Byla 1-1531-1100/2020

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis, sekretoriaujant Gražinai Puškarovaitei, dalyvaujant prokurorei Oksanai Leontjevai, kaltinamajam S. S. (S. S.), jo gynėjai advokatei Jolantai Teresei Litvinskienei, nukentėjusiajai L. M.,

2viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. S., asmens kodas ( - ), gimęs ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, be nuolatinės gyvenamosios vietos, išsiskyręs, nedirbantis, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą laisvės atėmimu 8 mėnesiams. Pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. kovo 12 d. nutartimi panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas ir nuteistasis S. S. pasiųstas atlikti nuosprendžiu paskirtos 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės;

3kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

4Teismas

Nustatė

5I.

6Teismo nustatytos aplinkybės

7S. S. laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 16 d. apie 23 val. iki 2019 m. lapkričio 17 d. apie 6 val. bute, esančiame ( - ), konflikto metu tyčia rankomis ir koja sudavė ne mažiau kaip 25 smūgius į įvairias kūno vietas savo šeimos narei – sugyventinei L. M., t. y. priėjęs prie lovoje gulinčios nukentėjusiosios, griebė ją už plaukų, tempė grindimis, jai atsistojus ranka sudavė vieną smūgį į veidą, po to, pastūmė ir, nukentėjusiajai pargriuvus ant grindų, vieną kartą koja spyrė į dešinę ranką bei ne mažiau dešimt kartų rankomis sudavė į galvos sritį, po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, ranka sudavė nukentėjusiajai tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių į veido sritį, vėliau ranka sudavė vieną smūgį nukentėjusiajai į nosį. Tokiais savo veiksmais S. S. padarė nukentėjusiajai L. M. muštinę nosies žaizdą su aplinkine poodine kraujosruva, pereinančia į akių vokus ir nosies kaulų lūžius, poodines kraujosruvas ausyje, krūtinėje, rankose ir kojose, išrovė dalį plaukų dešinio momens srityje, t. y. padarė L. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

8S. S. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

9II.

10Byloje surinkti įrodymai

11Kaltinamasis S. S. teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę iš dalies. Paaiškino, kad iki nagrinėjamo įvykio jis pažinojo nukentėjusiąją apie metus. Su ja kartu gyveno mažiau kaip metus (maždaug 6 mėnesius). Abu gyveno bute, esančiame ( - ), apie pusę metų. L. M. buvo šeimos narys, santykiai kaip tarp vyro ir žmonos, jie kartu vedė bendrą ūkį, kaltinamasis dirbo neoficialiai, o sugyventinė dirbo bare. S. S. rūpinosi nukentėjusiosios dukra, nuveždavo į darželį ir paimdavo iš jo. Pinigai buvo jų bendri. Iki nagrinėjamo įvykio L. M. negrįždavo į namus, S. S. turėjo reikalų mieste, todėl jis užsuko į stotį, kur jam žmonės pasakojo, kad sugyventinė bendraudavo su kitais vyrais. Nagrinėjamo įvykio dieną po dešimtos valandos vakaro jis grįžo į butą ir pamatė, kad L. M. miegojo girta netvarkingame kambaryje, lovoje. Jis iš karto, nieko nesakęs, griebė sugyventinei už plaukų, bandė aiškintis dėl jos elgesio ir sudavė jai delnu per galvą (per kaktą). Nukentėjusioji stovėjo, kai jis panaudojo fizinį smurtą. L. M. buvo nugriuvusi. Kiek kartų smūgiavo delnu, nežino, gal dešimt, gal daugiau. Kaltinamasis ištempė L. M. į koridorių (rankose nematė jos plaukų) ir jie aiškinosi santykius, vėliau abu vonioje verkė, nukentėjusioji atsiprašinėjo, vonioje nebuvo naudojamas smurtas. Nespyrė koja L. M., veiksmai prieš sugyventinę buvo atliekami tik rankomis. Matė, kad L. M. iš nosies bėgo kraujas. Pasak kaltinamojo, kiekvieną jo suduotą smūgį sugyventinei matė šios brolis. Po to, jis atsigulė savo kambaryje, o nukentėjusioji nuėjo į brolio kambarį. J. M. tam tikru metu sugalvojo, kad reikia išgerti alkoholio, kuris buvo bare. L. M. prieštaravo tam, galvojo, kad jei S. S. išgers, jis vėl smurtaus, todėl nukentėjusioji užsidarė kambaryje ir iškvietė policijos pareigūnus. Prieš šešias valandas ryto kaltinamasis išėjo iš buto. Ryte nebuvo jokio smurto. Nesutiko, kad smurtavo tiek laiko, kiek nurodyta kaltinamajame akte, galėjo būti taip daroma apie pusvalandį.

12Nukentėjusioji L. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji pažįsta kaltinamąjį, susipažino su juo darbe (bare). Vėliau kartu gyveno apie pusę metų. Jie gyveno kaip šeima, santykiai buvo normalūs, gyvenimas ramus. S. S. prižiūrėjo jos dukrą. L. M. buvo patogu, kad kažkas prižiūrėtų vaiką, prisidėtų prie buto išlaidų. Jei nagrinėjamo įvykio nebūtų, ji būtų toliau gyvenusi su S. S.. Nagrinėjamo įvykio dieną apie 19 valandą ji užmigo bute, esančiame ( - ). Tuo metu kaltinamojo nebuvo namie. Bemiegant ji buvo S. S. ištempta iš lovos maždaug po 23 val. Iki tol nieko negirdėjo. Jis nesakė, kodėl taip elgiasi, girdėjo tik keiksmažodžius. Kaltinamasis tampė ją po kambarį, po to, ji buvo ištempta į koridorių, kur buvo suduoti pirmi smūgiai. S. S. sudavė jai per veidą (tuo metu nukentėjusioji stovėjo). Nematė, su kuo ir kaip kaltinamasis sudavė jai, nes plaukai buvo palaidi (ant veido), išgirdo trakštelėjimo garsą ir pajuto kraują iš nosies. Kaltinamasis pastūmė ją į virtuvę, ji nugriuvo ant žemės ir matė, kaip jis spardė (mojavo) kojomis į galvą. Ji dengė savo galvą, jai buvo sudaužytas laikrodis. Nukentėjusioji stvėrė jam už kojos ir šis nugriuvo. S. S. paspardęs apsiramino ir išėjo į kambarį, o nukentėjusioji nuėjo į vonią praustis. Negalėjo pasakyti, kiek truko sugyventinio veiksmai, atrodė, kad labai ilgai, bet gal pusvalandį. Brolis kažkokiu metu buvo atsikėlęs, bet jis buvo labai girtas, klausė, kas vyksta, prašė apsiraminti. Kai L. M. buvo vonioje, S. S. buvo kelis kartus užėjęs ir suduodavo per galvą, rėkė. Ji buvo vonioje gal dvi valandas, prasidėjo panika, prausė veidą, nes nesustojo bėgti kraujas. Paskui kaltinamasis apsiramino, gal nuėjo miegoti, o L. M. sėdėjo vonioje. Vėliau nukentėjusioji nuėjo į brolio kambarį atsigulti. Atsigulus į lovą skaudėjo galvą taip, kad negalėjo gulėti. Ryte atsikėlė, S. S., atėjęs į jos brolio kambarį, sudavė jai ranka per veidą. Išgirdusi, kad jos brolis su kaltinamuoju rado butelį alkoholio (tuo metu parduotuvės dar nedirbo), išsigando, kad jei kaltinamasis išgers, bus nekontroliuojamas. Tada ji užsidarė kambaryje ir iškvietė telefonu policiją. S. S. išėjo iš buto. Nukentėjusiajai buvo padaryti sumušimai, išrauta galvos plaukų, padarytas nosies lūžis. Iki įvykio ji neturėjo tokių sužalojimų. Buvo suduota daugiau kaip dešimt ar dvidešimt smūgių. Kaltinamasis taip pasielgė, nes jis, nuėjęs į darbą, prisiklausė klienų, kad ji bendravo su jais visais.

13Liudytojas J. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis pažįsta kaltinamąjį, kartu gyveno. Dėl įvykio jis buvo girtas, nieko neatsimena, todėl nieko negalėjo pasakyti. Įvykio dieną jis buvo su seserimi bare, vartojo alkoholį (alų, vyną, degtinę). Neatsimena, kada grįžo namo – gal 22 ar 23 val. Nakties metu jis buvo prabudęs, nuėjo į tualetą. Matė, kad sesuo buvo pridaužyta (veidas sumuštas, bėgo kraujas, sesuo rodė, kad plaukai buvo išrauti, tačiau jis nematė to). Ji sakė, kad S. S. sumušė ją, todėl liudytojas nusivedė seserį į savo kambarį. Nematė, kaip kaltinamasis smurtavo prieš nukentėjusiąją. Vėliau sesuo iškvietė policiją, kai liudytojas pasiėmė butelį ir ruošėsi gerti alkoholį su kaltinamuoju. Anksčiau konfliktų su S. S. nebuvo, santykiai buvo draugiški. S. S. nuveždavo sesers dukrą į darželį.

14Liudytojas P. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate vyriausiuoju patruliu. Patruliuoja gatvėse, reaguoja į įvykius. Būna iškvietimų dėl smurto artimoje aplinkoje. Neatsimena byloje nagrinėjimo įvykio aplinkybių.

15Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, buvo perskaityti liudytojo P. A. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, nes šis liudytojas pareiškė, kad neatsimena įvykio aplinkybių, t. y. kad jis, 2019 m. lapkričio 17 d., dirbdamas su vyriausiuoju patruliu L. M., apie 7.00 val. gavo pranešimą, jog, ( - ), pranešėją sumušė sugyventinis. Atvykus nurodytu adresu, į juos kreipėsi nukentėjusioji L. M., kuri paaiškino, kad 2019 m. lapkričio 17 d. apie 6.40 val. bute, esančiame ( - ), ją sumušė girtas sugyventinis S. S., įžeidinėjo ją ir sumušė, tampė už plaukų, spardė kojomis, trankė rankomis, kad ji patyrė fizinį skausmą. L. M. veidas buvo kruvinas. Virtuvėje ant grindų buvo matyti kraujo dėmių. Bute buvo pareiškėjos brolis, kuris nieko nenorėjo aiškinti, nes sakė, kad tai – jų gyvenimas, jis nenori kištis. L. M. sugyventinio S. S. namie nebuvo, jis pasišalino. L. M. bute buvo užsirakinusi, paaiškino, kad ką tik ją sumušė sugyventinis ir ką tik pabėgo (b. l. 43–45).

16Liudytojas P. A. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad pagarsinti jo parodymai yra teisingi.

17Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 4129/2019(01) (toliau – specialisto išvada Nr. G 4129/2019(01)) nurodyta, kad L. M. padaryta muštinė nosies žaizda su aplinkine poodine kraujosruva, pereinančia į akių vokus ir nosies kaulų lūžiu, poodinės kraujosruvos dešinėje ausyje, krūtinėje, rankose ir kojose, plaukų išrovimas dešinio momens srityje, ne mažiau kaip 25 trauminiais poveikiais, kietais bukais daiktais, kurie visumoje yra būdingi smūgių sudavimui, galimai užduotyje nurodytomis ir tiriamosios patikslintomis aplinkybėmis bei užduotyje nurodytu laiku. Nosies sumušimas, pasireiškęs muštine nosies žaizda su aplinkine poodine kraujosruva, pereinančia į akių vokus ir nosies kaulų lūžiu, vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžių nukentėjusiosios sveikata sutriko ilgiau 10 dienų, visi kiti sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Nustatyti sužalojimai nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą (b. l. 33–35).

182019 m. lapkričio 17 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota įvykio vietos – buto, esančio ( - ) – apžiūra. Vaizdo stebėjimo kameros bute neįrengtos (b. l. 9–14).

192019 m. lapkričio 17 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje nurodyta, kad, atvykus į įvykio vietą, L. M. paaiškino, kad sugyventinis S. S. tampė už plaukų, spardė kojomis į galvą, trankė rankomis. Užfiksuoti nukentėjusiajai sužalojimai ant kūno, taip pat, kokiu būdu jie buvo padaryti (b. l. 38–39).

202020 m. sausio 25 d. apžiūros protokole užfiksuota Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) garso įrašo stenograma. Nustatyta, kad garso įrašas įrašytas į CD diską, skambinta 2019 m. lapkričio 17 d. 6.55 val. iš telefono Nr. 860758755, pokalbio trukmė 1,07 min. BPC operatorius: „112, klausau“; Moteriškas balsas: „Laba diena“; BPC operatorius: „Sveiki“; Moteriškas balsas: „Norėčiau policiją iškviest“ ;BPC operatorius: „Sakykit, koks būtų adresas?“ Moteriškas balsas: „Čia būtų ( - )“ ;BPC operatorius: „Taip, ( - )“. „Ligonis – jūs pati, ar vyras?“ Moteriškas balsas: „Mane sumušė“ ;BPC operatorius: „O kas sumušė, sakykit, vyras?“ Moteriškas balsas: „Sugyventinis“; <...> BPC operatorius: „O, sakykit, blaivus sugyventinis Jūsų?“ Moteriškas balsas: „Nežinau, jis čia daužė pusę nakties mane“; BPC operatorius: „O, tai kraujuojat?“ Moteriškas balsas: „Taip, tikriausiai pas mane sulaužyta nosis<...>“ (b. l. 55–56). Tokios aplinkybės taip pat užfiksuotos ir teisiamajame posėdyje išklausytame garso įraše (b. l. 57).

212020 m. sausio 25 d. vaizdo įrašo apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas yra 2019 m. lapkričio 17 d. vaizdo įrašas pavadinimu VID 20191117_070227(1)mp4. Įrašo trukmė 0,35 min. Įraše matyti koridoriaus ir virtuvės patalpa. Stovi moteris, apsirengusi chalatu, jos nosis sumušta. Moteris rankose laiko rankšluostį, valo veidą. Nustatyta, kad tai yra nukentėjusioji L. M.. Toliau virtuvėje ant taburetės sėdi vyras, apsirengęs dryžuotu džemperiu, nustatyta, kad tai – J. M.. Moteriškas balsas: „Tai, sakykit, kas čia įvyko?“ J. M.: „Kas čia įvyko?“ Moteriškas balsas: „Nu, kas čia įvyko, pasakokit?“ L. M.: „Grįžau vakar namo, nuėjau miegot. Grįžo sugyventinis ir tiesiog pradėjo mane daužyt“ Moteriškas balsas: „Kiek laiko gyvenate kartu su sugyventiniu?“ L. M.: „pusę metų“ Moteriškas balsas: „Pusę metų, jo. Fizinį skausmą patyrėt?“ L. M.: „Aišku“ (b. l. 40–42). Tokios aplinkybės taip pat užfiksuotos ir teisiamajame posėdyje peržiūrėtame vaizdo įraše (b. l. 42).

22III.

23Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

24Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį.

25BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.

26Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog S. S., anksčiau nurodytu laiku ir vietoje tyčia panaudodamas fizinį smurtą, sukėlė L. M. sužalojimus, kurie atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.

27Nagrinėjamu atveju byloje nekyla abejonių, kad S. S. naudojo fizinį smurtą prieš savo tuo metu buvusią sugyventinę L. M.. Nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nagrinėjamo įvykio dienos vakare miegojo nuomojamo kambario, esančio ( - ), lovoje, kai pajuto, kaip sugyventinis S. S. griebė ją už plaukų, ištempė iš lovos, tampė po kambarį, ištempė į koridorių, kur kaltinamasis smūgiavo jai į veidą (tuo metu nukentėjusioji buvo atsistojusi). L. M. išgirdo trakštelėjimo garsą ir pajuto kraują iš nosies. Po to, S. S. pastūmė ją į virtuvę, ji nugriuvo ant žemės ir matė, kaip jis spardė (mojavo) kojomis į galvą. Nukentėjusioji stvėrė jam už kojos ir šis nugriuvo. S. S. pasmurtavęs apsiramino ir išėjo į kambarį, o nukentėjusioji nuėjo į vonią praustis. Kai L. M. buvo vonioje, S. S. buvo kelis kartus užėjęs ir suduodavo per galvą. Ryte kaltinamasis atsikėlė, užėjo į kambarį, kuriame buvo L. M., ir sudavė jai ranka per veidą. Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu iš esmės nurodė tokią pačią S. S. darytų veiksmų eigą (b. l. 16 – 18, 20–22). S. S. teisiamojo posėdžio metu neigė, kad jis smurtavo prieš L. M. suduodamas smūgius jai koja. Teismas atkreipia dėmesį, kad nukentėjusioji dėl tokio kaltinamojo smurtavimo pobūdžio buvo nuosekli. Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, surašytame 2019 m. lapkričio 17 d., t. y. nagrinėjamo įvykio dieną, nukentėjusioji nurodė, kad S. S. smurtavo koja (b. l. 9–12). Tokią aplinkybę L. M. nurodė ir apklausiama ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 16–18). Nukentėjusiosios parodymus netiesiogiai patvirtina rašytiniai bylos įrodymai – 2019 m. tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (b. l. 38–39), taip pat liudytojo P. A. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kurie teismo buvo pagarsinti BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto tvarka. Šiame kontekste pasakytina ir tai, kad L. M. buvo padaryti sužalojimai įvairiose kūno vietose – ne tik veido srityje, krūtinėje, rankose, bet ir kojose (specialisto išvada Nr. G 4129/2019(01)). Nagrinėjamu atveju, įvertinus L. M. padarytų sužalojimų pobūdį, neįtikėtina, kad kaltinamasis sukėlė, pavyzdžiui, sužalojimus nukentėjusiajai, tik rankomis. Todėl nėra abejonių, kad S. S. naudojo fizinį smurtą prieš L. M. panaudodamas ne tik rankas, bet ir koją.

28S. S. ir jo gynėja bylą nagrinėjant teisme nesutiko, kad kaltinamasis galėjo suduoti ne mažiau kaip 25 smūgius nukentėjusiajai. Pažymėtina, kad minėtas trauminių poveikių skaičius yra nustatytas specialisto išvada Nr. G 4129/2019(01). Toje pačioje specialisto išvadoje nurodyta, kad minėti trauminiai poveikiai yra būdingi smūgių sudavimui. Teismas nenustatė priežasčių abejoti eksperto J. P., surašiusio aptariamą specialisto išvadą, kvalifikacija, juolab jis turi ekspertinio darbo stažą nuo 1998 m. Byloje nenustatyta, kad L. M. turėjo sužalojimus, kurie buvo nustatyti eksperto, iki nagrinėjamo įvykio. Nukentėjusioji taip pat nenurodė, kad ji turėjo kokius nors sužalojimus. Todėl nėra pagrindo abejoti, kad kaltinamasis sudavė ne mažiau kaip 25 smūgius L. M. į įvairias kūno vietas bylai reikšmingu laiku. Nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu iš tiesų neparodė konkretaus patirtų smūgių skaičiaus (apie 10 smūgių ar apie 20 smūgių). Teismas atkreipia dėmesį, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes S. S. intensyviai naudojo fizinį smurtą prieš L. M., todėl akivaizdu, kad dėl patiriamo fizinio smurto ir kartu streso nukentėjusioji objektyviai galėjo nežinoti, kiek tiksliai smūgių ji patyrė nuo kaltinamojo, juolab visas įvykis vyko ne vienoje buto vietoje. Kita vertus, tai nereiškia, kad yra teisinis pagrindas abejoti jos parodymais ar tuo labiau specialisto išvada Nr. G 4129/2019(01). Tokios išvados nepaneigia ir tai, kad S. S. pareikštame kaltinime neišvardyti visi konkrečiai kaltinamojo suduotų L. M. smūgių skaičiai. Įvertinus L. M. padarytų sužalojimų skaičių, S. S. padarytų sužalojimų intensyvumą, nėra abejonių, kad nustatyti konkretų kiekvieno panaudoto fizinio smurto atvejį, yra sudėtinga. Todėl kaltinamajam, be kita ko, inkriminuota, kad, nukentėjusiajai pargriuvus ant grindų, jis ne mažiau dešimt kartų rankomis sudavė nukentėjusiajai į galvos sritį arba vėliau ranka sudavė nukentėjusiajai tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių į veido sritį. Tai neprieštarauja specialisto išvadoje Nr. G 4129/2019(01) padarytai išvadai dėl 25 trauminių poveikių padarymo.

29Atkreiptinas dėmesys, kad pats S. S. baudžiamojo proceso metu nebuvo nuoseklus, ar jis naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją vonioje, ar ne. Kaltinamasis 2020 m. balandžio 29 d. apklausos metu nurodė, kad jis minėtoje buto vietoje rankos delnu sudavė L. M. per galvą, kiek kartų, nežino (b. l. 110–114). Kita vertus, apklausiamas teisiamajame posėdyje S. S. neigė naudojęs fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją vonioje. Toks kaltinamojo parodymų prieštaravimas leidžia abejoti jo parodymais dėl panaudoto fizinio smurto prieš L. M. apimties.

30Kaltinamasis ir jo gynėja teisiamojo posėdžio metu nesutiko su kaltinamajam inkriminuotu nusikalstamos veikos padarymo laiku – 2019 m. lapkričio 16 d. apie 23 val. iki 2019 m. lapkričio 17 d. apie 6 val. Teismas pažymi, kad gana ilgo laiko tarpo inkriminavimas savaime nereiškia, kad S. S. smurtavo visą šį laiką. Byloje nustatyta, kad S. S., 2019 m. lapkričio 16 d. apie 23 val. grįžęs į namus, pradėjo smurtauti prieš L. M. (griebė už plaukų ir ištempė iš lovos). Paskutinis kaltinamojo fizinio smurto panaudojimas (vieno smūgio ranka sudavimas nukentėjusiajai į nosį) buvo apie 2019 m. lapkričio 17 d. apie 6 val. Taigi nusikalstamos veikos laikotarpis nurodytas kaltinime yra teisingas. Nagrinėjamu atveju nėra tikslinga išskirti atskirus laikus, kada S. S. smurtavo prieš nukentėjusiąją, o kada ne, nes tai neturi reikšmės teisiniam vertinimui, juolab kaltinamojo nusikalstama veika buvo tęstinio pobūdžio.

31Kaltinamojo gynėja teisiamojo posėdžio metu taip pat nurodė, kad kaltinime nėra išvardytos konkrečios buto vietos, kuriose S. S. smurtavo prieš nukentėjusiąją. Šiuo atveju nusikalstamos veikos padarymo vieta yra tiksli – butas, esantis ( - ). Atskiros buto vietos neturi įtakos kaltinamojo padarytų veiksmų kvalifikavimui.

32Nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu nenurodė, kad, jai būnant buto vonioje, S. S. ranka griebė ją už plaukų ir tampė, todėl ši aplinkybė šalintina iš kaltinimo kaip nepasitvirtinusi.

33Specialisto išvadoje Nr. G 4129/2019(01) konstatuota, kad L. M. nosies sumušimas, pasireiškęs muštine nosies žaizda su aplinkine poodine kraujosruva, pereinančia į akių vokus ir nosies kaulų lūžiu, vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, o tai yra teisinis pagrindas kvalifikuoti nusikalstamą veiką pagal BK 138 straipsnį. Nėra abejonių, kad tarp S. S. panaudoto fizinio smurto ir nukentėjusiajai atsiradusio nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto yra tiesioginis priežastinis ryšys.

34S. S. panaudoto fizinio smurto intensyvumas, pobūdis, nukentėjusiajai padarytų sužalojimų vieta, taip pat kitos bylos aplinkybės neleidžia abejoti, kad kaltinamasis suprato, kad naudoja fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją, kad jai bus padaryti sužalojimai, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

35Nagrinėjamo įvykio metu kaltinamasis su nukentėjusiąja gyveno kartu kaip sugyventiniai. S. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad abu gyveno bute, esančiame ( - ), apie pusę metų. L. M. buvo šeimos narys, santykiai kaip tarp vyro ir žmonos, jie kartu vedė bendrą ūkį, kaltinamasis dirbo neoficialiai, o sugyventinė dirbo bare. S. S. rūpinosi nukentėjusiosios dukra, nuveždavo į darželį ir paimdavo iš jo. Pinigai buvo jų bendri. Nukentėjusioji L. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jie gyveno kaip šeima, santykiai buvo normalūs, gyvenimas ramus. S. S. prižiūrėjo jos dukrą. L. M. buvo patogu, kad kažkas prižiūrėtų vaiką, prisidėtų prie buto išlaidų. Jei nagrinėjamo įvykio nebūtų, ji būtų toliau gyvenusi su S. S.. Tokie abiejų asmenų parodymai neleidžia abejoti, kad tarp asmenų buvo susiklostę šeiminiai santykiai.

36Taigi byloje įrodyta, kad S. S. laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 16 d. apie 23 val. iki 2019 m. lapkričio 17 d. apie 6 val. bute, esančiame ( - ), konflikto metu tyčia rankomis ir koja sudavė ne mažiau kaip 25 smūgius į įvairias kūno vietas savo šeimos narei – sugyventinei L. M., t. y. priėjęs prie lovoje gulinčios nukentėjusiosios, griebė ją už plaukų, tempė grindimis, jai atsistojus ranka sudavė vieną smūgį į veidą, po to, pastūmė ir, nukentėjusiajai pargriuvus ant grindų, vieną kartą koja spyrė į dešinę ranką bei ne mažiau dešimt kartų rankomis sudavė į galvos sritį, po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, ranka sudavė nukentėjusiajai tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių į veido sritį, vėliau ranka sudavė vieną smūgį nukentėjusiajai į nosį. Tokiais savo veiksmais S. S. padarė nukentėjusiajai L. M. muštinę nosies žaizdą su aplinkine poodine kraujosruva, pereinančia į akių vokus ir nosies kaulų lūžius, poodines kraujosruvas ausyje, krūtinėje, rankose ir kojose, išrovė dalį plaukų dešinio momens srityje, t. y. padarė L. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

37S. S. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

38IV.

39Bausmės skyrimo motyvai

40BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas iki penkerių metų.

41BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

42Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – S. S. padarė vieną tyčinę (tiesiogine tyčia) baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis intensyviai panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją, jai buvo padaryti įvairūs sužalojimai, taip pat ir tokie, kurie atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. S. S. nusikalto iš pavydo.

43S. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nusikalto būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

44Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis teistas už analogiško nusikaltimo padarymą, jis nusikalto, kai Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. kovo 12 d. nutartimi buvo panaikintas jam paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti paskirtos laisvės atėmimo bausmės (b. l. 128–129), ne kartą baustas administracine tvarka, paskirtos baudos nesumokėtos (b. l. 134–142). S. S. paskutinį kartą oficialiai dirbo 2007 m. (b. l. 143). Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybių ligų įskaitą.

45Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti S. S. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

46BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą. BK 75 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

47Taigi BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai, be šiam straipsnyje nustatytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Kartu pažymėtina tai, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų 2017 m. spalio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-225-648/2017).

48Kaip minėta, S. S. anksčiau teistas už analogiško nusikaltimo, nustatyto BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte padarymą. Tai rodo, kad kaltinamojo šioje byloje įrodyta nusikalstama veika yra neatsitiktinio pobūdžio, jis yra linkęs smurtauti. Šiuo atveju įvertintina ir tai, kad byloje įrodyta, jog S. S. pakankamai intensyviai naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją. S. S. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu paskirtos 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas 1 metams, nustatant atitinkamus įpareigojimus (b. l. 130–131). Taigi kaltinamajam jau buvo vieną kartą suteiktas teismo pasitikėjimas, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo atlikimo. Kita vertus, S. S. nepateisino teismo duoto pasitikėjimo, todėl jam Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. kovo 12 d. nutartimi buvo panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir jis pasiųstas atlikti 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose (b. l. 132–133). Ši nutartis įsiteisėjo 2019 m. balandžio 18 d. (b. l. 128). Kol S. S. nebuvo surastas, jis vėl nusikalto – praėjus nedideliam laiko tarpui (tik beveik septyniems mėnesiams) po minėtos nutarties įsiteisėjimo. Byloje taip pat nustatyta, kad kaltinamasis ne kartą baustas, baudų nemoka, ilgą laiką nedirbo. Anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad S. S. nusikalto ne atsitiktinai.

49Įvertinus tai, kas nustatyta, pripažintina, kad šiuo atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti S. S. skiriant tik realią terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Nukentėjusiosios pozicija neskirti kaltinamajam realaus laisvės atėmimo teismo neįpareigoja.

50Atsižvelgiant į S. S. asmenybę, jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, nustatytina, kad kaltinamasis atliks laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose.

51V.

52Kiti klausimai

53S. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 116–117). Ji paliktina galioti iki šio teismo nuosprendžio vykdymo dienos, o jį pradėjus vykdyti – panaikintina.

54S. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. lapkričio 17 d. 10.30 val. iki 2019 m. lapkričio 18 d. 11.35 val. (dvi dienos) (b. l. 89, 115), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (BK 66 straipsnis).

55Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė 141,07 Eur civilinį ieškinį dėl nukentėjusiosios L. M. gydymo išlaidų atlyginimo (b. l. 59–66), o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pateikė 132,91 Eur civilinį ieškinį dėl ligos išmokos išmokėjimo už L. M. laikiną nedarbingumą (b. l. 72–80).

56Tarp kaltinamojo nusikalstamos veikos ir nukentėjusiajai gydymo paslaugų suteikimo, taip ligos išmokos išmokėjimo jai yra tiesioginis priežastinis ryšys. Todėl valstybinių institucijų civiliniai ieškiniai tenkinami.

57Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, kompaktinius diskus su vaizdo (garso) įrašu palikti saugoti baudžiamosios bylos medžiagoje.

58Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

59Teismas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 305 ir 307 straipsniais,

Nutarė

60S. S. (S. S.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir paskirti jam 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

61Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti S. S. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. lapkričio 17 d. 10.30 val. iki 2019 m. lapkričio 18 d. 11.35 val. (dvi dienos), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

62Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio S. S. sulaikymo dienos vykdant šį teismo nuosprendį.

63S. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki galioti iki šio teismo nuosprendžio vykdymo dienos, o jį pradėjus vykdyti – panaikinti.

64Iš S. S. priteisti:

651) civilinei ieškovei Vilniaus teritorinei ligonių kasai 141,07 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt vieną eurą ir septynis euro centus) atlyginimo už nukentėjusiosios L. M. gydymą;

662) civiliniam ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui 132,91 Eur (vieną šimtą trisdešimt du eurus ir devyniasdešimt vieną euro centą) atlyginimo dėl ligos išmokos išmokėjimo už L. M. laikiną nedarbingumą.

67Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, kompaktinius diskus su vaizdo (garso) įrašu palikti saugoti baudžiamosios bylos medžiagoje.

68Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis, sekretoriaujant... 2. viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose išnagrinėjo baudžiamąją bylą,... 3. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 138 straipsnio 2 dalies... 4. Teismas... 5. I.... 6. Teismo nustatytos aplinkybės... 7. S. S. laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 16 d. apie 23 val. iki 2019 m.... 8. S. S. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 138... 9. II.... 10. Byloje surinkti įrodymai... 11. Kaltinamasis S. S. teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę iš... 12. Nukentėjusioji L. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji pažįsta... 13. Liudytojas J. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis pažįsta... 14. Liudytojas P. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis dirba Vilniaus... 15. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –... 16. Liudytojas P. A. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad pagarsinti jo... 17. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje... 18. 2019 m. lapkričio 17 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir... 19. 2019 m. lapkričio 17 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje... 20. 2020 m. sausio 25 d. apžiūros protokole užfiksuota Bendrojo pagalbos centro... 21. 2020 m. sausio 25 d. vaizdo įrašo apžiūros protokole užfiksuota, kad... 22. III.... 23. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai... 24. Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo... 25. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus... 26. Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas... 27. Nagrinėjamu atveju byloje nekyla abejonių, kad S. S. naudojo fizinį smurtą... 28. S. S. ir jo gynėja bylą nagrinėjant teisme nesutiko, kad kaltinamasis... 29. Atkreiptinas dėmesys, kad pats S. S. baudžiamojo proceso metu nebuvo... 30. Kaltinamasis ir jo gynėja teisiamojo posėdžio metu nesutiko su kaltinamajam... 31. Kaltinamojo gynėja teisiamojo posėdžio metu taip pat nurodė, kad kaltinime... 32. Nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu nenurodė, kad, jai būnant buto... 33. Specialisto išvadoje Nr. G 4129/2019(01) konstatuota, kad L. M. nosies... 34. S. S. panaudoto fizinio smurto intensyvumas, pobūdis, nukentėjusiajai... 35. Nagrinėjamo įvykio metu kaltinamasis su nukentėjusiąja gyveno kartu kaip... 36. Taigi byloje įrodyta, kad S. S. laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 16 d. apie... 37. S. S. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 138... 38. IV.... 39. Bausmės skyrimo motyvai... 40. BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta vienintelė bausmė – laisvės... 41. BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas... 42. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos... 43. S. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę... 44. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis teistas už analogiško... 45. Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai... 46. BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu... 47. Taigi BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai, be šiam... 48. Kaip minėta, S. S. anksčiau teistas už analogiško nusikaltimo, nustatyto BK... 49. Įvertinus tai, kas nustatyta, pripažintina, kad šiuo atveju bausmės tikslai... 50. Atsižvelgiant į S. S. asmenybę, jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį,... 51. V.... 52. Kiti klausimai... 53. S. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis... 54. S. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. lapkričio... 55. Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė 141,07 Eur civilinį ieškinį dėl... 56. Tarp kaltinamojo nusikalstamos veikos ir nukentėjusiajai gydymo paslaugų... 57. Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, kompaktinius diskus su vaizdo (garso)... 58. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso... 59. Teismas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298... 60. S. S. (S. S.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą... 61. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į... 62. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio S. S. sulaikymo dienos vykdant šį... 63. S. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti... 64. Iš S. S. priteisti:... 65. 1) civilinei ieškovei Vilniaus teritorinei ligonių kasai 141,07 Eur (vieną... 66. 2) civiliniam ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus... 67. Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, kompaktinius diskus su vaizdo (garso)... 68. Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti...