Byla 2A-759-115/2011

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus, kolegijos teisėjų Rūtos Veniulytės - Jankūnienės, Tatjanos Žukauskienės, sekretoriaujant Laisvidai Versekienei dalyvaujant ieškovei B. S., jos atstovei adv.V. Ž., atsakovo A. D. atstovui adv. D. Š., atsakovei V. D.,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų A. D. ir V. D. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės B. S. ieškinį atsakovams A. D. ir V. D. ir atsakovo A. D. priešieškinį ieškovei B. S. dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo, tretieji asmenys V. S., Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento VTAS, AB“Parex bankas“, AB „Swedbank“.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė

5ieškovė B. S. ieškiniu (I t., b.l. 134-142) prašė santuoką, sudarytą 1993-09-04 tarp jos ir atsakovo A. D., nutraukti dėl atsakovo A. D. kaltės, pripažinti butą, esantį ( - ) bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, pripažinti 2008-03-13 turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. 55-2903 negaliojančiu ir taikyti restituciją, padalinti santuokoje įgytą turtą priteisiant jai (ieškovei) ½ dalį buto, esančio ( - ), Vilniuje, lengvąjį automobilį VW Golf ir lengvąjį automobilį M. B. 200, priteisiant atsakovui A. D. ½ dalį buto, esančio ( - ), lengvąjį automobilį ( - ) ir lengvąjį automobilį Moskvich, priteisti jai (ieškovei) 208523 Lt piniginę kompensaciją, 10000 Lt moralinės žalos atlyginimui, patvirtinti santuokoje įgyto kilnojamojo turto pasidalinimo balansą ir priteisti iš atsakovo A. D. bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad butas buvo įgytas santuokos metu, ieškovės lėšomis buvo iš esmės pagerintas, atliekant kapitalinį remontą, todėl butas priklauso abiem sutuoktiniams. Apie atsakovo skolas V. D. ieškovei nebuvo žinoma.

6Atsakovas A. D. priešieškiniu (I t., b.l. 127-130) prašė santuoką tarp jo ir ieškovės B. S. nutraukti dėl ieškovės B. S. kaltės, padalinti santuokoje įgytą turtą priteisiant jam automobilį M. B., priteisiant ieškovei B. S. automobilį ( - ), Moskvich 2140 ir VW Golf bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 27 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Teismas nusprendė:

9santuoką, sudarytą 1993-09-04 Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 2547, tarp B. S. ir A. D. nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; pripažinti butą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe; pripažinti 2008-03-18 turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. 55-2903 negaliojančiu ir taikyti restituciją – butą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), grąžinti B. S. ir A. D. nuosavybėn; priteisti B. S. asmeninėn nuosavybėn: 1/2 dalį buto, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ); lengvąjį automobilį VW Golf, valst. Nr. ( - ) lengvąjį automobilį ( - ), valst. Nr. ( - ) lengvąjį automobilį Moskvich 2140, valst. Nr. ( - ) kilnojamuosius daiktus: vonios veidrodį (60 Lt), virtuvės baldų komplektą: virtuvinį kampą ir stalą su keturiomis kėdėmis (400 Lt), šaldytuvą „Elektrolux“ su šaldikliu (800 Lt), skalbimo mašiną „Ardo“ (600 Lt), elektrinę keptuvę sumuštiniams (30 Lt), lygintuvą (30 Lt), kaljaną (60 Lt), pripučiamą čiužinį su pompa (70 Lt), skalbinių dėžę (20 Lt), arbatinuką (20 Lt), 2 šviestuvus (150 Lt), šviestuvą „bra“ (40 Lt), 4 arbatos puodelius su lėkštutėm (50 Lt), video kasetes 25 vnt. (150 Lt), audio kasetes 15 vnt. (90 Lt), A. D. knygų rinkinį, grožinės literatūros knygas 20 vnt. (300 Lt) (viso 2870 Lt sumoje). Teismas nusprendė priteisti A. D. 1/2 dalį buto, unikalus Nr. 1099-3025-5016:0046, esančio G. V. g. 5A-41, Vilniuje; lengvąjį automobilį M. B. 200, valst. Nr. ( - ) kilnojamuosius daiktus: spintelę televizoriui (100 Lt), televizorių „Samsung“ (400 Lt) vaizdo leistuvą (100 Lt), elektrinę viryklę keraminio paviršiaus (1100 Lt), garų surinktuvą (400 Lt_), virtuvinį kombainą (120 Lt), plaunamą dulkių siurblį (500 Lt), lyginimo lentą (10 Lt), duoninę (40 Lt), 2 virtuvės spinteles ir stalą (100 Lt), 2 šviestuvus (180 Lt), šviestuvą „bra“ (20 Lt), 3 arbatos puodelius su lėkštutėm (20 Lt), 2 lovatieses (40 Lt), apklotą (30 Lt), 3 patalynės komplektus (45 Lt), video kasetes 25 vnt. (150 Lt), audio kasetes 15 vnt. (90 Lt) grožinės literatūros knygos 10 vnt. (100 Lt) (viso 3545 Lt sumoje). Teismas nustatė, kad įsipareigojimai pagal 2007-04-12 vartojamojo kredito sutartį Nr. 07-035214-GV su AB „Swedbank“ ir 2008-02-15 vartojimo kredito sutartį Nr. VKS-08/72 su AB „Parex bankas“ yra asmeninė B. S. prievolė bankams. Teismas priteisė iš ieškovės B. S. atsakovo A. D. naudai 567,50 Lt bylinėjimosi išlaidų; iš ieškovės B. S. valstybės naudai 657,50 Lt bylinėjimosi išlaidų; iš atsakovo A. D. ieškovės B. S. naudai 1 311,35 Lt bylinėjimosi išlaidų; iš atsakovo A. D. valstybės naudai 2 173,44 Lt bylinėjimosi išlaidų.

10Teismas konstatavo, kad nagrinėjant bylą nenustatyta įstatymu preziumuojamų santuokos iširimo dėl sutuoktinio kaltės sąlygų (CK 3.60 str. 3 d.). Jokių objektyvių duomenų apie atsakovo A. D. vartotą prie ieškovę B. S. smurtą, grasinimus ginklu, jos gydymosi ligoninėje ir atsakovo elgesio šeimoje priežastinį ryšį, byloje nėra. Taip pat byloje nėra jokių objektyvių duomenų ir apie B. S. netinkamą elgesį šeimoje. Todėl teismas darė išvadą, kad santuoka tarp šalių iširo dėl abipusio sutuoktinių skirtingo požiūrio į šeimos vertybes, jų puoselėjimą bei pastangas išsaugoti šeimą.

11Teismas nustatė, kad ginčo butas adresu G. V. g. 5A-41, Vilniuje, A. D. vardu buvo registruotas 1993-05-06, t.y. likus trims mėnesiams iki 1993-09-04 įregistruojant santuoką su B. S.. Byloje nustatyta, kad butą A. D. savo vardu įgijo pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-25 nutarimą Nr. 383 „Dėl gyventojų lėšų panaudojimo statant gyvenamuosius namus“ ir sutartį su AB „Silikatas“. Remiantis šia sutartimi jis dalimis įnešinėjo lėšas už statomą butą. Šias aplinkybes patvirtina rašytiniai įrodymai ir liudytojo V. A. parodymai (I t., b.l. 67-68, 177, 179). To neginčija ir pati ieškovė B. S.. Tačiau byloje iš šalių paaiškinimų ir iš liudytojų parodymų nustatyta, kad A. D. ir B. S. dar iki sudarant santuoką (maždaug nuo 1991 metų) apsigyveno kartu pas B. S.. Nuo tada jie vedė bendrą ūkį, planavo santuoką. Taip pat nustatyta, kad į butą ( - )sutuoktiniai įsikėlė kartu tik 1996 metais, kai butas buvo galutinai įrengtas ir pritaikytas gyventi. Atkreiptinas dėmesys, kad netgi paskutinieji įnašai A. D. vardu į AB „Silikatas“ kasą buvo atlikti A. D. jau būnant santuokoje (I t., b.l. 177, 179). Akivaizdu, kad iki 1996 metų butas nebuvo tinkamai suremontuotas ir pritaikytas gyvenimui, todėl tikėtina B. S. aiškinimais, kad jai su A. D. gyvenant kartu nuo 1991 metų ir esant santuokoje nuo 1993-09-04 bei vedant bendrą ūkį sutuoktinių bendros lėšos buvo panaudotos įsigytam butui remontuoti ir pagerinti, kad vėliau jame kartu apsigyventi. Naujai pastatyto buto įrengimas, remontas ir pritaikymas gyvenimui vertintinas, kaip esminis turto pagerinimas. Nors butas atsakovo vardu įgytas 1993-05-06, pagrindiniai remonto ir įrenginėjimo darbai vyko A. D. būnant santuokoje su B. S.. A. D. argumentai, kad ginčo butą remontavo jo tėvas už savo lėšas, negrįsti jokiais objektyviais įrodymais. Teismas vadovaudamasis CK 3.90 str. 1 d. darė išvadą, kad butas, esantis ( - ), pripažintinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

12Teismas konstatavo, jog byloje nustačius, kad butas ( - ) A. D. priklauso ne asmeninės nuosavybės teise, o bendrosios jungtinės su B. S. nuosavybės teise, darytina išvada, kad 2008-03-13 turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas naikintinas CPK 602 str. 1 p. pagrindu. Byloje nustačius, kad 2007 metų pabaigoje, kai buvo pradėtas vykdyti skolos išieškojimas iš skolininko A. D., ir 2008-02-15, kai buvo surašytas turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas, skolininko A. D. santykiai su B. S. buvo konfliktiški, jie nebevedė bendro ūkio, o vykdymo procesiniai dokumentui antstolio skolininkui buvo siunčiami ne A. D. gyvenamosios vietos adresu (byloje nustatyta, kad tuo metu A. D., kaip beje ir B. S., gyveno adresu ( - )), o adresu ( - ), todėl antstolio argumentai, kad B. S., žinodama apie vykdomąją bylą turėjo pareigą domėtis kokiu pagrindu atsirado įsiskolinimas bei vykdomas išieškojimas ir laiku nepasinaudojo teise apskųsti antstolio veiksmus, vertintini, kaip nepagrįsti.

13Pripažinęs ginčo varžytynių aktą, kurio pagrindu perleistas ginčo nekilnojamasis turtas, negaliojančiu, teismas sprendė klausimą dėl tokio pripažinimo pasekmių. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas restitucijos netaikyti, ar ją taikyti sumokant ekvivalentą pinigais, todėl sprendė, kad taikytina restitucija natūra. Taikydamas restituciją natūra, teismas atsižvelgė į tai, kad ginčo bute ( - )gyvenamąją vietą deklaravę ir jame realiai gyvenantys V. D. ir nepilnametis D. D., kurie gyvenamąją vietą be kita ko ginčo bute deklaravo (2008-11-04, II t., b.l. 61) jau esant teisme ginčui dėl šio buto priklausomybės (2008-10-17, I t., b.l. 134-142), realiai turi galimybę apsigyventi ir kitame V. D. vardu registruotame bute adresu ( - ). Tokiu būdu jų interesai dėl gyvenamosios vietos iš esmės nebus pažeisti. Pripažinęs, kad pusė ginčo buto priklauso B. S. ir nenustačius, kad ji nuosavybės teise turėtų kitą gyvenamąją vietą, teismas, vadovaudamasis CK 1.5 str. nustatytais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, darė išvadą, kad restitucijos taikymas natūra nagrinėjamu atveju labiausia atitinka šalių interesų ir teisių pusiausvyrą.

14Atsižvelgdamas į tai, kad automobilį MERCEDES ( - ) atsakovas A. D. įsigijo ir savo vardu registravo 2008-04-02, t.y. tuo metu, kad faktiškai su ieškove nebegyveno, teismas tenkino priešieškinio reikalavimą ir automobilį MERCEDES ( - ) priteisė atsakovo A. D. asmeninėn nuosavybėn, o automobilius ( - ), MOSKVICH 2140 ir VW GOLF - B. S. asmeninėn nuosavybėn. Teismas kilnojamuosius daiktus tarp sutuoktinių padalino pagal ieškovės reikalavimą. Spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo jai iš atsakovo priteisti 208 523 Lt kompensaciją už parduotą žemės sklypą, teismas konstatavo, jog žemės sklypas buvo parduotas žinant atsakovei, o už sklypą gauti pinigai buvo panaudoti šeimos reikmėms.

15Teismui pripažinus, kad dėl santuokos iširimo yra kalti abu sutuoktiniai, ieškovės B. S. reikalavimas priteisti jos naudai iš atsakovo A. D. 100000 Lt neturtinės žalos buvo atmestas.

16III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

17Atsakovas A. D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimą dalyje, kur teismas nusprendė pripažinti butą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), bendrąja jungtine sutuoktinių B. S. ir A. D. nuosavybe; pripažinti 2008-03-13 turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. 55-2903 negaliojančiu ir taikyti restituciją – butą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), grąžinti B. S. ir A. D. nuosavybėn; priteisti B. S. asmeninėn nuosavybėn ½ dalį buto, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ) (III t., b.l. 42-45). Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Teismas, spręsdamas dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir dėl to priėmė neteisėtą teismo sprendimą ginčo butą pripažinti bendrąja sutuoktinių jungtine nuosavybe. Teismas sprendime nurodo, kad byloje iš šalių paaiškinimų ir liudytojų parodymų esą nustatyta, kad atsakovas ir ieškovė dar iki sudarant santuoką kartu apsigyveno pas ieškovę. Esą nuo tada vedė bendrą ūkį, planavo santuoką. Tačiau teismo protokole nėra užfiksuota, kad liudytojai tą būtų patvirtinę – tai tik ieškovės žodžiai be įrodymų.
  2. Priešingai nei teigiama teismo sprendime, liudytojas V. A. nurodė, kad „po santuokos įregistravimo ieškovė ir atsakovas gyveno kartu ( - ). Iš pradžių ten gyveno tik atsakovas“ (protokolas, II t., b.l. 166), todėl akivaizdu, kad ginčo butas iki santuokos su ieškove įregistravimo jau buvo įrengtas. O tai, kad liudytojai A. Č. (b.l. 164) ir J. M. (b.l. 165) nurodė, kad atliko buto remontą, bei, kad kiekvienas gavo atlyginimą maždaug po 1 000 Lt, tikrai neįrodo aplinkybių dėl buto pagerinimo iš esmės, nes sprendžiant pagal sumokėtą atlyginimą už A. Č. ir J. M. atliktą darbą, akivaizdu, kad buvo atliktas tik minimalus „kosmetinis“, o ne „kapitalinis“ buto remontas.
  3. Teismas nepagrįstai neteikė įrodomosios reikšmės mokėjimo už butą kvitams, nors iš jų akivaizdžiai matosi, kad dar iki santuokos su ieškove sudarymo, už butą buvo sumokėtas įnašas – 102 900 talonų, kas sudarė 85 proc. buto pirkimo kainos pagal sutartį (II t., b.l. 100).
  4. Teismas taip pat nevertino įrodymų, kad įmokas už ginčo butą mokėjo atsakovo tėvas A. D. ir atsakovė V. D. iš savo asmeninių lėšų, o tai, kad A. D. rūpinosi ginčo buto įsigijimo atsakovo nuosavybėn reikalais, pagrindžia 1997-11-11 pateiktas A. D. prašymas atlikti buto teisinę registraciją (b.l. 582) ir byloje esantis paskolos raštelis, kuriuo A. D. pasiskolino iš savo sesers 2 000 Lt (I t., b.l. 178). 3 258 Lt dydžio įmoką (I t., b.l. 179) 1995 sumokėjo atsakovė V. D.. Tai, kad paskutinis įnašas buvo sumokėtas 1993-09-30 jau įregistravus santuoką – dar neįrodo, kad buvo panaudotos bendros sutuoktinių ar tai ieškovės asmeninės lėšos. Teismo liko neįvertinta aplinkybė, kad santuokos metu, iš AB „Silikatas“ atsakovo naudai buvo priteista, t.y. sugrąžintos sumokėtos už butą lėšos – 2 754,32 Lt.
  5. Kadangi ginčo butą nuosavybės teise atsakovas įgijo dar iki santuokos, todėl ieškovė privalėjo įrodyti, kad butas santuokos metu buvo iš esmės pagerintas bendromis sutuoktinių lėšomis, tačiau konkrečių įrodymų nepateikė, o savo poziciją grindė tik paaiškinimais. Teismas laikydamas ieškovės paaiškinimus esminiais pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.
  6. Teismas visiškai neargumentavo ir nemotyvavo, kodėl atmeta atsakovo pateiktus rašytinius įrodymus bei taip pažeidė CPK 270 str. 4 d. 3 p. bei nukrypo nuo suformuotos kasacinio teismo praktikos.
  7. Teismas teigdamas, kad tarp atsakovų A. D. ir V. D. sudarytas sandoris yra tariamas, netyrė jo sudarymo aplinkybių, neatsižvelgė į tai, kad atsakovė V. D. yra sąžininga ginčo buto savininkė.

18Atsakovė V. D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 27 d. sprendimo dalį dėl buto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe, turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. 55-2903 palikti nepanaikintą (III t., b.l. 48-53). Apeliacinį skundą grindžia iš esmės šiais argumentais:

  1. Ieškovės patikslinto ieškinio pateikimo dieną 2008-10-13 (bei pirminio ieškinio pateikimo dieną) atsakovė nebuvo kreditorius, nes atsakovas A. D. savo prievolę jau buvo įvykdęs. Ieškovė pačios prievolės neginčijo, o tik reikalavo butą pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe, todėl nebuvo pagrindo traukti V. D. šioje byloje atsakovė. Pagal CPK 383 str. tokiu pobūdžio bylose draudžiama kelti kitus reikalavimus.
  2. Teismo sprendimo motyvai dėl buto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe nenuoseklūs ir prieštarauja vieni kitiems. Ieškovė ieškinyje paaiškino, kad mokėjo įmokas už statomą butą, tačiau nurodė visiškai kitas sumas nei nurodyta įmokų kvituose. Teismas nevertino to, kad 1995-04-05 įmoką už statomą butą sumokėjo atsakovė, ir to, kad 1997-08-07 nutartimi Vilniaus apygardos teismas grąžino atsakovui A. D. dalį įmokų už statomą butą. Ieškovė nepateikė nei vienos darbo užmokesčio pažymos, įrodančios, kad ji dirbo per kelis darbus, siekdama mokėti įmokas už butą.
  3. Teismas nevertino liudytojo V. A. parodymų, kad atsakovas ginčo bute apsigyveno žymiai anksčiau nei ieškovė. Teismas prieštarauja pats sau viename sakinyje nurodydamas, kad butas įrengtas iki 1996 m. o toliau, kad butas įrengtas 1998 m., kai ieškovė pardavė jai priklausančią buto dalį. Ieškovės pakviesti liudytojai nepagrindė, kad butas buvo pagerintas iš esmės. Už 2 000 Lt pagerinti buto iš esmės neįmanoma.
  4. Ieškovės reikalavimas priteisti jai ½ buto, esančio ( - ), neturi pagrindo, nes ieškinio nutraukti santuoką pareiškimo metu sutuoktiniai minėto turto nuosavybės teise neturėjo ir negalėjo reikalauti padalinti to, kas jiems nepriklauso.
  5. Teismas, spręsdamas sutuoktinių turto padalijimo klausimą, nustatė ieškovės kreditorius, tačiau panaikinęs turto pardavimo aktą, neišsprendė iš naujo atsiradusio kreditoriaus padėties. Neįvykdytos prievolės klausimo neišsprendimas yra reikšmingas, nes neužtikrino atsakovės, kaip kreditoriaus teisėtų interesų apsaugos, kilo grėsmė, kad prievolė bus neįvykdyta visiškai ar iš dalies, nėra prievolės padalijimo tarp pačių sutuoktinių.
  6. Ginčo butas nebuvo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, todėl antstolis neprivalėjo atskirai raštu informuoti ieškovės. Vieno sutuoktinio vardu viešame registre įregistruotas turtas, jame nenurodžius, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, bus laikomas asmenine to sutuoktinio nuosavybe, kol neįrodyta kitaip. Ši teisės aiškinimo taisyklė tretiesiems asmenims reiškia, kad įrašai nekilnojamojo turto registre preziumuoja nuosavybės teisinių santykių pobūdį taip, kaip jie išviešinami.
  7. Teismas negalėjo atsakovės atžvilgiu remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi Nr. 3K-3-525/2007, kadangi neįrodė atsakovė kaip skolos išieškotojos ar turto įgijėjos nesąžiningumo. Faktas, kad atsakovė ginčo bute gyvenamąją vietą deklaravo tik 2008-11-04, jau vykstant ginčui, negali būti traktuojamas kaip nesąžiningas veiksmus, nes byloje esantys rašytiniai įrodymai (I t., b.l. 181-185) liudija, kad nuo pat 2008 m. kovo mėn. atsakovė ragino ieškovę su šeima išsikraustyti iš ginčo buto. 2008-08-26 buto perdavimo aktas tvirtina, kad butas perduotas atsakovei tik 2008 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje. Bute buvo atliktas kapitalinis remontas.

19Ieškovė B. S. atsiliepimu į atsakovo A. D. apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti bei priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas (III t., b.l. 89-92). Paaiškina, kad už ginčo butą galutinai atsiskaityta bylos šalims gyvenant santuokoje. Be to, bendros sutuoktinių ir asmeninės ieškovės lėšos buvo panaudotos ir buto įrengimui bei remontui. Santuokos ir šeimos kodekso 21 str. 3 d. nustatė, jog turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu. Paties atsakovo kviestas liudytojas V. A. savo paaiškinimuose nurodė, jog atsakovas iš pradžių gyveno pas ieškovę, o po santuokos įregistravimo abu apsigyveno bute ( - ). Pats atsakovas savo paaiškinimuose nurodė, kad buto įrengimas truko iki 1994 ir, kad iki santuokos įregistravimo atsakovas gyveno ir Č., ir G. V. gatvėje, kur buvo įsirengęs vieną kambarį. Liudytojų A. Č. ir J. M. liudijimai patvirtina, kad butą įrenginėjo ir remontavo abu sutuoktiniai gyvendami santuokoje.

20Buto pirkimo – pardavimo sutartis pasirašyta 1993-05-06. Tarp atsakovo į bylą pateiktų kvitų (I t., b.l. 67-68) yra ir kvitai nuo 1992 m. rugpjūčio mėn. iki 1993 m. kovo mėn. Tuo tarpu sutartyje nėra nurodoma, jog dalis buto kainos yra sumokėta sutarties pasirašymo dienai. Iki sutarties pasirašymo nebuvo jokio pagrindo mokėti atsakovo nurodomas įmokas. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad 3 258 Lt įmoką 1995 m. sumokėjo atsakovė V. D.. Priešingai, 1995-04-28 Lietuvos taupomojo banko kvite mokėtoju nurodomas atsakovas A. D.. Atsakovo tėvo A. D. ir jo sesers sudarytame paskolos raštelyje nėra nurodoma, kad pinigai yra skolinami buto pirkimui. Be to, akivaizdu, kad paskolos pinigų perdavimo data yra prirašyta papildomai.

21Ieškovė B. S. atsiliepimu į atsakovės V. D. apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti bei priteisti iš atsakovės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas (III t., b.l. 94-98). Paaiškina, kad šioje byloje ginčas kilo ne dėl prievolės pobūdžio, o dėl neteisėto turto pašalinimo iš bendro sutuoktinių turto. V. D. atsakove į bylą įtraukta ne kaip sutuoktinių kreditorė. Ieškovė pateikė reikalavimą pripažinti butą bendrąja sutuoktinių nuosavybe, kadangi butas buvo neteisėtai perleistas atsakovei V. D.. Todėl V. D., kaip sandorio, kuriuo jai buvo perleistas bendras sutuoktinių turtas, šalis į bylą buvo įtraukta atsakove nepažeidžiant CPK reikalavimų.

22Ieškovė nebuvo informuota apie atsakovo A. D. vardu susidariusius skolinius įsipareigojimus išieškotojai V. D., nei apie vienintelės ieškovės šeimos gyvenamosios patalpos perdavimą už sutuoktinio skolas. Atsakovas piktnaudžiaudamas savo teisėmis neteisėtai pardavė sutuoktinių turtą. Visi antstolio dokumentai vykdomojoje byloje buvo siunčiami ne šiemos, o atsakovo laikinosios gyvenamosios vietos adresu. Ieškovė net neįtarė, jog butas be jos žinios yra perleistas atsakovei V. D.. Aplinkybė, kad pinigai (250 000 Lt), kuriuos atsakovas pasiskolino iš savo sesers, buvo pavogti, o atsakovas dėl to nesikreipė į policiją, patvirtina, jog jokio realaus sandorio tarp atsakovų nebuvo. Perdavus butą atsakovei V. D. už skolą ir priverstinai neteisėtai iškrausčius ieškovę iš buto, pats atsakovas persikėlė gyventi į atsakovei priklausantį butą, o vėliau – vėl apsigyveno ginčo bute.

23Apdairus ir sąžiningas asmuo, vykstant teisminiams ginčams, susilaikytų nuo ginčo turto pagerinimo, todėl pagrindo teigti, jog restitucija yra negalima.

24Atsakovas A. D. atsiliepimu į atsakovės V. D. apeliacinį skundą prašo atsakovės apeliacinį skundą tenkinti. Paaiškina, kad visiškai sutinka su atsakovės apeliacinio skundo argumentais (III t., b.l. 85-86).

25Atsakovė V. D. atsiliepimu į atsakovo A. D. apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą tenkinti. Paaiškina, kad visiškai sutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentais (III t., b.l. 87-88).

26IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

27Apeliaciniai skundai tenkintini.

28Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.).

29Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.).

30Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

31Apeliantai(atsakovai) A. D. ir V. D. apeliaciniais skundais nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria yra patenkintas ieškovės B. S. ieškinio reikalavimas pripažinti butą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe; pripažinti negaliojančiu 2008-03-13 teismo patvirtintą turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. 55-2903, taikyti restituciją – butą grąžinti B. S. ir A. D. nuosavybėn bei jį padalinti.

32Kolegija, išnagrinėjusi bylą sprendžia, kad apeliaciniai skundai yra pagrįsti, todėl tenkintini, skundžiamas sprendimas nurodytoje dalyje naikintinas ir ieškinio reikalavimai atmestini.

33Dėl buto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe

34Byloje nustatyta, kad 1993 m. rugsėjo 4 d. Vilniaus miesto CM skyriuje buvo įregistruota A. D. (a.k. ( - ) ir B. S. (a.k. ( - ) santuoka (tomas I, b.l. 7), o ginčo butas adresu ( - ), A. D. vardu registruotas 1993-05-06, t.y. likus trims mėnesiams iki 1993-09-04 įregistruotos santuokos su B. S. ( b.l. 90-97, t.2).

35Butą A. D. savo vardu įgijo pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-25 nutarimą Nr. 383 „Dėl gyventojų lėšų panaudojimo statant gyvenamuosius namus“ ir sutartį su AB „Silikatas“, o lėšas už statomą butą įnešinėjo dalimis (I t., b.l. 67-68, 177, 179). Iš šalių paaiškinimų ir liudytojų parodymų teismas laikė nustatyta, kad A. D. ir B. S. maždaug nuo 1991 metų apsigyveno kartu pas B. S., vedė bendrą ūkį, planavo santuoką, bendromis lėšomis įrenginėjo butą ( - ),kurį užbaigė tvarkyti santuokoje ir į jį įsikėlė tik 1996 metais. Pastatyto buto įrengimą ir remontą teismas vertino kaip esminį turto pagerinimą, todėl vadovaudamasis CK 3.90 str. 1 d. šį turtą pripažino bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, o taip pat pripažino negaliojančiu 2008-03-13 buto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. 55-2903 bei taikė restituciją – butą grąžino B. S. ir A. D. nuosavybėn bei jį padalijo.

36Kolegija su šiais argumentais bei teismo išvada nesutinka ir pažymi, kad buto nuosavybės teisės klausimams spręsti turi būti taikomi šalių teisių ir pareigų atsiradimo metu galiojusios įstatymų nuostatos.

37Pirmosios instancijos teismas ginčo butą pripažino bendrąja jungtine nuosavybe vadovaudamasis Lietuvos 2000-07-18 įstatymu Nr.VIII-1864 patvirtinto CK 3.90str., kuris faktiškai įsigaliojo nuo 2001-07-01. Tuo tarpu bylos medžiaga nustatyta, kad ginčo butas atsakovo A. D. vardu yra pastatytas ir įregistruotas iki santuokos su ieškove sudarymo, t.y. galiojant 1964 m. redakcijos CK bei Santuokos ir šeimos kodeksui.

38Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi bendros praktikos, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamu pagrindu pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (1964 m. CK 472, 474 straipsniai). Sutarties dalyvių įnašai yra laikomi lygiais, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip, o, priklausomai nuo dalyvavimo lėšomis, turtu, asmeniniu įnašu, atsižvelgiant į bendro ūkio tvarkymą, kiekvienam dalyviui sukuriama atitinkama nuosavybės teisės dalis (1964 m. CK 474 straipsnio 1 dalis, 121 straipsnis). Susitarimas dėl bendros veiklos bendrajai dalinei nuosavybei sukurti gali būti nustatinėjamas ir įrodinėjamas rašytiniais įrodymais, o susitarimo rašytinio teksto nebuvimas nedaro šio sandorio negaliojančio (1964 m. CK 58 straipsnio 1 dalis). Tai rodo, kad ginčo butas jungtine ieškovės ir atsakovo nuosavybę galėjo būti pripažintas, tik įrodžius, kad jie buvo susitarę sukurti bendrą nuosavybę ir prie jos sukūrimo prisidėjo bendromis lėšomis ir darbu arba santuokos metu šis turtas iš esmės buvo pagerintas, pateikiant rašytinius įrodymus (SŠK 22str.3d., 2000m.CK 3.90str.1d.).

39Pažymėtina, kad paminėtos įstatymo nuostatos dėl asmeninio turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe faktiškai nesiskiria, tačiau kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą dėl galimybės butą pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe, nes tam reikalingų rašytinių įrodymų byloje nėra(CPK 178str.).

40Visų pirma, tai nėra įrodyta, kad jau nuo 1991metų ieškovė ir atsakovas pradėjo gyventi kartu ir nepertraukiamai gyveno iki santuokos sudarymo, o atsakovui per darbovietę pradėjus statytis butą tarp šalių buvo susitarimas įgyti bendrą jungtinę nuosavybę, naudojant tam bendras lėšas ar darbą. Byloje esantys duomenys rodo, kad ieškovės ir atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos ilgą laiką buvo skirtingos (b.l.86,88, t.2). Be to, ieškovės ir atsakovo gyvenimo kartu fakto nuo 1991m. nepatvirtina ir byloje apklaustų liudytojų parodymai, todėl tikėti viena ieškove negalima, nes ji yra suinteresuota bylos baigtimi.

41Byloje esantys rašytiniai įrodymai taip pat patvirtina, kad didžioji dalis įmokų (602000tal. ir 2200Lt) už butą buvo sumokėta iki santuokos sudarymo 1992-1993 metais atsakovo vardu ir lėšomis (b.l.67-68, t.1) ir tik nedidelė dalis (5458Lt) sumokėta jau po santuokos sudarymo (b.l. 177,179, t.1). Šios aplinkybės faktiškai neneigia ir ieškovė. Pažymėtina, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad ji apskritai iki santuokos turėjo lėšų ir galėjo prisidėti prie buto statybos

42Iš byloje esančio 1997-05-21 teismo sprendimo matyti, kad atsakovui AB‘Silikatas“ turėjo grąžinti už butą sumokėtus 2754,32Lt (b.l.99, t.2). Tai reiškia, kad santuokos metu iš ieškovės ir atsakovo bendrų lėšų buto įsigijimui daugiausiai yra panaudota tik 2704L(5458Lt-2754Lt), iš kurių ieškovė daliai tektų 1352Lt. Atsakovas teigė, kad mokėjimai už butą santuokos metu yra atlikta ne iš bendrų su ieškove lėšų, o iš tėvo, sesers ar skolintų. Tačiau ši aplinkybė faktiškai nėra įrodyta, nes tiesioginių įrodymų byloje nėra. Todėl kolegija sprendžia, kad ieškovei tenkanti 1352Lt suma, kuria ir ji prisidėjo prie buto įgijimo santuokos metu, negali būti pakankama pripažinti ginčo butą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

43Kolegija taip pat laiko neįrodyta, kad po santuokos sudarymo ginčo bute atlikti darbai gali būti laikomi esminiu jo pagerinimu, duodančiu pagrindu pripažinti jį bendrąja jungtine nuosavybe. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, tai 1993 m. įsigyto buto rinkos vertė buvo 218000Lt (b.l.75-76, t.2), antstolio nustatyta pradinė pardavimo kaina varžytinėse -224000Lt, o atsakovei V. D. šis butas parduotas 2008m. už 261145Lt (žr. vyk.b. Nr.0055/07/02903 ir civ.b.l. 95, t.1). Tuo tarpu byloje nėra pateikti įrodymai kokios apimties ir vertės buto įrengimo ar remonto darbai buvo atlikti po santuokos sudarymo, kurie leistų spręsti apie esminį jo pagerinimą. Apklausti byloje liudytojai nurodė, kad jiems už buto remontą (balkono langų sudėjimą ir kitus darbus) faktiškai buvo sumokėta tik apie pora tūkstančių litų(b.l.164-166, t.2)). Iš nuotraukų taip pat matyti, kad ginčo buto būklė nėra gera (b.l.40,t.2). Pažymėtina, kad dėl ieškovės nurodytų tariamai atliktų darbų po santuokos sudarymo buto plotas nepadidėjo, o vertė 2008m., lyginant su ankstesniu vertinimu, pasikeitė nedaug ir tai faktiškai galėjo įtakoti pokyčiai nekilnojamojo turto rinkoje, augant ekonomikai, o ne buto pagerinimas.

44Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kolegija sprendžia, kad pripažinti ginčo butą ieškovės ir atsakovo bendrąja jungtine nuosavybę pagrindo nebuvo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje naikintinas dėl netinkamo įstatymo taikymo ir įrodymų vertinimo, o ieškovės reikalavimas atmestinas.

45Dėl turto perdavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto pripažinimo negaliojančiu.

46Teismas iš VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (tomas I, b.l. 14) nustatė, kad butas, adresu ( - ), nuo 2008 m. kovo 20 d. priklauso V. D.. Įgijimo pagrindas - 2008 m. kovo 15 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas ( b.l. 71, t.1). Teismas sprendė, kad parduotas butas nepriklausė skolininkui, todėl šį aktą pripažino negaliojančiu CPK 602str.1d. ir taikė restituciją, t.y. butą grąžino ieškovės ir jos sutuoktinio nuosavybėn bei jį padalijo lygiomis dalimis. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas pripažino, jog pagal ginčijamą aktą parduotas butas buvo A. D. asmeninė nuosavybė, šis aktas negali būti pripažintas negaliojančiu CPK 602str.1d. pagrindu. Tokiu atveju ginčyti buto pardavimo aktą gali tik pats buto savininkas, esant tam pagrindui, todėl apeliaciniai skundai dėl skundžiamo sprendimo dalies panaikinimo tenkintini.

47Iš prijungtos vykdomosios bylos Nr. 0055/07/02903 taip pat matyti, kad 2007 m. lapkričio 27d. antstolis priėmė vykdymui išieškotojos V. D. pateiktą Vilniaus m. 8 notarų biuro vykdomąjį įrašą dėl 250000 Lt skolos išieškojimo iš A. D.. Šis vykdomais įrašas arba kitas dokumentas, kurio pagrindu yra išduotas vykdomasis įrašas arba pats turto pardavimo aktas, ginčijamas A. D. nebuvo. Be to, skolos išieškojimas buvo vykdomas tik iš A. D. asmeninio turto ar jo dalies. Tai rodo, kad atsakovui A. D. atsiradusi prievolė pagal notaro vykdomąjį įrašą yra asmeninė, todėl pripažinti buto pardavimo aktą negaliojančiu šioje byloje pagrindo nėra.

48Atmetus ieškovės reikalavimus dėl buto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe ir jo pardavimo akto pripažinimo negaliojančiu, negali būti taikoma ir restitucija ar buto dalies priteisimas ieškovei ir atsakovui. Kolegija mano, kad ieškovė faktiškai gali reikalauti kompensacijos už prisidėjimą prie atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklaususio buto įgijimo ar pagerinimo, tačiau ieškovė tokio reikalavimo nepareiškė ir kompensacijos dydžio neįrodinėjo. Tuo tarpu nesant nepilnamečių vaikų, spręsti šį klausimą teismo iniciatyvą pagrindo nėra (CPK 376str.4d.).

49Kiti apeliacinių skundų argumentai reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

50Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, ir priėmė iš dalies nepagrįstą bei neteisėtą sprendimą, todėl jis naikinamas skundžiamoje dalyje, o ieškovės reikalavimai atmetami(CPK 326str.1d.2p.).

51Kadangi apeliaciniai skundai tenkinami ir dalis sprendimo panaikinama, perskaičiuotinos ir priteistos bylinėjimosi išlaidos, o taip pat priteisiamos apeliacinėje teismo instancijoje turėtos (CPK 88, 93, 96, 98str.).

52Atsižvelgiant, kad ieškinys yra patenkintas mažesne apimtimi, iš ieškovės priteistina atsakovui 800Lt turėtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti ir 1530Lt valstybei, kadangi nuo dalies žyminio mokesčio atsakovas yra atleistas (b.l. 87, 131, t.1, b.l.12, 135, t.2).

53Iš atsakovo priteistina 750,0 Lt ieškovės turėtoms išlaidoms atlyginti (b.l.18, 29, t.1, b.l.151, t.2).

54Be to, iš ieškovės priteistinos atsakovės V. D. 500Lt turėtos žyminio mokesčio išlaidos (b.l.79, t.3) ir 2540Lt valstybei, nes jo mokėjimas atsakovei buvo atidėtas, o atsakovas A. D. nuo jo atleistas (b.l. 47, 80-82, t.3).

55Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

56panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 27 d. sprendimą dalyje dėl buto, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių B. S. ir A. D. nuosavybe; dėl 2008-03-13 turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto Nr. 55-2903 pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo – buto, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), grąžinimo B. S. ir A. D. nuosavybėn; dėl B. S. ir A. D. asmeninėm nuosavybėn priteisimo po 1/2 dalį buto, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - )ir ieškinį šioje dalyje atmesti.

57Pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, t.y. padidinti ik 800Lt iš ieškovės B. S. atsakovo A. D. naudai priteistas bylinėjimosi išlaidas.

58Padidinti iki 1530Lt iš ieškovės B. S. valstybei priteistas bylinėjimosi išlaidas.

59Sumažinti iki 750 Lt iš atsakovo A. D. ieškovei B. S. priteistas bylinėjimosi išlaidas.

60Sumažinti iki 122,70Lt iš atsakovo A. D. valstybei priteistas bylinėjimosi išlaidas.

61Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

62Priteisti iš ieškovės B. S. 500,00Lt atsakovei V. D. bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje teismo instancijoje ir 2540Lt valstybei žyminio mokesčio.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 4.
  1. Ginčo esmė
...
5. ieškovė B. S. ieškiniu (I t., b.l. 134-142) prašė santuoką, sudarytą... 6. Atsakovas A. D. priešieškiniu (I t., b.l. 127-130) prašė santuoką tarp jo... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 27 d. sprendimu ieškinį... 9. santuoką, sudarytą 1993-09-04 Vilniaus miesto civilinės metrikacijos... 10. Teismas konstatavo, kad nagrinėjant bylą nenustatyta įstatymu preziumuojamų... 11. Teismas nustatė, kad ginčo butas adresu G. V. g. 5A-41, Vilniuje, A. D. vardu... 12. Teismas konstatavo, jog byloje nustačius, kad butas ( - ) A. D. priklauso ne... 13. Pripažinęs ginčo varžytynių aktą, kurio pagrindu perleistas ginčo... 14. Atsižvelgdamas į tai, kad automobilį MERCEDES ( - ) atsakovas A. D. įsigijo... 15. Teismui pripažinus, kad dėl santuokos iširimo yra kalti abu sutuoktiniai,... 16. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 17. Atsakovas A. D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2... 18. Atsakovė V. D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2... 19. Ieškovė B. S. atsiliepimu į atsakovo A. D. apeliacinį skundą prašo... 20. Buto pirkimo – pardavimo sutartis pasirašyta 1993-05-06. Tarp atsakovo į... 21. Ieškovė B. S. atsiliepimu į atsakovės V. D. apeliacinį skundą prašo... 22. Ieškovė nebuvo informuota apie atsakovo A. D. vardu susidariusius skolinius... 23. Apdairus ir sąžiningas asmuo, vykstant teisminiams ginčams, susilaikytų nuo... 24. Atsakovas A. D. atsiliepimu į atsakovės V. D. apeliacinį skundą prašo... 25. Atsakovė V. D. atsiliepimu į atsakovo A. D. apeliacinį skundą prašo... 26. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 27. Apeliaciniai skundai tenkintini.... 28. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 29. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame... 30. Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.... 31. Apeliantai(atsakovai) A. D. ir V. D. apeliaciniais skundais nesutinka su... 32. Kolegija, išnagrinėjusi bylą sprendžia, kad apeliaciniai skundai yra... 33. Dėl buto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe... 34. Byloje nustatyta, kad 1993 m. rugsėjo 4 d. Vilniaus miesto CM skyriuje buvo... 35. Butą A. D. savo vardu įgijo pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės... 36. Kolegija su šiais argumentais bei teismo išvada nesutinka ir pažymi, kad... 37. Pirmosios instancijos teismas ginčo butą pripažino bendrąja jungtine... 38. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi bendros praktikos, kad... 39. Pažymėtina, kad paminėtos įstatymo nuostatos dėl asmeninio turto... 40. Visų pirma, tai nėra įrodyta, kad jau nuo 1991metų ieškovė ir atsakovas... 41. Byloje esantys rašytiniai įrodymai taip pat patvirtina, kad didžioji dalis... 42. Iš byloje esančio 1997-05-21 teismo sprendimo matyti, kad atsakovui... 43. Kolegija taip pat laiko neįrodyta, kad po santuokos sudarymo ginčo bute... 44. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kolegija sprendžia, kad pripažinti... 45. Dėl turto perdavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto pripažinimo... 46. Teismas iš VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio... 47. Iš prijungtos vykdomosios bylos Nr. 0055/07/02903 taip pat matyti, kad 2007 m.... 48. Atmetus ieškovės reikalavimus dėl buto pripažinimo bendrąja jungtine... 49. Kiti apeliacinių skundų argumentai reikšmės teisingam bylos... 50. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai... 51. Kadangi apeliaciniai skundai tenkinami ir dalis sprendimo panaikinama,... 52. Atsižvelgiant, kad ieškinys yra patenkintas mažesne apimtimi, iš ieškovės... 53. Iš atsakovo priteistina 750,0 Lt ieškovės turėtoms išlaidoms atlyginti... 54. Be to, iš ieškovės priteistinos atsakovės V. D. 500Lt turėtos žyminio... 55. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso... 56. panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 27 d.... 57. Pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, t.y.... 58. Padidinti iki 1530Lt iš ieškovės B. S. valstybei priteistas bylinėjimosi... 59. Sumažinti iki 750 Lt iš atsakovo A. D. ieškovei B. S. priteistas... 60. Sumažinti iki 122,70Lt iš atsakovo A. D. valstybei priteistas bylinėjimosi... 61. Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.... 62. Priteisti iš ieškovės B. S. 500,00Lt atsakovei V. D. bylinėjimosi išlaidų...