Byla A-444-876-13
Dėl administracinių aktų panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio, Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė)

2rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens A. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos Kauno apygardos prokuratūros prokurorės prašymą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. S. dėl administracinių aktų panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėja Kauno apygardos prokuratūros prokurorė (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą ir prašė: 1) panaikinti Kauno apskrities viršininko 2004 m. rugsėjo 8 d. įsakymo Nr. 02-05-7371 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atkūrimo (Kauno r.) dalį dėl nuosavybės teisių atkūrimo A. S. į 0,98 ha žemės sklypą Nr. ( - ) (kadastrinis Nr. ( - )“, 2) panaikinti Kauno apskrities viršininko 2004 m. rugsėjo 8 d. sprendimą Nr. 52/18429 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje A. S. dalyje dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 0,98 ha žemės sklypą Nr. ( - )“.

6Paaiškino, kad 2004 m. rugsėjo 8 d. Kauno apskrities viršininko sprendimu Nr. 52/18429 ir įsakymu Nr. 02-05-7971 A. S. natūra buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko J. J. turėtą žemę. Atkurta nuosavybė į 5,54 ha žemės, suteikiant 4 sklypus žemės ūkio ir kitai paskirčiai Kauno r., ( - ) k., tarp jų 0.98 ha ploto žemės sklypas Nr. ( - ) (kadastrinis Nr. duomenys neskelbtini)). Sklypo paskirtis – žemės ūkio, eksplikacija: 0,05 ha - žemės ūkio naudmenų, 0,35 ha - miško, 0,58 ha - medžių ir krūmų želdinių. Iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų matyti, jog žemės sklypo kadastrinis Nr. ( - ), kurio bendras plotas yra 0,98 ha, dalis – 0,92 ha yra ir nuosavybės teisių atkūrimo metu buvo miško žemė. A. S. nuosavybės teisių atkūrimo metu sklypo eksplikacijoje buvo neteisingai nurodytos žemės sklypo Nr. ( - ) naudmenos, t.y. beveik visas 0,58 ha plotas, eksplikacijoje nurodytas kaip užimtas medžių ir krūmų želdiniais, pagal 2002-ųjų metų miškų inventorizacijos duomenis buvo miško žemė. Taigi, šio sklypo žemės naudojimo paskirtis atkuriant nuosavybės teises buvo nustatyta pažeidžiant Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 25 straipsnio 1 dalį ir tuo metu galiojusio Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties nustatymo ir prašymų leisti pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį padavimo, nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073 (toliau – ir Tvarka) 3 punkto nuostatas. Vadovaujantis Žemės įstatymo 26 straipsnio 1 dalimi ir Tvarkos 4 punkto nuostatomis, taip pat remiantis 2002-ųjų metų miškų inventorizacijos duomenimis žemės sklypui Nr. ( - ) (kadastrinis Nr. ( - )) turėjo būti nustatyta miškų ūkio paskirtis. Kauno rajono žemėtvarkos skyrius 2009 m. gruodžio 8 d. raštu Nr.S6-3437 kreipėsi į sklypo savininką A. S. su pasiūlymu geranoriškai inicijuoti žemės sklypo paskirties patikslinimą. Tačiau A. S. atsisakė keisti žemės sklypui nustatytos žemės naudojimo paskirties iš žemės ūkio į miškų ūkio. Neteisingai nustačius žemės sklypo paskirtį ir nenustačius miškų ūkio paskirties žemės sklypų apribojimų atsiranda galimybė miško išteklius naudoti be specialių apribojimų, kyla grėsmė, kad sklypo savininkas iškirs miško plotus. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2009 m. birželio 22 d. nutarime pažymėjo, kad miškai yra ypatingi nuosavybės teisės objektai. Miškų racionalus naudojimas ir apsauga yra Konstitucijos ginamas viešasis interesas.

7Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba, NŽT) su prašymu sutiko, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad pareiškėjo pateikti motyvai ir argumentai visiškai atitinka Nacionalinės žemės tarnybos poziciją šioje byloje.

8Trečiasis suinteresuotas asmuo A. S. atsiliepime į skundą (I t., b. l. 170–172) su prašymu nesutiko, prašė jį atmesti.

9Paaiškino, jog 2004 m. rugsėjo 8 d. Kauno apskrities viršininko sprendimu Nr. 52/18429 ir tos pačios dienos įsakymu Nr. 02-05-7971 jam natūra buvo atkurtos nuosavybės į J. J. turėtą žemę. Sklypo paskirtis – žemės ūkio, eksplikacija: 0,05 ha – žemės ūkio naudmenų, 0,35 ha - miško, 0,58 ha - medžių ir krūmų želdinių. Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus 2009 m. gruodžio 8 d. raštu Nr. S6-3437 buvo informuotas, jog Nacionalinė žemės tarnyba nustatė, kad atkuriant jam nuosavybės teises į 0,98 ha dydžio sklypą Nr. ( - ) yra neteisingai nustatyta pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis bei pasiūlė ją tikslinti. 2009 m. gruodžio 24 d. Kauno raj. žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą nekeisti žemės sklypo (unikalus Nr. ( - ), žemės sklypo kadastrinis Nr. ( - ) ( - ) g., žemėtvarkos projekte Nr. ( - )) esančiame ( - ). Kauno raj. (toliau – ir žemės sklypas) nustatytos pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties iš žemės ūkio į miškų ūkio. Jau 2009 metų lapkričio mėnesį Kauno apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Kaune rajono žemėtvarkos skyrius žinojo, kad A. S. galimai nuosavybės teise priklausančiam 0,98 ha dydžio sklypui Nr. ( - ) yra neteisingai nustatyta pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, todėl nesutikus su žemės paskirties pakeitimu, dar 2009 metais Nacionalinė žemės tarnyba galėjo kreiptis į teismą dėl žemės paskirties pakeitimo, tačiau to nepadarė. Tai patvirtina 2009 m. lapkričio 23 d. Nacionalinės žemės tarnybos raštas Nr. 3B-(7.5)-K-671/2-1163. Tuo pačiu 2009 m. lapkričio 23 d raštu Kauno apskrities viršininkė buvo informuota, jog A. S. nesutikus pakeisti pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties reikia kreiptis į prokuratūrą dėl priimtų sprendimų panaikinimo. Į prokuratūrą nesikreipė, todėl jis manė, kad žemės paskirtis nebus pakeista. Nurodo, kad prašymui paduoti yra praleistas įstatyme numatytas vieno mėnesio terminas, kurio atnaujinti pareiškėja neprašo, todėl skundą teismas turėjo atsisakyti priimti. Pareiškėja neprašo atnaujinti praleisto termino, todėl administracinė byla nutrauktina. Ginčo sklype 0,35 ha miško plotas nustatytas pagal tuo metu galiojusią taksaciją. Kitų žemės naudmenų plotas ginčo žemės sklype yra 0,63 ha. Žemės sklypas buvo suformuotas buvusio Lietuvos žemės ūkio akademijos mokamojo ūkio teritorijoje. 2004 m. rugsėjo 8 d. Kauno apskrities viršininko sprendimas Nr. 52/18429 dalyje dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 0,98 ha žemės sklypą Nr. ( - ) priimtas pagal tuo metu galiojusius teisės aktus ir sklypo paskirtis nustatyta pagal tuo metu galiojusią medynų taksaciją. Nurodė, kad nuosavybės teisės į ginčo sklypą jam buvo atkurtos dar 2004 metais. Nuo to laiko mokėjo mokesčius už žemę, rūpinosi ja ir prižiūrėjo. Investavo į žemę, tokiu būdu įgijo teisėtus lūkesčius. Panaikinus skundžiamus administracinius aktus jo teisės ir teisėti interesai būtų pažeisti ir kiltų neproporcingos pasekmės.

10II.

11Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. lapkričio 28 d. sprendimu (II t., b. l. 58–62) prašymą tenkino. Panaikino Kauno apskrities viršininko 2004 m. rugsėjo 8 d. įsakymo Nr. 02-05-7371 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atkūrimo (Kauno r.) dalį dėl nuosavybės teisių atkūrimo A. S. į 0,98 ha žemės sklypą Nr. ( - ) (kadastrinis Nr. ( - ))“, panaikino Kauno apskrities viršininko 2004 m. rugsėjo 8 d. sprendimą Nr. 52/18429 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje A. S. dalyje dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 0,98 ha žemės sklypą Nr. ( - )“.

12Teismas pabrėžė, jog iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos (toliau – ir Valstybinė miškų tarnyba) pateiktų Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų matyti, jog žemės sklypo kadastrinis Nr. ( - ), kurio bendras plotas yra 0.98 ha, dalis - 0.92 ha yra ir nuosavybės teisių atkūrimo metu buvo miško žemė A. S. nuosavybės teisių atkūrimo metu sklypo eksplikacijoje buvo neteisingai nurodytos žemės sklypo Nr. ( - ) naudmenos.

13Nurodė, kad miško žemės apibrėžimas – pateiktas Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (toliau – ir Miškų įstatymas) 2 straipsnio 3 dalyje. Darė išvadą, kad vadovaujantis Žemės įstatymo 26 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr.1073 patvirtintos Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties nustatymo ir prašymų leisti pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį padavimo, nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo tvarkos 4 punkto nuostatomis, taip pat remiantis 2002-ųjų metų miškų inventorizacijos duomenimis žemės sklypui Nr. ( - ) (kadastrinis Nr. ( - )) turėjo būti nustatyta miškų ūkio paskirtis.

14Pabrėžė, kad sutinkamai su Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ir Žemės reformos įstatymas) 18 straipsnio 9 punkto nuostatomis, Kauno rajono žemėtvarkos skyrius 2009 m. gruodžio 8 d. raštu Nr. S6-3437 kreipėsi į sklypo savininką A. S. su pasiūlymu geranoriškai inicijuoti žemės sklypo paskirties patikslinimą, tačiau jis sklypo paskirtį keisti atsisakė savo poziciją išdėstydamas 2009 m. gruodžio 24 d. prašyme nekeisti žemės sklypui nustatytos žemės naudojimo paskirties iš žemės ūkio į miškų ūkio.

15Akcentavo, kad neteisingai nustačius žemės sklypo paskirtį ir nenustačius miškų ūkio paskirties žemės sklypų apribojimų atsiranda galimybė miško išteklius naudoti be specialių apribojimų, kyla grėsmė, kad sklypo savininkas iškirs miško plotus.

16Nurodė, kad Konstitucinis Teismas 2009 m. birželio 22 d. nutarime pažymėjo, kad miškai yra ypatingi nuosavybės teisės objektai. Miškų racionalus naudojimas ir apsauga yra Konstitucijos ginamas viešasis interesas.

17Atsakydamas į trečiojo suinteresuoto asmens argumentą dėl praleisto termino, pabrėžė, jog Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus 2011 m. gruodžio 29 d. prašymas Nr. 7SD-3169 „Dėl viešojo intereso gynimo“ kartu su papildomais dokumentais (žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktas, žemės sklypo planas, žemės sklypo kadastro duomenys, įsakymas ir sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir t.t.) Kauno apygardos prokuratūroje gautas 2012 m. sausio 3 d. (b. l. 9–11, t.1). Prokuroras į teismą kreipėsi 2012 m. sausio 30 d., taigi nepraleidęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino.

18III.

19Trečiasis suinteresuotas asmuo – A. S. pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 65–70), kuriame prašo panaikinti 2012 m. lapkričio 28 d. Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. 1-569-402/2012, ir priimti naują sprendimą - pareiškėjos Kauno apygardos prokuratūros prokurorės prašymą atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

20Teigia, kad teismas nevertino, jog Kauno apygardos prokuratūra viešąjį interesą gynė netinkamai. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėja neginčijo teisės atkurti nuosavybę į ginčo žemę, nei galimybės atkurti nuosavybės teisių į ginčo žemę pagal galiojančias įstatymo nuostatas. Pagal prokurorės aiškinimą ir skundą, šioje byloje administracinius aktus prokuratūra siekė panaikinti tik dėl to, kad neteisingai nustatyta žemės paskirtis, nurodant, kad vėliau pakeitus žemės paskirtį į miško paskirtį, bus galima atkurti nuosavybės teises. Teigia, kad iš prokuratūros skundo analizės akivaizdu, kad prokuratūra siekė nuginčyti tik ginčo žemės paskirtį, kas turėjo būti daroma ginčijant žemės paskirtį, t. y. įrašą valstybės įmonėje (toliau – ir VĮ) Registrų centre. Tačiau nepaisant to, teismas nepagrįstai panaikino ginčijamus administracinius aktus tik dėl neteisingos žemės paskirties nustatymo. Tokiu būdu Kauno apygardos administracinis teismas pažeidė ABTĮ 89 straipsnio nuostatas, nenurodydamas kokiu teisiniu pagrindu yra panaikinami administraciniai aktai. Ginčijami sprendimai buvo priimti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) pagrindu, tačiau teismas nenurodė kuris šio įstatymo straipsnis buvo pažeistas. Pabrėžia, kad šiuo atveju nebuvo atsikirsta į trečiojo asmens argumentus ir jie neanalizuoti.

21Mano, kad Kauno apygardos administracinis teismas neteisingai nustatė ir viešojo intereso pažeidimus.

22Nesutinka su teismo argumentais, kad neteisingai nustačius žemės sklypo paskirtį ir nenustačius miškų ūkio paskirties žemės sklypų apribojimų atsiranda galimybė miško išteklius naudoti be specialių apribojimų, kylą grėsmė, kad sklypo savininkas iškirs miško plotus, kadangi mano, jog žemės paskirties klausimas galėjo būti sprendžiamas ginčijant įrašą dėl žemės paskirties pakeitimo, be to Nekilnojamojo turto registro pažymėjime 0,98 ha žemės plotui, unikalus Nr. 4400-0403-0900, yra nustatyti specialios naudojimo sąlygos, tame tarpe ir miško naudojimo apribojimai, bei saugotini medžių ir krūmų želdiniai, augantys ne miško žemėje (Nekilnojamojo turto kadastro ir Registro bylos 14,15 lapai).

23Teigia, kad teismas priimdamas ginčijamą sprendimą pažeidė įrodymų vertinimo taisykles: dalį įrodymų vertino netinkamai, dėl dalies įrodymų teismas nepasisakė, todėl neteisingai nustatė, kad A. S. nuosavybės teisių atkūrimo metu buvo neteisingai nurodytos žemės sklypo Nr. ( - ) naudmenos, nes beveik visas 0,58 ha plotas, nurodytas kaip užimtas medžių ir krūmų želdiniais, buvo miško žemė. Mano, kad Nacionalinės žemės tarnybos raštai, kuriais rėmėsi teismas, negali būti laikomi tinkamu įrodymu, paneigiančiu VĮ Registrų centro įrašus ir kitus oficialius nenuginčytus šioje byloje dokumentus.

24Pabrėžia, kad teismas nevertino Kauno apskrities viršininko administracijos 2009 m. gruodžio 30 d. rašto Nr. 4-2696 (I t. b. l. 17), kuriame nurodyta, jog ginčo sklypas buvo suformuotas buvusio Lietuvos žemės ūkio akademijos mokomojo ūkio teritorijoje, kad kreiptis į prokuratūrą dėl priimto sprendimo panaikinimo netikslinga, nes sprendimas priimtas pagal tuo metu galiojusius teisės aktus ir sklypo paskirtis nustatyta pagal tuo metu galiojusią medynų taksaciją. Pasirinktinai patikrinus kitus šioje vietoje esančius sklypus nustatyta, kad miško plotai apskaičiuoti pagal medynų taksacijos duomenis.

25Akcentuoja, jog teismas nevertino VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto parengtos žemės sklypo ( - ) kadastro duomenų bylos, (I t. b. l. 28–36), kurioje ir buvo nustatyta ginčo sklypo duomenys apie žemės naudmenų kiekybines charakteristikas ir vertes. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, nenuginčijus šių kadastrinių matavimų nebuvo galimybės ginčyti administracinių aktų, kuriais atkurta nuosavybės teisė.

26Nurodo, kad pareiškėjas neginčijo ir 2001 m. kovo 5 d. žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymų akto, kurio metu buvo pažymėtas, ženklintas ginčo žemės sklypas, jo metu surašyti esminiai duomenys, nors pagal kasacinio teismo formuojamą teisminę praktiką žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymų aktas yra vienas iš pagrindinių dokumentų kadastro duomenų bylose.

27Pabrėžia, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.262 straipsniu, įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka, tačiau teismas šioje byloje netyrė žemės sklypo kadastrinių matavimų teisingumo, atitikimo faktinei situacijai 2004 m.

28Nurodo, jog teismas visiškai nepasisakė ir dėl 2003 m. balandžio 15 d. Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr.02-05-2410 patvirtinto Noreikiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, kuriame ginčo žemė taip pat nėra pažymėta kaip miško žemė.

29Mano, jog teismas neteisingai vertino ir Valstybinės miškų tarnybos duomenis, iš kurių sprendė, kad 2004 metais ginčo sklypo žemės paskirtis buvo nustatyta neteisingai. Pabrėžė, jog Valstybinė miškų tarnyba pateikė tik 2012 m. sausio 19 d. pažymą iš kurios galima būtų spręsti, kad sklypo dalis priskirtina miško paskirčiai. Tačiau tokie duomenys yra patikslinti tik po miškų kadastro patikslinimo. Tuo tarpu ginčijami aktai yra priimti 2004 metais ir jokių patikimų įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti apie ginčo sklypo paskirtį 2004 metais nėra. Valstybinės miškotvarkos tarnybos raštas, kuriame nurodyta, kad dabartinis ginčo žemės sklype miškas buvo užfiksuotas ir pagal 1988 metų, bei 2002 inventorizacijos duomenis yra visiškai nepagrįstas ir neįrodytas. Šioms aplinkybėms įrodyti pateiktas taksoraštis, iš kurio matyti, kad kalbama apie 27 sklypą, kvartalo numeris 8, kurio plotas 5,2 ha, tačiau kurioje vietoje yra ginčo sklypas nepažymėta ir lieka neaišku. Be to, ginčo žemės sklypas pažymėtas netiksliai ir prieštarauja kadastrinių matavimų metu pažymėtam planui.

30Mano, jog teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas, nėra praleistas. Teigia, kad šiuo atveju vadovautinasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A438-2281/2011, 2011 m. spalio 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A146-3490/2011. Teigia, kad dar 2009 metų lapkričio mėnesį Kauno apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Kauno rajono žemėtvarkos skyrius žinojo, kad apeliantui galimai nuosavybės teise priklausantis 0,98 ha dydžio sklype Nr. ( - ) yra neteisingai nustatyta pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, todėl jam nesutikus su žemės paskirties pakeitimu, dar 2009 metais Nacionalinė žemės tarnyba galėjo kreiptis į teismą dėl žemės paskirties pakeitimo, tačiau to nepadarė. Mano, jog Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono žemėtvarkos skyrius nebuvo aktyvus įgyvendindamas savo teises, o jo elgesys neatitinka apdairaus ir rūpestingo elgesio standartų. Administracinių teismų formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad viešojo administravimo subjekto veiksmai turi sudaryti palankias sąlygas žmonėms realizuoti įstatymuose suteiktas teises ir pasiekti įstatymuose nustatytų tikslų, aplaidus viešojo subjekto pareigų atlikimas negali sukelti neigiamų pasekmių asmenų teisėms ir teisėtiems interesams, nes priešingu atveju asmenys netektų pasitikėjimo valstybės institucijoms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A261- 308/2010). Todėl mano, kad jog skundžiamų nutarimų vieno mėnesio apskundimo terminas praleistas, kurie atnaujinti pareiškėjas neprašo, todėl skundą teismas turėjo atsisakyti priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.).

31Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (II t. b. l. 75–78), kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais:

32Mano, kad Kauno apygardos prokuratūra viešąjį interesą gynė tinkamai. Pabrėžia, kad Nacionalinė žemės tarnyba ėmėsi priemonių viešojo intereso pažeidimui pašalinti, tačiau to padaryti administracine tvarka nepavykus, prokurorui atsirado pareiga apginti pažeistą viešąjį interesą.

33Nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad Kauno apygardos administracinis teismas neteisingai nustatė viešojo intereso pažeidimus, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

34Sutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų taikymu nagrinėjamoje byloje.

35Pareiškėja Kauno apygardos prokuratūros prokurorė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (II t., b. l. 81–85), kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, taip pat prijungti naujus įrodymus.

36Mano, kad apeliacinio skundo argumentai, jog prokuroro skundu buvo ginčijami žemės sklypo paskirtis, o ne administraciniai aktai, yra nepagrįsti. Pabrėžia, jog vadovaujantis Žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalimi, Tvarkos 1 punktu, žemės pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis yra nustatoma (taip pat ir keičiama) apskrities viršininko sprendimu. Ginčo atveju toks apskrities viršininko sprendimas ir yra ginčijami administraciniai aktai, tačiau šiuo atveju administraciniais aktais ne tik buvo nustatyta naujai suformuoto sklypo pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, bet ir atkurtos nuosavybės teisės į šį sklypą. Todėl visiškai pagrįstai būtent šiuos administracinius aktus prokuroras prašė panaikinti ir teismas, nustatęs, jog ginčijamais administraciniais aktais nustatant žemės pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, o šį pažeidimą pašalinti administracine tvarka pakeičiant sklypo pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, sklypo savininkas trečiasis suinteresuotas asmuo A. S. atsisakė, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą panaikinti neteisėtus administraciniu aktus dalyje dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypą kadastrinis Nr. ( - ).

37Pabrėžia, jog vadovaujantis Tvarkos 11 punktu, nesant sklypo savininko sutikimo ir prašymo, kitais būdais ar priemonėmis pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis negali būti keičiama. Todėl, ginčo atveju, sklypo savininkui atsisakius keisti paskirtį, nustatyto teisės aktų pažeidimo pašalinti nėra galimybės, todėl visiškai nepagrįstas yra apelianto teiginys, jog šiuo atveju turėjo būti ginčijami ne administraciniai aktai, o įrašas nekilnojamojo turto registre, taip pat žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas. Pabrėžia, jog Nekilnojamojo turto registre esantis įrašas apie žemės sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį visiškai atitinka administraciniuose aktuose, kurie yra šio įrašo pagrindas nurodytus duomenis. Nesant prieštaravimų ar neatitikimų tarp įrašo Nekilnojamojo turto registro duomenų ir dokumentų, kurių pagrindu šis įrašas padarytas, nėra jokio teisinio pagrindo ginčyti Nekilnojamojo turto registre. Nurodo, jog nors byloje yra duomenų, jog sklypo kadastriniai duomenys (konkrečiai sklypo eksplikacijoje nustatytos naudmenos) yra neteisingi, tačiau šioje byloje, kuri iškelta siekiant apginti viešąjį interesą kadastro duomenų ginčijimas nėra tinkama ir būtina priemonė viešajam interesui apginti, kadangi teisinius padarinius, pažeidusius viešąjį interesą sukėlė ne neteisingas kitų žemės sklypo kadastrinių duomenų nustatymas, o žemės sklypo pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties nustatymas.

38Nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus. Pabrėžia, jog vadovaujantis Miškų įstatymo 13 straipsniu, valstybinės miškų inventorizacijos apskaitos tikslas yra nustatyti miško išteklius, jų kokybę, teikti informaciją apie miškų gan ūkinę būklę. Remiantis valstybinės miškų inventorizacijos duomenimis, tvarkoma miškų apskaita, sudaromas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastras, apimantis visumą duomenų apie miškus, jų priklausomybę, miško išteklių kiekį bei kokybę ir ekonominę vertę. Pagal Lietuvos Respublikos Miškų valstybės kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 (toliau – ir Miškų kadastro nuostatai) 15 punktą, kadastro tvarkymo įstaiga yra Valstybinė miškų tarnyba. Taigi, Valstybinės miškų tarnybos pateikti duomenys yra oficialūs duomenys iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro ir jie laikytini neginčytinais rašytiniais įrodymais, patvirtinančiais faktą, jog nuosavybės teisių į ginčo sklypą atkūrimo metu, ginčo sklypas pateko ir dabar patenka į miško teritoriją, priskirtą VĮ Dubdavos eksperimentinei-mokomajai miškų urėdijai. Todėl teismas visiškai teisingai ir pagrįstai rėmėsi šiais dokumentais konstatuodamas jog sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypą kadastrinis Nr. ( - ) (priėmimo metu, šio sklypo, kurio bendras plotas yra 0,98 ha dalis- 0,92 ha buvo miško žemė nuosavybės teisių atkūrimo metu sklypo eksplikacijoje buvo neteisingai nurodytos žemės naudmenos. Pabrėžia, kad teismas apelianto nurodytais Nacionalinės žemės tarnybos raštais teismo sprendimo negrindžia, jie yra minimi tik kaip faktinės aplinkybės. Taigi mano, kad teismas įvertinęs visą bylos medžiagą, savo sprendimą grindė tinkamais neginčytinais įrodymais ir padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, jog nuosavybės teisių atkūrimo metu ginčo sklypo dalis - 0,92 ha buvo miško žemė, ir kad priimant sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo šiam sklypui buvo neteisingai nustatyta pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis.

39Nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad viešasis interesas nebuvo pažeistas, kadangi iš Nekilnojamojo turto registro pažymėjimo matyti, jog sklypui yra nustatytos specialios naudojimo sąlygos, tame tarpe ir miško naudojimo apribojimai. Pabrėžia, kad atitinkami apribojimai yra taikomi atitinkamai sklypo daliai - miško naudojimo apribojimai 0,3500 ha, 0,5800 ha kitos žemės plotams - saugotini medžių ir krūmų želdiniai, augantys ne miško žemėje. teismas visiškai pagrįstai nusprendė, jog neteisingai nustačius žemės sklypo paskirtį ir tokiu būdu nepritaikius miško naudojimo apribojimų visai miško žemei - 0.92 ha, kilo reali grėsmė, jog miškas gali būti iškirstas, t.y., atsiranda galimybė neracionaliam ir neteisėtam miškų išteklių naudojimui, o miškų racionalus naudojimas ir apsauga yra Konstitucijos ginamas viešasis interesas.

40Nesutinka su apeliacinio skundo motyvu, jog teismas neteisingai aiškino ir taikė ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį ir nepagrįstai laikė, jog terminas nėra praleistas.

41Teisėjų kolegija

konstatuoja:

42IV.

43Kreipdamasis į Kauno apygardos administracinį teismą asmuo, gindamas viešąjį interesą prašė (t. 1 b. l. 6-8) iš dalies panaikinti administracinius aktus (kitoje pastraipoje minimus įsakymą ir sprendimą), kurių pagrindu trečiajam suinteresuotam asmeniui atkurta nuosavybė.

44Nuosavybė trečiajam suinteresuotam asmeniui (apeliantui) A. S. atkurta 2004 metų rugsėjo 8 d. Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-05-7371 (t.1, b. l. 21-23); jam tą pačią dieną išduotas sprendimas Nr. 52/18429 (t., b. l. 24) atkurti nuosavybės teises į 5,54 ha žemės (5,19 ha žemės ir 0,35 ha miško). Įsakymo priede (t. 1, b. l. 23) didžiajai daliai atkurtos nuosavybės suteikta žemės ūkio tikslinė naudojimo paskirtis.

45Byloje nėra ginčo dėl to ar apeliantas turėjo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, taip pat ar turėjo teisę atkurti nuosavybę toje kadastrinėje vietovėje, kurioje ji buvo atkurta. Nėra ginčo ir dėl atkurto žemės ploto (5,54 ha).

46Ginčas kyla dėl žemės sklypo Nr. ( - ) (0,98 ha) dalies (0,63 ha, iš kurios įsakymo Nr. 02-05-7371 prieduose 0,58 ha įvardijama „medžių ir krūmų želdinių“ bei 0,005 „žemės ūkio naudmenų“), į kurią 2004 metų rugsėjo 8 d. apeliantui atkurta nuosavybė, pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties.

47Apelianto nuomone, administraciniuose aktuose, kurių pagrindu jam atkurta nuosavybė į ginčo žemės plotą tikslinė žemės paskirtis nurodyta teisingai. Asmens ginančio viešąjį interesą prašyme panaikinti dalį administracinių aktų bei atsiliepime į apeliacinį skundą teigiama, kad žemės sklypo Nr. ( - ) dalies (0,58 ha) pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis turėtų būti įvardinta kaip miško plotas. Tokios pat nuomonės laikosi ir Nacionalinė žemės tarnyba.

48Teisėjų kolegija sutinka, taip nurodoma ir asmens ginančio viešąjį interesą atsiliepime į apeliacinį skundą, kad vadovaujantis Žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalimi, Tvarkos 1 punktu, žemės pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis yra nustatoma (taip pat ir keičiama) apskrities viršininko sprendimu.

49Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, asmuo ginantis šioje byloje viešąjį interesą klaidingai mano, kad kilus ginčui dėl pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties būtina ginčyti administracinius aktus dėl nuosavybės teisių trečiajam susiinteresuotam asmeniui (apeliantui) atkūrimo. Pirmiau minėta, kad byloje nėra ginčo dėl to ar apeliantas turėjo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, taip pat ar turėjo teisę atkurti nuosavybę toje kadastrinėje vietovėje, kurioje ji buvo atkurta. Nėra ginčo ir dėl atkurto žemės ploto (5,54 ha). Taip pat byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad, jei žemės sklypo Nr. ( - ) 0,58 ha žemės ploto dalies tikslinė paskirtis būtų nurodoma „miško“, trečiajam suinteresuotam asmeniui (apeliantui) į šią dalį žemės ploto negalėtų būti atkurta nuosavybė. Kitaip tariant, nepaisant to, kokia pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis 2004 metais buvo nurodyta ginčijamuose administraciniuose aktuose, tai nesudarė kliūčių trečiajam suinteresuotam asmeniui (apeliantui) atkurti nuosavybę į visą žemės plotą (5, 54 ha).

50Pirmosios instancijos teismo 2012 metų lapkričio 28 d. sprendimu iš esmės pritarta asmens, ginančio viešąjį interesą šioje byloje pasirinktam teisių gynybos būdui. Šiuo aspektu, teisėjų kolegijos nuomone, teismo sprendimas yra neadekvatus esamai situacijai, o dalies ginčijamų administracinių aktų, priimtų 2004 metais, kurių pagrindu trečiajam suinteresuotam asmeniui (apeliantui) atkurta nuosavybės teisė naikinimas pripažintinas neproporcingu. Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu pripažino negaliojančius dalį administracinių aktų, kuriais apeliantui buvo atkurta nuosavybė į 0,98 ha žemės plotą. Tokį teismo sprendimą galima būtų pripažinti pagrįstu bei proporcingu tokiu atveju, jei apeliantas (1) neturėtų teisės į minėtą 0,98 ha žemės plotą; (2) nuosavybė į minėtą 0,98 ha žemės plotas negalėtų būti atkurta dėl teisės aktuose numatytų ribojimų. Tačiau, minėta, byloje nėra jokių duomenų, kad žemės pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties veiksnys šioje byloje, kurioje iš esmės siekiama atimti dalį fizinio (apelianto) asmens nuosavybės, lemtų trečiojo suinteresuoto asmens (apelianto) atkurtos nuosavybės į 5,54 ha apimtį.

51Kita vertus, teisėjų kolegija sutinka, kad įrašai apie pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį turi būti tikslūs bei atitikti nuosavybės teisių atkūrimo metu buvusią padėtį. Negalima tokia situacija, kad miško paskirties žemė būtų naudojama kaip žemės ūkio paskirties žemė, nesilaikant atitinkamų teisės aktuose nustatytų ribojimų.

52Ginčo šalys, minėta, skirtingai vertina sklypo Nr. ( - ) dalies (0,63 ha) pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Teisėjų kolegija nesutinka su asmens pateikusio Kauno apygardos administraciniam teismui prašymą ginant viešąjį interesą nuomone, kad „nesant sklypo savininko sutikimo ir prašymo, kitais būdais ir priemonėmis pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis negali būti keičiama“ (t. 2, b. l. 82). Atsiliepime į apeliacinį skundą asmuo, kreipęsis į teismą ginant viešąjį interesą taip pat nurodo, kad „kadastro duomenų ginčijimas nėra tinkama ir būtina priemonė viešajam interesui apginti“ (t. 2, b .l. 83), kadangi teisinius padarinius, pažeidusius viešąjį interesą sukėlė ne neteisingas kitų žemės sklypo kadastrinių duomenų nustatymas, o žemės sklypo pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties nustatymas. Tokiu būdu netiesiogiai pripažįstama, kad galimi ir kiti būdai, siekiant ištaisyti (pašalinti) galimai esančius netikslumus (pažeidimus) nuosavybės atkūrimo procese apibrėžiant pagrindinės ginčo žemės sklypo (0,63 ha) tikslinę naudojimo paskirtį.

53Aplinkybė, kad sklypo savininkas trečiasis suinteresuotas asmuo A. S. nesutiko (t.1, b.l.19) pakeisti sklypo pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, nereiškia, kad nustačius netikslumus (pažeidimus) jie negali būti pakoreguoti (pašalinti) administracinėmis priemonėmis arba teismo keliu, nedarant invazijos, jei tai nėra neišvengiamai būtina, į teisėtu būtu susiformavusius nuosavybės teisinius santykius.

54Remdamasi pirmiau išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, pareiškėjo prašymas atmestinas ir priimtinas naujas sprendimas. Kiti apeliaciniam skunde išdėstyti argumentai tampa teisiškai nereikšmingi ir jų teisėjų kolegija nevertina.

55Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

56Kauno apygardos administracinio teismo 2012 metų lapkričio 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Kauno apygardos prokuratūros prokurorės 2012 metų sausio 26 d. prašymą dėl administracinių aktų dalies panaikinimo atmesti.

57Sprendimas neskundžiamas.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Pareiškėja Kauno apygardos prokuratūros prokurorė (toliau – ir... 6. Paaiškino, kad 2004 m. rugsėjo 8 d. Kauno apskrities viršininko sprendimu... 7. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio... 8. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. S. atsiliepime į skundą (I t., b. l.... 9. Paaiškino, jog 2004 m. rugsėjo 8 d. Kauno apskrities viršininko sprendimu... 10. II.... 11. Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. lapkričio 28 d. sprendimu (II... 12. Teismas pabrėžė, jog iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos... 13. Nurodė, kad miško žemės apibrėžimas – pateiktas Lietuvos Respublikos... 14. Pabrėžė, kad sutinkamai su Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo... 15. Akcentavo, kad neteisingai nustačius žemės sklypo paskirtį ir nenustačius... 16. Nurodė, kad Konstitucinis Teismas 2009 m. birželio 22 d. nutarime pažymėjo,... 17. Atsakydamas į trečiojo suinteresuoto asmens argumentą dėl praleisto... 18. III.... 19. Trečiasis suinteresuotas asmuo – A. S. pateikė apeliacinį skundą (II t.,... 20. Teigia, kad teismas nevertino, jog Kauno apygardos prokuratūra viešąjį... 21. Mano, kad Kauno apygardos administracinis teismas neteisingai nustatė ir... 22. Nesutinka su teismo argumentais, kad neteisingai nustačius žemės sklypo... 23. Teigia, kad teismas priimdamas ginčijamą sprendimą pažeidė įrodymų... 24. Pabrėžia, kad teismas nevertino Kauno apskrities viršininko administracijos... 25. Akcentuoja, jog teismas nevertino VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto... 26. Nurodo, kad pareiškėjas neginčijo ir 2001 m. kovo 5 d. žemės sklypų ribų... 27. Pabrėžia, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau... 28. Nurodo, jog teismas visiškai nepasisakė ir dėl 2003 m. balandžio 15 d.... 29. Mano, jog teismas neteisingai vertino ir Valstybinės miškų tarnybos... 30. Mano, jog teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog ABTĮ 33 straipsnio 1... 31. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba pateikė atsiliepimą į apeliacinį... 32. Mano, kad Kauno apygardos prokuratūra viešąjį interesą gynė tinkamai.... 33. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad Kauno apygardos administracinis... 34. Sutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje... 35. Pareiškėja Kauno apygardos prokuratūros prokurorė pateikė atsiliepimą į... 36. Mano, kad apeliacinio skundo argumentai, jog prokuroro skundu buvo ginčijami... 37. Pabrėžia, jog vadovaujantis Tvarkos 11 punktu, nesant sklypo savininko... 38. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas... 39. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad viešasis interesas nebuvo... 40. Nesutinka su apeliacinio skundo motyvu, jog teismas neteisingai aiškino ir... 41. Teisėjų kolegija... 42. IV.... 43. Kreipdamasis į Kauno apygardos administracinį teismą asmuo, gindamas... 44. Nuosavybė trečiajam suinteresuotam asmeniui (apeliantui) A. S. atkurta 2004... 45. Byloje nėra ginčo dėl to ar apeliantas turėjo teisę į nuosavybės teisių... 46. Ginčas kyla dėl žemės sklypo Nr. ( - ) (0,98 ha) dalies (0,63 ha, iš... 47. Apelianto nuomone, administraciniuose aktuose, kurių pagrindu jam atkurta... 48. Teisėjų kolegija sutinka, taip nurodoma ir asmens ginančio viešąjį... 49. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, asmuo ginantis šioje byloje viešąjį... 50. Pirmosios instancijos teismo 2012 metų lapkričio 28 d. sprendimu iš esmės... 51. Kita vertus, teisėjų kolegija sutinka, kad įrašai apie pagrindinę... 52. Ginčo šalys, minėta, skirtingai vertina sklypo Nr. ( - ) dalies (0,63 ha)... 53. Aplinkybė, kad sklypo savininkas trečiasis suinteresuotas asmuo A. S.... 54. Remdamasi pirmiau išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 55. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 56. Kauno apygardos administracinio teismo 2012 metų lapkričio 28 d. sprendimą... 57. Sprendimas neskundžiamas....