Byla e2A-304-601/2019
Dėl leidimo vykdyti miškotvarkos darbus pagal parengtą miškotvarkos projektą be bendraturčių sutikimo, tretieji asmenys – O. B., L. P., R. J., L. S., E. J

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Tomo Romeikos,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių E. B. ir J. U. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2018 m. spalio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Irminda“ ieškinį atsakovėms J. U., E. B. dėl leidimo vykdyti miškotvarkos darbus pagal parengtą miškotvarkos projektą be bendraturčių sutikimo, tretieji asmenys – O. B., L. P., R. J., L. S., E. J..

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Irminda“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms J. U., E. B., prašydama leisti vykdyti miškotvarkos darbus pagal ieškovės UAB „Irminda“ parengtą miškotvarkos projektą 2018–2027 metams be bendraturčių (atsakovių) E. B. ir J. U. sutikimo.

82.

9Ieškovė nurodė, kad jai kartu su bendraturčiais O. B., L. P., R. J., L. S. ir E. J. bei atsakovėmis J. U. ir E. B. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 24,4500 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypas, esantis Varėnos rajono savivaldybės ( - ) seniūnijos ( - ) kaime, kurio kadastrinis Nr. ( - ) Rudnios k.v., unikalus Nr. ( - ). 2008 m. balandžio 24 d. sutartimi „Dėl žemės naudojimosi tvarkos“ bendraturčiai V. S., veikdamas savo vardu bei už bendraturtį A. S., J. U., E. B., T. B. ir J. P. nustatė naudojimosi minėtu žemės sklypu tvarką. Atsakovėms šiame sklype priklauso po 333/2445 šio žemės sklypo dalis, plane atitinkamai pažymėtas indeksais ( - ) ir ( - ), t. y. po 3,33 ha. 186/815 minėto miškų ūkio paskirties žemės sklypo dalis, t. y. 5,58 ha, ieškovė įsigijo 2014 m. sausio 23 d. pagal pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 290. Šis sklypas plane pažymėtas indeksu ( - ). Būdama minėto sklypo bendraturte, UAB „Irminda“ parengė 2018–2027 m. miškotvarkos projektą ir atsakovėms žodžiu pasiūlė jį pasirašyti. Tačiau atsakovės, susipažinusios su parengtu projektu, pasirašyti miškotvarkos projektą nesutiko, nenurodydamos savo nesutikimo motyvų. Tuomet ieškovė pateikė atsakovėms oficialius pasiūlymus, pridėdama po miškotvarkos projekto kopiją, prašydama raštu pateikti savo sutikimą pasirašyti projektą arba motyvuotą atsisakymą.

103.

11Atsakovės J. U. ir E. B. atsisakė pasirašyti miškotvarkos projektą motyvuodamos tuo, kad ieškovė turėtų inicijuoti sklypų atidalijimo iš bendrosios nuosavybės procedūras. Atsakovė J. U. mano, kad parengto projekto pagrindu atliekami miško kirtimo darbai pažeis jos, kaip daikto bendraturtės, interesus bei apribos jos galimybes naudoti jai nuosavybės teise priklausančią žemės sklypo dalį jai priimtiniausiu būdu. Be to, darbų pagal parengtą miškotvarkos projektą vykdymas apribos ne tik atsakovės galimybes disponuoti mediena, tačiau apsunkins ir disponavimą atsakovei priklausančia žemės sklypo dalimi bei sumažins tos dalies vertę.

124.

13Ieškovės įsitikinimu, atsakovių atsisakymų pasirašyti parengtą miškotvarkos projektą motyvai yra formalūs, grįsti nepagrįstomis baimėmis, jog pasirašius parengtą miškotvarkos projektą tariamai būtų pažeisti atsakovių interesai. Be to, akivaizdu, jog vykdyti miškotvarkos darbus didesniame sklype yra ekonomiškai racionaliau, o pasiūlymas paruošti dokumentus individualiai miško ploto nuosavybei įteisinti, miškotvarkos projektus ruošti individualiai ir darbus atlikti mažuose sklypuose yra ekonomiškai nepagrįstas. Todėl būtent siūlomas būdas atitinka ne tik ieškovės, tačiau ir kitų bendraturčių, įtrauktų į šią bylą trečiaisiais asmenimis, interesus. Pažymi, kad ieškovei kartu su suinteresuotaisiais asmenimis negalint naudotis žemės sklypu bei vykdyti jame miškotvarkos projekte numatytus darbus yra pažeidžiamos žemės sklypo bendraturčių teisės naudotis žemės sklypu, gauti iš jo ekonominę naudą bei vykdyti miško priežiūros ir atkūrimo darbus. Akivaizdu, kad pagal parengtą miškotvarkos projektą atliekami darbai atsakovėms neapsunkins naudojimosi žemės sklypu, disponavimu juo ir juo labiau nesumažins atsakovėms priklausančių dalių vertės.

145.

15Atsakovės J. U. ir E. B. atsiliepimu į ieškinį prašė teismo pareikštą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovių teigimu, ieškovė, parengdama miškotvarkos projektą visam žemės sklypui, pažeidžia Konstitucijoje įtvirtintą nuosavybės neliečiamumo principą, nes kirtimus atliks visame žemės sklype. Atsakovėms nėra aišku dėl kokių priežasčių miškotvarkos projekto ieškovė negali rengti savo nuosavybės teise valdomai daliai, kai yra nustatyta ir įregistruota viešame registre naudojimosi tvarka, t. y. nustatyta realioji dalis. Be to, atsakovėms ieškovė nekelia pasitikėjimo dėl veiklos sąžiningumo, kadangi praeityje jau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl pasikėsinimo padaryti vagystę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, nes ieškovė E. B. priklausančiame miške neteisėtai iškirto šimtamečius medžius. Atsakovės pastebi, kad ieškovė siekia patvirtinti miškotvarkos projektą, kuris suteiks jai teisę visame sklype atlikti kirtimus ir kitus miškotvarkos darbus, tačiau pačiame projekte nėra jokių duomenų, jog atsakovėms už iškirstą medieną bus atlyginta. Anot atsakovių, ieškovė nepagrindė, jog miškotvarkos projekte nurodytų darbų atlikimas yra būtinas ir besąlygiškai vykdomas, kad ji privalo šį projektą įgyvendinti, nes priešingai nukentėtų miško ekosistema ir pan., t. y. ieškinyje nėra nei vieno argumento, kad vadovaujantis teisės aktų nuostatomis miškotvarkos projektas turi būti vykdomas visam sklypui, o ne tik konkrečiai jo daliai, kurią valdo nuosavybės teise ieškovė. Atsakovių įsitikinimu, vienintelis miškotvarkos projekto ir vėliau atliekamų miškotvarkos darbų tikslas yra ieškovės pelno siekimas, todėl ieškiniu reikalaujamas leidimas pelno siekiančiai bendrovei atlikti miško tvarkymo darbus ir gauti iš to pelno, vertintinas kaip atsakovių nuosavybės nusavinimas.

166.

17Atsiliepime atsakovės taip pat nurodė, kad siekdamos taikiai išspręsti byloje kilusį ginčą, jos ketina rengti atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės projektą dėl ginčo sklypo performavimo į atskirus žemės sklypus, todėl siūlo ieškovei kartu su trečiaisiais asmenimis ieškovės pusėje pareikšti poziciją dėl žemės sklypo kadastrinių duomenų tikslinimo bei prisidėti prie atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės projekto rengimo. Jeigu ieškovė ir tretieji asmenys neketina prisidėti prie atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo projekto rengimo, tuomet žemės sklypą atsakovės ketina performuoti į tris naujus nekilnojamojo turto objektus, t. y. vieną atskirą nekilnojamojo turto objektą po atidalijimo nuosavybės teise valdytų atsakovė J. U., kitą – nekilnojamojo turto objektą po atidalijimo nuosavybės teise valdytų atsakovė E. B., o trečiąjį sklypą nekilnojamojo turto objektą po atidalijimo nuosavybės teise valdytų ieškovė bei kiti tretieji asmenys, esantys ieškovės pusėje – O. B., L. P., R. J., L. S. ir E. J..

187.

19Ieškovė UAB „Irminda“ dublike nurodė, kad su atsakovių pareikštu atsiliepimu į ieškinį bei jame nurodytomis aplinkybėmis nesutinka.

208.

21Atsakovės E. B. ir J. U. triplike prašo ieškovės ieškinio reikalavimų netenkinti.

22II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

239.

24Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmai 2018 m. spalio 17 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai ir leido vykdyti miškotvarkos darbus pagal ieškovės UAB „Irminda“ (įmonės kodas 300693568, buveinė Marcinkonių g.8-14, Varėna) parengtą miškotvarkos projektą 2018–2027 metams, žemės sklypui, miškų paskirties, esančiam Varėnos r. sav., ( - ) sen., ( - ) k., kurio unikalus numeris: ( - ), žemės sklypo kadastro numeris ir kadastro vietovės pavadinimas: ( - ) ( - ) k.v., be bendraturčių (atsakovių) E. B., kurios asmens kodas ( - ), ir J. U., kurios asmens kodas ( - ), sutikimo. Teismas taip pat priteisė: 1) iš atsakovės E. B., ieškovei UAB „Irminda“ trisdešimt septynis eurus penkiasdešimt centų (37,50 Eur) sumokėto žyminio mokesčio bei tris šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus penkiasdešimt centų (387,50 Eur) išlaidų už advokato teiktą pagalbą byloje; 2) iš atsakovės J. U. ieškovei UAB „Irminda“ trisdešimt septynis eurus penkiasdešimt centų (37,50 Eur) sumokėto žyminio mokesčio bei tris šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus penkiasdešimt centų (387,50 Eur) išlaidų už advokato teiktą pagalbą byloje; 3) iš atsakovės E. B. valstybės naudai penkis eurus devyniasdešimt penkis centus (5,95 Eur) išlaidų dėl procesinių dokumentų siuntimo; 4) iš atsakovės J. U. valstybės naudai penkis eurus devyniasdešimt penkis centus (5,95 Eur) išlaidų dėl procesinių dokumentų siuntimo.

2510.

26Teismas nurodė, kad ieškovė tinkamai atskleidė savo planą, kadangi bendraturčiams pateikė parengtą miškotvarkos projektą, kuriame yra aiškūs ieškovės ir bendraturčių galimi tikslai. Todėl jį ginčijant turi būti nurodytos konkrečios aplinkybės, o savo ruožtu nesutikimas turi būti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis pateikto pasiūlymo negatyvų poveikį kito bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams. Pažymi, kad pagal teisės aktų reikalavimus, projektas rengiamas visai miško valdai, neatsižvelgiant į bendraturčių skaičių, taip ir buvo pasielgta nagrinėjamu atveju. Teismas nustatė, kad parengtas vidinės miškotvarkos projektas atitinka tokių projektų rengimo taisyklių nuostatas, o nagrinėjamo miškotvarkos projekto dėl žemės sklypo ploto aplinkybės yra aiškios ir nekelia abejonių. Teismas atkreipė dėmesį, kad byloje kilęs ginčas tik dėl žemės sklypų, priklausančių atsakovėms (6,66 ha) ploto, kai tuo tarpu neginčija parengto miškotvarkos projekto ieškovė ir kiti bendraturčiai, valdantys 17,34 ha žemės sklypo plotą, t. y. daugiau kaip 2/3 bendro ploto.

2711.

28Teismas nepagrįstais laikė atsakovių argumentus, kad ieškovė siekia vykdyti kirtimus ir atsakovėms priklausančiose žemės sklypo dalyse. Nesant sudarytų sutarčių ar kitais pagrindais neįgaliojus ieškovės atlikti nurodomus darbus, ji tokios teisės neturi nei Lietuvos Respublikos miškų įstatymo, nei kitų teisės aktų nustatyta tvarka ir pagrindais. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovių nesutikimas su parengtu miškotvarkos projektu reiškia proporcingumo, teisinio apibrėžtumo ir pagarbos įgytoms teisėms principų pažeidimą, nes įstatymas nedraudžia įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis.

29III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

3012.

31Apeliaciniu skundu atsakovės E. B. ir J. U. Kauno apygardos teismo prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2018 m. spalio 17 d. sprendimą panaikinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:

3212.1.

33apeliantės nurodė, kad skundžiamas apylinkės teismo sprendimas yra sąlyginis ir priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 267 straipsnio reikalavimus, t. y. teismas iš esmės šalių ginčo neišsprendė, nesuprato ir neatskleidė bylos esmės ir tenkino ieškovės reikalavimą, kuris ateityje nėra žinoma ar gali būti įvykdytas. Atsakovių teigimu, teismas turėjo įvertinti, jog ieškovės reikalavimas leisti vykdyti miškotvarkos darbus pagal ieškovės UAB „Irminda“ parengtą miškotvarkos projektą yra teisiškai neįmanomas, kol nebus atlikti kiti veiksmai – projektas bus suderintas su Valstybine miškų tarnyba, patvirtintas, įregistruotas registre. Be to, sprendimo rezoliucinės dalies sakinys, nusakantis, jog ieškovei leista vykdyti miškotvarkos darbus pagal ieškovės UAB „Irminda“ parengtą miškotvarkos projektą taip pat yra realiai negalimas įvykdyti, nes UAB ,,Irminda“ jokio miškotvarkos projekto nėra parengusi, tokio įrodymo byloje nėra, ir neturi tam jokios teisės. Valstybinės miškų tarnybos Registruotų vidinės miškotvarkos projektų rengėjų sąraše ieškovė nėra nurodyta. Vertinant į bylą pateiktą projektą jo tituliniame lape nurodomas projekto autorius A. G., o projekto rengėjas UAB ,,Irminda“. Tačiau, anot apeliančių, byloje nėra įrodymų, jog A. G. yra šios įmonės darbuotojas, todėl darytina išvada, jog jis yra rengėjas, o ieškovė – užsakovė kartu su kitais bendraturčiais. Visgi, pagal teisės aktų reikalavimus, miško valdytojas ir miškotvarkos projekto rengėjas šiuo atveju negali būti tas pats asmuo (netgi darant prielaidą, jog A. G. gali dirbti ieškovės bendrovėje), nes miško valdytojai yra net 8 asmenys, dėl to darytina išvada, jog ieškovė UAB „Irminda“ projekto negalėjo rengti. Todėl ir dėl šios priežasties teismo sprendimas vykdyti darbus pagal neturinčio teisę rengti miškotvarkos projektą subjekto parengtą projektą negali būti vykdomas;

3412.2.

35teisės aktai kelia imperatyviai privalomą reikalavimą užsakovui sudaryti rangos sutartį su rangovu dėl projekto rengimo. Tačiau nagrinėjamoje byloje nėra jokio įrodymo, jog sklypo bendraturčiai užsakė projektą miško tvarkymui ar pavedė tai padaryti ieškovei. Tituliniame lape esantys dalies savininkų parašai liudija tik apie aplinkybę, jog jie susipažino su projektu, bet neįrodo, jog jie jį užsakė, ar pavedė tai atlikti ieškovei. Todėl be visų savininkų sudarytos sutarties su rangovu, vieno iš jų užsakymu ar pačios ieškovės pasirengtas projektas, yra tik jokios teisinės galios neturintis ir pasekmių negalintis sukelti dokumentas. Tuo tarpu apylinkės teismas projekto parengimą susiejęs ne su sutartimi, bet su pinigų mokėjimo aplinkybe, pritarė neteisėtai paruoštam projektui, akivaizdžiai neatitinkančiam imperatyvaus teisės aktų reikalavimo;

3612.3.

37apeliantės pabrėžia ir tai, kad apylinkės teismas peržengė kompetencijos ribas, kadangi leidimą darbams išduoda arba neišduoda Valstybinė miškų tarnyba, o šiam subjektui atsisakius leisti vykdyti miškotvarkos darbus pagal miškotvarkos projektą, jo veiksmai skundžiami administraciniam teismui. Be to, teismas nepaisė ir tokiems ginčams įstatymų leidėjo nustatytos privalomos ikiteisminės pažeistų teisų gynimo tvarkos;

3812.4.

39apylinkės teismas pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos ir bylą sprendė išimtinai atsižvelgęs į tik ieškovės argumentus, išeidamas už ginčo ribų bei jam įstatymu suteiktos diskrecijos. Atsakovių tvirtinimu, teismas neteisingai kvalifikavo ginčą, nustatęs, jog yra kilęs bendraturčių ginčas dėl sutikimo vykdyti miškotvarkos darbus pagal parengtą projektą, nors ginčas gali būti kilęs tik dėl sutikimo rengti miškotvarkos projektą nedavimo. Be to, vertindamas atsakovių nurodytą aplinkybę, jog projektas negali būti ruošiamas ir leidimas miškui kirsti negali būti išduotas, nes jų sklypo ribos nėra tiksliai išmatuotos, teismas sprendė, jog šis faktas nėra reikšmingas, nes projektas paruoštas pagal miškų kadastro ribas, galimas nukrypimas nuo sklypo ribų yra leistinumo ribose. Toks vertinimas neatitinka kasacinio teismo praktikos, kur išaiškinta, jog sklypo riba ir miško riba nėra tas pats, jog reikalingi aiškias ribas patvirtinantys įrodymai. Vertindamas atsakovių nurodytą aplinkybę, jog miško kirtimai negalimi, nes sklypas patenka į saugomą kraštovaizdžio draustinio teritoriją, teismas netinkamai įvertino Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos atsakymą, jog miško kirtimai galimi tik jeigu veikla bus vykdoma neperžengiant saugomos teritorijos sklypo ribų. Tačiau, kaip matyti iš sklypo plano, saugoma teritorija yra iš šio sklypo šiaurės ir vakarų pusės, todėl nesant tikslių jų matavimų – naujai parengtos kadastrinės bylos ir neatžymėjus sklypo ribų vietoje, nepatraukus sklypo šiaurės ribos iš saugomų teritorijų, išlieka galimybė, jog bus iškirsti medžiai ir joje. Todėl teismo vertinimas yra neteisingas, keliantis realų pavojų gamtai;

4012.5.

41apylinkės teismas nepagrįstai byloje nustatė ir juridinį faktą, jog atsakovės neturi teisinių galimybių atidalinti joms nuosavybės teise priklausančius miškų ūkio paskirties žemės sklypus iš bendro sklypo, nors byloje esantys duomenys patvirtina, kad kadastrinių duomenų rengimas atidalijimui yra prasidėjęs, o tai reiškia, kad jų sklypo dalys gali būti atidalintos į atskirus sklypus. Juolab, teismas visiškai nepaisė apeliančių siekio inicijuoti asmeninių miškotvarkos projektų rengimą atidalijus jų sklypus, nederino bendraturčių interesų pusiausvyros, prioritetą skirdamas bendraturčių daugumos interesui;

4212.6.

43byloje egzistuoja ir CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyta absoliutaus teismo sprendimo panaikinimo aplinkybė – teismas bylą išnagrinėjo nedalyvaujant ir nepranešus apie teismo posėdį net kelioms proceso dalyvėms, t. y. tretiesiems asmenims L. P. bei L. S., tikėtina, net neįteikus L. S. procesinių dokumentų bei L. P. apie bylą pranešus savavališkai, nesant ieškovės atstovo prašymo kokiu būdu juos jai įteikti. Be to, teismas byloje sprendė dėl leidimo kraštovaizdžio draustinyje, t. y. ypač vertingoje teritorijoje, kirsti ir tvarkyti mišką, vykdyti jame ūkinę veiklą. Už šių veiksmų teisėtumą ir priežiūrą pagal teisės aktus yra atsakingos Valstybinė miškų tarnyba, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, Regiono aplinkos apsaugos departamentas, todėl šios institucijos, ginančios viešąjį interesą, turėjo būti į bylą įtrauktos trečiaisiais asmenimis, neįtraukus šių institucijų į bylą galimai nebuvo užtikrinta viešojo intereso apsauga.

442.

45Atsiliepime į atsakovių J. U. ir E. B. apeliacinį skundą ieškovė UAB „Irminda“ prašo apeliacinio skundo netenkinti paliekant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2018 m. spalio 17 d. sprendimą nepakeistą bei priteisti patirtas išlaidas už advokato teisinę pagalbą. Atsiliepimas grindžiamas šiais motyvais:

4613.1.

47nesutikdama su apeliančių argumentais dėl sąlyginio teismo sprendimo, ieškovė teigia, kad vienas iš miškotvarkos darbų etapų yra vidinio miškotvarkos projekto rengimas bei jame numatytų darbų vykdymas. Tokiu būdu ieškovės reikalavimas leisti be apeliančių sutikimo vykdyti miškotvarkos darbus apima ne tik miškotvarkos projekte numatytų kirtimų vykdymą, bet visą miškotvarkos projekto rengimo procesą, tame tarpe ir miškotvarkos projekto derinimą, tikslinimą, tvirtinimą, netgi atsisakymą tvirtinti;

4813.2.

49nesutinkama su apeliančių abejonėmis dėl ieškovės teisės rengti miškotvarkos projektą. Paneigdama šiuos argumentus, ieškovė pažymi, kad byloje esantį projektą parengė ieškovės darbuotojas A. G., kuris įtrauktas į Vidinės miškotvarkos projektų rengėjų sąrašą. Būtent dėl šios aplinkybės, t. y., kad vienas iš miško valdytojų ir miškotvarkos projekto rengėjas yra tas pats asmuo, šiuo atveju nereikalinga ir miškotvarkos projekto užsakovo rašytinė sutartis su rangovu, kurios nebuvimą akcentuoja apeliantės;

5013.3.

51ieškovės įsitikinimu, apeliantės taip pat nepagrįstai nurodo, kad teismas, leisdamas vykdyti miškotvarkos darbus, peržengė kompetencijos ribas. Atsiliepime pažymima, kad miškotvarkos darbai apima tiek paties miškotvarkos projekto rengimą, jo derinimą bei tvirtinimą, tiek ir pačiame projekte numatytų darbų vykdymą, todėl miško kirtimas pagal išduotą leidimą kirsti mišką yra tik vienas iš miškotvarkos darbų elementų. Taigi argumentas dėl teismingumo taisyklių pažeidimo ir kreipimosi į Valstybinę miškų tarnybą dėl leidimo kirsti mišką bei atsisakymo išduoti leidimą apskundimo ikiteismine tvarka nepagrįstas;

5213.4.

53ieškovės manymu, apeliantės sąmoningai klaidina teismą, nurodydamos, kad yra galimas atsakovių sklypų atidalijimas iš bendrosios nuosavybės, t. y. vien tik kadastrinių matavimų užsakymas bei vykdymas nereiškia, jog yra galimas atidalijimas. Priešingai, ieškovės atsiliepime pateikta teisės normų analizė patvirtina, jog atsakovės neturi jokių teisinių galimybių atidalinti joms nuosavybės teise priklausančių paveldėtų miškų ūkio paskirties žemės sklypo dalių iš bendro sklypo;

5413.5.

55nepagrįsti ir apeliančių argumentai dėl trečiųjų asmenų dalyvavimo nagrinėjant civilinę bylą teisme. Pažymi, kad trečiųjų asmenų dalyvavimas teismo posėdyje nebuvo pripažintas būtinu, tokio reikalavimo nereiškė ir apeliantės, o byloje esantys įrodymai patvirtina, kad procesiniai dokumentai tretiesiems asmenims buvo įteikti tinkamai, apie bylos nagrinėjimą teisme proceso dalyviams buvo žinoma. Atsakovių apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl Valstybinės miškų tarnybos, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos, Aplinkos apsaugos departamento įtraukimo į bylą trečiaisiais asmenimis nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo pareikšti, juolab, ieškovės manymu, toks reikalavimas yra akivaizdžiai perteklinis, nes byloje sprendžiami bendraturčių tarpusavio nesutarimai, niekaip nesusiję su viešuoju interesu.

56Teisėjų kolegija

konstatuoja:

57IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

583.

59Apeliacinis skundas atmestinas.

604.

61Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).

62Dėl naujų įrodymų pateikimo

635.

64Ieškovė su atsiliepimu į ieškinį į bylą pateikė naują įrodymą – A. G. darbo sutarties kopiją. Nurodė, jog pirmosios instancijos teisme nebuvo kilę abejonių, kad šis asmuo yra ieškovės darbuotojas, šias abejones apeliantės išsakė apeliaciniame skunde, todėl tik dabar teikia šį dokumentą.

656.

66CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Be to, pažymėtina, kad CPK 180 straipsnyje nustatyta, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

677.

68Teisėjų kolegija priima į bylą ieškovės pateiktą darbo sutartį, nes šio įrodymo būtinybė iškilo tik vėliau (po apeliacinio skundo), t. y. apeliantėms savo skunde suabejojus ieškovės, kaip miškotvarkos projekto rengėjos statusu ir tuo, ar A. G. yra ieškovės darbuotojas.

69Dėl galimo civilinio proceso normų pažeidimo

708.

71Apeliantės nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė civilinio proceso normas (CPK 329 str. 3 d. 1 p.), nes bylą išnagrinėjo nedalyvaujant ir nepranešus apie 2018 m. spalio 4 d. teismo posėdį keliems tretiesiems asmenims L. P. ir L. S., kas sudaro absoliutų pagrindą panaikinti teismo sprendimą.

729.

73Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantais. CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatyta, kad absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami ir tokie atvejai, jeigu: 1) pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą. Taigi, ši įstatymo nuostata gali būti taikoma tik tuomet, kai asmuo, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdį, teikia apeliacinį skundą ir šia aplinkybe jį grindžia. Nagrinėjamu atveju tretieji asmenys nėra pateikia apeliacinių skundų, todėl nėra jokio pagrindo šios normos taikymui. Be to, nustatyta, kad trečiajam asmeniui L. P. procesiniai dokumentai buvo įteikti viešo paskelbimo būdu, o trečiasis asmuo L. S. pateikė apeliacinės instancijos teismui raštą, kuriame patvirtino, jog yra gavusi procesinius dokumentus ir apie teismo posėdį jai buvo pranešta tinkamai (t. 2, b. l. 117). Taigi, nėra pagrindo spręsti, kad tretiesiems asmenims nebuvo įteikti procesiniai dokumentai, ar nepranešta apie teismo posėdį. Pažymėtina, kad netgi nustačius tokį procesinį pažeidimą, tai nebūtų pagrindas sprendimui panaikinti, nes nebūtų pagrindo konstatuoti, jog dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (tretieji asmenys yra davę sutikimus (pasirašę) vykdyti miškotvarkos projektą, o sprendimas priimtas jų naudai).

7410.

75Nepagrįstu laikytinas apeliančių argumentas, kad byloje vyravo viešasis interesas, todėl į bylos nagrinėjimą turėjo būti įtrauktos valstybinės institucijos (Valstybinė miškų tarnyba, VSTT, RAAD). Teisėjų kolegija pažymi, jog šiuo atveju ginčas kilęs tarp bendraturčių dėl nuosavybės teisių įgyvendinimo (sutikimo davimo vykdyti miškotvarkos projektą privačioje miško žemėje), todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog byloje vyrauja viešasis interesas.

76Dėl ginčo esmės

7711.

78Nustatyta, kad ieškovė UAB „Irminda“ parengė miškotvarkos projektą (2018-2027 metams) bendraturčiams (UAB „Irminda“, O. B., L. P., R. J., L. S., E. J., E. B. ir J. U.) priklausančio 24,45 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypo (esančio ( - ) k., ( - ) sen., Varėnos r., kadastrinis Nr. ( - )). Apeliantės E. B. ir J. U., kurioms priklauso po 333/2445 dalis žemės sklypo (3,33 ha miško), atsisakė pasirašyti šį projektą, t. y. atsisakė duoti sutikimą vykdyti miškotvarkos projektą. Tarp bendraturčių yra nustatyta naudojimosi žemės sklypais tvarka (2008 m. balandžio 24 d. sutartis).

7912.

80Ginčo esmė, - ar pagrįstai apeliantės (bendraturtės) atsisako duoti sutikimą vykdyti (įgyvendinti) ieškovės parengtą miškotvarkos projektą.

8113.

82Susitarimą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bendraturčiai paprastai pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, laisva valia derindami savo interesus, veikdami pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, ieškodami priimtiniausio jiems visiems sprendimo būdo, nesiekdami savo teisių įgyvendinimo kitų bendraturčių teisių sąskaita. Bendraturčių susitarimas leidžia užtikrinti stabilų ir ekonomišką daikto valdymą, naudojimąsi juo bei disponavimą. Bet kuris bendraturtis, siekdamas įgyvendinti savo nuosavybės teisę, yra priklausomas nuo kitų bendraturčių valios. Dėl to bendrosios nuosavybės teisė traktuojama kaip tam tikras savininko teisių įgyvendinimo suvaržymas, kuris atsiranda dėl kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų, ir kiekvieno iš bendraturčių teisė naudoti, keisti bendrai valdomą daiktą ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus reikalavimus. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 str. 1 d.).

8314.

84Nagrinėjant ginčą tarp bendraturčių, kai pastarieji nesusitaria dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo ir sąlygų, turėtų būti nustatyta, kodėl bendraturčiai nesutaria ir kuris iš jų pažeidžia interesų derinimo principą. Jeigu bendraturtis siekia įgyvendinti įstatymo suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, nagrinėjamu atveju – parengti ir vykdyti vidinės miškotvarkos projektą, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne teisę, bet jos įgyvendinimo būdą ir įrodyti, kad pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeistų jų teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus. Nesutikimas turi būti protingai motyvuotas, pagrįstas, atskleisti miškotvarkos projekto neigiamą poveikį, grėsmę jo kaip bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams.

8515.

86Nagrinėjamu atveju apeliantės atsisakė pasirašyti ieškovės parengtą miškotvarkos projektą, motyvuodamos tuo, kad turėtų būti parengtas atidalijimo projektas joms priklausančių dalių, o ne apsunkintas naudojimas ir disponavimas joms priklausančiu turtu 10 metų dėl nustatytų kirtimo normų laikymosi. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje kilo ginčas dėl apeliančių nesutikimo leisti bendraturčiams vykdyti miškotvarkos projekte numatytus darbus pagal ieškovės parengtą miškotvarkos projektą ir, įvertinęs šalių pateiktus argumentus, ieškinį patenkino. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir tinkamai bei išsamiai motyvavo teismo sprendimą, tinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl pritaria šiems motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.

8716.

88Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantės šį skundą grindžia ne aplinkybėmis, kurias nurodė pirmosios instancijos teisme ir kurios buvo analizuojamos, o aplinkybėmis dėl galimai netinkamai suformuluoto reikalavimo (dalyko ir pagrindo), netinkamo projekto rengėjo, galimai projekto neatitikimo teisės aktų reikalavimams. CPK 306 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo vertinti apeliančių argumentų (nurodytų aplinkybių), kurie nebuvo nurodyti pirmosios instancijos teisme, šie argumentai negali būti pagrindu panaikinti teismo sprendimą. Pažymėtina, kad apeliantės savo skunde nenurodė jokių argumentų, kad miškotvarkos projekto vykdymas turės kokį neigiamą poveikį, grėsmę jų kaip bendraturčių interesus.

8917.

90Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo konstatavimu, kad byloje kilo ginčas dėl apeliančių nesutikimo leisti bendraturčiams vykdyti miškotvarkos projekte numatytus darbus. Atsisakius pasirašyti ieškovės parengtą miškotvarkos projektą, apeliantės užkirto kitiems bendrasavininkams galimybę įgyvendinti savo nuosavybės teises į bendrą daiktą – miško žemę (gauti iš jos ekonominę naudą), todėl ieškovė, kaip bendrasavininkė, įgijo teisę šį nesutarimą spręsti teisminiu keliu, t. y. kreiptis į teismą, siekiant gauti galimybę vykdyti miškotvarkos projektą be apeliančių sutikimo.

9118.

92Apeliantės nepagrįstai nurodo, kad ieškovės reikalavimas (leisti vykdyti miškotvarkos darbus pagal ieškovės parengtą miškotvarkos projektą) yra nesavalaikis ir netinkamai suformuluotas. Žemės įstatymo (toliau – ŽĮ) 2 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad miškotvarka – miškų ūkio planavimo sistema, apimanti miškų inventorizaciją ir apskaitą, miškų būklės, naudojimo ir ūkinės veiklos analizę, miškų ūkio organizavimo ir plėtros projektų rengimą. Šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad miškotvarkos projektas – tai dokumentas, pagal kurį organizuojama miškų ūkio veikla ir atliekami visi miškų atkūrimo, naudojimo ir miško žemių tvarkymo darbai; o 3 dalyje numatyta, kad vidinės miškotvarkos projektai rengiami, derinami, tvirtinami, registruojami ir keičiami pagal aplinkos ministro tvirtinamas šių projektų rengimo taisykles ir jose nustatytus kriterijus. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 799 (2004 m. gegužės 26 d. nutarimo Nr. 632 redakcija) patvirtintų Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 8 punkte nurodyta, kad miškas tvarkomas, naudojamas ir atkuriamas pagal miškotvarkos projektus. Vidinės miškotvarkos projektai (toliau – miškotvarkos projektas) sudaromi visoms privačioms miško valdoms arba ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančiai miško žemei; 9 punkte nurodyta, kad miškotvarkos projektai rengiami, derinami, tvirtinami, registruojami ir keičiami aplinkos ministro nustatyta tvarka. Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2010 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 11-10-V patvirtintoje Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos 1 straipsnyje nurodoma, kad miškotvarkos darbų vykdymo instrukcija (toliau – Instrukcija) reglamentuoja miškotvarkos darbų vykdymą. Miškotvarkos darbai susideda iš sklypinės miškų inventorizacijos ir vidinės miškotvarkos (toliau – miškotvarkos) projekto rengimo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytų teisės aktų nuostatas, sprendžia, kad miškotvarkos darbai apima tiek miškotvarkos projekto rengimą, tiek jo derinimą, tvirtinimą, registraciją bei tolimesnį jo įgyvendinimą. Ieškovės pareikštas, o teismo patenkintas reikalavimas, atitinka ieškovės siekiamą tikslą, įgyvendinant savo turimų nuosavybės teisių turinį – gauti ekonominę naudą (tik parengus ir įregistravus miškotvarkos projektą galės būti išduodamas leidimas kirsti mišką) bei vykdyti miško priežiūros ir atkūrimo darbus.

9319.

94Teisėjų kolegija sutinka su apeliančių argumentu, kad kirsti mišką yra privaloma gauti leidimą (išskyrus išimtis, kada teisės aktai leidžia vykdyti kirtimus be leidimo). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 799 (2004 m. gegužės 26 d. nutarimo Nr. 632 redakcija) patvirtintų Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 22 punktas numato, kad asmenims, mišką valdantiems, naudojantiems ir juo disponuojantiems bendrosios nuosavybės teise, leidimas kirsti mišką išduodamas vienas visiems bendraturčiams arba vienam bendraturčiui visų bendraturčių sutikimu. Taigi, ieškovė, norėdama kirsti mišką turės gauti leidimą, kuris bus išduotas visiems bendraturčiams (t. y. ir apeliantėms), o siekiant vienai gauti leidimą kirsti mišką, ji turės gauti kitų bendraturčių sutikimą tokio leidimo išdavimui. Pažymėtina, kad šioje byloje nėra sprendžiamas leidimo kirsti mišką išdavimo klausimas ir teismo sprendimas neapima šio klausimo ir nesuteikia ieškovei teisės vienai gauti leidimą kirsti mišką pagal miškotvarkos projektą be apeliančių (bendraturčių) sutikimo.

9520.

96Nepagrįstu laikytinas apeliančių argumentas, kad ieškovė neturėjo teisės rengti miškotvarkos projektą. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. D1-406 patvirtintų Vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklių (toliau – taisyklės) 3.1. punkte numatyta, jog vidinės miškotvarkos projekto rengėjas yra ne tik fizinis asmuo, turintis miškininkystės išsilavinimą ir pateikęs dokumentus apie įgytą išsilavinimą Valstybinei miškų tarnybai jos nustatyta tvarka, tačiau ir juridinis asmuo, valstybės narės kita organizacija, neturinti juridinio asmens statuso, ar jų padaliniai, jeigu jų darbuotojas arba savininkas turi miškininkystės išsilavinimą ir yra pateikęs dokumentus apie įgytą išsilavinimą Valstybinei miškų tarnybai jos nustatyta tvarka. Byloje nustatyta, kad projektą rengęs asmuo A. G. yra ieškovės darbuotojas (pateikta darbo sutartis), kuris yra įtrauktas į „vidinės miškotvarkos projektų rengėjų sąrašą“, todėl ieškovė atitinka miškotvarkos projekto rengėjo statusą. Nesutiktina su apeliančių argumentais, kad ieškovė rengdama projektą pažeidė imperatyvų taisyklių 25 punktą - pagrindas privačių miškų vidinės miškotvarkos projektui rengti yra Užsakovo rašytinė sutartis su Rengėju (išskyrus atvejus, kai miško valdytojas ir miškotvarkos projekto rengėjas yra tas pats asmuo). Apeliantės teigia, kad miško valdytojai yra 8 asmenys, todėl viena ieškovė negalėjo būti miško valdytoja ir projekto rengėja. Teisėjų kolegija sprendžia, kad taisyklių 25 punktas nėra imperatyvus, o apeliantės nepagrįstai jį sureikšmina ir siekia formaliais pagrindais (nesprendžiančiais ginčo) paneigti ieškovės nuosavybės teisių įgyvendinimą, jį vilkinti. Ieškovė yra miško bendraturtė (miško valdytoja) ir tuo pačiu atitinka projekto rengėjos statusą, todėl laikytina, jog ji turėjo teisę parengti miškotvarkos projektą. Tai, kad ieškovė prieš miškotvarkos projekto rengimą nederino savo veiksmų su apeliantėmis (kitais bendraturčiais) reiškia tai, jog ji prisiėmė riziką negauti jų sutikimo dėl šio projekto įgyvendinimo, ką patvirtina atsiradęs ginčas teisme. Tačiau tai nereiškia, kad ieškovės parengtas miškotvarkos projektas yra neteisėtas ir negali būti derinamas, tvirtinamas ir registruojamas, jeigu jis nepažeidžia apeliančių interesų. Pažymėtina, kad miškotvarkos projekto atitikimą teisės aktų reikalavimams įvertins Valstybinė miškų tarnyba jį derindama ir tvirtindama.

9721.

98Apeliantės nurodo, kad „teismas nustatė juridinį faktą, jog kadangi Atsakovėms Sklype priklauso tik po 333/2445 šio žemės sklypo dalis, t.y. po 3,33 ha, tai reiškia, jog Atsakovės neturi teisinių galimybių atidalinti joms nuosavybės teise priklausančius miškų ūkio paskirties žemės sklypus iš bendro Sklypo“. Apeliantės teigia, jog šias išvadas paneigia apeliančių pradėtas atidalijimo procesas (rengiami kadastrinių matavimų duomenys) ir VĮ Registrų centro išrašas, kuriame yra nurodomas apeliantėms priklausančių žemės dalių įregistravimo pagrindas – Apskrities viršininko sprendimas, t. y. apeliantės turi galimybę atidalinti joms priklausančias žemės dalis iš bendro turto. Pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendime (išanalizavus jo turinį) nėra tokio konstatavimo (tokio sakinio ar teiginio), kurį apeliaciniame skunde nurodė apeliantės. Taigi, tai tik patvirtina, kad apeliantės siekia itin formaliais, neatitinkančiais net teismo sprendimo turinio (jį iškraipant), argumentais paneigti teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas negali būti panaikinami vien formaliais pagrindais (CPK 328 str.). Antra, žemės sklypo atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės, neturi įtakos šios bylos ginčo esmei (sutikimo davimui/nedavimui vykdyti miškotvarkos projektą). Vien tai, kad apeliantės siekia atidalinti savo žemės sklypus (nežinant ar tai bus padaryta ir kada), nėra pagrindas netenkinti pagrįsto ieškinio ir riboti kitų bendraturčių turimas nuosavybės teises (naudotis turtu, gauti iš jo ekonominę naudą). Apeliantėms atsidalinus savo žemės sklypus, galiojantis miškotvarkos projektas galės būti pakeistas, ką numato taisyklių 44.4 punktas (galiojantys miškotvarkos projektai gali būti keičiami tik tada, kai - nustatyta tvarka pakeistas miško valdos plotas arba ribų konfigūracija, valda suskaldyta į mažesnes arba sujungta su gretima).

9922.

100Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).Teismas sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

10123.

102Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, dėl ko jis paliktinas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

103Dėl bylinėjimosi išlaidų

10435. Apeliacinį skundą atmetus, iš apeliantčių (po 200 Eur) priteistinos ieškovės patirtos 400 Eur išlaidos už advokato suteiktas teisines paslaugas (atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą), kurios neviršija nustatytų teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintų rekomenduojamų maksimalių dydžių už advokatų teikiamas teisines paslaugas civilinėse bylose.

105Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

106Alytaus apylinkės teismo 2018 m. spalio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

107Priteisti iš atsakovių E. B., a. k. ( - ), ir J. U., a. k. ( - ), po 200 Eur (du šimtus eurų) ieškovei UAB „Irminda“, į. k. 300693568, bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

108Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Irminda“ kreipėsi... 8. 2.... 9. Ieškovė nurodė, kad jai kartu su bendraturčiais O. B., L. P., R. J., L. S.... 10. 3.... 11. Atsakovės J. U. ir E. B. atsisakė pasirašyti miškotvarkos projektą... 12. 4.... 13. Ieškovės įsitikinimu, atsakovių atsisakymų pasirašyti parengtą... 14. 5.... 15. Atsakovės J. U. ir E. B. atsiliepimu į ieškinį prašė teismo pareikštą... 16. 6.... 17. Atsiliepime atsakovės taip pat nurodė, kad siekdamos taikiai išspręsti... 18. 7.... 19. Ieškovė UAB „Irminda“ dublike nurodė, kad su atsakovių pareikštu... 20. 8.... 21. Atsakovės E. B. ir J. U. triplike prašo ieškovės ieškinio reikalavimų... 22. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 23. 9.... 24. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmai 2018 m. spalio 17 d. sprendimu... 25. 10.... 26. Teismas nurodė, kad ieškovė tinkamai atskleidė savo planą, kadangi... 27. 11.... 28. Teismas nepagrįstais laikė atsakovių argumentus, kad ieškovė siekia... 29. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 30. 12.... 31. Apeliaciniu skundu atsakovės E. B. ir J. U. Kauno apygardos teismo prašo... 32. 12.1.... 33. apeliantės nurodė, kad skundžiamas apylinkės teismo sprendimas yra... 34. 12.2.... 35. teisės aktai kelia imperatyviai privalomą reikalavimą užsakovui sudaryti... 36. 12.3.... 37. apeliantės pabrėžia ir tai, kad apylinkės teismas peržengė kompetencijos... 38. 12.4.... 39. apylinkės teismas pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą... 40. 12.5.... 41. apylinkės teismas nepagrįstai byloje nustatė ir juridinį faktą, jog... 42. 12.6.... 43. byloje egzistuoja ir CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyta absoliutaus... 44. 2.... 45. Atsiliepime į atsakovių J. U. ir E. B. apeliacinį skundą ieškovė UAB... 46. 13.1.... 47. nesutikdama su apeliančių argumentais dėl sąlyginio teismo sprendimo,... 48. 13.2.... 49. nesutinkama su apeliančių abejonėmis dėl ieškovės teisės rengti... 50. 13.3.... 51. ieškovės įsitikinimu, apeliantės taip pat nepagrįstai nurodo, kad teismas,... 52. 13.4.... 53. ieškovės manymu, apeliantės sąmoningai klaidina teismą, nurodydamos, kad... 54. 13.5.... 55. nepagrįsti ir apeliančių argumentai dėl trečiųjų asmenų dalyvavimo... 56. Teisėjų kolegija... 57. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 58. 3.... 59. Apeliacinis skundas atmestinas.... 60. 4.... 61. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas... 62. Dėl naujų įrodymų pateikimo... 63. 5.... 64. Ieškovė su atsiliepimu į ieškinį į bylą pateikė naują įrodymą – A.... 65. 6.... 66. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, jog apeliacinės instancijos... 67. 7.... 68. Teisėjų kolegija priima į bylą ieškovės pateiktą darbo sutartį, nes... 69. Dėl galimo civilinio proceso normų pažeidimo... 70. 8.... 71. Apeliantės nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė civilinio... 72. 9.... 73. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantais. CPK 329 straipsnio 3... 74. 10.... 75. Nepagrįstu laikytinas apeliančių argumentas, kad byloje vyravo viešasis... 76. Dėl ginčo esmės... 77. 11.... 78. Nustatyta, kad ieškovė UAB „Irminda“ parengė miškotvarkos projektą... 79. 12.... 80. Ginčo esmė, - ar pagrįstai apeliantės (bendraturtės) atsisako duoti... 81. 13.... 82. Susitarimą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bendraturčiai... 83. 14.... 84. Nagrinėjant ginčą tarp bendraturčių, kai pastarieji nesusitaria dėl... 85. 15.... 86. Nagrinėjamu atveju apeliantės atsisakė pasirašyti ieškovės parengtą... 87. 16.... 88. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantės šį skundą grindžia... 89. 17.... 90. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo konstatavimu, kad... 91. 18.... 92. Apeliantės nepagrįstai nurodo, kad ieškovės reikalavimas (leisti vykdyti... 93. 19.... 94. Teisėjų kolegija sutinka su apeliančių argumentu, kad kirsti mišką yra... 95. 20.... 96. Nepagrįstu laikytinas apeliančių argumentas, kad ieškovė neturėjo teisės... 97. 21.... 98. Apeliantės nurodo, kad „teismas nustatė juridinį faktą, jog kadangi... 99. 22.... 100. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti... 101. 23.... 102. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 103. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 104. 35. Apeliacinį skundą atmetus, iš apeliantčių (po 200 Eur) priteistinos... 105. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 106. Alytaus apylinkės teismo 2018 m. spalio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 107. Priteisti iš atsakovių E. B., a. k. ( - ), ir J. U., a. k. ( - ), po 200 Eur... 108. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....