal ieškovo reikalavimus nepažeis atsakovės teisės daugiau, nei būtų pažeistos ieškovės teisės nesudarius jai galimybės turėti privažiavimą prie savo žemės sklypo.

17Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos žemėtvarkos skyrius parengė kelio, reikalingo privažiuoti prie V. K. priklausančio žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )) projektą ( t.3, b.l.80). Jame numatyti kelio servitutai S-70 kv.m, S1-88 kv.m ir S2-17 kv.m. , projektuojamas kelias laisvoje valstybinėje žemėje. V. K. žemės sklypo paskirtis-žemės ūkio, todėl jis bus naudojamas ribotai-kaip pėsčiųjų takas, transporto priemonėms, nesuteikiant teisės galvijams varyti, kaip prašo ieškovai ( CK 4.111 str., CK 4.113 str., CK 4.119 str., CK 4.118 str.)

18Nenustatyta, kad šis pateiktas projektas iš esmės pažeistų atsakovų teises. Jeigu ir yra kiti servitutai žemės sklypams nustatyti, tai jie tikslu prieiti prie Šventosios upės pašaliniams asmenims. Šiuo konkrečiu atveju sprendžiamas iš esmės kilęs ginčas tarp dviejų žemės sklypų savininkų.

19Nustatant servitutą turi būti orientuojamasi į kuo mažesnius tarnaujančiojo daikto savininko teisių ribojimus. Jeigu tarnaujantysis daiktas yra žemės sklypas, tai būtina tiksliai apibrėžti žemės sklypo savininko teisių ribojimo turinį ir teritoriją, kurioje ribojimai yra taikomi. Teritorija turi būti apibrėžta žemės sklypo plane (schemoje), kuriame būtų duomenys apie apribojimų išsidėstymą sklype, pavyzdžiui, ribojimų ribos, plotas ir kita. Jeigu servitutą daliai žemės sklypo nustato teismas, tai į bylą turi būti pateiktas planas (schema) su šiais duomenimis, o teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje turi būti nurodyta, kad šis servitutas nustatytas pagal konkretų planą (schemą), įrašant, kas yra plano (schemos) rengėjas, parengimo ar patvirtinimo data, numeris ar kiti šio dokumento identifikavimo duomenys. Servituto objektais esantys žemės sklypai ar jų dalys yra nekilnojamieji daiktai–nekilnojamojo turto kadastro objektai (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnis). Dėl to planas (schema) turi būti parengtas taip, kad pagal jį būtų galima tiksliai nustatyti suvaržymų ar kitokių ribojimų lokalizaciją, plotą, konfigūraciją ir ribas tarnaujančiojo žemės sklypo teritorijoje ir nebūtų išeita už šio žemės sklypo išorinių ribų. Toks planas (schema) suderinamas valstybės žemėtvarkos institucijose. Ieškovų pateiktas planas ( t.3, b.l. 80) atitinka nurodomus reikalavimus, jį parengė Nacionalinės žemės tarnybos Utenos skyriaus vedėjas E. S. 2012-04-18. Nenustatyta, kad servitutų nustatymas pagal jį atsakovės teises pažeis daugiau, nei būtų pažeista ieškovės teisė nesudarius jai galimybės turėti privažiavimą į savo žemės sklypą.

20Atsakovė V. Ž., nesutikdama su ieškiniu siūlomu variantu, siūlė savo variantus privažiuoti prie V. K. žemės sklypo, tačiau akivaizdu, kad jos siūlomas variantas nėra tinkamas dėl to, kad servitutui būtų paimama didesnė jos sklypo dalis, nors jis gal ir būtų patogesnis. Be to, privažiavimui įrengti būtina daug išlaidų- užversti tvenkinį-prūdą, tuo užsiimti šalys nenori, taigi pasiūlytas techniškai sudėtingesnis variantas.

21Nė viena šalis gera valia nesitaria dėl išlaidų kompensavimo, nepareikštas dėl to reikalavimas. Servitute nenusprendus dėl jo atlygintinumo (neatlygintinumo), nuostolių atlyginimas gali būti nustatytas teismo pagal tarnaujančiojo daikto savininko reikalavimą. Konkretūs nuostoliai, patirti dėl servituto, priteisiami pagal atskirą tarnaujančiojo daikto savininko reikalavimą. Pagrindai atlyginti nuostolius, patirtus dėl servituto, yra nuostolių faktas ir jų ryšys su servitutu. Tokie nuostoliai – tarnaujančiojo daikto būklės pablogėjimas dėl servituto; išlaidos, susijusios su tarnaujančiojo daikto tinkamos būklės išlaikymu; išlaidos dėl būklės atkūrimo, valstybės nustatyti mokesčiai; rinkliavos už tarnaujantįjį daiktą ir pan. Šių nuostolių išieškojimo ypatybė yra tai, kad jie, padaromi nors ir teisėtais servituto turėtojo veiksmais, tačiau tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti atlyginti (CK 6.246 straipsnio 3 dalis, 4.129 straipsnis). Kadangi nuostolių atlyginimo klausimas nespręstas bylą nagrinėjant Utenos rajono apylinkės teisme, tai pagal byloje nustatytas aplinkybes apie žemės sklypų suteikimą, teismas daro išvadą, kad nuostolius atsakovei V. Ž. turi atlyginti ieškovė V. K., nes ji, būdama atidi ir rūpestinga, turėjo rūpintis, kad jai suteikiant žemės sklypą būtų išspręstas ir privažiavimo į šį sklypą klausimas, bet ji to nedarė, pastebėjo problemą vėliau. Be to, ½ dalį išlaidų turėtų atlyginti ir Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM, kuri perėmė teises iš Utenos apskrities viršininko, sprendusio žemės sklypų suteikimo klausimą ir padariusio klaidą.

22Panevėžio apygardos teismas prašo bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovės V. Ž., bet akivaizdu, kad bylinėjimosi išlaidos patirtos ne dėl vienos atsakovės V. Ž. kaltės, nes nustatyta, kad suteikiant žemės sklypus klaidą padarė ne ji. Ji tik ginčijo siūlomą servituto variantą. Ieškiniu ieškovai nesiūlė atsakovei daromų nuostolių atlyginimo, nors nuostolius faktiškai ji patirs. Vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo ( CK 1.5 str.) principais teismas bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės V. Ž. nepriteisia ( CPK 96 str.5 d.).

23Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmos dalies pirmu punktu,

Nutarė

24Utenos rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą jį išdėstant taip:

25Ieškovų Panevėžio apygardos prokuroro ir V. K. bei A. K. ieškinį atsakovams V. Ž. ir nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam asmeniui VĮ Registrų centras ieškinį tenkinti.

26Nustatyti V. Ž. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), esančiame adresu ( - ), kelio servitutą – teisę naudotis pėsčiųjų taku, antžeminėms transporto priemonėms skirtu keliu, kuris parengtame 2012-04-18 Nacionalinės žemės tarnybos Utenos skyriaus vedėjo E. S. „Kelio , reikalingo privažiuoti prie V. K. priklausančio žemės sklypo ( kadastr. Nr. ( - ) projekte, pažymėtas indeksu S (70 m² ploto),

27Nustatyti V. Ž. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. ( - ) , esančiame adresu ( - ) kelio servitutus – teisę naudotis pėsčiųjų taku, antžeminėms transporto priemonėms skirtu keliu, kuris pridedamame kelio projekte pažymėtas indeksais S1 (88 m² ploto), S2 (17 m² ploto).

28Nustatyti laisvos valstybinės žemės fondo sklype kelio servitutą-teisę naudotis pėsčiųjų taku, transporto priemonėms skirtu keliu, kuris parengtame 2012-04-18 Nacionalinės žemės tarnybos Utenos skyriaus vedėjo E. S. „Kelio , reikalingo privažiuoti prie V. K. priklausančio žemės sklypo ( kadastr. Nr. ( - ) projekte, pažymėtas „projektuojamas kelias“ .