Byla 2A-2058-340/2016
Dėl skolos už suteiktas paslaugas priteisimo, trečiasis asmuo - Vilniaus miesto savivaldybė

1Vilniaus apygardos teismo teisėja Tatjana Žukauskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo UAB „Senamiesčio ūkis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. sprendimo dalies, kuria nuspręsta nepriteisti dalies UAB „Senamiesčio ūkis“ išlaidų už advokato pagalbą, civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Senamiesčio ūkis“ ieškinį dėl atsakovui V. R. dėl skolos už suteiktas paslaugas priteisimo, trečiasis asmuo - Vilniaus miesto savivaldybė,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo V. R. 201,46 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad ieškovas 2006-01-16 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-29, 2010-01-05 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-8, 2012-12-04 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo, 2012-12-28 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-2610 pagrindu teikia bendro naudojimo objektų administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas name, esančiame Paupio g. 4, Vilniuje. Atsakovas yra buto Nr. 3, esančio ( - ), priklausančio Vilniaus miesto savivaldybei, nuomininkas. Atsakovas už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas tinkamai nemokėjo, todėl nuo 2011 m. gegužės mėn. iki 2013 m. liepos mėn. susidarė 201,46 Eur įsiskolinimas ieškovui. Dėl nurodytų faktinių pagrindų ieškovas prašo patenkinti ieškinį.

4Atsakovas pateikė byloje atsiliepimą, kuriuo su pateiktu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovo ieškinys yra fiktyvus, nes ieškinyje nurodytų paslaugų ieškovas atsakovui neteikė, jokių paslaugų gavimo sutarties su ieškovu atsakovas nesudarė ir ieškinyje nurodomų paslaugų negavo. Nė vienas iš ieškovo techninės butų priežiūros darbuotojų ar kitų specialistų nebendravo su atsakovu, nesilankė jo nuomojamame bute ir nekalbėjo su juo, nerašė nė vieno akto apie jo nuomojamo buto būklę. Už namo, kuriame jis nuomoja butą, administravimą nėra paskirto atsakingo asmens, administratoriaus. Atsakovas pabrėžė, kad jis yra buto Paupio g. 4-3, Vilniuje, nuomininkas, o ne savininkas, todėl jam nėra suprantama, kodėl ieškovas už darbą, įdėtą į Vilniaus miesto savivaldybės turtą, ar Vilniaus miesto savivaldybei suteiktas paslaugas skolą reikalauja priteisti iš atsakovo. Jokios sutarties su Vilniaus miesto savivaldybe jis taip pat neturi. Atsakovas taip pat nurodė, kad jo butas nėra tinkamas gyventi – stogas kiauras, kanalizacija neveikia, bute nėra jokio šildymo, todėl plotas, kuriuo jis naudojasi, negali būti ir nėra gyvenamoji patalpa.

5Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė pateikė byloje atsiliepimą, kuriuo prašė ieškovo ieškinį tenkinti. Nurodė, kad butas, esantis ( - ), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. 2001 m. su T. F. buvo sudaryta Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartis Nr. 8, kurios pagrindu gyvenamosios patalpos, esančios ( - ), buvo suteiktos nuomininkei. Sutartimi nuomotojas įsipareigojo perduoti nuomininkei ir jo šeimos nariams neterminuotam naudojimui gyvenamąsias patalpas, o nuomininkė įsipareigojo mokėti buto nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius. Nuomininkė T. F. mirė 2006-10-02, po nuomininkės mirties bute gyvenamąją vietą deklaruoja ir gyvena atsakovas. Kadangi ginčo laikotarpiu butu ( - ), faktiškai naudojosi atsakovas, jam ir tenka pareiga mokėti šiuos mokesčius. Taip pat trečiasis asmuo nurodė, kad ieškovas prašo priteisti skolą ne tik už savo, kaip administratoriaus, teikiamas paslaugas, bet ir už kitų tiekėjų teikiamas paslaugas (šiukšlių išvežimą, skystų atliekų išvežimą). Šios išlaidos yra asmeninės su buto naudojimu susijusios išlaidos, todėl pareiga jas apmokėti apskritai negali būti kildinama iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82 str. 3 d. įtvirtintos butų ir kitų patalpų savininkų pareigos proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 29 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai - priteisė iš atsakovo V. R. ieškovo UAB „Senamiesčio ūkis“ naudai skolą – 201,46 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 80,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, kad atsakovas ginčo laikotarpiu nuo 2011 m. gegužės mėn. iki 2013 m. liepos mėn. buvo buto ( - ), naudotojas, jis jį naudojo nuomos pagrindu pagal faktiškai susiklosčiusius nuomos teisinius santykius. Konstavo, kad 2001-05-10 Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi Nr. 8, įvertinus tuo metu teisės aktuose įtvirtintas esmines butų fondo nuomininkų teises ir pareigas, būtent gyvenamųjų patalpų nuomininkas įsipareigojo apmokėti tiek gyvenamųjų patalpų eksploatavimo ir priežiūros išlaidas, tiek ir mokesčius už suteiktas komunalines paslaugas. Teismas nurodė, jog atsakovas pagrįstai reikalauja iš atsakovo priteisti taip pat nesumokėtus mokesčius už komunalines paslaugas – šiukšlių išvežimą, ginčo laikotarpiu nuo 2011 m. gegužės iki 2013 m. liepos mėn. (CK 6.213 str. 1 d.). Teismas pažymėjo, kad išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti yra priskiriamos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 88 str. 1 d. 6 p.), tačiau jos gali būti priteisiamos tik toje pačioje byloje, kurioje šalies buvo patirtos. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, jog 2014-09-03 tarp tų pačių šalių, tuo pačiu pagrindu buvo priimtas teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. L2-37298-808/2014, tačiau UAB „Senamiesčio ūkis“ nepašalinus nustatytų pareiškimo trūkumų, priimtas teismo įsakymas panaikintas, pareiškimas paliktas nenagrinėtas (CPK 179 str. 3 d.). Teismo teigimu, ieškovas dėl atsakovo V. R. nesumokėtos skolos kreipėsi į teismą visiškai nauju ieškiniu, kurio pagrindu pradėta ši civilinė byla. Kadangi UAB „Senamiesčio ūkis“ pateiktas pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo civilinėje byloje Nr. L2-37298-808/2014 ir vėlesnis kreipimasis į teismą ieškinio teisenos tvarka jau kitoje civilinėje byloje nėra tolimesnis ginčo sprendimo būdas nepavykus ginčo išspręsti CPK XXIII skyriuje numatyta tvarka, ieškovui iš atsakovo priteistinos tik šioje byloje ieškovo patirtos išlaidos už suteiktą teisinę pagalbą – 60,50 Eur.

8III. Apeliacinio skundo argumentai

9Apeliaciniu skundu ieškovas prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo už advokato pagalbą ir priteisti ieškovo patirtas išlaidas advokato pagalbai už pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo parengimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

101. Teikiant Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, buvo patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Šios išlaidos buvo patirtos siekiant prisiteisti tą pačią skolą iš to paties skolininko, tačiau, skolininkui procesinių dokumentų neįteikus, pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo buvo paliktas nenagrinėtas. Tokiu atveju Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nėra numatyta draudimo patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimo perkelti į ieškiniu pradėtą bylą, nes tai savo esme ir turiniu yra tapačios bylos, tik pradėtos kita procesine forma, einančia chronologiškai viena po kitos.

112. Negalimumas priteisti bylinėjimosi išlaidų už pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo vien dėl to, kad procesiniai dokumentai neįteikti atsakovui visose ieškovui žinomose atsakovo buvimo vietose, neatitiktų kreditoriaus kaip nukentėjusios šalies teisėtų interesų, teisingumo principo bei teisėtų lūkesčių atgauti iš skolininko patirtas išlaidas dėl mėginimo supaprastinta ir įstatymo nustatyta tvarka prisiteisti skolą. Vilniaus miesto apylinkės teismas, mažindamas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai šioje byloje, nukrypo nuo naujausios teismų suformuotos praktikos.

123. Reikalauta suma už advokato pagalbą buvo ne didesnė nei nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“. UAB „Senamiesčio ūkis“ advokatui už ieškinį sumokėjo 60,50 Eur, už pareiškimą išduoti teismo įsakymą – 52,57 Eur. Taigi nei vienu, nei kitu atveju nebuvo viršyti rekomenduojami priteistini maksimalūs užmokesčio dydžiai.

13IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai.

14Apeliacinis skundas tenkintinas.

15Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat ex officio patikrina, ar nėra absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

16Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl to, ar kreditorius, kuris kreipėsi į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo, tačiau jo pareiškimas teismo vėliau buvo paliktas nenagrinėtu nepavykus skolininkui įteikti procesinių dokumentų, turi teisę reikalauti advokato pagalbos, rengiant dokumentus dėl teismo įsakymo išdavimo, atlyginimo, kitoje civilinėje byloje, pradėtoje pagal to paties kreditoriaus ieškinį tam pačiam skolininkui.

17CPK XXIII skyriuje įtvirtinto supaprastinto proceso dėl teismo įsakymo išdavimo esmė – greitai ir su nedidelėmis kreditoriaus bei teismo sąnaudomis išspręsti situaciją, kai skolininkas negrąžina skolos kreditoriui ir iš esmės ginčo dėl skolos nėra. Galiojantis teisinis reglamentavimas leidžia teigti, kad įstatymų leidėjas skatina teisinių santykių dalyvius esant galimybei naudotis supaprastinta savo reikalavimų tenkinimo tvarka užuot iškart kreipusis į teismą su ieškiniu (CPK 434 straipsnis).

18Vienas iš teismo įsakymą apibūdinančių požymių yra specifinė šio procesinio sprendimo įsiteisėjimo tvarka. Teismo įsakymas įsiteisėja tik tuomet, kai šio teismo procesinio sprendimo patvirtinta kopija įstatymo nustatyta tvarka įteikiamas skolininkui ir šis per CPK 437 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą terminą nepareiškia prieštaravimų dėl kreditoriaus pareiškimo (CPK 436 straipsnio 7 dalis, 437 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktai, 438 straipsnis). Taigi, tinkamas teismo įsakymo patvirtintos kopijos įteikimas skolininkui, yra viena iš įstatyme numatytų būtinų sąlygų, kurioms esant šis teismo procesinis sprendimas įgyja res judicata galią. Jeigu priėmus teismo įsakymą paaiškėja, kad skolininko gyvenamoji (buveinės) ir darbo vietos yra nežinomos ir dėl to jam negalima įstatymo nustatyta tvarka įteikti teismo įsakymo ir kreditoriaus pareiškimo nuorašų bei teismo pranešimo, teismas nutartimi turi panaikinti teismo įsakymą ir kreditoriaus pareiškimą palikti nenagrinėtą (CPK 431 straipsnio 3 dalis). Dažniausiai tokiu atveju byla dėl teismo įsakymo išdavimo užbaigiama nepriėmus sprendimo dėl ginčo esmės ne dėl kreditoriaus kaltės, o dėl to, kad nesant galimybės skolininkui įteikti procesinių dokumentų (nepaisant visų protingų kreditoriaus pastangų) tampa neįmanomas supaprastinto proceso taikymas.

19Teismo įsakymo procesą reglamentuojančios CPK nuostatos nenumato specialių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių tais atvejais, kai kreditoriaus pareiškimas paliekamas nenagrinėtas dėl aptartų priežasčių. Pagal bendrąsias CPK nuostatas, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010). Apeliantas pagrįstai nurodo, kad kreditoriui sąžiningai pasinaudojus supaprastinto bylos nagrinėjimo institutu, su tuo susijusios bylinėjimosi išlaidos negali būti laikomos atsiradusiomis dėl kreditoriaus kaltės ir todėl iš kreditoriaus neturėtų būti atimta teisė į šių išlaidų atlyginimą. Kita vertus, tokios išlaidos byloje dėl teismo įsakymo išdavimo iš skolininko kreditoriui negali būti priteisiamos, kadangi dar nėra aišku, ar kreditoriaus pareikštas materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas ir jei taip, kokia apimtimi.

20CPK 439 straipsnis reglamentuoja procesinius padarinius tais atvejais, jei skolininkas pareiškia prieštaravimus dėl teismo įsakymo. Tokiu atveju, kreditoriui per įstatymo nustatytą terminą pareiškus ieškinį, byla dėl teismo įsakymo išdavimo transformuojasi į ieškinio teisenos procesą, t.y. ieškinio teisenos byla iš esmės yra bylos dėl teismo įsakymo išdavimo tąsa ir kreditorius, jo reikalavimui esant pagrįstam, įgyja teisę gauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškinio teisenos byloje. Tuo atveju, jei kreditorius per įstatymo nustatytą terminą ieškinio nepareiškia, jam išlieka teisė tokį ieškinį reikšti ateityje, tačiau bylinėjimosi išlaidos, susijusios su teismo įsakymo procesu, kreditoriui neatlyginamos (CPK 94 straipsnio 1 dalis, 434 straipsnio 3 dalis). Taigi, kreditoriaus teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą tokiu atveju įstatymo leidėjo siejama išimtinai su kreditoriaus procesiniu elgesiu. Kaip jau minėta, įstatymas nenumato, kaip turėtų būti sprendžiamas bylinėjimosi išlaidų (išskyrus žyminį mokestį) paskirstymas CPK 431 straipsnio 3 dayje numatytais atvejais, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad tokiu atveju dėl išlaidų atsiradimo nėra kreditoriaus kaltės, o šių išlaidų priteisimas ieškinio teisenos byloje yra vienintelė procesinė galimybė (byloje dėl teismo įsakymo, kaip jau minėta, tokios išlaidos kreditoriui negali būti priteistos), sutiktina su apelianto argumentu, kad bylinėjimosi išlaidos, susijusios su teismo įsakymo procesu, kreditoriui, kurio reikalavimas teismo visiškai ar iš dalies patenkintas, turėtų būti priteisiamos ieškinio teisenos byloje.

21Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atsisakyta priteisti ieškovui 52,57 Eur advokato pagalbos išlaidų už pareiškimo dėl teismo įsakymo parengimą priimta netinkamai taikant bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančias proceso teisės normas, todėl ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, ieškovui iš atsakovo priteistų bylinėjimosi išlaidų sumą padidinant iki 133,07 Eur.

22Vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

Nutarė

23Apeliacinį skundą tenkinti.

24Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. sprendimą pakeisti, nustatant, kad ieškovui UAB „Senamiesčio ūkis“, į.k. 121452134, iš atsakovo V. R., a. k. ( - ) priteistina bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 133,07 Eur.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo teisėja Tatjana Žukauskienė teismo posėdyje... 2. I. Ginčo esmė... 3. ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo V. R. 201,46... 4. Atsakovas pateikė byloje atsiliepimą, kuriuo su pateiktu ieškiniu nesutiko.... 5. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė pateikė byloje atsiliepimą,... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 29 d. sprendimu ieškinį... 8. III. Apeliacinio skundo argumentai... 9. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo... 10. 1. Teikiant Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl teismo... 11. 2. Negalimumas priteisti bylinėjimosi išlaidų už pareiškimą dėl teismo... 12. 3. Reikalauta suma už advokato pagalbą buvo ne didesnė nei nustatyta... 13. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai.... 14. Apeliacinis skundas tenkintinas.... 15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis... 16. Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl to, ar kreditorius, kuris kreipėsi... 17. CPK XXIII skyriuje įtvirtinto supaprastinto proceso dėl teismo įsakymo... 18. Vienas iš teismo įsakymą apibūdinančių požymių yra specifinė šio... 19. Teismo įsakymo procesą reglamentuojančios CPK nuostatos nenumato specialių... 20. CPK 439 straipsnis reglamentuoja procesinius padarinius tais atvejais, jei... 21. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas... 22. Vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas... 23. Apeliacinį skundą tenkinti.... 24. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. sprendimą pakeisti,...