Byla 2-58-516/2018
Dėl žalos atlyginimo ir skolos priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kačinskienės ir Nijolės Piškinaitės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo P. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 7 d. nutarties atnaujintoje civilinėje byloje Nr. 2-3459-232/2017 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Grysta“ ieškinį atsakovui P. S. dėl žalos atlyginimo ir skolos priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Grysta“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Bankroto administratorių kompanija“, kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo P. S. 85 953,15 Eur žalos atlyginimą bei 733,15 Eur skolą, taip pat 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas.
  2. Ieškovė nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1013-825/15 UAB „Grysta“ bankrotą pripažino tyčiniu. Teismas nustatė, kad atsakovo veiksmai (neveikimas) neatitiko rūpestingo ir apdairaus bendrovės vadovo elgesio standarto, UAB „Grysta“ esant nemokiai, tolesnė šios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį, kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į bendrovės turtą buvo mažinamos, įmonės turtinė padėtis pablogėjo dėl atsakovo sąmoningo blogo įmonės valdymo, įskaitant pareigos laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymą, bendrovės turto neišsaugojimą. UAB „Grysta“ įsteigta 2006 m., nuo bendrovės veiklos pradžios jos vadovas ir vienintelis akcininkas buvo atsakovas. Iš direktoriaus pareigų atsakovas atsistatydino 2009 m. lapkričio 27 d., tačiau naujas bendrovės direktorius paskirtas nebuvo. Juridinių asmenų registre P. S. registruotas įmonės vadovu iki bankroto bylos UAB „Grysta“ iškėlimo. Be to, nors bendrovės vadovas formaliai perleido bendrovės akcijas kitam asmeniui, jo veiksmai buvo nesąžiningi, nerūpestingi dėl ko atsakomybė už neišsaugotą turtą, už padidėjusias kreditorių reikalavimus, sumažėjusį bendrovės turtą, už pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymą, ieškovės nuomone, tenka atsakovui. Ieškovė taip pat nurodė, kad bendrovė tapo nemoki 2008 m. pabaigoje, tačiau veiklą įmonė nustojo vykdyti 2009 m. sausio mėnesį, o bankroto byla iškelta tik 2013 m. rugsėjo 23 d. Per 9 nemokius įmonės veiklos mėnesius bendrovės turtas sumažėjo 108 822,04 Lt (31 517,04 Eur). Be to, atsakovas neišsaugojo ir neperdavė administratorei UAB „Grysta“ ilgalaikio turto. Nors Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartimi P. S. buvo skirta 2 000 Lt bauda už nutarties iškelti bankroto bylą nevykdymą, tačiau net ir paskyrus baudą atsakovas ir toliau nevykdė teismo įsipareigojimo perduoti tiek dokumentus, tiek turtą. Dėl transporto priemonių neišsaugojimo ir jų neperdavimo, įmonei bei jos kreditoriams buvo padaryta 8 102,12 Eur žala. Atsakovas taip pat neperdavė trumpalaikio turto, kurio vertė 28 254,40 Eur. Ieškovės teigimu, atsakovas nepateikė ir dokumentų, patvirtinančių, kad turtas, kurio vertė sudarė 97 556,80 Lt, buvo nurašytas kaip sunaudotas įmonei vykdant veiklą. Ieškovė paaiškino, kad turtas buvo nurašytas pagal 2013 m. rugsėjo 30 d. aktus, t. y. tuo metu, kai bendrovė veiklos nebevykdė, ir po to, kai buvo priimta nutartis iškelti bendrovei bankroto bylą. Nurašymo aktai nepagrįsti nei sutartimis, nei finansiniais dokumentais. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad atsakovas neteisėtai atidavė dalį turto su juo susijusiems asmenims – sūnui P. S. ir sutuoktinei G. S., tokį turto perdavimą įvardijęs, kaip dalies darbo užmokesčio sumokėjimą. Kadangi darbuotojai kreipėsi į administratorę su nepatenkintais reikalavimais, neįvertindami jiems perduotų bendrovės įrankių, t. y. nesumažindami savo reikalavimų sumos, darytina išvada, kad turtas buvo perduotas neteisėtai arba apskritai neperduotas, o tik formaliai nurašytas, todėl įmonei padaryta žala sudaro dar 14 923,52 Lt. Ieškovė taip pat prašė priteisti asmeninę atsakovo skolą įmonei. Ieškovė paaiškino, kad Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartimi nustatyta, kad atsakovas asmeniškai UAB „Grysta“ skolingas 733,15 Eur.
  3. Atsakovas P. S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Procesiniai dokumentai (ieškinys su priedais ir teismo pranešimas) atsakovui P. S. buvo įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, asmeniškai.
  4. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu už akių, nustatęs, kad atsakovas nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį, o ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, byloje buvo visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje ir 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių, buvo pateikti tik ieškovės įrodymai, atlikęs formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, ieškovės ieškinį tenkino visiškai: priteisė iš atsakovo 85 953,15 Eur žalos atlyginimą ir 733,15 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 86 686,30 Eur sumą nuo 2015 m. balandžio 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, o į valstybės biudžetą – 2 022 Eur žyminio mokesčio.
  5. 2017 m. vasario 9 d. pareiškėjas (atsakovas) P. S. pateikė teismui prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-4385-852/2015 ir ieškinį dėl žalos atlyginimo atmesti.
  6. Atsakovas nurodė, kad sprendime nustatyta, jog žalos dydis yra lygus BUAB „Grysta“ skolos kreditoriams sumai – BUAB „Grysta“ skolai, atsiradusiai nuo 2009 m. sausio 1 d. iki bankroto bylos iškėlimo 2013 m., kad žalą sudaro skirtumas nustatytas pagal įmonės balanse už 2008 m. esančią skolą ir teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų dydį bankroto byloje. Tačiau 2016 m. lapkričio 10 d., t. y. po to, kai prokurorė leido atsakovui susipažinti su ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-31171-15 medžiaga, iš 2016 m. rugsėjo 23 d. specialisto išvados Nr. 5-1/77 paaiškėjo, kad jo padarytos žalos dydis yra mažesnis, nes BUAB „Grysta“ skolos dydis UAB „Bikuvos“ prekybai yra mažesnis nei buvo nustatyta teismo sprendime už akių ir sudaro 37 743,58 Eur. Pareiškėjo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju, remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, yra pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr.2-4385-852/2015.
  7. BUAB „Grysta“ atsiliepime prašė pareiškėjo prašymą atmesti. Ieškovė nurodė, kad pareiškėjas neįrodė proceso atnaujinimo pagrindą sudarančių aplinkybių, o skolos UAB „Bikuvos“ prekyba dydį patvirtina neapmokėta 2008 m. lapkričio 12 d. PVM sąskaita faktūra BIK0238131, kurios suma 13 651,76 Lt; įsiteisėjęs 2008 m. spalio 28 d. Vilniaus apygardos teismo įsakymas (c. b. Nr. L2-3765-262/2008); įsiteisėjusi 2013 m. gruodžio 2 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. B2-4758-823/2013. Aplinkybė, kad specialistas išvadoje nurodo galbūt kitokį įsiskolinimo dydį, ieškovės nuomone, neleidžia kvestionuoti įsiteisėjusių ir galutinių teismų sprendimų. Iš specialisto išvados matyti, kad tyrimo metu buvo vertinami tik tyrimui pateikti dokumentai, vertinamas pradelstų įsipareigojimų laikotarpis nuo 2008 m. vasario 6 d. iki rugsėjo 28 d., skaičiuotos tik neapmokėtos sąskaitos, neskaičiuojant pagal sutartį mokėtinų netesybų (baudų, delspinigių, palūkanų), neskaičiuojant procesinių palūkanų pagal minėtą Vilniaus apygardos teismo įsakymą. Ieškovė akcentavo, kad Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 28 d. įsakymas buvo priimtas dar iki bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjui apie jį buvo žinoma, pareiškėjas jo neskundė, neteikė dėl jo prieštaravimų, jo nekvestionavo. Po Vilniaus apygardos teismo įsakymo, kuriuo buvo priteista iš UAB „Grysta“ 229 856,17 Lt skolos ir 3 036,96 Lt delspinigių, taip pat 1 414 Lt bylinėjimosi išlaidų, bendrovė iš dalies atsiskaitė su kreditoriumi, todėl 2013 m. spalio 17 d. UAB „Bikuvos“ prekyba pateikė reikalavimą nurodydama, kad skola pagal minėtą teismo įsakymą sudaro tik 195 761,28 Lt, bet apskaičiuotos 6 proc. metinės palūkanos, sudarančios 60 814,56 Lt.
  8. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 17 d. nutartimi atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. 2-4385-852/2015.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7

  1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi P. S. prašymą priimti naują sprendimą atmetė ir priteisė iš P. S. ieškovei BUAB „Grysta“ 150 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
  2. Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo sprendimu už akių priteistą žalos sumą sudaro: 31 517,04 Eur žala dėl ilgalaikio ir trumpalaikio turto sumažėjimo, 13 757,44 Eur dėl per laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. rugsėjo 30 d. išaugusių skolų kreditoriams, 8 102,12 Eur dėl transporto priemonių neišsaugojimo, 28 254,40 Eur dėl nepagrįsto trumpalaikio turto (medžiagų) nurašymo ir 4 322,15 Eur dėl turto perdavimo su atsakovu artimais giminystės ryšiais susietiems asmenims.
  3. Teismas pažymėjo, kad atsakovas prašo UAB „Grysta“ ieškinį atmesti, remdamasis specialisto išvadoje nurodytais teiginiais, jog įmonės skola UAB „Bikuvos“ prekybai sudaro ne 78 263,30 Eur, bet 37 743,58 Eur ir nurodo, kad jo padarytos žalos dydis yra kitoks – ne 85 953,15 Eur, bet 45 433,43 Eur. Tačiau, teismas atkreipė dėmesį, kad žalos atlyginimo dalį, kuri priteista dėl kreditorių reikalavimų padidėjimo ginčui spręsti aktualiu laikotarpiu, sudaro tik 13 757,44 Eur. Be to, teismas pastebėjo, kad atsakovas rėmėsi specialisto išvados 12 lape pateiktu neva kitokiu UAB „Bikuvos“ prekybai įsiskolinimo dydžiu, tačiau tai nesudaro pagrindo kvestionuoti įsiteisėjusį teismo sprendimą, kuriuo, o taip pat ir neapmokėta sąskaita faktūra, remiantis UAB „Bikuvos“ prekyba įtraukta į kreditorių sąrašą bankroto byloje. Teismas nurodė, kad minėto tyrimo metu specialistas vertino tik tyrimui pateiktus dokumentus ir, vertindamas pradelstų įsipareigojimų laikotarpį nuo 2008 m. vasario 6 d. iki 2008 m. rugsėjo 28 d., rėmėsi neapmokėtomis sąskaitomis, bet neįtraukė mokėtinų sutartinių netesybų (baudų, delspinigių, palūkanų), kai vien procesinės palūkanos pagal Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 28 d. įsakymą sudaro 60 814,56 Lt. Be to, minėtas įsakymas priimtas likus beveik 11 mėnesių iki bankroto bylos iškėlimo, o pareiškėjas, būdamas informuotas apie jį, neteikė prieštaravimų, t. y. jame nurodytų skaičių nekvestionavo. Akivaizdu, kad teismo įsakyme nurodyti duomenys buvo žinomi atsakovui ir šios bylos nagrinėjimo iš esmės metu.
  4. Teismas pažymėjo ir tai, kad nors specialisto išvadoje nurodyta, jog BUAB ,,Grysta“ vykdė atsiskaitymus su UAB ,,Bikuvos“ prekyba, o jos finansinis reikalavimas nebuvo sumažintas, bankroto administratorė paaiškino, kad vykdant atsiskaitymus pati skola UAB ,,Bikuvos“ prekybai mažėjo, tačiau kartu augo procesinės palūkanos, todėl nutartimi bankroto byloje buvo patvirtintas 270 227,60 Lt dydžio UAB ,,Bikuvos“ prekybos reikalavimas. Teismas pastebėjo, kad su šia nutartimi pareiškėjas taip pat buvo supažindintas, pastaroji jam buvo įteikta, todėl apie UAB ,,Bikuvos“ prekybos reikalavimo dydį pastarasis žinojo ir bylos dėl žalos atlyginimo priteisimo metu.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9

  1. Atsakovas P. S. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 7 d. nutartį ir P. S. prašymą priimti naują sprendimą tenkinti – ieškovės BUAB „Grysta“ ieškinį atsakovui P. S. dėl žalos atlyginimo ir skolos priteisimo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Specialisto išvadoje nustatyta, kad UAB „Grysta“ vykdė atsiskaitymus su UAB „Bikuvos“ prekyba, tačiau jos finansinis reikalavimas nebuvo sumažintas. BUAB „Grysta“ skolos dydis UAB „Bikuvos“ prekybai yra 37 743,58 Eur, o ne 78 263,30 Eur. Teismas nutartyje pripažino, kad specialisto išvadoje nurodyta, jog BUAB „Grysta“ vykdė atsiskaitymus su UAB „Bikuvos“ prekyba, o jos reikalavimas nebuvo sumažintas. Taigi, teismas nustatė, kad BUAB „Grysta“ mokėjo UAB „Bikuvos“ prekybai, tačiau jos finansinis reikalavimas nebuvo sumažintas, t. y. teismas nustatė, jog iš tikrųjų BUAB „Bikuvos“ prekybos reikalavimo dydis yra mažesnis. Tokiu atveju teismas turėjo įvertinti šiuos naujus šalies pateiktus įrodymus ir perskaičiuoti žalos dydį, tačiau to nepadarė, todėl teismo nutartis yra nepagrįsta ir turi būti panaikinta.
    2. Bankroto administratorė į bylą pateikė 2008 m. spalio 28 d. teismo įsakymą ir UAB „Bikuvos“ prekybos reikalavimą. Iš teismo įsakymo matyti, kad pagal UAB „Bikuvos“ prekybos pareiškimą teismas priteisė 232 893,07 Lt skolą, 1 414 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 6 proc. procesines palūkanas. Savo ruožtu iš kreditorės reikalavimo matyti, kad UAB „Bikuvos“ prekyba laiko, jog BUAB „Grysta“ yra skolinga 13 651,76 Lt pagal 2008-11-12, 2008-12-08 ir 2008-12-12 PVM sąskaitas faktūras ir 195 761,28 Lt skolos bei 60 814,56 Lt palūkanų pagal 2008 m. spalio 28 d. teismo įsakymą. Pirminių dokumentų, patvirtinančių BUAB „Grysta“ skolą, t. y. PVM sąskaitų faktūrų, taip pat išsamių duomenų apie UAB „Grysta“ vykdytus atsiskaitymus su UAB „Bikuvos“ prekyba ir duomenų, kaip UAB „Bikuvos“ prekyba apskaičiavo 60 814,56 Lt dydžio palūkanas, bankroto administratorė nepateikė, t. y. aplinkybių, kad UAB „Bikuvos“ prekybos reikalavimo dydis yra nepagrįstas ir kad jis nebuvo sumažintas 2008 m. rugsėjo mėn. – 2009 m. balandžio mėn. atliktais mokėjimais, bankroto administratorė nepaneigė, t. y. žalos neįrodė. Teismas nutartyje nustatė, kad UAB „Grysta“ iš dalies atsiskaitė su UAB „Bikuvos“ prekyba, todėl teismas turėjo patikrinti, koks yra galutinis reikalavimo dydis, nes teismui pateiktoje specialisto išvadoje yra nurodytas kitas UAB „Bikuvos“ prekybos reikalavimo dydis, nei nurodo bankroto administratorė.
    3. Teismas nusprendė, kad UAB „Bikuvos“ prekyba pagrįstai reikalauja 60 814,56 Lt palūkanų, nors ieškovė nepateikė jokių palūkanų apskaičiavimą pagrindžiančių dokumentų, t. y. nuo kokių sumų ir už kokius laikotarpius buvo skaičiuotos palūkanos. Matyti tik tai, kad palūkanos sudaro daugiau nei 30 proc. visos skolos. Be to, ši 60 814,56 Lt suma nesigaus, skaičiuojant palūkanas nuo 195 761,28 Lt skolos už laikotarpį nuo 2008 m. spalio 28 d. (teismo įsakymo priėmimo diena) iki 2013 m. rugsėjo 23 d. (teismo nutarties iškelti bankroto bylą UAB „Grysta“ priėmimo diena).
    4. Priešingai nei nurodo teismas, teikti prieštaravimus dėl UAB „Bikuvos“ prekybos reikalavimo dydžio P. S. neturėjo galimybės. BUAB „Grysta“ yra bankrutavusi bendrovė, kurią valdo jos kreditoriai ir bankroto administratorė UAB „Bankroto administratorių kompanija“. Administratorė turi įmonės dokumentus, kuriuos iš jos turi teisę gauti tik didžiausi BUAB „Grysta“ kreditoriai. Todėl gauti BUAB „Grysta“ sandorių, banko ir apskaitos dokumentų, jų patikrinti atsakovas neturėjo galimybės. Taigi, tiek teismui tvirtinant kreditorių reikalavimų dydžius, tiek ir priimant sprendimą už akių, žalos tikrojo dydžio ir BUAB „Grysta“ skolos UAB „Bikuvos“ prekybai tikrojo dydžio atsakovas nežinojo ir negalėjo žinoti. Tikrieji nurodytų prievolių dydžiai P. S. paaiškėjo 2016 m. lapkričio 10 d., kai jis susipažino su UAB „Grysta“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo byloje Nr. 01-1-31171-15 išvada.
  2. Ieškovė BUAB „Grysta“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo apelianto skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
    1. Skunde atsakovas nekvestionuoja savo neteisėtų veiksmų, padarytos žalos fakto ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Skunde apeliantas nesutinka su teismo priteistos žalos dydžiu, konkrečiai tik su žalos dalimi, susijusia su padidėjusiais kreditorių reikalavimais. Teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovė prašė priteisti iš atsakovo žalą, kilusią iš skirtingų pagrindų: 1) 8102,12 Eur dėl 12 vnt. transporto priemonių neišsaugojimo; 2) 28 254,40 Eur dėl neteisėto ir nepagrįsto turto nurašymo; 3) 4 322,15 Eur dėl neteisėto turto perdavimo sutuoktinei ir sūnui; 4) 733,15 Eur asmeninė atsakovo skola įmonei; 5) 31 517,04 Eur dėl atsakovo neteisėtų veiksmų sumažėjęs įmonės turtas; 6) 13 757,44 Eur dėl atsakovo neteisėtų veiksmų padidėję kreditorių reikalavimai. Nors ieškovė prašė teismo priteisti tik 13 757,44 Eur žalą dėl to, kad atsakovui laiku nesikreipus į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir toliau blogai sąmoningai valdžius bendrovę, išaugo bendrovės kreditorių reikalavimai, vis dėlto atsakovas nurodo, jog priteistinos žalos dydis dėl padidėjusių reikalavimų turi būti mažinamas daugiau nei 40 000 Eur, tačiau tokių savo reikalavimų ir argumentų atsakovas nepagrindžia ir neįrodo.
    2. Teismas išsamiai išanalizavo specialisto išvadą ir pagrįstai padarė išvadą, kad aplinkybė, jog specialistas joje nurodo galimai kitokį UAB ,,Grysta“ įsiskolinimo UAB ,,Bikuvos“ prekybai dydį, neleidžia kvestionuoti įsiteisėjusių ir galutinių teismų sprendimų. Specialisto tyrimo metu buvo vertinami tik tyrimui pateikti dokumentai, tik už atitinkamą laikotarpį, kuris yra ankstesnis nei teismo įsakymas, skaičiuotos tik neapmokėtos sąskaitos, neskaičiuojant pagal sutartį mokėtinų netesybų, procesinių palūkanų pagal teismo įsakymą. UAB ,,Bikuvos“ prekybos reikalavimas bankroto byloje buvo patvirtintas pagrįstai, remiantis įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 28 d. įsakymu ir neapmokėta PVM sąskaita faktūra BIK0238131, kurios neapmokėjimo pareiškėjas neginčija. Be to, minėtas teismo įsakymas buvo priimtas dar iki bankroto bylos iškėlimo, taigi apeliantui apie jį buvo žinoma, jis jo neskundė ir nekvestionavo.
    3. Skunde nepagrįstai nurodoma, kad teismas nustatė, jog iš tikrųjų BUAB „Bikuvos“ prekybos reikalavimo dydis yra mažesnis. Teismas nustatė, kad po teismo įsakymo, kuriuo iš UAB ,,Grysta“ buvo priteista 229 856,17 Lt skola ir 3 036,96 Lt delspinigių, taip pat 1 414 Lt bylinėjimosi išlaidų, bendrovė iš dalies atsiskaitė su kreditore, todėl 2013 m. spalio 17 d. UAB ,,Bikuvos“ prekyba pateikė finansinį reikalavimą nurodydama, jog skola pagal minėtą teismo įsakymą sudaro tik 195 761,28 Lt, o papildomai apskaičiuotos procesinės 6 proc. metinės palūkanos – 60 814,56 Lt. Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo patvirtintas 270 227,60 Lt dydžio UAB ,,Bikuvos“ prekybos reikalavimas. Apeliantas teigia, kad teismas neva neskaičiavo šios kreditorės reikalavimo dydžio, nevertino jo pagrįstumo, tačiau akivaizdu, jog to teismas ir neprivalėjo daryti, nes UAB ,,Bikuvos“ prekybos reikalavimas yra patvirtintas įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo nutartimi, kuri yra teisėta ir galiojanti. Teismas neturi teisės kvestionuoti įsiteisėjusių teismų sprendimų ar paneigti jose nustatytas aplinkybes.
    4. Specialisto išvadoje nurodoma, kad 2009 m. rugsėjo 30 d. duomenimis UAB ,,Grysta“ trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 368 777 Lt, iš jų 242 445 Lt (70 216,92 Eur) įsiskolinimas UAB ,,Bikuvos“ prekybai. Taigi, apelianto argumentai, kad šios kreditorės reikalavimas yra tik 37 743,58 Eur prieštarauja specialisto išvadoje nustatytoms aplinkybėms. Be to, priteistina žala yra skaičiuojama kaip skirtumas tarp visų 2008 metų pabaigoje ir bankroto bylos iškėlimo dieną buvusių įmonės įsipareigojimų, todėl specialisto išvadoje pateikti tik UAB ,,Bikuvos“ prekybos reikalavimo dydžio duomenys neturi įtakos ieškovės prašomos priteisti žalos dydžiui skaičiuoti.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pagal atskirajame skunde nustatytas ribas.
  2. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu už akių patenkino ieškovės BUAB „Grysta“ ieškinį ir priteisė ieškovei iš atsakovo P. S. 85 953,15 Eur žalos atlyginimą, 733,15 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 86 686,30 Eur sumą nuo 2015 m. balandžio 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
  3. Apeliantas P. S. atnaujintoje civilinėje byloje prašo ieškovės BUAB „Grysta“ ieškinį, kuris buvo tenkintas pirmiau nurodytu sprendimu už akių, atmesti, nes, atsakovo įsitikinimu, iš ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-31171-15 metu 2016 m. rugsėjo 23 d. paruoštos specialisto išvados Nr. 5-1/77 paaiškėjo nauja esminė aplinkybė, kad ieškovės skolos dydis vienai iš kreditorių – UAB „Bikuvos“ prekybai – yra ne 78 263,30 Eur, o 37 743,58 Eur, todėl Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 20 d. sprendime už akių, apelianto įsitikinimu, neteisingai nustatė padarytos žalos dydį.
  4. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, inter alia atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, neturi teisinio ir (ar) faktinio pagrindo sutikti su atsakovo P. S. dėstoma pozicija.
  5. Kaip teisingai akcentavo pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje ir ko savo atskirajame skunde neginčija atsakovas, Vilniaus apygardos teismo sprendimu už akių priteistą žalos atlyginimą sudaro dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) skirtingais pagrindais kilusių žalų suma: 31 517,04 Eur žala dėl ilgalaikio ir trumpalaikio turto sumažėjimo, 13 757,44 Eur dėl per laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki bankroto bylos iškėlimo išaugusių skolų kreditoriams, 8 102,12 Eur dėl transporto priemonių neišsaugojimo, 28 254,40 Eur dėl nepagrįsto trumpalaikio turto (medžiagų) nurašymo ir 4 322,15 Eur dėl turto perdavimo su atsakovu artimais giminystės ryšiais susietiems asmenims. Taigi, akivaizdu, kad atsakovo atnaujintame bylos nagrinėjimo procese akcentuojama aplinkybė dėl neva kitokio UAB „Bikuvos“ prekybos reikalavimo dydžio, nei buvo patvirtintas bankroto byloje, yra susijusi tik su nedidele Vilniaus apygardos teismo sprendimu už akių priteistos žalos dalimi – konkrečiai su 13 757,44 Eur žalos, pasireiškusios kaip kreditorių reikalavimų padidėjimas dėl pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo neatlikimo laiku (skirtumas tarp kreditorių reikalavimų dydžio, buvusio 2009 m. sausio 1 d., ir patvirtintų įmonės bankroto byloje), suma. Todėl vien dėl šios priežasties atsakovo prašyme ir atskirajame skunde nurodytas reikalavimas atmesti visą ieškovės ieškinį, nepaisant to, kad atsakovas savo procesiniuose dokumentuose iš esmės neginčija kitų civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų, žalos fakto, priežastinio ryšio), o taip pat žalos, atsiradusios kitais pagrindais (ne dėl vėlavimo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo), dydžio, yra akivaizdžiai nepagrįstas.
  6. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo argumentais, kad specialisto išvadoje esantys teiginiai dėl ieškovės skolos kreditorei UAB „Bikuvos“ prekybai leidžia pagrįstai abejoti bankroto byloje patvirtinto UAB „Bikuvos“ prekyba finansinio reikalavimo dydžio teisingumu, taigi ir šioje byloje nustatyto žalos, dėl vėlavimo inicijuoti bankroto bylą, dydžio pagrįstumu. Priešingai nei interpretuoja prašyme atnaujinti procesą ir savo atskirajame skunde apeliantas, specialisto išvadoje nėra konstatuota, kad BUAB „Grysta“ skolos UAB „Bikuvos“ prekybai dydis jos finansinio reikalavimo bankroto byloje tvirtinimo metu sudarė tik 37 743,58 Eur, o ne 78 263,30 Eur, kaip kad buvo nustatyta Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartimi BUAB „Grysta“ bankroto byloje.
  7. Specialisto išvadoje specialistė K. L. nurodė, kad pagal tyrimui pateiktus UAB „Grysta“ dokumentus nustatyta, jog nuo 2008 m. vasario 6 d. iki 2008 m. rugsėjo 28 d. pradelsti įsipareigojimai UAB „Bikuvos“ prekybai sudarė 110 968 Lt ir pagal 2008 m. birželio 26 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą serija BIK Nr. 0191621 – 5 701,29 Lt delspinigiai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, jau iš pačios pirmiau nurodyto specialistės sakinio formuluotės, o taip pat ir visos specialisto išvados turinio, tyrimui pateiktų dokumentų aprašymo, akivaizdu, kad specialistė, pasisakydama pirmiau nurodytu aspektu, vertino tik tyrimui pateiktus dokumentus už tam tikrą konkretų laikotarpį (nuo 2008 m. vasario 6 d. iki 2008 m. rugsėjo 28 d.), kuris (laikotarpis) yra ankstesnis tiek už Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 28 d. įsakymą, kuriuo UAB „Bikuvos“ prekybai iš UAB „Grysta“ buvo priteista 229 856,11 Lt skola ir 3 036,96 Lt delspinigių bei 6 proc. metinės procesinės palūkanos, tiek už PVM sąskaitas faktūras (2008-11-12, 2008-12-08 ir 2008-12-12), nurodytas UAB „Bikuvos“ prekybos į bankroto bylą pateiktame finansiniame reikalavime, galiausiai, ir už datą, nuo kurios buvo skaičiuojamas kreditorių reikalavimų, atsakovui laiku neinicijavus bankroto bylos, padidėjimas. Be to, kaip visiškai pagrįstai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, specialistė vertino tik pradelstus įsipareigojimus bei konkrečią išrašytą, bet neapmokėtą sąskaitą dėl delspinigių, tačiau neskaičiavo pagal sutartį mokėtinų netesybų, palūkanų ir pan. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad specialisto išvadoje nurodyti teiginiai dėl UAB „Bikuvos“ prekybos reikalavimo dydžio iki 2008 m. rugsėjo 28 d., šiuo atveju nėra pakankami abejoti ir ginčyti jau įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu konstatuoto UAB „Grysta“ skolos kreditorei UAB „Bikuvos“ prekybai dydžio 2008 m. spalio 28 d. duomenimis, o taip pat šio teismo įsakymo ir vėlesnių PVM sąskaitų faktūrų pagrindu patvirtinto UAB „Bikuvos“ prekybos finansinio reikalavimo BUAB „Grysta“ bankroto byloje pagrįstumo, tuo labiau, kad Vilniaus apygardos teismui priimant 2008 m. spalio 28 d. įsakymą, kuriuo iš UAB „Grysta“ buvo priteista išieškoti 229 856,11 Lt skolos ir 3 036,96 Lt delspinigių, atsakovas P. S. dar buvo tiek įmonės akcininku, tiek direktoriumi, t. y. tuo metu dar turėjo prieigą prie visų įmonės dokumentų ir galėjo patikrinti įmonės įsiskolinimų dydžius, tačiau, būdamas informuotas apie teismo įsakymo priėmimą, jo nekviestionavo, be kita ko, neteikė argumentų, jog jo valdoma įmonė vykdė atsiskaitymus su UAB „Bikuvos“ prekyba ir skola šiai kreditorei turėtų būti mažesnė.
  8. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat nesutinka su atsakovo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje neva pripažino, jog iš tikrųjų UAB „Bikuvos“ prekybos reikalavimo dydis yra mažesnis, ir todėl turėjo perskaičiuoti priteistos iš atsakovo žalos šioje byloje dydį. Priešingai nei interpretuoja nutarties motyvus apeliantas, pirmosios instancijos teismas, atsakydamas į atsakovo akcentuojamą specialisto išvadoje nurodytą aplinkybę, kad UAB „Grysta“ laikotarpiu nuo 2008 m. rugsėjo mėnesio iki 2009 m. balandžio mėnesio vykdė atsiskaitymą su UAB „Bikuvos“ prekyba, tačiau bandomo 2009 m. rugsėjo 30 d. balanso duomenimis, įsiskolinimas šiai kreditorei liko nepakitęs (nesumažintas), išaiškino atsakovui, kad 2013 m. spalio 17 d. UAB „Bikuvos“ prekyba bankroto administratoriui pateikė finansinį reikalavimą tik dėl 195 761,28 Lt skolos pagal minėtą teismo 2008 m. spalio 28 d. įsakymą ir 13 651,76 Lt pagal 2008-11-12, 2008-12-08 ir 2008-12-12 sąskaitas faktūras, kai, remiantis specialisto išvadoje esančiais duomenimis, minėtame bandomajame 2009 m. rugsėjo 30 d. balanse pastarosios kreditorės reikalavimas sudarė net 242 455 Lt, t. y. didesnę sumą. Savo ruožtu 60 814,56 Lt bankroto byloje UAB „Bikuvos“ prekybos pareikšto reikalavimo sumos sudarė pagal Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 28 d. teismo įsakymą iki 2013 m. rugsėjo 23 d. apskaičiuotos 6 proc. metinės procesinės palūkanos.
  9. Kitaip tariant, kaip pagrįstai nurodė ieškovės bankroto administratorius ir pažymėjo nutartyje pirmosios instancijos teismas, UAB „Grysta“ vykdant atsiskaitymus, pagrindinės skolos suma kreditorei UAB „Bikuvos“ prekybai sumažėjo, tačiau bendras šios kreditorės finansinio reikalavimo bankroto byloje dydis yra didesnis, nes bėgant laikui kaupėsi pagal dar 2008 m. priimtą teismo įsakymą apskaičiuojamų procesinių palūkanų suma, kurios dydžio apeliantas P. S. bankroto byloje neginčijo, nors tiek paties atsakovo P. S. 23 679,42 Lt reikalavimas, tiek UAB „Bikuvos“ prekybos 270 227,60 Lt reikalavimas buvo patvirtintas ta pačia Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-4758-823/2013, ir P. S., kaip vienas iš įmonės kreditorių, remiantis tuo metu aktualios redakcijos Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 26 straipsnio 6 dalimi, turėjo galimybę šį patvirtintą kreditorės UAB „Bikuvos“ prekybos reikalavimą ginčyti, tačiau, kaip minėta, to nedarė. Pastebėtina, kad apelianto atskirajame skunde akcentuojamos aplinkybės, jog jis tuo metu nebeturėjo įmonės dokumentų ir negalėjo jų pareikalauti iš bankroto administratoriaus, teisėjų kolegijos vertinimu, niekaip netrukdė apeliantui ginčyti bent jau patvirtinto reikalavimo dalies, susijusios su procesinių palūkanų pagal teismo įsakymą apskaičiavimu, ir dar bankroto byloje reikalauti jų apskaičiavimą pagrindžiančių dokumentų, todėl visiškai nepagrįsti atsakovo atskirojo skundo argumentai, kad nagrinėdami bylą dėl žalos iš atsakovo priteisimo ir nustatinėdami žalos, padarytos laiku nesikreipus į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, dydį, teismai turėjo pervertinti jau įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu patvirtinto vienos iš įmonės kreditorių reikalavimo dydį, reikalauti pirminių šį reikalavimą bei procesinių palūkanų apskaičiavimą pagrindžiančių dokumentų bei juos iš naujo nagrinėti.
  10. Remdamasi pirmiau nurodytomis teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija priėjo išvadą, kad P. S. atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atmestas prašymas dėl naujo sprendimo priėmimo atnaujintoje byloje, todėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-3459-232/2017 paliktina nepakeista.

13Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Ieškovė BUAB „Grysta“ pateikė prašymą priteisti jai iš atsakovo P. S. 100 Eur išlaidų, patirtų advokato pagalbai, rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą, apmokėti. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės pateiktus bylinėjimosi išlaidų faktą bei dydį pagrindžiančius įrodymus ir vadovaudamasi CPK 93, 98 straipsniais bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (aktualios redakcijos) 8.16 punktu priteisia ieškovei iš atsakovo 100 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

14Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

15Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

16Priteisti bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Grysta“ (juridinio asmens kodas 155571031) iš atsakovo P. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 100 Eur (vieną šimtą eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Proceso dalyviai
Ryšiai