Byla A-261-1373-09

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus,

2sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

3rašytinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos N. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos N. R. prašymą dėl praleistų terminų atnaujinimo, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Marijampolės apskrities viršininko administracijai.

4Teisėjų kolegija

Nustatė

5I.

6N. R. (toliau – ir pareiškėja, apeliantė) kreipėsi į teismą, prašydama teismo atnaujinti praleistą terminą prašymui atkurti nuosavybės teises į J. Ž. 0,56 ha, ( - ) kaime, Kazlų Rūdos seniūnijoje, Kazlų Rūdos savivaldybėje valdytą nekilnojamąjį turtą- žemę bei nuosavybės teises ir giminystės ryšį su žemės savininku įrodantiems dokumentams, pateikti.

7Pareiškėja paaiškino, kad 1951 m. kovo 13 d. ją faktiškai įsidukrino J. Ž. ir V. Ž., tačiau dokumentai nebuvo įforminti. Marijampolės valstybiniame archyve saugomų ( - ) kaimo 1958-1975 m. ūkinėse knygose įrašyta ji kaip šeimos narė. Įtėviai mirę. Iki šiol neturi giminystės ryšį patvirtinančio dokumento, kad buvo įdukrinta ir apie tai, kad gali atkurti nuosavybės teises į įtėvių nuosavybės teise valdytą žemę sužinojo tik 2007 m. vasarą.

8Marijampolės apskrities viršininko administracija su pareiškimu sutiko ir prašė teismo priimti sprendimą savo nuožiūra.

9II.

10Kauno apygardos administracinis teismas 2008 m. gruodžio 8 d. sprendimu pareiškėjos N. R. prašymą atmetė kaip nepagrįstą.

11Teismas nurodė, kad istoriniu aspektu vertinant nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo teisinius santykius reglamentavusių įstatymų raidą, matyti, kad įstatymų leidėjas nuo pirmojo tokio įstatymo – 1991 m. birželio 18 d. įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ – priėmimo nuosekliai pratęsinėjo terminą, per kurį suinteresuoti asmenys galėjo ir turėjo realizuoti savo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, pateikdami kompetentingoms institucijoms atitinkamus prašymus bei įstatymo nustatytus dokumentus. Paskutinį kartą terminas prašymams pateikti buvo pratęstas 2001 m. rugpjūčio 3 d. įstatymu Nr. IX-489 nustatant, kad prašymai atkurti nuosavybės teises turi būti pateikti iki 2001 m. gruodžio 31 d., terminas papildomiems dokumentams pateikti paskutinį kartą buvo pratęstas 2003 m. birželio 19 d. įstatymu Nr. IX-1634, nustatant, kad nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai turi būti pateikti iki 2003 m. gruodžio 31 d.; šiuos terminus praleidę piliečiai pagal nurodytą teisinį reguliavimą buvo laikomi praradusiais teisę į nuosavybės teisių atkūrimą.

12Teismas pažymėjo, kad faktinis terminas prašymams (dokumentams) dėl nuosavybės teisių atkūrimo pateikti viršijo dešimt metų. Teisėjų kolegija vertino, kad toks ilgas terminas suteikė realias galimybes tinkamai ir laiku realizuoti subjektines teises visiems suinteresuotiems asmenims, kurie elgėsi pakankamai rūpestingai ir apdairiai.

13Priimdamas 2004 m. spalio 12 d. įstatymą Nr. IX-2490 įstatymų leidėjas iš esmės pakeitė nagrinėjamų teisinių santykių reguliavimą, t. y. buvę iki tol naikinamaisiais terminai prašymams (dokumentams) dėl nuosavybės teisių atkūrimo paduoti tapo atstatomaisiais, įstatymu nustačius, kad šie terminai gali būti atnaujinti teismine tvarka. Kartu įstatymų leidėjas nustatė sąlygas, kurioms esant terminų atnaujinimas galimas– priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, buvimą. Svarbios priežastys, kurios sudaro teisėtą pagrindą įstatymu nustatytų terminų atnaujinimui, teisminėje praktikoje vieningai suprantamos kaip faktinės aplinkybės, objektyviai sutrukdžiusios realizuoti subjektines teises asmeniui, kuris savo valiniais veiksmais šių teisių realizavimo siekia.

14Teismas padarė išvadą, kad tokios priežastys kaip nežinojimas, neryžtingumas, nesidomėjimas, nesirūpinimas savo teisių realizavimu, yra subjektyvaus pobūdžio ir negali būti pripažįstamos svarbiomis, sprendžiant praleisto termino atnaujinimo klausimą. Liga svarbia skundo pateikimo termino praleidimo priežastimi pripažintina priklausomai nuo to, kiek ji galėjo įtakoti sergančiojo asmens valią ar fizines galimybes paštu ar per atstovą savalaikiai paduoti skundą. Tik tuo atveju, jeigu liga buvo tokio pobūdžio, kad dėl jos asmuo apskritai negalėjo išreikšti savo valios arba ribojo jo fizines galias tokiu laipsniu, kad jis pats negalėjo skundo surašyti ir pasiųsti paštu ar pasirūpinti tinkamu savo teisių atstovavimu, gali būti pripažinta svarbia termino praleidimo priežastimi.

15Kolegijos nuomone, pareiškėjos nurodytos aplinkybės šiuo atveju nelaikytinos nuo pareiškėjos valios nepriklausančiomis objektyviomis, svarbiomis aplinkybėmis, kurioms esant praleistas terminas atnaujintinas, kadangi, pareiškėja turėjo realią galimybę domėtis apie faktinių įtėvių valdytą žemės sklypą bei Įstatymo nustatytais terminais kreiptis dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Teismas pažymėjo, kad pagal nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančius įstatymus pareiga rūpintis subjektinių teisių realizavimu, tame tarpe – domėtis ir gauti informaciją apie galimą susigrąžinti turtą tenka tik patiems pretendentams. Šiuo atveju pareiškėja, norėdama įgyvendinti savo teises, privalėjo pati būti aktyvi.

16Byloje nėra pateikta jokių duomenų, jog dėl objektyvių priežasčių nurodytu laikotarpiu pareiškėja pati asmeniškai ar per atstovus negalėjo surinkti nurodytos informacijos (duomenų) bei pateikti prašymo atkurti nuosavybės teises, t. y. nėra pateikta duomenų, kad laikotarpiu nuo 1991 m. liepos 31 d. iki 2001 m. gruodžio 31 d. pareiškėjos sveikatos būklė buvo itin bloga, ji buvo hospitalizuota dėl tam tikrų ligų paūmėjimo ar dėl kitų nuo jos valios nepriklausančių priežasčių negalėjo rūpintis klausimais dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Pateiktas pareiškėjos medicininis pažymėjimas neparodo kokia buvo sveikatos būklė tuo metu, kai vyko nuosavybės teisių atkūrimas.

17Pareiškėja nenurodė kitų objektyvių aplinkybių, dėl kurių negalėjo pateikti prašymo ir dokumentų per Įstatymo nustatytus terminus ir kurios galėtų būti vertinamos kaip svarbios termino praleidimo priežastys.

18III.

19Pareiškėja N. R. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos prašymą patenkinti.

20Apeliaciniame skunde nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui. Pažymėjo, kad:

211951 m. kovo 13 d. pareiškėją įsidukrino J. Ž. ir V. Ž., tačiau įdukrinimo dokumentų įtėviai neįformino.

22Pareiškėjos faktiniai įtėviai gyveno ( - ) kaime, Guobų apylinkėje, Kapsuko rajone (pagal dabartinį administracinį paskirstymą ( - ) k., Kazlų Rūdos sen., Kazlų Rūdos savivaldybė). Šį faktą patvirtina Marijampolės valstybiniame archyve saugomų ( - ) kaimo 1958-1975 m. ūkinėse knygose esančių J. Ž. ir V. R. ūkių žinių lapų įrašai, kuriuose J. Ž. šeimos nariu yra įrašyta pareiškėja N. S.. Nuo 1967 m. pareiškėja įvardinta J. Ž. dukra.

23Pareiškėjos įtėvis J. Ž., miręs 1980 m. kovo 13 d., iki žemės nacionalizavimo ( - ) kaime, Kazlų Rūdos seniūnijoje, Kazlų Rūdos savivaldybėje, nuosavybės teise valdė 0,56 ha žemės. Žemės sklypą J. Ž. pirko 1939 metais iš V. L., tačiau žemės pirkimo dokumentai neišsaugoti. Žemė natūroje yra, niekas į ją atkurti nuosavybės teises nepretenduoja, ji niekuo neužimta.

24Pareiškėja prašymo laiku nepateikė, kadangi iki šiol neturi giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų, dėl ko reikalingas nustatyti juridinę reikšmę turintis įdukrinimo faktas. Apie tai, kad pareiškėja gali atkurti nuosavybės teises į įtėvio žemę, teisme įrodžius juridinę reikšmę turinčius faktus, ji sužinojo tik 2007 m. vasarą Kazlų Rūdos seniūnijoje.

25Pareiškėja ir ankščiau stengėsi sužinoti apie savo gimines, savo kilmę.

26Vėliau pablogėjo sveikata, buvo sunku judėti, be to ir nežinojo, kad gali atkurti nuosavybės teisės į faktinio įtėvio žemę.

27Marijampolės apskrities viršininko administracija neprieštaravo, kad pareiškėjos prašymas būtų patenkintas.

28Pareiškėja mano, kad atsižvelgiant į susiklosčiusias gyvenimo aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, galima pripažinti, kad terminą pateikti prašymą dėl nuosavybės teisių atstatymo ji praleido dėl svarbios priežasties.

29Tretysis suinteresuotas asmuo Marijampolės apskrities viršininko administracija apeliaciniame skunde išdėstytiems reikalavimams neprieštarauja ir prašo teismo sprendimą priimti savo nuožiūra, vadovaujantis galiojančiais teisės norminiais aktais bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais.

30Teisėjų kolegija

konstatuoja:

31IV.

32Apeliacinis skundas atmestinas.

33Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjos prašymo atnaujinti praleistus terminus pateikti prašymą atkurti nuosavybes teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teises ir giminystės ryšį su žemės savininku J. Ž. patvirtinantiems dokumentams pateikti.

34Apeliantė, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkami vertino faktines bylos aplinkybes.

35Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas sprendžiant ginčą yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagristu.

36Prašymų atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą terminus nustato 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas Nr.VIII-359 (toliau - ir Atkūrimo įstatymas), kuris nuo 1997 m. liepos 9 d. pakeitė netekusį galios 1991 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos įstatymą Nr. 1-1454 „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Atstatymo įstatymas). Įsigaliojus Atkūrimo įstatymui, šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalis nustatė, kad piliečių prašymai atkurti nuosavybės teises, pateikti Atstatymo įstatymo nustatytais terminais ir neišnagrinėti iki Atkūrimo įstatymo įsigaliojimo, nagrinėjami bei sprendimai dėl jų priimami laikantis šio įstatymo nuostatų. Įstatymų leidėjas prašymų atkurti nuosavybės teises, taip pat dokumentų, patvirtinančių šias teises bei giminystės ryšį su savininku, pateikimo terminus pratęsė keletą kartų, nustatydamas galutinius terminus: prašymams atkurti nuosavybės teises paduoti – iki 2001 m. gruodžio 31 d. (Atkūrimo įstatymo 10 str. 1 d.), nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti – iki 2003 m. gruodžio 31 d. (Atkūrimo įstatymo 10 str. 4 d.).

37Pagal nuo 2004 m. spalio 26 d. galiojančios Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalies redakcijos (2004 m. spalio 12 d. įstatymo Nr. IX-2490 redakcija) nuostatas, piliečiams, praleidusiems šio įstatymo nustatytą prašymų, nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų pateikimo terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.

38Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas prašymams ir dokumentams dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo pateikti nustatė ilgus (atitinkamai apie 10 ir 12 metų) terminus, kurie, pretendentams elgiantis apdairiai ir rūpestingai, iš esmės buvo pakankami pareikšti kompetentingoms valstybės institucijoms savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo, taip pat pasirūpinti šių teisių atkūrimui reikalingų dokumentų gavimu bei pateikimu (pvz., žr. 2008 m. birželio 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-912/2008; 2009 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63–529/2009; 2009 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-772/2009). Atsižvelgiant į tai, teismų praktikoje minėti terminai atnaujinami tik ypatingais atvejais, kai nustatomos neabejotinai objektyvios, nuo pretendentų valios nepriklausančios priežastys, sukliudžiusios jiems realizuoti savo teises iki įstatymu nustatyto termino.

39Ar įstatymo nustatytas terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas turi nustatyti kiekvienu konkrečiu atveju vertindamas bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Vertinant aplinkybes dėl Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytų terminų atnaujinimo, yra svarbu nustatyti: kuriuo šiuo įstatymu nustatyto termino laikotarpiu pilietis įgijo (ir ar įgijo) teisę į nuosavybės teisių atkūrimą (Atstatymo įstatymo 2 straipsnis, Atkūrimo įstatymo 2 straipsnis); kokius veiksmus asmuo atliko nuo jo teisės į nuosavybės teisių atkūrimą atsiradimo iki įstatymu nustatyto termino pabaigos (2001 m. gruodžio 31 d. ir, atitinkamais atvejais, 2003 m. gruodžio 31 d.), siekdamas pasinaudoti šia teise; faktinių aplinkybių, kurias asmuo prašo pripažinti svarbiomis terminų praleidimo priežastimis, realų buvimą (nebuvimą), jų atsiradimo momentą, trukmę, įtaką pretendento realioms galimybėms pačiam ar per atstovą atlikti atitinkamus veiksmus iki įstatymu nustatyto termino pabaigos; ar asmuo kreipėsi į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo per protingą terminą (jei nustatomos aplinkybės, kurios asmeniui objektyviai sukliudė pateikti prašymą ir dokumentus iki įstatymu nustatyto termino).

40Pareiškėja prašymą atnaujinti praleistą terminą grindžia iš esmės tuo, kad iki 2007 metų nežinojo, jog gali pretenduoti atkurti nuosavybės teises į įtėvių nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdytą žemę, neturi giminystės ryšį su buvusiais savininkais patvirtinančių dokumentų, taip pat teigia, kad laiku kreiptis dėl nuosavybės teisių atkūrimo sukliudė sveikatos būklė.

41Pareiškėjos nurodyta terminų praleidimo priežastis nežinojimas apie galimybę atkurti nuosavybės teises į įtėvių turėtą žemę iš esmės yra subjektyvaus pobūdžio. Ji yra susijusi su pareiškėjos subjektyviu situacijos vertinimu bei jos pačios subjektyviu pasirinkimu, kaip elgtis, t. y. domėtis ar nesidomėti nuosavybės teisių atkūrimo procesu bei savo šeimos istorija ir buvusia turtine padėtimi. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nežinojimas apie teisę pretenduoti į išlikusį nekilnojamąjį turtą gali būti traktuojamas kaip termino atnaujinimo pagrindas tik tokiu atveju, kai pretendentai savo valios veiksmais nuosavybės teisių atkūrimo siekė ir ėmėsi priemonių gauti informaciją apie išlikusį nekilnojamąjį turtą, tačiau negavo reikalingos ir teisingos informacijos dėl nuo jų valios nepriklausiusių priežasčių (pvz., 2009 m. balandžio 20 d. nutartis administracinėje byloje

42Nr. A261 505/2009). Kaip minėta, nuosavybės teisių atkūrimo procesas prasidėjo 1991 metais ir jo eiga, teisinės bei faktinės problemos, nuostatų, reglamentuojančių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą, keitimai ne kartą viešai aptarti, svarstyti, aiškinti. Apie terminus paduoti prašymus ir atitinkamus dokumentus buvo skelbiama viešai įstatymų nustatyta tvarka, todėl visi suinteresuoti asmenys juos galėjo ir turėjo žinoti. Žinodama apie vykstantį nuosavybės teisių atkūrimo procesą ir tinkamai rūpindamasi savo interesais, pareiškėja turėjo galimybę pasidomėti įtėvių turėta nuosavybe ir teise pretenduoti į ją. Teisės aktuose, reglamentuojančiuose nuosavybės teisių atkūrimą, taip pat yra numatyta galimybė asmenims kreiptis nustatyta tvarka dėl informacijos į archyvo institucijas ir išsiaiškinti jiems reikšmingus faktus (2009 m. vasario 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-180/2009).

43Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. spalio 15 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A8-870/2007) pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme nustatyti terminai prašymams atkurti nuosavybes teises į nekilnojamąjį turtą (iki 2001 m. gruodžio 31 d.) ir nuosavybes teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams (iki 2003 m. gruodžio 31 d.) pateikti reiškia, kad gali būti atnaujinti tik šie terminai, o tai savo ruožtu sąlygoja, jog svarbios priežastys, dėl kurių buvo praleisti minėti terminai, turėjo egzistuoti iki šių terminų pasibaigimo. Ir priešingai, priežastys, kurios atsirado po minėtų terminų pasibaigimo, įtakos terminų praleidimui neturi. Byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad pareiškėja, elgdamasi rūpestingai ir apdairiai, neturėjo galimybių šių veiksmų atlikti iki įstatymo nustatytų terminų pabaigos. Tai, kad pareiškėja po įstatymų nustatytų terminų pabaigos kreipėsi į įvairias institucijas, nagrinėjamu atveju įtakos termino atnaujinimui neturi.

44Pareiškėja taip pat nurodė, kad laiku kreiptis dėl nuosavybės teisių atkūrimo jai sukliudė pablogėjusi sveikata. Teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (pvz., žr. 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS403-219/2006; 2008 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-680/2008) asmens liga gali būti pripažinta svarbia termino praleidimo priežastimi tik tuo atveju, jeigu liga buvo tokio pobūdžio, kad dėl jos asmuo apskritai negalėjo išreikšti savo valios arba ribojo jo fizines galias tokiu laipsniu, jog jis pats negalėjo surašyti dokumento ir pasiųsti paštu ar pasirūpinti tinkamu savo teisių atstovavimu.

45Byloje pateiktas medicininis pažymėjimas nepatvirtina, kad pareiškėjos sveikatos būklė per visą laikotarpį nuo nuosavybės teisių atkūrimo proceso pradžios iki terminų pateikti prašymą ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus pabaigos galėjo sutrukdyti kreiptis su prašymu dėl nuosavybės teisių atkūrimo per įstatymų nustatytą terminą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjos sveikatos sutrikimai nebuvo tokio pobūdžio, jog jai būtų objektyviai sukliudę, įstatymu nustatyta tvarka įgalioti atstovą, iki įstatymu nustatyto termino pasirūpinti informacijos apie nekilnojamąjį turtą surinkimu, prašymo bei dokumentų dėl nuosavybės teisių atkūrimo pateikimu įstatymo įgaliotai valstybės institucijai.

46Kadangi pareiškėja teismui nenurodė aplinkybių ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad terminas praleistas dėl objektyvių, nuo pareiškėjos valios nepriklausančių aplinkybių, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo atnaujinti pareiškėjai įstatymų nustatytus terminus nuosavybes teises ir giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams paduoti. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad N. R. įstatymo nustatytą terminą praleido tik dėl savo nerūpestingumo ir neapdairumo.

47Remiantis išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos administracinis teismas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus, todėl naikinti ar keisti teismo sprendimo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

48Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami, kai sumokėta daugiau mokesčio, negu reikia pagal įstatymą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 39 straipsnio 2 dalyje nustatytas 50 Lt žyminis mokestis už apeliacinį skundą. Pareiškėja sumokėjo 64 Lt žyminio mokesčio, todėl jai 14 Lt suma jai grąžintina.

49Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

50teisėjų kolegija

Nutarė

51N. R. apeliacinį skundą atmesti.

52Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

53Grąžinti N. R. 14 Lt permokėto žyminio mokesčio, sumokėto 2008 m. gruodžio 18 d. AB bankas Hansabankas Marijampolės KA.

54Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,... 3. rašytinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo... 4. Teisėjų kolegija... 5. I.... 6. N. R. (toliau – ir pareiškėja, apeliantė) kreipėsi... 7. Pareiškėja paaiškino, kad 1951 m. kovo 13 d. ją faktiškai įsidukrino 8. Marijampolės apskrities viršininko administracija su pareiškimu sutiko ir... 9. II.... 10. Kauno apygardos administracinis teismas 2008 m. gruodžio 8 d. sprendimu... 11. Teismas nurodė, kad istoriniu aspektu vertinant nuosavybės teisių į... 12. Teismas pažymėjo, kad faktinis terminas prašymams (dokumentams) dėl... 13. Priimdamas 2004 m. spalio 12 d. įstatymą Nr. IX-2490 įstatymų leidėjas iš... 14. Teismas padarė išvadą, kad tokios priežastys kaip nežinojimas,... 15. Kolegijos nuomone, pareiškėjos nurodytos aplinkybės šiuo atveju... 16. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, jog dėl objektyvių priežasčių... 17. Pareiškėja nenurodė kitų objektyvių aplinkybių, dėl kurių negalėjo... 18. III.... 19. Pareiškėja N. R. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo... 20. Apeliaciniame skunde nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes kaip ir skunde... 21. 1951 m. kovo 13 d. pareiškėją įsidukrino J. Ž. ir 22. Pareiškėjos faktiniai įtėviai gyveno ( - ) kaime, Guobų apylinkėje,... 23. Pareiškėjos įtėvis J. Ž., miręs 1980 m. kovo 13 d.,... 24. Pareiškėja prašymo laiku nepateikė, kadangi iki šiol neturi giminystės... 25. Pareiškėja ir ankščiau stengėsi sužinoti apie savo gimines, savo kilmę.... 26. Vėliau pablogėjo sveikata, buvo sunku judėti, be to ir nežinojo, kad gali... 27. Marijampolės apskrities viršininko administracija neprieštaravo, kad... 28. Pareiškėja mano, kad atsižvelgiant į susiklosčiusias gyvenimo aplinkybes,... 29. Tretysis suinteresuotas asmuo Marijampolės apskrities viršininko... 30. Teisėjų kolegija... 31. IV.... 32. Apeliacinis skundas atmestinas.... 33. Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjos prašymo atnaujinti... 34. Apeliantė, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodė,... 35. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas... 36. Prašymų atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą... 37. Pagal nuo 2004 m. spalio 26 d. galiojančios Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio... 38. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad... 39. Ar įstatymo nustatytas terminas praleistas dėl svarbių priežasčių,... 40. Pareiškėja prašymą atnaujinti praleistą terminą grindžia iš esmės tuo,... 41. Pareiškėjos nurodyta terminų praleidimo priežastis nežinojimas apie... 42. Nr. A261 505/2009). Kaip minėta, nuosavybės teisių atkūrimo... 43. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. spalio... 44. Pareiškėja taip pat nurodė, kad laiku kreiptis dėl nuosavybės teisių... 45. Byloje pateiktas medicininis pažymėjimas nepatvirtina, kad pareiškėjos... 46. Kadangi pareiškėja teismui nenurodė aplinkybių ir nepateikė įrodymų,... 47. Remiantis išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 48. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsnio 1... 49. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 50. teisėjų kolegija... 51. N. R. apeliacinį skundą atmesti.... 52. Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 8 d. sprendimą... 53. Grąžinti N. R. 14 Lt permokėto žyminio mokesčio,... 54. Nutartis neskundžiama....