Byla Ik-2926-426/2011

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūros Marijos Strumskienės, sekretoriaujant Anetai Seržantovič, dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Nerijui Katiliui, atsakovo atstovei Žanetai Sabockienei, trečiojo suinteresuotojo asmens atstovui S. D.,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Agrekas“ skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Registrų centras) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4Pareiškėja UAB „Agrekas“ prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. gegužės 24 d. sprendimą Nr. 1SS-(10.5)-1177 dėl žemės sklypo vidutinės rinkos vertės patikslinimo bei įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos patikslinti žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio adresu: ( - ), Palanga (toliau – žemės sklypas), vidutinę rinkos vertę, nurodant, kad šio žemės sklypo vidutinė rinkos vertė yra 1 280 000 Lt.

5Patikslintame skunde (b. l. 71-76) paaiškino, kad valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties pagrindu išsinuomojo žemės sklypą, esantį ( - ), Palangoje. Atsakovo duomenimis šio sklypo vertė 2009 m. buvo 7 360 000 Lt, 2010 m. – 5 281 000 Lt, 2011 m. – 4 588 000 Lt. Pareiškėja nesutiko su nustatyta žemės sklypo vidutine rinkos verte, prašė VĮ Registrų centras patikslinti ir nurodyti, jog ji sudaro 1 280 000 Lt. Pateikė UAB korporacijos „Matininkai“ atliktą žemės sklypo įvertinimo ataskaitą, tačiau prašymas buvo atmestas. Atsakovas pareiškėjos skundo taip pat netenkino. UAB „Agrekas“ su Nacionalinės žemės tarnybos sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti. Mano, jog atsakovas pažeidė terminą, per kurį turėjo priimti sprendimą. Skundą Bendrovė išsiuntė 2011 m. vasario 11 d., atsakovė sprendimą priėmė gegužės 24 d.

6Pasak pareiškėjos, žemės sklypo individualus vertinimas atliktas turint tikslą nustatyti žemės sklypo vertę. Atsakovės argumentas, kad ataskaita turėjo būti parengta vidutinės rinkos vertės patikslinimui nepagrįstas.

7Bendrovė nesutinka su atsakovės nuomone, jog kiti turto vertintojo parinkti sklypai nepanašūs į žemės sklypą, kurio kadastro Nr. ( - ). Mano, kad turėjo nurodyti, kuo sklypai skiriasi. Ataskaitos 1 skyriaus 1.6 p. nurodyti visi informacijos šaltiniai, kuriais vadovavosi turto vertintojas. Ataskaitos 3 skyriaus 3.1 p. nurodyta, jog vertintojas naudojosi žinomais žemės sklypų pirkimo – pardavimo sandoriais, sudarytais Palangos m. 2009-2010 m., VĮ Registrų centro ir korporacijos „Matininkai“ duomenų banko duomenimis apie žemės rinką, atviroje rinkoje pateiktų panašios paskirties objektų kainomis. Mano, kad atsakovė nepakankamai įsigilino į pareiškėjos pateiktą turto vertinimo ataskaitą, todėl priėmė neteisėtą sprendimą.

8Patikslintame skunde tvirtina, kad turto vertinimo ataskaitoje apibūdinta vertinamo ir palyginamųjų objektų charakteristikos ir skirtumai. Pareiškėja įsitikinusi, jog UAB „Agrekas“ pateikta žemės sklypo įvertinimo ataskaita atitinka visus Lietuvos Respublikos turto vertinimo pagrindų įstatymo 23 str. reikalavimus ir turi juridinę galią, todėl atsakovė turėjo ja vadovautis ir patikslinti žemės sklypo vidutinę rinkos vertę, nurodant 1 280 000 Lt. Trečiojo suinteresuotojo asmens sprendime nepasisakyta dėl turto įvertinimo ataskaitoje nurodytų duomenų, iš to pareiškėja daro išvadą, jog turto vertintojas nurodytų duomenų iš viso neanalizavo. Bendrovė nurodo, jog turto vertintojo nustatyta žemės sklypo vidutinė rinkos vertė daugiau nei 20 proc. skiriasi nuo šio sklypo rinkos vertės, nurodytos turto įvertinimo ataskaitoje, todėl, jos manymu, remiantis Žemės verčių žemėlapių taisyklių 45 p. reikalavimais, atsakovė turėjo patikslinti arba pataisyti šio sklypo vidutinę rinkos vertę. Patikslintame skunde nurodo, kad sklypo vidutinė rinkos vertė, nustatyta masinio vertinimo būdu, negali būti laikoma tikrąja šio sklypo verte, nes surinktos informacijos apie vertinamąjį turtą analizės būdu nustatomos verčių ribos, apimančios vertinamojo turto vertę. Taip pat neatsižvelgiama į vertės padidėjimą ar sumažėjimą dėl tam tikrų veiksnių įtakos. Individualiu vertinimu gaunami patikimesni duomenys nei atliekant masinį vertinimą. Pareiškėja nurodo, jog teismui patenkinus patikslintą skundą, duomenys, esantys Nekilnojamojo turto kadastre, galės būti patikslinti be daikto savininko ar patikėtinio prašymo, o esant valstybės valdžios ar valdymo institucijų teikimui.

9Nacionalinė žemės tarnyba nepagrindžia teiginių, kad pareiškėjos pateikta turto vertinimo ataskaita nėra objektyvi rinkos atžvilgiu, o turto vertintojo pateikti sandoriai neobjektyviai reprezentuoja rinkos konjunktūrą.

10Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su pareiškėjos patikslintu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

11Atsiliepime (b. l. 103-109) paaiškino, kad pagal VĮ Registrų centro pateiktą Nekilnojamojo turto registro informaciją nustatyta, jog Žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Nuo 2010 m. liepos 1 d. patikėjimo teise perduotas Nacionalinei žemės tarnybai. Pareiškėja šį valstybinį žemės sklypą nuomoja pagal 2005 m. gruodžio 21 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. ( - ).

12UAB „Agrekas“ 2011 m. vasario 11 d. kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą su patikslintu skundu dėl nuomojamo žemės sklypo vidutinės rinkos vertės patikslinimo ir pateikė žemės sklypo su jame esančiais statiniais vertinimo ataskaitos patvirtintą kopiją, parengtą nepriklausomo turto vertintojo UAB Korporacijos „Matininkai“ bei VĮ Registrų centro 2011 m. vasario 1 d. rašto Nr. (1.1.31.)s-398 UAB „Agrekas“ direktoriui, kopiją.

13Nacionalinė žemė tarnyba išnagrinėjo UAB „Agrekas“ skundą bei UAB Korporacijos „Matininkai“ atliktą Žemės sklypo vertinimo atskaitą ir 2011 m. gegužės 24 d. sprendimu Nr. 1SS-(10.5)-1177 pareiškėjos skundo netenkino.

14Nurodo, kad žemės sklypo individualus vertinimas turėjo būti atliktas tam pačiam tikslui kaip ir žemės sklypo masinis vertinimas. Taisyklių 45 p. nustatyta, kad patvirtinus žemės verčių žemėlapius ir žemės vertinimo masiniu būdu ataskaitas, fizinių ir juridinių asmenų pretenzijas bei skundus dėl žemės sklypų vidutinės rinkos vertės dydžio nagrinėja turto vertintojas, kurio sprendimas per 1 mėnesį gali būti skundžiamas Nacionalinei žemės tarnybai. Šiuo atveju fiziniai ir juridiniai asmenys turi teisę Nacionalinei žemės tarnybai pateikti žemės sklypo individualaus vertinimo ataskaitą su nustatyta žemės sklypo rinkos verte. Tais atvejais, kai rinkos vertė skiriasi nuo vidutinės rinkos vertės daugiau kaip 20 proc., NŽT, įvertinusi sklypo išskirtines savybes ir individualaus vertinimo ataskaitą, priima sprendimą dėl žemės sklypo vidutinės rinkos vertės pataisymo tikslingumo.

15Norint patikslinti vidutinę rinkos vertę, individualaus vertinimo ataskaita turėjo būti parengta vidutinės rinkos vertės patikslinimui, o ne turto rinkos vertės nustatymui užsakovo pageidavimu. UAB Korporacijos „Matininkai“ atliktoje individualaus turto vertinimo ataskaitoje nepaminėta nė viena konkreti išskirtinė savybė, kuri galėtų turėti įtakos turto vertės sumažėjimui.

16Atsakovė nesutinka su pareiškėjos teiginiu, kad procedūriniai pažeidimai sąlygojo Nacionalinės žemės tarnybos sprendimo neteisėtumą. Ši institucija 2011 m. rugsėjo 21 d. elektroniniu paštu kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administraciją, prašydama pateikti informaciją apie UAB „Agrekas“ valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaraciją ir priminimą. Palangos miesto savivaldybės administracija 2011 m. rugsėjo 22 d. raštu Nr. (4.16.)-D3-3252 informavo NŽT apie UAB „Agrekas“ nepriemoką biudžetui. Pažymi, kad UAB „Agrekas“ 2010 m. lapkričio 25 d. pateikė Palangos miesto savivaldybei prašymą dėl žemės nuomos mokesčio lengvatos suteikimo už 2010 metus. Palangos miesto savivaldybė nebuvo informuota, dėl kokių priežasčių delsiama sumokėti žemės nuomos mokestį.

17Nustatydamas žemės sklypo rinkos vertę, turto vertintojas pasirinko penkis lyginamuosius objektus kitos pagrindinės žemės naudojimo paskirties (komercinės paskirties objektų teritorijos) žemės sklypus, esančius Palangos m. savivaldybėje, tačiau, Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, įvertinus žemės sklypų plotą, paskirtį bei dislokaciją, tik du iš jų yra panašūs į vertinamą sklypą. Individualaus turto vertinimo ataskaitoje pasirinktų lyginamųjų objektų savybės nebuvo pakankamai individualizuotos ir pritaikytos konkrečiam vertinamam objektui. Turto vertintojo sprendimas pasirinkti tik kelis lyginamuosius objektus, norint patikslinti vidutinę rinkos vertę, kuri nustatyta įvertinus didelį kiekį žemės sklypų, turto vertinimo ataskaitose, nėra pagrįstas. Atskaitoje vertinamame žemės sklype yra pastatas (pirtis) bei kiti inžineriniai statiniai, tačiau neaišku, ar kituose palyginamuosiuose sklypuose yra statinių. Ataskaita neatitinka Metodikos 27 ir 29 p. bei Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 str. 2 d. 10 p. reikalavimų.

18UAB Korporacijos „Matininkai“ atlikta turto įvertinimo ataskaita nėra objektyvi rinkos atžvilgiu, o turto vertintojo pateikti sandoriai neobjektyviai reprezentuoja rinkos konjunktūrą, kadangi taikant lyginamosios vertės metodą neaptarti ir neapibūdinti vertinamo objekto ir palyginamųjų objektų skirtumai (nėra aišku, kokio naudojimo pobūdžio pasirinkti lyginamieji objektai, kokia veikla juose vykdoma), tai neatitinka Metodikos 33 p. reikalavimų.

19Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 str. žemės sklypo vidutinė rinkos vertė yra nekilnojamojo turto kadastro duomuo. Pagal šio įstatymo 13 str. 2 d. prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti paduoda nekilnojamojo daikto savininkas ar patikėjimo teise valdantis nekilnojamąjį daiktą asmuo. Nagrinėjamu atveju Žemės sklypo vertinimas buvo atliktas ne nekilnojamųjų daiktų savininko ar patikėtinio iniciatyva, o asmens, suinteresuoto žemės sklypo rinkos vertės sumažinimu.

20Pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 vasario 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010 konstatavo, kad turto vertinimo dokumentų (turto vertės nustatymo pažyma, turto apžiūrėjimo ir įvertinimo aktas (aiškinamasis raštas, studija) (77.3 papunktis)) turinys turi atitikti jiems keliamus reikalavimus, o kitokios apimties ir formos dokumentai yra informacinio, konsultacinio pobūdžio ir juridinės galios neturi. Mano, kad Nacionalinės žemės tarnybos 2011 m. gegužės 24 d. sprendimas Nr. 1SS-(10.5)-1177 yra teisingas, pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis.

21Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras atsiliepime (b. l. 161) nurodė, kad negali pareikšti savo nuomonės ir dėl pareiškėjos patikslinto skundo bei NŽT sprendimo argumentų. Paaiškino, kad Vidutinės rinkos vertės apskaičiuotos vadovaujantis Taisyklėmis, kuriose nėra numatytas VĮ Registrų centrui individualaus vertinimo ataskaitų nagrinėjimas žemės sklypų vidutinių rinkos verčių patikslinimo atvejais. Todėl pateikta individualaus vertinimo ataskaita pareiškėjai buvo grąžinta nenagrinėta. Nenagrinėjęs individualaus vertinimo ataskaitos, VĮ Registrų centras negali pareikšti nuomonės dėl teisėtumo.

22Teismo posėdyje šalių atstovai palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytas pozicijas. Pareiškėjos atstovas prašė patikslintą skundą tenkinti, atsakovo ir trečiojo suinteresuotojo asmens atstovai – atmesti.

23Patikslintas skundas tenkintinas iš dalies.

24Išklausiusi šalių atstovų paaiškinimų, ištyrusi rašytinę bylos medžiagą, teisėjų kolegija nustatė, jog ginčas kilo dėl žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio adresu: ( - ), Palanga (toliau – žemės sklypas), vidutinės rinkos vertės.

25Ginčo santykius reglamentuoja Turto vertinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. 244 (toliau –Metodika), Žemės verčių žemėlapių sudarymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 515 (toliau – Taisyklės), Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymas, Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas.

26Pareiškėja ginčija atsakovės 2011 m. gegužės 24 d. sprendimą Nr. 1SS-(10.5)-1177 (b.l. 114-117). Motyvai išdėstyti patikslintame skunde, todėl teisėjų kolegija jų nekartos.

27Ginčijamame sprendime atsakovė pasisakė, jog žemės sklypo individualus vertinimas turi būti atliktas tam pačiam tikslui kaip ir masinis vertinimas. Pareiškėjos užsakymu buvo nustatyta turto rinkos vertė. Atsakovė akcentavo, jog turto vertintojas, atlikęs individualų vertinimą, penkis lyginamuosius objektus - komercinės paskirties žemės sklypus - pasirinko Palangos mieste. Tik du, jos nuomone, savo savybėmis panašūs į ginčo sklypą. Nacionalinė žemės tarnyba aiškina, jog turto vertintojas neapibūdino vertinamojo objekto ir su juo lyginamųjų objektų skirtumų. Iš ataskaitos neaišku, ar visais galimais šaltiniais pasinaudojo. Sprendime konstatavo, jog pareiškėjos pateikta ataskaita neatitinka Įstatymo 23 str. 2 d. 10 p., Taisyklų 45 p., Metodikos 27, 29, 33 p. reikalavimų. Taip pat atkreipė dėmesį, jog prašymą pakeisti nekilnojamojo turto kadastro duomenis turi teisę paduoti nekilnojamojo daikto savininkas ar patikėjimo teise valdantis tą daiktą asmuo. Šiuo atveju į atsakovą kreipėsi asmuo, suinteresuotas žemės sklypo rinkos vertės sumažinimu. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (b. l. 143- 146) patvirtina, jog sklypo savininkas yra Lietuvos Respublika. Nuo 2010 m. liepos 1 d. patikėjimo teise sklypą valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos. Juridinis nuosavybės įregistravimo pagrindas yra 2010 m. birželio 18 d. Žemės įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr.XI-912. Pareiškėja sprendime aptariamą žemės sklypą yra išsinuomojusi iki 2105 m. Tai patvirtina 2005 m. gruodžio 21 d. sutartis Nr. ( - ) Dėl valstybinės žemės nuomos (b.l. 110).

28Metodikos 15 str. nurodyta, jog turto vertinimo procedūra pradedama, gavus žodžiu arba raštu užsakovo prašymą (užsakymą) nustatyti turto vertę. Atsakovė aiškina, jog pareiškėja neturėjo teisės prašyti patikslinti kadastro duomenų, nes ji nėra savininkė arba valdytoja patikėjimo teise. Teisėjų kolegija nesutinka su tokia pozicija, nes ji prieštarauja minėtai normai bei Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme 2 str. įtvirtintai užsakovo sąvokai. Šio straipsnio 7 p. užsakovas apibrėžiamas kaip juridinis, fizinis asmuo arba įmonė, neturinti juridinio asmens teisių, sudarę su turtą vertinančia įmone turto vertinimo sutartį. Taigi, darytina išvada, kad pareiškėja turėjo teisę kreiptis dėl turto vertės nustatymo.

29Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog pareiškėja ginčą pradėjo po to, kai masinio vertinimo būdu buvo nustatyta sprendime aptariamo sklypo ( - ), Palangoje vidutinė rinkos vertė 2011 m. sausio 1 d. – 4 588 000 Lt. (b. l. 153, ). Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad masinis turto ar verslo vertinimas – toks turto vertinimo būdas, kai konkretaus turto vertė nėra nustatoma, o surinktos informacijos apie vertinamąjį turtą analizės būdu nustatomos verčių ribos, apimančios vertinamojo turto vertę, duomenys renkami, analizuojami ir apskaičiavimai atliekami sisteminimo pagrindu, šiuo vertinimo būdu yra vertinami turto objektai, kurie turi daug panašumų. Bendrovė, nesutikdama su trečiojo suinteresuotojo asmens nustatyta verte, 2011 m. sausio 20 d. (b. l. 118-119) kreipėsi į VĮ Registrų centrą, prašydama patikslinti/pakeisti Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje esančią žemės sklypo vidutinę rinkos vertę.

30Trečiasis suinteresuotas asmuo, atlikęs patikrą, 2011 m. vasario 1 d. atsakė, jog sklypo vidutinė rinkos vertė, įsigaliojusi nuo 2011 m. sausio 1d., nustatyta teisingai, laikantis teisės aktų reikalavimų (b. l. 120-121), todėl prašymo netenkino.

31Byloje nustatyta, kad pareiškėja su Žemės sklypo įvertinimo ataskaita kreipėsi į žemės nuomotojo teisių perėmėją Nacionalinę žemės tarnybą, kuri nuo 2010 m. liepos 1 d. valdo valstybinę žemę patikėjimo teise. Kaip jau paminėta sprendime, atsakovė netenkino pareiškėjos prašymo, nepriėmė sprendimo patikslinti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje žemės sklypo vidutinės rinkos vertės. Motyvus išdėstė atsiliepime į patikslintą skundą, palaikė juos teismo posėdyje. Atsakovė tvirtino, kad korporacijos „Matininkai“ atlikta Žemės sklypo įvertinimo ataskaita Nr. ( - ) (b.l. 122-150) neatitinka teisės aktų reikalavimų.

32Teisėjų kolegija nustatė, jog ataskaitoje nurodytas vertinimo atvejis - turto rinkos vertės nustatymas užsakovo pageidavimu. Turto vertintoja A. K. turto vertės nustatymo pažymoje (b. l. 123) nurodė, jog žemės sklypo ( - ), Palangoje, rinkos vertė 2010 m. lapkričio 26 d. yra 1 280 000 Lt. Ši suma, pasak specialistės, atspindi turto vertę esamos fizinės būklės ir tos dienos rinkos konjunktūros sąlygomis. Turto vertintoja, vertindama nekilnojamąjį turtą, pasirinko lyginamosios vertės metodą, kurio taikymo ypatumai aptariami Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 7 straipsnyje. Korporacijos ,,Matininkai“ turto vertintoja Ataskaitos 3 skyriuje nurodė, jog vadovavosi šiuo metodu, rėmėsi įvykusių panašaus turto pirkimo – pardavimo sandorių objektų ir sąlygų palyginimu. 1 lentelėje pateikė komercinės paskirties sklypų rinkos tendencijas. Aptarti penkių sklypų sandoriai, apie kuriuos duomenis turto vertintoja gavo iš VĮ Registrų centras.

33Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 10 punkte įtvirtintas reikalavimas, kad turto vertinimo ataskaitoje turi būti turto vertės nustatymo pagrindimas. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės nuomone, kad Ataskaita neatitinka Metodikos 33 str. reikalavimų, nes turto vertintoja A. K. neaptarė ginčo sklypo, t. y. vertinamojo objekto, ir penkių palyginamųjų objektų skirtumų. 1 lentelėje nurodyta tik palyginamųjų objektų paskirtis, neatspindėta, ar yra juose pastatų, kokia veikla vykdoma. Teisėjų kolegijos nuomone, taikydama palyginamosios vertės metodą, turto vertintoja turėjo surinkti daugiau duomenų apie ginčo sklypo vietovėje įvykusius panašių objektų pirkimo – pardavimo sandorius, apie siūlomus parduoti panašius sklypus ir iš kitų objektų, išvardintų Metodikos 27 p., o ne remtis vien VĮ Registrų centro turimais duomenimis ruošiant Ataskaitą. Iš to darytina išvada, jog ji nesurinko pakankamai informacijos iš kitų Metodikoje išvardintų objektų, todėl Ataskaitoje nepilnai atsispindėta rinkos konjunktūra.

34Nustatyta, jog pareiškėja kartu su skundu dėl masinio vertinimo būdu nustatytos žemės sklypo vertės Žemės sklypo įvertinimo ataskaitą teikė VĮ Registrų centrui (b. l. 118-119). Taisyklėse institucijai neįtvirtinta pareiga individualaus vertinimo ataskaitas nagrinėti žemės sklypų vidutinių rinkos verčių patikslinimo atvejais, todėl VĮ Registrų centras Ataskaitą grąžino nenagrinėtą.

35Tuomet pareiškėja Nacionalinei žemės tarnybai pateikė individualaus turto vertinimo ataskaitą, kad ši tarnyba, kaip turto valdytojas, pakeistų masiniu būdu nustatytą vertę kadastro duomenyse. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Taisyklių 45 punkte įtvirtinta sąlyga – turi būti nustatytos sklypo išskirtinės savybės. Šis punktas reiškia, kad Nacionalinė žemės tarnyba neprivalo teisme nuginčyti individualaus vertinimo ataskaitos, bet gali ją vertinti ta prasme, ar tokia ataskaita yra pakankamas pagrindas keisti masiniu būdu nustatytas vertes. Išskirtinės savybės turi būti nurodytos individualaus vertinimo ataskaitoje ar kitame dokumente (pvz. registro išrašuose). Individualus turto vertinimas – turto vertinimo būdas, kai konkretaus turto vertė nustatoma atsižvelgiant į visas individualias to turto savybes (Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 str. 9 p.). Jos turi patvirtinti, kad masiniu būdu nustatyta vertė šiam sklypui negali būti taikoma, nes jis išsiskiria iš panašių sklypų tam tikromis savybėmis, mažinančiomis sklypo vertę. Tai gali būti ypatinga sklypo konfigūracija, reljefas, nustatytos specialios naudojimo sąlygos, draudžiančios bet kokią veiklą. Pareiškėjos pateiktoje Žemės sklypo įvertinimo ataskaitoje (b. l. 127) ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše (b. l. 153-156) išvardintos specialiosios naudojimo sąlygos: ryšių linijų apsaugos zonos – 0.0334 ha, vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zonos – 0,1861 ha, elektros linijų apsaugos zonos – 0,0493 ha. Taip pat įregistruotas kelio servitutas: teisė naudotis bendru įvažiavimu ir automobilių sustojimo aikštele. Nustatyta, jog atsakovė ir trečiasis suinteresuotasis asmuo žemės sklypo išskirtinių savybių nevertino. Teisėjų kolegija pripažįsta, jog atsakovė turėtų iš naujo išnagrinėti pareiškėjos skundą ir nustatyti, ar specialiosios naudojimo sąlygos ir servitutas mažina sklypo vertę. Taigi, atsakovė turėtų vadovautis Taisyklių 45 p. ir priimti sprendimą dėl žemės sklypo vidutinės rinkos vertės pataisymo tikslingumo.

36Nors teismas ir pripažino, kad Ataskaitoje nustatyti sprendime aptarti trūkumai, tačiau ji turi juridinę galią, kol nenuginčyta teismine tvarka (Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 24 str. 3 d.). Įvertinus įrodymų visetą, darytina išvadą, jog pareiškėjos patikslintas skundas iš dalies pagrįstas ir tenkintinas. Atsakovė, įvertinusi Žemės sklypo įvertinimo ataskaitą, sprendime turėtų pasisakyti, ar pareiškėjos užsakymu nustatyta ir Ataskaitoje nurodyta ginčo sklypo vidutinė rinkos vertė yra teisinga. Todėl teisėjų kolegija neįpareigoja atsakovės patikslinti sklypo vidutinę rinkos vertę konkrečia, UAB ,,Agrekas“ nurodyta suma, kol neįvertintos ankščiau nurodytos aplinkybės.

37Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 88 str. 2 p., 127 str. 1 d., teisėjų kolegija

Nutarė

38Pareiškėjos UAB „Agrekas“ patikslintą skundą patenkinti iš dalies.

39Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. gegužės 24 d. sprendimą Nr. 1SS-(10.5)-1177 dėl žemės sklypo vidutinės rinkos vertės patikslinimo ir įpareigoti atsakovę patikslinti žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), Palangoje, vidutinę rinkos vertę. Kitą patikslinto skundo dalį atmesti.

40Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 4. Pareiškėja UAB „Agrekas“ prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos... 5. Patikslintame skunde (b. l. 71-76) paaiškino, kad valstybinės žemės sklypo... 6. Pasak pareiškėjos, žemės sklypo individualus vertinimas atliktas turint... 7. Bendrovė nesutinka su atsakovės nuomone, jog kiti turto vertintojo parinkti... 8. Patikslintame skunde tvirtina, kad turto vertinimo ataskaitoje apibūdinta... 9. Nacionalinė žemės tarnyba nepagrindžia teiginių, kad pareiškėjos... 10. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su... 11. Atsiliepime (b. l. 103-109) paaiškino, kad pagal VĮ Registrų centro... 12. UAB „Agrekas“ 2011 m. vasario 11 d. kreipėsi į Nacionalinę žemės... 13. Nacionalinė žemė tarnyba išnagrinėjo UAB „Agrekas“ skundą bei UAB... 14. Nurodo, kad žemės sklypo individualus vertinimas turėjo būti atliktas tam... 15. Norint patikslinti vidutinę rinkos vertę, individualaus vertinimo ataskaita... 16. Atsakovė nesutinka su pareiškėjos teiginiu, kad procedūriniai pažeidimai... 17. Nustatydamas žemės sklypo rinkos vertę, turto vertintojas pasirinko penkis... 18. UAB Korporacijos „Matininkai“ atlikta turto įvertinimo ataskaita nėra... 19. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 str.... 20. Pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 vasario 7 d. nutartyje... 21. Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras atsiliepime (b. l. 161)... 22. Teismo posėdyje šalių atstovai palaikė procesiniuose dokumentuose... 23. Patikslintas skundas tenkintinas iš dalies.... 24. Išklausiusi šalių atstovų paaiškinimų, ištyrusi rašytinę bylos... 25. Ginčo santykius reglamentuoja Turto vertinimo metodika, patvirtinta Lietuvos... 26. Pareiškėja ginčija atsakovės 2011 m. gegužės 24 d. sprendimą Nr.... 27. Ginčijamame sprendime atsakovė pasisakė, jog žemės sklypo individualus... 28. Metodikos 15 str. nurodyta, jog turto vertinimo procedūra pradedama, gavus... 29. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog pareiškėja ginčą... 30. Trečiasis suinteresuotas asmuo, atlikęs patikrą, 2011 m. vasario 1 d.... 31. Byloje nustatyta, kad pareiškėja su Žemės sklypo įvertinimo ataskaita... 32. Teisėjų kolegija nustatė, jog ataskaitoje nurodytas vertinimo atvejis -... 33. Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 10 punkte... 34. Nustatyta, jog pareiškėja kartu su skundu dėl masinio vertinimo būdu... 35. Tuomet pareiškėja Nacionalinei žemės tarnybai pateikė individualaus turto... 36. Nors teismas ir pripažino, kad Ataskaitoje nustatyti sprendime aptarti... 37. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos... 38. Pareiškėjos UAB „Agrekas“ patikslintą skundą patenkinti iš dalies.... 39. Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011... 40. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti...