Byla 2A-377-555/2009

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Tamašausko, kolegijos teisėjų Albino Čeplinsko, Ramūno Mitkaus, sekretoriaujant Diletai Liudžiuvienei, dalyvaujant ieškovei I. N., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. N. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. N. ieškinį atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sandorio dalies pripažinimo negaliojančia, žalos atlyginimo ir

Nustatė

2ieškovė ieškiniu prašė pripažinti negaliojančia 2004 06 30 Bendradarbiavimo sutarties Nr. 16-0-255 tarp Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato ir UAB "Autranspa" 4 punktą, kuriuo išreikštas leidimas UAB "Autranspa" vienašališkai nustatinėti mokesčio už automobilio transportavimą taikant priverstinio poveikio priemones dydžius bei įpareigoti atsakovą atlyginti ieškovei dėl neteisėtai nustatyto mokesčio dydžio už automobilio transportavimą patirtą žalą - skirtumą tarp ieškovės sumokėto 150 LTL ir teisėtai nustatyto mokesčio dydžio. Nurodė, kad 2006 05 25 11 val. 25 min. Sukilėlių pr. ir Eivenių g. sankryžoje, Kaune, paliko stovėti automobilį, tuo padarydama KET 193.8 p., 193.10 p. pažeidimą, dėl šios priežasties ieškovei buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo nutarimas ir priverstinai nuvarytas automobilis. Atsiimant transporto priemonę 2006 05 25 13 val. 26 min. iš stovėjimo aikštelės, esančios Tvirtovės al. 32, Kaune, iš ieškovės buvo pareikalauta sumokėti UAB "Autranspa ir Ko" 150 Lt už automobilio transportavimą. Šis mokesčio dydis buvo nustatytas UAB "Autranspa ir Ko" direktoriaus vienašališkai, o tokią teisę jam suteikė ginčijamos Sutarties 4 punktas bei tarp UAB "Autranspa ir Ko" ir UAB "Autranspa" 2005 09 31 sudarytos sutarties 2 dalis. Ieškovės nuomone, ginčijamos Sutarties 4 punktu, kuriuo UAB "Autranspa" įgijo teisę vienašališkai nustatinėti mokesčio už automobilio transportavimą taikant priverstinio poveikio priemones dydžius, yra pažeisti imperatyvūs ATPK 7 str., CK 1.5 str. 1 ir 2 d., CK 1.137 str. 2 ir 3 d., LR Konstitucijos preambulės reikalavimai, todėl šis Sutarties punktas prieštarauja viešajai tvarkai bei gerai moralei ir yra niekinis bei negaliojantis CK 1.81 str. 1 d. pagrindu. Kadangi ieškinio pateikimo momentu nėra teisėtai nustatytas mokesčio už automobilio transportavimą dydis, ieškovė neturi galimybės tiksliai įvertinti, koks yra patirtos žalos dydis, t.y. koks yra skirtumas tarp sumokėto 150,-Lt ir teisėtai nustatyto mokesčio dydžio, todėl šį dydį turi nustatyti teismas. Aplinkybė, kad mokestis už automobilio transportavimą buvo pareikalautas ir sumokėtas UAB „Autranspa ir Ko", o ne atsakovui, nereiškia, kad žala negali būti išieškoma iš atsakovo, kadangi UAB „Autranspa ir Ko" veikė vykdydama atsakovo nurodymą transportuoti jos automobilį, be to UAB „Autranspa ir Ko" yra likviduota ir išsiieškoti žalos iš jos nėra galimybės.

3Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 25 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, kad 2004 06 30 Bendradarbiavimo sutarties Nr. 16-0-255 tarp Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato ir UAB "Autranspa" 4 punkte numatyta, kad kaina už transporto priemonės nuvežimą bei saugojimą nustatoma pagal Aikštelės nurodytą kainoraštį, o UAB "Autranspa" yra privatus juridinis asmuo, kurio tikslas tenkinti privačius interesus - siekti materialinės naudos, be to nedraudžiama privačiam asmeniui nusistatyti teikiamų paslaugų įkainius. Taip pat nurodė, jog byloje nepateikta įrodymų, jog ieškovės sumokėtas mokestis yra pernelyg didelis. Teismas konstatavo, kad ginčijamos sutarties 4-tas punktas neprieštarauja viešėjai tvarkai ir gerai moralei, todėl reikalavimą šioje dalyje atmetė kaip negrįstą ir neįrodytą. Taip pat nurodė, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 39 straipsnis (Įstatymo redakcija, galiojusi transporto priemonės priverstinio nutempimo metu, t.y. 2006-05-25) numatė, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka, valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimą reglamentuoja Civilinio kodekso 6. 271 straipsnis, tačiau deliktu padarytos žalos atlyginimui kaip atskirai atsakomybės rūšiai yra privalomi bendrieji teisės pažeidimo elementai. Kadangi ginčijamas veiksmas yra teisėtas, todėl teisė į turtinės ar neturtinės žalos atlyginimą negalima. Atsižvelgiant į tai, ieškinį atmetė kaip neįrodytą ir nepagrįstą.

4Apeliaciniu skundu ieškovė I. N. prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą ieškinį tenkinti. Nurodo, kad teismo pozicija, jog tik imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantys sandoriai gali būti pripažįstami prieštaraujantys viešajai tvarkai ir gerai moralei, nepagrįsta. Mano, kad teismas netinkamai aiškino CK 1.81 straipsnio 1 dalį. Apeliantės nuomone, teismas sprendime teigdamas, jog jokios teisės normos nedraudžia privačiam asmeniui nusistatinėti savo teikiamų paslaugų įkainius, neatsižvelgė jog šio ginčo atveju privatus juridinis asmuo atliko specifinę funkciją; jis dalyvavo procesinio poveikio priemonių taikyme, kas yra išskirtinai valstybės funkcija, jeigu valstybės institucija – atsakovas, pasitelkė privatų asmenį į pagalbą procesinio poveikio priemonių taikymo funkcijoms atlikti, jis turėjo užtikrinti , kad teikiant minėtą pagalbą būtų griežtai laikomasi teisėtumo. Nurodo, kad teismas išsprendė žalos atlyginimo klausimą, kuris priklausė Kauno apygardos teismo kompetencijai, t.y. pažeidė teismingumo taisykles.

5Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, teismo sprendimą palikti nepakeistą.

6Apeliacinis skundas tenkintinas dalinai.

7Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė 2006 m. gegužės 25 d. Sukilėlių pr. ir Eivenių g. sankryžoje, Kaune padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124 ¹ straipsnyje, dėl ko, jos atžvilgiu buvo taikytos ATPK 269 straipsnio 7 dalyje numatytos priemonės - automobilio nutempimas. Nagrinėjamojoje byloje ieškovė prašė apginti pažeistas teises pripažįstant negaliojančia 2004 m. birželio 30 d. bendradarbiavimo sutarties Nr. 16-0-255, sudarytos tarp Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato ir UAB „Autranspa“ dalį, kuria atsakovas vienašališkai leido nustatinėti mokesčio už automobilio transportavimą taikant priverstinio poveikio priemones dydžius.

8Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad sandorių negaliojimo instituto paskirtis yra dvejopa. Pirma, šis institutas skirtas siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Kita vertus, įstatymo nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais siekiama užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą. Taigi sandorių negaliojimo institutas turi ir kitą paskirtį – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo prieštarautų šiam stabilumo tikslui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-905/2000; 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2007, kt.). Be to, taikant sandorių negaliojimo institutą, būtina ieškoti ne tik sandorio šalių, bet ir sąžiningų trečiųjų asmenų, įgijusių sandorio pagrindu tam tikrų teisių, protingos interesų pusiausvyros.

9Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimus pripažinti negaliojančia ginčijamo sandorio dalį, kuri, ieškovės vertinimu, prieštarauja įstatymo normoms, taip pat gerai moralei.

10Pagal vieną iš pagrindinių civilinėje teisėje galiojančių principų – sutarties laisvės principą, civilinių teisinių santykių subjektai turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti konkrečios sutarties sąlygas, tarpusavio teises ir pareigas, išskyrus atvejus, kai tam tikros sutarties sąlygos ar jos turinys nustatyti imperatyviųjų įstatymo normų. Kai nėra imperatyviųjų teisės normų, kurios draustų ar nustatytų privalomai tam tikras sutarties sąlygas, sutartis reglamentuojama dispozityviųjų teisės normų ir šalių susitarimu nustatytų jos sąlygų.

11Apeliantė reikalavimą pripažinti negaliojančia bendradarbiavimo sutarties dalį dėl prieštaravimo įstatymams grindžia tuo, kad šios sutarties pagrindu privatus juridinis asmuo dalyvavo procesinio poveikio priemonių taikyme, todėl apeliantės vertinimu, paslaugos įkainiai privalėjo būti nustatyti tinkamai. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 1.81 straipsnio pirmosios dalies nuostatą viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Tačiau, nustatęs šį sandorių negaliojimo pagrindą, įstatymų leidėjas neatskleidė formuluotės „viešoji tvarka ar gera moralė“ turinio. Šios formuluotės turinys yra įvairialypis ir sietinas tiek su atliekamais veiksmais, tiek ir su tikslais bei veiksmų pasekmėmis. Sprendžiant, ar sandoris prieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei, būtina įvertinti, kokių padarinių dėl tokio sandorio gali atsirasti ar atsiranda ne tik visuomenei, valstybei, bet ir atskiriems asmenims ar asmenų grupei. Byloje nekyla ginčas dėl administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonės teisėtumo. Transporto priemonės priverstinio nuvežimo tvarką reglamentuojančiuose aktuose įtvirtinta nuostata, kad transporto priemonę nuveža policijos pareigūnai ar įmonės, turinčios teisę verstis šia veikla ir turinčios tam skirtas priemones. Nors šiuose aktuose nėra reglamentuotas mokestis už pasitelktų įmonių paslaugas, tačiau akivaizdu, kad ši paslauga negali būti teikiama nemokamai: reikalingos išlaidos tiek transporto priemonės įsigijimui, jos išlaikymui, darbuotojų darbo užmokesčiui ir t.t. Apeliantė nenurodė, kokioms imperatyvioms viešąją tvarką reglamentuojančioms teisės normoms ar geros moralės principams prieštarauja minėta bendradarbiavimo sutarties dalis, be to neįrodinėjo, kad jos atžvilgiu būtų taikytas aiškiai neteisingas, nepagrįstas transporto priemonės priverstinio nuvežimo įkainis, todėl šis apeliantės reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.

12Dalinai sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad skundžiamu teismo sprendimu buvo išspręstas žalos atlyginimo reikalavimas pažeidžiant teismingumo taisykles. Nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2008 m. vasario 11 d. nutartimi yra užvesta civilinė byla pagal ieškovės I. N. ieškinį atsakovams UAB „Autranspa“ ir Kauno miesto vyriausiajam policijos komisariatui dėl neteisėtai nustatyto mokesčio dydžio už automobilio transportavimą patirtos žalos – skirtumo tarp ieškovės sumokėto 150 Lt ir teisėtai nustatyto mokesčio dydžio, atlyginimo, po šios teismo nutarties priėmimo nagrinėjamoje byloje ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, kurio vienas iš reikalavimų buvo - įpareigoti atsakovą Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą atlyginti ieškovei dėl neteisėtai nustatyto mokesčio dydžio už automobilio transportavimą patirtą žalą – skirtumą tarp ieškovės sumokėto 150 Lt ir teisėtai nustatyto mokesčio dydžio. CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodoma, kad teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą, jeigu teisme nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad vadovaujantis šia teisės norma pirmosios instancijos teismas turėjo nagrinėjamoje byloje ieškovės patikslintą ieškinį dalyje dėl žalos atlyginimo palikti nenegrinėtą.

13Esant išdėstytiems motyvams spręstina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dalyje dėl sandorio dalies pripažinimo negaliojančiu, kurio apeliacinio skundo argumentais naikinti ar keisti pagrindo nėra, o sprendimas dalyje dėl žalos atlyginimo naikintinas, o ieškinys šioje dalyje paliktinas nenagrinėtas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktai).

14Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos CPK 326-329 straipsniais,

Nutarė

16Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 25 d. d. sprendimą dalyje dėl sandorio dalies pripažinimo negaliojančiu palikti nepakeistą, dalyje dėl žalos atlyginimo panaikinti, ieškinį dalyje dėl žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.